The Balto-Slavic dative complement with the verb ‘to be’

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LI (2004), 45-48 Baltų-slavų kalbų daiktavardžių priesaga su veiksmažodžiu „būti“ WILLIAM R. SCHMALSTIEG Pennsylvania State University Straipsnyje siūloma, kad baltų ir slavų kalbų begalinių sakinio dalių daiktinis priedas su veiksmažodžiu „būti“ galiausiai grįžta prie tikslo daiktinio priedo, kuris taip pat aptiktas senosiose indų ir kitose begalinėse kalbose. Holvoet (2004: 80 and passim) rodo, kad tokiame latvių sakinyje kaip: (1) Lagsim viņu arī šodien būt mūsu viesim. „Let us ask him Acc to be our guest DAT today as well“ („Paprašykime jo Acc būti mūsų svečiu DAT ir šiandien“) – būt datybinis priesagas etimologiškai yra senesnis už galimą instrumentinio priesagaus vartojimą lietuvių (ir slavų) kalbose sintaksiškai panašiuose sakiniuose. Siūlau, kad etimologiškai ši latvių kalbos konstrukcija atspindi „dvigubo datyvo“ arba „tikslo datyvo“ potipį. Tuomet šis sakinys galėtų būti interpretuojamas kaip iš pradžių reiškęs „Paprašykime jo, kad (kad) jis ir šiandien taptų mūsų svečiu“. Pažvelkime į kitus Holvoet pateikiamus pavyzdžius: (Jono 1:12)... ēšoxev adroig čovatav TĖxva deco yevēodat yra išversta į senąją bažnytinę slavų kalbą kaip: (2)...dastvimvvlastv čedomo bžiemb DAT byti (Codex Marianus) "jiems jis davė galią tapti Dievo vaikais..." (Karaliaus Jokūbo versija vertimas). Atkreipkite dėmesį, kad yevéoda ‘tapti’ yra išverstas OCS byti, kuris taip išsaugo indoeuropietiškos šaknies *bhii-‘tapti, atsirasti, pradėti egzistuoti’ reikšmę. OCS konstrukciją taip pat galima interpretuoti kaip „dvigubą daiktą“ arba „tikslo daiktą“, o alternatyvus vertimas galėtų būti „jis davė jiems galią, kad jie galėtų tapti Dievo sūnumis“. Taip pat atkreipkite dėmesį į senovės rusų išraišką: (3) Ona Ze ucase syna svoego byti xristijanu, kurią Holvoet (2004: 80), iš kurio turiu pavyzdį, verčia kaip: „Ji, vis dėlto, mokė savo sūnų Acc būti krikščioniu DAT“. Aš galėjau tai suprasti taip pat kaip „Ji mokė savo sūnų, kad jis galėtų tapti krikščioniu“. Dvigubas datyvas arba tikslo datyvas yra gerai atstovaujamas daugelyje indoeuropiečių kalbų ir pagal Ambrazas (1981: 20-21) yra dvigubas datyvo atspindys. 46 | WILLIAM R. SCHMALSTIEG datyvas su žodiniais abstraktais. Haudry (1977: 105) rašo: „Indraya patave tipas („pour gu Indra boive“) susideda iš įprasto daiktavardžio (dažniausiai, bet nebūtinai, asmenvardžio) ir veiksmažodžio daiktavardžio (veiksmo daiktavardžio arba neapibrėžtumo); ryšys tarp pirmojo ir antrojo yra tas, kad subjektas turi predikatą: indraya pātave. * Dėl senojo indiško tipo vrtrāya hdntave ‘nužudyti Vrtra’ Haudry rašo (1977: 105—106): „...mémes constituants, le substantif ordinaire étant quelconque; Natūralu, kad šis pavyzdys gali būti interpretuojamas iš konteksto pagal prēcēdent tipą ‘kad Vrtra nužudytų’: Pexpression yra dviprasmiškas. * Panaši gramatinė dviprasmybė egzistuoja ir lietuvių kalboje. Taigi: (4) Jis nupirko liūtą karvēms ēsti formaliai galėtų reikšti arba: (4a) ‘He bought a lion to eat the cows’ or 4b) „Jis nusipirko liūtą už karves DAT SUB; valgyti.“ Taip pat sakinys (5) Jis nuvedė Jong banginiui ėsti (5a) ‘He brought Jonah to eat the whale DAT OF GOAL’ arba (5b) ‘He brought Jonah for the whale DAT suB; to eat“. Pasak prof. Vytauto Ambrazo savo 1996-03-19 laiške, dviprasmybę galima išspręsti tik kontekstu. Dabar daiktinis būdvardis su begalinės formos būti, būti, byti, reiškiantis „tapti“, gali būti suprantamas arba kaip veiksnys, arba kaip priesaga. Pirminį tikslo reikšmės daiktą iliustruoja pirmiau pateikti sakiniai (1), (2) ir (3) ir galbūt ir tolesni Holvoet (2004: 79) pateikti latvių kalbos pavyzdžiai: (6) kas aiskawe manni kristitam tapt ‘kas trukdo man būti pakrikštytam DAT’, kurį galėčiau suprasti kaip ‘kas trukdo man būti pakrikštytam’ ir (7) unwinsch pawehleja teem kristiteem tapt eeksch ta Kunga Wahrda ‘ir jis įsakė jiems DAT būti pakrikštytiems Viešpaties vardu’, kurį galėčiau suprasti kaip ‘ir jis įsakė, kad jie būtų pakrikštyti (kad būtų pakrikštyti) Viešpaties vardu’. 47 Tam tikru momentu datybinis prieveiksmis išsiplėtė iš tikslinių sakinių ir tapo tuo, ką Holvoet (2004: 77-78) vadina „sintaksiniu numatytuoju atveju“ tokiuose sakiniuose kaip Latv. (8) Patīkami ir būt rakstniekam ‘Tai malonu būti rašytoju’ ir (9) Kalbomis jie bandė rasti vienas kito silpnąsias vietas, kurios privertė juos būti atsargiems. „Kalbėdami jie bandė atrasti vienas kito silpnąsias vietas, o tai privertė juos būti atsargiais DAT“ Galbūt būtent tokie sakiniai, kaip (9), kuriuos galima beveik interpretuoti kaip tikslinį sakinį („kad jie galėtų būti atsargūs, kad jie turėtų būti atsargūs, kad jie būtų atsargūs“), paskatino etimologinio tikslinio datyvo išplitimą už jo pradinių semantinių ribų. Be to, reikėtų pažymėti, kad panašiose lietuvių kalbos konstrukcijose instrumentinės dalies vartojimą Jablonskis griežtai kritikavo. Paprastai kalbos globėjai palaiko ankstesnių normų išsaugojimą, todėl galima manyti, kad Jablonskis skatina senesnę sintaksinę konstrukciją. Piročkinas (1986: 193) pateikia keletą pavyzdžių, kai Jablonskis pataiso instrumentą į daiktą, pvz.: (10) patariu būti atsargiais INSTR = atsargiems DAT ‘aš patariu (kam nors) būti atsargiems’; (11) betstudentams reikia būti ir sveikais INSTR = sveikiems DAT ‘bet studentai taip pat turi būti sveiki’; (12) kareiviui nedera būti žiauriu INSTR = žiauriam DAT ‘kareiviui nedera būti žiauriam’; (13) Didę viltį duoda noras geresniu INSTR tapti = geresniam DAT tapti “The desire to become better gives great hope’. Slavų kalboje predikatyvas instrumentinis, matyt, nėra indoeuropietiškos kilmės paveldas. Danylenko (2003: 44) cituoja A. Potebnja, kuris rašė, kad predikatyvas instrumentinis yra vienas iš labiausiai būdingų slavų kalbų bruožų ir yra santykinai vėlyvas reiškinys, palyginti su antrojo vardinio vartojimu. (Danylenko pabrėžia, kad Potebnja teigia, jog abu atvejai buvo lygiaverčiai, o ne sinonimai.) Infact, tačiau, Senas Ukrainos tekstai rodo, kad dažniau vartojamof as vardinis daiktavardis. Danylenko cituoja iš Hipatijos kronikos: (14) ašče bo bylē perevoznikē NOM SG kyj NOM SG „Jei Kyi būtų buvęs keltų operatorius...“ ; (15) uJaropolka Zena grēkin(i) Nom sG bė i bjaše byla černiceju INSTR SG „Jaropolko žmona buvo graikė, o ji buvo vienuolė“ (2003 m.) 40. 48 | WILLIAM R. SCHMALSTIEG Žinoma, esu linkęs manyti, kad instrumentinis žodis čia yra naujovė, ypač todėl, kad ši funkcija, atrodo, apsiriboja baltų-slavų kalbomis. Danylenko sutinka su Potebnja, kuris manė, kad vardinio žodžio vartojimas predikato padėtyje yra labiau archajiškas nei instrumentinio žodžio vartojimas. Man atrodo, kad bet kokia sintaksinė funkcija turi turėti savo kilmę semantinėje funkcijoje. Tačiau kartais prarandama pirminė tikslo daiktavardžio semantinė funkcija, ir jis tampa automatiniu veiksmažodžio „būti“ priedėliu. Taigi Holvoeto išvada, kad latvių datyvas panašiose konstrukcijose yra originalesnis už baltų ar slavų instrumentinį, yra visiškai patikima. REFERENCES AMBRAZAS, V. 1981: Apie indoeuropiečių kalbų konstrukcijų istoriją: dativus cum infinitivo baltų kalbose. Kalbotyra 33 (3), 12-24. 1960 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos rašytojas, publicistas, žurnalistas (g. 1928 m.). 2003 m. – A. I. DANYLENKO, Ukrainos kalbos prieveiksmiai, prieveiksmiai ir diatezės: istoriniai ir tipologiniai aspektai, Charkovas: Oko. 1977 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1927 m.). „Žalgirio“ žaidėjas. HorvoET, A. 2004: Apie daiktavardžių žymėjimą baltų kalbose, in Baldi, Ph. and Dini, P. U., eds., 2004. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2001. 1990–1991 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1991–1992 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1992–1993 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. PIROČKINAS, A. 1986: Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas: Šviesa. William R. Schmalstieg Gauta 2005 01 11 814 Cornwall Road State College, PA 16803, Jungtinės Amerikos Valstijos