ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
1-17
Lie u iy
kalbos
ga su
onologines
in e p e acijos
KAZIMIERAS
GARSVA
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
a icle
deals
wi h
a
numbe
o
con o e sial
issues
o
Li huanian
phonology.
A en ion
is
paid
o
he
phonological
in e p e a ion
o
(1)
pe iphe al
phonemes,
(2)
owel
quan i y,
(3)
diph hongs
(especially
he
ising
diph hongs
/ie/
and
/uo/),
(4)
a ica es
and
(5)
he
co ela ion
o
pala aliza ion.
0.
IVADINES
PASTABOS
S aipsnyje
ap a iamos
lie u iy
kalbos
onemos
(balsiai,
p iebalsiai),
jy
a ian ai
i
onemy
junginiai
(d ibalsiai,
d iga siai).
Lie u iy
kalbos
onologiné
sis ema
i8
es-
més
y a
ieninga.
Ta mése
onologiniy
ski umy
né a daug.
Jose
daugiau
désningy
ga sy
paki imy,
ne e ai
maziau
pe i e iniy
onemu.
Ski ingy
laiko a piy
i
onologijos
mokykly
kalbininkai
lie u iy
kalbos
onemas
ap aso
ne
pagal
ienodus
k i e ijus
i
dél
o
nu odo
ne ienoda
onemy
skaiciu.
Bend inés
lie u iy
kalbos
onologinéje
sis emoje
bu o
ski iama
nuo
5
iki
14
bal-
siu,
iki
6-8
d ibalsiy,
33-45
p iebalsiai,
aip
pa
2-3
p iegaidés
(plg.
Klimas
1970;
Amb azas,
ed.
1997:
23,
29).
Fonemy
skaicius
p iklauso
nuo
o,
a
laikomi
sa a an-
kiskomis
onemomis
i
p iski iami
segmen iniam
lygmeniui
Sie
eiSkiniai:
a)
balsiu
kiekybé,
.
y.
ilgieji
i
umpieji
balsiai,
b)
d ibalsiai
i
a ika os
(balsiy
i
p iebalsiy
junginial),
c)
balsiy,
d ibalsiy
i
p iebalsiy
pala alizacija
( elia izacija),
d)
balsiai
i
p iebalsiai,
esan ys
ik
skoliniuose.
Da
sudé ingesné
i
maZiau
iS i a
a miy
onologiné
sis ema.
AukS aiciy
a miu
(ypaé
pie iniy)
onologija
labiau
pana&i
j
bend ing
kalba
negu zemaiciu.
Misu
da bo
me odika
emiasi
P ahos,
Mask os
i
Lie u os
onologijos
mokykly
eiginiu,
jog
kalbai
s a bu
ik
ai,
kas
gi dima
i
ski iama
Zmogaus
ausimi.
Negi di-
mos,
klausa
nesu okiamos
i
neski iamos
ga syu
ypa ybés
negali
bi i
kalbos
onologi-
niai
elemen ai
—
jy
né a
kalbos
sis emoje
(Z .
Gi denis
1995:
248).
Sudé inga
a ski i
kai
ku ias
onemas
nuo
p ozodemy.
Nesegmen iniai
pozymiai
nuo
segmen iniy
ski iasi
ilgiu.
Nesegmen iniai
(p ozodiniai)
kalbos
eiSkiniai
gali
bi i
ilgesni
uz
onema
(pa yzdziui,
zodzio
ki is,
azés
in onacija)
i
umpesni
uz
onema
(pa yzdziui,
kai
ku iy
kalbininky
p ipazis ama
mo a
—
ilgosios
balsinés
one-
mos
dalis).
Ilgesni
uz
onema
one ikos
iene ai
adinami
supe segmen iniais
(lie u-
iskiau
—
i ssegmen iniais),
umpesni
uZ
onema
—
subsegmen iniais
(Ga s a
1977:
6-7).
2
|
KAZIMIERAS
GARSVA
1.
BALSIAI
1.1.
Fonemos
i
pe i e inés
onemos
Bend inés
lie u iy
kalbos
balsiy
sis ema
y a
okia:
li/
/u'/
jil
/u/
le:
/
/o:/
([e])
(/2/)
le:
/
/a:/
/e/
/a/
Schemoje
lenk uose
skliaus uose
pa eikiame
pe i e ines
onemas,
a ojamas
ik
skoliniuose,
bei
pozicinius
a ian us.
Ki ciuo os
i
neki ciuo os
onemos
gali
kon-
as uo i
iena
ki ai
kokybe
i
kiekybe,
plg.:
i-s
—
10's
—
é's
—
as,
i's
—
é-s
—
os
—
is
—
és,
s&-ko:
—
sa-ko:
—
s iko’,
i‘ko:
—
é-ko:
—
a-ko:
—
iko:
—
hko:
i
. .;
ndsi-s
—
nosis,
di-dis
—
didis,
li-s
—
lis,
Si:
—
Si,
ski' 'X
—
ski ' ;
kel'
—
kel' ,
l'
—
il’,
i
—
a,
hicpa
-
lipa,
pi s
—
pus,
du '
-
du ' ;
més
—
més,
ki e’
—
kd e;
md
Zas
—
mazas,
mano
—
mano,
a‘s u’
—
as u’,
p6- a’
—
po- a
(zodziu
po os,
ku ios
ski iasi
ne
ik
balsiais,
be
i
p iebalsiy
kie umu
i
minks umu,
né a
minimaliosios).
Ilgieji
i
umpieji
aukS u inio
pakilimo
balsiai
/i-/
:
/i/,
/u’/
:
/u/
i
Zemu inio
pakili-
mo
balsiai
/e’/
:
/e/,
/a’/
:
/a/
kai aliojasi
ick
ame
pa¢iame
Zodyje,
ick
ski ingu
eiks-
miu
zodzZiuose.
Ilgoji
onema
o-
bina
sa os
kilmés
ZodZiuose,
0
umpoji
pe i e iné
onema
(/9/)
a iama
ik
a p au iniuose
zodZziuose,
odél
/o’/
:
(/2/)
opozicija
pasi ai-
ko
ik
keliuose
ski ingy
eikSmiu
ZodZiuose:
j6-do-
—j3do’,
j6-nas
‘Jonas’
—j5nas,
s6-da’
‘soda’
—
sida’,
S6ko’
—
§5ko-,
olis
—
3lis.
Taigi
minimaliosios
po os
su
pe i e ine
one-
ma
(/9/)
ski iasi
papli imu
(jy
zymiai
maZiau),
dis ibucija
( ik
ski ingy
eikSmiu
zodziai).
Balsis
[e],
a iamas
nedaugelio
bend inés
kalbos
a s o y
i
dél
o
nesuda an is
né
ienos
isu
bend inés
kalbos
a
a més
a s o y
a ojamos
minimaliosios
po os,
lai-
ky inas
akul a y iniu
balsio
/e/
a ian u,
plg.:
mé as
/
mé as,
eSelonas
(eselonas
gal
i
niekas
ne a ia),
és as
—
és as
/
és as,
gés u
‘ges y’
—
gés u’
/
gés u:
(plg.
Kazlauskas
1966:
74;
Gi denis
2000:
105).
Ski inos
ys
pag indinés
balsiy
klasés
(d i
i8
ju
—
pagal
liezu io
judéjima):
1)
p ieSakiniai
/i-/,
/é-/, /e’/,
/i/,
/e/
i
uzpakaliniai
/u’/, /o-/,
/a/,
/u/
(/o/),
/a/;
2)
aukS u i-
niai
/i:/,
/u’/,
/i/,
/u/,
idu iniai
/é-/,
/o-/,
(//)
i
Zemu iniai
/e’/,
/a’/,
/e/,
/a/;
3)
ilgieji
/i-/,
Jul,
/é-/,
ol,
/e:/,
/a‘/
ix
umpieji
/i/,
/u/,
(/9/),
/e/,
/a/.
1.2.
Balsiy
[e]
i
[a‘],
[e]
i
[a]
a ian ai
AukS ai¢iy
snek ose
[e’], [e]
i
[@]
({a°]),
[z]
([@])
gali
bi i
ne
akul a y iniai,
be
poziciniai
a ian ai.
Be
i
po
minkS ojo
p iebalsio
balsiy
[a]
i
[e]
a ian ai
bend i-
néje
kalboje,
y y
aukS ai¢iy
a mése
ne e ai
nesu apa inami.
E.
Mikalauskai é
(1975:
24)
da
1964
m.
bu o
aSiusi,
jog
,,Sioje
pozicijoje
be eik
isa
Lie u a
moka
iS a i
[a]“,
.
y.
ski ia,
pa yzdZiui,
eiksmazZodj
siaiibia
(in .
siaiib i)
nuo
daik a a dzio
Sauks-
mininko
siaiibe
( ns.
a d.
siaiibas).
I$
167
miisy
apklaus ujy
asmeny
Zodyje
kelia
aip
galinj
balsj
(a i aji
a)
a é
151
zmogus,
a ba
90,4%
(9,6%
a é
uzda a
e).
I8
15
kal-
bininky
li uanis y
bend inés
kalbos
zodziy
po as
su ike
—
su ikiq,
gilé
—
gilia,
Zymés
—
LIETUVIU
KALBOS
GARSVU
INTERPRETACIJOS
|
3
zymias,
jéi
—
jdi
i
. .
sky é
9-12
asmeny
(dauguma)
(Ga S a
2001:
142-148).
Va gu
a
pasi eisinama
okios
a ies
in e p e acija
kaip
knyginé.
Si
a is
jau,
odos,
ampa
ne
di b ine,
o
nemaza
dalimi
—
isuo ine.
Pagal
A.
Pake io
Lie u iy
bend inés
kalbos
one ikos
(1986:
56,
62)
ado éli
auks y-
ju
mokykly
li uanis ai
mokomi,
jog
,,zodzio
iduje
i
gale
po
minkS ujy
p iebalsiu
balsj
[a"]
pakei¢ia
balsis
[e']*,
o
balsj
[a] -
[e].
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.
1997:
23,
24)
eigiama,
jog
po
minkS ujy
p iebalsiy
balsiai
/a-/,
/a/
neknyginéje
a yje
daZniausiai
su ampa
su
/e’/,
/e/,
plg.:
gilias
—
gilés,
séniai
—
sénei,
0
,daugelyje
a miy,
dazZniausiai
i
bend inéje
kalboje,
balsiy
/a’/:
/e’/
i
/a/
:
/e/
opozi-
cija
po
isy
p iebalsiy
neu alizuojama:
pozicijoje
[C’-]
/a-
a/
dazniausiai
a iami
kaip
/e-
e/,
0
junginiy
su
nepala alizuo u
p iebalsiu
i
é
nebina“*.
Vaka y
aukS aiciai kau-
niSkiai,
suda an ys
bend inés
kalbos
one ikos
pag inda,
po
minkS ojo
p iebalsio
zo-
dzio
gale
balsio
[a]
dazniausiai,
odos,
nesuplaka
su
[e],
p z.:
peks¢’a
‘pés ia’,
plauk'a.
Galinis
[a]
(<
[a])
a iamas
ne
ik
Lie u os
Respublikos
plo e,
be
i
paciose
y iné-
se
ilniskiy
Snek ose,
ku ioms
lie u iy
bend iné
kalba
u éjo
a ba
maZa
i aka,
a ba
jokios
(pa yzdziui,
Uodegénuose):
s i i'c'a
‘8 en ia’,
ai.k'a
‘ eikia’.
Taigi
negalima
eig i,
jog
dalis
kalbé ojy
di b inai
suda y omis
salygomis
Zzodzio
gale
sugeba
ski i
/a:/,
/a/
nuo
/e’/,
/e/
a ian y
ien
pagal
asyboje
a sispindindius
p incipus.
Zodzio
Saknyje
Siuos
pozicinius
a ian us
ai8kiai
ski ia,
pa yzdziui,
Siau-
és
pane eéziskiai:
&s
‘esu’
—
és’
‘esi’,
g@-
‘ge a’
—
gé ’
‘ge ia’,
g
‘ge a’
—
gé ’
‘ge i’,
n&s
‘nesu’
—
nés'
‘neSi’.
Zodzio
gale
pane éziskiy
a iamas
uZda as
e:
mé
‘me’
(ga sazo-
dis),
[dime
‘laime’.
Nuomonés
su ampa
ik
dél
bend inés
kalbos
absoliu inés
zodzio
p adZios
[e’],
[e],
ku
balsio
kokybé
nesikei¢ia.
Del
kamieno
i
zodzio
galo
[e’],
[e]
y a
maziausiai
ke u-
ios
kalbininky
ekomendacijos:
1)
absoliu inéje
zodzio
p adZioje,
absoliu iniame
gale
i
p ieS
minkS uosius
p iebalsius
a i
uzda a
(j emp esni,
p ieSakesnj)
[e],
p ieS
kie-
uosius
p iebalsius
—
a i a
[a]
(K.
Ga s a);
2)
an oji
nuomoné
nemazZa
dalimi
de ina-
si
su
pi maja,
be
zodzio
gale
siiiloma
a i
ien
e
(A.
Gi denis);
3)
ilguosius
i
pusilgius
(d iga siuose)
[e:],
[e.]
a i
[a],
[a.],
o
umpuosius
—
[e]
(V.
Vi kauskas);
4)
isu
zymeé i
i
a i
[e-],
[e]
(V.
Vai ke iciii é;
[a],
[a]
—
ka ais
imanomi
ik
akul a y iniai
a ian ai,
anksCiau
leis i
a i
i
Zodzio
gale
—
A.
Pake ys).
Nuo
Sio
klausimo
sp endimo
p iklauso
ne
ik
bend inés
kalbos
a is,
be
i
mo onologiniy
eiSkiniy
ap a’ymas.
1.3.
Balsiy
kiekybé
Visose
lie u iy
kalbos
a mése
ski iami
ki ciuo y
skiemeny
ilgieji
i
umpieji
bal-
siai,
0
neki ¢iuo uose
skiemenyse
ilgieji
balsiai islieka
a ba
umpéja
iki
pusilgiu
i
umpuju.
Y a
ke u ios
ilgujy
i
umpuju
balsiy
in e p e acijos
—
jie
laikomi:
1)
a ski omis
onemomis
(Lie u os
i
ki y
kalbininky
dauguma);
2)
,,neu alios“
ukmés
balsio
i
Pas a asis
eiSkinys
y a
pie y
aukS aiciy
a méje.
Kalban
apie
bend inés
kalbos
balsiy
i
d iga siy
a i,
kai
eikia
pab éz i
aSybos
j aka
a
ci uojami
supap as in os
ansk ipcijos
Sal iniai,
p iebalsio
minkS umas
zymimas
Zenklu
<i>.
4
|
KAZIMIERAS
GARSVA
ilgumo
pozymio
(p ozodemos)
junginiu
(S ece icius
1964:
25-26
i
.
.);
3)
mo e-
mu
ski iamuoju
pozymiu
(Ga de
1968:
161);
4)
iena
umpaja
onema
(mo a)
i
d iejy
mo y
junginiu
(T ubeckoj
1960;
Heeschen
1968;
Kens owicz
1970).
Pi muoju
i
ke i uoju
a ejais
kiekybé
p iski iama
segmen iniam
lygmeniui,
an uoju
i
e-
Giuoju
—
i ssegmen iniam
lygmeniui
(p ozodijai).
Kiek ienas
miné as
poZii is
u i
sa y
p i alumy
i
ikumy
(jie
Cia
iSdés y i
pagal
pa ikimuma).
I§
ke u iu
in e p e acijy
enkamés
a,
ku i
maziausiai
u i
ikumy
—
pi maja.
Tai
labiau
de inasi
i
su
ekspe imen y
duomenimis
(Pake ys
1995:
26-73),
jog
ik
Zemu inio
pakilimo
balsiai
[e’]
:
[e],
[a"]
:
[a]
labiau
ski iasi
kickybe
(ilgumu-
umpumu),
0
auk& u inio
pakilimo
balsiai
[i]
:
[i],
[u-]
:
[u]
-
kokybe
(j empimu—
nej empimu).
Ilgesni
balsiai
y a
j emp esni.
Bend inéje
kalboje
ski iami
Se8i
balsiy
ipai:
J,
U,
E,
O,
42,
A.
Kiek iena
ipa
suda-
y u
d i
onemos,
besiski ian¢ios
spek u
(i empimu—nej empimu).
Sia
idéja
kon-
k e ino
A.
Gi denis
(1967:
4,
1981:
131),
J.
Kazlauskas
(1968:
13,
14)
i
ypac
A.
Pa-
ke ys
(1986:
27-37
i
. .),
sky es
ilguosius-i emp uosius
i
umpuosius—
nej emp uosius
balsius.
Lie u iu
kalboje
balsis,
p iklausan is
ku iai
no s
mo emai,
daZnai
i8laiko
a
pacia
kiekybe.
Tai
suklaidino
P.
Ga da
(Ga de
1968:
160-165),
kiekybe
palaikiusi
ne
bal-
siy,
0
mo emy
poeyimn:
To
‘p iim i
neleidzia
i
gana
gausios
iSim ys
Zodziy
Saknyje;
pleg.:
gi 'a
‘gi ia’
—
gi- é:
‘gy é’,
li- i
‘ly i’
—
lijo:,
ki-la
‘kyla’
—
kilo,
bina
‘bina’
—
biwo-,
ka'sa
—
kas.
Zodziu
galiinése
balsio
kiekybe
p iklanse
nuo
zodzio
o mos,
plg.:
dgs.
kilm.
nama:
‘namu’
-
ns.
jn.
nami,
i u:
‘ y y’
—
é- u
‘ y u’,
ns.
a d.
li-gus
‘lygus’
—
dgs.
a d.
li-gu’s
‘lygiis’
i
.
.
Fone iko
V.
A iomo o
mokinys
B.
S ece icius
(1964)
kiekybe
laiké
in onacijos
pozymiu.
Ki i
y éjai
Sio
pozi i io
nepa éme.
Fonologai
y a
pas ebéje,
jog
p ozodiniams
iene ams
bidingas
kin amumas
(ki -
Gio
ie a),
laipsniskumas
(ilgumas,
pusilgumas,
umpumas),
ik
ienas
ski iamasis
pozymis
(balsiai,
p iebalsiai
jy
u i
daugiau).
Bend inés
kalbos
ilgujy
i
umpujy
balsiy
opozicija
u i
ienodas
salygas.
Kiekybé
nus a oma
ienos
onemos
a ka poje
i
dél
o
jq
galima
laiky i
balsiniy
onemy
ski-
iamuoju
pozymiu
(Gi denis
1995:
252).
Pe éjus
iS
onologinio
lygmens
j
mo ologi-
nj,
aiskéja,
jog
kiekybé,
kaip
i
ki is,
p iegaidés,
p iklauso
i
am
ik oms
mo e-
moms,
dél
o
miné us
eiSkinius
su
iSim imis
bi y
galima
adin i
,mo op ozodemomis*.
Ta més,
ku iose
kiekybés
opozicija
i8liko
ik
ki ciuo uose
skiemenyse,
da
labiau
pa emia
p ozodine
kiekybés
in e p e acija.
Pa yzdziui,
Siau és
pane éziskiy
a méje
aiskiai
ski iami
ilgieji,
pusilgiai
i
umpieji
balsiai
(y a
ijy
ilgumy
sis e-
ma),
be
ienas
ku is
no s
balsis
gali
u é i
ne
daugiau
kaip
du
onologinius
ilgumo
laipsnius.
Ki éiuo oje
(s ip iojoje)
pozicijoje
aukS u inio
i
Zemu inio
pakilimo
bal-
siai
pagal
kiekybe
suda o
opozicija
(I),
0
idu inio
pakilimo
balsiai
opozicijos
nesu-
da o
(II):
I
1.
Balsiai
[i-],
[i.],
[u'],
[u.]
y a
ilgi
i
pusilgiai
(pa yzdzius
Z .
oliau;
Ga s a
1977:
80);
2.
Balsiai
[e'],
[e],
({z'],
[@]),
[a],
[2]
y a
ilgi
i
umpi;
LIETUVIU
KALBOS
GARSU
INTERPRETACIJOS
|
5
II
3.
Balsiai
[é-]
((e"]),
[o']
ki éiuo i
y a
ik
ilgi;
4.
Balsiai
[e]
([5]),
[0]
ki ciuo i
y a
ik
umpi.
T umpujy
balsiy
[e],
[e],
[0],
[a]
ie a
balsiy
sis emoje
galima
aiSkin i
d ejopai
a
ne
ejopai:
1)
pagal
kokybini
panaSuma
bi y
galima
juos
sie i
su
ilgaisiais
[é'], [e"],
[o'],
[a"];
2)
pagal
kai aliojimasi
oje
pacioje
mo emoje
su
balsiais
[i.],
[e"],
[u.],
[a’]
ga sus
[e], [e],
[0],
[a]
bi y
galima
laiky i
Siu
balsiy
poziciniais
(a i auk inio
ki ¢io)
a ian ais;
3)
umpuju
[e],
[o]
nep iski i
nei
ieniems,
nei
ki iems
i
laiky i
juos
sa a ankiskomis
onemomis.
Balsiai
[e],
[9]
kai aliojasi
oje
pacioje
mo emoje
ne
su
balsiais
[é:],
[0°]
(kaip
il-
gieji
i
umpieji
[e],
[a]
a pusa yje),
be
su
balsiais
[i.],
[u.],
plg.:
s’ké !
‘ski id,
ski i’
—s'ki. '
‘ski ia’,
s'ké- '
‘ské i’;
ko ’
‘ku i ,
ku i’
—
ki. ’
‘ki ia’,
kd- '
‘ko j’,
odél
su
ilgai-
siais
galima
sie i
ik
balsius
[e],
[a].
T umpuosius
[e], [e],
[0],
[a]
balsiu
[i.],
[e],
[u.],
[a]
poziciniais
a ian ais
bi y
galima
laiky i
ik
ada,
jei
a mei
isi es ume
d iejy
ki cio
ipy
ka ego ija,
didesne
dalimi
a i inkan¢ia
diach onine
ka ego ija
—
pag indini
i
a i auk inj
ki i.
Be ,
mas-
ydami
sinch oniskai,
,nezinome“,
ku is
ki is
pag indinis,
ku is
a i auk inis,
0
iS
klausos,
kaip
odo
miisy
audiciniai
ekspe imen ai,
Sie
ki ciai
daba
ski iami
labai
menkai,
pas ebé us
ju
ski umus
galima
zymé i
ien
p iegaidémis.
Be
o,
ne
ik
ilgie-
ji,
be
i
umpieji
(pusilgiai)
balsiai
gali
bi i
ki ¢iuo i
iek
pag indiniu,
iek
a i auk-
iniu
ki ciu.
Pag indinio
ki ¢io
pozicijoje
pusilgiai
[7.
],
[u.]
pagal
eile
gali
bu i
be
ku iame
zodzio
skiemenyje,
o
balsiai
[e],
[e],
[0],
[a]
ki ciuo i
umpi
iSlieka
daugiau-
sia
galiniame
zodzio
skiemenyje,
be
pasi aiko
i
oliau
nuo
zodzio
galo
esan¢iuose
skiemenyse
(i§
iS ik uky
kilusiuose
eiksmazodziuose,
plg.,
ép' eleje
‘ ép eléjo’,
is
ki u
kalbu
a éjusiuose
zodziuose,
plg.,
/a ' ej
‘La ija’,
kai
ku iose
a més
ie ose
—
bid a dziy
aukS esniojo
laipsnio
p iesagoje
-ésnis,
-€).
Jeigu
ki ciuo i
pag indiniu
ki ciu
umpieji
balsiai
daugiausia
iSlicka
ik
galiniame
skiemenyje,
ki ciuo i
a i auk iniu
ki éiu
Sie
balsiai
bina
ne
ik
galiniame,
be
i
an ame
nuo
galo
skiemenyje,
o
oliau
j
p ieki
esanciuose
skiemenyse
ju
umpumas
aip
pa
daZnai
nebei8laikomas.
Dél
balsiy
[e],
[o]
p iklausomybés
galu ini
a sakyma
duoda
neki ¢iuo a
pozicija.
Neki Giuo i
balsiai
[i]
—
[e],
[ u]
—
[0]
y a
lais ieji
a ian ai,
odél
i
ki ¢iuo oje
pozici-
joje
(ku ioje
Siy
balsiy
opozicija
né a
neu alizuojama)
balsius
[e],
[9]
eikia
laiky i
balsiy
[i.],
[u.]
umpaisiais
a ian ais.
Balsiai
[e],
[a],
kaip
i
ilgieji
[e-],
[a-]
y a
sa a-
ankiskos
onemos.
Pane éziskiy
a méje
oje
pacioje ki ¢iuo oje
pozicijoje
y a
ilguju—pusilgiy
a ba
ilgujy- umpuyju
balsiy
opozicija
(neu alizuojama
ik
galiniame
a i ame
skieme-
nyje),
i
balsiy
kiekybé
bi u
di e encinis
pozymis,
p iklausan is
onemoms.
Bal-
siai,
ki ciuo i
galin ys
bi i
ik
ilgi
({é-],
[o°])
a ba
ik
umpi
([e],
[0]),
ko eliacijos
pagal
ilguma— umpuma
nesuda o.
(Remian is
ien
balsiais
[é-],
[o"],
neki ciuo a-
me
skiemenyje
su umpéjanciais,
kiekybe
bi u
galima
p iski i
i
i ssegmen iniam
lygiui.)
P ieSinan
ilguosius—pusilgius
[i-],
[7.],
[u-], [u.],
minimaliose
po ose
ski iami
Zo-
dziai
ik
su
ski ingomis
eik8’mémis,
p z.:
ski'la
‘skylé’
—
ski.la
‘skilo’,
mui: ‘Mi8a’
—
mu.§
‘musa’,
aigi
Sie
balsiai
ki ¢iuo i
iSlaiko
a
pacia
kiekybe.
Ilgosios
i
umposios
onemos
/e’/,
/e/,
/a‘/,
/a/,
p ieSingai,
dazniausiai
ski ia
o
pa ies
zodzio
o mas
(ku iy

6
|
KAZIMIERAS
GARSVA
kalboje
y a
daugiausia)
i
zymiai
eciau
—
ski ingus
Zodzius,
p z.:
kél'
‘kélia,
kéli,
kélia’
—
kél'
‘keli ,
keli’.
Ki ¢iuo i
umpieji
balsiai
e ka Ciais
oje
pacioje
pozicijoje
gali
bi i
pailginami
be eik
iki
pusilgiy
(ypa¢
skiemenj
pab éZzian
dél
in onacijos),
be
zodzio
eik’meé
nuo
o
nepakin a.
Tokius
pailgéjusius
balsius
galima
laiky i
umpuju
onemy
akul-
a y iniais
a ian ais,
ka ais
u inGiais
i
s ilis ing
eikSme
(panasiai
i
bu e
ilgieji
balsiai
[i-],
[é"],
[u'],
[0°],
neki ¢iuo ame
skiemenyje
labai
e ai
iS a iami
ne
umpi,
o
pusilgiai,
y a
umpuju
poziciniy
a ian u
akul a y iniai
a ian ai,
p z.:
gi. i-bés'
‘gy y-
bés’,
bi. o.m
‘bi ome’).
Ga e
pag indinj
a
Salu inj
ki i,
a miy
balsiai iSlieka
ilgesni
a
pailgéja.
Be
isu
y a
uk
a ieyu
ugumy
onemos,
o
isi
ki i
ga sai
—
poziciniai
a ian ai
(plg.
Kazlaus-
kai é
2001;
Kazlauskiené
2001).
T iju
ilgumu
zemu inio
pakilimo
onemy
ap asymai
y a
klaidingi.
Dz.
T eige is
(T age
1940:
31;
1941:
139-141)
lie u iy
i
la iy
ilguosius
balsius
laiké
d ieju
elemen u
g upémis
(d igubais
junginiais),
o
cho a u
kalboje
kiekybe
a sky é
nuo
onemos
i
laikeé
p ozodema.
Kiekybe
p ozodema
( ukme
besiski ianCia
nuo
onemy)
daugiausia
laiké
P ahos
i
Londono
kalbiniy
mokykly
a s o ai.
Ame i-
kos
desk ip y is ai,
Mask os
onologinés
mokyklos
a s o ai
kai
ku iy
kalby
kiekybe
p isky é
segmen iniam
lygmeniui
(Kuzneco
1970:
339-344).
Ilguosius
balsius
bandoma
skaidy i
i
|
2-3
mo as.
Pagal
mo y
eo ija
ilgieji
balsiai
y a
d ieju
okiy
pa
umpujy
onemy
(mo y)
junginys,
p iklausan is
skiemeniui.
,,Po-
li oninéms*
kalboms
ji
im a
aiky i
dél
o,
kad
du
ki éio
ipai
(p iegaidés)
esq
ne
ik
d iga siuose
(d iejy
onemy
junginiuose),
be
i
ilguosiuose
balsiuose.
Ki ciuo oje
mo oje
ne a
pakylas
onas:
ki is
pi mojoje
mo oje
y a
aki as,
an ojoje
—
ci kum-
leksas.
Lie u iy
kalbai
§i
eo ija
ne inka
dél
o,
kad
p iegaidés
né a
iki
galo
p iklausomos
nuo
ki éia imo:
jos
y a
ne
Zodziu
a
o mu,
o
nedaug
su
ki éiu
susijusi
papildoma
am
ik u
mo emy
ypa ybé.
D iga siy
p iegaidés
daugiau
ski iasi
ne
pi mojo
i
an ojo
démens
kon as u,
0
o
pa ies
pi mojo
démens
kokybe.
Ilgieji
balsiai
[0°],
[é-]
ne u i
lygia e ciy
umpujy
a i ikmenu,
iS
ku iy
jie
susidé u
(Gi denis
1995:
259-260).
Misu
kalba
pasi odé
nesan i
oniné,
be
o,
d iga siy
i
balsiy
p iegaidziy
aidmuo
dél
ski ingo
kon as o
iS
esmés
ski iasi.
Lie u iy
kalboje
g e a
einan ys
du
umpieji
balsiai
e ai
su aukiami
j
iena
(plg.
paaké i,
p iiminé i
—
pasilsé i
‘pasiilsé i’),
0 ai
leidzia
ilguosius
balsius
laiky i
sa a ankiskomis
onemomis
(Kuzneco
1970:
344).
A.
Ba anauskas
(Ba ano skij
1898:
21-23)
ienmo iais
laiké
umpuosius
balsius,
d imo iais
—
pusilgius,
imo iais
—
ilguosius
balsius.
Fone iSkai
okios
abs ak¢ios
p opo cijos
imanomos,
be
né a
ikslios:
pusilgis
balsis
Zodzio
iduje,
gale
i
neki -
Giuo as,
pa yzdZiui,
u eniskiy
a méje,
ilgesnis
uz
umpaji
2,1,
1,7,
1,9
ka o,
ilgasis
balsis
—
2,4, 2,1,
2,7
ka o
(Gi denis
2001:
270).
Pane éziskiy
a méje
labai
umpéja
i
edukuojami
neki ¢iuo i
balsiai.
J.
S epano as
sky é
ienmo ius,
d imo ius
i
imo ius
balsius,
mo omis
aiskino
A.
Leskyno
me a onijos
désnius
(Z .
Rodiono
2001:
432-433).
Modeliuodamas
is-
o ine
akcen uacija,
J.
S epano as
mané,
kad
akii as
bu o
d iejy
mo y
skiemenyje,
ci kum leksas
—
ijy
mo y
skiemenyje.
A i aukus
ki j
j
kai e,
iena
mo a
p a as a,
LIETUVIU
KALBOS
GARSU
INTERPRETACIJOS
|
7
0
p iegaidé
an ojoje
kai iojo
skiemens
mo oje
pakeis a
i§
i ap adés
|
i agale.
Me a onija
mo omis
sunku
j ikinamai
pag is i.
Idomi
mo y
eo ija
nepasi eisino
né
ienoje
Eu opos
kalboje,
u incioje
p iegai-
des:
nei
la iu
(plg.
I ano
1959:
134),
nei
se bu,
cho a y
(Kuzneco
1970:
343-
344),
nei
Siau és
skandina y
(Kacnel’son
1966:
37-38,
120-121).
2.
DVIGARSIAI
2.1.
Mis ieji
d iga siai
i
sudé iniai
d ibalsiai
Didziausia
p oblema
y a
dél
kai
ku iy
indoeu opie¢iy
kalby
d ibalsiy
onologinés
in e p e acijos.
Anglu,
okieciy,
umuny
(plg.
Go dina
1966:
174-175;
GluSak
1966:
379-381),
lie u iu
i
ki y
kalby
d ibalsiai
laikomi
i
onemomis,
i
d iejy
onemy
junginiais
a ba
ieni
—
onemomis,
ki i
—
balsiy
junginiais
a jy
a ian ais.
Bal is iko-
je
a gu
a
g ei ai
bus
p ici a
p ie
ieningos
nuomoneés,
kadangi
i
iena,
i
ki a
kalbi-
ninky
pusé
u i
sa y
a gumen u.
Vienos
a
ki os
nuomonés
besilaikan¢iy
kalbininky
skaiéius
Siuo
a eju
nelabai
daug
ka
eiskia,
kadangi
ai
p iklauso
nuo
mokslininko
pa eng u
mokiniy
skai¢iaus.
Lie u iy
kalboje
ski iami
su ap iniai
d ibalsiai
[ie],
[uo],
sudé iniai
d ibalsiai
[ai],
[au],
[ei],
[ui],
[eu],
[oi],
[ow]
( ys
pasku inieji
bina
ik
a p au iniuose
zodziuose,
plg.
Amb azas,
ed.
1997:
22)
i
miS ieji
d iga siai,
ku iy
pi maja
dalj
isoje
lie u iu
kalboje
suda o
umpieji
balsiai
[i],
[e],
[u ],
[a],
an aja
—
sonan ai
[],
[ ],
[77],
[n].
Mis ieji
d iga siai
[i],
[i ],
[im],
[in],
[el],
[e ],
[em],
[en],
[ul],
[u ],
[um],
[un],
[a7],
[a ],
[am],
[an]
i
sudé iniai
d iga siai
neabejo inai
y a
d iejy
onemy
junginiai.
Jie
y a
ik
p ieS
p iebalsius
i
Zodzio
gale
(p ieS
pauze),
o
p ies
balsius
suskyla
j
du
skie-
menis:
kil— i
:
ki—lo,
kél— i
:
ké—lia,
kil— i
:
ku—lia,
kdél— i
:
ka—la
(d ibalsiai
skyla
eciau:
baddu— i
:
bada— o
( isi
p iesagos
-au i
ediniai),
gdu— i
:
gd— o,
sdu
:
sa— eé, i— i
:
i—ja).
Abiejy
ipu
d iga siy
démenys
pakeiciami
ki omis
onemomis’,
p z.:
gil i
:
gui i
:
gél i;
Sdl i
:
Sél i
:
Sil i;
kdl i
:
ké i
:
kas i;
kai o
(:
k i o)
:
kdl o
:
kd o;
algai
:
algei
:
algiui;
mdu i
:
mdl i
i
. .
Dél
balsiy
kai os
oje
pa ioje
mo emoje
gali
pakis i
abi
d iga sio
dalys:
kil i
:
kyla,
slenka
:
sli iko,
mdl i
:
mil ai,
pldu i
:
plo é
ix
pan.
Ski ingai
nuo
d iga siu,
d ibalsiai
ij
du
skiemenis
skyla
labai
e ai.
Tai
pasi aiko
i
su
ilgaisiais
balsiais
(I¥— i
:
li—jo,
Zi— i
:
Zi— o),
odél
Sis
i
ki i
a gumen ai
y a
ik
papildomi.
Be
dél
sudé iniy
d ibalsiy
d i onemiSkumo
y a
ki y
a gumen u:
jie
ilges-
ni
uZ
ilguosius
balsius
(i
su ap inius
d ibalsius,
z .
Pake ys
1986:
190),
zodzio
gale
i
ne
idu yje
ju
an oji
dalis
gali
kai alio is
su
p iebalsiais
j, :
ns.
naud.
u gui
:
ie .
u guje,
au
:
a o,
sdu
:
sa o,
sudiéu
:
su
Die i ;
ui- i
:
u—ja,
ga4u— i
:
ga— o.
Dél
o
sudé iniy
d ibalsiy
an uosius
démenis
si loma
laiky i
onemy
/j/,
/ /
a ian ais.
dé iniy d ibalsiy abu
démenys
p iklauso
ik
am
pa¢iam
skiemeniui,
y a
nedaliis
i
panaSaus
ilgumo
kaip
ilgieji
balsiai
—
ne
isai
pag is i.
P ozodiniai
elemen ai
kai
ku iu
po y
neleidzia
laiky i
minimaliomis.
8
|
KAZIMIERAS
GARSVA
2.2
Su ap iniai
d ibalsiai
[ie],
[uo]
Sie
ga sai,
kaip
odo
i
ju
klasi ikacija,
ski iasi
i
nuo
sudé iniy
d ibalsiy,
i
nuo
balsiy.
Sa o
ypa ybémis
jie
y a
a piniai
a p
d iga siy
i
balsiy.
Su
d iga siais
juos
sieja
d i
(su
a pine
—
ys:
[iea],
[ oa])
sudé inés
dalys
i
ai,
kad
jie
ne u i
ampujy
a i ikmenu,
y a
kin amo
pakilimo
(jo
iksliai
nus a y i
nejmanoma),
kiek
ilgesni
uz
ilguosius
balsius.
Vidu iniy
mokykly
ado éliuose
[ie],
[ o]
laikomi
d ibalsiais
(plg.
Kond a as
2001:
15-16,
61,
179-180;
Si au ai
1999:
59,
62;
Palubinskiene,
Cepiené
2001:
31),
aukS yjy
mokykly
ado éliuose
—
onemomis
(Gi denis
1981:
59-60;
Gi -
denis
1995:
83-87)
a ba
one iSkai
d ibalsiais,
o
onologiskai
—
iena
onema
(Pe ke-
iciené
1993:
3, 4,
9).
P ie
balsiy
su ap inius
d ibalsius
a ina
susiliejan ys
komponen ai
i
one iskai
bei
onologiskai
panaSios
p iegaidés
(ki ciuo os
sudé inés
dalys
nepailgéja).
P ieSdélio
i
Saknies
sanki oje
d ibalsiai
gali
bi i
p ieS
balsius
i
ki us
d iga sius:
p ieezis,
p ie-
angis,
p ieaus is,
nuioa a,
nioalpis,
nioauga
i
. .
(plg.
Gi denis
1981:
60;
Pake ys
1986:
188),
pusiduaugis,
séuéda
(Teko ius
1985:
131-132).
Be
ai
ne a
eik’mingos
onologinés
aplinkybés.
Su ap iniy
d ibalsiu
daliy
komu acija
(pakei imas
ki omis
onemomis)
y a,
mano
nuomone,
daugiau
o malus,
a si ik inis
i
dél
o
ne
oks
bu inas
elemen as
ie,
uo
d i onemiskumui
j ody i
a
a mes i.
Si
aplinkybé
aip
pa
juos
labiau
a ina
p ie
ie-
name
skiemenyje
esanéiy
d iejy
onemy
junginiy.
Pas ebé a,
kad
[ie],
[ o]
an oji
dalis
gali
bi i
p ieSinama
su
ki y
d ibalsiy
a
miS iyju
d iga siy
démenimis:
kié is
-
ki is,
diio i
—
dui i
—
dii i
—
dium i,
kuokélé
—
kulkéle,
kudp i
—
kump i,
lio as
—
lui as,
iék
—
ilk
—
i k
-
isk,
d ok
—
diumk
—
di k
i
. .
Dél
nesup an amy
p iezasciy
(Gi de-
nis
1983: 151)
neno ima
p ipaZin i,
kad
gali
bi i
pakeis a
i
pi moji
Siy
d iga siy
dalis
p iebalsiais
[7],
[s],
[Z],
no s
i
ai
a k eipé
démesj
jau
L.
Jelmsle as
(Hjelmsle
1936-
1937:
28;
da
plg.
Kazlauskas
1966:
73-76;
Buch
1998:
11-12
i
.
.),
p z.:
ienq
—
séng
—
péna,
ié3é
—
ézé,
pud q
—
p o a,
sk iodzia
—
sk édzia
—
sk adzZiai;
pié us
—
p a us,
odas
—
sddas,
uola
—
sala
—
Zala,
iodo
—
bado
—
ado,
ioga
—
nagq
—
sdgq
—
agq,
ios i
—
kas i
— as i
(—
kés i)’.
Sudé iniy
d ibalsiy
i
mis iyjy
d iga siy
is o inéje
kai oje
daly auja
ik
iena
dalis
(pi moji,
plg.
Pake ys
1986:
191,
193),
be
dél
o
niekas
nesi ilé
jy
laiky i
balsiais.
Su ap iniai
d ibalsiai
[ie],
[ o]
gali
suda y i
opozicija
i
su
balsiais:
lie i
—
ly i
— lo i,
liés i
—
lis i
—
lés i,
liép i
—
liué[p] i
‘Se i’
— lip i
—
lép i
—
lo[p] i
lob i’,
plienas
—
plynas
—
plonas,
skies q
—
skys q
—
skiis q,
S iés i
—
S is i
—
S eis i,
ié —
ud
—
i
—
6
—
q,
iék i
—
uok i
—
ik i
—
ek i
—
uk i,
iésé
—
ésé
—
Gsé,
di o i
—
dé i,
p iodas
—
piidas
—
padas
-
pédas,
p io a
—
pu a
i
.
.
Tai
negali
bi i
koks
no s
a gumen as
ienai
i§
d iejy
nuo-
moniy
palaiky i,
kadangi
aip
galé ume
j odiné i
ne
ik
[ie],
[uo],
be
i
isy
ki y
d i-
ga siu
,, iena onemiskuma“
i
balsiy
,,d i onemiskuma“.
Be
d iga siai
daznai
pa-
keidiami
balsiy,
0
balsiai
—
d iga siu,
p z.:
ba ido
—
baido
—
biido
—
bado,
jauko
-
judko
—
juko,
eikia
—
iékia
—
ékia,
Zandas
—
Ziedas
—
Z)das,
laiipo
-
ldipo
—
leipo
—
liepo(s),
kais
—
keis
—
ki s,
kdimas
—
kélmas
—
kiémas,
eis
-
iés
—
i?s,
aikas
—
iékas
—
Pasku iniosios
ke u ios
po os
ik u
ik
uo
a eju,
jei
d ibalsiy
[ie],
[uo]
an uoju
komponen u
laiky ume
balsj
[a]
(plg.
LKA
II
77).
LIETUVIU
KALBOS
GARSU
INTERPRETACIJOS
|
9
ilkas
—
iskas.
Skiemeny
i
Zodzio
sanda a
leidzia
ik
am
ik a
onemy
eile.
Pa yz-
dziui,
p adinése
p iebalsiy
samplaikose
p iebalsiai
[zm],
[ ]
i
ki i
bina
ik
po
s
(plg.
sm6k
—
s ok)
i
niekas
ne eikalauja,
kad
komu acijoje
jie
apsikeis y
ie omis.
Nuosekliai
laikan is
N.
T ubeckojaus
onemy
sky imo
aisykliy
(1960,
62-66,
207),
onema
ne eiké y
laiky i
ben
d ibalsio
[ o],
kadangi
jis
gali
skil i,
kaip
i
ki i
d iga -
siai,
|
du
skiemenis.
Bi ajame
ka iniame
laike
[wo]
suskyla
i
du
skiemenis
da ioje
p iesagoje
- io i,
- ioja,
-a o,
plg.:
ga— uo— i
—
ga— a— o,
a—Zillo— i
—
a—zid— o
(panasiai
kaip
p iesagoje
-du i,
-duja,
-d o,
plg.
baddu i,
badauja,
badad o)*.
A k eip-
inas
démesys
i
i
kamiengalio
-wo
kai a
su
p iesaga
-u a:
akmuo
/
akmu a,
udud
/
udu a,
sesud
/
sesu a,
Sud
/
Su a,
esmud
|
esmu a
i
panagiai*.
Daugelyje
snek u
gali
pasi aiky i
abu
ZodzZio
a ian ai.
P iesagos
-u a
a si adima
Cia
jmanoma
aiSkin i
i
o-
ne iskai:
a p
d ieju
balsiu,
kaip
i
ki ais
a ejais,
isp aus as
p iebalsis
[ ].
Su
d ibalsiu
ie
lie u iu
kalboje
okiy
pa yzdziu
né a,
plg.
diio— i
—
da— é,
ei— i
-
é—jo,
be
lie— i
—
lie—jo.
Tai
pasi aiko
ik
la iy
kalboje,
plg.
sie
‘ is i,
sie i’
-
sé—ja
‘ iSa,
sieja’.
Su ap iniai
d ibalsiai
[ie,
wo]
y a
Siek
iek
ilgesni
uz
ilguosius
balsius.
Sude iniai
d ibalsiai
y a
da
kiek
ilgesni
— ai
nulemia
Zemu inio
pakilimo
balsiai
[a, e].
Pagal
A.
Pake j
(1982:
52)
bend inés
kalbos
ki ciuo y
i ap adziy
ilguju
balsiu,
su ap i-
niy
d ibalsiy
[ie],
[ o]
i
sudé iniy
d ibalsiy
[au],
[ai],
[ei],
[ui]
san ykis
y a
1:
1,12:
1,25,
neki giuo y
—
1
:
1,09
:
1,15,
o
ki éiuo u
i agaliu
y a
maziausias
—
1
:
1,02
:
1,08.
PanaSiis
duomenys
gau i
i
lie u iy
kalbos
pie aka inese
Snek ose
(A koéai y-
é
2000:
99;
Leskauskai é
2001:
122).
Sakiu
snek oje
poli ongai
ilgesni
uz
a i inka-
mus
mono ongus
san ykiu
1,61
:
1.
In e siskai
jie
su ampa
su
d iga siais
[ai,
au],
odél
ienodai
u é u
bi i
i
in e p e uojami.
Ta miy
duomenys
[ie],
[ o]
in e p e acijos
iS
esmés
nekei¢ia.
Pa yzdziui,
pie y
i
aka y
zemaiciu,
pane éziskiu,
u eniskiy
i
ki ose
a mése
neki ¢iuo i
[ e],
[uo]
daz-
niausiai
ienbalsinami
(Siau és
zemai¢iu,
a i kSciai,
d ibalsinami
é,
0),
be
aip
gali
bi i
i
su
ki ais
d ibalsiais:
plg.:
Zemaiciy
a-ks
‘ aikas’,
pane éziskiu
g aze(s')
“g a-
Ziai(s)’,
ma o(s)
‘ma aii(s)’,
kiek iéns
/
kek iéns
/
kik iéns
‘kiek ienas’,
s eg i.le
/
s eig-
i.le
‘S eig iliai’
i
. .
D ibalsiy
mono ongizacijos
bii a
j ai iy
kalbu
a mése:
lie u-
iu,
la iy,
sla u,
ocha yu,
a abu
i
ki u
(Schmals ieg
2001:
145-146,
225).
Viena onemiskai
in e p e uo i
kai
ku iy
kalbu
su ap inius
d iga sius
si ily a
jau
1929
m.
(T ube zkoy
1929:
55),
no s
ne
kiek ienas
su ap inis
d iga sis
u i
bi i
lai-
komas
iena
onema
(Vachek
1936).
Lie u iy
kalbos
ga sus
[ie],
[uo]
laiky i
iena
onema
siiily a
nuo
1965
m.
(T os
1965;
Smoczynski
1978;
Kosiene
1978:
30-31;
KaéiuSkiené
1982:
41;
Gi denis
1983:
152;
1995:
85-87;
Leskauskai é
2001:
23;
Smoczynski
2001:
211-213).
S a iausias
[ie],
[uo]
iena onemiskumo
a gumen as
D ibalsis
[uo]
pa yzdziuose
diio— i
—-
da— é,
Shio— i
—
§la— é
(kaip
i
d ibalsis
[au],
plg.
ai— i
—
a— é,
gdu— i
—
ga— o,
mdu— i
—
mé— e)
galé y
bi i
laikomas
/a/
i
/ /
junginiu,
ik,
ski ingai
nuo
[au],
jo
komponen ai
dél
Zodzio
sanda os
aisykliy
,,apsikeicia*
ie omis.
|
Sias
Zodyno
iSim is
galé ume
a si-
z elg i
ik
ada,
jei
p iim ume
d i oneme
ilgujy
balsiy
in e p e acija,
nes
cia
panai
ga sy
kai a
pasi aiko
dazniau,
plg.
gy— i
-
gi—jo,
ba— i
-
bu— o.
Siau és
pane éZiskiai
sako
ddo
,, udu a‘,
So a
,,Su a“,
be
akma
/akem
,,akmuo“,
piema
/piem
»piemuo*.
16
|
KAZIMIERAS
GARSVA
GIRDENIS,
A.
2000:
Kalbo y os
da bai
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
GiRDENIS,
A.
2001:
Kalbo y os
da bai
3,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
GLUuSAK,
T.
S.
1966:
K
npo61eme
cboHono myeckoli
HHTepnpeTalMu
ZudTou os.
layman,
C.
K.,
pex.,
Hccaedoeanusa
no
@o oaoeuu,
Mocxsa:
Hayxa,
376-384.
Go pIna,
M.
V.
1966:
O
pasiM4HbIx
cbyHKUMOH@IbHBIX
eqMHHUaX
A3bIKa.
Layman,
C.
K.,
pe.,
Uccaedo-
eanua
no
@ouonoeuu,
Mocxsa:
Hayxa,
172-183.
Hamp,
E.
P.
1959:
Bui idze
Li huanian
Phonemes.
In e na ional
Jou nal
o
Sla ic
Linguis ics
and
Poe ics
1-2,
195-202.
HEESCHEN,
C.
F.
E.
1968:
Ein iih ung
in
die
G undp obleme
de
gene a i en
Phonologie
mi
besonde e
Be iicksich igung
de
li auischen
Phonologie:
Inaugu al-Diss.
zu
E langung
de
Dok o wii de,
Bonn:
F ied-
ich
Wilhelms-Uni e si a .
HJELMSLEV,
L.
1936-1937:
Accen ,
in ona ion,
quan i é.
S udi
Bal ici
6,
1-57.
IVANOV,
V. V.
1959:
O
npepbiBucToi
HHTOHAaLIMH
B
aTbILUICKOM
s3biKe.
Sokols,
E.,
ed.,
Raks u
k ajums.
Vel ijums
akadémikim
P o .
D .
Janim
Endzelinam...
Riga:
La ijas
PSR
Zina nu
Akadémijas
izde nieciba,
133-148.
KABELKA,
J.
1987:
La iy
kalba,
Vilnius:
Mokslas.
KACNEL’SON,
S.
D.
1966:
Cpaenumeabnaa
akyenmonoeua
2epmancKux
23b1K0e,
MocKsa—JleHuH pal.
KACIUSKIENE,
G.
1982:
Vaka iniy
Siau és
pane éziskiy
balsiy
kiekybé
i
jos
onologiné
in e p e acija.
Kalbo y a
33
(1),
39-45.
Kaz.auskalTe,
R.
2001:
Zemu inio
pakilimo
balsiai
PaSuS io
Snek oje.
Kalbo y a
50
(1),
43-52.
Kazauskas,
J.
1966:
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
di e enciniy
elemen y
sis ema.
Kalbo y a
14,
73-81.
KAZLAUSKAS,
J.
1968:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius:
Min is.
KAZLAUSKIENE,
A.
2001:
Salu iniai
ki éiai
aka y
aukS ai¢iy
kauniskiy
a méje.
Kalbo y a
50
(1),
53-66.
KENSTOWICZ,
M.
1969:
Li huanian Phonology.
Ph.D.
Thesis,
U bana
(IIl.):
Uni e si y
o
Illinois.
KENsTowICzZ,
M.
1970:
On
he
No a ion
o
Vowel
Leng h
in
Li huanian.
Pape s
in
Linguis ics
3
(1),
73-113.
KENSTOWICZ,
M.
1972:
Li huanian
Phonology.
S udies
in
he
Linguis ic
Sciences
2
(2),
1-85.
Kimas,
A.
1970:
Some
a emp s
o
in en o y
li huanian
phonemes.
Magne ,
Th.
F,,
Schmals ieg,
W.
R.,
eds.,
Bal ic
Linguis ics,
Uni e si y
Pa k—-
London:
Pennsyl ania
S a e
Uni e si y
P ess,
93-102.
KLIUKIENE,
R.,
sud.
1997:
Lie u iy
kalbos
one ikos
skai ymai,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e as.
Konp a as,
B.
2001:
Lie u iy
kalbos
aisyklés.
Mokinio
knyga,
Vilnius:
P es ika.
KosIENgE,
O.
1978:
U eniskiy
a més
balsinés
onemos.
Kalbo y a
29
(1),
29-40.
KuRYLOWICZ,
J.
1956:
L’apophonie
en
indo-eu opéen,
W oc aw:
Ossolineum.
KuZNECOV,
P.
S.
1946: K
sompocy
o
@oHomo mn
yoapeHua.
Jox ade
u
coobuexnua
gu onoeu eckoeo
pakyae~
mema
MIY,
sem.
6,
12-17.
KUZNECOV,
P.
S.
1970: O
doHono myecKoi
cucT eme
cep60-xopBaTcKo o
a3bIKa.
Pecbopma ckui
A.
A.
13
ucmopuu
omeyecmeenno
o oaozuu,
Mocxsa:
Hayxa,
336-354.
LESKAUSKAITE,
A.
2001:
Pie aka iniy
pie y
auks aiciy
okalizmas:
onologinis
i
ekspe imen inis
y imas,
dak a o
dise acija,
Vilnius:
LKI,
VDU.
MARKEVICIENE,
Z.
1999:
Auks aiciy
a miy
eks ai
1,
Vilnius:
VU.
MIKALAUSKAITE,
E.1975:
Lie u iy
kalbos
one ikos
da bai,
Vilnius:
Mokslas.
PAKERYS,
A.
1982:
Lie u iy
bend inés
kalbos
p ozodija,
Vilnius:
Mokslas.
PAKERYS,
A.
1986,
1995:
Lie u iy
bend inés
kalbos
one ika,
Vilnius:
Mokslas.
PALUBINSKIENE,
E.,
CEPIENE
G.
2001:
Lie u iy
kalba
8
Klasei,
Kaunas:
S iesa.
PETKEVICIENE,
R.
1993:
Lie u iy
kalbos
d iga siy
sis ema,
Siauliai:
SPI.
Ropionoy,
V.
A.
2001:
JIm oscKui
13bIK
B
Kose
akaglemuka
IO.
C.
C enaHosa.
Ky6psxo a,
E.
C.,
Auxo,
T. E.,
pen.,
430K
u
kyaomypa.
Paxmo
u
yennocmu.
K
70-aemu o
FOpua
Cepeeeeuua
Cmenanoea,
Mocxsa:
A3bIKH
CiaBsAHCKOM
KymbTypbl,
421-434.

LIETUVIU
KALBOS
GARSU
INTERPRETACIJOS
|
17
SALYs,
A.
1992:
Ras ai
4,
Roma:
Lie u iy
ka aliky
mokslo
akademija.
SAWICKA,
J.
2001:
An
ou line
o
he
phone ic
ypology
o
he
Sla ic
languages,
To un:
Wydawnic wo
Uniwe -
sy e u
Miko aja
Kope nika.
SawickA,
J.,GRZYBOWSKI,
S.
1999:
S udia
z
pala alnoSci
w
jezykach
s owia skich
1,
To un:
Wydawnic wo
Uniwe sy e u
Miko aja
Kope nika.
SCHMALSTIEG,
W.
R.
1958:
A
Desc ip i e
S udy
o
he
Li huanian
Ve bal
Sys em.
Gene al
Linguis ics
3
(3)
(Suppl.),
85-105.
SCHMALSTIEG,
W.
R.
2001:
Li huanian
and
Indo-Eu opean
Phonological
Pa allels.
Ac a
Linguis ica
Li hua-
nica
45,
145-150.
Si RTAUTAI,
J.
V.
i
V. V.
1999:
Lie u iy
kalba.
Vado élis
5
klasei,
Vilnius:
Alma
li e a.
SMOCZYNSKI,
W.
1978:
Spo ne
p oblemy
wokalizmu
li ewskiego.
Sp awozdania
Oddzia u
K akowskiego
PAN
za
ok
1976,
20
(2),
331-333.
SMOCZYNSKI,
W.
2001:
Jezyk
li ewski
w
pe spek ywie
po ownawczej,
K ak6w:
Wydawnic wo
Uniwe sy e u
Jagiellonskiego.
STEPANOV,
Ju.
S.
1972:
YaapeHue
HW
MeTaTOHHS
B
IMTOBCKOM
aa oze.
Bal is ica,
1
p iedas,
169-183.
SVECEVICIUS,
B.
1964:
[Tpocmpie
enacneie
(monogmon2u)
CoepemMeHHO20
AUMOBCKOZO
AUMePAMYPHOZO
AZKIKQ:
akcnepumenmabHo-ponemuueckoe
uccaedosanue,
apTopedepa
TMccepTallMu
KaH.
(pwios.
HaykK,
Bw bHioc:
BIY.
Texko IUS,
A.
1985:
Zu
phonologischen
We ung
de
li auischen
Diph honge.
Bal is ica
21
(2),
125-133.
TRAGER,
G.
L.
1940:
Se bo-C oa ian
Accen s
and
Quan i ies.
Language
16,
26-32.
TRAGER,
G.
L.
1941:
The
Theo y
o
Accen ual
Sys ems.
Spie ,
L.,
Holowel,
A.I.,
Newman,
S .
S.,
eds.,
Language,
Cul u e
and
Pe sonali y,
Menasha,
131-145.
T os ,
P.
1965:
Two
Rema ks
on
Li huanian
Vocalism.
Ac a
Bal ico-Sla ica
3,
183-185.
TRUBETZKOY,
N.
S.
1929:
Zu
allgemeinen
Theo ie
de
phonologischen
Vokalsys eme.
T a aux
du
Ce cle
Linguis ique
de
P ague
1,
39-67.
TRUBECKOJ,
N.
S.
1960:
Ochoee:
doxoaozuu,
Mocksa:
U3na TenbcTBo
MHOCTpaHHoil
MTepa ypbl.
U ypas,
K.
ed.
1965:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1.
Fone ika
i
mo ologija,
Vilnius:
Min is.
URBANAVICIUTE,
Z.
1997:
Kie ieji
i
minkS ieji
p iebalsiai
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
i
a mése.
Kliu-
kiené,
R.,
sud.,
Lie u iy
kalbos
one ikos
skai iniai,
Vilnius,
154-159.
VACHEK,
J.
1936:
Phonemes
and
Phonological
Uni s.
T a aux
du
Ce cle
Linguis ique
de
P ague
6,
235-239.
VAITKEVICIUTE,
V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
pag indai
i
Zodynas,
Vilnius:
P adai.
VITKAUSKAS,
V.
1985:
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
VITKAUSKAS,
V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodynas.
An asis
papildy as
leidimas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
ZINKEVICIUS,
Z.
1975:
Smulkmenos
IX.
Bal is ica
11
(1),
36.
ZINKEVICIUS,
Z.
1994:
Lie u iy
kalbos
dialek ologija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
ZINKEVICIUS,
Z.
2002:
Rink iniai
s aipsniai
1,
Vilnius:
Lie u iy
ka aliky
mokslo
akademija.
Kazimie as
Ga s a
Gau a
2002
04 04
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]