ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLIX
(2003),
153-170
NAUJU
DARBU
APZVALGA
Su ey
o
Recen
Publica ions
LIETUVIU
KALBOTYRA
2002-AISIAIS
METAIS:
LIETUVOJE
ISLEISTI
DARBAI
2002-ieji
p isimena
kaip
a sigaunanéios
ekonomikos
i
amesnio
mokslinio
da bo
me ai.
A -
min in
jsi ézé
plaGiai
nuskambéje
didieji
lie u iy
kalbo y os
j ykiai:
akademinio
Lie u iy
kalbos
Zodyno
pabaig u és
i
Jono
B e kiino
lie u isko
Biblijos
e imo
400
me u
sukak is.
Iséjo
koks
uzinas
kalbo y os
knygu,
i
ju
aS uonios
ap a iamos
Sioje
apz algoje.
P adedama
nuo
monog a-
ijy,
oliau
apz elgiamos
monog a ijy
pa idala
jgijusios
dise acijos,
moksliné
senosios
aS ijos
publikacija
i
baigiama
ink iniais
a8 ais.
1.
Aud onés
Kaukienés
monog a ijos
Lie u iy
kalbos
eiksmazodiio
is o ija
an as
omas
(Klai-
péda:
Klaipédos
uni e si e as,
2002,
400
p.)
p a esia
p ieS
aS uone ius
me us
paskelb a
lie u-
iu
kalbos
Sakniniy
eiksmazodziu
y ima
(Kaukiené
1994).
Siame
ome
nag inéjami
a-
ka-
mieniai
(a ba,
is o iskai,
6-
kamieniai)
eiksmazodiZiai,
Saknyje
u in ys
umpuosius
i,
u
bei
ilguosius
y,
#.
Knyga
suda o
p a a mé,
penki
sky iai,
baigiamosios
pas abos
(lie u iy
i
angly
kalbomis)
i
su umpinimy
sa agai.
Kiek iename
sky iuje
pi ma
nag inéjamos
umposios,
o
po
jy
—
ilgosios
Saknys.
Knyga
p adedama
e imologiniu
nag inéjamy
eiksmazodziy
egis u,
ku io
ikslas
»Pa ik-
in i
i
a ink i
medZiaga,
pa uos i
ja
olimesnei
i ai iy
lygmeny
analizei“
(p.
3).
Regis e
eiks-
mazodziai
isu
pi ma
ski s omi
j
egulia iuosius
( eiskiancius
ak y y
eiksma)
i
ne egulia iuo-
sius
(mu a y us
i
du a y us),
po
o
—
i
pag indinius
(uzZ iksuo us
daba inés
lie u iu
kalbos
zodyne)
i
a minius
(zinomus
ik
i8
kai
ku iy
a miy
a
aS ijos
paminkly).
A k eipiamas
déme-
sys
|
Zodzio
a
o mos
pa ikimumo
p oblema.
Nu odoma
egulia iujy
eiksmaZodziy
e imologi-
ja,
ne egulia ieji
eiksmazodiiai
ik
su egis uo i.
I ai iy
au o iy
nuomonés
dél
ieno
a
ki o
nag inéjamo
eiksmazodzio
kilmés
e e uojamos
gana
iksliai.
Ne engiama
pa ody i
kilmés
ai8-
kinimy
ski umus,
ka ais
j e inamas
i
ju
pa ikimumas
—
ai
knyga
da o
e ingesne.
An ajame
sky iuje
nag inéjami
g e u iniai
6-
kamieniy
eiksmaZodziy
esamojo
i
bi ojo
lai-
ko
ki y
kamieny
a ian ai.
P adedama
nuo
a miniy
lie u isky
i
la isky
o mu
(i6-kamieniy
i
in a piniy),
nus a omi
bend ieji
y y
bal y
kalby
a ian ai.
Toliau
isi
lie u iSki
eiksmazodZiai
g e inami
su
okia
pa¢ia
Saknies
s uk i a
u in¢iais
ki y
kalbu
a i ikmenimis.
Nag inéjan
esa-
mojo
laiko
a i ikmenis
ski iami
nulinj
o man a,
in a pa,
o man us
i
a ba
n
u in ys
eiksmazo-
dziai.
Sioje
monog a ijos
dalyje
nuo
mo ologinio
giminisky
o my
g e inimo
i§
esmés
pe einama
p ie
e imologinio
zodziy
lyginimo,
nes
ki y
kalbu
a i ikmenys
pap as ai
nu odomi
kaip
leksemos
( ienais
a ejais
esamojo
laiko
o ma,
ki ais
—
ik
bend a is).
154
|
ARTURAS
JUDZENTIS
Toliau
knygoje
nag inéjama
kai ybine
i
da ybine
Saknies
balsiy
kai a
g e u inése
lie u iy
kal-
bos
a miu
o mose
i
giminiskuose
ki u
kalby
zodziuose.
Tos
pacios
Saknies
eiksmazodziu
diach oniniai
poky¢iai
pa eikiami
kaip
bu e
sinch oniniai
a ian ai,
pa yzdziui,
b uka
:
b au-
kia
a eju
apo onija
laikoma
kai ybine,
nes
,,daugelis
okiu
po u
kazkada
u éjo
suda y i
iena
pa adigma*
(p.
119).
Sis
sky ius
glaudZiai
susijes
su
anks esniuoju,
jame
ka ojami
kai
ku ie
anksCiau
su o muluo i
eiginiai,
p z.,
ap a ian
CiC
eiksmazodziy
kai ybine
balsiy
kai a
p e-
zen inese
o mose
(p.
122)
ka ojamos
kai
ku ios
esamojo
laiko
kamieno
o my
apz algos
is ados
(plg.
p.
100).
Knygoje
ne
ka a
(p.
100
i
ki u )
pab éziama,
kad
nag inéjamu
eiksma-
zodziy
(i
jy
a i ikmeny
giminiskose
kalbose)
s uk i a
susijusi
su
Saknies
okalizmu,
odél
sp en-
dimas
kamiengaliy
a ian us
i
apo inija
nag inéc i
a ski ai
y a
abejo inas.
Ke i ame
monog a ijos
sky iuje
ap aSoma
6-
kamieniy
eiksmazodziu
seman ika.
Au o és
suku a
d iejy
lygmeny
seman iné
eiksmazodziy
klasi ikacija:
abs ak¢iasias
eikSmes
suda o
ak y aus
:
sa aiminio
eiksmo
a
bisenos
i
anzi y umo
:
in anzi y umo
p ieSp ieSos;
konk e-
Giosios
eiksmés
ski s omos
j
seman inius
pog upius
—
pe s ukcinius,
judéjimo,
biologinius
i
k .
Is o iné
eiksmazodziy
seman ikos
analizé
g indziama
pi minés
Saknies
eiksme
i
g e inimu
su
giminisky
kalby
a i ikmenimis,
0
ne
seman iniy
lauky
me odu
(plg.
Ka ali inas
1987:
26 ).
Ski ingai
nei
Ka ali inas,
ku is
pi menybe
eikia
seman ikai,
o
ne
mo o(no)logijai
(plg.:
,,se-
man iniy
iliaciju
kons a a imas,
eikSmiy
giminiskumo
nus a ymas
<...>
y a
a i inkamy,
.
y.
a
pacia
aiska
u inciy,
leksemy
e imologinio
apa umo
i odymas*
1987:
50),
Kaukiené
eiksma-
zodziy
seman ikai
ski ia
ik
pagalbinj
aidmenj
i
jos
apz alga
nukelia
j
y imo
pabaiga.
Seman-
ine
eiksmazodziy
analizé
leidzia
au o ei
pada y i
is adas,
kad
eiksmazodziu
su
umposiomis
Saknimis
seman inis
b anduolys
—
adinamieji
kon ak iniai
kis i
ipo
eiksmazodziai
su
galima
po eikio
sema,
o
daugeliui
ilgojo
okalizmo
eiksmazodziy
bidinga
in ensyyumo
sema
(p.
198-
199).
Palyginus
6-
i
i6-
kamienius
eiksmazodzius
da oma
is ada,
kad
,,Kuo
labiau
ski iasi
[ju]
eiksmiy
apim is,
uo
didesné
galimybé
lygiai
egzis uo i
abieju
s uk i iniy
ipy
eiksmazodziams“
(p.
199).
Daugiausia
ie os
(daugiau
kaip
e¢dalis
monog a ijos)
knygoje
ski iama
eiksmazodziy
da-
ybiniams
ySiams
su
ju
ediniais
nag iné i.
Laikomasi
nuomonés,
kad
ediniy
y imas
y a
nau-
dingas
pama iniy
eiksmazodZiy
kilmei
nus a y i
(p.
201).
Vediniai
ap aSomi
pagal
da ybos
ka e-
go ijas.
Ap a iama
jy
da yba,
eiksmé,
okalizmas
i
ki cia imas.
Knygos
baigiamosios
pas abos
p adedamos
nuo
bend aindoeu opie iskojo
eiksmazodziy
sluoksnio,
a¢iau
monog a ijoje
apie
ji
be eik
nieko
ne agy a...
Sioje
knygos
dalyje
bi u
isiskai
pakake
apibend in i
eiksmazodziy
aida
lie u iy
kalbos,
y u
bal y
i
bend uoju
bal y
kalby
laiko a piu.
Monog a ijoje
nemaza
naujy
minciy,
aciau
a si
engiama
diskusijos:
ki y
au o iu
nuomonés
minimos
i
nag inéjamos
e ai
(isim j
suda o
e imologinis
eiksmazodziy
egis as).
Pa yzdziui,
labai
a imos
ema ikos
Ka aliiino
monog a ijoje
i
s aipsniuose
iSdés y os
ki okios
nuomonés
apie
bal y
kalby
6-
i
i6-
kamieniy
eiksmazodzZiy
san ykj
i
aidq
isai
neminimos,
jo
nuomoné
apie
ei
:/
i
ei:
y
kai a
paminé a
ik
iSnaSoje
(p.
130-131)
i
pan.
Knygoje
maiSomi
sinch oninis
i
diach oninis
y imo
lygmenys
(pa yzdziui,
an ame
sky iuje
i ai aus
amziaus
i
pa ikimumo
lie u iy
kalbos
duomenys
g e inami
su
ki y
indoeu opie¢iy
kalby
j ai aus
amZiaus
i
pa ikimu-
mo
duomenimis,
ka ais
ne
su
ekons uo omis
ju
o momis),
s uk i inis
i
da ybinis,
s uk a-
inis
i
e imologinis,
da ybinis
i
e imologinis
y imo
aspek ai.
Giminisky
kalby
medziaga
da bui
daugiausia
ink a
i§
e imologiniu
i ai iy
au o iy
i
j ai iu
laiku
pa aSy y
zodynu
( ai
ge iausiai
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
155
odo
li e a i os
i
Sal iniy
sa asas).
Indoeu opieciu
kalby
g ama ikos
y imais,
juo
labiau
naujes-
niais
(p z.,
Koch
1990,
Jasano
1994
i
pan.)
be eik
nesinaudo a.
Kazin
a
okia
medzZiaga
gali
bi i
pakankamas
pag indas
uzsimo am
is o iniam
lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
nag inéjimui
mo ologijos,
mo onologijos
i
da ybos
aspek ais.
Tokio
pobidiio
eikale,
kokia
y a
nag inéja-
moji
monog a ija,
Zodziy
i
o mu
odyklé
u é y
bi i
iesiog
sa aime
sup an amas
dalykas.
Nepaisan
kai
ku iy
Gia
nu ody y
ukumy,
monog a ija,
be
abejo,
y a
ienas
eikSmingiausiy
bal y
kalby
eiksmazodzZio
is o ijos
y imu.
2.
An ano
Pake io
knyga
Akcen ologija
2:
Skai a dis,
j a dis,
eiksmazodis,
p ie eiksmis,
dale-
ly é,
p ielinksnis,
jung ukas,
jaus ukas,
is ik ukas
(Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2002,
630p.)
p a esia
p ieS
aS uone ius
me us
iSéjusia
monog a ija
(Pake ys
1994),
ku ioje
ap asy as
daik a a dziu
i
bid a dziy
ki éia imas.
An ojoje
knygoje
laikomasi
u
pa¢iu
duomeny
inkimo
i
pa eikimo
p incipu.
Siekiama
kuo
nuodugniau
iSnag iné i
bend inés
kalbos
zodziy
ki cia ima,
,,nep aleidzian
e esniy
a ejy,
is yskinan
sis emos
nelygumus
i
s y a i-
mus*
(p.
12).
Taigi
knyga
y a
ap aSomojo
pobidzio,
joje
ne eiké y
iesko i
gilesniy
iz algu,
eo i-
niy
s a s ymy
a
apibend inamuju
iS adu:
isa
ai
au o ius
Zada
pada y i
ki ame
apibend inamo-
jo
pobiidzio
da be
(p.
12).
Nag inejamos
medziagos
pag inda,
kaip
i
pi mojoje
knygoje,
suda o
Daba inés
lie u iy
kal-
bos
Zodyno
ecio
leidimo
(Keinys,
ed.
1993)
duomenys.
P a a méje
minimas
i
p ieS
po a
me y
iScjes
ke i as
Sio
Zodyno
leidimas
(Keinys,
ed.,
2000),
ku is
,,be eik
su ampa
su
Sio
Zodyno
eciuoju
leidimu*
(p.
12).
Lieka
neaigku,
a
au o iaus
a siz elg a
ben
j
jame
pa aisy as
ecio
leidimo
klaidas
i
ik us:
kaip
ma y i
i8
»A i aisymy
sa aSo“
(Keinys,
ed.,
2000:
968),
ke i a-
me
zodyno
leidime
aisy os
i
kai
ku ios
ki éia imo
klaidos.
Beje,
2002-aisiais
me ais
i8éjo
elek-
oninis
ke i o
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
leidimo
a ian as
(Keinys,
ed.,
2002),
ku-
iuo
au o ius,
ma y ,
jau
nespéjo
pasinaudo i.
Knygoje
daug
emiamasi
i
ki y
zodynu,
a miy
ap asy,
s aipsniy
duomenimis,
no s
nieku
nes a s omas
os
medziagos
pa ikimumas,
pa eiki-
mo
p incipai,
kodi ika imo
laipsnis
i
pan.
Bend inés
snekamosios
kalbos
duomenimis
eikale
emiamasi
ik
ne iesiogiai
—
pe
s uden y
a& iskos
apklausos
duomenis.
Tokia
y imo
me odika
da o
eikala
ne
ick
ealios
Snekamosios
kalbos
duomeny
i iamuoju
i
ap asomuoju,
kiek
ki éia-
imo
kodi ika imo
is o ijos
a
(kalbo y os
eikaluose
uzZ ay y)
a miniy
i
kodi ikuo u
a ian u
g e inamuoju
eikalu.
Monog a ijoje
isnag iné a
i
apibend in a
gausi
ak iné
medZiaga.
Ji
ap asoma
i
pa yzdziai
pa eikiami
emian is
gausumo
i
daznumo
k i e ijais.
Siy
k i e ijy
laikomasi
ne
pe dé ai
nuo-
sekliai:
keis okai
a odo
g e a
su asy u
pa yzdziy
a ka
as uoni,
as uonios,
de yni,
de ynios,
sep yni,
sep ynios
(p.
15).
Jau
p a a méje
ma y i
am
ik i
nag inéjamy
pa yzdziy
a ankos
p ies-
a a imai.
Kadangi
uzsib é2 a
ap asy i
bend inés
kalbos
zodziy
ki éia ima,
ai
sup an ama,
kad
a mybés,
kaip
i
paseng
(bei
ne eik ini)
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
zodiiai,
nenag inéja-
mos
(p.
11).
Taéiau
ki oje
ie oje
au o ius
pab ézia,
kad
abiejose
knygos
dalyse
,,pa eikiama
nemaza
a miy
i
ki os
nekodi ikuo os
kalbos
duomenu‘“,
ku ie
leidzia
,uzciuop i
esmines
a -
miy
ki ia imo
ypa ybes*
(p.
13).
IS
iesy
kaip
nekodi ikuo os
kalbos
a ejai
a miniai
Zodziy
one ikos
i
ki éia imo
a ian ai
knygoje
pa eikiami
daZnai.
Pa yzdziui,
skai a dzio
desim
a-
ian ai
nu odomi
i§
akademinio
Lie u iy
kalbos
zodyno
iju
ie y,
Dinininku
Snek os
zodyno,
D uskininku,
Lazinu,
Zie elos
a miniy
Zodynu,
be
o,
da
p idé a
kone
desim is
nuo ody
j
ki u
au o iy
publikacijas
(p.
17).
Pasida o
nebeaisku,
kodél
uome
a sisakoma
a miniy
pa ies
Da-
156
|
ARTURAS
JUDZENTIS
ba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
yéiu
(pa yzdziui,
neap a as
su
san umpa
y .
Siame
Zodyne
pa eikiamas
kelin inis
skai a dis
penkiolikis
(p.
538)?
Au o ius
laikosi
adicinés
mo ologinés,
a ba
da ybinés,
akcen ologijos
p incipu:
ki cia ima
sieja
su
Zodziy
da yba.
Pa yzdziui,
nag inéjan
skai a dziy
ki cia ima
pi miausia
ap a iami
pi -
miniai
skai a dziai,
po
o
— ediniai,
di iniai
i
nekai omieji
suaug iniai
skai a dzZiai.
Vis
dél o
isisko
nuoseklumo
pasiek i
au o iui
nepa yks a,
nes
g e a
da ybinio
nag inéjamos
medziagos
iSdés ymo
k i e ijaus,
laikomasi
da
i
ZodZiy
kilmés
k i e ijaus
(apie
ku ]
p a a meje neuzsimin-
a):
sky iaus
pabaigoje
a ski ai
ap a as
s e imos
kilmés
skai a dziu
ki cia imas
(p.
25).
Pas a-
ajam
k i e ijui
eikiama
pi menybé
ik
nag inéjan
pi minius
s e imos
kilmés
skai a dZius,
o
nag inéjan
ju
edinius
pi menybé
eikiama
jau
da ybos
k i e ijui—s e imos
kilmés
galiiniy
edi-
niai
nag inéjami
d auge
su
sa aisiais
a i inkamos
da ybos
ZodZiais:
milija das,
-a
Salia
iiks an as,
-a
(p.
20),
milijonas,
-a
Salia
Sim as,
-a
(p.
21).
I a dziy
sky iuje
a ski ai
nag inéjami
pi miniai,
is es iniai,
sudu iniai,
suaug iniai,
samplaikiniai,
du
ki ciuo us
démenis
u in ys
j a dZiai,
i a -
dziuo iniai
j a dziai
i
sui a déje
zodziai.
Aki aizdu,
kad
sinch oniniame
y ime
okiy
sky iu
kaip
suaug iniai
j a dZiai
i
suj a déje
ZodzZiai
negali
bi i:
pi mieji
galé y
bi i
ap asy i
kaip
pi -
miniai
a ba
sudu iniai,
o
an ieji
—
kaip
pi miniai
skai a dziai
(beje,
ne
i
is o iskai
neleng a
i ody i,
kad
Zodis
pa s
y a
suj a déjes
daik a a dis,
o
ne
senas
i a dis:
E ns as
F aenkelis
pag in-
dine
ide.
*po is
eiksme
laiko
‘selbs ’
(F aenkel
1962:
552),
adinasi,
j a dine
a osena
laiko
pi mine).
Nenuoseklu
i
samplaikiniy
i a dziy
dalj
—
du
ki ciuo us
démenis
u in¢ius
j a dzius
—
nag iné i
a ski ai
nuo
ki y
samplaikiniy
i a dziu.
I a dZiy
sky iuje
ski s ymo
k i e ijy
hie a chi-
ja
neaiski.
Tu inyje
Si
hie a chija
da
labiau
sujauk a:
jame
kaip
ieno
lygmens
uz aSy os
an as-
és
,,Samplaikiniai
j a dziai“,
,,Pi mojo
démens
ki i
u in ys
i a dziai*,
,An ojo
démens
ki i
u in ys
i a dzia“
i
,,Du
ki ciuo us
démenis
u in ys
i a dZiai*
(p.
6).
Dalely¢iu
sky iuje
suaug-
iniai
zodziai
i
sudé inés
(samplaikinés)
dalely és,
sp endZian
pagal
an aS¢iu
dydi,
y a
laiko-
mos
dalely émis
apusiy
Zodziu
a ju
junginiy
dalimi,
no s
sky iaus
p adzioje
aSoma,
kad
,,Sky-
ium
[nuo
likusiu?]
miné inos
sudé inés
(samplaikinés)
bei
s e imos
kilmés
dalely és*
(p.
581).
PanaSiu
nenuoseklumu
y a
i
ki uose
knygos
sky iuose.
Palygin i
daug
ie os
monog a ijoje
ski iama
s uden y
as iskos
apklausos
duomenims:
kone
kiek ienas
posky is
baigiamas
s uden u
ki cia imo
polinkiy
ap a imu.
Nu odoma
san ykiné
no -
minio
ki ¢ia imo
i
apklausos
bidu
gau y
a ian y
s a is ika.
Ta¢iau
apklausos
me odika,
jos
duomeny
apdo ojimas
nepakankamai
ap asy i,
odél
kyla
abejoniu,
kiek
jie
y a
pa ikimi.
Pa yz-
dziui,
pagal
apklausos
duomenis
s uden ai
isada
ki ¢iuoja
as uoni
(49
:
0),
aciau
keik ienas
esame
gi déje
i
a ian us
as ioni,
ne
as uoni,
ku ie
apklausos
duomenyse
isai
nea sispindi
(gal
dél jos
as isko
pobiidzio,
gal
apklaus i
ik
li uanis ai?).
Re ka éiais
pasi aiko
nenuosekliai
a ojamy
e minu.
S ai
nag inéjan
dalelyciy
ki cia ima
e minas
pi miniai
(pap as ieji)
Zodziai
p ieSinamas
nebe
e minams
is es iniai
( ediniai),
sudu -
iniai
Zodziai
(kaip
anks esnéje
knygos
dalyje),
o
e minui
dalely émis
ape
Zodziai;
jo
da ybine
eik’mé
pakeiciama
is o ine
(plg.:
,,siame
da be
s engiamasi
ski i
pi mines
dalely es
nuo
u,
ku ios
y a
a si adusios
sus aba éjus
pa ieniams
Zodziams
a
ju
junginiams*
(p.
581).
Pake io
pada y as
didelis,
daug
k uops umo
i
kan ybés
pa eikala es
da bas
(panaudo os
li e a i os
i
Sal iniy
sa aSas
ispiidingas!
).
Be jokiy
abejoniy
jis
bus
naudingas
olesniems
lie u iu
kalbos
(ne
ik
bend inés)
ki cia imo
y imams.
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
157
3.
Juozo
Aba a iciaus
knygoje
Sky ybos
s ilis ika
(Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2002,
288
p.)
nag inéjamos
sky ybos
eikiamos
s ilis inés
isgalés
i
s ilis iné
sky y-
bos
zenkly
a osena
(plg.
p.
7).
Tai
pi moji
okio
pobudzio
monog a ija
lie u iy
kalbo y oje.
Sky yba
au o iaus
g indziama
g ama iniu,
p asminiu
i
in onaciniu
eks o
i
jo
iene u
skaidy-
mu
(p.
8).
Tokia
sky ybos
samp a a
a ima
A.
Valeckienés
pazili oms
(plg.
Sliziené,
Valeckie-
ne
1992:
128-129;
Mo kiinas,
pa .,
1999:
585-586)
i
ski iasi
nuo
g ynai
sin aksinés
K.
Gai-
enio
i
S.
Keinio
samp a os
(plg.
Gai enis,
Keinys
1990:
186).
Daugiausia
démesio
knygoje
enka
p asminiam
(ypaé
emociniam
i
eksp esiniam)
i
in onaciniam
sky ybos
pama ui.
S ilis ika
i$
esmés
apa inama
su
s ilis ine
kalbos
iene u
a osena,
suda an¢ia
p ieSp ieSa
ju
p opozicinei
eiksmei.
PanaSaus
poZi io
laikan is
u bi
bi y
imanoma
ski i
i
aSybos
(mazuju
i
didziyju
aidziy
a osena,
asymas
ka u
i
a ski ai
i
pan.),
p ozodijos
(kli iky
ki ¢ia imas,
sakinio
in o-
nacija
i
k .)
i
ki okias
,,s ilis ikas*.
Vaka u
ling is ikoje
sky ybos
s ilis ika
laikoma
g a os ilis i-
kos
dalimi
(plg.
BuBmann,
H sg.,
2002:
265).
Teo inj
monog a ijos
pama a
suda o
usy
au o iu
(ypa¢
daznai
emiamasi
N.
S.
Valginos,
L.
G.
Vedeninos
eikalais)
da bai.
No s
li e a ii os
sa aSe
nu odomas
ne
ienas
sky ybos
p o-
blemas
g ildenes
Vaka y
Eu opos
au o ius,
a¢iau
ju
nuomonés
pap as ai
ik
paminimos,
dau-
giausia
jais
emiamasi,
ju
eikalai
ci uojami
nag inejan
sky ybos
is o ijos
dalykus.
Knyga
suda o
d i
dalys.
Pi moje
nag inéjamas
sky ybos
i
s ilis ikos
san ykis,
apib éziamos
pag indinés
sa okos,
apz elgiamos
sky ybos
Zenkly
unkcijos.
Tai
a si
j adas
j
olesni
lie u iu
kalbos
sky ybos
Zenkly
y ima,
ku is
suda o
knygos
an aja
dali.
Monog a ijoje
gana
placiai
ap a iamos
sky ybos
zenkly
unkcijos.
Jy,
adinamy
semiologiné-
mis
unkcijomis,
ado aujan is
R.
Maka o os
klasi ikacija
ski iama
ne
SeSiolika:
a ski iamoji,
isski iamoji,
p ieSinamoji,
aiskinamoji,
jungiamoji,
ispéjamoji,
p idu iamoji,
i8 a dijamoji,
iby
Zymimoji,
isumos
Zymimoji,
nebaig umo
Zymimoji,
elipsés
zymimoji,
emociné
eksp esiné,
mo-
daliné,
kompoziciné,
embleminé...
(p.
12 ).
Ski iamos
unkcijos
ne
ieno
lygmens,
ski ingos
apim ies.
A ski os
unkcijos
nepakankamai
apib éz os,
ju
a pusa io
san ykiai
nenus a y i.
Pa-
yzdziui,
nebaig umo
Zymimoji
unkcija
y a
ik
emocinés
(i )
eksp esinés
unkcijos
dalis;
i&ski-
iamoji,
jungiamoji,
ibu
zymimoji,
gal
i
ki os
unkcijos
—
kompozicinés
unkcijos
dalys
i
pan.
Toliau
knygoje
nag inéjama
akul a y ioji,
au o iaus
(i
au o iné)
sky yba,
eks ai
be
sky ybos
zenkly
(bezenkle
sky yba).
Teo iniu
poZii iu
bene
a idziausiai
s a s oma
au o iaus
(au o inés)
sky ybos
sa oka
(p.
37-47),
a¢iau
jos
san ykis
su
akul a y iaja
sky yba
is
ien
lieka
neaiskus
(abiejuose
sky iuose
kalbama
apie
au o iaus
Zenklus
i
pan.,
plg.
p.
26
i
38 ).
T umpai
i
pa-
aukliai
apz elgiama
Vaka y
Eu opos
sky ybos
kilmé
i
aida.
Didziaja
knygos
dalj
suda andioje
an oje
dalyje
ap a iama
sky ybos
Zenkly
a osena
i
jy
s ilis inés
iSgalés.
Lie u iu
kalboje
ski iama
degim
sky ybos
zenkly.
Kiek ieno
zenklo
a osena
ap asoma
a ski ai;
i§
p adziu
umpai
isdés omi
esminiai
dalykai,
po
o
ji
nag inéjama
igsamiau.
Gausiai
emiamasi
g ozinés
li e a ii os
pa yzdziais.
Ne umpas
monog a ijos
iS adas
(p.
245
-253)
eikiau
ik u
adin i
san auka:
jose
né a
e-
o iniy
apibend inimu.
Au o iaus
suda y a
gana
smulki
,,S a besniu
e minu,
sa oku
i
apibadinimy
odyklé“
(p.
271-
284).
Deja,
sa o
aidmenj
ji
a lieka
ik
i§
dalies,
nes
suda y a
ne
abécéliniu,
o
sis eminiu
p inci-
pu:
paciai
odyklei
da
eikia
odyklés
a
ben
u inio...
Knyga
pa a’y a
gy a
Snekamaja
kalba,
ku ioje
gausu
e o iniu
igi y
i
s ilis iskai
zymé os
sky ybos.
Tokia
kalba
labai
inkama
populia iam
eikalui,
galbui
mokymo
p iemonei
(pasak
au-

158
|
ARTURAS
JUDZENTIS
o iaus,
jos
pag indas
—
s uden ams
li uanis ams
skai y as
paskai u
ku sas),
aciau
neip as a
moks-
linei
monog a ijai.
Kaip
asoma
p a a méje,
knyga
y a
sky ybos
y imy
s iliaus
aspek u
ezul a-
as,
a¢iau
ji
ski iama
ne
mokslo
bend uomen¢i,
o
dés y ojams,
s uden ams,
edak o iams,
s ilis-
ams,
au o iams
(p.
6).
Tokia
d ilypé
knygos
p igim is
né a
jos
p i alumas...
4.
Kazimie o
Gai enio
knyga
Lie u iy
e minologija:
eo ijos
i
a kybos
me menys
(Vilnius:
LKI
leidykla,
148
p.)
iSaugo
i§
i ai iu
laiku
i
j ai iomis
emomis
asy y
s aipsniy
(plg.
Gai enis
1979,
1983,
1985, 1994,
1996a,
1996b,
1997,
2000
i
k .).
Taciau
ai
né a
s aipsniy
inkinys:
anks esnés
publikacijos
pe di b os
i
p i aiky os
ei i
didesnio
eikalo
dalimis.
Knyga
apibend inamojo
pobiidzio,
ainikuojan i
au o iaus
ke u iy
desim meciy
mokslinj
da -
ba
e minologijos
s i yje.
Taip
ja
p a a méje
apibidina
i
pa s
au o ius,
pab ézdamas,
kad
ji
.né a
nei
e minologijos
ado élis,
nei
koks
mokslinio
y inéjimo
skelbinys“(p.
11).
Toks
ne-
apib éZ as
eikalo
Zan as,
neaiski
paski is
i
ad esa as
knygai
labai
kenkia.
Daugiausia
ji
u i
ado éelio
b uozu,
nes
joje
dés omi
elemen a is,
pama iniai
e minologijos
dalykai.
Taciau
des y-
mas
nepakankamai
nuoseklus
i
apgal o as.
Pa yzdziui,
pa ies
e mino
apib ézimo
knygeléje
aip
i
ne adau,
no s
bi en
Siai
emai
ski as
pi masis
sky ius.
Vie oj
apib ézimo
nu odomi
keli
esminiai
sa okos
‘ e minas’
pozymiai,
kalbama
apie
siau aja
(ci uojami
S.
Salkauskis
i
E.
Jakai-
iené)
i
placiaja
e mino
samp a a
(ci uojama
Lie w iskoji
a ybiné
enciklopedija).
Jau
pi mame
knygos
sky iuje
(p.
17)
a ojami
neapib éz i
in ensionalo,
implikacionalo
e minai,
0
e mino
in ensijos
sa oka
paaiskinama
ik
eciame
sky iuje
(p.
28 ).
Susida o
isp dis,
kad
au o ius
a si
dangs osi
ci a omis,
nuo odomis,
aciau
engia
pasaky i
sa o
nuomone,
iesiai
i
iksliai
iSdés y i
min is.
Te minologija
Gai enio
laikoma
leksikologijos
Saka,
no s
i
pab éZiama,
kad
ji
labai
p iklauso
nuo
ki y
moksly
i
juos
ap a nauja
(19).
Tokia
,,ling is iné“
e minologijos
samp a a,
isigaléjusi
Lie u oje,
pa y é
iesioginj
a i inkamos
pak aipos
usy
e minology
(p z.,
V.
Danilenko)
da by
po eikj
i
y a
a ima
P ahos
bei
Kanados
e minologu
pazi oms
(plg.
Lau én,
Pich ,
H sg.
1993:
533 ).
Ji
yskiai
ski iasi
nuo
Siuo
me u
Vaka y
Eu opoje
y aujan¢ciy
Vienos
mokyklos
i
Siau és
k as u
e minology
paziii u,
pagal
ku ias
e minologija
laikoma
kalbo y os,
logikos,
on-
ologijos,
in o ma ikos
i
dalykiniy
mokslu
pa ibyje
besi o muojan¢ia
sa a ankiska
mokslo
Saka
(Wiis e
1974/2001:131
)
a ba
dalykiniu
mokslu,
kalbo y os,
bend osios
mokslo
eo ijos
i
iloso ijos
kons eliacija
(Lau én,
Myking,
Pich
1998:
47).
Esmingai
ski iasi
i
8iy
e minologijos
k ypéiy
poZii iai
j
e mino
i
sa okos,
e minologijos
i
kalbos
kul i os
bei
no minimo
san yki
(plg.
Lau n,
Pich ,
Hg.
1993: 493 ).
Knygoje
a ski ai
nag inéjami
e minams
keliami
eikala imai
(pi mame
sky iuje)
i
e minijos
ki imo
bei
no minimo
p incipai
(ke i ame
sky iuje).
No s
pa s
au o ius
e minams
keliamus
bend uosius
eikala imus
laiko
i
jy
e inimo
k i e ijais,
o
a p
sa oku
‘p incipas’
i
‘k i e ijus’
izi i
koo dinacijos,
be
ne
subo dinacijos
san yki
(Gai enis
1996a:
75-76),
ju
a pusa io
ySio
negalima
paneig i.
Vienus
i
ki us
nag inéjan
ski ingose
ie ose
neiS eng a
pasika ojimu
i
am
ik os
painia os.
S ai
aisyklingumo
p incipas
pasi odo
esas
ne
kas
ki a
kaip
e miny
aisyklingu-
mo
eikala imas,
au o iaus
duodama
ne
nuo oda
j
a i inkama
ki o
sky iaus
puslapi.
Sis emiSku-
mo
p incipas
apsk i ai
Siame
knygos
sky iuje
nenag inéjamas
(nu odomas
ik
jo
san ykis
su
ai-
syklingumu)
—
aki aizdu,
kad
jis
negali
bi i
kas
ki a
nei
e minams
keliamas
sis emiskumo
k i e ijus,
ap a iamas
pi majame
sky iuje.
Siais
a ejais
k i e ijy
i
p incipu
pa adinimai
su am-
pa.
Taéiau
jie
gali
i
ski is:
i8
ekonomijos
p incipo
paaiskinimo
(,,Ekonomijos
p incipas
eigia,
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
159
kad
pi menybe
eik ina
umpesniems
kalbos
iene ams*“,
p.
96)
ma y i,
kad
jis
su ampa
su
e -
minams
keliamu
umpumo
eikala imu.
Daugelis
e minams
keliamy
eikala imy
( aisyklingu-
mas,
ikslumas,
sis emiskumas,
umpumas,
s ilis inis
neu alumas)
a i inka
a ybiniu
e minolo-
gu
e minams
keliamus
eikala imus.
Ta¢iau
sa oka
‘ e miny
p agma ika’
jau
paim a
i8
Vaka u
e minologijos
(au o ius
nu odo
Cab é,
Gajdos
pa a des).
Koks
Sios
sa okos
u inys?
Tokio
pa ies
pa adinimo
s aipsnyje
e miny
p agma ikos
samp a a
susiau inama
iki
e minams
kelia-
muy
pa ikimumo
i
ikslumo
eikala imu
(Gai enis
2000:
7).
Nag inéjamoje
knygoje
e minu
p agma ika
aiskinama
ik
kaip
e minu
pa ikimumas,
o
e miny
ikslumas
nag inéjamas
kaip
a ski as
eikala imas.
Toks
pa i sinis
bandymas
de in i
ski ingas
kalbo y os
adicijas
nea odo
sékmingas.
Te miny
pa ikimumas
galé y
bi i
susie as
i
su
au o i e o
p incipu:
nea si ik inai
iek
iename,
iek
ki ame
ski snyje
kalbama
apie
s anda izuo us
i
aldzios
ins i ucijy
ap obuo us
e minus
(plg.
p.
33
i
94 ).
An ame
sky iuje
ap a iami
lie u iy
e minijos
Sal iniai.
Jame
plé ojamos
S.
Salkauskio
pazii-
os
(plg.
p.
51,
57-58).
Au o iaus
nuomoné
kiek
ski iasi
nuo
S.
Keinio
nu odomy
e minijos
Sal iniy
—
li e a ii inés
kalbos
Zodynas,
liaudies
e minai,
zodziy
da yba,
e miny
skolinimasis,
e iniai
(plg.
Keinys
1980:
60-96).
Lie u iy
e minologijos
is o ija
i8samiau
ignag iné a
eciame
knygos
sky iuje
kaip
e mino-
g a ijos
is o ija.
Penk ame
sky iuje
»
Ie minologijos
k yp ys,
mokyklos
i
zymesnieji
y iné ojai*
ji
apibadinama
ik
bend ais
b uoZais.
Siame
sky iuje
umpai
i
gana
aikliai
nusaky i
poka io
lie u iy
e minologijos
ypa umai:
ideologiniai
a i ai,
p iklausomybé
nuo
usy
e minologijos,
uZsienio
eo inés
li e a i os
s ygius.
Sios
aplinkybés
i§
dalies
a sispindi
i
nag inéjamame
eika-
le.
E.
Wis e io
i
H.
Felbe io
eo ijos
apibidin os
pe dem
glaus ai,
pasi enkinan
bend aisiais
dalykais.
Kiek
esmingiau ap a iama
S.
Gajdos
monog a ija
Wp owadzenie
do
eo ii
e minu.
Ku
kas
issamiau
nag inéjamos
a ybiniy
e minology
—
D.
Lo és,
T.
Kandelaki,
V.
Danilenko,
S.
Supe anskajos,
N.
Podolskajos
i
N.
Vasil’e os
eo ijos.
Ski snis
apie
S.
Salkauskio e minolo-
gijos
eo ija
emiasi
s aipsniu,
paskelb u
susilpnéjus
ideologinei
mokslo
p ieziii ai
(Gai enis
1983).
Beje,
knygoje
ma y i
Salkauskio
pazi i y
i aka
au o iui,
ne
ienu
a Z ilgiu
jj
bi y
galima
laiky i
Salkauskio
idéjy
eséju:
ski iami
ie
pa ys
pag indiniai
e minijos
Sal iniai
(ne
jy
hie a -
chija
knygoje
okia
pa i
kaip
Salkauskio
da buose),
iskeliami
bend ieji
e minijos
g ynumo,
pa-
s o umo,
da ybos
pa ogumo
p incipai,
nag inéjama
e miny
eks ensija
i
in ensija.
Knygoje
ma-
y i
didelé
bu usios
So ie y
Sajungos
e minology
(ypaé
Lo és,
Danilenko)
i aka
au o iui:
p o esionalizmy
i
e minijos
san ykio
nag inejimas,
ke u i
pag indiniai
e miny
da ybos
biidai,
no minamasis
e minijos
e inimas.
Tais
e ais
a ejais,
kai
knygoje
a pasakojamos
Vaka u
e -
minology
paZi os,
emiamasi
ik
an iniais
Sal iniais
(plg.
p.
16,
19,
22,
110-112).
ISim j
suda o
u bu
ik
S.
Gajdos
monog a ija.
Li e a ii os
sa aSe
adau
ik
ke u ias
Vaka y
e minology
pub-
likacijas
(neskaiGiuojan
j
lie u iy
kalba
iS e s o
J.
Haw ho n
Mode niosios
li e a ii os
eo ijos
Zinyno).
Siandien
ai
jau
im a
monog a ijos
(i
apsk i ai
lie u iu
e minologijos?)
sp aga,
ku ia
bi ina
kuo
g eidiau
uZ aisy i.
Beje,
li e a ii os
sa a’e
nesu ienodin as
me ikos
pa eikimo
bidas,
jame
pasigedau
pa ies
au o iaus
da bu.
Knygoje
nenuosekliai
pe eikiami
uzsienio
kalbininku
asmen a dZiai.
Jai
bi y
labai
p a e usi
dalykiné
odyklé.
Knygos
isuma
skai y oja
k eipia
j
e minologijos
p aei i,
j
ai,
kas
i
kaip
bu o,
o
ne
j
a ei j:
joje
nekeliami
lie u iy
e minologijai
kylan ys
uZda iniai,
nenu odomos
jos
silpnosios
ie os,
be eik
nes a s omi
p obleminiai
dalykai.
Tai
lie u iy
e minologijos
jau
nuei o
kelio
apiben-
d inimas.
160 |
ARTURAS
JUDZENTIS
5.
Jolan os
Gelumbeckai és
knyga
Linksniy
i
p ielinksniniy
kons ukcijy
sin aksé
Jono
B e kiino
Biblijos
E angelijoje pagal
Lukg
(Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u o
leidykla,
2002,
300
p.)
Lie u-
iu
kalbos
ins i u as
p adeda
nauja
se ija
,,Ope a
linguis ica
Li huanica*,
ku ioje
numa oma
spaus-
din i
apgin y
dak a o
dise acijy
pag indu
pa eng as
monog a ijas.
Sia
se ija
siekiama
e inges-
nius
jauny
li uanis u
y imus
pada y i
p ieinamesnius
mokslo
bend uomenei.
Gelumbeckai és
monog a ija
pa eng a
1999
m.
apgin os
dise acijos
(da bo
ado as
—
V.
Amb azas)
pag indu.
Kaip
aSoma
knygos
a a e,
ai
,, ik
nedaug
pa aisy a
dise acija*.
Au o es
pasi ink a
jdomi
i
ak uali
y imo
ema,
nes
iki
Siol
lie u iu
kalbo y oje
u ime
mazZai
sin aksés
y imu,
ku ie
em usi
eks ologine
e imo
san ykiy
su
o iginalu
(a
o iginalais)
anali-
ze.
Nenuos abu,
kad
monog a ija
jau
sulauké
eigiamos
ecenzijos
(z .
S amba y é
2003).
Kny-
ga
suda o
i adas,
du
sky iai
(,,Papildinys“
i ,,
Aplinkybés“),
is ados,
Sal iniy
i
li e a ii os
sa a-
Sas,
San umpy
paaiskinimai
i
okiSka
san auka.
I adas
i
abu
sky iai
p adedami
ci a omis
i§
$ en ojo
Hie onimo
laisku.
Da be
keliami
uZda iniai
iS i i
linksniu
i
p ielinksniniu
kons ukciju
sinonimija
i
e ima
palyginus
su
o iginalais
nus a y i
Siu
sin aksiniy
modeliy
adimasi
bei
aidos
polinkius
(plg.
p.
11 ).
I ade
au o é
pasisako
daugiausia
demesio
k eipusi
j
,.nuo
eiksmazodzio
p iklausomu
linksniy
i
p ielinksniniy
kons ukcijy
san yki,
linksniy
kei ima
p ielinksninémis
kons ukcijomis
i
ice
e sa“
(p.
13),
ai
y a,
ij
sin aksine
sinonimija.
No s
sin aksiniai
iene ai
oliau
in e p e uojami
seman iskai,
aciau
sin aksiné
seman ika
né a
Sio
da bo
s i is.
Tam
ik os
a spi ies
seman ikos
lygmenyje
au o ei
p i eiké
no in
sug upuo i
sin aksinés
aiskos
a ian us
i
iSnag iné i
jy
a pu-
sa io
san ykius.
Siam
eikalui
bi u
isiskai
pakake
em is
linksnius
a
p ielinksniy
kons ukcijas
p isijungian¢iy
eiksmazodziy
eiksme,
.
y.,
leksine
seman ika
(kaip
ik
aip
nag inéjamoji
me-
dziaga
pacios
au o és
i
g upuojama).
Rem is
alen ingumo
eo ija,
isi es i
da be
seman iniy
unkciju
e minus
a odo
ne eikalinga,
nemo y uo a
nei
i iamos
medZiagos,
nei
issikel y
y imo
iksly
a z ilgiu
(a k eip inas
démesys,
kad
da bo
is adose
seman iniy
sa oky
be eik
neliko).
Be
o,
ai
sukelia
i
am
ik os
painia os,
nes
kalbos
seman inio
lygmens
sa okos
bea odai igkai
maisomos
su
sin aksinio
lygmens
sa okomis,
0
bii inybe
jas
g ieZ ai
ski i
ne
ka a
y a
pab ézes
i
Sio
da bo
ado as
Vy au as
Amb azas
(plg.:
,,ski i
sin aksini
i
seman ini
lygmeni
pi mojoje
analizés
pakopoje
bi ina
<...>
am,
kad
galé ume
iksliau
apib éz i
ju
san ykius*
(Amb azas
1986:
29)).
Pa yzdziui,
sin aksiné
sa oka
papildinys
apib éziama
emian is
ne
ik
sin aksiniu
pozymiu
(su
a iniu
siejamas
p ijungiamuoju
ySiu),
be
i
seman iniais
san ykiais
—
,,y a
jo
[ a i-
nio!]
bi inasis
palydo as*
(p.
15);
san ykiai
a p
sin aksiniu
iene y
—
a inio
i
papildiniu
— aip
pa
nus a omi
,,pagal
eiksmazodziu
seman inj
jungluma*
(p.
15)
i
.
.
Plg.
da
oki
seman iniu
unkcijy,
sin aksiniy
unkcijy
(sakinio
daliu)
i
linksniy
eikSmiu
suplakima:
,,
Vulga oje
ins u-
men o
papildiniu
eina
p ielinksninés
kons ukcijos
de
+
abl.
( a ojamos
sinonimiskai
ins umen o
ablia y ui
i
u incios
dalies
gene y o
a spal i
[...])*
(p.
81).
Monog a ijoje
au o e
kaip
olygius
a ian us
nag inéja
B e kiino
i
jo
da bo
aisy oju
(pag in-
dinio
eks o
i
ko ek ii y)
sin aksines
kons ukcijas.
Tokiu
biidu
j
k ii a
suplakami
ski ingiems
idiolek ams
(gal
ne
ski ingoms
a méms)
biidingi
dalykai.
Da bas
bi u
e ingesnis
,
jeigu
pa-
ies
B e kiino
kalba,
jos
a ian ai
bi u
nag inéjami
a ski ai
nuo
e imo
aisy oju
kalbos.
Pi majame
monog a ijos
sky iuje
nag inéjama
objek iniy
seman iniu
unkciju
aiska
pasi ink-
ame
Sal inyje.
In e p e uojan
a ski as
e imo
ie as
pasi aiko
ne ikslumy.
Pa yzdziui,
Lk
2,26
pa yzdyje
(2
len elé,
p.
38)
akuza y as
Ch i u
aldomas
ne
neigiamo,
kaip
eigiama,
0
eigiamo
daly io
egeies;
zodelis
ne
Siame
sakinyje
y a
jung ukas,
o
ne
neigiamoji
dalely é
( as
pa
i
56
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
161
isnaSoje
p.
40).
Sakinyje
Lk
14,
24
(p.
39)
galininkas
po
eiksmazodzio
agau i
aiskinamas
gio
eiksmazodzio
junglumu.
Toks
aiskinimas
isiskai
eisingas,
ik
pa j
pa yzdi
isai
ne inka
ap a i
su
neiginio
galininkais,
nes
eiksmaZodis
jame
(kaip
i
lo yniskame
bei
okiskame
eks uose)
y a
be
neiginio!
Fo ma
du ches
sakinyje
Lk
14,26
(p.
39)
laikoma
neiginio
galininku,
a ojamu
nuo
neigiamo
ji
aldancio
eiksmazodzio
nu olusioje
pozicijoje.
Taciau
pag isciau
ja
laiky i
ienas-
kai os
kilmininku
(du che
:
du ches),
nes
i
lo yniskame
( aip
pa
i
okiSkame)
o iginale
a i ik-
menys
y a
ienaskai os
o mos;
be
o,
Gallus
§j
Zodi
pakei é
zodziu
sziwa a,
ku is,
be
abejo,
y a
ienaskai os
kilmininkas
(Sis
aisymas
au o és
nepazymeé as
i
neap a as).
Zodelis
neg
Lk
saki-
nyje
22,68
(3
len elé,
p.
41)
laiky inas
ne
neigiamaja
dalely e,
o
jung uku;
po
jo
einan i
eiksma-
zodzio
o ma
y a
eigiama.
Kalban
apie
zodzius,
ku ie
aldo
kon en y o
unkcija
u inéius
papildinius
minimi
i
,, a dazodiniai
junginiai
su
psichinés
esp.
izinés
bisenos
biid a dziais
pilnas,
gy as
“(p.
48).
G ei¢iausiai
cia
au o és
u é i
omeny
a dazodiniai
a iniai,
ku iuos
su
miné aisiais
bid a dzZiais
suda o
jung is
bi i
(
plg.
p.
62);
jie
galé y
bi i
laikomi
i
junginiais,
be
ne
a dazodiniais,
0
eiksmazodiniais.
Inagininkas,
einan is
su
eiksmazodziu
paso in i
Lk
15,16
i
junginiu
sociam
ba i
Lk
16,21
laikomas
ins umen o
inagininku
(p.
81).
Taciau
daugiau
pa-
g indo
Cia
izid é i
kon en y o
seman ine
unkcija,
juo
labiau,
kad
lo yniskame
Sal inyje
jas
a i in-
ka
ne
ablia y as,
o
p ielinksnio
de
kons ukcijos.
An ajame
sky iuje,
ku is
suda o
didziaja
monog a ijos
dalj,
nag inéjamos
ad e bialinés
se-
man inés
unkcijos.
Aplinkybés
Same
sky iuje
iesiog
apa inamos
su
seman inémis
unkcijomis
(plg.
p.
84-85),
aéiau
oli
g azu
ne
isos
jos
uzima
p edika y
a e iamas
a gumen u
pozicijas.
Pagal
adicine
aplinkybiy
klasi ikacija
ski iamos
ie os,
laiko,
biido,
p ieZas ies
i
ikslo
seman-
inés
unkcijos.
Vie os
seman iné
unkcija
smulkiau
ski s oma
i
ie a
iduje
i
ie a
ne iduje.
Vie a
a p
ko
no s
emian is
sin aksinés
kons ukcijos
a ba
p iklausomojo
Zodzio
eik’me
laikoma
ie os
iduje
poklasiu
(p.
116).
Vie a
iduje
sa o
uoz u
ski s oma
i
ie a
ibo oje
e d éje,
ie a
ploks umoje
i
ie a
aplinkoje
(p.
86).
Remiamasi
leksine
seman ika:
konk e ieji
ie a
ei8-
kian ys
daik a a dZiai
(dangus,
é iské
e c.)
ski iami
p ie
pi mosios
(p.
88),
0
abs ak ieji
( am-
suma)
i
asmenis
Zymin ys
a dazodZiai
—
p ie
eciosios
g upés
(p.
106);
plokS uma
eiskian-
ys
daik a a dziai
(pa alas)
(i8
esmés
ai
konk eciyju
daik a a dziy
poklasis)
isski iami
j
eciaja
g upe¢
(p.
104).
Be
o,
p ie
ie os
iduje
ski iama
idinés
bisenos
unkcija.
Remiamasi
p iklau-
somojo
a dazodzio,
aldanéiojo
eiksmazodzio
a ba
kons ukcijos
eiksme
(p.
110-111).
Vyksmo
samonéje
unkcija
igski iama
aldan¢iojo
eiksmazodzio
( e ba
dicendi,
sen iendi,
co-
gi andi)
i
p iklausomojo
a dazodzio
(pap as ai
asmeninio
j a dzZio)
eiksmés
pag indu
(p.
114).
Vie a
ne iduje
smulkiau
ski s oma
i
ie a
pa i siuje,
apacioje
a ba
Sone.
Kaip
ma y i,
Si
gana
sudée inga
klasi ikacija
suda y a
emian is
ski ingais
k i e ijais
i
né a
labai
nuosekli.
Vidinés
biisenos
eiksmé
nuo
yksmo
samoneéje
gali
ski is
ik
aldanGiojo
eiksmazodZio
eiké-
me,
odél
Apd
19,
21
pa yzdys
(p.
111)
su
e bo
cogi andi
nudumoio
eikiau
ski inas
p ie
pas a osios
g upés.
Riba
a p
konk eéiujy
i
abs ak¢iyjy
daik a a dziy
aip
pa
ne yski,
odél
M
4,16
pa yzdys
(sédé i
Sesélyje)
(p.
107)
nedaug
ski iasi
nuo
Lk
23,25
(apkal as
bu o
u me)
(p.
92).
Tu bi
bi y
pakake
ski i
iena
ie os
seman ing
unkcija
i
isnag iné i
seman iniy
p iesp iesy
‘ idus’
:
‘ne
idus’;
‘konk e u’
:
‘abs ak u’,
“gy a’
:
‘negy a’,
‘Zmogus’
:
‘ne
zmogus’
po eikj
sin aksinei
e imo
i
o iginalu
aiskai.
Didesné
nege o e
y a
ski s ymo
k i e ijy
ne-
ienaly iskumas:
iename
i
ame
paciame
ski s ymo
lygmenyje
emiamasi
p iklausomojo
( ie-
a
iduje
i
jos
poklasiai,
i8
dalies
idiné
bisena)
a ba/i
aldanCiojo
(i8
dalies
idiné
bisena,
168
|
ARTURAS
JUDZENTIS
Ne
ienu
a eju
keis a
au o iaus
ZodZiy
a ka,
pa yzdziui:
au o ius,
dialek ologijos
pozi i iu
is y es
1605
m.
ka ekizmo
kalba,
nus a é
1,
p.
481,
plg.
au o ius,
is y es
dialek ologijos
poziii iu
1605
m.
ka ekizmo
kalbq,
nus a é
Zinke icius
1972:
83;
s .
Jono
i
ki ose
baznyciose
ne
10
me y
mies ieciams
lie u iskai
sakes
pamokslus
1,
p.
488,
plg.:
ne
10
me y
sakes
pamokslus
lie u is-
kai
mies ieciams
s .
Jono
i
ki ose
bainyciose
Zinke icius
1972:
90.
Zodziy
a ka
liko
nepa-
aisy a:
cia
labai
ispli usios
(<i8pli e)
<...>
o mos
su
jo u: bal dj, bal iej
>
balciej,
bal uoj
I,
p-
485-486.
Ci a os
s aipsnj
engian
pe spausdin i
nepa ik in os
i
nepa aisy os.
Pa yzdZiui,
ci uojan
K.
Jablonskio
s aipsni
jau
1972
m.
bend a
kalba
pakeis a
j
bend iné
kalba
(Zinke icius
1972:
91;
plg.
1
490),
pla esniems
klodams
—
j
pla iesiems
klodams
( en
pa );
pe spausdinan
s aipsnj
ci a a
da
pano min a:
Ta
a mé
<...>
nebu o,
Zinoma,
nus a y a,
ja
(<ji)
sa aime
i o
cen o
a me
(I,
p.
490).
Siek
ick
aisy a
i
s aipsnio
angliska
san auka
I
498-499:
pa adinime
ise
‘kilmé’
pakeis a
i
o igin;
G ea
Dukedom
o
Li huania
isu
keis as
{|
G and
Duchy
o
Li huania,
pa aisy os
kelios
sin aksinés
kons ukcijos
i
po
kelis
p ielinksniy
bei
a ikeliu
a ojimo
a ejus.
Pe spaude
iS aisy os
ko ek i os
klaidos,
pa yzdziui:
pasku iniai
(<pasuku ini)
(I,
p.
485,
59
iSnaSa);
Gwagnini
(<Gwagnin)
(I,
p.
494,
98
isnaSa),
p a osla y
(<p o osla u)
(I,
p.
490).
Liko
i
nepa aisy y
dalyky:
Me kinés
(Tu gelio
(>Tu geliu)
a me
I,
p.
489;
aiSkai
(>aiskiai)
I,
p-
494;
ie
eks ai,
ypaé
XVIII
amZiuje,
mi gé e
mi géjo
polonizmais
I,
p.
497.
Kaip
daznai
a si inka,
pe spausdinan
pada y a
naujy
klaidy.
Pa yzdziui,
kablelio
nebu o
i
ne eikia
52
iSnaSoje
(I,
p.
484);
J.
O ebskio
eikalo
pa adinimas
34
iSnaSoje
(I,
p.
480)
pa asy-
as
mazaja
aide;
18
iSnaSoje
(I,
p.
479)
R.
Bela mino
ka ekizmo
e imo
pa adinime
a si ado
ne eikalingas
kablelis
(po
zodzio
Anno).
Au o iaus
p a a méje
nusis a y a
ne ienodin i
ki a au¢iy
pa a dziu
i
uZsienio
asmen a dziy
asybos,
nes
ji
,,Lie u oje
nuola
kai alio a,
nepasizyméjo
nuoseklumu*
(I,
p.
8).
Vis
dél o
as-
men a dziy
aSyba
su ienodin i
paka o inai
spausdinan
ski ingu
laiku
paskelb as
publikacijas
nebu y
bu e
labai
sudé inga,
o
leidinys
bi y
pasida es
ien isesnis,
juo
bu y
pa ogiau
naudo is.
Leidinyje
nesu ienodin a
iSnaSose
i
li e a ii os
sa aSuose
nu odomy
publikacijy
me ikos
pa-
eikimo
a ka.
Nuo odose
palik a
i
klaidy.
S ai
489
p.
76
iSnaSoje
nu ody a
K.
Jablonskis,
Senoji
lie u iska
knyga,
Kaunas,
1947,
104-105.
IS
iesy
K.
Jablonskis
né a
nu odomos
knygos
au o ius,
ne ne
edak o ius
(jos
a sakomasis
edak o ius
bu o
V.
Mykolai is)
—
Siame
inkinyje
idé as
jo
s aipsnis
,.Maz ydo
gy enimas
i
aplinka“,
ku j
i
de éjo
iSnaSoje
nu ody i.
Ta
pa i
klaida
ka ojama
i
s aipsnio
90 bei
93
iSnaSose.
Klaideliy
palik a
i
nu odan
senuju
lie u isku
as yu
pa adinimus.
Pa yzdziui,
K.
Si ydo
Punk y
sakymy
an as éje
(p.
478,
8
isnaSa):
kazan
(>kazan),
Jejykiem
(>Je¢3zykiem),
po
zodzio
Li ew/kiem
p aleis as
zodis
P zez,
W
Wilne
(>W
Wilnie),
abejoniy
kelia keliy
diak i iniy
Zenkly
aSymas
i
ne aSymas.
ISnaSose
keis ai
a odo
pas abos
spausdinama
p ie
seniai
iséjusiy
i
ne gi
ame
paciame
ome
paka o inai
publikuojamy
pa ies
au o iaus
s aipsniy
(plg.
I,
p.
479, 482,
490,
494,
496...).
Palik a
i
nuo oda
j
bisima
au o iaus
monog a ija
Vilniaus
lie u iy
kalba
XVII
amiiuje
(1,
p.
494,
97
isnaSa),
ku i,
kiek
man
zinoma,
iki
Siol
né a
paskelb a...
(g eiciausiai
u é a
omeny
knyga
Lie u iy
an oponimika.
Vilniaus
lie u iy
asmen a dziai
XVII
a.
p adzioje,
Vilnius:
Mokslas,
1977).
Au o iaus
pas aby,
i ai iu
laiku
pasi odziusiy
s aipsniy
sasaju
s inga
i
ki ais
a ejais.
Pa yz-
dziui,
pi mame
ome
spausdinamo
s aipsnio
,,Ry ie i8koji
XVII
a.
lie u iy as y
kalba,
jos
kilmé
i
iSnykimas*
58-oje
i
100-ojoje
iSnaSose
ikslinami
anks¢iau
iSéjusio
i
an ame
ome
pe spaus-

NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
169
dinamo
s aipsnio
,,Apie
1605
m.
ka ekizmo
a me“
eiginiai
(I,
p.
485,
495),
a¢iau
a i inkamo-
je
Sio
s aipsnio
ie oje
ie
pa ys
eiginiai
nepa ikslin i,
neduo a
ne
nuo odu
j
élesni
s aipsni,
isspausdin a
pi mame
inkinio
ome
(plg.
II,
p.
48,
115).
Tokie
i
ki i
a ejai
kelia
abejoniy
del
inkinio
s aipsniy
idés ymo
a kos.
Pi mojo
omo
pasku iniame
sky iuje
,,RaSomosios
kalbos
kilme*
skelbiami
s aipsniai
glaudZiai
susije
su
an ojo
omo
sky iuje
,,Senyjy
as y
kalba“
pe -
spausdinamais
s aipsniais,
odél
bi y
bu e
pa ogu
juos
sude i
j
a
pa j
oma.
Zinke iciaus
s aipsniy
ink iné
—
kiek ienam
ling is ui
(i
bal is ui)
naudinga
knyga.
Sioje
ap-
z algoje
iSdes y os
pas abos
dél
leidinio
pa engimo
né
kiek
nemenkina
paéiu
s aipsniu
e és.
Apz alga
baigian
no s
umpai
paminé ini
joje
neap a i
2002-aisiais
i8éje
kalbo y os
eika-
lai.
Tai
Zodynai:
isy
pi ma
Lie u iy
kalbos
Zodyno
baigiamasis,
d ideSim as,
omas
(Z
aidé,
y-
iausiasis
edak o ius
Vy au as
Vi kauskas,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u o
leidykla,
XXII,
1158
p.),
An ano
Lybe io
Sinonimy
Zodyno
an as
pa aisy as
leidimas
( edak o ius
Jonas
Pau-
lauskas,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u o
leidykla,
XIV,
586
p.)
i
elek oninis
Daba inés
lie u-
iy
kalbos
Zodyno
( y iausiasis
edak o ius
S asys
Keinys,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as)
ke i o
leidimo
a ian as.
Didziasias
kalbo y os
sukak is
p imena
Zi os
Siménai és
i
Jolan os
Zaba skai és
suda y as
p oginiy
s aipsniy
inkinys
D idesim
Lie u iy
kalbos
Zodyno
omy
(Vil-
nius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
48
p.)
bei
Onos
Alekna icienés
i
Jolan os
Zaba skai és
suda y-
as
a p au inés
pa odos
ka alogas
Biblijos
e éjas
Jonas
B e kiinas
(Vilnius:
Lie u os
dailés
muziejus,
159
p.).
G azia
knyga
apie
zodynininke
B one
Vosyly e
suda é
Kazys
Mo kiinas
i
Klemen ina
Vosyly é
(B oné
Vosyly é:
kelias
j
didijj
Zodynq,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u o
lei-
dykla,
198
p.).
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
1986:
Lie u iu
kalbos
sakinio
sin aksinés
i
seman inés
s uk i os
iene ai.
Lie u iy
kalbo y-
os
klausimai
25,
4-44.
BACEVICIOTE,
R.
2001:
Saliy
Snek os
onologiné
sis ema:
p ozodija
i
okalizmas.
Dak a o
dise acija,
ank ai is,
Vilnius:
Vilniaus
pedagoginis
uni e si e as.
BaLCIKoNIS,
J.
1955/1978:
Su as as
kalbos
mokslo
dokumen as.
Rink iniai
as ai
1,
suda é
Aldonas
Pupkis,
Vilnius,
246-249.
BussMaNN,
H.,
H sg.
2002:
Lexikon
de
Sp achwissenscha ,
D i e,
ak ualisie e
und
e wei e e
Au lage,
S u ga :
Al ed
K one
Ve lag.
FRAENKEL,
E.
1962:
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch
1:
A
—
p i eki io i,
Heidelbe g:
Ca l
Win e ,
Uni e si a s e lag.
GAIVENIS,
K.
1979:
Bend ieji
lie u iy
e minijos
ki imo
i
no minimo
p incipai.
Lie u os
TSR
MA
da bai
A
3
(68),
77-86.
GAIVENIS,
K.
1983:
S.
Salkauskio
e minologijos
eo ija.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
22:
Lie u iy
kalbos
specialioji
leksika,
128-136.
Gal enlis,
K.
1985:
Lie u iy
kalbos
p o esionalizmai.
Lie u os
TSR
MA
da bai
A
4
(93),
74-80.
Gal enIs,
K.
1994:
Ta p au iniy
e minologijos
p incipy
aikymas
miisy
e minijai.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
31,
11-17.
Ga enls,
K.
1996a:
Apie
du
e miny
no minimo
p incipus.
Li uanis ica
1
(25),
75-79.
GaI enls,
K.
1996b:
Kalbiniai
i
loginiai
e miny
eikala imai.
Te minologija
3,
26-38.
Gal enls,
K.
1997:
Te minizacija
i
de e minizacija.
Te minologija
4,
4-7.
GaIVENIS,
K.
2000:
Te miny
p agma ika.
Te minologija
7,
5-8.
GAIVENIS,
K.,
KEINYS,
S.
1990:
Kalbo y os
e miny
Zodynas,
Kaunas:
S iesa.
170
|
ARTURAS
JUDZENTIS
GIRDENIS,
A.,
GIRDENIENE,
D.
1997:
1795
me y
,,Ziwa o“
indeksas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
JASANOFF,
J.
H.
1994:
Aspec s
o
he
In e nal
His o y
o
he
PIE
Ve bal
Sys em.
F iih-,
Mi el-,
Spd indoge -
manisch,
Ak en
de
IX.
Fach agung
de
Indoge manischen
Gesellscha
1992
in
Zii ich,
h sg.
on
G.
E.
Dun-
kel,
G.
Meye ,
S.
Sca la a,
Ch .
Seidl,
Wiesbaden,
149-168.
JoNIKAs,
P.
1972:
Lie u iy
bend inés
asomosios
kalbos
kii imasis
an ojoje
XIX
a.
puséje,
Cikaga:
Pedagogi-
nis
li uanis ikos
ins i u as.
KARALIUNAS,
S.
1987:
Bal y
kalby
s uk ii y
bend ybés
i
jy
kilmé,
Vilnius:
Mokslas.
KAUKIENE,
A.
1994:
Lie u iy
kalbos
eiksmazodizio
is o ija
1,
Klaipeda:
Klaipédos
uni e si e as.
KEInys,
S.
1980:
Te minologijos
abécélé, Vilnius:
Mokslas.
KEINyYS,
S.,
ed.,
1993:
Daba ineés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
eCias
pa aisy as
i
papildy as
leidimas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
KEINYS,
S.,
ed.,
2000:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
ke i as
leidimas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedi-
ju
leidybos
ins i u as.
KEINYS,
S.,
ed.,
2002:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
elek oninis
ke i o
leidimo
a ian as,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
Kocu,
Cu.
1990:
Das
mo phologische
Sys em
des
al ki chensla ischen
Ve bums
-I1,
Minchen.
Lau REN,
C.,
PicuT,
H.,
H sg.
1993:
Ausgewdil e
Tex e
zu
Te minologie,
Wien:
Te mNe .
LauREN,
C.,
MYKING,
J.,
PICHT,
H.
1998:
Te minologie
un e
de
Lupe.
Vom
G enzgebie
zum
Wissen-
scha szweig,
Wien:
Te mNe .
LESKAUSKAITE,
A.
2001:
Pie aka iniy
pie y
auks aiciy
okalizmas
i
p ozodija:
onologinis
i
ekspe imen inis
y imas.
Dak a o
dise acija,
ank as is,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vy au o
DidZiojo
uni e si e as.
MAZIULIENE,
|.
I.
1996:
Cen inés
Siau és
Zemaiciy
a més
p ozodija.
Ins umen inis
i
socioling is inis
y imas.
Kalbo y a
45
(1),
30-115.
Mo KUnas,
K.,
pa .
1999:
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
MuRINIENE.
L.
2000:
Akmenés
snek os
onologiné
sis ema:
okalizmas
i
p ozodija.
Dak a o
dise acija,
ank as is,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e as.
PakeE ys,
A.
1994:
Akcen ologija
1:
Daik a a dis
i
biid a dis,
Kaunas:
S iesa.
Rosinas,
A.
1996:
Lie u iy
bend inés
kalbos
j a diiai:
unkcija
i
seman ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklo-
pedijy
leidykla.
SLIZIENE,
N.,
VALECKIENE,
A.
1992:
Lie u iy
kalbos
sky yba
i
agyba,
Vilnius:
Mokslas.
SuBACIUus,
G.
1998:
Zemaiciy
bend inés
kalbos
idéjos.
XIX
amziaus
p adzia,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedi-
ju
leidybos
ins i u as.
S amBa YTE,
J.
2003:
[Rec.:]
Jolan a
Gelumbeckai é,
Linksniy
i
p ielinksniniy
kons ukcijy
sin aksé
Jono
B e kiino
Biblijos
E angelijoje
pagal
Lukq.
Ope a
linguis ica
Li huanica
1.
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u o
leidykla,
2002,
296
p.
—A chi um
Li huanicum
5,
2003,
311-314.
Vi Kauskas,
V.
1976:
Siau és
y y
diinininky
snek y
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
VITKAUSKAS,
V.
2003:
[Rec.:]
Dai a
A koéai y é.
Pie y
Zemaiciy
aseiniskiy
p ozodija
i
okalizmas.
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u o leidykla,
2002,
222
p.
—
Ac a
linguis ica
Li huanica
48,
185-187.
WusTER,
E.
1974/2001:
Die
Allgemeine
Te minologieleh e
—-
Ein
G enzgebie
zwischen
Sp achwissenscha ,
Logik,
On ologie,
In o ma ik
und den
Sachwissenscha en.
Te minologie und
Wissenso dnung.
Ausgewdil e
Sch i en
aus
dem
Gesam we k
on
Eugen
Wiis e ,
h sg.
on
H.
Pich ,
K.-D.
Schmi z,
Wien:
Te mNe ,
131-
174.
ZINKEVICIUS,
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
ZINKEVICIUS,
Z.
1972:
Ry ie i$koji
XVII
a.
lie u iy aS u
kalba,
jos
kilmé
i
iSnykimas.
Bal is ica
8
(1),
79-100.
ZULYS,
V.
1969:
Vadinamujy
nekai omujy
j a dziy
ie a
lie u iy
kalbos
g ama inéje
sanda oje.
Bal is ica
5
(2),
167-177.
A i as
Judzen is