ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
49
-
57
Ling is inés
s ilis ikos
uzuomazgos
P ano
Ska dZiaus
i
Pe o
Joniko
da buose
VAIDA
KNABIKAITE
Vilniaus
uni e si e as
The
a icle
deals
wi h
he
app oach
o
he
Li huanian
linguis s
P anas
Ska dzius
(1899-1975)
and
Pe as
Jonikas
(1906-1996)
o
he
objec
o
s ylis ics
in
he
1930s.
The
in luence
o
Ch.
Bally’s
ideas
and
he
P ague
Linguis ic
School
on
he
iews
o
Jonikas
and
Ska dzius
is
also
discussed.
0.
IVADAS
P anas
Ska dzius
(1899-1975)
i
Pe as
Jonikas
(1906-1996)
—
zymiis
lie u iy
kalbi-
ninkai,
di be
iek
mokslo
i iamaji,
ick
i
kalbos
kul i os
da ba.
Jonikas
daugiausia
y inejo
j ai ias
bend inés
kalbos
is o ijos
p oblemas.
Ska dZiaus
moksliniai
y imai
ap-
épé
i
lie u iy
kalbos
is o ija,
i
bend ine
lie u iu
kalba.
Siu
zymiy
lie u iy
kalbininky
inaSas
j
bal is ika
y a
ap agy as
j ai iuose
leidiniuose
(Sabaliauskas
1979:
200-202,
204—
205;
1999:
281-282,
583-584;
Palionis
1995:
288-291;
Zinke icius
1992:
299-306,
311-313;
Rosinas
1994:
6;
1996:
7-28).
Jonikas
i
Ska diius,
zymiausi
bend inés
kalbos
ugdy ojai
a puka io
Lie u os
Respublikoje
(1918-1
940),
isi auke
j
p ak inj
bend inés
kalbos
ki imo
bei
a kymo
da ba,
negaléjo
apei i
i
bend inés
kalbos
s ilis inio
di e en-
cija imosi
p oblemu.
Jonikas,
susipazines
su
P ahos
ling is inés
mokyklos
kalbininky
pos uluojama
kalbos
samp a a,
pi masis
i§
lie u iy
a k eipé
démesi
j
unkcinj
kalbos
eiskiniy
pobiidj
(Sa ukynas,
1977:
3-9;
Zinke icius
1992:
313).
Ska dziui
ipéjo
kalbos
kul ii os
i
ling is inés
s ilis ikos
san ykis,
nes
lie u iy
kalbos
s ilis ika
is
p adziy
bu o
daugiausia
p ak inio
kalbos
no minimo
bei
a kymo
dalis
(Amb azas
1999:
602).
Lie u-
os
Respublikoje
a puka io
me ais
spa éiai
o ma osi bend inés
kalbos
unkciniai
s i-
liai.
P ie
jy
ugdymo
labai
p isidéjo
Ska dzius
i
Jonikas
(Amb azas
1999:
204-205).
Siame
s aipsnyje
placiau
ap a iamos
Ska dziaus
i
Joniko
pazi os
j
ling is inés
lie u-
iy
kalbos
s ilis ikos
ki imo
p ielaidas
XX
a.
ke i ajame
deSim me yje.
S aipsnio
ikslas
—
pa y iné i
Ska dziaus
i
Joniko
poZiu j
j
bend inés
lie u iy
kalbos
s ilis inj
susiskaidyma,
galimybes
ku i
ling is ing
lie u iy
kalbos
s ilis ika.
Pag indinis
Sal inis
Siam
s aipsniui
pa eng i
y a
Ska dziaus
i
Joniko
publikacijos,
iSspausdin os
1937
i
1938
m.
a puka io
Zu naluose
Zidinys
i
Naujoji
Romu a.
Publikacijose
kelia-
mos
p oblemos
y a
ak ualios
i
Siais
laikais,
odél
ne engiama
pla¢iau
e e uo i
publika-
cijy
u inio
a
ci uo i
ilgesniy
pas aipu.
Ska dZiaus
i
Joniko
o muluojami
ling is inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
ki imo
uZda iniai
i
y imo
s a egija
leidzia
many i,
jog
ling is-
50
|
VAIDA
KNABIKAITE
inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
mokslo
susi o ma ima
u é ume
ku
kas
anks y esnij,
jeigu
nebii y
sukliudziusios
nepalankios
is o inés
aplinkybés
(ka as,
okupacijos)
i
zymiausiy
kalbininky
emig acija
i§
Lie u os.
1.
PRANO
SKARDZIAUS
PAZIUROS
I
STILISTIKA
P anas
Ska dzius,
p oduk y iausias
a puka io
Lie u os
kalbininkas,
sa o
pozi i j
j
s i-
lis ika
y a
i8dés es
s aipsnyje
,,G ama ika
i
s ilis ika“
(1938)
bei
d iejose
Juozo
Pik¢i-
lingio
eikalo
Lie u iy
kalbos
s ilis ika
ecenzijose,
paskelb ose
Ame ikos
spaudoje
1971
i
1972
m.
(Z .
Ska dzius
1997:
502-509,
608-612).
S aipsnyje
,,G ama ika
i
s ilis ika*
Ska dzius
glaus ai
nusako
g ama ikos
i
s ilis ikos
san ykiy
is o ija.
Jis
p imena,
jog
seno és
oménai
s ilis ika
laiké
g ama ikos
(sin aksés)
dalimi.
Taigi
seno éje
s ilis ika
bu o
ne
kas
ki a,
kaip
ien
p ak iniam
eikalui
a ojamas
sin aksés
p iedélis.
Ilgainiui
is
labiau
bu o
s engiamasis ilis ika
a ibo i
nuo
sin akses
i
pada y i
a ski u,
isiskai
sa a ankisku
dalyku.
XX
a.
p adzioje
K.
Vossle is
i
L.
Spi ze is
g ama ika
ne
bu o
pano e
iS i pdy i
s ilis ikoje.
Ska dzius
p imena,
jog,
p z.,
Vossle is,
p ipazindamas
idealis ini
p iezas ingumo
p incipa
kalbos
aidoje,
jau
1904
m.
isus
kal-
bos
eiskinius
(ga sus,
kai yba,
da yba)
i
sin aksinius
da inius
bu o
pasi yzes
aiSkin i
s ilis iskai.
Ska dZius
ci uoja
§j
au o iy:
,,G ama ika
y a
s iliaus
i
li e a ii os
is o ijos
dalis,
ku i
sa o
uoZ u
él
jeina
j
isuo ing
zmoniy
d asios
i
lais és
is o ija
(kul os
is o ija)*
(1997:
282).
Ska diius
oki
g ama ikos
i
s ilis ikos
sup a ima
laiko
,,k aS u iniSku
i
odél
nepa iki-
mu“
(1997:
282).
Kalbininkas
nu odo,
jog
XX
a.
ke i ajame
desim me yje
nebegalima
s ilis ikos
laiky i
g ama ikos
dalimi,
kaip
kad
bu o
seno es
An ikos
laikais
da oma.
Taip
pa
neimanoma
s ilis ikoje
is i pdy i
g ama ikos,
kaip
kad
si ilo
Vossle is.
Ska dziaus
nuomone,
g ama ika
i
s ilis ika
y a
d i
g e imos,
iena
su
ki a
labai
glaudziai
susijusios,
be
is
dél o
a ski os
s i ys
(1997:
282).
Sekdamas
Ch.
Bally
i
P ahos
mokyklos
ling is inémis
idéjomis,
Ska dZius
aip
pa
ski ia
li e a ii ine
i
ling is ine
s ilis ika.
Kalbininkas
aiskina:
,,Tai,
ka
miisy
li e a os
eo ijos
ado éliy
au o iai
pap as ai
ne isai
ykusiai
laiko
ik
li e a ii inés
kalbos
p iemonémis,
daznai
y a
a ojama
i
miisy
liaudinéje
kalboje.
P z.,
mes
pa ys
sa o
kasdienineje
kalboje
daznai
i
iesiogines
Zodziy
eiksmes
pakei iame
(plg.
pag amdukas
—
,,i8
sug amdy os
eSlos
iskep as
duonos
kepalélis*
i
pag amdukas
,,jauniausias
aikas
Seimoje*),
i
pe deji-
mus
a
palyginimus
sa o iskai
nusakome
(plg.
jam
kad
skéle
j
an ausj,
ne
kibi kS ys
akyse
pasipylé;
eina
kaip
Zabalas
kelio
jieskodamas),
i
am
ik us
posakius
su imuojame
(plg.
aikai
p aga ai,
be
aiky
nege ai),
i
daug
ki y
panasiy
dalyky
a ojame“
(1997:
282).
Kalbos
s ilis ines
iSgales
Ska dZius
ilius uoja
adinamuoju
geminacijos
eiskiniu,
plg.:
s o i
pagi y
maza
maia
( .
y.
labai
maza)
obele;
ku
ik
pasizi i iu
—
is
miSkai
miskai
(misky
miskai,
.
y.
daugybé
misky);
as
a sikéliau
anks i
anks i
( .
y.
labai
anks i)
i
k .
Toliau
Ska diius,
aiskindamas
geminacijos
ei8kinj,
pa odo,
jog
bii y
galima
da
iena
s ilis ikos
k yp is
—
ISTORINE
STILISTIKA’,
deja,
Siuolaikinéje
ling os ilis ikoje
isai
neplé ojama.
a
Plg.
is o inés
s ilis ikos
objek o
nusakyma
(Rozenbe gs
1995:
52).
LINGVISTINES
STILISTIKOS
UZUOMAZGOS
|
51
Panaésiai
kaip
Jonas
Jablonskis,
eikala es
bend ine
kalba
em i
liaudies
kalbos
dés-
niais,
jo
ZodZiais
a ian ,
zmoniy
kalbos
js a ymais,
Ska dzius
aip
pa
agina
s ilis ikos
y éjus
a sig ez i
j
liaudies
kalba:
,,Dél
os
p ieZas ies
[ u édami
bi i
a imi
kalban¢iajai
isuomenei
—
V.
K.]
s ilis iniy
eikaly
au o iai,
no édami
kaip
eikian
a aizduo i
ku-
ios
no s
kalbos
s ilis ines
p iemones,
negali
numo i
anka
j
gy aja,
liaudine,
kalba.
Jie
u i
a simin i,
kad
ne
ik
a ski i
au o iai
gali
u é i
sa o
s iliu,
be
i
kiek ienos
au os
kalba
y a
sa o iskai
s ilinga,
.
y.
u i
am
ik a
sa o
au inj
(nacijonalinj)
s iliy*
(1997:
283).
Ska dzius
labai
aikliai
pas ebi,
jog
ling is iné
s ilis ika
y a
glaudZiai
susijusi
su
bend i-
nés
kalbos
kul ii a:
,,Da
daugiau
kalbininkas
susidu ia
su
s ilis ika
upindamasis
bend i-
nés
kalbos
kul i a,
jos
g ynumu,
aisyklingumu
i
k .:
Gia
jis
jau
neis engiamai
u i
eika-
lo
su
kalbos
no minimu,
su
Siokiu
a
ki okiu
jos
pobiidzio
suda ymu,
0
ai,
ano
E.
O o,
kaip
ik
y a
s ilis ikos
dalykas“
(1997:
284).
Kalbininkas
Siame
s aipsnyje
uZCciuopé
pa-
g indines
p oblemas,
ku ios
kyla
méginan
nus a y i
ling is inés
s ilis ikos
objek o
ibas.
Jis
ap a ia
nesusip a imus,
kylandius
a p
paciy
kalbininku,
a p
kalbininky
i
aSy oju
del
g ama ikos
i
s ilis ikos
sasaju,
dél
pa ies
s iliaus
sa okos,
dél
s iliaus
nacionalumo
(1997:
284).
Ska dzius,
si ilydamas
j eik i
a pusa io
nesup a ima,
numa o
okia
ak ika
i
okius
pag indinius
uZda inius:
1)
,,blai iai
paz elg i
j
sa i a pines
da bo
s i is“,
2)
,,paziii é i,
ka
objek y iai
gali
duo i
miisy
gy oji
kalba
bend inei
g ama ikai
i
s ilis ikai“,
3)
,,pagal-
o i,
kas
i$
ik ujy
y a
miisy
li e a i iné
kalba
i
kaip
ji
u i
san ykiau i
su
bend ine
kalba“
(1997:
285).
IS
anks o
Zinodamas
kai
ku iy
asy ojy
nuomones
(p z.,
Vinco
K é és
pole-
mika
su
kalbininkais
,,blusininkais“,
Balio
S uogos
nepasi enkinima
Juozo
Baléikonio
Hau o
pasaky
e imais,
1927:
3-4),
p iesinimasi
o ien a imuisi
i
gy aja
kalba
(S uogos
apibiidinimu,
Pumpény
piemeny
kalba),
manan ,
jog
ai
a zq
ju
kii ybiskuma,
Ska dZius
s aipsnj
baigia
eigdamas,
jog
bi ina
ugdy i
bend inés
kalbos
lie u ikuma:
,,Jeigu
no i-
me,
kad
misy
bend iné
kalba
bi y
lie u i8ka,
ai
mes
lygiai
aip
pa
negalime
paneig i
i
lie u iSkyjy
s ilis iniy
p admeny,
ku iy
aip
gausu
y a
misy
gy ojoje
kalboje
i
ku iais,
kaip
odo
Vossle io,
Bally
i
k .
y inéjimai,
labai
daug
galime
pasinaudo i
indi iduali-
niams
s iliams
ku i.
Be
o,
ipes ingai
naudodamiesi
os
kalbos
lobynu,
mes
jsigyjame
ne
ik
loginiy
in elek ualiniy,
be
i
a ek iniy
mums
bidingy
kalbos
eiSkiamujy
p iemoniy,
iskeliame
aikS én
bend inj
miisy
kalbos
s ilinguma
i
uo
pa
me u
pa ys
igals ame
inka-
mai
pasi eiks i.
Pagaliau,
kaip
jau
ne
ieno
y a
pas ebé a,
indi idualiné
kalbos
ku yba
ne u i
nus elb i
bend inés
sa o
au inés
kalbos
kii ybos:
ai
u i
bi i
g aZiai
i
inkamai
sude in a,
u i
bi i
ipinamasi
indi idualine
j ai o e
gy ai
is eikSdin i
bend inéje
ieno-
éje.
Si a
linkme
nuk eip¢
sa o
Z ilgsnij,
mes
daugiau
asime
bend os
kalbos,
daugiau
ieni
ki us
pazinsime
i
eigiamiau
p isidésime
p ie
bend osios
musy
kalbos
ki ybos“
(1997:
285).
No s
Ska dziaus
s aipsnis
,,G ama ika
i
s ilis ika“
a’y as
daugiau
kaip
p ies
60
me-
y,
aciau
jame
keliamos
p oblemos
—
ling is inés
s ilis ikos
i
s iliaus
sa oky
apib éZi-
mas,
ling is inés
s ilis ikos
san ykis
su
bend ine
i
g ozinés
li e a ii os
kalba,
s iliaus
au iSkumo
puoseléjimas,
bend ujy
s ilingos
kalbos
eikala imy
( ikslingumo,
g ynu-
mo
i
k .)
i aukimas
j
ling is inés
s ilis ikos
objek a
—
ak ualios
i
daba éiai.
Todél
isai
sup an amas
Ska dziaus
eigiamas
poiii is
j
PikCilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis ikos
I
52
|
VAIDA
KNABIKAITE
omo
sky iu
,,Bend ieji
s ilingos
kalbos
eikala imai“,
no s
Lie u oje
Pik¢ilingiui
bu o
p ickaiS aujama,
jog
jis
aiskiai
nea sky es
ling is inés
s ilis ikos
i
bend inés
kalbos
kul i os
i iamyjy
objek u.
Ska dzius,
ecenzuodamas
Aiduose
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis ikos
pi maja
dali,
8
eikala
labai
eigiamai
j e ino.
Jis
a8é:
,,J.
PikCilingis,
pi moje
ie oje
ipindamasis
s ilingos
kalbos
dalykais,
s ilis inémis
iS aiSkos
p iemoniy
galimybémis
i
jy
ealiza imo
biidais,
uo
pa
me u
neiSleidZia
i§
akiy
i
bend inés
kalbos
a osenos
eikala imu,
jos
aisyklingumo,
odél
jis
aiso
daugybe
s ilis iniy
kalbos
aukumu,
i
ie
jo
aisymai,
apsk i-
ai
iman ,
y a
gana
yke,
a sa giis,
daug
ku
nesiski ia
nuo
J.
J
ablonskio
i
ki y
kalbininky
aisymy
[...]“
(Ska dzius
1997:
507,
509).
Recenzija
uzbaigiama
okiais
ZodZiais:
,,Ap-
sk i ai
iman ,
Sis
J.
Pik¢ilingio
da bas,
pi mas
oks
lie u iy
kalba,
pa asy as
ge ai
pasi uo-
Sus,
jZ algiai
i
numaningai,
y a
didZiai
e ingas
lie u iy
kalbos
kul i os
indélis.
IS
jo
galés
nemaza
pasimoky i
ge os,
s ilingos
lie u iy
kalbos
isi:
li e a ai,
mokslo
zmoneés,
publicis ai,
laik a8 ininkai
i
k .;
jis
bus
lygiai
naudingas
iek
enykSciams,
ick
uZsienie-
Giams
lie u iams“
(Ska dzius
1997:
509).
Sis
eikalas
su okiamas
i
kaip
bend inés
lie u iy
kalbos
ugdymo
adicijy
seka
i
kaip
naujas
Zodis
lie u iy
bend inés
kalbos
ugdymo
kelyje—
auk&iausia
jos
ugdymo
pakopa
—
STILIAUS
KULTURA.
Nep iklausomoje
Lie u oje
s iliy
ugdymui
ik
uos asi.
Po
ka o
Sie
dalykai
lie u iy
isuomenei
aip
pa
negaléjo
labai
iipé i,
odél
ik
1971-1975-uosius
me-
us,
kada
i8éjo
Pik¢ilingio
d iejy
daliy
eikalas
Lie u iy
kalbos
s ilis ika,
galima
laiky i
lie u iy
eo inés
s ilis ikos
gimimo
me ais.
2.
PETRO
JONIKO
POZIURIS
|
BENDRINES
LIETUVIU
KALBOS
FUNKCIN]
SUSISKAIDYMA
Pe as
Jonikas—zymiausias
P ano
Ska dziaus
i
An ano
Salio
mokinys
bei
a imiausias
bend ada bis
Vy au o
DidZiojo
uni e si e e,
eses
s udijas
Rygos,
Ka aliauGiaus,
Vienos
uni e si e uose,
u éjes
p ogos
susipazin i
su
P ahos
ling is inés
mokyklos
ienu
Zymiau-
siy
eo e iky
Nikolajumi
T ubeckojumi,
ypa¢
doméj¢sis
Bohusla o
Ha aneko,
éeky
a-
omosios
kalbos
eo e iko,
eikalais,
pi masis
i8
lie u iy
kalbininky
bend inés
lie u iu
kalbos
no minimo
da be
dieges
unkcine
kalbos
kul ii os
eo ija
(Sabaliauskas
1996:
4—
6).
Sa o
poZii j
j
bend inés
lie u iy
kalbos
unkcinj
susiskaidyma
Jonikas
iSdés é
eikS-
mingame
eo iniu
poZiii iu
s aipsnyje
,,Musy
bend inés
a8omosios
kalbos
kul os
p o-
blema“
(1937:
529-544).
Sis
s aipsnis
—
ai
pi masis
bandymas
lie u iy
kalbo y oje
pa y iné i
bend inés
lie u iy
kalbos
unkcinius
s ilius.
Zinoma,
FUNKCINIO
STILIAUS
e -
minas
au o iaus
ne a ojamas.
Bend inés
kalbos
s ilis ines
a mainas
Jonikas,
kaip
i
Ha a-
nekas,
adina
unkcinémis
kalbomis
(1937:
538).
Pi mojoje
s aipsnio
dalyje
,,P incipinio
s a s ymo
eikalas*
iSkeliami
ys
eiginiai:
1)
bend inés
kalbos
no minimas
(s aipsnyje
—
NORMALIZACIJA),
2)
unkcinis
kalbos
susiski s ymas,
3)
kalbininky
aidmuo
sp endzian
pi masias
d i
p oblemas
(1937:
530).
An ojoje
s aipsnio
dalyje
,,Bend inés
aSomosios
kalbos
obulinimas“
au o ius
ap aSo
P ahos
ling is ine
mokyklq
( onologija),
,,.ku iq
p ancuzy
kalbininkas
J.
Vend yes
y a
pa adines
Siuo
me u
ak ingiausia
i
aisingiausia
ling is ikos
mokykla
Eu opoj
[...]
Si
LINGVISTINES
STILISTIKOS
UZUOMAZGOS
|
53
mokykla,
nag inédama
kalba
i8si ei8kimo”
p iemoniy
sis emos
a z ilgiu,
ypaé
domisi
sinch oniniu
kalbos
y inéjimu,
nes
cia
ge iausiai
galima
paZin i
j ai ias
os
kalbinés
sis emos
s uk i as,
planus.
Taigi
i
bend iné
a’omoji
kalba
y a
okia
sa a
a ski a
sis ema,
a naujan i
sa am
ikslui.
Tos
mokyklos
y inéjimais
daug
kuo
galima
pasinaudo i
i
ben-
d inés
aSomosios
kalbos
obulinimo
eikalui.
Tai
jau
i
y a
pa odes
P agos
ling is inis
a elis
(P azsky
ling is icky
k ouzek),
sa o
da bais
(paskai omis,
aS ais)
p isidéjes
p ie
€eky
aSomosios
kalbos
a kymo
bei
kul ii os
[...]“
(1937:
531).
T eCiojoje
s aipsnio
dalyje
Jonikas
ap a ia
d i
s a bias
kalbos
kul i os
eo ijai
sa okas
—NORMALIZACUA
i
STABILIZACIJA.
No malizacija
Cia
sup an ama
kaip
,,nus a ymas
am
ik y
isai
kalbinei
isuomenei
de anéiy
(galiojanciy)
no my“
(1937:
532).
Nus acius
kalbos
no mas,
ziii ima,
kad
be
kas
i
be
kada
jy
nekeis y,
nes
ki aip
$i
kalba
nebebi y
pa anki
bend iniam
eikalui.
Taigi
s abilizacija
y a
imanen iné
(no mos)
zymé.
Ke i ojoje
minimo
s aipsnio
dalyje
,,
No my
Sal inis“
au o ius,
susipaZines
su
P ahos
ling is inés
mokyklos
pazi i omis,
ki aip
negu
Jablonskis,
ku is
bend inés
lie u iy
aSo-
mosios
kalbos
no minimo
pag indu
laiké
liaudies
kalba,
pag indiniu
bend inés
kalbos
no minimo
k i e ijumi
nu odo
pa¢ia
bend inés
aSomosios
kalbos
a osena
(Z .
Palionis
1995:
289).
Jonikas
ago:
,,Tik
galé y
kil i
neaiSkumy
§j
p incipa
konk e inan ,
sakysim:
kaip
oli
a
a osena
gali
siek i
j
p aci j?
Zinoma,
iksliai
nub éz i
iba
Cia
sunku.
I ai-
ioms
kalboms
&i
iba
gali
bi i
j ai i.
P z.,
¢eky
kalbininkai,
P agos
ling is inio
a elio
na iai,
y a
nusis a ¢
aSomosios
kalbos
a osena
laiky i
pasku iniyjyu
50
me u
a pa.
Mu-
siskés
a osenos
a pas
bi y
da
mazesnis“
(1937:
533).
Daba inés
bend inés
aSomosios
kalbos
a osenos
kaip
no minimo
k i e ijaus
Jab-
lonskis
niekuome
né a
kéles.
Pasak
Jono
Palionio,
,,Daba ,
i§
pusés
Sim meCio
pe spek-
y os,
oks
pos ikis
[nuo
liaudies
kalbos
p ie
daba inés
kalbos
a osenos
—
V.
K.]
gali
ody is
pe
anks y as,
be
lie u iy
bend inés
kalbos
olimesnés
aidos
poZi iu
jis
anks-
Giau
a
éliau
bu o
bi inas,
nes,
olydzio
is
ple¢ian is
Sios
kalbos
a ojimo
s e ai
i
augan
bei
di e encijuojan is
jos
unkciniams
s iliams,
liaudinis
p incipas
da ési
pe
siau-
as,
nepakankamas*“
(Palionis
1995:
289).
Penk ojoje
s aipsnio
dalyje
,,No my
k i e ijai
Jonikas
aSomosios
kalbos
no minimo
k i e ijus
iSdés o
okius
i
okia
seka:
1.
G ynumas,
2.
Taisyklingumas,
3.
Aiskumas,
4.
Bidingujy
polinkiy,
5.
Tikslingumas’.
Se8 ojoje
s aipsnio
dalyje
,,Funkciné
kalbos
s uk i a
—
galu inis
k i e ijy
pag indas“
pi ma
ka a
lie u iy
kalbo y oje
Jonikas
ap a é
ne
ik
unkcinés
kalbos
kul i os,
be
i
unkcinés
s ilis ikos
eo inius
eiginius.
Pi miausia
Sioje
s aipsnio
dalyje
kalbininkas
kelia
klausima:
,,A ,
ling is iniu
e minu,
is
ik o
kalba
y a
unkciné
s uk i a,
ikslingy
simboliy
sis ema?“
Taigi
Jonikas
pi masis
iS
lie u iy
ling is u
a k eipé
démesj
j
unkcinj
kalbos
eiskiniy
pobiidj.
Jis
aiskina:
,,[...]
bend iné
a8omoji
kalba,
no s
u i
bend y
ypa y-
biu,
ski ianciy
ja
nuo
liaudies
kalbos,
is
dél o
u i
ne iena
iksla.
Todél
isada
eikia
k eip i
démesj
j
bend inés
a8omosios
kalbos
FUNKCIN]
SUSISKIRSTYMA,
smulkiau
suspe-
2
S aipsnio
kalba
nekeis a.
2
Aiskumas,
g ynumas,
ikslingumas
—
ne
ik
bend inés
kalbos
no my
k i e ijai,
be
i
s ilis inés
ka ego ijos,
ap a os
jau
pi mosiose
lie u iy
s ilis ikose,
Z .,
p z.,
M.
Gus ai¢io
S ilis ika
(1923)
i
k .

54]
VAIDA
KNABIKAITE
cialinan j
kalbines
p iemones.
Sakysime,
kalbos
p iemoniy
in elek ualizacija
y a
laips-
niuo a:
maZiau
jos
é a
kasdieninéj
susizinojimo
kalboj,
daugiau
adminis acijos,
eismo
kalboj,
da
daugiau
mokslo
kalboj.
Lygia
dalia
i
ienos
unkcijos
au oma izacijy
negalima
pe kel i
j
ki a
unkcija,
nes,
kaip
ma éme,
jos
en
iSau oma eja
(disau oma izuojasi),
aigi
nebe enka
su a osios
apib éz inés
eiksmés*
(1937:
538).
Toliau
Jonikas
pa eikia
ben-
d inés
kalbos
eo e iko
Ha aneko
bend inés
kalbos
unkcijy
klasi ikacijg.
Ha anekas
bend inés
kalbos
unkcijomis
laikas
Sias:
1)
komunikacine,
2)
specialiaja
p ak ing
i
3)
specialiaja
eo e ine.
Jos
isos
y a
p iklausomos
nuo
bend osios
PRANESAMOSIOS
unkci-
jos.
Ke i oji
unkcija
—
es e iné,
ku i
ne u i
p aneSimo
ikslo.
,,Pagal
jas
ski inos
i
4
bend inés
kalbos
s i ys,
a ba
FUNKCINES
KALBOS:
1)
PASNEKESIO
(kon e zaciné),
2)
SPE-
CIALINE
DARBO
(dalykiné)
kalba
(p aco ni,
écny
jazyk),
3)
MOKSLINE
i
4)
POETINE.
Kiek iena
iy
unkciniy
kalby
u i
sa as,
daugiau
a
maZiau
ski ingas
kalbines
p iemo-
nes
i
ne
isa
kalbine
sis ema.
Todél
bend inés
aSomosios
kalbos
eo e ikas
a
jos
aisy-
ojas
negali
isy
Siy
kalbos
igiy
ienu
ma u
ma uo i
i
isoms
aiky i
a
pa i
k i e ija.
I is
ik uju,
pap as oj
PASIKALBEJIMO
KALBOS
leksikaliniy
iene y
(Zodziy)
san ykis
su
eiSkia-
muoju
dalyku
lais as
(ne iksliai
eapib éZ as),
i8si ei8kimai
nea baig i,
sup an amumas
emiasi
si uacija
i
pasnekesio
(kon e zacinémis)
au oma izacijomis.
SPECIALINEJ
DAR-
BO
KALBOJ
leksikaliniy
iene y
san ykis
su
eiskiamuoju
dalyku
su a inis
(Zodis
e mi-
nas),
issi ei8kimai
elia y iai
a baig i,
apib éz umas
gaunamas
specialiomis
su a inémis
(kon encinémis)
au oma izacijomis
( e minais
i
o mulémis).
O
MOKSLINEJ
KALBO)
jau
leksikaliniy
iene y
san ykis
su
ei8kiamuoju
dalyku
y a
g ieZ ai
apib éz as
(Zodis
—
sa o-
ka),
issi ei8kimai
a baig i,
ikslumas
emiasi
de inicinémis
bei
kodi ikacinémis
au oma i-
zacijomis.
Dél
o
i
negalima
,, aSy i
aip,
kaip
kalbi*,
o
g yna
moksling
ema
nusaky i
,zmoniskai“,
.
y.
kasdieninés
liaudies
kalbos
p iemonémis“
(Jonikas
1937:
539).
IS
Sios
pla esnes
s aipsnio
,,Misu
bend inés
aSomosios
kalbos
kul ii os
p oblema“
is aukos
ma y i,
jog
Jonikas,
sekdamas
Ha aneku,
ie oje
daba
isigaléjusio
e mino
FUNKCINIS
STILIUS
a oja
e mina
FUNKCINE
KALBA.
Filoso as
S asys
Salkauskis
(1886-
1941)
Lie u iy
kalbos
d augijos
Nuola inéje
e minologijos
sekcijoje
(1937-1938
me u
susi inkimuose)
ap a damas
Joniko
paskai as
(s aipsnius)
,,
Miisy
bend inés
a8omosios
kalbos
p oblema‘
i
,,Bend inés
kalbos
aisyklingumas“*
eisingai
pas ebi,
jog
Joniko
a -
ojamy
e miny
BENDRINES
KALBOS
FUNKCINIS
SUSISKIRSTYMAS
i
FUNKCINES
KALBOS
san-
ykis
y a
neaiskus.
S .
Salkauskis
klausia,
susipazines
su
Joniko
paskai a
—
s aipsniu
,,Mu-
sy
bend inés
asomosios
kalbos
kul ii os
p oblema‘:
,,a)
kas
y a
eisingesnis
dalykas:
kalbé i
apie
bend inés
kalbos
unkcijas
a
apie
unkcines
kalbas
i
b)
koks
y a
ik as
san ykia imas
a p
bend inés
kalbos
i
unkciniy
kalbu*
(Cizikiené,
Vi kauskas
1982:
33).
Da
iena
labai
jz algi
Salkauskio
pas aba
dél
e mino
FUNKCINES
KALBOS:
,,Nepa-
kanka
kalbé i
apie
ienos
bend inés
kalbos
unkcijas,
be
pe
daug
y a
kalbé i
apie
lygia ei-
ses
g e imas
unkcines
kalbas“
(Cizikiené,
Vi kauskas
1982:
34).
|
Salkauskio
klausimus,
deja,
ebu o
a saky a
ik
Pik¢ilingio
eikale
Lie u iy
kalbos
s ilis ika
(1971),
ku iame
ap asy a
bend inés
lie u iy
kalbos
s ilis iné
di e enciacija.
Ma y ,
Ha anekui
i gi
kilo
panagiy
abejoniy,
kad
jis
éliau
ling is ikos
moksle
jdiegé
FUNKCINIO
STILIAUS
e mina.
1971
m.
Pikéilingis,
eikiamas
usy
s ilis ikos
adicijos,
jau
ned ejodamas
pasi enka
bu-
en
§j
e ming
—
FUNKCINIS
STILIUs
—
ap asy i
bend inés
lie u iy
kalbos
s ilis inems
a mai-
noms
(Z .
Pik¢ilingis
1971:
277-336).
LINGVISTINES
STILISTIKOS
UZUOMAZGOS
|
55
Salkauskis
ypa¢
k i ika o
s aipsnio
,,Miisy
bend inés
aSomosios
kalbos
kul ii os
p o-
blema*
sep in aja
dalj
,,Poezijos
kalba‘.
Jonikas,
emdamasis
Ha aneko
eo ija
apie
kal-
bos
au oma izacija
i
ak ualizacija,
paskelbé,
jog
poezijos
kalba
,,[...]
y a
bend inés
aSo-
mosios
kalbos
no mos
de o macija“
(1937:
539).
Siam
eiginiui
pa em i
s aipsnio
au o ius
pa eikia
pa yzdziy
i$
ke u éjininko
poe o
J.
Zengés
kii iniu
,,Bobiskas
pa asa is“
i
,,Ba-
anausko
pamokslas
apie
lie u iska
u bola“.
Salkauskio
pas abos,
ski os
analizuo i
Jo-
niko
eo iniams
eiginiams
apie
poezijos
kalba,
y a
eik’mingos,
u i
isliekamosios
e és
bei
gali
bi i
,,ke iniais
poe inés
kalbos
eo ijos
eiginiais“
(Cizikiené,
Vi kauskas
1982:
31).
Salkauskis
su inka
su
Joniko
eiginiu,
kad
indi idualiausia,
konk e¢iausia,
labiausiai
de e minuo a
a ba
apsp es a
y a
poezijos
kalba
i
kad
didziausia
kalbiniy
lyéiy
ak ualiza-
cija
y a
poezijos
kalbos
unkcija.
Filoso ui
isai
nep iim inas
s aipsnio
au o iaus
eiginys,
kad
poezijos
kalba
y a
bend inés
aSomosios
kalbos
no mos
de o macija,
kad
be
os
de o -
macijos
poezijos
isai
nebi u.
IS
Salkauskio
i
Joniko
diskusijos
iS ySkéja
keli
labai
s a biis
eo iniai
eiginiai
s ilis i-
kos
mokslui.
Pi ma,
pa odomas
glaudus
kalbos
no mos
ysys
su
a i inkamu
unkciniu
s iliumi,
Siuo
a eju
poe ine
kalba.
Salkauskio
poZiii iu,
bend inés
kalbos
no ma
—
a skai-
os
sis ema
e inan
poe inj
kii inj’.
An a,
s a s omas
klausimas,
kokia
y a
bend inés
kalbos
no mos
p igim is
i
esmé
i
koks
jos
san ykis
su
konk e aus
ki inio
kalba
i
apsk i-
ai
li e a ii os
kalbos
no ma.
Siuos
klausimus
ge okai
éliau,
XX
a.
aS un ajame
deSim -
me yje,
sp endé
s uk i inés
poe ikos
a s o ai.
Ma ome,
jog
Jonikas,
pasi inkdamas
ke-
u éjininko
J.
Zengés
poe inius
eks us,
is
dél o
inkamai
pademons a o
poe inés
kalbos
ak ualizacija,
kai
poe iné
kalba
isy
pi ma
,,demons uoja
sa e“,
k eipdama
demesj
i
pacig
sa o
i8 aiska.
Jonikas
ge ai
sup a o,
jog
poe inés
kalbos
klausimai
da
laukia
sa o
sp endimo.
Poe inés
kalbos
unkcijos
y imas
neimanomas
be
unkcinés
s ilis ikos
sukii-
imo,
odél
s aipsnio
,,Miisy
bend inés
aSomosios
kalbos
kul ii os
p oblema“
de in ojo-
je
dalyje
,.Kalbininky
pa eigos*
nu odoma:
,,S a biausias
ju
[kalbininku
—
V.
K.]
uzda i-
nys
daba
y a
aSomosios
kalbos
unkcinio
susiski s ymo
aiskinimas.
Tai
jau
isai
p ib endes
eikalas.
Tuo
aikinimu
bi y
padé a
i
ki iems
ge iau
a
unkcinj
ski inguma
sunaudo i,
i
okiu
bidu
kel ume
bend inés
aSomosios
kalbos
kul i a.
To
jie
gali
siek i
a ba
a ski y
bend inés
kalbos
unkcijy
s udijomis,
.
y.
sis emingu
nag inéjimu
kalbiniy
p iemoniu,
am
ik am
kalbos
ikslui
p i aiky y;
a ba
i
a ski y
bend inés
kalbos
dalyku
bei
a ski y
kalbos
lyciy
k i ika“
(Jonikas
1937:
543).
S aipsnio
pabaigoje
nu odomas
pag indinis
uzda inys
kalbininkams
—
be
bend inés
kalbos
Zodyno,
bend inés
aSomosios
kalbos
g a-
ma ikos,
eik y
uos i
i
,,[...]
STILISTIKA,
ku
bi u
iskel as
unkcinis
kalbos
susiski s y-
mas“
(Jonikas
1937:
544).
Taigi
unkcinés
lie u iy
s ilis ikos
ki imas
Jonikui
a odé
jau
p ib endgs
eikalas,
nes
lie u iy
bend iné
kalba
nep iklausomybés
me ais
(1918-1940)
spa Cciai
plé ojosi.
Susiki eé
isi
pag indiniai
bend inés
kalbos
unkciniai
s iliai:
meninis,
XX
a.
aS un ajame
desim me yje
iek
kalbininkai,
ick
poe ai,
s a s ydami
poe inés
kalbos
i
bend inés
kalbos
no my
san yki,
pas ebi,
jog
,,[...]
poezijos
kalbos,
s iliaus
Sal inis
jau
né a
—
kaip
anks¢iau
—
a més,
ku i
no s
adicija
a ,
kaip
bina
anks esniais
li e a ii os
aidos
e apais
—
no miné
kalba.
Poe inés
kalbos
Sal inis
daba
y a
labai
pla us
—
ai,
ka
galé ume
pa adin i
FILOLOGINE
KULTU-
RA“
(Ma inai is
1977:
15).
,,Misy
poe iné
kul i a
jau
seniai
neno minius
dalykus
a oja
kaip
aiskos
p iemong,
kaip
ilologinés
kul i os
adicija.
Jie
daba
ne ukdo
jsi i in i
kalbos
no moms“
(Rosinas
1977:
50).
Da
Z .
Miisy
kalba
1977
m.
1-aji
nume i,
ski a
poezijos
kalbai
ap a i.
56
|
VAIDA
KNABIKAITE
mokslinis,
publicis inis,
kancelia inis
(Palionis
1995:
279-308).
Deja,
Sio
da bo
im is
nespé a,
nes
ling is inés
lie u iy
s ilis ikos
(ka u
i
ki y
mokslo
s iciy)
aida
bu o
ke-
liems
deSim me¢iams
p is abdy a
nepalankiy
is o iniy
aplinkybiy
—
ka o
i
okupacijy.
3.
ISVADOS
1.
XX
a.
ke i ajame
desim me yje
aSomosios
bend inés
kalbos
unkciniy
s iliy
-
me-
ninio,
mokslinio,
publicis inio,
kancelia inio
—
susi o ma imas
leido
minimo
laiko a pio
i8kiliems
kalbininkams
Ska dZiui
i
Jonikui
kel i
idéja
apie
s ilis inj
lie u iy
kalbos
y i-
ma,
numa y i
okio
y imo
s a egija,
ak ika
i
y imo
uZda inius.
2.
Jonikas
pi masis
i§
lie u iy
kalbininky
diegé
P ahos
ling is inés
mokyklos
a s o y
unkcinés
kalbos
kul ii os
bei
unkcinés
s ilis ikos
eo ija.
Sios
eo ijos
poZii iu
pi ma
ka
ap a a
POETINE
kalbos
unkcija,
ku iai
bidinga
maksimali
eks o
ak ualizacija
i
kalbos
no mos
de o macija.
3.
XX
a.
ke i ajame
desim me yje
iloso o
Salkauskio
i
Joniko
disku uo a
dél
poe i-
nés
kalbos
i
bend inés
kalbos
no my
san ykio.
Salkauskio
poZii is,
kad
pag indinis
po-
ezijos
kalbos,
s iliaus
Sal inis
—
no miné
kalba
—
daba inés
unkcinés
s ilis ikos
akimis
y a
pe
siau as.
Joniko
eiginiai
a imesni
XX
a.
aS un ojo
deSim meCio
s uk i inés
poe ikos
a s o y
eo inei
min¢iai.
4.
Ska dzius,
emdamasis
Bally,
Vossle io,
Spi ze io
paZi omis
j
li e a ii ing
i
ling is-
ine
s ilis ika,
aip
pa
ski ia
Sias
d i
s ilis ikos
k yp is.
Ling is inés
s ilis ikos
i iamasis
objek as:
1)
a ski os
s iliy
ii8ys,
2)
s ilis inés
kalbos
iSgalés,
3)
au inio
s iliaus
puoseléji-
mas,
4)
indi idualusis
s ilius.
Toks
s ilis ikos
objek o
su okimas
bu o
naujas
i
pe spek y-
us,
odél
oliau
plé ojami
y imai
miné omis
k yp imis
ki y
y éju.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
1999:
Funkcinis
s ilius.
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
204-205.
AMBRAZAS,
V.
1999:
S ilis ika.
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidy-
bos
ins i u as,
602-603.
BaLLy,
Cu.
[Bbansin,
U1.]
1961:
®panyy3sxaa
cmuaucmuxa,
Mocksa:
U3ga eabc so
KHHOCTpaHHOH
aMTepa ypBI.
CiziKIENE,
N.,
VITKAUSKAS,
V.
1982:
I8
lie u iy
kalbos
no minimo
is o ijos.
S asys
Salkauskis
apie
kalbos
no minima.
Masy
kalba
5,
34-35.
Gus ai is,
M.
1923:
S ilis ika,
Kaunas—Ma ijampole.
Ha AneK,
B.
[laspanex
b.]
1967:
O
dynkunonanbHom
paccnoenun
mMTepa ypHo o
s3bIka.
Kona-
pamos,
H.
A.,
pea.,
[Ipaowecxu
aunzeucmuyeckuil
Kpyocox.
COopHuk
c a eii,
Mocksa,
432-443.
JONIKAS,
P.
1937:
Misy
bend inés
aSomosios
kalbos
kul ii os
p oblema.
Zidinys
12,
529-544.
MARTINAITIS,
M.
1977:
Poezijos
kasdieniné
duona.
Misy
kalba
1,
12-18.
PIKCILINGIS,
J.
1971,
1975:
Lie u iy
kalbos
s ilis ika
1-2,
Vilnius:
Min is
(1),
Mokslas
(2).
PALIONIS,
J.
1991:
Gim ojo
Zodzio
ba uose.
Pe ui
Jonikui
-
85.
Gim oji
kalba
4,
28-30.
PALIONIS,
J.
1995:
Lie u iy
aSomosios
kalbos
is o ija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Rosinas,
A.
1977:
Spaudos
apz alga.
Miisy
kalba
1,
46-51.
Rosinas,
A.
1994:
Bend inés
kalbos
ugdymo
pag indai
i
jos
kodi ika imo
k i e ijai
P.
Ska dziaus
eo iniuose
s aipsniuose.
Lie u iy
kalba:
y éjai
i
y imai.
Kon e encijos
p anesimy
ezés,
Vilnius,
6.
LINGVISTINES
STILISTIKOS
UZUOMAZGOS
|:57
Rosinas,
A.
1996:
P anas
Ska diius
i
jo
da bai.
P anas
Ska dzius,
Rink iniai
as ai
1,Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
VII-XXVIII.
ROZENBERGS,
J.
1995:
La iesu
alodas
s ilis ika,
Riga:
Z aigzne
ABC.
SABALIAUSKAS,
A.
1979:
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija
iki
1940
m.,
Vilnius:
Mokslas.
SABALIAUSKAS,
A.
1996:
Pe as
Jonikas.
Gim oji
kalba
4,
4-8.
SABALIAUSKAS,
A.
1999:
Jonikas.
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
281-282.
SABALIAUSKAS,
A.
1999:
Ska dzius.
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
583-584.
SAVUKYNAS,
B.
1977:
Poe inés
kalbos
speci ika.
Masy
kalba
1,
3-9.
SKARDZIUS,
P .
1938:
G ama ika
i
s ilis ika.
Naujoji
Romu a
51/52,
991-992.
SKARDZIUS,
P .
1997:
Bend inés
kalbos
dalykai.
Rink iniai
as ai
2,
suda é
i
pa engé
spaudai
A.
Ro-
sinas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
281-285,
502-509,
609-612.
SRuoGA,
B.
1927:
Apie
kalbininkus
i
aSy ojus.
Lie u a
12,
34.
ZINKEVICIUS,
Z.
1992:
Lie u iy
kalbos
is o ija
5.
Bend inés
kalbos
ixkilimas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Vaida
Knabikai é
Gau a
2002
03
22
Lie u iy
kalbos
ka ed a
Vilniaus
uni e si e as
Uni e si e o
g.
5,
2734
Vilnius,
Lie u a