Dėl vienos kilmininko semantinės funkcijos

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVIII (2003), 137–142 Dėl vienos kilmininko semantinės funkcijos ELENA VALIULYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius The article deals with Lithuanian constructions of the type gauti (ką nors) dovanų. The genitive occurring in such constructions should be distinguished from the genitive as an object case (alternating with the accusative). The author argues that it reflects a semantic function different from that of object (patient); this function is here defined as that of ‘motive’. 1. Lietuvių kalboje veiksmažodiniai sakiniai su galininku ir kilmininku nevairūs pagal leksinę raišką ir semantinę sandarą. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje nurodomi du šio modelio (N–Vf–Nₐ–N₉) variantai (Ambrazas, red., 1997: 595–596): (1) su aiškinamosios reikšmės veiksmažodžiais klausti(s), prašyti, mokyti ir pan. (Keleivis paklausė senį kelio); (2) su priešdėlio pri- veiksmažodžiais, reiškiančiais ko nors užpildymą (Vyrai statinę pripylė vandens). Abiem atvejais kilmininkas reiškia turinį (kontentyvą), o galininkas – pacientą. 2. Tranzityviniai veiksmažodžiai, reiškiantys gavimą (gauti, pirkti ir pan.) ar davimą (duoti, skirti, įteikti, atnešti ir pan.), kartu su galininku prisijungia tam tikrų daiktavardžių kilmininką, kuris turi savitą semantinę funkciją. Imkime tokį sakinį: Gavau paveikslą (ACC) dovanų (GEN). Veiksmažodis gauti būtinai reikalauja galininko – paveikslą, kuris atlieka tiesioginio papildinio funkciją ir reiškia pacientą. O kilmininkas dovanų taip pat yra valdomas veiksmažodžio (gavo), tačiau sakinio struktūrai jis nėra būtinas – tai laisvasis narys: jį praleidus sakinys lieka gramatiškas, plg.: Gavau paveikslą. Antra vertus, kilmininkas dovanų gali būti pavartotas ir vienas (be galininko), plg.: Gavau dovanų. Šiuo atveju jis užima galininko poziciją ir eina tiesioginiu papildiniu: nuo galininko skiriasi partityvine reikšme. Kitokią sintaksinę ir semantinę funkciją turi tas pats kilmininkas dovanų, pavartotas šalia galininko paveikslą, aukščiau minėtame sakinyje: Gavau paveikslą dovanų. Sintaksiškai – tai netiesioginis papildinys. O šio kilmininko reikšmę galima interpretuoti konstrukcija kaip + vns. gal. (kaip dovaną), plg.: Gavau paveikslą dovanų / kaip dovaną (DŽ³ 128). Nurodytoms formoms galima kelti klausimą: kokiu pagrindu gavau paveikslą? Tai motyvo funkcija (resp. motyvo kilmininkas) (dėl jos definicijos plg. Sližienė 1986: 53). 3. Motyvo kilmininkas (dovanų) sakinyje gali užimti įvairias pozicijas (kitų sakinio dėmenų atžvilgiu). Pateikiame supaprastintą modelį (be vardininko), kur simbolis V 1 Ernestas Fraenkelis panašius kilmininkus vadina Genetiv des Bereichs (Sachbereichs) (Fraenkel 1928: 63). 138 | ELENA VALIULYTĖ – veiksmažodis, ACC – galininkas², GEN – kilmininkas. Turime kelis žodžių tvarkos variantus. (1) V – ACC – GEN: Gavau paveikslą dovanų (plg.: Gavau butą dovanų KT. Gauti gėlę dovanų KT. (2) V – GEN – ACC: Gavau dovanų paveikslą (plg.: Geras ženklas: gauti dovanų kokį augalą, gėlę KT. Mokytojas davė dovanų gražią knygelę Dkš. (LKŽIII, 616). Atvežė dovanų panašią gintarinę segę KT. Kai Aldutė buvo visiškai maža, gavo dovanų mažą meškiuką KT). (3) ACC – GEN – V: Paveikslą dovanų gavau (plg.: Pats ministras „Lietuvos vyres“ knygą dovanų iškilmingai įteikė KT). (4) GEN – ACC – V: Dovanų paveikslą gavau (plg.: Dovanų karolius gavau Ktk). (5) ACC – V – GEN: Paveikslą gavau dovanų (plg.: Duonos kepalą gavau dovanų KT. Atvykęs kaunietis sūrį sakė vešiąs dovanų į Maskvą KT. Motorolerį gavau dovanų KT. Šuolį parašiutu jis gavo dovanų iš tėvelių gimimo dienos proga KT). (6) GEN – V – ACC: Dovanų gavau paveikslą (plg.: O dovanų atnešiau savo naujausią romaną KT. Jai V. Adam- kus dovanų perdavė gitaro papuošalą KT. Rasa prisipažino, kad kasmet savo draugams dovanų šv. Kalėdoms perka kalendorius KT. Jis dovanų gauna alaus KT. 4. Nurodytieji modeliai tarp savęs skiriasi aktualiąja skaida: postpozicinis (galinin- ko atžvilgiu) kilmininkas paprastai žymi remą (modeliai 1, 3, 5), o prepozicinis – temą (modeliai 2, 4, 6). Be to, pastarųjų modelių sakiniai atitinka sakinius, kuriuose tarp kilmininko ir galininko yra aiškinamasis santykis. Sakinį Gavau dovanų paveikslą (2) galima „perskaityti“ taip: kilmininką dovanų ištarus pabrėžiamai ir po to padarius pauzę, tarp jo ir galininko užsimezga aiškinamasis santykis (rašte jis žymimas skyrybos ženklais), pvz.: Gavau dovanų – paveikslą (plg.: Aš pasigyniau gavęs iš virėjos Niurnos dovanų – žieminę jos buvusio vyro kepurę KT). Platesnės ir bendresnės leksinės reikšmės žodis (dovanų) yra aiškinamas, tikslinamas siauresnės reikšmės tos pačios funkcijos žodžio (paveikslą). Abi nurodytos formos (kilmininkas ir galininkas) atlieka tą pačią sintaksinę funkciją – eina tiesioginiais papildiniais. 4.1. Kilmininką dovanų, siejamą su galininku aiškinamuoju santykiu, vadinsime aiškinamuoju kilmininku (resp. aiškinamasis papildinio kilmininkas). Aiškinamasis papildinio kilmininkas dovanų dažniau vartojamas sakiniuose su vienarūšiais (keliais) papildiniais, pvz.: Atvykusi į viešbutį iš karto gavau dovanų – prožektorių ir geriamojo vandens buteliuką KT. 2 Galininko poziciją sakinyje gali užimti partityvinis kilmininkas, taip pat atitinkamas sujungiamasis žodžių junginys arba vienarūšės sakinio dalys (dėl jų žr. Ulvydas, red., 1976: 584–585), pvz.: Gauti dovanų gėlių KT. Gauti dovanų laišką ar knygą KT. DĖL VIENOS KILMININKO FUNKCIJOS 139 Iš Izraelio parvežė man dovanų – butelį itališko vyno ir <...> kompaktinį diską KT. Veža Ani- c etas dovanų: Vytukui pentinus, Dvyliokui getrus KT. Tokioje pozicijoje, t. y. prieš vienarūšius papildinius, minėtas kilmininkas (dovanų) sakomas ir be pabrėžimo – motyvo reikšme, pvz.: Dar gavau dovanų kremų, kvepalų ir gėlių KT. Gavau dovanų ir ausinukus, laikrodį su savo atvaizdu KT. 4.2. Kilmininkas dovanų, turintis pažyminį, tevartojamas tik aiškinamojo papildinio funkcija (o nevartojamas motyvo funkcija), pvz.: Kinų imperatorius tuojau pat atsiuntė jam brangių dovanų: sveikinimo laišką, rašytą aukso rašalu, smaragdinių 108 karoliukų rožinį, nefrito indus ir brokato rietimus... KT. Gyvenantis upės krante Arvydas dažnai sulaukia keistų jos „dovanų“: papuvusių valčių, laiptų, kopečių... KT. Ru ošia Kalėdų proga pensininkams didelių dovanų: maisto paketus ir pusantro šimto litų KT. Tokį pat atitikmenį turi ir modelis GEN – V – Acc (6), plg.: Jis dovanų yra gavęs dulkių siurblį, televizorių su stovu, dekoratyvinį augalą ir balto medžio kėslą KT. – Tėvas tik dovanų kartais gaudavo – kalinių darbo kirvį ar spiningą KT. 5. Ta pačia motyvo funkcija, kaip ir dovanų, vartojamos dar kelios leksemos: lauktuvės ‘dgs. 1. laukiantiems dovanos: Ką parnešei lauktuvių’ DŽ³ 357; sker stuvės ‘dgs. (ką tik paskersto gyvulio) mėsa, duodama skerdikui ar kaimynui: Nunešk kaimynui skerstuvių’ DŽ³ 701, LKŽₓᵢᵢ 836; pasoga ‘istor. dukteriai duodama dalis pinigais, gyvuliais’ DŽ³ 515, LKŽₓᵢᵢ 517; kraitis ‘nuotakos turtas (audeklai, drabužiai, baldai ir kt.)’ DŽ³ 328, LKŽᵥᵢ 404; magaryčios ‘dgs. šnek. 2. priedas: Sugrąžino skolą su magaryčiomis’ DŽ³ 376; pavizis ‘etnogr. 1. už darbą duodamas priedas valgomais produktais, papildomas atlyginimas: Už verpimą užmokėjo ir dar paviržio davė’ DŽ³ 532; priedas ‘1. kas papildomai duodama, teikiama: Gavo algą su priedu’ DŽ³ 598, LKŽₓ 627. Šių leksemų kilmininkų vartoseną motyvo reikšme pateikiame ta pačia tvarka kaip ir dovanų (pagal modelius). Naujoje eilutėje (po brūkšnio) duodama kilmininkų vartosena (jei tokių pavyzdžių turima) aiškinamoji funkcija. lauktuvės: V – GEN – Acc (2): [Giedrė] dažnai iš kelionių parveždavo lauktuvių lūpinę armonikėlę KT. Atnešė vaikams lauktuvių pyrago KT. Vienas amerik onas parvežė lauktuvių kaimiškos duonos ži au bere ir tėvų sode išaugintą obuolį KT. 140 | ELENA VALIULYTĖ – Aš čia atsivežiau lauktuvių – butelį raudono vyno KT. Baltrušaičiai iš Maskvos atvežė lauktuvių – ikrų, kurių čia pat buvo paragauta su šampanu KT. Įdavė rašytojui lauktuvių – gražią bonbonjerę, perrištą raudonu šilkiniu kaspinu KT. Tą dieną mokyklai atvežė lauktuvių: rašymo priemonių, maisto produktų KT. Įsidėjau senelė Kazachstano lauktuvių: saujelę mažų laukinių obuoliukų, dvi galvas saulėgrąžų ir kelis svogūnus KT. GEN – ACC – V (4): Lauktuvių virtinę baronkų (riestainių) tėvas parveždavo iš turgaus Ktk. – Na, gal ir lauktuvių – žuvelės parveš KT. ACC – V – GEN (5): Dykumų skėrį jai atvežė lauktuvių KT. GEN – V – ACC (6): Iš Ispanijos lauktuvių gavusi dykumų skėrį, Lina nustebo KT. Lauktuvių iš Lietuvos Griniai veža bent keturis šakočius KT. Lauktuvių buvo atvežusi cepelinų ir vištienos šaltinio KT. Lauktuvių jie mielai perka gitaro papuošalus ir suvenyrus KT. Lauktuvių jiems nešdavo ne riestainių ar saldainių, bet sąsiuvinių KT. – Tyrame ore pabūnu ir dar lauktuvių parvežu – vyrui česnaką, petražolių, vaikams uogų KT. Kaip matome, modeliai (2, 4, 6), kurių motyvo kilmininkas yra prepozicinis galininko atžvilgiu, santykiauja su sakiniais, kuriuose kilmininkas su galininku (resp. partityviniu kilmininku ar atitinkamomis vienarūšėmis sakinio dalimis) yra susiję aiškinamuoju santykiu: kilmininkas yra tikslinamas po jo einančių žodžių. skerstuvės: V – ACC – GEN (1): Nunešiau kaimynui dvi kojas ir marnų skerstuvių Ktk. V – GEN – ACC (2): Nunešiau skerstuvių kokį vėdarėlį ŽEM. Atnešė skerstuvių porą kauliukų Rs (LKŽXII 836). – Išleisdama svečius šeimininkė kiekvienam įdėdavo skerstuvių – kraujo jukai (kraujo sriubai), žarnų, žarninių taukų, kepenų, inkstų ar papilvės mėsos gabalėlį KT. kraitis: V – ACC – GEN (1): Baronas Vilhelmas fon Ropas, prieš du šimtmečius vedęs grafaitę Minsteraitę, 1787 m. gavo dvarą kraičio KT. V – GEN – ACC (2): Dar prosenėlis Jokūbas Svidra, vedęs bajoraitę nuo Starodubo, gavo kraičio porą dvarų Ukrainoje KT. O Gedimino duktė Aldona, Lenkijos Karalienė, Kazimiero Didžiojo žmona, paprašusi sau kraičio 20 tūkstančių lenkų belaisvių KT. Ji galėjo iš namų atsinešti kraičio vertingo sidabro KT. Veronika išleista už vyro trečioje parapijoje, pridėjus kraičio tūkstantį litų ir lineikon pakinkytą erzilą KT. GEN – V – ACC (6): [Agamemnonas] grąžins Briseidę, išleis už jo vieną iš savo dukterų, kraičio duos daug turtingų miestų T. DĖL VIENOS KILMININKO FUNKCIJOS 141 – Už tai Pranui ne tik Dianos ranką, bet ir „kraičio“ pažadėjo: karvę bei 9 litrus nami­nės KT. pasoga: V – Acc – Gen (1): Gavęs 300 (tris šimtus) rublių pasogos, jis juos atidavė Antanui KT. V – Gen – Acc (2): Gavo pasogos atmūštą kaltą SrD (LKŽix 517). Ji gavo iš tėvų pasogos gražų Starabūdiško viensėdį prie Šešupės KT. Acc – Gen – V (3): Margų jautelių pasogo (pasogos) duoti Trak (LKŽix 518). Gen – Acc – V (4): Pasogos du arklius ir karvę su telyčia davė Jrb (LKŽix 518). Gen – V – Acc (6): Brolis man pasogos davė žemės – pusę sodybos KT. magaryčios: V – Acc – Gen (1): Davė karvę ir telyčią, ir jaučiuką magaryčių Pnd (LKŽvii 727). Filmavimui pasibaigus Dunia gavo penkiasdešimt magaryčių KT. V – Gen – Acc (2): Atveždavo magaryčių šnapso KT. Acc – Gen – V (3): Pasiūlytų dovanoti jums būstą, net butelio magaryčių neprašydamas KT. Acc – V – Gen (5): Šepą ir stalą pirkau, o kėdę davė magaryčių Grs (LKŽvii 727). paviržis: V – Gen – Acc (2): Piemenėlis išsiėmęs paviržio puske palį duonos ir lašinių gabalą Lnk (LKŽix 701). Gen – V – Acc (6): Komitetas „paviržio“ davė po vieną svarelį cukraus, kursai kaime auksu sveriamas KT. Gal ir paviržio įdės šeimininkas kokį pusku mpį, gal linų grįžtelę, kaip žadėjo KT. priedas: V – Acc – Gen (1): Kaščiai gavo dar sau sklypelį priedo, žemė iškedenta KT. Išsūrinips penkis šilingus priedo KT. Gen – V – Acc (6): Priedo aš dar gavau marškinius! KT. Bet aš jam priedo daviau Čiurlionio reprodukcijų knygą KT. Kilmininkai pasogos, magaryčių, paviržio, priedo (kaip ir kilmininkai dovanų, lauktuv(ių), sker(stuvių), kraičio) gali būti pavartojami ir aiškinamąja funkcija. 142 | ELENA VALIULYTĖ 6. Baigiamosios pastabos: a. Tam tikrų daiktavardžių kilmininkai (dovanų, lauktuvių, skerstuvių, magaryčių, kraičio, pasogos, paviržio, priedo), sakiniuose su tranzityviniais gavimo – davimo veiksmažodžiais vartojami kartu su galininku (resp. partityviniu kilmininku ar atitinkamais vienarūšiais papildiniais), turi specialią – motyvo reikšmę. b. Motyvo kilmininko pozicija sakinyje yra laisva: jis gali eiti po galininko ir prieš jį. c. Sakiniai su motyvo kilmininku, einančiu prieš galininką, semantiškai santykiauja su sakiniais, kuriuose tarp kilmininko ir galininko yra aiškinamasis santykis. d. Motyvo kilmininką atitinka aiškinamasis (kuris yra aiškinamas) papildinys. e. Aiškinamasis kilmininkas dažniau vartojamas su keliais (vienarūšiais) papildiniais, rečiau su vienu. SUTRUMPINIMAI DKš – Daukšiai, Marijampolės r. DŽ³ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. III pataisytas ir papildytas leidimas, red. St. Keinys ir kt., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Grs – Griškabūdis, Šakių r. Jrb – Jurbarkas. KT – Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro tekstynas (http:// donelaitis.vdu.lt) KTk – Kuktiškės, Utenos r. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas: 3, 6, 7, 9, 10, 12 tomai. Lnk – Len kimai, Skuodo r. Rs – Raseiniai. PnD – Pandėlys, Rokiškio r. SrD – Seredžius, Jurbarko r. Trak – Trakai. Žem – Žemaitė. LITERATŪRA Ambrazas, V., red. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Trečiasis pataisytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Fraenkel, E. 1928: Syntax der litauischen Kasus, Kaunas: Valstybės spaustuvė. Slिजienė, N. 1986: Lietuvių kalbos veiksmažodžių valentingumas ir sintaksinė klasifikacija. Lietuvių kalbotyros klausimai 25, 45–96. Ul vydas, K., red. 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas. Elena Valiulytė Kalvarijų g. 142–9 2042 Vilnius, Lietuva Gauta 2003 01 28