ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
19
-
37
Daba inés
aSomosios
lie u iy
kalbos
dazninis
Zodynas
i
jo
baze
LAIMAGRUMADIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as
The e
a e
ew
elec onic
da abases
o
Li huanian.
The
la ges
a e
he
F equency
Dic iona y
o
Mode n
W i en
Li huanian,
compiled
by
V.
Zilinskiené
and
L.
G umadiené,
and
he
Li huanian
Language
Co pus
o
Kaunas
Uni e si y.
The
o me
is
p esen ed
in
de ail
he e:
he
p inciples
o
i s
compila ion
and
i s
possible
uses
a e
discussed,
and
he
hi he o
published
wo k
in
s a is ical
lin-
guis ics
based
on
i
is
b ie ly
cha ac e ised.
The
main
p oblems
in
connec ion
wi h
he
da abases
o
mode n
Li huanian
a e:
(1)
hei
insu icien
di e en ia ion
( hey
e lec
only
he
w i en,
no
he
spo-
ken
language),
(2)
hei
no
being
op imally
used,
as
he
Li huanian
schola ly
communi y
lacks
he
P epa a ion
needed
o
wo king
wi h
such
ools,
and
(3)
he
ac
ha
he
e o s
o
schola s
compiling
hem
ecei e
oo
li le
public
ecogni ion
and
a e
no
alued
as
o iginal
schola ly
achie emen s.
1.
ELEKTRONINIU
DUOMENU
BAZIU
SENEJIMAS
IR
,NEREIKALINGUMAS<
Kaip
ik
daba
lie u iy
kalbo y a
y a
a si
sus ingusi
ig o
Suolyje:
po
daugiausia
i8
s uk i alizmo
gau o
impulso
a si ade
i&siski ian ys
da bai
jau
pa asy i,
aciau
o e
y o e
y o
naujy,
ne
menkesniy
da by
laukimas.
Tam
eikia
ne
ik
ki okio
pozi i io
j
kalbos
eiskinius,
be
i
naujy,
da
nei8bandy y
me odu
i
da bo
p iemoniu.
Siais
in o maciniy
echnologijy
laikais
naujos
kalbininky
da bo
p iemonés
ne e ai
y a
susijusios
su
elek oninémis
duomeny
bazémis,
0
Sios
—
su
ling os a is iniais
leidiniais.
A ody u,
kad
sa aime
aisku,
jog
ieni
nuo
ki y
ski iasi,
nes
elek oninés
bazés
y a
dina-
miskos,
su
jomis
galima
di b i
sa a ankiSkai,
o
leidiniai
y a
s a iski,
jie
é a
au o iy
pageida imu
pa eik y
duomeny
sankaupa.
Taciau
anks¢iau,
o
ka ais
i
daba
Lie u oje
okios
bazés
i
leidiniai
bu o
a
y a
apa inami.
Tai
odo
a galiniy
(da
adinamy
a -
i kS iniais)
Zodyny
is o ija.
Pi masis
lie u iskas
a galinis
zodynas,
ame ikie¢io
Da ido
F.
Robinsono
(1976)
pa eng as
1954
m.
DLKZ
leidimo
pag indu,
ap épé
apie
45
000
zodziu,
jis
gal
né
ne u éjo
sa o
elek oninés
bazés,
ben
au o ius
apie
ja
neuzsimena.
Be
o,
ais
laikais
okia
elek oniné
bazé
Lie u oje
bi y
bu usi
né
nep ieinama,
nes
i
pa j
zodyna
maza
kas
ebu o
a es,
kadangi
jis
bu o
nedideliu
i azu
ileis as
Ame ikoje.
Siauliskis
Juozas
Ko sakas
(1991)
a ankos
p incipu
pa engé
Lie u iy
kalbos
in e sini
20
|
LAIMA
GRUMADIENE
Zodyngq,
ap épusi
be eik
22
000
Zodziy,
jo
pag indas
aip
pa
bu o
DLKZ,
be
jau
1972
m.
leidimas.
Di bama
bu o
naudojan is
sa o
susida y aja
elek onine
duomeny
baze,
be
pas a oji
né a
ieSo
naudojimo
( ik iausiai
dél
echniniy
p iezasciy),
aigi
p ieinama
ik
spausdin os
knygos
pa idalu.
Vidos
Zilinskienés
A galinis
daba inés
lie u iy
kalbos
Zody-
nas
(1995)
né a
ien
DLKZ
pe aias,
nes
zodziai
a galine
a ka
pa eikiami
suski s y i
kalbos
dalimis,
p idedama
s a is iné
analizé.
Daba
jis
i8
esmés
p ieinamas
aip
pa
ik
spausdin a
o ma,
no s
egzis uoja
i
elek oniné.
Ja
bu o
gana
nedaug
pasinaudo a
(E.
Ja-
kai ienés
ado au ai
da bo
g upei
aSan
lie u iy—no egy
Zodyna,
Dai os
Mu mulai y és
s aipsniams
(1998,
1999
i
k .)).
Beje,
pas a asis
Zodynas
i
analizé
pa eng i
naudojan is
kompiu e ine
DLKZ
(1993
m.) e sija
i
jos
s a is ine
analize,
o
ne,
kaip
sa o
apz algoje
nu odo
Ri a
Ma cinke iciené
(2000a:
16),
Dazninio
daba inés
asomosios
lie u iy
kal-
bos
Zodyno
(G umadiené,
Zilinskiené
1997;
1998)
baze.
Bend omis
Ma ema ikos
i
in-
o ma ikos
bei
Lie u iy
kalbos
ins i u o
mokslininky
pas angomis
pa eng a
DLKZ
(1993
m.
leidimo)
elek oniné
e sija
bu o
negausiai
i azuo a
(1995),
nes
iesiog
ne u é a
eisés
pla in i
leidinius
elek onine
o ma.
Daba
Lie u iy
kalbos
ins i u as
él
émési
DLKZ,
be
jau
2000
m.
leidimo,
kompiu e iza imo
( ado as
S asys
Keinys),
y a
ga es
inansing
pa a-
ma
i8
Lie u os
mokslo
ondo.
Kaip
Zinia,
1993
m.
i
2000
m.
DLKZ
leidimai
maza
kuo
esiski ia,
odél
e ¢ia
suklus i
as
ak as,
kad
nusp es a
anks esne
elek onine
e sija
nesinaudo i
ien
dél
o,
kad
ji
pa eng a
jau
mo aliai
sens eléjusioje
DOS
aplinkoje
i
FOX-
PRO
bazéje:
él
im asi
kompiu e io
skai liu
nuskai y i
jau
u ima
elek oninj
eks a,
eikalingg
ik
nedideliy
pa aisymy,
uo
didinan
da bo
sanaudas
i
iSlaidas.
Gal
ne
i
s a is iné
analizé
bus
a liekama
iS
naujo?
Be
juk
aip,
kaip
kompiu e iné
1993
m.
DLKZ
leidimo
e sija,
mo aliai
sens a
ne
iena
elek oniné
duomeny
bazé,
odél
aki aizdu,
kad
eikia
susi ipin i
jy
p iezi i a.
A
pana-
Siai,
kaip
DLKZ
(1993)
elek oninei
e sijai,
nea si iks
i
bend omis
miné y
ins i u y
pas angomis
engiamam
Te miny
bankui?
Taigi
ling os a is iniai
leidiniai
is
da
daug
labiau
e inami
nei
b angiai
kainuojan¢ios
i
daug
naujo isko
da bo
galimybiy
eikianGios
elek oninés
duomeny
bazes.
Li uanis ai
u é u
susi a i
dél
okiy
elek oniniy
duomeny
baziu,
ku iose
naudojami
speci iniai
Zenklai,
p z.,
senujy
as u,
ansk ibuo y
a miy
eks y, nes
jau
daba
enka
iS
naujo
pe ink i
s aipsnius
su
okio
ipo
pa yzdiiais,
jeigu
dél
ienokiy
a
ki okiu
p iezas-
éiy
apsisp endziama
juos
pa eik i
ne,
a kime,
Lie u iu
kalbos
ins i u o
leidiniams,
o
ku iai
no s
ig
Vilniaus
uni e si e o
leidiniy
edakcijy.
Daba
leidziami
a miy
Zodynai,
a miy
eks ai,
no s
i
bidami
elek oninés
o mos,
y a
ik
spaus u és
mode néjimo
zen-
klas,
nes
jy
eks ais
naudo is
kaip
elek onine
duomeny
baze
neimanoma.
Taigi
nesan
li uanis y
susi a imo
dél
bend os
koda imo
sis emos
(p z.,
UNICODE
a
ki os),
ieSas
naudojimasis
elek oniniais
duomeny
bankais
labai
apsunkinamas,
nekalban
jau
apie
ai,
kad
labai
ibo as,
o
ka ais
i
nejmanomas
ampa
elek oniniy
echnologiju,
p og amy
panaudojimas
jy
analizei.
Negi
u ime
jy
ick
daug,
kad
nebepajégiame
ap ép i?
P oblema
y a
a,
kad
nei
kalbininkai,
nei
jiems
alkinan ys
in o ma ikos
specialis ai
iki
Siol
inkamai
nesu okia,
kad
duomeny
bazés
u i
bi i
dinamiskos,
di ban
su
jomis
u i
bi i
suda y os
galimybés
aiky i
gausybe
is
a si andanéiy
naujy
p og amy
i
echnologiju,
jos
u i
u é i
kon e a imo
j
aukS esne
kompiu e ing
e sija
galimybe.
Iki
Siol
dauguma
Lie u oje
ku-
iamy
elek oniniy
duomeny
baziy
suda omos
aip,
a si
ai
bii y
ie
pa ys
lapeliai
su
DABARTINES
KALBOS
DAZNINIS
ZODYNAS
IR
JO
BAZE
|21
kalbos
duomenimis,
ik
su ink i
kompiu e io
kla ia ii a.
Ne ukus
ie
duomenys
gali
p i-
lyg i
akmenyje
iSkal am
dan i aS¢iui:
naujos
ka os
kompiu e iy ek anuose
bus
ma y i
ik
» élia élés*
i
,,k ad a ukai“,
ku iy
Si a imo,
nelyginan
uny
skai ymo,
galés
im is
a ei-
ies
kalbininkai.
Iki
Siol
eng os
diskusijos
Siuo
klausimu
bu o
be aisés,
be ,
ma y ,
ne ei-
kia
p a as i
il ies,
él
e a
k ies i
disku uo i
i
a is.
Beje,
a k eip inas
démesys
j
e minus:
elek oninés
o mos
BAZE,
BANKAS,
TEKSTYNAS
(KORPUSAS),
ARCHYVAS.
Pa s
madingiausias
i§
jy
-
TEKSTYNAS
(KORPUSAS).
Jis
j ai iai
apib éziamas,
be
bend a
isiems
apib ézimams
y a
ai,
kad
TEKSTYNU
laikomas
elek o-
ninés
o mos
eks y
inkinys,
odél
ne e ai
be eik
iskas, kas
anks¢iau
adin a
duomeny
bazemis,
im a
adin i
eks ynais
(juk
a ski y
eks y
dydis
ne eglamen uojamas).
BANKO
e minas
dazZniausiai
siejamas
su
e minologija:
pap as ai
e miny
bankai
ne adinami
eks ynais.
Daba
ARCHYVO
e minas
is
daZniau
siejamas
su
laiko
dimensija:
elek oniné
seny
duomeny
sankaupa
gali
bi i
adinama
a chy u
a ba
baze.
Taigi
pa s
neu aliausias
e minas
iSlieka
ELEKTRONINE
DUOMENY
BAZE,
odél
Cia
jis
dazZniausiai
i
a ojamas
(plg.
Kennedy
1998:
3
.).
2.
ELEKTRONINES
DABARTINES
LIETUVIU
KALBOS
DUOMENY
BAZES
IR
LINGVOSTATISTINIAI
LEIDINIAI
Elek oninés
o mos
daba inés
lie u iy
kalbos
duomeny
baziy
pe ekliaus
né a.
A i-
inkamai
negausu
i
ling os a is iniy
leidiniy,
Siek
iek
daZniau
naudojamasi
ik
ling os a-
is iniais
me odais.
Cia
issiski ia
ienin elé
one ika
i
jos
ezul a ais
besi emian i
onolo-
gija.
Gal
aip
a si iko
dél
pacios
one ikos
p igim ies,
.
y.
dél
o,
kad
daznai
ka ojan is
iems
pa iems
iene ams
—
ga sams
—
iesiog
pe Sasi
s a is ika
g is os
is ados,
o
gal
dél
subjek y iy
eiksniy,
.
y.
dél
o,
kad
a si ado
naujo isko
mas ymo
y éjy:
isy
pi ma
Aleksas
Gi denis
i
jo
mokiniai,
aip
pa
An anas
Pake ys.
Siaip
a
aip,
abu
Sie
eiksniai
lemé
lie u iy
one ikos
bei
onologijos
Suoli
i
ne
sa o iska
a o ikj
nuo
ki y
kalbo y os
Saky.
Tiesa,
pa i
one ika
y a
a piné
s i is
a p
iksliyjy
moksly
i
ling is ikos.
Ki a
pagal
pasika ojanciy
iene y
daznumg
einan i
kalbo y os
s i is
y a
mo ologija.
Taigi
logiska
bi y
many i,
kad
isy
pi ma
Sioje
s i yje
jau
u é y
as is
po eikis
ope uo i
i
ling os a is iniais
duomenimis,
i
elek oninémis
duomeny
bazémis.
Kol
kas
aip
nea si-
iko,
no s
okiy
da by
i
da bo
p iemoniy
jau
y a.
Pi majj
ling os a is inj
leksikos
i
mo ologijos
da ba
Lie u oje,
naudodamasi
ESM,
pa engé
Vida
Zilinskiené
(1990).
Jos
Lie u iy
kalbos
dazninis
Zodynas
emiasi
ieno
i8
unkciniy
s iliy
—
publicis ikos
—
duome-
nimis,
jame
pa eikiama
300
000
zodziy
pa a ojimy
analizé
( .
y.
iek
u
paciy
leksemu,
iek
i
ski ingy,
o
okiy
bi a
18
776,
dél
isuo inai
p iim y
daZniniy
Zodyny
suda ymo
aisykliy
a sisakius
oliau
i i
11
956
ik inius
Zodzius).
Visi
i8 isiniai
eks ai,
susidedan-
ys
i$
a ka py
(im¢iy)
po
1000
zodziy
pa a ojimu,
bu o
mo ologiskai
iSanalizuo i,
su-
ki ciuo i,
po
o
pe o uo i
i
suleis i
j
daba
jau
mo aliai
pasenusias
i
nebenaudojamas
ESM
,,Minsk-22*.
Elek oniniy
duomeny
bankas
y a,
be
juo
jau
labai
sunku
bi y
pasi-
naudo i.
Gaila,
be
nei
leksikologine,
nei
mo ologine,
nei
akcen ologine
ienos
i8
daba -
ines
lie u iy
kalbos
a mainy
—
publicis ikos
—
eks y
ling os a is ine
analize
iki
Siol
inka-
mai
aip
i
nebu o
pasinaudo a
nei
moksliniais,
nei
p ak iniais,
ypa¢
ado éeliy
i
mokomuju
zodyny
asymo,
ikslais.
Vienas
i
elek oninémis
p iemonémis
eng y
(daly au a
a p-
22]
LAIMA
GRUMADIENE
au inéje
CHILD
p og amoje)
i
nag iné u
sinch oninés
mo ologijos
da by
pa yzdziy
galé y
bi i
Ine os
Sa ickienés
(1999)
dak a o
dise acija,
ski a
aiky
kalbos mo ologijai.
Beje,
eiké y
paminé i,
kad
ki y
lygmenu,
s ilis ikos
i
i8
dalies
sin aksés,
ku iy
iene y
daznumas
daug
mazesnis,
ling os a is iniais
duomenimis
besi emian¢éiy
da bu,
isy
pi -
ma
Aud onés
Bi inienés
(1983,
1997,
1998
i
k .),
adosi
jau
p ies
keliolika
me u.
Jau
y a
i
ienas
ki as
ling os a is iniais
duomenimis
g is as
bandymas
i i
daba ing
leksika.
Pas a uoju
me u
dazniausiai
okie
da bai
di bami
Vy au o
DidzZiojo
uni e si e o
Daba i-
nés
lie u iy
kalbos
eks yno
(apie
60
000
000
zodziy
pa a ojimy)
bazéje
(p z.,
Ru os
Ma cinke icienés
(2000a;
2000b)
a lik i
kolokacijy
y imai,
Ju gi os
Mikelionienés
(2000)
dak a o
dise acija
apie
neologizmus
i
k .).
Nedideliy
elek oniniy
duomeny
baziu
pa-
g indu
engiama
is
daugiau
leksikos
da by,
ka ais
gana
speci iniy,
p z.,
As os
Ryklienés
(2000)
dak a o
dise acija
apie
in e ne o
na sy ojy
a ojama
leksika
i
jos
da yba,
be
apsk i ai
okiy
da by
nedaug,
i
Si
p ocesa
menkokai
y a
isi aukusi
s uden ija
(issky us
neben
Vy au o
Didziojo
uni e si e ).
Elek oning
leksikos
nag inéjimui
ski a
baze
bai-
gia
eng i
An ano
Pake io
ado aujama
g upe
Vilniaus
pedagoginiame
uni e si e e,
uo-
me
gal
i
Gia
padaugés
okio
pobiidzio
s uden y
da by.
Siame
s aipsnyje
apsi ibojama
daba inés
a8y ines
lie u iy
kalbos
y imams
eikalin-
gu
da bo
p iemoniy
ap asymu,
odél
neap a iama
jau
pasipylusi
senyjy
a8 y
y imy,
besi-
emian¢iy
sa aja
elek onine
Lie u iy
kalbos
ins i u o
duomeny
baze,
se ija.
Sa y
elek o-
niniy
duomeny
baziy
a si adimas,
be
jokios
abejonés,
nauja
pos iimj
su eiks
lie u iy
dialek ologijai:
Lie u iy
kalbos
ins i u e
jau
uosiamasi
s eig i
Ta miy
cen a,
ku iame
elek onine
o ma
bi y
engiami
a miy
i aSai
i
iS
jy
i8Si uo i
ansk ibuo i
eks ai.
Tame
paciame
ins i u e
p adeé i
elek oniniy
onomas ikos
bei
oponimikos
duomeny
bazés
k -
imo
da bai.
Jau
engiama
didZiojo
Lie u iy
kalbos
Zodyno
elek oniné
duomeny
bazé
u é y
ap i
ik u
posiikiu
lie u iy
leksikog a ijoje,
daug
ikimasi
i
i$
Bend inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
elek oninés
duomeny
bazés.
Vilniaus
uni e si e o
dés y ojai,
ado aujami
E aldos
Jakai ienés,
y a
isi auke
i
iena
i8
Eu opos
Sajungos
p ojek y
i
engia
elek oni-
nj
adinamajj
uni e salyjj
lie u iy
kalbos
zodziy
sa asa,
ku io
pag indu
u é y
p a ik i
naujoji
d ikalbiy
Zodyny
se ija.
Tam
ik u
mas u
ai
lyg
i
konku uojan i
su
Bend inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
edakcija
i ma.
Daugiausia
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
komisijos
jégomis,
Eu opos
Sajungai
paakinus,
p adeé i
eng i
elek oniniai
adinamieji
Je miny
a
S e imZodziy
po eliai,
sa o iski
naujausiy
i
labai
daznai
a ojamu
i ai iy
s i¢iy
e miny
i
Zodziy
samplaiky
sa aSai,
Eu opos
Sajungos
pla inami
isoms
jos
na éms
i
kandida-
éms,
kad
kalbos
galé y
p isi aiky i
i
pasi uos i
kylanciai
e imy
bangai,
aip
pa
maini-
niam e imui.
Elek oninés
daba inés
saky inés
kalbos
duomeny
bazés,
kaip
i
lenku,
engiamos
adijo
i
ele izijos
kalbos
i aSy
pag indu,
p adZia
y a
pada iusi
g upé
Vilniaus
uni e si e o
mokslininku
( ado é
Meilu é
Ramoniené).
Tame
paciame
uni e si e e
uo-
Siamasi
kaup i
elek oning
sla izmu
baze
( ado as
Vy au as
Ka delis),
ku ioje
u é y
bu i
iek
ga so
j agu,
iek
i
i8
jy
iS ink y
bei
ansk ibuo y
pa yzdziu.
Kaip
odo
pa i is,
ezul a y
galima
bus
iké is
ik
ismokus
di b i
su
okio
pobiidzio
duomenimis,
iga us
igiidziy
naudo is
naujomis
galimybémis.
Tuo
ikslu
eikalingos
labo-
a o ijos,
ku
Si o
bi y
mokomasi,
ge iausia
—nuo
jaunumés.
Pa i
elek oniniy
duomenu
baziy
p igim is
suponuoja
iesuma,
su a ky os
jos
u é y
bi i
p ieinamos
isiems
o
eikalingiems.
Didziausios
lie u iy
kalbos
duomeny
sankaupos
y a
Lie u iy
kalbos
ins i-
DABARTINES
KALBOS
DAZNINIS
ZODYNAS
IR
JO
BAZE
|
23
u e,
odél
mode nédamas
bi en
jis
u é y
ap i
didziausiu
elek oniniy
lie u iy
kalbos
duomeny
baziy
engimo
cen u,
ie8o
jy
naudojimosi
Sal iniu,
okio
pobidzio
da bu
i
idéjy
aukos
bei
spindulia imo
cen u
—
galbi
§j
aidmenj
i
a liks
Lie u iy
kalbos
ins i u o
bazéje
s eigiamas
Li uanis ikos
cen as?
Tos
elek oninés
duomeny
bazés,
ku ios
pa eks
j
in e ne a,
aps
da
a i esnés.
Beje,
ie a,
ku
naudo is
kompiu e iu,
kai
a si anda
galimybe
p isijung i
p ie
in e ne o,
ampa
nebes a bi,
s a bu
ik
ai,
kas
y a
pa eke
j
in e ne a.
Be
ai
a ei ies
planai.
Iki
Siol
Lie u oje
né a
j eisin a
ling os a is iniy
da bu
leidyba
elek oniniu
pa idalu,
nesude in as
au o iniy
eisiy
klausimas,
odél
ebé a
ak ualiis
i
popie iuje
spausdin i
okie
da bai.
Taciau
elek oninés
duomeny
bazés
i
ling os a is iniai
leidiniai
ski iasi
ig
esmés,
pas a ieji
e a
ledkalnio
i siiné.
Toliau
Cia
ap a iamas
konk e us
klausimas:
elek oninés
daba inés
aSomosios
lie u-
iy
kalbos
duomeny
bazés
i
ling os a is iniy
Zodynu
san ykis.
Pas a uju
be
bazés
bi i
negali,
aciau
bazés
eikiamos
galimybés
oli
g azu
nesi iboja
ik
zodyny
leidyba.
3.
ELEKTRONINES
DABARTINES
RASOMOSIOS
LIETUVIU
KALBOS
DUOMENU
BAZES
IR
DAZNINIAI
ZODYNAI
Elek onines
kalbos
duomeny
bazes,
sa aime
aisku,
is
ki okiy
kalbos
duomeny
sankau-
pu
isski ia
isy
pi ma
jy
elek oniné
o ma
i
su
uo
susijusiy
kompiu e iniy
echnologiju
naudojimo
speci ika.
Elek oniniy
duomeny
baziy
a si adimas
su eiké
isiskai
naujuy
gali-
mybiy
i i
kalba,
be
pacios
jos
nesie inos
ik
su
Siuolaikiniy
elek oniniy
laikmeny
a si-
adimu.
Tai,
kad
ski ingomis
p iemonémis
gaunama
is
esmés
analogisky
ezul a u,
isy
pi ma
daZniniy
g ama iniy
o my
i
leksemy
cha ak e is iky,
odo,
kad
a p
Siuolaikiniy
elek oniniy
duomeny
baziy
i
daug
senesniy
jy
analogy
esama
nemaza
bend umo.
P an-
cuzijoje
La ousse
leidykla
jau
nuo
1956
m.
zodyny
engimui
p adéjo
naudo is
maSinine
(senosios
ka os
elek oniniy
skai¢iuojamuju
masinu,
ESM)
zodynu
ka o eka
(Rozenc-
ejg
1986:
82).
Klausimas
dél
o,
kaip
suda y inos
Siuolaikinés
elek oninés
kalbos
duomeny
bazés,
kilo,
iena
e us,
odél,
kad
a si adus
naujoms
echnologijoms
jau
bu o
jmanoma
susido-
o i
su
dideliu
in o macijos
kiekiu,
uome
émé
dideé i
eks o,
ski o
ilius uo i
iena
Zodj
( .
y.jo
kon eks o),
apim is.
Taip
adosi
nauju
galimybiu
i i
Zodzio,
o
éliau
i
didesniy
kalbos
iene y,
p ezumpcijas,
aigi
i
sin akse,
seman ika.
Im a
za é is
is
didesnémis
eks y
a ka pomis,
galy
gale
pe ei a
ne
p ie
i8 isu
baig iniy
eks y,
kol
o
nesu amdé
au o iniy
ki eéjy
eisiy
jsigijimo
kainos.
Ki a
e us,
ko
ge o,
Gu enbe go
i8 adimo
po ei-
kiui
p ilygo
kompiu e iy
a si adimas,
0
s a biausia
—
jy
pli imas
ne egé u
g eiciu,
odél
geome ine
p og esija
Saugus
j ai iapusiams
Zmoniu
ySsiams
pe
a s uma
iek
su
a
paGia
kalba
kalbanCiais,
iek
i
su
ki akalbiais
adosi
skubus
socialinis
uzsakymas
gau i
j ai ia-
lypés
su
kalba
susijusios
s a is inés
in o macijos,
kad
bii y
galima
au oma izuo i
kuo
dau-
giau
bend a imo
p ocesu:
kalby
mokymo,
e imo,
a pazinimo,
in o macijos
suspaudi-
mo,
pe siun imo
i
k .
Lie u iy
kalbo y a
neliko
nuoaly
nuo
Sio
bend o
p oceso,
ik,
Zinoma,
ge okaia siliko
laiko
a z ilgiu.
Pasaulyje
pe
isq
XX
amiZiu,
ypa¢
an aja
jo
puse,
jau
a si
bu o
uoSiamasi
naujam
Suoliui.
Visy
pi ma
ai
bu o
dazniniai
kalby
Zodynai.
Pi mieji
pasi odé
da
XIX
a.

24
|
LAIMA
GRUMADIENE
pabaigoje
—
XX
a.
p adzioje.
Pa s
pi masis
—
okieciy
kalbos,
ku j
s enog a as
F.
Kaedin-
gas
(1898),
naudodamasis
lapeliy
ka o eka,
pa engé
ne
11
000
000
zodziy
pa a ojimy
pag indu.
Ge okai
éliau
G.
Vande
Beke
(1929)
isleido
okio
pobiidzio
p anciizy
kalbos
zodyna.
H.
Ea onas
(1934)
pa engé
ke u iy
kalby
—
angly,
p anciizy,
okie¢iy
i
ispany
—
iks andio
pi mujy
dazniausiy
Zodziy
lyginamajj
Zodyna.
Pi maji
angly
kalbos
dazninj
zodyna
pa engé
E.
Tho ndike’as
i
L.
Lo ge
(1944),
ispany
- V.
Ga cia
Hozas
(1953).
Pi majj
daZninj
usy
kalbos
zodyna
Ame ikoje
pa enge
H.
J
osselsonas
(1953),
0
N.
P.
Va-
ca as
(1966),
aip
pa
Ame ikoje,
iSleido
a ybinio
laiko a pio
usy
Snekamosios
kalbos
dazninj
Zodyna,
be
i§
esmés
jis
y a
pa eng as
ik
d ama u giniy
ki iniy
kalbos
pag in-
du.
E.
S ein eld as
(S ejn el’d
1963)
Taline
iSleido
PuSkino
kalbos
dazninj
zodyna.
Remdamasis
1
000
000
zodziy
eks ynu,
suda y u
i§
pe
pus¢
g oZinés
li e a i os
i
adinamosios
in o macinés
p ozos
(publicis ika,
kancelia iniai
aS ai
i
mokslo
li e a-
i a),
daZninj
usy
kalbos
Zodyna
Upsaloje
pa engé
L.
Lonng enas
(1993).
Pi mieji
ne
ik
usu,
be
i
umuny,
i aly
kalby
daZniniai
Zodynai
aip
pa
bu o
pa eng i
Ame ikoje
—
A.
Juillando,
P.
M.
Edwa dso,
I.
Juillando
(1965),
A.
Juillando,
V.
T a e sos
(1973)
(beje,
A.
Juillandas,
E.
Ch.
Rod iguesas
(1964)
en
pa
jau
bu o
pa enge
da
ieng
ispany
kal-
bos
daZninj
Zodyna,
éliau
da
okj
pa engé
J.
R.
Alameda
i
F.
Cue os
(1995)).
IS isa
se ija
daZniniy
Zodyny
bu o
g indziama
P ahos
ling is inio
bi elio
unkciniy
kalbos
s iliy
koncepcija,
aip
pa
Bo iso
La ino
bend inés
kalbos
samp a a:
pi masis,
kaip
i
de a,
bu o
éeky
kalbos,
i8
p adZiy
a ski y
unkciniy
s iliy,
o
éliau
i
bend asis,
ku iuos
pa asé
Ma ie
TéSi elo os
ado aujamas
au o iy
kolek y as
(J.
Jelinekas,
J.
V.
Becka
i
k .,
Z .
TéSi elo a
1983).
Anks i
suskubo
la iai,
kaip
i
Cekai,
i8
p adziy
pa enge
a ski u
unkciniy
s iliy,
o
éliau d iejy
daliy
bend ajj
Zodyna
-
T.
J
akubai e,
D.
K is o ska,
D.
Gule ska,
V.
Ozola,
R.
P ise,
A.
Rubine,
N.
Sika
(1966-1976).
Ta
pacia
me odika
émési
i
V.
A.
Ag aje as,
V.
V.
Bo odinas,
V.
M.
Mu a o a,
E.
V.
Tisenko,
ado aujami
L.N.
Zaso inos
(1977),
engdami
dazninj
daba inés
usy
kalbos
zodyna
1
000
000
zodziy
pa a ojimy
is
ke u iy
unkciniy
s iliy
pag indu.
Tik
ieno
unkcinio
s iliaus
—
g ozinés
li e a ii os
—y a
daZninis
bal a usiy
kalbos
zodynas,
ku j
pa engé
N.
S.
Mazei-
ka
i
A.
J.
Sup unas
(Mazejka,
Sup un
1976).
Tik
publicis ikos
s iliaus
y a
i
bulga u
kalbos
dazninis
Zodynas
(Todo o a,
Panéo ska
2001).
Pi masis
V.
Zilinskienés
(1990)
pa eng as
lie u iy
kalbos
daZninis
Zodynas
aip
pa
bu o
ik
ieno
unkcinio
s iliaus
—
publicis ikos,
di ban
bu o
naudojamasi
a
pacia
Ceky
me odika,
daug
bend ada biauja-
ma
su
la iais.
Laikui
bégan ,
no s
lie u iy
kalba
uo
pasigi i
i
negali,
pasaulyje
a si ado
j ai iausiy
dazniniy
Zodynu:
a ski y
au o iy
kalbos,
unkciniy
s iliy,
egioniniy
kalby
a mainy,
aSy-
inés
i
saky inés
kalbos
i
.
.
Ne unkcionaliis
apo
,,apsk i ain
kalbos“
dazniniai
Zody-
nai,
nes
ju
p i eiké
enkinan
konk e¢ius
ikslus,
aigi
zodziy
a anka
u éjo
bi i
da oma
is
ku ios
no s
s i ies
eks u,
o
ne
i8
jy
isumos.
Ki a
e us,
dazniniy
Zodyny
suda ymo
p oblema
,,pa eko
j
ki a
ma a ima“,
kai
Ame ikos
bihei io is ams
i
pozi y is ams
ies-
kan
a osenos
pa yzdziy
adosi
elek oniniy
eks yny:
elek oniniy
echnologijy
aida
bu o
spa i,
odél
galima
bu o
ne
ik
kaup i,
be
i
apdo o i
didziulius
eks y
masy us.
Teks yny
ling is ikos
p adzia
laikomi
1961
m.,
kai
Nelsonas
F ancis
i
Hen y
Kuce a
anonsa o
i
émési
ku i
ga syjj
elek oninj
ay inés
kalbos
B owno
eks ynq
(B own
uni e si y),
Johnas
Sinclai as
—
o
pa ies
o ma o
LOB
(Lancas e -Oslo/Bi mingen)
eks-
DABARTINES
KALBOS
DAZNINIS
ZODYNAS
IR
JO
BAZE_
|
25
yna;
da
1959
m.
Randolphas
Qui kas
anonsa o
ay inés
i
saky inés
kalbos
eks yna
SEU
(Su ey
o
English
Usage),
ji
esé
Janas
S a ikas,
Lundo
uni e si e e
émesis
ku i
saky inés
kalbos
eks yng
LLC
(London-Lund
Co pus
o
Spoken
English).
Visy
miné u
eks yny
apim is
uome
bu o
apie
1-1,15
mln.
Zodziy
pa a ojimy,
po
o
a si ado
daugiau
panasiy
eks yny
(Z .
Aijme ,
Al enbe g
1991:
1 .).
An osios
gene acijos
eks yny
apim-
is
skaiCiuojama
desim imis
milijony,
eciosios
—
jau
Sim ais
i
iks an¢iais.
Pasaulyje
islieka
ak uali
kompiu e iy
p og aminés
j angos
i
a ski y
da bo
p og amy
sude inamu-
mo
p oblema:
sukaup a
jau
nepap as ai
didelés
apim ies
eks yny
—Sim y
milijony
Zodziu
( ai
i§
esmés
biblio ekos
elek onine
o ma),
be
kaip
pa ogiai
jais
naudo is,
kaip
suskai-
Ciuo i
elemen a iausius
daznius,
kaip
nepasimes i
Zodziy
andenyne?
Galy
gale
a
kieky-
be
isuome
lemia
kokybe?
Suda an
j ai iausius
daZninius
Zodynus
daugybe
ka y
jsi i-
kin a,
kad
pusé
i y
Zodziy
biina
pa a o a
os
ieng
ka a.
Todél
kiek ieng
ka a
iman is
da bo
eikia
ge ai
aps a s y i,
a
iSsikel ieji
uzda iniai
ik ai
eikalauja
di b i
su
gausybe
medziagos,
ieskan
eciausiy
Zodziu.
Ka ais,
kai
i iami
ku ie
no s
g ama iniai
a
Zodziy
da ybos
désningumai,
ik ai
bina
ne acionalu
i in
didin i
i iamosios
aibés
apim i,
iska
de a
j e in i
i
s a is iniais
k i e ijais,
juk
jie
pa odys
ikimybe,
kada
a anka
pakankama
da y i
ep ezen a y ias
is adas.
Ypa¢
a k eip inas
démesys
j
ai,
i
ku iy
eks y
suda oma
i iamoji
aibé,
.
y.,
kaip
suda omas
i iamojo
objek o
modelis.
Lie u iy
kalbo y oje
bene
daugiausia
klausimy
Siuo
a z ilgiu
daba
kelia
p oblema,
ka
laiky i
bend ine
lie u iy
kalba,
kokiomis
dalimis
joje
u é y
bi i
a s o aujami
unkciniai
kalbos
s iliai
a
pagal
ki us
k i e ijus
isski i
kalbos
sluoksniai.
S ai
miné asis
Vy au o
DidzZiojo
uni e si e o
eks ynas
suda y as
pagal
ienus
a ankos
p incipus,
o
Daba inés
asomosios
lie u iy
kal-
bos
dazninio
Zodyno
—
pagal
ki us,
odél
i
ezul a ai
gaunami
ski ingi.
Reikia
labai
a i-
dziai
i
objek y iai
e in i
s a is inius
duomenis
apie,
p z.,
a ski as
kalbos
dalis,
gau us
is
ski ingy
eks ynu.
Pas ebé a,
kad
jau
pa asy uose
a
asomuose
okio
pobidzio
da buose
nepakankamai
ski iama
démesio
am,
kokie
eks ai
bu o
i i,
i
da omi
apibend inimai
apie
,,daba ing
lie u iy
kalba“.
Da bas
su
skaiGiais
eikalauja
p eciziskumo,
ki aip
gauna-
mos
klaidinan¢ios
iS ados.
S aipsnyje
ap a iamo
Daba inés
aSomosios
lie u iy
kalbos
dazninio
Zodyno
elek oni-
nis
eks ynas
(1,2
mln.
Zodziy
pa a ojimy)
ski inas
pi mosios
gene acijos
eks ynams
(B own,
LOB
ipo)
—
pe
milijona
Zodziy
apim ies.
Su
Siais
ga siaisiais
eks ynais
jj
sieja
da
iena
bend ybé
—
kaip
e as ku is
élesnis
pasaulyje,
i
misiskis
y a
ano uo as.
Kom-
piu e inés
echnologijos
anali inéms
kalboms
su eiké
isski ines
salygas:
specialios,
be
gana
placiai
papli usios
p og amos
(ypa¢
zinoma
Oks o do
uni e si e o
—
Ox o d
Conco -
dance
P og am,
aip
pa
KWIC, KAYE,
CLAN,
OCP.
Wo dC unche
i
k .)
leidzia
gana
nesunkiai
pa eng i
dazniausiy
Zodziy
sa aus,
pa eik i
jy
konko dansijas
(Leech
1991:
10;
U ka
2000).
Tokio
pobiidzio
p og amomis
pap as ai
naudojasi
i
Vy au o
Didziojo
uni-
e si e o
Daba inés
lie u iy
kalbos
eks yno
y éjai,
be
uome
galima
analizuo i
ik
Zodzius,
.
y.
leksika,
nes
p is ingama
Ziniy
apie
Zodzio
gala,
o
jis,
kaip
Zinia,
lie u iy
kalbai
i in
s a bus.
Taigi
sin e inéms
kalboms
sudé ingiau:
juk
naudojan is
ap asy osiomis
p o-
g amomis
pa engiami
Zodziy
o mu,
o
ne
an aS iniy
Zodziy
sq a8ai.
Reikia
gana
daug
papildomo
da bo,
kol
Zodziy
o mos
subend a a diklinamos
i
ampa
ik
an aS iniais
zodziais.
Tokie
zodziy
sa aSai,
u in ys
i
g ama inj
nag inéjima,
jau
adinami
ano uo ais,
pasaulyje
jy
né a
daug,
jie
labai
e inami,
nes
eikalauja
nemazy
da bo
sanaudu,
odél
y a
26
|
LAIMA
GRUMADIENE
labai
b angiis
(mud isu
V.
Zilinskiene
esame
suskai¢ia usios,
kad
miisy
a eju
ien
eks y
pa inkimas,
su inkimas
kompiu e io
kla ia ii a,
pusiau
au oma izuo as
mo ologinis
ju
nag inéjimas
( adinamasis
LEMAVIMAS),
ko ega imas
i
duomeny
suleidimas
i
kompiu e-
i
ieno
Zmogaus
pa eikalau y
SeSe iy
da bo
me y).
Skaicia imams
i
olesnéms
ko ek-
i oms
él
eikia
kele iy
me u,
nes
be
koks
ne ikslumas
a liekan
ma ema inius
eiksmus
gali
i s i
absu du.
Apsk i ai
dazniniy
Zodynu,
ypa¢
a si adus
elek oniniams
eks ynams,
daba
galima
susida y i
j ai iai
i
j ai iy
—nelygu
ko
ieskai.
S a biausia
p iezas is,
kodél
engiami
is
nauji
daZniniai
Zodynai,
ypaé
p e enduojan ys
adin is,
p z.,
daba inesn
kalbos
zodynais,
y a
a,
kad
pag indiné
ling os a is ikos,
kaip
i
apski ai
s a is ikos,
salyga
y a
a,
kad
a anka
u i
bii i
ep ezen a y us
i iamosios
isumos,
a ba
aibés,
modelis.
Zodziu,
nuola
suabejojama,
a
i oji
a anka
ik ai
a spindi
numa y aja
isuma.
Pa yzdziui,
Vy au o
Didziojo
uni e si e o
Daba inés
lie u iy
kalbos
eks yno,
ku is
suda y as
ne
i$
60
min.
zodziy
pa a ojimy,
pa eng as
daZninis
daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas
bi y
ki oks
nei
jau
iSleis ieji
L.
G umadienés
i
V.
Zilinskienés
(1997,
1998),
nes
jo
ezul a ai
a spindé y
eks y
isuma,
ku iu
pag inda
suda o
70%
pe iodiniu,
26%
nepe iodiniy
i
4%
e s iniy
leidiniy
kalba
(Ma cinke iciené
2000a:
16).
Isleis y
miné yjy
Zodyny
eks ai
a ink i
isai
ki u
pama u:
ai
o iginaliis,
ne
e s iniai,
ke u iy
unkciniy
kalbos
s iliy
—
publicis-
inio,
kancelia inio,
bele is inio
i
mokslinio
—
eks ai.
Taip
pasielg a
odél,
kad
lie u iy
bend iné,
ypaé
asomoji
kalba,
iki
Siol
ebé a
o muojama,
no muojama
i
kodi ikuojama
P ahos
ling is inio
bi elio
idéjy
d asia
(beje,
a k eip inas
démesys
j
ai,
kad
daba
pa s
STILIAUS
e minas
j ai iausiy
kalbo y os
mokykly
y a
gana
ski ingai
apib éziamas).
Lai-
ky asi
ki y
daZniniy
Zodyny
suda y ojy
p incipy,
isy
pi ma
¢eky,
usu,
la iuy,
ku ie
i gi
laikési
anks¢iau
Gia
iSdés y os
bend inés
kalbos
—
unkciniy
kalbos
s iliy
sumos
—samp a-
os,
nuos a u,
aiky a
jy
pa i is,
odél,
kaip
i
ju,
pasi ink os
300
000
zodziy
pa a ojimu
a ankos
i8
ke u iy
unkciniy
s iliy,
nes
many a,
kad
aSomajai
lie u iy
kalbai
da
pe
anks y i
Vy au o
DidZiojo
uni e si e o
eks yno
(jis,
beje,
a si ado
eliau
nei
misiskis)
suda ymo
p incipai,
a imesni
ame ikie¢iy
bend inés
(a
s anda inés,
kaip
en
ip as a)
kalbos
samp a ai.
Daba inés
aiomosios
lie u iy
kalbos
dazninio
Zodyno
duomeny
bazeje
ka ais
pasigendama
bui inés
leksikos,
nes
pami S ama,
kad
ji
su o muo a
ik
ieSosios
agy inés
kalbos
pama u:
joje
né a
nei
p i aciy
laisky,
dieno aSciy,
nei
sieny
uz aSy
a
pan.
Tadiau
i
daba
j
Zodyna
pa eko
snekamosios
kalbos
Zodziy,
a p
jy
ne
ik
s e imybiu,
a mybiu,
be
i
ne ole uo iny
bend inéje
kalboje
pejo a y ines
leksikos
pa yzdziu,
dél
ko
zodyno
au o és
nuola
susilaukia
p iekais y.
Kyla
klausimas,
ka
laiky i
g ozine
li e a u a:
ie
Zodziai
bu o
g oZinés
li e a ii os
eks uose
(Lie u oje
spausdin uose
daugiau
nei
100
egzemplio iy
i azu
edaguo uose
o iginaliuose
eks uose),
0
dazninio
Zodyno
suda ymo
pos ula as
y a
neiSmes i
né
ieno
p asminio
Zodzio,
jeigu
jis
ik
né a
ik inis,
skaicius,
san umpa
a
ko ek ii os
klaida.
Beje,
duomenys
odo,
kad
kiek ieno
iS
ke u iy
unkciniy
s iliy
pa inkus
300
000
Zodziy
pa a ojimy
a ankas,
publicis iniame
s iliuje
as a
284
687
p asminiy
Zodziy
(15
313
adinamyjy
,,SiukSliy“),
dalykiniame
s iliuje
—
279
505
(dél
miné y
p ieZas¢iy
nepa ekusiy
j
Zodyna
—
20
495),
moksliniame
—
278
311
(21
689),
bele is iniame
—
290
561
(9
439).
Si dis
neleido
ismes i
ik inio
Zodzio
Lie u a,
odel
jis
kaip
isim is
ienin elis
ik inis
pa eko
j
Zodyna
(jis,
pasi odo,
16-as
pagal
daznuma
Zodis,
pi masis
i§
daik a a dziu,
jo
daznis
5151
ne
614
iméiu:
Gia
lémé
o icialiyjy
dokumen u,
DABARTINES
KALBOS
DAZNINIS
ZODYNAS
IR
JO
BAZE
|
27
is aigy
i
pan.
pa adinimai,
ku iuose
daznai
bi a
Sio
ZodZio,
pa a o o
kilmininko
links-
niu).
Salygiskai
ik iniais
gali
bi i
laikomi
i
pa eke
eliginiy
bei
ki y
S enciy
pa adinimai
(daznai
a ojami
i
kaip
bend iniai),
p z.,
Joninés,
Kiicios,
Zoliné,
a ba
pasaulio
Saliy
pa adinimai
Ry ai,
Vaka ai,
Pie iis,
Siau é.
Laikan is
ep ezen a y umo
p incipo,
kiek ieno
i8
miné ujy
s iliy
bu o
a enkami
ik
okie
eks ai,
ku ie
ski ini
g ynajam
s iliui:
a sisaky a
pa ibiniais
laikomy
ado eéliniy
eks y,
mokslinés
publicis ikos,
siau am
skai y ojy
a ui
ski os
publicis ikos,
d amos,
poezijos
i
pan.
Publicis ikos
eks us
pa inko
Vida
Zilinskiené,
juos
suda é
1994-1995
m.
19-os
edaguojamy
cen iniy
dien aS iy
a
sa ai aS iy
i
placiai
skai omy
zu naly
eks-
ai,
ep ezen uojan ys
penkias
emines
g upes:
1)
poli ika,
2)
p amoneé
i
zemés
ikis,
3)
S ie imas
i
eisé,
4)
menas
i
5)
p amogos
(spo as,
ho oskopai,
o y
p ognozés).
Daly-
kinio
s iliaus
eks us
pa inko
P anas
Kni iks a
i
Danu é
Vainauskiené
i§
1990-1995
m.
leidiniy
i
dokumen y
pagal
sep ynias
emines
g upes:
1)
js a ymai
i
juos
lydin ys
doku-
men ai,
komen a ai,
2)
eisés
dokumen ai,
3)
ekonomikos
i
e slo
zinynai
bei
dokumen-
ai,
4)
poli ologijos
leidiniai,
pa ijy
dokumen ai,
5)
s anda ai
i
s a is ikos
leidiniai,
6)
in o macijos
Sal iniai
(bibliog a ijos,
ka alogai,
Zodynai),
7)
a ski y
socialiniy
s iciu
(k aS o
apsaugos,
socialinés
saugos,
s ie imo,
kul i os
i
k .
dokumen ai).
Mokslo
s iliaus
eks ai
pa ink i
I enos
And iukai ienés
i§
1990-1995
m.
Lie u oje
isleis y
mokslo
leidi-
niy
a ba
mokslo
ins i ucijy
ap obuo y
da by
pagal
aS uonias
emines
g upes
(mokslo
k yp is):
1)
ag a iniai
mokslai,
2)
gam os,
3)
humani a iniai,
4)
ma ema ikos,
5)
medici-
nos,
6)
socialiniai,
7)
echnikos,
8)
eologijos.
Bele is ikos
s iliaus
eks us
pa inko
Laima
G umadiené
i§
1985-1990
m.
(su
nedidelémis
iSim imis)
Lie u oje
i8leis y
g ozinés
li e-
a u os
p ozos
ku iniu,
0
jy
SeSios
,, eminés“
g upés
suski s y os pagal
aSy ojy
gim ines:
1)
ZemaiCiai,
2)
y y
aukS ai¢iai,
3)
aka y
auk aiciai,
4)
pie y
auk& aiciai,
5)
mies iediai,
6)
iSei iai
(j
ik aja
pas a ujy
gim ine
nebu o
a siz elgiama).
Bu o
nusp es a,
kad
bii en
Sie
eks ai
gali
ep ezen uo i
daba inge
aSomaja
lie u iy
kalba.
I8
jy
a si ik ine
a ka
(puslapiai
i
eilu és
pa enkamos
pagal
a si ik iniy
skai¢iy
len ele)
bida o
pasi enkama
po
iena
1000
Zodziy
pa a ojimuy
apim ies
a ka pa,
adina-
maja
im j,
i
kompiu e io
kla ia ii a
su enkama
(mazdaug
d iejy
alandy
da bas).
Po
o
im ys
bu o
lemuojamos,
.
y.
mo ologiskai
nag inéjamos
Vy au o
Zinke iciaus
pa eng a
MAN
(Mo ologinio
Analiza imo
i
No maliza imo)
p og ama.
Ja
au o ius
p i aiké
spe-
cialiai
Siam
da bui
i8
sa o
pa ies
seniau
pa eng os
kompiu e inés
Zodziy
asybos
ko ega i-
mo
p og amos,
2000
m.
Vy au o
Didziojo
uni e si e o
uzsakymu
ja
siek
iek
pa obulino,
pe kelé
j
aukS esng
e sija
i
pa adino
lemuokliu
(Zinke icius
2000).
Tas
da bas
a odé
mazZdaug
aip:
gaunama
kompiu e iné
isklo iné,
i§
ku ios
eikia
,
i8-
me y i*
ne eikalingas
(mano
pab auk a)
eilu es.
P z.,
jau
zmogaus,
ne
ik
maSinos
apdo o-
os
eks o
a ka pos
(...)
manes
isa
3i
komedija
(...)
iSklo iné
okia:
1
PAV.
TEKSTO
LEMAVIMO
PAVYZDYS
as
many i
manes
i
ns
K
manes
ks_dl
eik
bk
nej
y
ns
V
34
|
LAIMA
GRUMADIENE
Rangas
Dainis
dk
ks
bd
p
i
301-350
460-374
19646
10424
2420
2073
393
54,28%
28,80%
6,69%
5,73%
1,09%
351-400
373-313
18504
7550
3381
1347
654
53,04%
21,64%
9,69%
3,86%
1,87%
401-450
312-260
19156
7865
3976
522
304
57,20%
23,49%
11,87%
1,56%
0,91%
451-500
259-205
21718
9987
4806
2486
471
53,17%
24,45%
11,76% 6,08%
1,15%
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
I-osios
k ali ikacinés
ka ego ijos
minimalusis
zodynas
(apie
800
2
LENTELE:
VALST.
LIETUVIU
KALBOS
MOKEJIMO
II
KVALIFIKACINES
KALBOS
DALIY
IR
BENDRASIS
ZODZIY
DAZNUMAS
Rangas
Dainis
dk
ks
bd
p
i
501-550
204-155
22494
13153
7023
2481
525
46,97%
27,46% 14,66% 5,18%
1,10%
551-600
154-106
30834
17197
6221
4419
151
50,91%
28,39% 10,27%
7,29%
0,25%
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
II-osios
k ali ikacinés
ka ego ijos
minimalusis
zodynas
(apie
1200
3
LENTELE:
VALST.
LIETUVIU
KALBOS
MOKEJIMO
III
KVALIFIKACINES
KALBOS
DALIU
IR
BENDRASIS
ZODZIY
DAZNUMAS
Rangas
Dainis
dk
ks
bd
p
j
601-650
105-56
45751
20328
12145
5822
433
52,31%
23,25%
13,88%
6,66%
0,50%
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
III-osios
k ali ikacinés
ka ego ijos
minimalusis
Zodynas
(apie
2500

DABARTINES
KALBOS
DAZNINIS
ZODYNAS
IR
JO
BAZE_
|35
sk
p i
jng
dll
iS ;
js
Suma
426
- -
812
-
36194
1,17%
2,24%
3,02%
- -
1407
2043
-
34886
4,03%
5,87%
2,91%
276
~
272
1118
-
33489
0,82%
0,81%
3,34%
2,79%
255
224
210 700
-
40857
0,62%
0,55% 0,51% 1,71%
3,40%
zodziy)
dengia
56,66%
eks o
(a anka
i§
1,2
mln.
zodzZiy
pa a ojimy).
56,66%
KATEGORIJOS
MINIMALIOJO
ZODYNO
LINGVOSTATISTINE
ANALIZE:
sk
p i
jng
dll
is ;
js
Suma
530
342
177
795
371
47891
1,11% 0,71%
0,37%
1,66%
0,78%
3,99%
520
215 132
713
109
60571
0,86%
0,45%
0,22%
1,18%
0,18%
5,05%
zodziy)
dengia
65,70%
eks o
(a anka
i§
1,2
mln.
Zodziy
pa a ojimy).
9,04%
I§
iso:
(=65,70%)
KATEGORIJOS
MINIMALIOJO
ZODYNO
LINGVOSTATISTINE
ANALIZE:
sk
p i
jng
dll
is ;
js
Suma
460
341
372
1697
102
87446
0,52%
0,40%
0,42%
1,94%
0,12%
7,29%
zodziy)
dengia
78,04%
eks o
(a anka
i§
1,2
mln.
Zodziy
pa a ojimy).
7,29%
I§
iso:
(=78,04%)
36
|
LAIMA
GRUMADIENE
LITERATURA
Aue ,
K.,
ALTENBERG,
B.
1991:
In oduc ion.
Aijme ,
K.,
Al enbe g,
B.,
eds.,
English
Co pus
Linguis ics.
S udies
in
Honou
o
Jan
S a ik,
London-New
Yo k:
Longman.
ALAMEDA,
J.
R.,
CueTOS,
FE.
1995:
Dicciona io
de
ecuencias
de
las
unidades
lingiiis icas
del
cas el-
lano,
Uni e sidad
de
O iedo.
BITINIENE,
A.
1983:
Mokslinis
s ilius,
Vilnius:
AukS ojo
i
specialiojo
mokslo
minis e ija.
BITINIENE,
A.
1997:
Funkciniai
s iliai:
sakinio
ilgis
i
s uk i a,
Vilnius:
Vilniaus
pedagoginio
uni e -
si e o
leidykla.
BITINIENE,
A.
1998:
Adminis acinis
s ilius
i
jo
sakinio
ilgis.
Kalbo y a
47
(1),
17-28.
Ea on,
H.
1934:
Compa a i e
equency
lis
on
he
i s
housand
wo ds
in
English,
F ench,
Ge man
and
Spanish.
Coleman,
A.,
ed.,
Expe imen s
and
S udies
in
Mode n
Language
Teaching,
Chicago.
Ga cia
Hoz,
V.
1953:
Vocabula io
usual,
comun
y
undamen al.
Mad id:
Consejo
Supe io
de
In es igaciones
Cien i icas
-
Ins i u o
San
José
de
Calasanz*.
GRUMADIENE,
L.,
ZILINSKIENE,
V.
1997:
Daba inés
a’omosios
lie u iy
kalbos dazninis
Zodynas
(mazéjanéio
dainio
a ka),
Vilnius:
Ma ema ikos
i
in o ma ikos
ins i u as,
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
GRUMADIENE,
L.,
ZILINSKIENE,
V.
1998:
Daba inés
aSomosios
lie u iy
kalbos
daininis
Zodynas
(abécélés
a ka),
Vilnius:
Ma ema ikos
i
in o ma ikos
ins i u as,
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
HILLERICH,
R.,
www:
eduplace.
com:
High- equency
wo ds
and
ocabula y.
JAKUBAITE,
T.
e¢.a.
1966-1976:
La iesu
alodas
biezuma
a dnica,
1.—4.
séjumi,
Riga:
Zina ne.
JOssELSON,
H.
1953:
The
Russian
Wo d
Coun
and
F equency
Analysis
o
G amma ical
Ca ego ies
o
S anda d
Li e a y
Russian,
De oi :
Pe iodical
Se ice
Co.
JUILLAND,
A.,
RODRIGUES,
E.
Ch.
1964:
F equency
Dic iona y
o
Spanish
wo ds,
The
Hague:
Mou on.
JUILLAND,
A.,
Epwa ps,
P.
M.,
JUILLAND,
I.
1965:
F equency
Dic iona y
o
Roumanian
Wo ds,
The
Hague:
Mou on.
JUILLAND,
A.,
TRAVERSA,
V.
1973:
F equency
Dic iona y
o
I alian
Wo ds,
The
Hague:
Mou on.
KAEDING,
F.
1898:
Hau igkei swo e buch
de
deu schen
Sp ache,
S eigliz
bei
Be lin
(Selbs e lag).
KEINYS,
S.,
ed.
1993:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Ke nys,
S.,
ed.
2000:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
KENNEDY,
G.
1998:
An
In oduc ion
o
Co pus
Linguis ics,
London—New
Yo k:
Longman.
Ko sakaS,
J.
1991:
Lie u iy
kalbos
in e sinis
Zodynas,
Kaunas:
S iesa.
K uopas,
J.,
ed.
1954:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslines
li e a i os
leidykla.
K uopas,
J.,
ed.,
1972:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Min is.
LEECH,
G.
1991:
The
s a e
o
he
a
in
co pus
linguis ics,
Aijme ,
K.,
Al enbe g,
B.,
eds.,
English
Co pus
Linguis ics.
S udies
in
Honou
o
Jan
S a ik,
London—New
Yo k:
Longman.
LONNGREN,
L.
1993:
Yacmomuoui
c oeaps
cospemexnnozo
pyccKozo
a3 ika.
Uppsala.
(Ac a
Uni e si-
a is
Upsaliensis,
S udia
Sla ica
Upsaliensia
32.)
MARCINKEVICIENE,
R.
2000a:
Teks yny
ling is ika
( eo ija
i
p ak ika).
Da bai
i
dienos
24,
7-64.
MARCINKEVICIENE,
R.
2000b:
Pa e ns
o
wo d
usage
in
co pus
linguis ics.
Kalbo y a
49
(3),
71-80.
Mazéska,
N.
S.
(Maxoiika,
H.
C.),
SUPRUN,
A.
Ja.
1976:
Yacmomuei
caoynix
beaapycKai
moso
(macmayxas
nposa),
Miucx:
Beiapeu sa
BLY
ima
Y.
Jlenina.
MIKELIONIENE,
J.
2000:
Naujoji
lie u iy
kalbos
leksika
(1991-1996
m.
kompiu e inio
pe iodikos
eks yno
pag indu).
Dak a o
dise acija,
Kaunas:
Vy au o
Didziojo
uni e si e as.
Mu Mu ai y
TE,
D.
1998:
ZodzZiy
sasajos
Zzyméjimas
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne*
(san um-
pos
2.
a ojimas).
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
39,
240-247.
Mu Mu ai y é,
D.
1999:
,,Bend inés
lie u iy
kalbos
zodyno“
kompiu e iza imo
klausimu.
Li uanis-
ica
2
(38),
92-98.
RYKLIENE,
A.
2000:
Bend a imas
in e ne u:
kalbéjimas
aSan .
Da bai
i
dienos
24,
99-107.
DABARTINES
KALBOS
DAZNINIS
ZODYNAS
IR
JO
BAZE_
|37
RoBinson,
D.
FE.
1976:
Li huanian
Re e se
Dic iona y,
Michigan:
Sla ica
Publishe s
Inc.
ROZENCVEJG,
V.
Ju.
1986:
Onsi
co3qaHua
HalMOHaNBHEIX
NeKcuKo pabwyeckHx
c yxKO
3a
pyGexom.
Kapaynos
10. H.,
pea.,
Mawunnoii
goxd
pycckozo
azpika:
udeu
u
cycdenua,
Mocksa:
Hayxa,
75-83.
SAVICKIENE,
I.
1999:
Lie u io
aiko
daik a a dzio
mo ologija.
Dak a o
dise acija,
Kaunas:
Vy au o
DidzZiojo
uni e si e as.
SeRNAS,
V.
1994:
Kaip
acionaliau
moky is
kalby
(Basic
English),
Vilnius:
Zodynas.
STEIJNFEL’DT,
E.
A.
1963:
Yacmomuwiii
clo6apb
COBpeMeHHO2O
PYCCKOZO
AUMepamypHOZO
A3ZbIKA,
Tanauu.
TESITELOVA,
M.
e.a.
1983:
F ek enéni
slo nik
ées iny
écného
s ylu,
P aha:
Academia—Naklada els i
Ceskoslo enské
Akademie
Véd.
THORNDIKE,
E.,
LORGE,
L.
1944:
A
Teache ’s
Wo d
Book
o
he
Twen y
Thousand
Wo ds
Found
Mos
F equen ly
and
Widely
in
Gene al
Reading
o
Child en
and
Young
People,
New
Yo k:
Apple on-
Cen u y
C o s.
Topo o a,
E.,
PANCO SKA,
R.
2001:
Yecmomen
peunux
xa
6 azapcKama
ny61uyucmuxa
(1944-
1989),
Cous:
Mencop .
U ka,
A.
2000:
Kalbiné
j anga
i
jos
galimybés.
Da bai
i
dienos
24,
275-285.
VacaR ,
N.
P.
1966:
A
Wo d
Coun
o
Spoken
Russian.
The
So ie
Usage,
Ohio:
Ohio
S a e
Uni e si y
P ess.
VANDER
BEKE,
G.
1929:
F ench
Wo d
Book,
New
Yo k:
Macmillan.
Zaso Ina,
L.
N.,
ed.,
1977:
Yacmomuoiii
caosapb
pycckozo
a3zbika,
Mocxksa:
U3na ensc ao
«Pycck-
Hii
A3bIK».
ZINKEVICIUS,
V.
2000:
Lemuoklis
—-
mo ologinei
analizei.
Da bai
i
dienos
24,
246-273.
ZILINSKIENE,
V.
1990:
Lie u iy
kalbos
dazninis
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
ZILINSKIENE,
V.
1995:
A galinis
daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Ma ema ikos
i
in o ma-
ikos
ins i u as.
ZILINSKIENE,
V.
1998:
Dazninis
daba inés
ajomosios
lie u iy
kalbos
Zodynas
(pi mieji
y imo
ezul-
a ai).
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
39,
219-227.
ZILINSKIENE,
V.,
GRUMADIENE,
L.
1998:
Vals ybinés
kalbos
mokéjimo
k ali ikaciniy
ka ego ijy
lie u iy- usy
kalby
minimalusis
Zodynas
(pi moji
k ali ikaciné
ka ego ija),
Kaunas:
S iesa.
ZILINSKIENE,
V.,
GRUMADIENE,
L.
1999a:
Vals ybinés
kalbos
mokéjimo
k ali ikaciniy
ka ego ijy
lie u iy— usy
kalby
minimalusis
Zodynas
(an oji
k ali ikaciné
ka ego ija),
Vilnius:
UAB
»Nacionaliniu
y imy
cen o“
leidykla.
ZILINSKIENE,
V.,
GRUMADIENE,
L.
1999b:
Vals ybinés
kalbos
mokéjimo
k ali ikaciniy
ka ego ijy
lie u iy- usy
kalby
minimalusis
Zodynas
( ecioji
k ali ikaciné
ka ego ija),
Vilnius:
UAB
»Nacionaliniy
y imy
cen o“
leidykla.
ZILINSKIENE,
V.
2001:
Lie u iy
i
la iy
kalby
publicis ikos
leksikos
i
mo ologijos
aida
s a is iniu
pozi iu.
Linguis ica
Le ica
9,
155-168.
ZILINSKIENE,
V.
spausd.:
Lie u iy
kalbos
dalykinio
s iliaus
mo ologijos
s a is inés
cha ak e is ikos
i
ju
lyginimas
su
a i inkamomis
publicis ikos
cha ak e is ikomis.
Li uanis ica.
Laima
G umadiené
Gau a
2002
04
19
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
LT-2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]