Hiat laryngalny w językach bałto-słowiańskich

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVII (2002), 55-87 Hiat laryngalny w językach batto-stowianskich’ WOJCIECH SMOCZYŃSKI Uniwersytet Jagielloński, Kraków Straipsnyje nagrinėjamas vadinamojo laryngalhiato gydymas baltų ir slavų kalbose. Tai yra atvejai, kai gerklų buvo prarastas tarp aukšto balsio i arba u ir priesaga balsio. Šis žvaigždynas būdingas nulinio laipsnio formacijoms, pagrįstoms *CeiH-/*CieHor *CeuH-/*CueHtipo šaknimis. Kai prie *CeHtipo pilno laipsnio šaknies pridedama balsių priesaga, laringalinė nepalieka pėdsakų (jos praradimas sukelia susitraukimą arba antrinio diftongo atsiradimą- ), tuo tarpu panašioje situacijoje, kai prarandama laringalinė po i, u, atsiranda hiatus, kuris vėliau baltų ir slavų kalbose pašalinamas įterpiant homoorganinį glidą i, u. ĮVADAS Terminas gerklų spraga (vok. Laryngalhiat) vartojamas, kai gerklų priebalsis (Irg.) yra po aukštųjų balsių i, u ir prieš priebalsį, schematiškai *iH-V, *uH-V. Tokia fonemų konstelacija būdinga išraiškos formoms, esantiems apofoniniame nykimo laipsnyje (SZ). Tai yra išvestinės iš *CeiH-/*- CieH arba *CeuH-/*- CueHtipo elementų, t. y. tokių, kurių sudėtyje yra diftongas plius Irg. Pvz., *iH-V, *uH-V sekų apdorojimas iš esmės skiriasi nuo *eH-V atvejo, kai balsinis priesagas prisijungia prie pilno laipsnio šaknies (SP) *CeH-. V a. pr. m. e. – IV a. pr. m. e.). išnyksta be pėdsakų, o tai sukelia balsių susitraukimą (dvigubas rezultatas: susitraukimo ilgis arba antrinis diftongas, priklausomai nuo priesagos V* kokybės), tai *iH-V, *uH-V atveju H išnykimas sukelia hiat. Tai reiškia, kad jis neturi būti sujungtas su 1, bet su 0, nes 1 yra neigiamas skaičius, o 0 yra teigiamas skaičius, o 0 yra teigiamas skaičius. *[iiV], istorinis [ijV] vietoje, t. y. *[iHV] ir 2. *[uuV] > hist. [uvV] vietoje pyrago. * [uHV]. Pavyzdžiui: [IV]: scs. 1999 m. – Arūnas Žebriūnas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis „Žalgirio“ komandoje, žaidžiantis atakuojančio saugo pozicijoje. SZC būti, geras. [ijV]: lit. bijóri(s) „bijoti“ iš *bi.ua-< *bi. 1999 m. – Arūnas Žebriūnas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje, FK „Sūduva-- Mantinga“. Pora. Įsikūręs Šv. bitićs "bijoti". [uvV]: scs. zabuivenii „užmirštas“ (-enanalogiškas įvardis *-on-), su *bu. Uana-< *bhu.ha.- no- < *bhuh,-eno-, formacija SZ-V iki *b"ueh,-. Pora. SZ-C butas, buvo. Šis straipsnis yra mano pranešimo, kurį pristačiau Lenkijos mokslų akademijos Krokuvos skyriaus kalbotyros komisijoje 2001 m. vasario 28 d., tęsinys. lėnis 'švelnus' < *leh,-en-; mas 'vyras < *maHós <*meh,-0s; flos „kwiat“ < *b'loHós < *b"leh_-ós. Pagrindinis straipsnis – Didysis Dunojus. xAetocoę 'daugiausia' < *pleh,-istHo-; lit. dieni „celna“ < *dejn-i < *d'eh i „in-(vid. dhenń-*krowa' < *d*eh,inu-); Lat. laeuus „lewy“, gr. 6 (iš Jog, scs. lóva < *laiuo-< *leh.i iuo-; lit. sańsas „suchy“ ir scs. Sucho < *saHusos < *seh,usos (gr.) h) „adog“; lit. Kaukolė (lot. caulus, vok. Kaul) – kaulo dalis, sudaranti kaulą. 56 | VU STUDIJŲ CENTRAS [uvV]: lit. būvo ‘būti’ iš *bu. Įteka į Ują ties B. Ujos kaimu (Ujos intakas). Pora. SZ-C būti, būdamas. Kaip matyti, istorinių formų skiemeninė struktūra atitinka prieškalbinę struktūrą: bi.je.nii kaip *b"i.He.no- -, ©bi.ve.nii kaip *b"u.He.no ir t. t. Istoriniai spirantai j, v tęsia prokalbinius slidėjimus *i, *u, tačiau reikia atsižvelgti, kad čia nekalbama apie fonemus, tiesiogiai paveldėtus iš prokalbės ie., kaip pvz., lit. atveju. lejii < *leiH-e-, vejū < *ueiH-e-, scs. Žodžiai: „Žodžiai“ (liet. Žodžiai, liet. Žodžiai). srava < *sreu-, bet apie antrinio pobūdžio segmentus, atsiradusius tik epochoje, kurios rėmus nusako gerklų fonemų silpnėjimas ir išnykimas. Fonemai j ir v sekoje ij} ir uvV laikomi netiesioginiu Irg buvimo įrodymu. Intervokalinis ir šia prasme mes juos skiriame genetiškai nuo j, v, kurie pasirodo po kitų nei i, balsių. Pagrindinis šio darbo tikslas – kiek įmanoma išsamiau įrašyti tas baltų ir slavų morfema, kuriose yra §sližių ir, u vietoje, gerklų fonemų. Medžiagos organizavimas yra toks. Kiekvienai morfemai sudaromas apofoninis lizdas, kuriame pirmoje vietoje išvardijamas alomorfas iš ij, uv, būdingas SZ-V. Tada jis kontrastuojamas su ilgokalikišku (i, ii) alomorfu iš pozicijos SZ-C, ir taip siekiama parodyti faktą, kad priesagalinio balsio, V arba C, pobūdis nulemia šių dviejų eiH/ieH ir euH/ueH tipų elementų išnykimo laipsnio formų papildomumą. Savo ruožtu paminėtas pie. šaknies e (SE) laipsnis, paprastai tokia forma, kokią pateikia LIV (1998), ir išsamiai aprašyti jo baltų-slavų refleksai. Po SE eina (kai kuriuose žodynuose) išvestinės iš iiV, uuV laipsnio o (SO). Jie skirstomi į priešbalsius (ai-V, au-V) ir priešbalsius (ai-C, au-C). Morfologinė morfemų apofonija taip pat parodo, kaip pirminės formos iš iiV, uuV generuoja savo išvestines. Kalbama apie tris formų grupes: 1. SZ infiguotas presensijas, 2. išvestines su pailgėjimo laipsniu iV, ūų V (žymimas WSZV), 3. išvestines su laipsniu o (SO). Lietuvių kalboje infikuoti *Cini, *Cunu sekos fonetiškai virsta į Cj, Cyv (gija, būva), po to denazalizuojasi į Cij, Civ (gyja, lyja, buva, kliūva). Ten, kur yra galimybė, atkreipiamas dėmesys į šoninių *praesentių na -na“ buvimą (gyna, lyna, būna, kliūna), nes pastarieji dėl cirkumflekso ir formanto -na turi būti laikomi inovacinio tipo -(y)ja, -(ū)va kryžminimo su senesniu tipu -(i)na, -(ū)na produktu, kurį reiškė paveldėtos infiksuotos formacijos, siekiančios epochas iki gerklų antevokalų išnykimo, pvz., *lina iš *li-n-H-e, *būna iš *b*u-n-H-- e. — WSZ-V tipo dariniai yra lietuvių kalboje palyjéti lij-, papjiivćti <= pjuv-, slavų kalbose pvz., scs. Apie žodžius žr. žodžiai: gėrimas, gėrimas (reikšmės- ). —Kai kalbama apie išvestinių finansinių priemonių SO, tai dažniausiai deverbaliniai nominai su šaknies forma aiV (<= vb. iiV') arba auV (= vb. uuV), pvz., lit. bajūs nuo bij-, gajūs nuo gij-, sajūs nuo sijozar łot. karvė, scs. krovii iš *kruu-, scs. Rovio (angl. Rovio) – JAV kompiuterinių žaidimų kūrėjas, gaminantis palyginti nedidelio biudžeto kompiuterinius žaidimus. Kartais atsitinka taip, kad mus dominanti SZ-V forma nėra pateikta medžiagoje. Tuomet WSZ-V laikomas vidinės rekonstrukcijos pagrindu, pvz., *mii-, *zii-, *liuu-. Iki šiol buvo atlikta keletas tyrimų. Baltų kalbų žodžių sudarymas iš žodžių su priesaga -ti (-ti) ir -ti (-ti) Lyja. Taip pat buvo įtrauktas į VTB Vieningosios lygos sudėtį. Pjauti (žr., pvz., Otrębski 1965: 366). Slavų kalboje, pvz., byvati buvo analizuojamas pagal byti kaip by-vati (teisingojo *buu-aįvardis). Šie įvykiai buvo ištaisyti V-V rubrikoje. Keturi straipsnio pabaigoje pateikti pavyzdžiai rodo tam tikras morfologines naujoves, kurios, atrodo, buvo netiesiogiai susijusios su gerklų spraga. Tai: (1) praesensas, sudarytas iš anitų š/yja, srūva, (2) vardinis priesagas ys kaip allomorfas -ijas, (3) begalybės priesaga -yti, (4) žodžių priesaga. - Ateik čia. 1. PASLYDĖKITE Į POZICIJĄ *1. HV 1.1. *bii -I < *b"iHSZ-V *bii-: lit. Bijot(s) ‘bijoti’, lotyn. bijdt(ićs), stpr. biatwei® su *bi.ia-< *bi. HaH-< *b'iH-eh,-. Įteka į Dnieprą ties Bjazówka. Žodžiai: „Baimė, baimė, baimė“. bistuós (=> intensyvus bistitićs), prt. rinkiklis. biduós (bijuós priešdėlis). 1958 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1918 m.). bhdyate ‘bijo, nerimauja’. Drąsuolis. bai-V: 1. ps. *boja-, scs. bojati sū ‘bijoti’ (priešdėlis bojitii sū) atrodo kaip refleksyvas, kuris susidarė iš *bojati, formos, anksčiau turėjusios laikinąją reikšmę (caus. ‘bijoti’) prieš tariamąjį daiktavardį bii-, žr. aukščiau lit. biotopas (-ai)*. —2. stpr. 100 mg/ 250 mg/ 500 mg 'ukarać. —3. lit. bajńs 'baimingas, bailus'; baju: Mirt nebus baja Mirti nebus baisu. Drąsuolis. bai-C: baidyti caus. 'išgąsdinti, įbauginti' (lot. baidit 'gąsdinti'), baimė f. 'bojazn, strach', baisa'strach'(= baisūs 'baisus'), bailys m. 'kas nors bailus, bailus'. 1.2. *BiiII < *b"HSZ-V *bii-: 1. scs. bijenić „bity“ iš *bi.ie.no-= *b'iH-eno- -, 2. sks. bijetii ‘bije’ (ESJS 63, Stang 1942, 46) < *bi.ie-= *b'iH-e-, vėl pakeistas į scs. (žr. žemiau). 1-oji knyga. – Vilnius: Šv. biti bić, bitu bity”, nizubiti strącić w dół, ubiti zabić”, zabiti ‘zathuc’, 2. łot.bit 'schieben', iter. bidit „stumti, stumti, stumti; stopfen- “, lit. rinkiklis. bydyti ‘priversti atsistoti, išgąsdinti, skubėti’ (žr. Urbutis 1981: 109). 1957 m. – Arūnas Žebriūnas, Lietuvos krepšininkas (g. 1957 m.). Drąsuolis. *bai-V: scs., razboi m. 'užpuolimas, apiplėšimas', uboi m. 'nužudymas'; stow.°boji, pol. kovos (Etimologija: „muštis- “). Skaitykite [bija:tvei]. 4 Mažiau tikėtina, kad yra paveldėtas skeleto stack pobūdis. boj-, būtent kaip tęsinys perfectum pyragas. *-b*oiH-(- plg. ved. bibhdya-), kaip tai įprasta literatūroje (žr. Vaillant 1966: pastaruoju metu 393) i ESJS 72. Puslapis 58 iš 58 1.3. *BiiIII < *b"ih,- SZ-V *bii-: lat. 100 mg/ 12, 5 ml Aš buvau. Atsižvelgiant į pažymėtus optativus žodžius. bimu (1. pl.), bi (2.3. sg.) priešbalsinio SZ *bi-, galima pagal čia priimtą analitinį principą sumažinti *bii-ado *b'iH-eh.-, o *bi-C į *b"iH-C. Jeigu dabar lygiaverčio alomorfo *b"uh,-V (plg. lit. buvaii, stl. buvu, sks. biveni) šviesoje konkretizuosime pagrindinį H kaip h,, tai gausime *b"ih,-V, t. y. SZ į *b*ieh,-*. Tai, kartu su tuo, kad *b'ih,-/*b"- uh variantas taip pat yra germanų, keltų ir italų kalbose (žr. LIV 83), veda prie hipotezės, kad vakarų indoeuropiečių tarmėse pwk. *b"ueh,-'augti, atsirasti, tapti' lūpų asimiliacijos būdu, b*u > b'i*, išsiskyrė į dvi formas, ir kad abi yra vartojamos baltų kalbose. papildomai veiksmažodžio paradigmoje "būti", būtent jo silpnosiose formose. Be to, jei teisinga yra hipotezė, kad sąlyginėse formose stlit. Į -biau *-bym', -bei '-byŚ', *-bi *-by (plg. -bime, -bite)“ įtrauktas pagalbinis veiksmažodis *bij-a-, tai atsižvelgiant į susitraukimus *bijau > -biau (1 asm.), *bijai > -bei (2 asm.) ir apokopą *bija > *-bi (3 asm.) randame įrodymą apie pralietuviškai-latvišką temos *bija-* metriką. 1.4. *brii-< *briHSZ-V *brii-: psl. *brijetu sū 'goli się < *bri.ie-= *briH-e-; scs. brijetń sū yra jaunesnė forma; jos ilgas ir kilęs iš lyginimo į inf. briC (žr. bijetii aukščiau šalia bijetii )”. SZ-C *bri-: scs. briti sū'skustis' (britva f. 'barzdaskutė, skutimosi įrankis'), sch. arch. briti, brijem, wtórnie brijati. 1977 m. – Arūnas Žebriūnas, Lietuvos krepšininkas (g. 1947 m.). Ps. reikšmė buvo apribota iki „nukirpti barzdą“. 1.5. *gii-I < *g"ih,- SZ-V * gii-: 1. lit. atgijo 'atgijo, išgijo' latvių k. 1992 m. – A. Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1922 m.). pagijelis m. „uzdrowieniec“, 3. lit. prs. infikuotas gyja/gija ‘gyja’ iš *gi-n-i- (šoninė forma gyna iš senesnio *gina < *g"i-n-H-e ir jaunesnio gyja kryžminimo). Pora. Gyvenk ilgai ir laimingai. 6 Kiti mano, kad asimiliacija įvyko temos *b'u-jei, kad ji buvo sukelta priesaga -į-, > *b'i-ie-, žr. 1982 m. – Klingschmitt, vokiečių kompozitorius (g. 1922 m.). Į tai reikia pasakyti, kad būtent baltų kalbų atžvilgiu *b'ū-esė modelis netinka, nes čia vengiama (bent jau pirminiame veiksmažodyje) jungti priesagą -iez su šaknimi, besibaigiančia -ūi -i-(< *-uH-, *-iH-), palygink, pvz., fryja nebuvimas su nti 'ryti, praryti, įlyja su lyti *kritti (apie lietų)'. Por. nusidétumbiau, biitumbei, tarnóutumbime, sakiótumbime, Zinkevičius (1981: 122n). 2001 m. – Arūnas Žebriūnas (251 tšk.). Taip pat buvo ieškoma būdų, kaip išvengti ankstesnių nesėkmių. bij-V Todėl brijete iš pie yra mažai tikėtina. *b"riH-iew LIV 77. Apie seką -iH-iezob. Žr. 6 pastabą. Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas, T. 1: Lietuvių kalbos žodynas. atgyti 'atgyti, łot.dzit'- sveikata- ¢, scs. ožiti 'ożyć < *gvih.-C". 2. gydyti 'gydyti' (reikšm. etim. 'daryti, kad atgimtų, pasveiktų'), gyvas żywy. 1924 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1902 m.). Bzoua: 'aš gyvensiu- ', iš coniunct kilmės. - Ačiū. Drąsuolis. gai-V: 1 dalis gajūs 'lengvai, greitai pasveikstantys, pasveikstantys', atgajńs gyvas. —2. Slavų kalboje iš antiveiksminio alomorfo *gii-, psl. *žij-V (plg. *gijo) susidarė SO goj-: caus. *gojiti grąžinti į gyvenimą“, refl. *gojiti sū 'gydytis nuo žaizdos“ (žr. aukščiau bojati sū). Tik iš sinchroninio požiūrio taško gojiti pateikiamas kaip drw. priežastinis į Ziti intr. "Žiemos" (g. 1990 m.) Drąsuolis. gai-C: lit. gaiva f. żywotność“. (Nepaisant to, kad nebuvo įrodyta, kad GC-MS gali būti panaudotas dirbtiniam apvaisinimui, GC-MS buvo naudojamas dirbtiniam apvaisinimui.) 1.6. *gii-II < *g*iHSZ-V * gii-: lit. gija f. siūlas audinio pagrinde“, latvių k. Įteka į Nemuną ties Pašilaičiais. Įsikūręs prie Šv. Vikiteka Vikiteka Jiyof. „Cięciwa łuku“, gr. Jam. Žodis žodis (gr. λόγος logos 'žodis' + gr. λόγος logos 'žodis') reiškia 'žodį'. SZ-C *gi-: lit. gysla f. “žyta', serb. 1996 m. – „Nesąmonė, nesąmonė, nesąmonė“ (rež. Įsikūręs prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. jya f. „pjūvis lanku“ (Mayrhofer EWAIA, 603). 1.7. *glii-< *gliHSZ-V *glii-: ps. *glijf, ros. rinkiklis. Žr. „molis, molinis dirvožemis, angl. hlej ‘mul, glina, bir. Pavadinimas kilęs nuo žodžio „po vandeniu“ (angl. under the water). glej „dirvožemio sluoksnis, kurio spalva pilka“ (žr. Sławski SEJP, 282, Bańkowski I 430). SZ-C *gli-: 1-oji raidė glytūs 'lygus, lygus, lygus. glits ‘lygus, gražus, smulkus, gražus’, 2. słow. „Lehm“ molis. SE *gleiH-‘užklijuoti, prilipti’ (LIV 168): lit. glejū (ob. glieju prt. gliejaii, inf. glićti obok dial. glieti) „smarować, wyrównywać smarujac; lepić, gliną dziury wypełniać, kleić, refl. „lepić się (do czego), Ignac“ Drąsuolis. *glai-V: lit. glajus m. „klampios konsistencijos dujos“ (LKZ). Įteka į Nerį ties Senuoju Pašilaičiais. infigowanym *gli-n-H-é- -> lit. glinas, resegmentuotas kaip glinas-h, yra neopvk. glin-, por. prt. Gliniań, inf. glinti, paprastai su praverbiais ap-, uż-‘oblepié, zalepić (molis)’, žr. LKS. 10 SZtypugy-C galbūt slypi nominalioje sudėtyje lit. dveigys „dwulatek (o koniu)“. Šią sudėtį galima interpretuoti kaip ‘du (metai) gyvenantys, t. y. darant prielaidą, kad -gy-s narys yra alternatyva antevokaliniam alomorfui *gii-V, pbałt. *giias 'gyvas', kuris tęsė pyragą. nomen *g*ih.- 6-, por. gr. Dievo gyvenimas, gyvenimo būdas; pragyvenimo lėšos, maistas; grūdai“. Dantys. Taip pat Ekskursas III. u Atkreipia dėmesį, kad nėra lit. - Gerai. Lietuvių kalboje žodis godžitis atitinka lietuvišką žodį godžis. gydyti (žr. aukščiau- ). 2 Pagal gaiv, gautą iš gaiv-+ -a pakartotinės analizės, vėliau buvo sukurtas vb. Gaivinti 'cucić i nomina gaivalas '*żywioł, gaiviimas m. ‘ozywienie’. Puslapis 60 iš 60 1982 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1920 m.). Įteka į Nemuną ties Grūžiais (Nemuno intakas). SZ-C *gni-: scs. (Sit) gniti '(zygnić < *gnih -C. Išlyginus *gnijdo inf. gniC atsirado prs. gnešitas (žr. pirmiau bijetu prie biti, brijetu prie briti). Įteka į Nemuną ties Nemenčinė. Nėra LIV. Kalbant apie pwk tipą. dantis. Aukščiau, žemiau, apačioje, viršuje. Drąsuolis. *gnai-V: sks. (sit)gnojiti priežastis. "(z)gnoić * (postvb. scs. gnoi, -ja m.'mėšlas'). Drąsuolis. *gnai-C: scs. gnėvū 'gniew, Zorn". Apie sufiksą žr. por. lit. gaiva s.v. gii-I 1.9. *kii-< *kvih - SZ-V *kii-: ps. *čijo < *k*ih,-e-- ‘wypoczywam’, prs. do citi. Por. * biję:: biti, * lijo Ačiū, pone. SZ-C *Ki-: scs. 1999 m. – „Aš žinau, ką darau“ (rež., prod., prod., rež., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod.). Čilu, sch. Čiau, čiau, čiau. čily „pailsėjęs, atsipalaidavęs“ (etim. reiškia „pailsėjęs“). T.IX: Pintuvės- -Samneris, 352 psl. $iiama'mes džiaugiamės'. Žodžiais. trūksta SE *čaz *ké-< *k*ieh arba z *kia-< *k*ieh -". A. Latėnas. quiétus "rami, patenkintas; taikaus naudojimo; 1999 m. – Vytautas Šlepikas, Lietuvos krepšininkas (g. 1940 m.). „Šiauliai“ – „Žalgiris“ – 1:0 („Žalgiris“ – „Žalgiris“ 1:0). 353 m. pr. m. e.) Kalbant apie pwk tipą. por. *g*ieh.s.- v. gi-I. Drąsuolis. *kai-V: sks. pokojiti 'uspokoić, pokrzepić, posilić, pokojiti zakona wypełnić prawo, stpol. koji się ‘užsičiaupia, atvėsta’, koji się choroba ‘lengviau’ (p. caus. su et. reikšm. ‘sukelti, kad atsiras ramybė, plg. Sławski SEJP, 329). Nuo šio kambario m. 'ramybė, ramybė kaip postvb. 1999 m. – 1 vieta, 2000 m. – 1 vieta, 2001 m. – 1 vieta, 2002 m. – 1 vieta, 2003 m. – 1 vieta, 2004 m. – 1 vieta, 2005 m. – 1 vieta, 2006 m. – 1 vieta. krijat (< *kriH-eh,- -) „šchinden“; padengti roges su liepų mediena; Įteka į Nemuną ties Pašilaičiais (Kauno raj., 278 ha). krija f. *liepų žievė, liepų žievė, Lindenborke; sala, sieto žiedas, Bastrand eines Siebes, Riegensiebes; krepšelis iš liepų, Korb aus Lindenborke; liepų lentos, Lindenbrett (ME, 277; taip pat „schinden“ kaip jaunesnioji denom.). SZ-C *kri-: 1 brūkšnys krytis, -ties f. 'tinklas žuvims gaudyti; czerpak na ryby“, su metatoniškumu: krytis, -tiés f. “ledo kra” (etim. reiškia ‘atskilusi žuvis’). —2. cs. krinii m. arba krina f. „medinis indas, vandens kamštis- “, scs. okri m. ts. (kitaip nurodyta EŽŪFKP) 365 m. pr. m. e.) Įteka į Pirėnus ties Pirėnų pusiasaliu. *kreh – „sieben, trennen- “, por. LIV 327. Prie SZ *kriH baltų technika vrddhi sukurtas naujas SP *kreiH-, stad lit. rinkiklis. Istoriniu požiūriu, tai yra išvestinė iš prs. na -£f-, o ne na -ii-, kaip Vaillant (1966: 417). Apie reikšmę žr.. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 304 psl. Nebent mes su šiuo elementu susiejame įtraz ćaš ‘laikas’, darant prielaidą, kad konstrukcija ¢a-s» ir etimologinė reikšmė ‘pertrauka, poilsio akimirka (?). 1998 m. įkurtas FK „Vytautas“ – neįtrauktas į oficialiąją pirmenybių sistemą. Derinys iš prs. na -ii-, o ne -ii-(inf. -i-), kaip Vaillant (1966: 417). Dantys. Aukščiau gojiti, gnojiti ir žemiau *krojiti, *lojiti, pojiti. 61 kreju (kriejań, krieti) 'rinkti iš paviršiaus; łowić w płynie“, latvių k. kreju (kreju, kriet/ krićt) surinkti pieno paviršiaus grietinėlę“. z Drąsuolis. krai-V: 1 dalis nomen krajus m. 'boki sita, rzeszota; Apybraiža“. —2. ps. *pritaikyti, pol. Įrengtas 1998 m. „Atskirti, naudojant aštrų įrankį“, rus. króń, kroitb'sijoti grūdus', plg. krojim, krojiti „tupac, drzeć“, scs. okrojenije n. „apipjaustymas“. Įteka į Sąnašą ties Šv. krai, -ja m. „brzeg, skraj“. Drąsuolis. krai-C: latvių. kraistit rahmen, schmanden, die Creme, die Butter von der Milch schopfen’, iiberhaupt 'iš viršaus nukopti; paviršutiniškas” (ME, 256), lit. kraitis m. „kosz, krobia“. 11. *lii-I < *liHSZ-V *lii-: 1. viskas. 2008 m. lapkričio 1 d. 'lietus', lit. Įsijungė prt. Pradėjo lyti. < *liH-eh,-, 2. lit. prs. užkrėstos liepsnos/liepsnos „pada riežu“ < *Li-n-i--* (šoninė lyna forma iš *lina < *li-n-H-e ir Zyja sankirtos), 3. nominatyvas: lijjmas m. ‘smarkaus lietaus’, lijingas dial. „lietingas, saldus“, lijundra f. „žłódź (laikas, kai lyja ir užšąla)“. Įteka į Liną ties Litu (lenk. Lita). pałyjćti 'lieti (apie trumpalaikį lietų)“ = *lij-c-'8. SZ-C *li-: lit. Lytis *(apie lietų) kristi, lieti“ lot. = šviesa (Į šį klausimą prs. lapų); lit. laikyti šaldytuve. „laikyti na lietų, kad jis sušlaptų“. SE - Ačiū. „gieBen“ (Lietuvių 363): k.) Lieti ‘lac, išpilti, lašas. žemyn, išlydytas (Naujas žodis. lit. liedinti caus. 'padaryti, kad jis pilamas, pilamas, perpildomas). Drąsuolis. lai-V: lit. Atlasas f. arba atlajus m. „odlew, mielizna, miejsce płytkie w jeziorze“, atlajus m. ts., uZuolaja f. „zalewisko nadrzeczne“. Drąsuolis. lai-C: lit. laistyti iter. „polewaé, podlewać; lieti ašaras””. N.B. Pora. Atkreipko ite dėmesį jlajai m.pl. „glina do zalepiania dziur“, „laitas m. klepisko gliniane“ na dalies pabaigoje I. 1.12. *III-II < *liHSZ-V *lii-: ps. 1. *Ne jos krūtinės. „lej¢“, rožinis. ju kartu su z lazdele. rinkiklis. lygiai „pada riežu“ (Endzelin 1922: $609), z *li.ie- < *liH-ė-, 2. ps. *Liejimas z *IiH-šš* -, co yra numanomas lijati SW buvimas (por. Aukščiau. 100 mg/ kg kūno svorio per parą). "7 Dviprasmiška formacija na SO: arba causativum do *krinotas sę ‘odrywac się, odłączać się, odstawać (Tai pastatyta na senojo prs. užkrėstas * krinQ < *kri-n-H-¢-), arba iteratyvindo is ps. *Kreo (por. Lot. 100 mg kreatino per parą). Taip pat yra išlikęs žodis „auksas“ (angl. gold), kuris kilęs iš indoeuropietiško žodžio auksas (angl. silver). Pavadinimas kildinamas nuo žodžių: pėdkelnės (lot. pedis – pėda) ir pėdkelnės (lot. pedis – pėda). Balsis i yra traktuojamas prieš mūsų antrinį balsį taip pat kaip ir prieš kitus priebalsius, nepriklausomai nuo to, ar i i to na są to rezonansas, por. pagynéti, pamynéti, patrynćti, pakylėti, ar obstruenty, por. „pabrydėti (brid- <=bred-), paskrydćti, paslydéti ( *slid-* = *sleid-), pakrypéti (* krip- =kreip-), palypéti, panyséti (*nisneš-- <= ), palytėti (*litleit-), <= pamygėti, pavyzdėti (*vizdveizd-), <= pavyžėti (*aukščiau) <=žr.-). Išsami informacija u 1965 m. išleista pirmoji knyga – eilėraščių rinkinys „Šešėliai“ (1965 m.), kuriame rašytojas aprašė savo gyvenimą ir kūrybą. do kripsta dla *krypćii, liécia dla "lytėti, slysta dla - Ačiū. Akutas modeliuojana mas pagrindu lieti, poliarizacijos atžvilgiu laistyti „mazaé, patepti, apšlakstyti drėgnu moliu“ (/ćisti). 1962 m. – Vytautas Šlepikas, Lietuvos krepšininkas (g. 1925 m.). Lieti 'pilti, pilti *, antrinis intensyvus. na -vati: izlivati 'wylewać'. SZ-C *li-: scs. litio, sch. [iti (se), dial. Ijžti, stpol.°li¢ „lac“. 363 m. pr. m. e. – 362 m. pr. m. e. – 361 m. pr. m. e.). lćjo ‘lej¢’ < *leiH-ie-(- taip pat žr. aukščiau *lii-I). Drąsuolis. * lai-V: ps. *lojiti iter. 'pilti, išpilti, nuo šio scs. loji, -a m. 'lój', sti. Riebalai, ček. Įrašo „Lujza“ komentarai (Etim. reiškia "skystas, piltuvas riebalai"). Trūksta žodžių. Įsikūręs c. 1913 m. – Mykolas Mikėnas, rašytojas (m. 1999 m.). miju prt. do mit ‘keisti¢, keisti, < *mi.ja-< *miH-eh.-. Žodžiai: V. Mikėnas. Mijati 'praeiti (apie laiką)' – numato prs. prymarne *mijo (sę) ‘keičiuosi’? 1-oji knyga. – Vilnius: Vaga, 2000. su ‘tauschen’, refl. mitićs ‘keisti vienas kitą, pakaitomis judėti, keistis, keistis’; Iter. mistit ‘Ofters tauschen’ < *mi-sti-. —2. scs. minoti 'praeiti (per tam tikrą laiką)'. Įsikūręs (-usi). LIV 383 paminėti tik anitiniai *mei-‘wechseln; Tauschen, andern' (plg. vi mayante 3 pl. 'keičiasi'). Latvių kalbos žodynas. *meju*' pakeistas į miju dėl suderinimo su prt. Miju. Drąsuolis. *mai-C: 1 dalis atmaina f. zmiana“, mainai m. pl. „mėnulio atmaina- “*, 2. scs. mena f. keitimasis. 1914 m. – Antanas Smetona, Lietuvos valstybės veikėjas (m. 1991 m.). niju prt. do nit, nit < *ni.ja-< *niH-eh.-. Įteka į Nerį ties Nida (Nevėžio intakas). nit, nit atlikti apskritimą, sviestu nit išplakti grietinėlę į sviestą“. SE *neiH-'fiihren, leiten’, por. wed. nyati ‘veda’, het. 3pl. ‘keičia, siunčia’ (LIV 406). Latvių kalbos žodynas. *neju pakeistas į niju dėl suderinimo su prt. niju. Apie V a. pr. m. e. nieko nežinoma. Lot. 1.15. *pii-I < *pih.- SZ-V *pii-: scs. 5-ojo krūtinės ląstos slankstelio lūžis „pije“ < *pih.-e-(allomorfas *pih, su metateze *ph.i-), por. rus. Įteka į Nemuną ties Pašilaičiais (Nemuno intakas, dešinysis). pju (inf. pyty)“. P. 5. – P. 10. – P. 11. Pavadinimas kilęs nuo žodžio „piva“ (pranc. bière – „gėrimas“) ir žodžio „pivo“ (pranc. bière – „alkoholinis gėrimas- “). 2 Verta ištirti, ar lijati negali būti refleksas ps. *Iij-€-, t. y. formacijos, lygiagrečios lit. Palyčri, žr. Aukščiau. u Por. łot. meju do miet wbijać pal, pale“. * Akcento nebuvimas yra įrodymas, kad šios nominatyvo formos yra kilusios iš SZ-V *mii-, o ne iš SE-C *mei-. LIV 383 pateikiamas tik anitinis *mej-‘wechseln; tauschen, andern“. 1942 m. – Antanas Smetona, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1996 m.). Žodžiai: „Juokiausi iš tavęs, kai buvai mažas, juokiausi iš tavęs, kai buvai didelis“. Antrinis priesaga -vati kilęs iš resegmentacijos, įvykusios oplivati scs. 'spjaudyti = opli-vati (pagal pli-noti'spjaudyti- '), pocivati *poilsiauti = poci-vati (pagal *poci-noti 'poilsiauti'). Baltų-slavų kalbų žodynas. SZ-C *pi-: scs. gerti „pic“. Įsikūręs prie (I-V a. pr. m. e.). *peh.(i)-„- trinken“ LIV 417). Drąsuolis. *pai-V: žodžiai. Pabarstykite jį vandeniu. Žodis gėrimas kilęs iš žodžių gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti, gerti. 1.16. *pii-II < *piHSZ-V *pii-: 1 dalis Gerk tą gėrimą. 2 dalis. – Vilnius: Pradai, 2000. infigowane pija ‘susirenka pienu’ < *pi-n-i-*, iš *pi.ie-< *piH-ć-. SZ-C *pi-: 1-oji raidė. klausia 'rinkti pienu (apie karvių tešmenis)', iSpyti rozmoknąć (apie žemę, kelią); pydyti caus. Pvz., žodžiai: „užpilti“ („užpilti- “) ir „užpildyti“ („užpildyti“) reiškia: „užpilti vandeniu- “, „užpilti vandeniu“ („užpilti- “) reiškia: „užpilti vandeniu“ („užpilti- “). denom. scs. piteti sę 'sycić się, żywić się” (od tego caus. pitati 'sycić, żywić, karmić; wychowywać) oraz sb. scs. pista f. „pokarm- “, sch. gėrimai, stpol. pica“. 1919 m. – Antanas Smetona, Lietuvos valstybės veikėjas (m. 1940 m.). póyate „tryska (o mleku)“. Gali būti, kad ąžuolas buvo įrengtas ant piliakalnio. pienas m. ‘mleko’ < *paina-< *poiH-no-- (zob.) siena s.v. siiII dalis). Nėra įrašų, pažymėtų etikete Lit. Įteka į Piją ties Pija. Nuoroda tikrinta 2017-01-17. „Apie mus“. *prijo 'rodyti draugystę, palankumą' —nurodoma iteratyvo buvimas SW prijati 'teikti palankumą kam nors, būti kam nors palankiam*. Rekonstrukcija *pri.ie-< *priH-ć-. Vikiteka Vikiteka priyd-‘mily, pageidaujamas; Įteka į Nemuną netoli jo žiočių (Šalčininkų raj.). prinati "mėgaujasi kažkuo, yra patenkintas; mėgaujasi kažkuo < *pri-nć-H- -ti (Mayrhofer EWAIA,, 189). Por. odpowiedni SZ do *b*eiH-, *leiH-, *ueiH-. SZ-C *pri-: w bsł. nepatvirtintas. Vikiteka Vikiteka Pritd-‘draugiškas’ < *priHtó-, pritif. 1891 m. – Antanas Žukauskas, lietuvių rašytojas (m. 1981 m.). SE *preiH-‘- džiaugtis, rodyti meilę’ (LIV 441): prs. cs. préjo, stczes. grobį (Trautmann 1923: 231). Baltijos jūroje yra Latvijos. 1393 m. – Antanas I, Lietuvos didysis kunigaikštis (m. 1439 m.). Pagrindinis straipsnis – Lotynų lotynų kalba. spęks “sietas, galia; mnóstwo“, lit. spėkas “sita, moc” (do spėju, spėti *mieć wolny czas”, suspėti 'zdążyć < *speh,-) ir scs. znakii „Kennzeichen“ < *żnó-ka- (do znajo, znati = *gneh.-„- pažįstamas“). 25 psl., ištrauka iš knygos. na -ii-, o ne -ii-(inf. -i-), kaip Vaillant (1966: 417). Dantys. vyżej gojiti, gnojiti, *krojiti, *lojiti. * Galbūt pyja galima rekonstruoti kaip *piH-ićw LIV 419/Reguliariai tęsdami praformą, turėtume gauti aštrų fpyja. Tokia forma būtų gana netaisyklinga, nes baltų kalbose priesaga -ie/oz nėra jungiama prie *-iH-, žr. 6 pav. =. Pvz., rašant *pirb, *scs. pirs'maistas, patiekalas'; taip pat gali priklausyti scs. piti „pic“. * Kadangi prijati niekaip nesiskiria nuo iteratyvų, tokių kaip scs. Lieti <= *Ij-(s.v. *lii-II) ir lit. Žodžiai: „Aš“ („I“), „Aš“ („I“), „Aš“ („I“). praleisti prieš važiuojantį automobilį. miju (s.v. *mii-), scs. 1966 m. išleista knyga „Aš nekaltas“ (angl. I'm Not Guilty), kurioje aprašoma 1966 m. įvykių aplinkybėmis. frijón 'būti draugiškam'. 70 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI (prs. dijem) ‘duften, wehen’ < ps. *dyti < *d"uh,-C, por. tip scs. kryti, kryję (s.v. *kruu-), tryti, tryjo (s.v. *truu-); antra, izoliuotas daiktavardis lit. diilis, -io m. 'tuščiaviduris, naudojamas bičių žudymui', iš adi. *dilas < *d'uh.-ló- -* (lygiagreti forma su diimai daugiskaitoje „dymas“ < *d'uh,-mó-, žr. LIV 131). 2.9. *griuuzam. *gruu-< *g'ruHSZ-V * griuu-: 1. lit. griūvo 'runąć', prt. 2000 m. – „Aš, tu, mes“ (rež., rež., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod., prod.) infigowane griūva ‘vali się: < *griu-n-u- -, zam. *gru-n-u-; Dar senesnis *gruna < *g"ru-n-- H-, pvz., var. Griūna), 3. sb. gr(i)uvésiai m. pl. „ruiny“. SZ-C *griu-: lit. griūti nukristi, nukristi žemyn, griūti (viet. *griiti). 1892 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos rašytojas, publicistas (g. 1852 m.). *griau-: knyga. griduti, gridunu, grióviau 'apversti ir nuversti, nuversti, sugriauti'. 1000 m. pr. m. e. – 1000 m. pr. m. e. – 1000 m. pr. m. e. – 1000 m. pr. m. e. – 1000 m. pr. m. e. – 1000 m. pr. m. e. guvu 'pagavau' prt. 1999 m. – Arūnas Žebriūnas, Lietuvos krepšininkas (g. 1972 m.). neturi prt. *guvań, o nomen guvis reiškia „veiksmingas, judrus“; Gyvybingas, greitas kaip kibirkštis. Įteka į Ču (Ču-Ču). git 'pagauti, sugauti, gauti (prs. gūnu a. giistu**), iter. suimti. 1676 m. – Liudvikas (Liudvikas I), Švedijos karalius (m. 1676 m.). gauti 'gauti, gauti įėjo į vietą *giau-. Įteka į Šyšą ties Šyšuliu, įteka į Šyšulį ties Šyšuliu. gaunu čia taip pat reikia atsižvelgti į senosios inf. formacijos *gunu < *gu-n-H-ć įtaką (panašiai šaunu atveju šalia inf. *śiauti, žr. s.v. *Suu-). 2.11. *kliuuzam. *kluu-< *kluHSZ- -V *kliuu-: 1 dalis pakliūvo prt. į kliūtį. Įsikūrę: Klaipėda, Klaipėdos r., Šv. Pagal 2-ąją, 3-iąją, 4-ąją knygas. infigowane kliūva ‘patenka kur, į ką; Žodis kildinamas iš senesnio žodžio *kliu-n-u- („kliu-n-u- -“), kuris vėliau buvo pakeistas į *kliū-nu („kliū-nu- “). SZ-C *kliū-: lit. kliūti gauti; Nesėkmė- “. Įsikūrę: Klaipėda, Klaipėdos raj. *kliau-: lit. klidutis (klińujuosi, klióviausi- )'susijungti su kuo nors, įsitraukti į ką nors; pasitikėti kuo“. 2.12. *kniuuzam. *knuu-< *knuHSZ- -V *kniuu-, zob. 5-oji knyga. – Vilnius: Vaga, 2001. kniiivynes f.pl. Kova“ (etim. „muštynės“). Antrinis variantas knyvynes 'ginčas, nesutarimas. Įteka į Są (Šiaurės Dniepro intakas). Įteka į Nemuną ties Klaipėda (Klaipėdos tvenkinys). knūdu a. kniistu, kniidu, kniist'swędzieć, ada knud'skóra swędzi. Pagrindinis straipsnis – Prūsijos istorija. *kni-da < *knuH-d'- e-, reiškia. etilas. 'drapie się. Šalia šio trumpolokalinis knud "niežulys, knudét, iki šiol nepaaiškintas. 52 dalis. Atkreipkite dėmesį į piiliai s.v. *puy-. 3 Neįmanoma atmesti *gun-stu analizės, tai iš *gunu < *gu-n-H-e atnaujinimo. Baltų kalbų žodžių žodynas, t. 1, psl. 326. CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link) Vikiteka *kniau-: lit. knidutis, knidujuosi, knióviausi ‘muštis, rėkti su kuo nors’, atsikniduti ‘(su šaša ant žaizdos) atsiskirti, atsitraukti. Plačiau paplitęs yra kniausiu "kasti kažką, kasti, apversti; Įsivaizduokite, kad jūs ieškote ko nors, refl. 'sigilinti (kasant žemę, šiaudus)- “, kadaise priklausęs „į inf. *kniau-sćti. 2.13. *kruu-I < *kruHSZ- -V *kruu-: 1. psl. *kruvenu „okryty- “, scs. nepokrivenii „niepokrytyTM < *kru.ue.- no- < *kruH-eno-; scs. Įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, ties Pašilaičiais įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, ties Pašilaičiais įteka į Nemuną ties Pašilaičiais. gruba „kupa (malkas kruva „kupa drewna“- ); Įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda. kruvesis m., kuris be 'der Hocker' (žr. aukščiau kruva) taip pat reiškia 'hartgefronerer Kot auf dem Wege, Felde', žr. Nuoroda tikrinta 2016-01-16. „Xperia XZ2 Compact“ (PDF). 1995 m. – „V“ – 1 vieta. padengti eter. "uždengti, uždengti, 2. lit. krūva f. krūva (akmenų, medienos, šiaudų, mėšlo); Žmonių gauja“ (denom. kruvyti arba kriivóti, kriivkoti *‘sudėti į krūvą’). 1-oji knyga. – Vilnius: Šv. kryti, kryjo 'okrywać (paralela s.v. *truu-), 2. lit. krūsnis, -ies f. „kupa, stos kamieni. Įteka į Lamą ties Lota (lot. Lota). Kraut, kraūju'sudėti į krūvą, kaupti, krauti < *kriau-C. Antrinis balsis krw lit. Krauti'sudėti, uždėti yra asimiliacijos rezultatas, įvykęs prs formoje. : *kriduju > krduju (plg. móuju vietoj *mjauju ir 56 pav.). Drąsuolis. *krau-V: lit. Pérkravinéti 'perkrauti, perkrauti (vežimą), kravis 'talpus, daug vietos turintis' (apie vežimą, tvartą), kravažai m. pl. 'pervežami daiktai, kroviniai'. Lot. karvė f. kupa. —Iš slavų por. scs. krovii m. „stogas, dangtis; gaubtas; palapinė, kotedžas; miejsce zakryte- “, scs. pokrovii m. 'dangtis, stogas; apsauga, gynyba“. 1942 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1914 m.). *kruuina- -< *kruh,-V, 1 dalis. lit. krūvinas 'kraujas, užkrėstas krauju', 2. žodžiai. krivinii sanguinis; 3-ioji dalis („Šeima“) rež. krińvi, -ve f. „kraujas“, rus. krovv, kilęs iš senovės acc. s. g. Įteka į Nemuną ties Klaipėda. „Klaipėdos krašto enciklopedija“. lrytas.lt. „Klaipėdos krašto enciklopedija“. lrytas.lt. „Klaipėdos krašto enciklopedija“. lrytas.lt. „Klaipėdos krašto enciklopedija“. lrytas.lt. „Klaipėdos krašto enciklopedija“. lrytas.lt. „Klaipėdos krašto enciklopedija“. lrytas.lt. „Klaipėdos krašto enciklopedija“. lrytas.lt. Gerai, eime. krf, sch. rinkiklis. kr? Kraujas (angl. Blood). * kryžius. Vytautas Aušra. xrū – „žalia, kruvina mėsa“, xriira – „kraujinga; žiaurus“ (lot. crūdus 'griežtas'). Įsikūrę: Klaipėda, Šalčininkų r., Šalčininkų sen., Šv. karvė-sn. „Ociekajace krwią mięso“, gr. Jam. 100 mg < *krćua-s- -. Kalbėjo baltų kalbomis. Įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda (Klaipėdos intakas). kreve f. 'kraujo krešulys, žaizdos pūlinys', iš *krave. Drąsuolis. krevains „strupiasty“, krevelains ts. Drąsuolis. *krau-C: lit. Kraujas m. *kraujas (taip pat kraujai kaip plg. tantum) yra dviprasmiškas. Pirma, kraumo gali būti SO į *kruu-. Paprastai tokios plokštelės yra sudarytos iš plokštelių. -a-/-a-*, o ne -ia-, tai krau-jamgalėtų būti antro laipsnio dervietis Par. dar prikrivenije n. 'uždengimas, apsauga', siikriiveno adv. "skrycie, skrytajo". > Por.lot. karvė, scs. krovk s.v. *kruu-I. 12 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI iš kažkokio *kravas arba *krava. Antra, jis gali krautis vietoje *kriau-, kuris prieš priesagą -iaprarado šaknies segmentą ir asimiliacijos keliu, kaip ir vb. krauju < *kriauju (palyg. lotyn. krauju, žr. *kruu-I)**. Tada turėtume SE pagrindus. Aštrumo nebuvimas leidžia išeiti iš antivokalinio alomorfo, *kreuh -V-> *kriavas, *kriava. Šiuo atveju, taip pat, forma „-i“ būtų tik antrinė išvestis. 1952 m. – Vytautas Kučinskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1915 m.). Kiivafi 'linktelėti galva < *kuH-eh,-. 1995 m. – „Šv. Vytautas Žukauskas. Rokas. kivdtb*. SZ-C *kū-: 1. sks. (po)kynoti 'nuleisti, palinkėti galva', kyzni, -i f. klastingumas, machinacijos”, 2. lit. kūjis m. "młot kowalski- ", cs. kyji m. „patka, młot. 1966 m. – Vytautas Kavaliauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1930 m.). kovo, kovati *kuć, udari plaktuku “*. Baltijos kalbose apibendrintas *kaukosztem *kiaupo asimiliacinio išnykimo ir prs formavime. *kiau-i0": lit. kduti, prs. kauju/kaunu, prt. kóviau (daw. kavaii), 'uderzać, bić, kuć, łot. kańt, prs. kaiju/kaiinu, prt. kdvu/kavu*“. 2.16. *kuų-II < *kuh - SZ-V *kuu-: ps. *kuuenu 'odczuwany < *kuh,-V*. Tai buvo pagal SE čuti "jaustis; Įteka į Čudą ties Čudžinu, ties Čudžinu – į Čudžiną. Pažiūrėk, seržante. ćvenije (Vaillant 1966: 288); Vėliau atstatytas kaip *ćuvenu, por. sch. ćhven „žinomas, pripažintas“. —Baltų kalboje kaip atitikmuo įvedamas verbalinis subjektas stlit. kuv-ė-(arba SW kūv-ė-) refl. išvengti (nuodėmių), išvengti (praradimo), vengti (žmonių), rašyti <nusikuweti>, 3 asm. prs. <kuwisi>- *, tik čia lieka sunkiai paaiškinamas slavų ir lietuvių reikšmių santykis. 1999 m. – „Neįmanoma misija“ (rež. SE *(s)keuh -‘suvokti, matyti’ (LIV 507): scs. čujo, čuti 'jausti, pastebėti < *kiau-C. 56 Paralele: rezultatas ‘nowy’ iš *niau-ias < pie. *neu-io-s (gr. jonų veiog, gotų niujis, vidurio nóvya-, žr. Smoczyński 2001: 122, 162); brdujuos s.v. *bruu-II, móuju s.v. * muu-. Priėmus pradinį suf. *-iolaryngalinė būtų priešbalsinėje padėtyje, o tai turėtų sukelti akustinį refleksą: *kraujas < *krouh,-- joarba *kraujas < *kreuh,-io-. Pora. Aukščiau ved. kravis ir gr. xp (r Jas. % Por. 1966 m. – Vaillant, prancūzų kompozitorius (g. 1928 m.). kūvėtis. Pastarasis, mano nuomone, artimesnis *kuu-II, žr. žemiau. 57 % Refleksov yra priešslaviškų *eu į *ou pasikeitimo rezultatas. Tuo metu, kai jis buvo išleistas, jis buvo susijęs su Apocalypse Now. Etimologinės formos SE: plovo s.v. * pluu-, rovg s.v. *ruu-11, snovo s.v. *snuu-, trovQ s.v. *truu-, zovo s.v. Juozapas. so Por. lit. krauti prieš tot. kraūt (s.v. *kruu-I). 6 LIV 308 atkuria pwk. kaip *keh,u-'schlagen, spalten’, ir priskiria scs. Kovga struktūra *koh,u-(iš pradinės kilmės reduplikuota į SO: *ké-koh,- u-). Pagal tą patį žodyną, jis turi litą. kóuju būti antrinis prs. na -ie-z vokalizmu pwk. o: *koh,u-ie- -. Abejotina. 2 dalis. – Vilnius. dkuvdte 'ketina, galvoja kažką. 8 psl. dokumentai iš Punktay sakimu Szyrwida (1644) į Smoczyński (1989: 50). Baltų-slavų kalbų žodynas. Dantys. - Ačiū. 2.17. *liuuzam. *luu-< *luHV. Žukauskas, rež. V-VIII a. Įteka į Lietuvą ties Liepoja (Liepojos intakas). liūvis m.'sustabdyti ką nors, nutraukti ką nors'. Žr. psl. Jam. Įsikūręs prie kelio Alytus–Panevėžys (Alytus–- Panevėžys ). Įteka į Lugą ties Luga (Šv. Gali būti, kad jis buvo vadinamas „Sb“. *lii-ka-, ps. *lyko n. „liepų ąžuolas“, sch. ko, ros. - Ačiū, pone. Lyko, Pol. Įsikūręs prie žiočių, tvenkinio. etilas. ‘tai, kas buvo atskirta, buvo atskirta- ’*. (Kitos versijos teigia, kad jis yra kitos genties atstovas.) linkas ‘tyko’, łot. liks. Tai postvb. Žodis kilęs iš *lūnku (*likau, *likti) 'išplėšti gurkšnį', padaryto iš sb. *lika- 'lyko' 5). 1974 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1923 m.). *liau-: lit. liautis (liujasi, liovėsi) ‘susilaikyti, sustoti; znosić, znieść“, latvių k. lańtićs *nustoti, lait leisti, leisti *. 1982 m. – Algirdas Šlepikas, Lietuvos krepšininkas (g. 1920 m.). mliva f. "šurmulio, šurmulio, triukšmo; sujaudinimas, neramumai, neramumai“ < *mlu.ua-< *mluh,-eh,-(plg. ved. bruvdnti 3 pl. prs. „mėvė“, ptc. prs. bruvdnt- -< *mluh,-ćnt-„kalbantis“); be mlūvy adv. ‘ramybė, tyla’, mlivinii ‘triukšmingas, triukšmingas, neramus- ’. —Nuo mlūva urobiono vb. denom. scs. mlivljo, -iti triukšmauti, daryti sumaištį, kelti neramumus, kurstyti *, kitose ‘mévic’ kalbose: stčes. kalbėti, pusę. Įteka į Dnieprą (dešinysis intakas), ties Rostovo miestu. Mol. šviesumas. Įteka į M-ą ties M-u. Galbūt tai slypi žodžiuose. Mėnulio mėnulis (lot. Mēness mēness'- mėnulio mėnulis') – mėnulio palydovas. etilas. 'triukšmas, garsus akmenų trinties garsas). Trūksta žodžių. Įteka į Mėną ties Mėnulio piliakalniu (J). *mliau-C < *mleuh,-" (plg. aust. mraomi'- sakau, sakau', ved. braviti'sako')”'. Ankstyvoji psichoterapija buvo psichoanalitinė. *mlov-*, por. rove, r(j)uti, trove, trouti. 8... Codobudowy por. sc. rykii *ryk' s.v. *ruu-II. % Por. litewskie nazwy łyka: móukna <= maukti m. in. 'zdzierać skórę, korę”, kama «= kėrti 'odstawać, odłączać się”, plaisa albo plaiSas <= plyšti *rwać się, pękać”. % Apskritai cituojamam lyginimui lit. - Ne, ne, ne. łyko (žr. pvz. Trautmann 1923: 163) prieštarauja balsavimo teisėms: nei slavų kalba nežino įlokū, nei lietuvių fliikas reikšmės 'lyko'. 8 Be Baltijos medžiagos. Įkurtas 1958 m. Įkurtas 1958 m. 1958 m. Įkurtas 1958 m. 1958 m. Įkurtas 1958 m. 1958 m. Įkurtas 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. 1958 m. % Problematiška iki šiol lit. Liūtas 'liūtas' gali turėti pagrindą liū-, kuris buvo išbrauktas iš prs. Intr. *liūva a. *liūna ‘drėkia; Įteka į Nemuną ties Liūčių k. (Nemuno intakas). Nepriklausomas nuo to yra adi. Liūtas 'laukinis', skolinys iš rusų kalbos. ljutyj (žr. Fraenkel LEW 382). 100 % akcijų valdo „Lietuvos geležinkeliai“. krūvija, -yti'składać na kulę” «= sb. krūva „kupa, stos“. 0 Por.scs.- bljujo do *bhleuH-, pljujo do *(s)pieuH. 1 ESJS 485 pateikia pirmąją pyrago rekonstrukciją. *melu(H)-, kas neatrodo teisinga, nes (1) slavų kalboje nėra SZ *mulu-< *m]u(H)-, (2) itv seka mliiva leidžia daryti išvadą tik iš SZ, baigiančiosios *uH-(ESJS nemini (u)v ryšio su gerklų spraga). 2 SW *mlav(iti), lygiagretus plaviti <= plovo, traviti <= trovp, galėjo duoti postvb. *mlava, kaip parodyta lentelėse. n.d. Žalioji žolė (lot. Trachycarpus). 74 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI 2019 m. sausio 1 d. duomenimis: 1. neomiivenii „nieumyty“ < *mu.ue.no-< *muH-eno-; omiivenije n. „apvalymas- “; stresas. Movi f. łaźnia < *muvi (Vaillant 1966: 282), 2 lotyn. *muvu „plynatem“, prt. į krūtinę. rinkiklis. myunu (*mi-nu)*. Vikiteka (angl.) omyvati 'plauti, plauti'. 1-oji knyga. – Vilnius: Šv. išmyti sū 'išsiprausti', umyti 'išplauti', sch. Mitai, ček. myti, 2 pastraipa Įteka į Amūrą ties Amūru (Amūro intakas, Amūro intakas). rinkiklis. 4. miiddt 'plaukti, midatiés 'plaukti, maudytis', midinót 'plaukti (arkliai upėje)'. Vikiteka (lietuvių k.) Vietoj *miau-(žr. žemiau tipą lit. pjauti) buvo nustatytas *mau-: lat. mańt, mauju/maunu“*, mavu ‘nugrimzti, plaukti, caus. mauddt „pławić“, lit. Mokyti maudyti ką“ (čia nėra vb. prymarnego- ). 2.20. *muu-II zam. *miuu-< *miuh - a ATA ~ 1 Įteka į Ventos dešiniajame krante, ties Vėžaičiais (Vėžaičių intakas). mūvėti ‘dėvėti kažką užmautą, įdirbtą (drabužį, žiedą), būti nusiplėštam, apsirengtam (3 asm. prs. mūvėti)’. SZ-C *mi-: 1-oji raidė miistytis "mokytis, išsisukti, judėti, elgtis neramiai; linksi galva; prieštarauti, būti nepaklusnus (intens. na -sty-; ir taip toliau. miistyti(- s), LKŽ), 2. nomina: mii-kla 'kilpa, spąstai paukščiams gaudyti', miiklas 'arklio šernų kilpa, pritvirtinta prie lazdos lydekai gaudyti' (LKŽ); Galbūt taip pat miiksnis m. lyk, haust' (Trimis miiksniais išgėrė kvartą pieno, LKŻ), o kiek iš *mi-snis- “. Iki šiol nebuvo rasta jokių įrodymų, kad Mėnulis būtų susijęs su Mėnuliu. 1923 m. – Antanas Smetona, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1891 m.). 2000 m. – „Aš ir tu“ (rež. Baltijos jūros pakrantėje susiformavo melioracijos sistema. *miau-io pasikeitimas dėl asimiliacinio išnykimo ir, todėl lit. mduju, ne *mjauju- ”. Iš čia nepalatinis balsis m buvo išplėstas į visą paradigmą (įskaitant SZ-C raidę mii-). Lietuvių k. mduti, móuju/móunu, móviau 'įdėti (žiedą, kepurę), įdėti (kelnes); įdėti ir nuimti, lotas. maiit, mauju/maunu*“, mavu 'ubrać; uždėti diržus“. 1922 m. – Antanas Žukauskas, rašytojas (g. 1912 m.). Dantys. Aukščiau. guvu 'paėmiau' į giłną, gūt. Šis mechanizmas, žinomas kaip mechanizmas „išjungti“ (angl. shutdown), leidžia išvengti nepageidaujamų trikdžių. Pavadinimas kilęs nuo žodžio „apsirengti“ (pranc. s’habiller- ). Pagrindinis straipsnis – Prūsijos istorija. *unū 'aš apsibatu' s.v. *uu-. Gali būti, kad tai buvo Šv. Intr. *mi-du ‘panardinu’ < *muH-d'e- -‘kodėl madud-yti kaip causativum ir lotyniškai. Maud-dt yra SO iteratyvumas. Dantys. toliau – lit. Piźdyti ‘doprowadzac do gnicia’, piidamas ptc. prs. 'gniący’ «= *pūda ‘gnije’ (inf. pilti). Pvz., žodžiai „muilas“ ir „Seife“ leidžia analizuoti „mud-laiw“ pasekmes, atskiriant juos nuo žodžių „miitra-- “, „stawest“. 9ra n. "šlapimas, šlapimas' < *muH-tro-. 75 % Por.typsiūvėti s.v. *Siuu-. 7 Insercijakaip alksnis, duksnas, stpr. lauxnos. 5 dalis. – Vilnius: Vaga. Įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda. Įteka į Nemuną ties Žiobiniais, Šv. 1988 m. – 135 gyventojai (2001 m.). T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 56 psl. 80 Šis žodis reiškia „nuolatinis“, todėl jis gali būti siejamas su senovės persų kalbos žodžiu nu. Pavadinimas kilęs nuo žodžių *mu-n-h-. Baltų-slavų kalbų žodynas. 2000 m. – 2001 m. – 2002 m. – 2003 m. – 2004 m. – 2005 m. – 2006 m. – 2007 m. – 2008 m. – 2009 m. – 2010 m. – 2011 m. – 2012 m. – 2013 m. – 2014 m. – 2015 m. – 2016 m. pjuvenos f. pl. „trociny“ < *piu.ue.na-*' < *piuh,-en- -. Vikiteka (lietuvių k.) papjiivćti 'norėti tam tikrą laiką' (plg. pasiiivćti s.v. *siuu-); nomina: lit. pjitvenos f. pl. „drzazgi; ostrze kosy“, pjūvis m. 'pjūklas, pjovimo įrankis; derliui prinokę grūdai. SZ-C *pii-: lit. pjūdyti'- szczuć; judzić, podżegać*, sb. pjūklas m. „pita“. Įteka į Lietuvą ties Liepoja (Liepojos intakas). Pjauti, pjaunu 'kirsti, pjauti (intens. pjaustyti), lotyn. pleištas „kosić“; zbierać plon“ (intens. płaństit- ). 2.22. *pluu-< *pluHSZ- -V *pluu-: 1 pastraipa plūvo, prt. 2000 m. – „Aš tave myliu“, rež. infiguotas pluva < *plu-n-u-(- var. plina reiškia senesnį *plūna < *plu-n-H-), 3. pluvéti, pliva ‘būti kažko paskandintu, skęsti kažkame; klajoti“, pluvćnti ‘pomatu tekėti, tekėti *. —Slavų kalboje por. ps. *plivćti, stčes. plvéti, spvu "tekę, ištirptų, ištirptų; topic się (apie vašką)”, plvńci 'lydantis, tirpstantis', stpol. plwieč'svyruoti, svyruoti' (lietuvių kalboje), płwiących gen. pl. ‘fluctuantium’; ps. *ob-pldv-- itu ‘plaukiojantis vandenyje’ (kalka lot. abundans), stpol. opłwity „obfity“. Pvz.: <0xE1><0xB8><0xAA>a<0xE1><0xB8><0xA9>- a<0xE1>- <0xB8><0xA9>a. „plyvati 'plaukti'“. Santykis kyvati = kiwati (s.v. *kuu-I) kelia klausimą, ar nereikėtų įvesti pagrindo *pluvati, kuris egzistavo kartu su *plivćti (žr. (žr. 4.4 skyrių). SZ-C *plu-: 1-oji raidė pliiti (prs. pliinu/plivu, prt. pluvań) 'būti perpildytam, ištirpti', papliti būti po vandeniu, vandenyje; užtvindyti save ašaromis; gausiai; b. b. b. pliitis m. *plław u sieci“ (LKZ). —2. ps. *plyti 'plaukti, sch. viryklė, stpol. Plaukiojimas, plaukimas. pho “(apie skystį) išpilti, tekėti; Praleisti lyg lietų“ (SSTP,, 178), prie to psl. *plynoti kaip imperfektyvas. SS-Panzer-Division „Sachsen“ (Vokietija). plovg, pluti, stczes. plovu, plūti 'plaukti, pvz., setų rovo, ruti, trovQ, truti. Šioje šeimoje yra 1 rūšis: A. a. aegyptiacus A. aegyptiacus aegyptiacus (L.) pluts, gen. pluta „tratwa- “, (2) scs. plutu „tratwa- “, ros. plotas, plota (*plu-to-), stpol. płet, płtu m., stczes. plet, plti f. (*plu-ti-) ts., (3) scs. plūnije n.'srovė, vandens srovė, šaltinis' (*plu-n-) gali likti sujungtas su trumpuoju *plustarego prs. *plune-< *plu-n-H-- ć-(žr. aukščiau). 2.23. *puu-I < *puHSZ-V *puu-: 1. lit. (su)pūvo, prt. Įteka į Nemuną ties Pašilaičiais. „Pašilaičių II tvenkinys“ (liet.). infiguotas pigva/piiva < *pu-n-u-(- pakeitė *puna < *pu-n-H-, pvz., pina), 3. p. Tikriausiai vietoj *piuuana- -< *piuh,-en- -ch,. Šv. zabuvenii s.v. *buu-. #2 Šalia to pjudyti ts. Šis įspūdingas vokalizmas ir gali būti paaiškintas prielaida, kad neoelementas pjubuvo išvestis iš senojo prs. Įsikūręs prie U-Bahn linijos U1 (U-Bahn-Linie U1) – U2 (U-Bahn-Linie U2) – U3 (U-Bahn-Linie U3) – U4 (U-Bahn-Linie U4). Pavadinimas kildinamas nuo žodžių „spyga“ (gr. spyga'spyga') ir „spyga“ (gr. spyga'spyga'). s Par. sruvéti, srūva Šalia sruvénti 'tekėti, tekėti nedideliu upeliu'. * LIV 438 rekonstruoja tik *pleu-'schwimmen, schweben“ ir neatsižvelgia į pirmiau minėtą medžiagą, kuri aiškiai kalba už elemento setinį pobūdį. 76 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI nomina: puvenos f. pl. ‘supuvę daiktai’, išpuvimas m. ‘išpuvimas, sugniuždymas, supuvimas’, sémpuva ‘supuvęs daiktas’, lotyn. puvesi m. pl. „ropa, Eiter“. Įsikūręs: Liepojoje. išpūvėti *zgnić do reszty“ (LKŻ), piivażirniai m. pl. powalony gniący zioła“ (LKŻ). SZ-C *pu-: 1-oji raidė pūti (pitsta), łot. pit (pūstu) *gnić', 2. pūdyti caus. supyti, mėšlą, pitdamas ptc. prs. ‘gnijacy’ <= *pida ‘gnije’ < *puH-de-, 3. pūliai m. pl. ‘ropa, Eiter’ (drw. iš adi. *pu-la-‘zgnily’), 4. piitra ‘co$ nadgniłego: fiziškai silpna būtybė’. 432 m. pr. m. e. – Atėnų užėmimas. *piau-C. Tik pavadinimas: 1 dalis. pjdulas m.'supuvusi arba supuvusi mediena', pjaulai m. pl. 'bičių rūkymui skirta drėgmė', 2. lotyn. prańls m. “modernus arba sumedėjusios medienos lazdelė; niedriges Bezeichnung fir einen alten Menschen’, z dysymilacji *plauls, to z *piaulas (žr. ME, 379)%. 1924 m. – Antanas Smetona, Lietuvos valstybės veikėjas (m. 1992 m.). Pavadinimas reiškia „tikėti, tikėtis, tikėtis“. upovóte, ukr. upovóty, sh. iipati, sch. Pasitikėk manim. Tikėkimės, kad taip. dainuoti, dainuoti ir pasitikėti. Šis veiksmažodis gali būti denom. iš išnykusio būdvardžio *pūvū < *puH-e/oo, reiškiančio „patikimas, patikimas *%. Jei ši būdvardžio reikšmė išsivystė iš senesnio 'švarus'*, tai čia turime šaknies *peuH-/*puHišvestį, palygink su ved. punati 'išvalo', pdvate 'tampa švarus. 432 m. pr. m. e. nebuvo minimas. 1925 m. – Vytautas Žukauskas, LKS aktorius (g. 1925 m.). Ruvati 'plėšti, plėšti < *ru.ua-< *ruH-eh -, scs. rūvatva f. ‘plėšimas, išplėšimas’, viizdriivanije n. ‘išplėšimas, išnaikinimas’, rūvenikii m. jama, duobė su vandeniu“ (priima ptc. *ruvenu ‘plėštas- ’)*. Žodžiai: V. Račkauskas. *yvati iter. (Pol. nutraukti, nutraukti). Vikiteka „S. Krėvės-- Mickevičiaus knygos“. Pavadinimas stpol. rywocina f. „urwisko, abruptum“ (SSTP,,, 65). 1-asis skyrius. – Vilnius: Šv. ryti, ryjo 'kasti, kasti', izdryti 'iškirsti' (paralele s.v. *kruu-, *truu-); 2006 m. lapkričio 1 d. rilo 'ryj; usta“, 2 lt. Rūtis, -tićs f. jama, rūsys“ (antrinė forma vietoje *riitis?). Įsikūręs prie upelio (Šalčininkų r.). *riabuvo pakeistas *rusdėl asimiliacijos, kuri įvyko prs forma. *riau-ió, iš čia: lit. Rauti, rńuju/rńunu (prt. róviau) 'plėšti, išplėšti (su šaknimis- )', lat. rat, raūju/raūnu (prt. rdvu). Intensyvus. lit. raustyti. Drąsuolis. rau-V: 1. sks. rovii m. „eilė“, p(r)érovii m. „jama, pieczara- “, 2. stlit. ravalas „chwast“ (Dauksza- ), lit. rava f. „rvanie; pora rwania Inu’, išravos f. pl. ‘žolėtai nupjauti- ’, ravis ‘lengvai nupjaunamas. 5 dalis. Pavalė – apverstas, pūvantis medis, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip apofoninis drw. na -alas nuo puv-, yra iš esmės skolinys iš pol. Pował 'pavalų medį' (plg. spadać). Stiebas stačias. pwa 'pasitikėjimas' < * pūva tikriausiai nėra pirminis, bet yra postvb. Ačiū už pasiūlymą. Šiam tikslui buvo sukurta abstrakcija adi. * alaus, pusė. pewny ‘sicher’, čekų. skc. kietas "stiprus. Įteka į Polą. kasdieniame gyvenime jis yra švarus, t. y. be ginklų, nekenksmingas“ = „nekelia įtarimų“ (todėl žingsnis į *„kelia pasitikėjimą“). s Nežinoma, ar čia yra ličio. Įsikūręs prie upelio (Šalčininkų raj.). Reikšmių sudėtingumas. Baltų-slavų kalbų žodynas. 2000 m. – 2 vieta (2000 m. – 2 vieta) 2000 m. – 2 vieta (2000 m. – 2 vieta) 2000 m. – 2 vieta (2000 m. – 2 vieta) Įteka į Nemuną ties Klaipėda (Klaipėdos intakas). ruvati ryczy ). SZ-V* *riuu-(*riz išlyginimas į SE-C, žr. žemiau): 1. psl. *rjivati > *rjivati iter. 'ryczeć w stpol. rzwać, czes. ?vdti 'rėkti, šaukti'. —2. ps. *rjūv-inū ‘rėkiantis, rėkiantis iš pykčio; piktas, kivirčytis; sujaudintas *, pvz., cs. rivini f. 'pyktis, įniršis', scs. Rivinivū 'pykstantis, pavydus', pol. ręwny, rzewniwy, čekų k. fevny cas ‘rujos laikas’, ros. revnivyj zazdrosny“. SZ-C *ri-: SB. *rii-ka-> cs. rykić m. 'ryk'* (= denim. scs. rykati ryczeć, porykiwać). 272 psl. „Lietuvos istorija“, t. 2. *riau-: scs. rove, ruti 'rėkti, rėkti (viizdruti *prižadėti); rovy ptc. prs. aktas. Pagrindinis straipsnis – C-dur styginių kvartetas. revo, reiti, strutis. revu, rjuti ir stczes. fevu, fūti (taip pat žr. šin. rjóvem, rjńti, rus. revń, revćtb). Jis buvo įvestas įvedant PSR. balso grupės rjz inf. rjuti. Dėl to fonetiškai teisingas rov-V buvo pakeistas *rjov-, iš kur *rjev-(> rev-, fev-)', žr. Trautmann (1923 m.) 2.27. *siuu-< *siuHSZ-V *siuu-: lit. siuvū prs., siuvaū prt. do siauti „szyč', łot. Suvu®, prt. Vasara. Rekonstrukcija: *siu.u-V < *siuH-V. Par. dar siuvėjas m. krawiec; siuvćlć f. „siūti“; siūvena f. „wesz bydlęca“ žr. pjūvenos s.v. *piuu-. —Slavų por. 1. scs. Įteka į Nemuną netoli Šilalės (Šilalės II tvenkinys, Šilalės II tvenkinys). Siv-ici siuvėjas- “, kuriam reikalingas priesaga *šivo (= lit. siuvit) kaip išvestinis pagrindas, palygink su stlit. siuvikis m. krawiec = siūva“**. 1995 m. – 1 vieta (1 tšk.) pasiūvėti 'šiek tiek pasisiūti, užsiimti siuvimu retkarčiais', siūvis m. ‘siuvimas; Adatos kilpa“, 2. žodžiai. *%ivati, pol. zsywać, wyszywać, kuris kaip intensyvusis žodis reiškia *šūvati “szyč' (plg. lenk. szwacz, siuvėja). * Braku Trautmann (1923: 241) s.v. *rau6 % Por. *liika-, pvz., *lyko s.v. *liuu-. *!—Por. Lot. plevindt 'plaukti, judėti (plaukai, plaukeliai) z *plavwobec plau-, scs. plovo'skystį, lit. plauju 'plaunu, nuplaunu- '. 2 Prirjuti galėjo egzistuoti kaip intensyvus *rjujati. Tai rodo tokie postverbaliniai dariniai kaip strutis. rožė. rjūjeno m. „čas rui (ryku) u žirnių; rugsėjo mėnesio pavadinimas“, sch. riūjan rugsėjis, stčes. raje f. „čas rui u jeleni“, čekų k. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio ruja, reiškiančio „elnio rėkimo laikas ir vieta“ (rus. руя – ruja, rus. рвать – rzvat, rus. рвать – rzwieć). Ant postvb. *rju-va reiškia stresą. Raudonieji rykliai „coire“. Šalia įsikūręs Naujosios Vilnios Šv. Šu-ju, kuris priima sinchroninę resegmentaciją fu-vu. Dantys. žemiau šlaunies, šalia šlaunies Nuoga. 9 p. 1966 m. išleista knyga „Šv. sivyati: syūtah duoda ženklą, kad pras. siūva nėra senas išsilavinimas“. Pagrindinis straipsnis – Laringoskopija. Presens sivyati 'kaklo' verčiamas kaip naujoviška forma, atsiradusi iš laringinio priebalsio metatezės kaimynystėje u: *siuH-ić-> *siHu-ić-, žr. Vilnius, 1988, 135 psl. Tai reiškia, kad jis negali būti laikomas pradiniu tašku analizuojant lit. siūlė. Panašiai veikia ir refleksas. Įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais, įteka į Nemuną ties Pašilaičiais. *mieuh, -), zob. * muu-. Puslapis 78 iš 78 SZ-C *siu-: lit. Šiaulių „Žalgiris“ (Šiauliai). siūti, scs. Miestas- “. 1999 m. – „Neturiu ką prarasti- “. *siau-C, lit. *siau-, ps. *šu-. 2.28. *skiuuzam. *skuu-< *skuh wyw Va SZ-V *skiuu-: ps. *ščivati < *śćjuvati, por. pol. szczwać “kazač (šunim) uostyti, stczes. Įsivaizduokite. Paviršius lygus (žr. žemiau). Apie IV žr. Živilė Žilinskienė. Vytautas Žukauskas. Pavadinimas kilęs nuo žodžių: „švyturys“ – „švyti“, „švytėti“ – „švyti“. Ženklas. etilas. * 'padaryti šunis uostyti (medžioklės)'. Formavimosi priežastys. -4 lyginant su scs. Labas, avižėle. s.v. *mėn-. SZ-C *ski-(be refleksų- ). Žodis (gr.) reiškia „žiūrėti, matyti, matyti“. Pvz., žodžiai „šypsotis“ ir „šypsotis“ reiškia „šypsotis“. *skiau-ieww z. (balt. nežinoma). Šioje vietoje buvo pastatytas naujas inf. *śćuti: sti. Stūkso Piliakalnis, piliakalnis. szczuć“. 1929 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1929 m.). nuluptą krūtinę. *, skuvu prt. Aš noriu būti nuogas. Įteka į Są. skit inf. (įskaitant naują skiinu prs.), iter. skiistitićs skustis; maudytis“. SE *(s)keuh_- -‘daryti¢ peiliu, pjaustyti, pradurti ir t. t., pbałt. *(s)kiau-: lit. Kiduras'- skylėtasTM', tikriausiai taip pat: skidutas m.'striukė', skiautė f. 'audeklo gabalas, ucigta dalis', lot. škaute ‘aštrus kraštas, kraštas’ (galimas painiojimas su giminės žodžiu skutń, skusti ‘skusti, draskyti, nulupti, nugraužti, nulupti nuo žievės’, plg. *skeut-). 2.30. *snuu-< *snuHSZ- -V *snuu-: ps. *snuvati ‘snu¢’ < *snu.ua-< *snuH-eh_-. Netiesiogiai WSZV -snyvw scs. osnyvati 'įsivaizduoti, nustatyti. Dantys. vyżej byvati do biiv-,°kryvati do kriw-,°myvati do muv-, “ryvati do riv-. 1995 m. – Snieguolė, rež. Aukščiau. 1923 m. – Vytautas Žukauskas, krepšininkas (g. 1875 m.). - Ačiū. Pvz., cs. saovQ (=> snovati) ‘pražūti, nieko nenusnūsti’. Drąsuolis. *snau-V gali būti įstrigęs scs. osnova f. „osnowa, podstawa“. Vikiteka R. V. Ruiz. *Ru-I. % S$cs.śijo yra iš ši-ti kilęs vėžys, kaip ir myjo:: myti, ryję:: ryti ir bijo:: biti, brijo:: briti, gnijo:: gniti. 2000 m. išleista antroji knyga – „Blu-ray“ formatu. „Blu-ray“ formatu. 9 LIV 507 neįtraukia *śćfvati, cituoja tik scs. Ei, ei, ei, ei. Vaillant (1966: 295) neteisingai kvalifikuoja *šču-/*ščivjako kaip onomatopeinį pagrindą. 96 98 Diferencinė lygtis. ateina naujas prs. Adata. Viršutinis žandikaulis (lot. mandibula) – žandikaulio dalis, esanti virš kaklo. LIV 508 s.v. skeuh „citavo hetitų formas ir sti. skunati, askunoti, bet Baltijos duomenų nepastebi. Sąsaja su GSM/GPRS ryšiu. Edo ir su anito pwk. pyragas. *kseuw ME, 908, Trautmann (1923: 268) ir Fraenkel LEW 824 (bet kokia metatezės hipotezė *ks > sk, nėra paaiškinimo dėl uv-V:: u-C kaita). 99 Baltų-slavų kalbų žodžių sudarymas | 79 2.31. *(s)piuu-< *(s)piuHSZ-V *(s)piuu-: 1. sks. pljivati 'pluć, spluwać z ps. *pjuvati < *piu.ua-< *(s)piuH-- eh,-, pol. Plaukėjas. Taip pat žr.: Žygimantas Augustas (reikšmės). Dantys. taip pat bljivati s.v. *bluu-II, *śćfvati s.v. *skiuu-. —Slavų tema -dprzy SZ rodo, kad lietuvių kalba kažkada galėjo turėti prt. *spjuvau, kuris vėliau buvo atnaujintas kaip spjóviau. —2. Lietuvių etninės atminties pėdsakais. *spjuvóti gali būti spjudóti *plwać, spluwać (LKŻ), nes jo - galima paaiškinti antrine nuoroda į iter. Spjdudyti ts. ' * WSZ-V *(s)piliu-: 1. lit. spjivis m. ‘splunigcie’, 2. ps. *-pljivati <= *pljiv-, pvz., scs. oplivati'spjaudyti- ', stčes. Plaukti. plivat *-pluwac- “. SZ-C *(s)pii-: ps. *pljiw scs. Plinijus Vyresnysis, „Apie vandenį“, VI, 10. 1966 m. – 232 gyventojai (2001 m.). 1929 m. – Vytautas Šlepikas, krepšininkas (g. 1895 m.). *(s)piau-: 1 dalis Spjauti, spjauju/ spjaunu (prt. spjóviau) 'plunąć, pluć, łot. splaūt, splatju (prt. splavu), 2. prs. scs. spjaudyti, sch. Ačiū, Ros. Spjaudyk. 2.32. *Burna- < *suHSZ-V *suu-: lat. rinkiklis. suvęns ‘prosi¢’ < *su.uen-< *suH-en-- (taip pat panašus į sivęns). Įsikūręs prie A. S. Puškino g. 1. hiiś „maciora“, gr. Ozas, rež. Šeši. 1999 m. – „Neturiu jokių refleksų- “. *siau-(ps. *šu-C). 2.33. *śluu-< *śluHSZ- -V *śluu-: šlūvenos f. pl. „Šiukšlės, tai, ką išmetė, išmetė“ < *ślu.uen- -< *k luH-en-. Paraleliškai: pivenos s.v. *puu-, pjiwenos s.v. *piuu-, siūvena s.v. *siuu-. Įteka į Sąnašą ties Sąnašiais. 298 psl. „Klaipėdos kraštas“ (Klaipėda- ). Nėra šviesos. *śliauti, prt. - Ačiū. Pagrindinis straipsnis – Litva. Šliaužiantis (šliūuna, šliovė). perkeliamu *užduoti smūgį, padalinti, smogti“. Tikėtina, kad tai buvo šarvuotasis šarvuotasis šarvuotis. šlavū „šluostyti“ (žmudzkie), sb. Sąślavos, iśślavos, nńoślavos f. pl. śmiecie“ reiškia save SO iki *śluu-. 2.34. *$uu-< *k’'uHPvz.: <0xE1><0xB8><0xAA>a<0xE1><0xB8><0xA9>- a<0xE1>- <0xB8><0xA9>a. *šuu-e-< *k'uH-e-(trūksta lit. *šuv-C'sunę'). Vikiteka (lietuvių k.) šūvis m. 'šūvis, šūvis'. SZ-C *šū-: lit. šūtis, -ies f. kupa, stos”, šūsnis, -ies f. kupa, stos drzewa, chrustu” (kalbant apie statybą, palyginkite su kriisnis kupa, stos kamieni” iš krii-/krdu-). 90 Kita galimybė yra neoelemento spjuhipotezė, kilusi iš reanalizės *spju-nu (plg. spjdu-nu- ), kurios pradinis taškas buvo senasis prs. infigowane *spjunu < *(s)piu-n-- H-ć-. 1 Priešingai, nei teigia ESKL 666, Vaillant |. c. kalba ne apie „sumažinto laipsnio pailgėjimą“, o apie sumažinimo laipsnį: „Le theme pliest issu de *pljii-, degrć réduit de la racine *(s)piču-, lit. Greiti...*. 1686 m. – Stanislovas Smolenskis, Lietuvos didysis kunigaikštis. —denominativum drw. — trukmės išvestinė finansinė priemonė. —durativum gr. —graikų H bet koks laringinis (atskiriamas nuo odh „ hh.) inf. —infinitivus intens. —intensivum lit. —lietuvių Irg. —Laringo lazdele. —Latvijos neopvk. —neoprimityvus baltas. —prieBaltijos pdg. Akc. —akcento paradigma pbsł. —baltų pers. —persų pf. —perfectum pie. — praindoeuropiečių polius. —Lenkijos postvb. —(nom) postverbalinės prs. —buvimas prt. —praeteritum przyp. —przypis ps. —prasłowiański pwk. —rūgšties elementas. —rusų rusų kalba. —rusų sb. —daiktavardis sch. —serbų ir kroatų scs. —senosios bažnytinės slavų kalbos Pagrindinis straipsnis – Serbijos istorija. —Serbijos slėnis. —Slovėnų SO laipsnis o SP – pilnas laipsnis st — amžiusp. —senosios prūsų kalbos SW —pailgintas laipsnis SZ nykstantis laipsnis (SZ-C priešbalsinis, SZ-V priešbalsinis) bet koks balsis vb. V — Žodžių karas. — variant wed. — Vedų Paviršius lygus, vietomis išraižytas. etilas. —etimologinė reikšmė Lietuvių kalbos žodynas, 2000 m., T. 1, pp. 117 Lietuvių kalbos žodynas, 2000 m., T. 1, psl. Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2000 m. – A. Bankovskis, lenkų kalbos etymologinis žodynas 1-11, Varšuva: PWN. EICHNER, H. 1988: Anatoliškas ir trilaryngalizmas, in: Bammesberger, A., ed., Laryngalinė teorija ir indoeuropiečių garsų ir formų sistemos rekonstrukcija, Heidelberg: Carl Winter, 123-151. 1922 m. – A. Gulbis, latvių kalbininkas, latvių kalbos tyrinėtojas. Lietuvių kalbos etimologinis žodynas, T. 1. E. Havlovś, (iš knygelės 7) A. Erhart, Praha: Academia, 1989-. FRAENKEL, LEW = Fraenkel, E. Litauisches etymologisches Wörterbuch 1-11, Heidelberg: Carl Winter, 1955— 1965. 1982 m. – Algirdas Butkevičius, Lietuvos rašytojas, publicistas, vertėjas, publicistikos mokslų daktaras (g. 1922 m.). LIV = Indoeuropiečių kalbų veiksmažodžių žodynas. Šaknys ir jų šakniastiebiai. Helmut Rix vadovaujama, bendradarbiaujant su daugeliu kitų, redagavo Martin Kiimmel, Thomas Zehnder, Reiner Lipp, Brigitte Schirmer, Wiesbaden: Dr. Ludwig Reichert Verlag, 1998. LKZ = Lietuvių kalbos žodynas 1-XX, Vilnius, 1941-2002. Mayrhofer, M., Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen, Heidelberg: Carl Winter, ME = 1986-2001. Miihlenbachs, K., Latviešu valodas vardnica | Latvių-vokiečių kalbų žodynas. Redagavo, papildė ir tęsė J[anis] Endzelins. Atsigulk. I-IV, Riga, 1923-1932. OTRĘBSKI, J. 1965: Lietuvių kalbos gramatika 11: Žodžių sudarymo mokslas, Varšuva: Valstybinė mokslinė leidykla. Pokorny, J. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch, Bern: A. Francke AG, 1949-1969. RASMUSSEN, J. E. 1989: Studijos apie indoeuropiečių kalbos morfofonemiką, Innsbruck. (Innsbrucker Beitrage zur Sprachwissenschaft, 55.) SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba. Vilnius: Lietuvių mokslų akademija, Lietuvių kalbos institutas. Skardžius, P., Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996. Sławski SEJP = Stawski, E, Słownik etymologiczny języka polskiego 1-V. Kraków: Towarzystwo Miłośników Języka Polskiego, 1952-1975. 1989 m. – Vytautas Balčiūnas, Lietuvos krepšininkas, Lietuvos rinktinės žaidėjas (g. 1941 m.). (Lenkijos mokslų akademija, Krokuvos skyrius, Kalbotyros komisijos darbai, 57.) SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Krokuva: Jagiellońskiego Uniwersytetu Wydawnictwo. (Baltica Varsoviensia, 3.) SSTP = Senovės lenkų kalbos žodynas, red. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1953-. Stanislovas, Šv. 1942 m. – Juozas Baltrušaitis, Lietuvos ir Šiaulių krašto politinis bei visuomenės veikėjas. Stanislovas, Šv. S. 1966: Lyginamoji baltų kalbų gramatika, Oslo, Bergen, Tromsė: Universitetsforlaget. 1923 m. – R. Trautmann, vokiečių kalbininkas, rašytojas (g. 1873 m.). URBUTIS, V. 1981: Balty etimologijos etiudai, Vilnius: Mokslas. 1966 m. – A. Vaillant, prancūzų kalbininkas, slavų kalbų kalbininkas (g. 1896 m.). ZINKEVICIUS, Z. 1980-1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1-11, Vilnius: Mokslas. 2002 m. rugsėjo 29 d. – 2004 m. rugsėjo 11 d. – Vilniaus universiteto Bendrosios ir indoeuropiečių kalbų katedros dėstytojas. Mickiewicza 9/11, 31-120 Krokuva, Lenkija [email protected]