Dėl vienos kilmininko semantinės funkcijos

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVIII (2003), 137-142 Dėl vienos kilmininko semantinės funkcijos ELENA VALIULYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius The article deals with Lithuanian constructions of the type gauti (ką nors) dovanu. The genitive occurring in such constructions should be distinguished from the genitive as an object case (alter- nating with the accusative). The author argues that it reflects a semantic function different from that of object (patient); this function is here defined as that of ‘motive’. 1. Lietuvių kalboje veiksmazodiniai sakiniai su galininku ir kilmininku nejvairus pagal leksing raišką ir semanting sandarą. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje nu- rodomi du šio modelio (N,--Vf-N,-N.) variantai (Ambrazas, red., 1997: 595-596): (1) su aiškinamosios reikšmės veiksmažodžiais klausti(s), prašyti, mokyti ir pan. (Keleivis paklausė senį kelio); (2) su priešdėlio pri- veiksmažodžiais, reiškiančiais ko nors užpildymą (Vyrai stati- nę pripylė vandens). Abiem atvejais kilmininkas reiškia turinį (kontentyvą), o galininkas — patienta. 2. Tranzityviniai veiksmažodžiai, reiškiantys gavimą (gauti, pirkti ir pan.) ar davimą (duoti, skirti, įteikti, atnešti ir pan.), kartu su galininku prisijungia tam tikrų daiktavar- džių kilmininka, kuris turi savitą semantinę funkcija. Imkime tokį sakinį: Gavau paveikslą (Acc) dovanų (GEN). Veiksmažodis gauti bū- tinai reikalauja galininko — paveikslą, kuris atlieka tiesioginio papildinio funkciją ir reiškia patientą. O kilmininkas dovanų taip pat yra valdomas veiksmažodžio (gavo), tačiau sakinio struktūrai jis nėra būtinas — tai laisvasis narys: jį praleidus sakinys lieka gramatiškas, plg.: Gavau paveikslą. Antra vertus, kilmininkas dovanų gali būti pavartotas ir vienas (be galininko), plg.: Gavau dovanų. Šiuo atveju jis užima galininko poziciją ir eina tiesioginiu papildiniu: nuo galininko skiriasi partityvine reikšme. Kitokią sintaksinę ir semantinę funkciją turi tas pats kilmininkas dovanų, pavarto- tas šalia galininko paveikslą, aukščiau minėtame sakinyje: Gavau paveikslą dovanų. Sintaksiškai — tai netiesioginis papildinys. O šio kilmininko reikšmę galima interpre- tuoti konstrukcija kaip + vns. gal. (kaip dovaną), plg.: Gavau paveikslą dovanų / kaip dovaną (DZ? 128). Nurodytoms formoms galima kelti klausimą: kokiu pagrindu ga- vau paveikslą? Tai motyvo funkcija (resp. motyvo kilmininkas) (dėl jos definicijos plg. Sližienė 1986: 53)'. 3. Motyvo kilmininkas (dovanų) sakinyje gali užimti įvairias pozicijas (kitų sakinio dėmenų atžvilgiu). Pateikiame supaprastintą modelį (be vardininko), kur simbolis V Ernstas Fraenkelis panašius kilmininkus vadina Genetiv des Bereichs (Sachbetreffs ) (Fraenkel 1928: 63). 138 | ELENA VALIULYTĖ — veiksmažodis, Acc — galininkas*, GEN — kilmininkas. Turime kelis žodžių tvarkos variantus. (1) V — Acc — GEN: Gavau paveikslą dovanų (plg.: Gavau butą dovanų KT. Gauti gėlę dovanų KT. (2) V — GEN — ACC: Gavau dovanų paveikslą (plg.: Geras ženklas: gauti dovanų kokį augalą, gėlę KT. Mokytojas davė dovanų gražią knygelę DKS. ( LKŽ,, 616). Atvežė dovanų panašią gintarinę sege KT. Kai Aldutė buvo visiškai maža, gavo dovanų mažą meškiuką KT). (3) AcC — GEN — V: Paveikslą dovanų gavau (plg.: Pats ministras „Lietuvos virėjos“ knygą dovanų iškilmingai įteikė KT). (4) GEN — AcC — V: Dovanų paveikslą gavau (plg.: Dovanų karolius gavau KTK). (5) Acc — V — GEN: Paveikslą gavau dovanų (plg.: Duonos kepalą gavau dovanų KT. Atvykęs kaunietis sūrį sakė vešiąs dovanų į Maskvą KT. Motorolerį gavau dovanų KT. Šuolį parašiutu jis gavo dovanų iš tėvelių gimimo dienos proga KT). (6) GEN — V — ACC: Dovanų gavau paveikslą (plg.: O dovanų atnešiau savo naujausią romaną KT. Jai V. Adam- kus dovanų perdavė gintaro papuošalą KT. Rasa prisipažino, kad kasmet savo draugams dovanų šv. Kalėdoms perka kalendorius KT. Jis dovanų gauna alaus KT. 4. Nurodytieji modeliai tarp savęs skiriasi aktualiaja skaida: postpozicinis (galinin- ko atžvilgiu) kilmininkas paprastai žymi remą (modeliai 1, 3, 5), o prepozicinis — temą (modeliai 2, 4, 6). Be to, pastarųjų modelių sakiniai atitinka sakinius, kuriuose tarp kilmininko ir galininko yra aiškinamasis santykis. Sakinį Gavau dovanų paveikslą (2) galima „perskaityti“ taip: kilmininką dovanų ištarus pabrėžiamai ir po to padarius pauzę, tarp jo ir galininko užsimezga aiškinama- sis santykis (rašte jis žymimas skyrybos ženklais), pvz.: Gavau dovanų — paveikslą (plg.: Aš pasigyriau gavęs iš virėjos Niurnos dovanų — žieminę jos buvusio vyro kepurę KT). Platesnės ir bendresnės leksinės reikšmės žodis (dovanų) yra aiškinamas, tiks- linamas siauresnės reikšmės tos pačios funkcijos žodžio (paveikslą). Abi nurodytos formos (kilmininkas ir galininkas) atlieka ta pačią sintaksinę funkciją — eina tiesiogi- niais papildiniais. 4.1. Kilmininką dovanų, siejamą su galininku aiškinamuoju santykiu, vadinsime aiš- kinamuoju kilmininku (resp. aiškinamasis papildinio kilmininkas). Aiškinamasis papildinio kilmininkas dovanų dažniau vartojamas sakiniuose su vie- narūšiais (keliais) papildiniais, pvz.: Atvykusi į viešbutį iš karto gavau dovanų — prožektorių ir geriamojo vandens buteliuką KT. - Galininko pozicija sakinyje gali uzimti partityvinis kilmininkas, taip pat atitinkamas sujungiamasis žodžių junginys arba vienarūšės sakinio dalys (dėl ju zr. Ulvydas, red., 1976: 584-585), pvz.: Gauti dovanų gėlių KT. Gauti dovanų laišką ar knygą KT. DĖL VIENOS KILMININKO FUNKCIJOS | 139 Iš Izraelio parvežė man dovanų — butelį itališko vyno ir <...> kompaktinį diską KT. Veža Ani- cetas dovanų: Vytukui pentinus, Dvyliokui getrus KT. Tokioje pozicijoje, t. y. prieš vienarūšius papildinius, minėtas kilmininkas (dova- nų) sakomas ir be pabrėžimo — motyvo reikšme, pvz.: Dar gavau dovanų kremų, kvepalų ir gėlių KT. Gavau dovanų ir ausinukus, laikrodį su savo atvaizdu KT. 4.2. Kilmininkas dovanų, turintis pažyminį, tevartojamas tik aiškinamojo papildi- nio funkcija (0 nevartojamas motyvo funkcija), pvz.: Kinų imperatorius tuojau pat atsiuntė jam brangių dovanų: sveikinimo laišką, rašytą auk- so rašalu, smaragdinį 108 karoliukų rožinį, nefrito indus ir brokato rietimus... KT. Gyve- nantis upės krante Arvydas dažnai sulaukia keistų jos „dovanų“: papuvusių valčių, laiptų, kopėčių... KT. Ruošia Kalėdų proga pensininkams didelių dovanų: maisto paketus ir pusantro šimto litų KT. Tokį pat atitikmenį turi ir modelis GEN — V — Acc (6), plg.: Jis dovanų yra gavęs dulkių siurblį, televizorių su stovu, dekoratyvinį augalą ir balto medžio krėslą KT. — Tėvas tik dovanų kartais gaudavo — kalinių darbo kirvį ar spiningą KT. 5. Ta pačia motyvo funkcija, kaip ir dovanų, vartojamos dar kelios leksemos: lauktū- vės “dgs. 1. laukiantiems dovanos: Ką parnešei lauktuvių' DZ? 357; skerstūvės “dgs. (ką tik paskersto gyvulio) mėsa, duodama skerdikui ar kaimynui: Nunešk kaimynui skerstuvių' DZ? 701, LEZ, 836; pasoga ‘istor. dukteriai duodama dalis pinigais, gyvuliais’ DZ? 515, LKZ, 517; kraitis ‘nuotakos turtas (audeklai, drabužiai, baldai ir kt.)’ DŽ3 328, LKŽ,, 404; magarycios ‘dgs. šnek. 2. priedas: Sugrąžino skolą su magaryčiomis' DŽ3 376; paviržis ‘etnogr. 1. už darbą duodamas priedas valgomais produktais, papildomas atlyginimas: Už verpimą užmokėjo ir dar paviržio dave’ DŽ3 532; priédas “1. kas papildomai duodama, teikiama: Gavo algą su priedu’ DZ? 598, LKZ, 627. Šių“ leksemų kilmininkų vartoseną motyvo reikšme pateikiame ta pačia tvarka kaip ir dovanų (pagal modelius). Naujoje eilutėje (po brūkšnio) duodama kilmininkų var- tosena (jei tokių pavyzdžių turima) aiškinamąja funkcija. lauktūvės: V — GEN — Acc (2): [Giedrė] dažnai iš kelionių parveždavo lauktuvių lūpinę armonikėlę KT. Atnešė vaikams lauktuvių pyrago KT. Vienas amerikonas parvežė lauktuvių kaimiškos duonos žiauberę ir tėvų sode išaugintą obuolį KT. 140 | ELENA VALIULYTĖ — Aš čia atsivežiau lauktuvių — butelį raudono vyno KT. Baltrušaičiai iš Maskvos atvežė lauktuvių — ikrų, kurių čia pat buvo paragauta su šampanu KT. Įdavė rašytojui lauktuvių — gražią bonbonjerę, perrištą raudonu šilkiniu kaspinu KT. Tą dieną mokyklai atvežė lauktuvių: rašymo priemonių, maisto produktų KT. Įsidėjau senelei Kazachstano lauktuvių: saujelę mažų laukinių obuoliukų, dvi galvas saulėgrąžų ir kelis svogū- nus KT. GEN — Acc — V (4): Lauktuvių virtinę baronkų (riestainių) tėvas parveždavo iš turgaus KTK. — Na, gal ir lauktuvių — žuvelės parveš KT. Acc-—-V- GEN (5): Dykumų skėrį jai atvežė lauktuvių KT. GEN — V — Acc (6): Iš Ispanijos lauktuvių gavusi dykumų skėrį, Lina nustebo KT. Lauktuvių iš Lietuvos Griniai veža bent keturis šakočius KT. Lauktuvių buvo atvežusi cepelinų ir vištienos sultinio KT. Lauktuvių jie mielai perka gintaro papuošalus ir suvenyrus KT. Lauktuvių jiems nešdavo ne riestainį ar saldainį, bet sąsiuvinį KT. — Tyrame ore pabūnu ir dar lauktuvių parvežu — vyrui česnaką, petražolių, vaikams uogų KT. Kaip matome, modeliai (2, 4, 6), kurių motyvo kilmininkas yra prepozicinis gali- ninko atžvilgiu, santykiauja su sakiniais, kuriuose kilmininkas su galininku (resp. par- tityviniu kilmininku ar atitinkamomis vienarūšėmis sakinio dalimis) yra susiję aiški- namuoju santykiu: kilmininkas yra tikslinamas po jo einančių žodžių. skerstūvės: V — Acc — GEN (1): Nunešiau kaimynui dvi kojas ir marnų skerstuvių KTK. V — GEN — Acc (2): Nunešiau skerstuvių kokį vėdarėlį ŽEM. Atnešė skerstuvių porą kauliukų Rs (KZ, 836). — Išleisdama svečius šeimininkė kiekvienam įdėdavo skerstuvių — kraujo jukai (kraujinei sriubai), žarnų, žarninių taukų, kepenų, inkstų ar papilvės mėsos gabalėlį KT. kraitis: V - Acc — GEN (1): Baronas Vilhelmas fon Ropas, prieš du šimtmečius vedęs grafaitę Minsteraite, 1787 m. gavo dvarą kraičio KT. V - GEN — Acc (2): Dar prosenelis Jokūbas Svidra, vedęs bajoraitę nuo Starodubo, gavo kraičio pora dvarų Ukrainoje KT. O Gedimino duktė Aldona, Lenkijos Karalienė, Kazimiero Didžiojo žmona, paprašiusi sau kraičio 20 tūkstančių lenkų belaisvių KT. Ji galėjo iš namų atsinešti kraičio vertingo sidabro KT. Veronika išleista už vyro trečioje parapijoje, pridėjus kraičio tūkstantį litų ir lineikon pakin- kytą eržilą KT. GEN — V — Acc (6): [Agamemnonas] grąžins Briseide, išleis už jo vieną iš savo dukterų, kraičio duos daug turtin- guy miestų T. DĖL VIENOS KILMININKO FUNKCIJOS | 141 — Uz tai Pranui ne tik Dianos ranką, bet ir „kraičio“ pažadėjo: karvę bei 9 litrus nami- nės KT. pasoga: V —- Acc - GEN (1): Gaves 300 (tris Simtus) rubliy pasogos, jis juos atidavé Antanui KT. V — GEN — Acc (2): Gavo pasogos atmustq kalta SRD (LKZ,, 517). Ji gavo is tėvų pasogos gražų Starabidisko viensėdį prie Šešupės KT. AcC — GEN — V (3): Margų jautelių pasogo (pasogos) duoti TRAK (XZ, 518). GEN — Acc — V (4): Pasogos du arklius ir karvę su telyčia davė JRB (LKŽ,, 518). GEN — V — Acc (6): Brolis man pasogos davė žemės — pusę sodybos KT. magaryčios: V — Acc — GEN (1): Davė karvę ir telyčią, ir jaučiuką magaryčių PND (LKZ,,, 727). Filmavimui pasibaigus Dunia gavo penkiasdesimtine magaryčių KT. V — GEN — Acc (2): Atveždavo magaryciy šnapso KT. Acc — GEN — V (3): Pasiūlytų dovanoti jums būstą, net butelio magaryciy neprasydamas KT. Acc — V — GEN (5): Šėpą ir stalą pirkau, o kėdę davė magaryčių GRS (LKŽ,,, 727). paviržis: V — GEN — Acc (2): Piemenėlis išsinešė paviržio puskepalį duonos ir lašinių gabalą LNK ( LKZ, 701). GEN — V — Acc (6): Komitetas „paviržio“ davė po vieną svareli cukraus, kursai kaime auksu sveriamas KT. Gal ir paviržio įdės šeimininkas kokį puskumpiį, gal linų grįžtelę, kaip žadėjo KT. priédas: V — Acc — GeN (1): Kasciai gavo dar sau sklypeli priedo, žemė iskedenta KT. Išsirūpins penkis Silingus prie- do KT. GEN — V — Acc (6): Priedo aš dar gavau marškinius! KT. Bet aš jam priedo daviau Čiurlionio reprodukcijų kny- gą KT. Kilmininkai pasogos, magaryčių, paviržio, priedo (kaip ir kilmininkai dovanų, lauk- tuvių, skerstuvių, kraičio) gali būti pavartojami ir aiškinamąja funkcija. 142 | ELENA VALIULYTĖ 6. Baigiamosios pastabos: a. Tam tikrų daiktavardžių kilmininkai (dovanų, lauktuvių, skerstuvių, magaryčių, kraičio, pasogos, paviržio, priedo), sakiniuose su tranzityviniais gavimo — davimo veiks- mažodžiais vartojami kartu su galininku (resp. partityviniu kilmininku ar atitinka- mais vienarūšiais papildiniais), turi specialią — motyvo reikšmę. b. Motyvo kilmininko pozicija sakinyje yra laisva: jis gali eiti po galininko ir prieš jį. c. Sakiniai su motyvo kilmininku, einančiu prieš galininką, semantiškai santykiauja su sakiniais, kuriuose tarp kilmininko ir galininko yra aiškinamasis santykis. d. Motyvo kilmininką atitinka aiškinamasis (kuris yra aiškinamas) papildinys. e. Aiškinamasis kilmininkas dažniau vartojamas su keliais (vienarūšiais) papildi- niais, rečiau su vienu. SUTRUMPINIMAI Dkš— Daukšiai, Marijampolės r. DZ? — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 111 pataisytas ir papildytas leidimas, red. St. Keinys ir kt., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Gkš — Griškabūdis, Šakių r. JRB — Jurbarkas. KT — Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro tekstynas (http: // donelaitis.vdu.lt) KTK —- Kūktiškės, Utenos r. LKŽ - Lietuvių kalbos žodynas: 3, 6,7, 9, 10, 12 tomai. LNK — Lenkimai, Skuodo r. Rs- Rasčiniai. PND— Pandėlys, Rokiškio r. SRD — Seredžius, Jurbarko r. TRAK — Trakai. ŽEM— Žemaitė. LITERATŪRA AMBRAZAS, V., red. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Trečiasis pataisytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. FRAENKEL, E. 1928: Syntax der litauischen Kasus, Kaunas: Valstybės spaustuvė. SLIŽIENĖ, N. 1986: Lietuvių kalbos veiksmažodžių valentingumas ir sintaksinė klasifikacija. Lietuvių kalbo- tyros klausimai 25, 45-96. ULvypas, K., red. 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas. Elena Valiulytė Gauta 2003 01 28 Kalvarijų g. 142-9 2042 Vilnius, Lietuva