ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LI
(2004),
125-139
NAUJU
DARBU
APZVALGA
Su ey
o
Recen
Publica ions
LIETUVIU
KALBOTYRA
2003-AISIAIS
METAIS:
LIETUVOJE
ISLEISTI
DARBAI
Du
iks an¢iai
e ieji
lie u iy
kalbo y ai
nebu o
dosnis.
Su
Siu
me y
da a
Lie u oje
isleis os
i
Cia
apz elgiamos
ys
monog a ijos
(Vy au o
Ka delio,
Ri os
Mili inai és,
Juozo
Ju kéno),
ys
s aipsniu
inkiniai
(Leksikog a ijos
i
leksikologijos
p oblemos,
Sin aksiniy
ySiy
y imai,
Zigmo
Zinke iciaus
Rink iniy
s aipsniy
3-asis
omas)
i
senojo
Lie u os
a dyno
publikacija
(Jono
Palionio
XVI/
a.
an osios
pusés
Punios
pa apijos
asmen a dziai
i
ie o a dzia ).
1.
Vy au o
Ka delio
monog a ija
Ry y
auks aiciy
snek y
sla izmy
onologijos
b uozai
(Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla,
2003,
195
p.,
ISBN
9986-19-562-4
[Vilniaus
uni e si e o
Filologi-
jos
akul e o
mokslo
da bai])
pa eng a
1999
m.
apgin os
dise acijos
pag indu.
Ja
suda o
p a a mé,
j adas
i
ys
sky iai.
Knygos
pabaigoje
spausdinama
Bj no
Wieme io
is e s a
iSsami
okiska
da bo
san auka
(p.
146-158),
gausus
li e a u os
sa aSas
(p.
159-168),
su umpinimy
paaiskinimas
(p.
169)
i
abécélinis
sla izmy
sa asas
(p.
170-195),
ku iame
nu odomos
kiek ie-
no
sla izmo
g ama inés
o mos,
ki ciuo é,
eiksmé,
galimi
skolinimosi
Sal iniai.
P a a méje
(p.
9-10)
pag indziamas
da bo
ak ualumas:
no s
lie u iy
kalbos
sla izmai
jau
palygin i
nemazai
i i,
aciau
is
da
,,s inga
s uk i iniy
i
ypaé
diach oniniy
sla izmy
y i-
my. Viena
i§
maZiausiai
i y
s iciy
y a
sla izmy
onologija“
(p.
9).
Gana
placiame
j ade
(p.
11-33)
ap a iamos
lie u iy
kalbos
sla izmy y imo
k yp ys,
p oblema ika,
me odiniai
y imo
i
ekons ukcijos
p incipai.
Pag indiniu
y imo
me odu
pasi ink a
idiné
ekons ukcija;
y imas
laikomas
j adu
j
olesnius
i
pla esnius
sla izmy
in eg acijos
y imus
(p.
27).
Ti iamo-
ji
medZiaga
a ink a
a sa giai,
démesingai,
iS
pi miniy
Sal iniy
(plg.
p.
27-28),
odél
y a
pa iki-
ma
i
nekelia abejoniy.
I ado
pabaigoje
glaus ai
apz elgiami
onologinés
ekons ukcijos
p incipai
(p.
29-33).
A k eipia
démesj
ai,
kad
au o ius
jau é
po eikj
j ade
pab éZ i
okius
pama inius
eo inius
dalykus
kaip
ski inga
skoliniy
ch onologija
a
onologinés
in eg acijos
sis emiSkumas.
Pi majame
knygos
sky iuje
,,Snek y
onologiné
sis ema“
(p.
33-44)
glaus ai
ap a os
s a -
biausios
i
ski iamosios
snek y
ypa ybés,
onemy
dis ibucija,
di e enciniai
pozymiai,
onologi-
ne
sis ema.
An ajame
sky iuje
,,Sla y
kalby
okalizmo
b uozai“
(p.
44-62),
ka u
su
anks esniuoju
suda anciame
j ading
y imo
dali,
ap a iami
eikalingi
e minai
i
sla y
kalby
klasi ikacijos,
apz elgiama
sla y
kalby
balsiy
sis ema.
Sky ius
in o ma y us,
a¢iau
kiek
pe
pla us,
jame
neis eng a
pasika ojimu.
T eciajame,
pag indiniame,
sky iuje
,,Sla izmy
in eg acijos
aida“
(p.
62-145)
nag inéjama
kokybiné
i
kiekybiné
sla y
balsiy
in eg acija
i
jos
aida,
apibend inama
sla izmy
j aka
snek y
okalizmo
sis emai.
126
|
ARTURAS
JUDZENTIS
Kokybinés
in eg acijos
y imas
p adedamas
nuo
balsiy
0,
e.
Nus a omi
pag indiniai
ki ciuo-
os
pozicijos
in eg acijos
désniai
,,sla y
o
—
sla izmy
ki éiuo as
pusilgis
4.“,
,,sla u
e
>
sla iz-
my
ki Ciuo as
pusilgis
é.“
i
pa odomas
jy
pe o ma imas
j
désnius
,,sla y
o
>
sla izmy
ki diuo as
pusilgis
w3.“,
,,sla y
e
—
sla izmy
ki éiuo as
pusilgis
ié.“.
[ ikinamai
a skleidziamos
desniy
pe o ma imo
p ieZas ys
—
Snek y
pusilgiy
balsiy
posis emyje
bu usi
sp aga
( idu inio
pakilimo
na iy
s ygius)
(p.
89).
In eg acijos
désniy
kai a
a i inkan i
san ykiné
ch onologija:
sla izmai
su
ki Ciuo ais
pusilgiais
d.,
é.
esa
senesni,
0
su
ki Ciuo ais
pusilgiais
3.
ié.
—
naujesni
(p.
76).
Désniai
nee imologiniai
,,sla y
o,
e
—
sla izmy
ki ¢iuo i
pusilgiai
2,
e
susida e
deél
sla y
kalby
okalizmo
sis emy
aidos:
skolinimosi
me u
i8
,,je y“
kile
u
i
i
ipo
balsiai
éliau
Siose
kalbose
su apg¢
su
i e
(p.
78-81).
Sla izmai
su
okios
kilmés
okalizmu
suda a
seniausia-
ji
Snek y
sla izmy
sluoksnj:
jie
esq
pasiskolin i
da
p ie’
XII
amZiy.
Snek y
sla izmai
su
ki éiuo-
u
ilguoju
ie-
ki aip
nei
Bugos
aiskinami
ne
bu usio
sla y
,,jacio“
di ongisku
a imu,
o
paciy
snek y
balsio
ie-
aida:
skolinimosi
me u
,,jaciui*
bu es
a imiausias
siau as
idu inio
pakilimo
p iesakinés
eilés
Snek y
balsis
*e-,
i$
ku io
éliau
ki ciuo oje
pozicijoje
i8 iedéjes
ie-.
(p.
84-85).
Sioje
a gumen acijoje
a odo
nepakankamai
a siZ elg a
j
skoliniy
ch onologija
i
seman ika.
Nag inéjan
sla y
balsio
a
in eg acijos
désnius
g aziai
a skleidziama
jy
kai a,
ku iai
pos iimj
da es
Snek y
*a-
—
9:
ki imas
(p.
89-91).
I ikinamai
pa ody os
sla y
balsiy
0,
e,
a,
in eg acijos
désniy
pe si o ma imo
a pusa io
sasajos
i
a skleis i
Snek y
okalizmo
aidos
nulem i
jo
mo y ai.
Remian is
anks esne
Snek y
balsiy
*a-
i
*e-
dis ibucija
(po
minké yjy
p iebalsiy,
neu alizacijos
pozicijoje,
egaléjes
bi i
a ojamas
balsis
*e-)
a sisakoma
Biigos
aiskinimo,
esa
ski ingus
sla y
ja
a i ikmenis
a mése
u in ys
sla izmai
y a
skolin i
ne
uo
padiu
laiku
(Biga
1912/1958:
347).
In eg acijos
désnio
,,sla y
y
—
sla izmy
ki éiuo as
d ibalsis
ui“
susida ymas
aiSkinamas
onologinémis
p ieZas imis.
A me ama
Bigos
nuomoné,
kad
wi
sla izmuose
galé-
jes
a si as i
i8
uzpakalinés
eilés
sla y
y
(1912/1958:
348)
i
iskeliama
hipo ezé,
kad
jis
,,galéjo
susida y i
ada,
kai
i,
w
iS
sonan y
i o
balsiais.
Taip
pasikei us
i,
4
s a usui,
u,
bidamas
balsis,
galéjo
suda y i
pi majj
d ibalsio
démenj*
(p.
103).
Toks
d ibalsio
ui
kilmés
aiSkinimas
né a
labaij ikinamas.
Nag inejan
kiekybing
in eg acija
knygoje,
ki aip
negu
Bigos
(1912/1958:
344),
sla izmy
balsiy
kiekybés
ski umai
aiSkinami
ne
paciy
sla y
balsiy
ilgumu
a
umpumu,
o
Snek y
ono-
loginés
sis emos
aida.
Sla izmai
su
ski ingo
ilgumo
balsiais
esq
paskolin i
ski ingu
laiku
i
a spindj
snek y
okalizmo
sis emos
aida:
seniau
Snek ose
ki ¢iuo i
umpieji
balsiai
bu e
da
nepailgin i
i
nej emp i,
odél
pagal
di e encinj
j emp umo
pozymi
sla y
i
You
bu e
a imesni
snek y
ilgiesiems
i-,
u-.
Véliau
Snek ose
susida ius
j emp iems
pusilgiams
1
1,
a
miné ieji
sla y
balsiai
suda e
ko eliacijas
su
jais
(p.
111-113).
Neki ciuo os
pozicijos
a i ikmenys
bu e
p ide-
in i
p ie
ki Ciuo y.
Naujasis
aiskinimas
a odo
j ikinamas,
aciau
jj
eiké y
pa em i
i
sla izmy
ch onologijos
bei
seman ikos
y imais.
Kiekybinés
in eg acijos
aidoje
jz elgiama
désniy
kai a
aiskinama
is o iniu
onologinio
in eg acijos
cen o
paki imu:
i§
p adZiu
jj
suda es
ilgujy
balsiuy
posis emis,
éliau
—
pusilgiai
balsiai.
Fonologinio
cen o
pasikei ima
lémes
kiekybinis
okaliz-
mo
ki imas
—
umpyjy
i,
u
pailgéjimas
ki ciuo oje
pozicijoje
iki
pusilgiy
(p.
116-119).
A gu-
men uo ai
i
jz algiai
aiSkinama
sla y
balsiy
a,
ja
in eg acija
neki éiuo oje
pozicijoje:
in eg uo-
jan
Zemu inio
pakilimo
balsius
s a biausi
esq
ne
kiekybés
(a
i emp umo)
pozymiai,
0
kokybé
(p.
122-124).
Apibend inan
sla izmy
j aka
Snek y
okalizmo
sis emai
eigiama,
kad
ji
né a
bu usi
didelé:
» isi
sla iskyjy
skoliniy
balsiai
y a
in eg uo i
j
sis ema,
p i ape
p ie
jos
sin agminiy
i
pa adig-
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
127
miniy
san ykiy
modelio“
(p.
124).
Sis ema
papilda
ik
du
elemen ai
—
pusilgiai
ie.,
uo.,
galimi
i
ki ciuo oje,
i
neki ciuo oje
pozicijoje.
E iude
,,Dél
junginiy
/e,
e,
se
sla izmuose“
(p.
126-138)
nag inéjamas
adinamasis
p iebalsiy
/,
,s
kie inimas
y y
auk& aiciy
a mése.
Ty imo
is adose
(p.
138-145),
ku ios
suda o
baigiamaja
e¢iojo
sky iaus
dalj,
da
ka a
ap a i
in eg acijos
désniai
i
jy
aida.
Nus a y a
san ykiné
isy
désniy
ch onologija.
Pa ikimai
da uojami
ik
ie
anks y iausiojo
sluoksnio
sla izmai,
ku iy
ki Ciuo ais
pusilgiais
(i ,
p iklauso-
mai
nuo
pozicijos,
neki ciuo ais
umpaisiais)
1.,
i,
pe eikiami
sla y
,je ai*.
T umpiesiems
balsiams
uw,
i
ki Ciuo oje
pozicijoje
pailgéjus
susida e
nauji
in eg acijos
désniai
Zymj
i
naujojo
sla izmy
sluoksnio
iba.
Po
Snek y
a-,
e-—
9;
e-
i imo
émes
o muo is
naujausiasis
sla izmuy
sluoksnis.
Vy au o
Ka delio
a lik am
y imui
bidingas
sis emiSkumas,
ge a
a gumen acija,
jZ algumas
i
pama uo as
a sa gumas.
Dél
nuosekliai
iSnag iné os
gausios
i
pa ikimos
a miy
medZiagos,
naujy
idejy
i
s a iy
is ady
da bas
eiksmingas
lie u iy
dialek ologijai,
is o inei
onologijai,
leksikologijai
i
e imologijai.
Knyga
ecenza o
Danguolé
Mikuléniené
i
Olegas
Poliako as.
Jos
leidimas
inansuo as
Lie u os
Respublikos
8 ie imo
i
mokslo
minis e ijos
i
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
komisijos.
Issamesneé
monog a ijos
ecenzija
paskelb a
zu nale
Bal u
ilologija
(Judzen is
2004).
2.
Ri os
Miliiinai és
monog a ija
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
no minimo
pag indai
(Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u o
leidykla,
2003,
332
p.,
ISSN
1648-3316,
ISBN
9986-668-47-6
[Ope a
Linguis ica
Li huanica
3])
aip
pa
emiasi
1992
m.
Vilniaus
uni e si e e
apgin a
dise acija.
Pe
iS isq
deSim me j
Sis
da bas_,, aip
i
liko
ienin elé
apgin a
dise acija
iesiogiai
i§
kalbos
kul u os
s i ies*
(p.
5).
Ji
skelbiama
okia,
kokia
bu usi
pa aéy a,
ik
inaSose
p i eikus
duoda-
ma
edakciniy
pas aby
(p.
6).
Nag inéjamaji
da ba
suda o
p a a mé,
ke u i
sky iai,
i
i8 ados.
Knygos
pabaigoje
isspaus-
din as
Sal iniy
i
li e a ii os
sa asas
(p.
301-306),
duomenys
apie
au o és
s aipsnius,
paskelb-
us
iki
ginan
dise acija
i
ja
apgynus
(p.
306-307),
gana
iSsami
da bo
san auka
angly
kalba
(p.
309-323)
i
au o és
pa eng a
asmeny
odyklé
(p.
325-328).
Pa ogus
naudo is
da bo
u inys
iskel as
j
knygos
p adzia
(p.
7-11).
Knygos
p a a méje
(p.
13-17)
pa eikiama
bend inés
kalbos
susida ymo
i
aidos
samp a a.
T umpai
apZ elgus
lie u iy
bend inés
kalbos
is o ija
da oma
iS ada,
kad
,,Siandien
nemaza
dalis
kalbininky
y a
os
nuomonés,
jog
ien isa
moksliné
lie u iy
bk
no minimo
eo ija
da
nesuku a“
(p.
13-14),
ad
p ak iniame
no minamajame
da be
,,kiek ienas
kalbininkas
emia-
si
ne
ik
susiklosciusiomis
no minimo
adicijomis,
be
i
sa a
pa i imi,
in uicija,
kalbos
jaus-
mu,
u imos
a més
pag indu“
(p.
14).
Ti iamuoju
da bo
objek u
pasi ink a
,,ne
pa i
kalbos
sis ema,
0
samoningo
kalbininky
po eikio
bend inei
kalbai,
jos
no my
egulia imo
mo y ai“
(p.
14-15),
i8sikel i
i
a i inkami
da bo
ikslai—
mégin i
a skleis i
g ama ikos
eiskiniy
e inimo
me odus
(mo y us),
ieSko i
g ama ikos
no minimo
désningumy
(p.
15).
Toliau
p a a méje
is a dy i
y imo
duomeny
Sal iniai,
nusaky a
da bo
me odika,
sanda a
i
ap oba imas.
Pi majame,
j adiniame,
knygos
sky iuje
(p.
19-53)
ap a iami
eo iniai
g ama ikos
no mini-
mo
aspek ai,
apibidinami
ekomendacijy
Sal iniai
i
jy
y imo
me odika,
apib éziamos
pag in-
dines
sa okos
(g ama ika,
daba iné
kalba,
no ma,
a ian as,
no minimas).
P adedama
nuo
bend iausiy
dalyky
—
no minamosios
kalbo y os,
kalbos
lygmenu,
kalbos
ki imo
i
unkciona i-
mo,
kalbos
aidos.
Ap a iamos
kalbos
ki imo
p iezas ys
i
p ielaidos,
sp endziama
kalbos
128
|
ARTURAS
JUDZENTIS
obuléjimo
p oblema.
Sios
emos
nag inéjamos
emian is
sep in ojo
i
aS un ojo
desim meciu
eo ine
li e a i a
(daugiausia
usy
i
éeky),
ku ioje
daznai
ebes a s omos
XX
a.
pi mosios
pusés
ling is inés
idéjos.
Nusis a y os
sinch oninio
g ama inés
sis emos
y imo
ibos:
60-ies
me y
a psnis
nuo
Jablonskio
mi ies
iki
nep iklausomybés
a ga imo
(1930-1990
me ai).
Api-
budinama
isam
da bui
eik’minga
kalbos
no mos
sa oka:
P ahos
mokyklos
i
Eugenio
Cose-
iu
kalbos
no mos
sup a imas
esas
nepakankamas,
,, eikalingas
esminio
papildymo
i
pa iksli-
nimo“
(p.
32),
nes
nea siz elgigs
j
liaudies
kalbos
i
bend inés
kalbos,
ku ios
ienas
esmingiausiu
b uozy
esas
samoningas
siekimas
laiky is
kalbos
no mu,
p ieSp ie&q.
Kadangi
bend inés
kal-
bos
samp a a
knygoje
neap a a,
ai
liaudies
kalbos
i
bend inés
kalbos
p ieSp ieSa
lieka
nela-
bai
aiski.
Ki a
e us,
,samoningo
kii imo
bei
egulia imo“
aidmuo
(p.
32),
ben
jau
daba i-
niu
bend inés
kalbos
aidos
e apu,
a odo
pe dé as.
Taikliai
pas ebé as
lie u iy
kalbos
kul ii os
p ak iky
polinkis
kalbos
no ma
su apa in i
su
kodi ikacija
(p.
33).
Siiloma
ealiosios
bend i-
nes kalbos
no mos,
ku i
,,egzis uoja
j ampos
lauke
a p
bk
a osenos
i
kodi ikacijos
( .
y.
kodi ikuo os
no mos)
po eikio“
(p.
35),
koncepcija
nea odo
nei
labai
aiSki,
nei
eikalinga.
Da
neaiskesné
ji
pasida o
uome ,
kai
eigiama,
kad
daba iné
ealioji
bend inés
kalbos
no -
ma
,,egzis uoja
iek,
kiek
ja
palaiko
kodi ikacija
i
sgmoningai
iSugdy i
jp ociai*
(p.
37).
Kodi i-
ka imas
au o és
(i
daugelio
kalbos
kul i os
p ak iky)
sup an amas
kaip
no minamosios
eiklos
dalis,
ienas
iS
jos
e apy
(ki i
—
kodi ikuo y
no my
ikslinimas
i
diegimas
j
a osena)
(p.
42).
J ade
ap asy i
i iamy
ekomendacijy
Sal iniai:
Juozo
Baléikonio
Rink iniai
as ai
i
zu nalai
Gim oji
kalba
(1933-1941),
Gim oji
kalba
(1958-1968),
Kalbos
kul ii a
(1961-1990),
Misy
kalba
(1968-1989),
pa eikiama
juose
paskelb y
ekomendacijy
s a is ika
(p.
50).
T um-
pai
apz elg os
1930
m.
éjusio
Zu nalo
Kalba
g ama ikos
no minimo
ekomendacijos.
I ado
pabaigoje
ap a a
kalbos
aisymy
y imo
me odika,
apib éz os
ekomendacijos,
jos
mo y o
i
kai
ku ios
ki os
sa okos.
An asis
sky ius
,,G ama ikos
eiSkiniy
no minimo
apz alga“
(p.
55-213)
pa s
didZiausias
—
suda o
puse
isos
knygos.
Jame
siekiama
i& i i,
,.kuo
emian is
bu o
no minami
konk e iis
su ink ose
ekomendacijose
ap a iami
g ama ikos
eiSkiniai*
(p.
55).
Sky iaus
p adzZioje
ap a-
iamos
me odinés
pas abos,
nag inéjama
g ama ikos
a ian o
sa oka,
a ian y
ski s ymas,
ekomendacijy
in e p e a imo
dalykai.
Pab éziama,
kad
g ama ikos
eiSkiniy
e inimas kny-
goje
neko eguojamas,
ik
s engiamasi
su ok i
au o iaus
min j.
Va ian i8ki
g ama ikos
eiski-
niai
ski s omi
j
penkias
g upes:
p adedama
nuo
Zodziy
o my,
oliau
ap a iami
Zodziy
jungi-
niai
i
kons ukcijos,
ne iesioginiai
sakinio
komponen ai,
sudé iniai
sakiniai
i
zodziy
a ka
sakinyje.
Sky ius
baigiamas
apibend inamojo
pobiidzio
pas abomis.
Nag inéjamy
g ama ikos
aisymy
in e p e a imui
s inga
k i i8ko
e inimo.
Nepag is os
a
nepakankamai
pag is os
ekomendacijos
ap a iamos
ka u su
ge ai
a gumen uo omis.
Pa yzdziui,
siilymas
ne a o i
sujungiamyjy
sakiniy
su
jungiamuoju
Zodziu
kai
uo
a pu
g e inimui
eiks i,
nes
Sis
jungiama-
sis
Zodis
a si ades
pe
e imus
(p.
189),
klasi ikuojamas
kaip
pag js as
g ynumo
eikala imu.
Taciau
nej e inus, a
ekomendacija
pakankamai
pag is a,
a
s e ima
a i inkamy
sakiniy
kil-
me
j ody a,
jos
in e p e acija
ne enka
pag indo.
Pana iai
i
ki ais
a ejais
(sakiniai
su
jei(gu)...,
ai;
kuome ;
egu(1);
Salu iniai
nuolaidos
sakiniai
su
eiksmazodzio
p ieSdéliu
be-)
—
ekomen-
dacijy
klasi ika imas
pagal pa¢iy
au o iy
nu ody us
mo y us,
nea siz elgian
j
u
mo y y
pa-
g is uma,
nea odo
p asmingas.
Pa i
au o é
pas ebi,
kad
,,ne aisyklingumas
i
aisymy
adicija
—
pa ys
sa aime
né a
pakankamai
in o ma y iis“
aisymy
mo y ai
(p.
196).
Au o és
ne
isada
paisoma
aisymy
ch onologijos,
ku i
y imui
u é y
bi i
gana
s a bi.
Pa yzdZiui,
sakinius
su
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
129
jung uku
o
aip
pa ,
au o és
duomenimis,
pi masis
émes
aisy i
Aldonas
Pupkis
(1970
i
éliau),
aciau
aisymy
apz alga
p adedama
nuo
S asio
Keinio
(1977)
i
Angelés
Kaulakienés
(1983)
(p.
189).
Si
da bo
dalis
y a
ge as
eminis
knygoje
ap épiamo
laiko a pio
g ama iniy
ekomen-
dacijy
egis as.
Sky iaus
apibend inamosiose
pas abose
a ijuojan ys
g ama ikos
eiskiniai
ski s omi
j
o maliuosius
i
unkcinius,
ap a iama
jy
dis ibucija
ealiosios
bend inés
kalbos
no mos
pozii iu.
Kadangi
da be
nea siz elgiama
j
ekomendacijy
pag js uma,
e inamuju
eiSkiniy
i8 y imo
bukle
i
j
pacios
au o és
nu ody us
psichologinius
eiksnius
(plg.
p.
212),
ai
eikiama
a ian isky
g ama ikos
eiSkiniy
e inimo
laipsniy
sis ema
(p.
209-212)
nea odo
esan i
pakankamai
pag is a.
T eciajame
sky iuje
(p.
215-278)
lyginami
ap a yjy
g ama ikos
ekomendacijy
mo y ai.
Pa yzdziui,
ski iami
okie
Juozo
Baléikonio
aisymy
mo y ai:
gy oji
kalba,
g oZiné
li e a i a
i
senieji
a8 ai,
Jono
Jablonskio
au o i e as,
aisyklingumas,
g ynumas,
unkcinis
s ilis inis
iks-
lingumas
i
kai
ku ie
ki i
(kalbos
jausmas,
kalbos
e ike as).
Sky iuje
nea siz elgiama
j
ekomen-
dacijose
nu odomy
mo y y
iksluma
i
pag is uma.
Ke i asis
sky ius
,,G ama ikos
no minimo
p incipai
i
k i e ijai*
(p.
279-292)
apibend i-
namasis.
Jame
ap a iami
p incipai
i
k i e ijai,
ku iais
ado a osi
inag iné y
ekomendacijy
au o iai.
P adedama
nuo
mo y a imo
pagal
a ojimo
s i j,
.
y.
nuo
no my
Sal inio.
Ki i
e inimo
p incipai
i
k i e ijai
g upuojami
j
pag indinius
(sis emiskumas,
aisyklingumas,
g ynumas)
i
pagalbinius
(kalbos
jausmas,
kalbos
e ike as,
kalbos
es e iskumas,
kalbos
ekono-
miskumas,
a ojimo
pa ogumas,
aiskumas).
Pag indiniai
k i e ijai
esq
,,o ien uo i
j
kalbos
sa as i“,
0
pagalbiniai
—
,,o ien uo i
j
kalbos
a o oja“
(p.
283).
Nuo
isy
a ski ai
ap a iamas
»pa s
bend iausias,
j
kalbos
a o ojus
o ien uo as
p incipas
—
ikslingumas“
(p.
288)
i
ne-
s anda iniai
ekomendacijy
mo y a imo
bidai.
A skleidziama
i’ a dy uyjy
p incipy
i
k i e ijy
esmé,
pa odoma
jy
a pusa io
sa eika,
daznai
neaiskios
ibos.
Knygos
is adose
(p.
293-300
)
p imenami
s a biausi
a lik o
da bo
eiginiai.
Sioje
knygos
dalyje
bend inés
kalbos
no minimo
p incipai
(no my
s abilumas
i
a osenos
pokyéiy
paisy-
mas)
bene
aiskiausiai
a ski i
nuo
k i e ijy,
pi masis
p incipas
laikomas
s a besnis
(p.
296).
I adose
y a
jz algiy
au o és
pas aby
apie
ne ienoda
o
pa ies
eiSkinio
e inima
ski ingose
ekomendacijose
i
subjek y ias
okio
e inimo
p ieZas is
(p.
295),
apie
gana
ap io iskus,
nepakankamai
ak iniais
duomenimis
pa em us
pas a yjy
desim meciy
eo inius
s a s ymus
bend inés
kalbos
no minimo
p incipy
i
k i e ijy
ema
(p.
297),
apie
ai,
kad
kiek ienas
kalbos
eiskinys
u i
sa o
a ojimo
i
e inimo
ypa umy
(p.
298)
i
odél
negalima
nus a y i
uni e sa-
lios
p incipy
i
k i e ijy
schemos
isiems
g ama ikos
eiSkiniams
(p.
299),
kad
a p
bend inés
kalbos
unkciniy
s iliy
negalima
nub éZ i
aiskiy
iby
( en
pa ).
Isnag iné a
medZiaga
au o ei
leidzia
eig i,
jog
,no minamajame
da be
neis eng a
i
nenuoseklumy,
ie omis
—
kiek
pa i su-
inisko,
nepakankamai
moksliskai
pag js o
mo y a imo“
( en
pa ).
Pab ézian
no minamojo
da bo
me akalbos
eikSm¢
-
kai
ku iems
aisymams
(be
ki y
dalyky)
iks a
,,aiskesnés
i
apib éz esnés
e minijos
(kalbos
kul i os
sa oky
sis emos
p asme),
ku i
leis y
kalbos
a o o-
jui
ned ip asmiSkai
su ok i
ieno
a
ki o
eiSkinio
e e“
(p.
299)
—
kiek
pe dé as
kalbininky
i
ju
ku iamos
e minijos
aidmuo.
Ri os
Miliinai és
y imas
a lik as
saziningai,
k uopS¢iai
i
kelia
pasi ikéjima.
Jame
duodami
pag indiniy
e miny
apib ézimai,
sa oky
paaiskinimai
p a e s
olesnei
aikomosios
kalbo y os
aidai.
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama inés
sanda os
y éjams
8i
knyga
naudinga
kaip
a i-
juojanciy
g ama ikos
eikiniy
egis as,
a spindin is
jy
i& y imo
lygj.
Socioling is ams
i
kalbo-

130
|
ARTURAS
JUDZENTIS
y os
is o ikams
ji
p a a i
lie u iy
kalbos
kul i os
XX
amZiaus
idu io
i
an osios
pusés
buklei
pazin i.
Knyga,
be
abejo,
ypa¢
eikSminga
olesniam
bend inés
lie u iy
kalbos
kodi ika i-
mo
da bui.
Knygos
leidyba
pa émé
Lie u os
Respublikos
S ie imo
i
mokslo
minis e ija.
Monog a ija
ecenzuo a
zu nale
Kalbos
kul ii a
(Labu is
2004).
3.
Rusy
kalba
pa asy oje
Juozo
Ju kéno
knygoje
Bal y
i
sla y
an oponimikos
pag indai
(
Ocnoes
6aamuiickou
u
caagancKou
axmponoxumukxu,
Vilnius:
UAB
Ciklonas,
2003,
194
p.,
ISBN
9955-497-
40-8)
nag inéjamas
senasis
lie u iy
kalbos
a dynas.
Joje
apibend inami
au o iaus
daugelio
me y
y imai
(plg.
publikacijas
li e a ii os
sa aSe,
p.
186-187).
Da
1980
m.
Mask oje
jo
apgin a
dak a o
(daba
—
habili uo o
dak a o)
dise acija
,,Apelia y y
onimizacija
i
indoeu opieciyu
kalby
an oponiminiy
sis emy
ys ymasis“.
Knygoje
nag inéjami
klausimai
laikomi
esan ys
kalbo y os,
kul i os
is o ijos,
e nogenezés
i
ne
psichologijos
moksly
sandu oje
(plg.
p.
10).
Kul i ologiniy
i
ling is iniy
p ady
samplaika
pab éziama
i
IV
i Selyje,
ku
knyga
p is a oma
kaip
mas ymo,
a sispindin¢io
mus
pasiekusiuose
ik iniuose
a duose,
ekons ukcijos
keliy
i
bidy
ap aSas.
P a a méje
(p.
9-10)
paaiskinamos
aplinkybés,
ska inusios
im is
senosios
an oponimijos
s udijy:
ai
nepasi enkinimas
no s
i
be
p iekaiS y,
aciau
pagal
iena
me odika
a liekamais
bal y
i
sla y
an oponimijos
y imais.
Rupéje
iesko i
a sakymo
j
klausimus,
kodeél
ik iniai
a dai
suda omi
ik
am
ik y
apelia y y
pag indu
i
a
galima
pakankamai
a gumen uo omis
i
p iim inomis
laiky i
e imologijas,
ku ios
emiasi
ik
o maliu
an oponimo
Saknies
i
a i in-
kamo
apelia y o
panaSumu?
Laiky asi
nuomonés,
kad
ik inio
a do
adimasi
lemia
ne
iek
mo y uojan¢iojo
apelia y o
o ma,
kiek
seman ine
s uk a.
Senajq
Eu opos
an oponimu
sis ema
siek a
ap asy i
kompleksiskai,
j ai iais
aspek ais.
Knygoje
keliami
uZda iniai
nus a y i
apib éz a
kiekj
Saknu,
u inciy
bend y
seman iniy
komponen y
i
linkusiy
i s i
an oponi-
mais;
isski i
giminisky
kalby
ZodZiy
lizdus,
iS
ku iy
j ai iose
kalbose
da omi
asmen a dZiai;
a k eip i
démesj
j
an oponimy
a ealiniy
y imy
galimybes
i
pe spek y as;
su o muluo i
p eli-
mina ias
pas abas
apie
bal y
i
sla y
an oponimijos
salycio
aSkus
i
a pusa io
sa eika
(,,[ a-
das“,
p.
14).
Ty ima
suda o
SeSi
sky iai.
Pi majame
emian is
ski ingo
laiko
i
j ai iy
mokykly
kalbininku,
iloso y,
kul i ology
pazi i omis
ap a iama
ik iniy
zodziy
ie a
leksinéje
sis emoje
(,,Tik iniy
zodziy
ie a
kalbos
leksinéje
sis emoje“,
p.
16-20).
An ajame
sky iuje
,,Me odologinés
an o-
ponimikos
p oblemos“
(p.
21-35)
pab éziamas
e imologijos,
pa em os
ien
o maliaja
kalbos
puse,
nepakankamumas,
an oponimijos
skolinimasis,
an oponiminiy
sis emy
a pusa io
i aka,
ienos
an oponiminés
sis emos
elemen y
j aukimas
j
ki a
sis ema,
homonimija
i
k .
Tai,
ka
Tomas
Gamk elidzeé
i
Vja¢esla as
I ano as
(1984)
adina
pasaulio
modeliu
(mi ologija
i
i ualu),
Ju kenas
sieja
su
kogni y iniu
kalbos
aspek u
(plg.
p.
39),
odél
sky iuje
,,Kogni y i-
niai
an oponimijos
aspek ai*
(p.
36-46)
nag inéja
seman iniy
opozicijy
i
seman iniy
kompo-
nen y
aidmenj
senojoje
an oponimijoje.
Pag indinis
i
didZiausias
ke i asis
knygos
sky ius
,,
Viene y,
su aidinusiy
ypa inga
aidme-
nj
o muojan is
indoeu opieciy
kalby
an oponimijai,
sis ema“
(p.
47-115).
Kadangi
ik iniy
zodziu
e imologija
su okiama
kaip
jiems
pag inda
da usiy
bend iniy
zodziy
onimizacijos
mo-
deliy
nus a ymas
(p.
47),
ai
pag indinis
démesys
Siame
sky iuje
su elkiamas
i
zodziu,
linkusiy
i s i
ik iniais
(bi i
onimizuo ais),
a ankos
p incipus.
Gamk elidzés
i
I ano o
(1984)
nus a-
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
131
y i
indoeu opieciy
pasaulio
modelio
elemen ai
lyginami
su
j ai iy
indoeu opieciy
kalby
seno-
sios
an oponimijos
komponen ais,
siekiama
suda y i
sinop ine
leksikos,
su aidinusios
indo-
eu opieciy
kalby
an oponimijos
o ma imosi
p ocese
pag indinj
aidmenj,
schema
(Sios
sche-
mos
me menys
duodami
p.
49).
Pagal
nusis a y aja
schema am
ik os
eik&’més
bend iniai
zodziai
nuosekliai
sug e inami
su
a i inkamos
eik’més
Saknis
u in¢iais
j ai iy
indoeu opieciu
kalby
an oponimais
(p.
53-115).
Au o iaus
komen a y
nedaug,
nenag inéjama
nei
pa eikia-
mu
an oponimy
da yba,
nei
e imologija,
oli
g azu
ne
isada
nu odomas
Sal inis,
i§
ku io
jie
paim i
(bend as
Sal iniy
sa aSas
p idé as
knygos
pabaigoje). Pa yzdziui,
aip
a odo
su
lie u iy
naujas
i
jo
a i ikmenimis
ki ose
indoeu opie¢iy
kalbose
siejamy
an oponimy
lizdas,
duo as
ski snyje
,,AmZius,
ka y
kai a“
(p.
108):
JIn .
na ijas
‘Hosbii ’,
1p.-TIpyCCK.
NaUNS
TO
Ke,
CT.-ClaB.
NOVS,
Tped.
eo
‘HOBbIH,
MOJONON’,
WaT.
NOVUS,
“HOBbIM’
,
Ip.-MpJI.
Naue
TO
Ke,
POT.
niujis
TO
Ke,
.-B.-H.
Niuwi
TO
Ke
UT.
1.
//
AHTPOTOHMMBI:
au .
Naujelis,
Naujikas,
Na ilis;
mp.- pyccx.
Nawne,
Naw-sude,
Naw- a e,
Naw- in e;
6p.
Hoeux,
Hoeak,
nombcKx.
Nowo-siod?,
Nowosz;
ep.
Ni o,
Ne o,
Niwilo,
Neu- ed,
Niwi- a ,
Niwi- ich,
Ni -
ul ,
Niujila,
Newio-gas ,
Ne i a;
kenb .
Neus,
Ne ica,
Ne illa,
Ne io-diinon,
No an ius,
No anus,
No a os,
No ellius,
No ios;
pe .
Né-a Seoc,
Neo-xAjj¢,
Neo-pian,
Néas.
Ap a us
senuosius
indoeu opieciy
an oponiminés
sis emos
komponen us
einama
p ie
a ealiniy
a dyno
y imy
(,,A ealinis
y imas kaip
seniausios
an oponimijos
buklés
liekany
paieska“,
p.
116-134).
Pasi emiama
Kazimie o
Bigos
aginimu
upé a dzius
lygin i
ienus
su
ki ais
i
ik
nus a¢ius
jy
papli ima
im is
e imologijos
—
g e inimo
su
bend iniais
ZodZiais
(1961:
510).
Ju kéno
nuomone,
kai
ku ie
d ikamieniai
asmen a dziai
i
jy
umpiniai
esq
senosios
Eu opos
a dyno
elik ai
(p.
119).
A chajisko
an oponimy
sluoksnio
iSsky imas
i
y imai
galj
su eik i
papildomos
in o macijos
apie
senosios
ik iniy
a dy
sis emos
kilme
i
aidg.
Tokiomis
elik inémis
laikomos
asmen a dziy
Saknys
a -,
bu -,
daun-,
gail-,
leik-/lik-,
sei-/sai-,
sal-,
sa -
(p.
120-130).
A k eipiamas
démesys,
kad
nauji
an oponimai
andasi
ne
ik
da ybos
i
dii ybos
bidais,
be
i
mai8an is
ski ingy
an oponiminiy
eiliy
asmen a dziams
(p.
131).
Eu opos
an oponiminiy
sis emy
bend ybes
Ju kénas
aiSkina
am
ik y
jau
anksciau
egzis a usiy
ik i-
niy
a dy
iSpli imu
a ba
gene iniu
bend umu.
Sa o
y imy
ezul a us
jis
laiko
Hanso
K ahés
i
Wol gango
P.
Schmid o
da by
papildymu
(p.
134).
Sky iuje
gana
daZnai
ka ojamos
jau
anks-
Ciau
au o iaus
pasaky os
min ys.
Pasku iniame,
SeS ajame,
knygos
sky iuje
(,,An oponimija
kaip
in o macijos
apie
seniau-
sius
bal y
i
sla y
au y
kalbinius
bei
kul i inius
ySius
Sal inis“,
p.
135-153)
pab éziama,
kad
senujy
asmen a dziy
y imy
ezul a ai
nea i inka
gene inio
bal y
i
sla y
kalby
a imumo.
Daugelis
bal y
asmen a dziy
esq
a chajiski,
o
sla y
an oponimijos
sis emoje
daugiau
ino aci-
ju
(p.
135-136).
Siekian
nus a y i
bal y
i
sla y
kalby
an oponiminiy
sis emy
a pusa io
j aka
eike y,
au o iaus
nuomone,
is i i
jy
ienodos
o mos
ik inius
Zodzius
(a
jy
komponen us).
Sios
o mos
daznai
u i
ski ingas
e imologijas,
a¢iau
galin¢ios
bi i
gimiiniskos
a ba
skolin os.
Da ybinis,
ipologinis
i
a ealinis
an oponiminiy
sis emy
y imas
leidzias
nus a y i
izomo i8-
ky
a dyno
komponen y
a pusa io
san ykius
i
pa ikslin i
jy
e imologija.
Pag indinis
aidmuo
okiuose
y imuose
enkas
an oponimo
ie os
isoje
asmen a dziy
sis emoje
nus a ymui.
Ju kénas
duoda
okiy
izomo isky
bal y
i
sla y
asmen a dziy
komponen y
nag inéjimo
pa-
yzdziy
—
ap a ia
asmen a dziy
Saknis
bu -,
bub-,
liaud-,
nan-
i
aid-
(p.
144-152).
Baigiamosiose
pas abose
(p.
154-165)
apibend inamas
a lik as
y imas.
Vienu
s a biausiy
an oponimijos
aidos
désniy
Ju kénas
laiko
kon e gencija,
sukeliama
o maliojo
an oponi-
132
|
ARTURAS
JUDZENTIS
muy,
kilusiy
i8
ski ingy
apelia y y,
panasumo.
S a by
aidmenj
o muojan is
j ai iy
kalby
leksikai
su aiding
kalby
kon ak ai.
Tipologiniy
y imy
ikslu
laikomas
hipo e inis
apelia y y
an oponimizacijos
modelio
suki imas.
Siuo
me u
egalima
nus a y i
gana
daznai
a ojamy
sakny,
ku ias
galima
isski i
daugelio
indoeu opie¢iy
kalby
an oponimijoje,
sis ema.
Bal y
an oponimijos
sis ema
suda a
gana
a chajiski
iene ai.
Jy
y imas
galis
bi i
eikSmingas
e-
kons uojan
indoeu opie¢iy
ik iniy
a dy
sis ema.
Knyga
baigiama
lie u iSka
(p.
166-170)
i
angliska
(p.
171-176)
san aukomis,
su umpini-
my
(p.
177-179),
Sal iniy
(p.
180-182)
i
li e a ii os
(p.
183-190)
sa a8ais.
Kaip
p iedas
knygos
pabaigoje
jdé as
an oponimy
i
jy
komponen y,
susijusiy
su
d iem
i
daugiau
onimijos
eiliu,
sa agas
(p.
191-193).
Monog a ija
kelia
p ieS a ingus
jspudzius.
Pla iis
uzmojai,
oli
siekiancios
idéjos,
idomiis
senosios
an oponimijos
aidos
aiskinimai
nede a
su
gana
lais ai
i
ienpusiskai
in e p e uo-
jama
ak ine
medzZiaga,
kai
nepakankamai
démesio
ski iama
a ski y
kalby
asmen a dziy
e i-
mologijai
i
da ybai.
Ge iausiy
ezul a y
u bi
leis y
iké is
j ai iapusiai
senosios
an oponi-
mijos
y imai,
ku iuose
bi y
a siz elgiama
iek
j
jy
seman ikos,
iek
i
j
aiSkos
dalykus.
Knyga
ecenza o
Simas
Ka aliiinas
i
Olegas
Poliako as,
jos
leidyba
pa em a
i
Lie u os
Respublikos
als ybinés
kalbos
a ojimo
i
ugdymo
1996-2005
me y
p og amos
lésy.
4.
S aipsniy
inkinyje
Leksikog a ijos
i
leksikologijos
p oblemos
(suda é
Lie u iu
kalbos
ins i u o
Leksikog a ijos
cen as,
edak o iy
kolegija:
Pie o
U.
Dini
e.
a.,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u o
leidykla,
2003,
344
p.,
ISBN
9986-668-53-0)
j ai iomis
is o inés
i
daba inés
leksikog a ijos
emomis
spausdinami
d idesim
sep yni
s aipsniai.
Pagal
ema ika
jie
sug u-
puo i
j
ke u is
sky ius.
Kiek ienas
s aipsnis
u i
li e a ii os
(jeigu eikia
—
i
su umpinimy)
sqa agq
i
angliska
a ba
okiska
san auka.
PanaSiems
s aipsniy
inkiniams
jp as a
j ada
knygoje
pakei¢ia
E aldos
Jakai ienés
s aips-
nis
,,Siuolaikinés
leksikog a ijos
ikslai
i
uzda iniai*
(p.
9-14).
Jame
s a s omi
pa ys
bend ieji
leksikog a ijos
eo ijos
i
p ak ikos
klausimai.
Leksikog a ija
apib éziama
kaip
,, aikomojo
pobidzio
moksline
k ybiné
eikla,
ku i
emiasi
mokslo
duomenimis
i
eiginiais*
(p.
12).
Isski iami
leksikog a inés
eiklos
e apai,
iSkeliami
leksikog a ijos
eo ijos
uzda iniai.
Ap a ia-
mas
Ieksikog a ijos
eo ijos
i
p ak ikos
san ykis,
Zodyny
aidmuo,
Zodynininky
da bo
p asmé
i
e e.
S aipsnyje
nag inéjami
bend ieji
dalykai
galéjo
bi i
labiau
susie i
su
daba ine
lie u iy
leksikog a ijos
bukle.
Pi majame
sky iuje
,,Leksikog a ijos
is o ija“
skelbiami
Pie o
U.
Dini
i
Diego
A doino,
Vidman o
Kup e iciaus,
Vi ginijos
S anke icienés,
Vilmos
Saudinos,
Angelés
Vilu y és-Rim-
Se icienés
s aipsniai.
I$
ki y
iSsiski ia
Onos
Kazukauskai és
s aipsnis
,,Ne
Jumskis,
0
I ins-
kis“
(p.
19-31).
Jame
j ikinamai
pa odoma,
kad
adinamasis
,,Jumskio
Zodynas“
esas
ne
kas
ki a
kaip
Lau yno
I inskio
,,Lenky-lie u iy
kalby
zodynas“.
Reikia
p i a i
i
au o és
i’ adai,
kad
bi y
laikas
$j
ank aS inj
zodyna
iSleis i.
An asis
sky ius,
pa adin as
,,Siuolaikiné
leksikog a ija“,
knygoje
didziausias.
A ski ai
no é-
ysi
ap a i
Aloyzo
Guda iciaus,
E aldos
Jakai ienés
i
Jolan os
Vibu y és
s aipsnius.
Aloyzo
Guda iciaus
s aipsnyje
,,Zodzio
eiksmés
de inicijos
au inis
aspek as“
(p.
61-69)
leksikog a ijai
aikomos
kogni y inés
ling is ikos
idéjos.
Daugiausia
emiamasi
Annos
Wie z-
bickos
da bais.
Reiksmés
apib ézimo
au iskumas
g indziamas
,,zodzZiu,
ku iais
pa adinami
ip as i,
kasdieniai
daik ai
i
eiSkiniai,
au os
ma e ialinés
i
d asinés
kul i os
eiSkiniai“,
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
133
u ingesne
seman ine
s uk ii a,
s ip esniais
asociaciniais
ySiais
su
ki ais
Zodziais
(plg.
p.
63).
Tokia
de inicijos
au iskumo
samp a a
i
a i inkamai
au iskumo
p incipas
su okiami
pe dém
siau ai,
iesmukai,
jie
a odo
iesiog
pe im i
i8
ki os
Siuolaikinés
kalbo y os
k yp ies
—
e noling-
is ikos.
Pa s
au o ius
s aipsnio
pabaigoje
eikimés
de inicijy
pobidj
susieja
i
su
Zodyno
paski imi
( ipu).
E aldos
Jakai ienés
s aipsnyje
,,
Homonimija
pa aleliniuose
lie u iy
kalbos
zodynuose“
(p.
70-79)
apibend inama
p ak inio
da bo
pa i is.
Nag inéjamos
konk e¢ios
p oblemos
i
ju
sp endimo
biidai,
is ySkinami
leksikologijos
i
leksikog a ijos
(a ba
leksikog a ijos
eo ijos
i
p ak ikos)
nea i ikimai.
Ba y
jdomu
lie u iy
kalbos
Zodynus
Siuo
a z ilgiu
palygin i
su
a i inka-
mais
ki y
kalby
Zodynais.
Jolan a
Vibu y é
nag inéja
gy uliy
plauko
spal os
apib ézimus
,,Lie u iy
kalbos
zodyne“
(p.
119-135).
A likusi
a i inkamy
Zodziy
s aipsniy
seman ine
analize
ji
nu odo
esamy
apib ézimu
ukumus
i
si ilo
gy uliy
plauko
spal q
apib é2Z i
pagal
schema
‘ am
ik os
spal os
plauko’.
Apib ézian
pageidau ina
a o i
jp as us
spal y
bei
a spal iy
pa adinimus.
S aipsnis
anali i-
nis,
su ink a
medZiaga
pagal
nusis a y us
k i e ijus
iSnag iné a
a idziai,
pada y os
iS ados
p a e s
bisimiems
leksikog a y
da bams.
P ie
anali iniy
Sliejasi
i
Siame
sky iuje
spausdinami
Vilijos
Sakalauskienés,
Ag io
Timuskos,
Jolan os
Zaba skai és
s aipsniai.
Ju gi os
Mikelionienés,
Olego
Poliako o
i
Ie os
Zuicenos
s aipsniai
apz alginiai.
T eciajame
sky iuje
,,Leksikologija
i
e imologija*
skelbiami
du
is o iniai
(Be ndo
Gliwos
i
Jono
Klima iciaus)
s aipsniai.
Ne
isai
pag is ai
j
§j
sky iy
pa eko
Mildos
No kai ienés
s aips-
nis
,,Lie u iy
zoonimai.
Kiauliy
(Sus
domes icus)
a dai*.
Jame
aip
pa
spausdinamas
gana
pa i Su iniskas
Vidos
Rudai ienés
S aipsnis
,,Lie u iy
kalbos
sa i umas
i
Vaka y
kalbos“
i
didesnés
apim ies
Zi os
Siménai és
publikacija
,,.F azeologizmy
su
daik a a dziu
Si dis
seman-
ika“.
Be ndo
Gliwos
da bas
,,A
lie u iy
agana
‘segbma;
wi ch;
Hexe’
bu o
‘ egé oja’?
(p.
159-
169)
pa aukia
jdomiomis
jz algomis,
ge u
klausimo
is o ijos
i
i iamosios
medziagos
iSmany-
mu.
Vis
dél o
eks as
kiek
iS es as,
sunkokas
skai y i.
Siiloma
nauja
ZodZio
agana
e imologija
“numi élis;
numi élio
besibas an i
d asia;
aiduoklis’
nea odo
pakankamai
seman i8kai
pa-
g js a.
Da
daugiau
abejoniy
kelia
aganos
sasajos
su
lo yny
gina
‘ aldo e’
i
pan.
Idomiy
min¢iy
nes inga
i
Jono
Klima i iaus
s aipsnyje
,AUKA,
APIERA,
ATNASA:
is o-
ijos
i
a osenos
b uozZai*
(p.
170-194).
Jo
eigimu,
Kazimie o
Biigos
nuomoné,
kad
auka
y a
Simono
Daukan o
pusiau
naujada as,
ko eguo ina:
pa ikimiau
many i,
kad
Daukan as
§j
galii-
nés
edinj
suki é
i§
aukuo i
a ba
a kii é
bu usj
Zodj.
S aipsnio
skai y ojas
u i
gana
sunkiai
b au is
pe
ak y
b iizgynus,
nes
au o iaus
min is
skes a
duomeny
gausoje.
Ke i ajame
knygos
sky iuje
,,Dialek ologija:
a miu
leksika“
sudé os
gana
j ai ios
ema i-
kos
publikacijos.
Au elijos
Genely és
s aipsnis
,,Augaly
liaudisky
pa adinimy
da ybiné
mo y acija:
Siau és
pane eziskiy
i
ki y
lie u iy
kalbos
a miy
lyginamasis
aspek as“
(p.
271-306)
pa em as
gausia
au en i8ka
medziaga,
ku i
jdomiai
nag inéjama.
Silpnoka
s aipsnio
eo iné
dalis,
klii a
ne-
nuosekli
mo y acijos
klasi ikacija,
maZa
pa adinime
nu ody o
a miy
lyginamojo
aspek o.
S aipsnis
be
ig ady,
baigiamas
ik
am
ik omis
apibed inamosiomis
pas abomis.
Rolando
Mikulsko
s aipsnyje
,,Ta miniy
nominaciniy
sis emy
unkciona imo
b uozai“
(p.
322-332)
a siskleidzia
o iginalus
au o iaus
mas ymas
i
iz alga.
Kiek
sausokai
s aipsnio
p a-