„Knygos nobažnystės“ (1653) morfologijos tyrimo galimybės naudojant reliacinę duomenų bazę

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LI (2004), 1–14 Knygos nobažnystės (1653) morfologijos tyrimo galimybės naudojant reliacinę duomenų bazę DALIA JAKULYTĖ Klaipėdos universitetas The article presents the relational database created for the investigation of the morphology of old Lithuanian writings. A logical data model was developed and implemented within the Microsoft Access database management system (DBMS). All the words of two parts of the Knyga Nobažnystės were entered into the database. An engine was created for morphological (inflectional) data selection, so that the words can now be selected by any assigned property or set of properties. Such a database serves as a tool for data sorting, selection and correction, as well as for text and index media storage. It allows the researcher to deal with various linguistic problems, such as noun stem alternation, authorship of texts etc. in an efficient, quick and accurate manner. 0. ĮVADAS Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria kalbininkai, tyrinėjantys senuosius raštus, tai medžiagos atranka. Pagrindiniai medžiagos šaltiniai yra patys tekstai (ppr. knygų fotokopijos), žodynai, žodžių registrai. Iš jų duomenys yra perrašinėjami (ranka ar kompiuteriu), sudaromos popierinės kartotekos, jos rūšiuojamos ir rikiuojamos tam tikra tvarka. Medžiagos atranka iš tokios kartotekos – ilgas ir gana sudėtingas darbas: peržiūrima visa kartoteka, atrenkami reikiami lapeliai, jie suskirstomi ir t. t.; pabaigus darbą atrinkti lapeliai turi būti grąžinami į jų vietas bendroje kartotekoje, priešingu atveju ji nebus tinkama naudoti. Tokias problemas padeda spręsti kompiuterinės technologijos. Leksikografiniams tyrimams sudaromi kompiuteriniai tekstynai, senųjų raštų duomenų bazės, etc. Vienas esminių kompiuterinių tekstynų požymių – galimybė atlikti automatinę teksto analizę, pvz., automatiškai daryti teksto konkordansus, t. y. pateikti ieškomą žodį minimaliame kontekste. Automatinei kalbos analizei tekstai turi būti sužymėti, kad konkordansų programa ieškotų kalbos vienetų ne tik pagal formalius, bet ir pagal gramatinius požymius. (Marcinkevičienė 1997). Tačiau tik norminei kalbai galima kurti ir taikyti automatines kalbos gramatinių formų ar pan. atpažinimo programas, o senųjų raštų gramatiniai požymiai turi būti sužymėti rankiniu būdu. Pvz., Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centre parengtą 100 milijonų žodžių apimties lietuvių kalbos tekstyną (donelaitis.vdu.lt/tekstynas) sudaro nepriklausomybės laikotarpio leidiniai, parinkti taip, kad kuo ge 2 | D A L I A J A K U L Y T Ė ria atspindėtų dabartinę rašytinę lietuvių kalbą. Tekstyno paieškos sistema leidžia atlikti žodžio paiešką, sužinoti pasirinkto žodžio statistinę informaciją, ieškoti pasirinkto žodžio konkrečią gramatinę formą (pvz., nepriklausomybės), arba visų žodžio formų naudojant simbolį „*“ (nepriklausomyb*). Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos institutas internete pateikė ir senųjų XVI–XVIII a. rašto paminklų tekstus su panašiomis paieškos galimybėmis (galima ieškoti konkretaus žodžio ar jo dalies su simboliu „%“) bei archyvuotas žodžių formų dažnumų žodyno ir indekso rinkmenas (www.ailab.lv/senie). Panašus darbas yra atliekamas ir Lietuvių kalbos institute – kompiuteriu renkami ar nuskaityti senųjų raštų tekstai ir sudaromi žodžių formų indeksai. Jie sudaromi pusiau rankiniu būdu, t. y. kompiuteris pagal specialią programą tik išdėsto žodžių formas abėcėlės tvarka, nurodydamas jų vietą tekste ir pateikdamas kontekstą. Tekstologinė informacija bei gramatinė ir leksinė konkrečios žodžio formos reikšmė įrašoma ranka (Ambrazas 1998). Senųjų raštų morfologijai tirti tradiciškai naudojamos tokios pat kartotekos kaip ir žodynams, bet skirtingas jų panaudojimo mechanizmas, pavyzdžiui, rūšiuojama ne tik pagal leksemas, bet ir pagal kitus požymius (kalbos dalis, morfemas, darybą, formą ir t. t.). Tad atitinkamai turi būti pritaikyta ir kompiuterinės duomenų bazės struktūra bei medžiagos atrankos galimybės. Senųjų raštų morfologijos duomenų bazės kūrimo idėja kilo tęsiant Antano Jakulio pradėtus Knygos Nobažnystės1 tyrimus. Iki 2004 m., kai pasirodė faksimilinis Knygos Nobažnystės leidimas (Pociūtė, reng., 2004), Lietuvos kalbininkams buvo prieinamas tik 1968 m. darytas mikrofilmas (saugomas Mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje). Klaipėdos universiteto Baltistikos centras turėjo tais pačiais metais A. Jakulio darytas Knygos Nobažnystės (Sumos evangelijų ir Maldų Krikščioniškų) fotokopijas, Menų fakulteto biblioteka – giesmyno kserokopijas. Iš jų A. Jakulis sudarė Knygos Nobažnystės leksikos registrą, kurio publikuota tik viena dalis – Sumos evangelijų leksika (Jakulis 1995). Šiam leksikos registrui buvo sudaryta popierinė visos leksikos kartoteka, t. y. į atskirus lapelius surašyti žodžiai, pažymint jų pagrindines formas, reikšmę, gramatinę formą (1 pav.), tie lapeliai sugrupuoti pagal pagrindines formas ir sudėti abėcėlės tvarka. Tačiau sudarytojas toliau tirdamas Knygos Nobažnystės kalbą pats naudojosi kartoteka ir lapelius perrūšiavo jam vienam žinoma tvarka. Iš esmės ją reikėjo sudaryti iš naujo, bet norėjosi padaryti tinkamą daug kartų naudoti. Tad buvo nutarta kurti elektroninę kartoteką – duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami, rūšiuojami ar filtruojami įvairūs morfologiniai, leksiniai, semantiniai ar kt. duomenys ir kuri tarnautų kaip senųjų raštų morfologijos tyrėjo įrankis. Tokios duomenų bazės kūrimą sudaro du pagrindiniai etapai – projektavimo ir realizacijos. Projektuojant sprendžiama, kokio pobūdžio duomenys reikalingi senųjų raštų morfologijos tyrėjui, apibrėžiama tų duomenų specifika, požymiai, tarpusavio ryšiai, numatoma, į kokius klausimus turi atsakyti kuriama duomenų bazė. Šio etapo rezultatas – loginė duomenų struktūra. Ji aprašyta šio straipsnio 2.1. skyriuje. Antra- 1 Plačiau apie Knygą Nobažnystės ir jos istoriją žr. Dainoros Pociūtės (2004), Inges Lukšaitės (2001), Zigmo Zinkevičiaus (1988: 213–223), Juozo Tumelio (1967, 1968) ir kt. darbuose. KNYGOS NOBAŽNYSTĖS DUOMENŲ BAZĖ | 3 Šis etapas – sudarytos duomenų struktūros realizacija vienoje iš duomenų bazių valdymo sistemų – aprašytas 2.2. skyriuje. Sukurta ir realizuota senųjų raštų morfologijos duomenų bazė jau galima naudoti tyrimams, t. y., įkėlus duomenis ir sužymėjus reikiamus jų požymius, tuos duomenis atrinkti, tvarkyti ir rūšiuoti norima tvarka. Antrajame straipsnio skyriuje aprašomas sukurtos senųjų raštų morfologijos duomenų bazės taikymas konkretaus šaltinio – Knygos nob ažnystės – morfologijos tyrimams. 1. SENŲJŲ RAŠTŲ MORFOLOGIJOS DUOMENŲ BAZĖS KŪRIMAS 1.1. Loginė duomenų struktūra Pagrindiniai leksikos registro kartotekos elementai yra žodžių, pavartotų tekste, formos (čia ir toliau kiekviena žodžio forma, t. y. kiekvienas bet kokios leksemos pavartojimo atvejis bus vadinamas „žodžiu“). Viena kortelė – vienas žodis ir jo požymiai (atributai) (žr. 1 pav.). 1 PAV. KNYGOS NOBAŽNYSTĖS LEKSIKOS KARTOTEKOS KORTELĖ Kiekvienas žodis yra unikalus. Net jei tas pats žodis tokia pat forma ir reikšme pavartotas kelis kartus, kiekvieną kartą jis bus kitoje vietoje, kitame kontekste; jei kortelės būtų sunumeruotos, tokios pačios žodžių formos turėtų skirtingus numerius. Tad ir pagrindinis duomenų bazės elementas turi būti žodis, turintis unikalų numerį. Jo atributai – forma, šaltinis, pagrindinės formos, reikšmė etc. Kai kurie atributai (pvz., kalbos dalis, paradigma) yra bendri visai leksemai. Leksemos atributams apibrėžti kuriamas elementas „Leksema“, susietas su elementu „Žodis“ santykiu „vienas su daugeliu“, t. y. vieną „Leksemos“ įrašą gali atitikti keli „Žodžio“ įrašai. Apibendrinta loginė senųjų raštų morfologijos duomenų struktūra pavaizduota 2 pav. 4 | DALIA JAKULYTĖ 2 PAV. LOGINĖ DUOMENŲ STRUKTŪRA2 Plačiau apie morfologijos duomenų specifiką, numatytus elementus, jų atributus ir tarpusavio ryšius aprašyta straipsnyje apie Knygos nobanžystės morfologijos duomenų bazės kūrimą (Jakulytė 2001). 1.2. Morfologijos duomenų bazės realizacija Elektroninis kartotekos atitikmuo – duomenų bazė. Kaupiamų duomenų apdorojimui, peržiūrai, atrankai, spausdinimui bei naujų duomenų įvedimui naudojama specializuota programinė įranga – duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS). Dabartiniu metu plačiausiai taikomos relacinės duomenų bazių valdymo sistemos (pvz., Visual 2 Duomenų bazėje saugomos informacijos elementas – esybė – loginėje duomenų struktūroje žymimas stačiakampiu. Viršuje nurodomas esybės pavadinimas, apatinėje dalyje išvardijamos esybės savybės (atributai). Ryšys „vienas su daugeliu“ vaizduojamas išsišakojančia tiese. KNYGOS NOBAŽNYSTĖS DUOMENŲ BAZĖ | 5 FoxPro, dBase, Paradox ir kt). Į Microsoft Office programų paketą įtraukta DBVS MS Access pasižymi visomis reliacinio tipo DBVS būdingomis savybėmis ir gera integracija su kitomis šio paketo programomis. Joje duomenys saugomi lentelėse. Kiekviena pagrindinės lentelės eilutė – atskiras įrašas (pagrindinis elementas ir jo atributai). Pasikartojančių elementų (atributų) sąrašai saugomi pagalbinėse lentelėse. Į pagrindinę lentelę elementai įrašomi, o atributai parenkami iš pagalbinių lentelių. Susiejus lenteles galima daryti įvairias užklausas, leidžiančias atrinkti informaciją iš vienos ar kelių lentelių (t. y. atsirinkti reikiamas korteles iš kartotekos ir jas susidėti norima tvarka). Remiantis sudaryta logine duomenų struktūra senųjų raštų morfologijos duomenų bazė buvo realizuota naudojant Microsoft Access 2003 DBVS. Čia sukurtos dvi pagrindinės lentelės: „Žodžiai“ (žodžių formoms) ir „Pagrindinės formos“ (leksemoms)3. Pagalbinėse lentelėse – atributų sąrašai. Visos pagalbinės lentelės su pagrindinėmis susietos ryšiu „vienas su daugeliu“. Senųjų raštų morfologijos duomenų bazės lentelės ir ryšiai tarp jų pavaizduoti 3 pav. 3 PAV. DUOMENŲ BAZĖS LENTELIŲ IR RYŠIŲ TARP JŲ DBVS MS ACCESS SCHEMA 3 Čia kol kas palikti pirminiai lentelių pavadinimai. Jie, ko gero, keičiami nebus – pavadinimo keitimas gana sudėtingas, o vartotojas jo paprastai nemato. 6 Dalia Jakulytė Vienos pagalbinės lentelės jau užpildytos, kitos – pritaikomos kiekvienam rašto paminklui. Užpildytos yra gramatinių kategorijų lentelės (kurios pavaizduotos 3 pav. kairėje). Kiekvieną jų sudaro kelios grafos: identifikatorius, atributo pavadinimas (-ai) ir pastabos. Į pagrindinę lentelę iš pagalbinės įrašomas tik identifikatorius, bet duomenų atrankoje galima naudoti bet kurios grafos duomenis, todėl vartotojų patogumui kai kurie atributai apibrėžiami tiek lietuviškais, tiek tarptautiniais terminais (plg. linksnio kategorijos sąrašą 1 lentelėje). „Konteksto“, „Skyriaus“, „Teksto“ ir „Autorių“ lentelės pritaikomos kiekvienam rašto paminklui. „Pagrindinių formų“ (leksēmų) ir „Reikšmių“ lentelės pradžioje yra tuščios, bet duomenys gali būti įkelti iš kitam rašto paminklui sukurtos duomenų bazės. 1 LENTELĖ. LINKSNIO KATEGORIJOS ATRIBUTŲ SĄRAŠAS Links­nio kategorija ID  Linksnis  Lotyniškai  Pastabos 0      - 1  vard.  N.  Vardininkas 2  kilm.  G.  Kilmininkas 3  naud.  D.  Naudininkas 4  gal.  A.  Galininkas 5  įnag.  I.  Įnagininkas 6  ines.  In.  Inesyvas 7  iliat.  Il.  Iliatyvas 8  ades.  Ad.  Ades­yvas 9  aliat.  Al.  Aliatyvas 10  šauksm.  V.  Šauksmininkas 21  sav. kilm.  G. posses.  Sav ybinis kilmininkas KNYGOS NOBAŽNYSTĖS DUOMENŲ BAZĖ | 7 2. DUOMENŲ BAZĖS TAIKYMAS KNYGOS NOBAŽNYSTĖS MORFOLOGIJOS TYRIMAMS 2.1. Duomenų įvedimas Prieš įvedant konkretaus rašto paminklo morfologijos duomenis, duomenų bazė pritaikoma. Pavyzdžiui, tiriant KN kalbą reikia atsižvelgti į teksto struktūrą ir autorystę (plačiau žr. Jakulis 1982, 1984). Skirtingos knygos dalys parengtos ar verstos skirtingų autorių, tad lentelėje „Tekstas“ surašomi teksto tipai (evangelija, pamokslas, malda, giesmė...), lentelėje „Autoriai“ – surašomi žinomi KN autoriai. Užpildoma ir lentelė „Skyrius“ – surašomi visi KN skyriai (žr. 6 pav.). Duomenų įvedimas prasideda nuo teksto rinkimo. Surinktas tekstas eilutėmis įkeltas į lentelę, eilutėms priskirti identifikacijos numeriai. Tada tekstas išskaidytas į žodžius, jiems priskirti identifikacijos numeriai, sužymėti eilučių ID, teksto ID, skyriaus ID ir originalo puslapio ir eilučių numeriai. Visi šie veiksmai atlikti automatiškai autorės sukurtomis teksto redaktoriaus Microsoft Word makrokomandomis. Kadangi šiame tekste dažnai žodžių ribos nesutampa su tarpais tarp žodžių, sudarytoji lentelė peržiūrima ir pataisoma. Peržiūrėtos lentelės įkeliamos į atitinkamas morfologijos duomenų bazės lenteles „Kontekstas“ (ji pervadinta į „KNtekstas“) ir „Žodžiai“. Kiti požymių (giminės, skaičiaus, linksnio, laiko etc.) ID įrašomi rankiniu būdu (neautomatiškai) duomenų bazės lentelėje „Žodžiai“. Įvedimo patogumui ID yra skaičiai, atitinkamos kategorijos eilės numeriai, tad, pvz., žodžio Kryžtaus formai (vyr. vns. kilm.) nurodyti į atitinkamas grafas tereikia įrašyti „1“, „1“, „2“ (plg. 4 pav.). 4 PAV. LENTELĖS „ŽODŽIAI“ FRAGMENTAS. FORMOS NURODYMAS Prieš nurodant pagrindines formas, atitinkamas įrašas sukuriamas lentelėje „Pagrindinės formos“, o lentelės „Žodžiai“ grafoje „Pagrindinės formos“ jis įrašomas arba parenkamas išskleidus sąrašą (5 pav.). 8 | Dalia Jakulytė 5 PAV. LENTELĖS „ŽODŽIAI“ FRAGMENTAS. PAGRINDINIŲ FORMŲ NURODYMAS Šiuo metu į duomenų bazę suvesti SE, Pas, MKr ir K žodžiai, sužymėti tie jų požymiai, kuriems nereikia papildomų tyrimų arba tyrimai jau atlikti. Todėl, pavyzdžiui, pagal Antano Jakulio hipotezę (Jakulis 1982) sužymėta SE dalių autorystė, o lentelėje „Pagrindinės formos“ įvestas tik identifikatorius, lizdas, numanomos pagrindinės formos bei kalbos dalies ID. Pagrindinės formos gali būti koreguojamos ir kiti požymiai nurodomi vėliau, peržvelgus visas žodžio formas (žr. 3.2. sk.). Ne visi požymiai nurodomi dėl keleto priežasčių: – medžiagos atrankai morfologijos tyrimams nurodytų požymių (vietos, formos bei pagrindinių formų) pakanka; daug požymių numatyta kitiems, pvz., leksikologijos ar semantikos tyrimams; – kai kurie požymiai reikalingi tik vienam kitam tyrėjui (pvz., daryba, pamatinis žodis ir kt. rūpės tik žodžių darybos specialistams), kai kuriuos ir turėtų nurodyti atitinkamas specialistas (pvz., reikšmės – leksikologas), etc.; – daug požymių yra ginčytini ar abejotini, kai kurie priklauso nuo tyrimų atskaitos taško: pvz., žodis kalnas laikytinas šakniniu ar priesaginiu, priesagos vediniu, t. y., ar jis kalbėtojo sąmonėje siejamas su kilti, kelti ar ne? O delnas? Kaip nurodyti šaknį – tokią, kokia yra (kal-), ar su pamatiniu balsių kaitos laipsniu (kel-) – priklauso ir nuo tyrėjo poreikių, pvz., ar jis norės išrinkti žodžius su a šaknyje, ar visus tam tikros šaknies vedinius4. – dažnai sunku apibrėžti ir linksniavimo tipą (jis nurodomas lentelėje „Pagrindinės formos“), kadangi Knygoje Nob
žny5tės gausu įvairiojančių formų, pvz.: bjauras / bjaurus, garba / garbė ir t. t. Kiekvienu tokiu atveju reikia iš pradžių atidžiai išsiamusius tyrimus, nustatyti, nuo ko tas įvairavimas priklauso (gal jį lemia semantika, gal skirtingas formas vartoja skirtingi autoriai, etc.); - regis, kiek mažiau problemų turėtų kilti nurodant konkrečios formos kamieną (lentelėje „Žodžiai“), bet ir čia tenka suabejoti: jei ausis – i kamieno, ausiai – io kamieno, ausų – priebalsinio, tai ausį – ? Todėl tokie požymiai paliekami suvesti pačiam tyrėjui. Tam patogu naudoti skirtingus duomenų bazės valdymo sistemos medžiagos peržiūros režimus. 4 Tiesa, tam numatytos dvi grafos: „Šaknis“ ir „Pamatinė šaknis“. KNYGOS NOBAŽNYSTĖS DUOMENŲ BAZĖ 9 2.2. Medžiagos peržiūra, rūšiavimas ir koregavimas Medžiagą galima peržiūrėti tiesiogiai su pagrindine susietose pagalbinėse lentelėse. Lentelėje „Skyriai“ galime peržvelgti visą kiekvieno skyriaus tekstą (6 pav.). 6 PAV. LENTELĖS „SKYRIUS“ FRAGMENTAS. 13 SKYRIAUS TURINIO PERŽIŪRA 10 | Dalia Jakulytė 8 PAV. DUOMENŲ PERŽIŪRA LENTELĖJE „PAGRINDINĖS FORMOS“ Be to, visus duomenis galima rūšiuoti pagal bet kurį požymį didėjančia ar mažėjančia tvarka, galima jų paieška ir filtravimas. 2.3. Duomenų atranka Medžiagos atrankai Microsoft Access DVBS numatytos specialios užklausos (Query). Čia medžiaga (pvz., žodžiai) atrenkama pagal bet kurį požymį ar požymių grupę. Vartotojo patogumui kuriamos formos, kuriose įrašomi pageidaujami atrankos kriterijai. Tokia forma autorės yra sukurta morfologijos duomenų (kaitybos) atrankai (9 pav.), kuriamos formos leksikos ir žodžių darybos atrankai ir kt. 9 PAV. KAITYBOS DUOMENŲ ATRANKOS UŽKLAUSOS FORMA KNYGOS NOBAŽNYSTĖS DUOMENŲ BAZĖ 11 Į sukurtą formą įrašomi reik(i)ami parametrai (jų sąrašai pateikti apatinėje formos dalyje). Pavyzdžiui, norėdami išrinkti mokyti, moko, mokė tipo veiksmažodžių esamojo laiko formas, į lauką „Kaitybos tipas“ įrašome „511“, į „Laikas“ – „1“. Bakstelėjus mygtuką „Išrinkti“, bus pateiktas toks rezultatas: 2 LENTELĖ. MOKYTI, MOKO, MOKĖ TIPO VEIKSMAŽODŽIŲ ESAMOJO LAIKO FORMŲ ATRANKOS REZULTATAS Lizdas Pagrindinės formos Žodis Forma Kontekstas Autorius Skyrius pildyti išpildyti, -pildo/-pildžia, -pildė įpildžia ties.es.3 204623 1 S14 laikyti užlaikyti, -laiko, -laikė vžiláyka sangr.ties.es.3 204224 1 S13 valgyti valgyti, valgo, valgė valgį ties.es.3 205703 1 S17 sakyti sakyti, sako, sakė fakote ties.es.dgs.2 206213 1 S18 klausyti klausyti, klauso, klausė klaufa ties.es.3 204727 1 S14 mokyti mokyti, moko, mokė mokia ties.es.3 200821 1 S02 ..... Pastebėję, kad esamojo laiko formos vartojamos tiek o, tiek ir ia kamieno, atranką patiksliname, nurodydami išrinkti tik ia kamieno formas (kamienas: 2). Pateikiamas toks rezultatas: 3 LENTELĖ. MOKYTI, MOKO/MOKIA, MOKĖ TIPO VEIKSMAŽODŽIŲ IA KAMIENO FORMŲ ATRANKOS REZULTATAS Lizdas Pagrindinės formos Žodis Forma Kontekstas Autorius Skyrius rodyti rodyti, rodo / rodžia, rodė rodžiame ties.es.dgs.1 223129 1 S57 pildyti išpildyti, -pildo/-pildžia, -pildė įpildžia ties.es.3 204623 1 S14 rodyti rodyti, rodo / rodžia, rodė rodžia ties.es.3 201219 1 S03 mokyti mokyti, moko, mokė mokia ties.es.3 200821 1 S02 mokyti mokyti, moko, mokė mokia ties.es.3 200219 1 S01 mokyti mokyti, moko, mokė mokia ties.es.3 221313 2 S53 Galima ir toliau tikslinti atranką, pavyzdžiui, išrinkti kiekvieno šių veiksmažodžių visas esamojo laiko formas: 12 | DALIA JAKULYTĖ 4 LENTELĖ. VEIKSMAŽODŽIO IŠPILDYTI ESAMOJO LAIKO FORMŲ ATRANKOS REZULTATAS Lizdas Pagrindinės formos Žodis Forma Kontekstas Autorius Skyrius pildyti išpildyti, -pildo/-pildžia, -pildė išpildžia ties.es.3 204623 1 S14 pildyti išpildyti, -pildo/-pildžia, -pildė išpilda ties.es.3 304612 2 M36 Nuosekliai atliekant atranką, siaurinant duomenų diapazoną ir tikslinant kriterijus galima rinkti medžiagą bet kokio konkretaus klausimo sprendimui, pvz., jau iš 3 lentelėje pateiktų duomenų galima spręsti, kad iš kamieno šio tipo veiksmažodžių formas labiau linkęs vartoti pirmasis, t. y. pirmųjų ir paskutiniųjų pamokslų, autorius. IŠVADOS Tinkamas informacinių technologijų priemonių naudojimas leidžia gerokai sumažinti senųjų raštų tyrėjų laiko sąnaudas. Autorės sukurta senųjų raštų morfologijos duomenų bazė leidžia greitai ir tiksliai spręsti įvairius kalbotyros uždavinius (pvz., daiktavardžių kamienų mišimo, teksto autorystės ir pan.). Laiko užima tik duomenų įvedimas, o jų atranka ir rūšiavimas atliekamas per kelias sekundes, patys duomenys išsaugomi, išlieka nepakitę. DBVS paieškos, atrankos, rūšiavimo, koregavimo ir ataskaitų generavimo priemonės sudaro naują morfologijos tyrinėtojo metodikos arsenalą, o sudarytas loginis modelis leidžia kalbą tirti kompleksiškai ir sistemiškai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad duomenys į sukurtą morfologijos duomenų bazę gali būti įkeliami iš kitų šaltinių, taip pat nesunku juos konvertuoti ir į kitus formatus (pvz., Lietuvių kalbos institute kuriamą Istorinį lietuvių kalbos žodyną). Morfologijos duomenų bazė gali būti naudojama ne tik morfologijai tirti, bet ir duomenims saugoti, jiems pateikti įvairiomis formomis įvairių poreikių vartotojams. Pavyzdžiui, teologams ar literatūrologams galima sukurti formą, kurioje būtų skaitomas tekstas ir paaiškinami nesuprantami žodžiai, numatomos vietos komentarams rašyti. Sudaryta konkretaus šaltinio – Knygos nobanžystės morfologijos duomenų bazė yra tik įrankis, tarpinis žingsnis, kuriame bus kaupiami esamų ir būsimų šios knygos tyrimų rezultatai. Tokia duomenų bazė gali būti publikuojama tik suvedus visus duomenis (ar dalį būtiniausių duomenų), tačiau tai ne vieno žmogaus darbas. Kaip įrankis Knygos nobanžystės morfologijai tirti ji gali būti naudojama ir šiuo metu (ji pateikiama internete adresu www.ik.ku.lt/~jakulyte/apie.htm). SUTRUMPINIMAI DBVS – Duomenų bazių valdymo sistema. ID – Identifikatorius, unikalus duomenų bazės elemento pavadinimas. Knygos nobažnystės duomenų bazė | 13 K – katekizmas, paskutynis MKr skyrius („KATECHIZMAS ABA TRVMPAS PAMOKSLAS Wieros Krikščionißkos del waykialu mažu.“). KN – Knyga nobažnystės („KNIGA Nobazniftes Krikščionißzkos/ Ant gá r bos Diewuy TRAYCEY Szwentoy Wienatijam: Ant wartoi má Bažniczoms dides Kunigiftes Lietuvos ißduotá. KIEDAYNISE, DRVKAWOIA, IOCHIMAS IVRGIS RHETAS, Meatu Poná, 1653.“). MKr – Maldos Krikščioniškos („MALDOS KRIKSČIONIŠKOS, Wifokiam meatu ir reykalams bendriems prigulinčios: Ant garbos Diewa Traycey Szwentoy wiena Tewá, Sunaus, ir Dwasios S. O del naudos Bažniczios io, ant ßwieta ißzlayftos <…> KIEDAYNISE, SPAUDE, JOCHIMAS JURGIS RHETAS, Meatu Poná, 1653.“). Trečioji KN dalis, 58 maldos ir katekizmas (žr. K). Pas – Pasija, paskutynysis SE skyrius („PASSYA ABA HISTORYA Apie kančia ßmerti, ir pákałimą Poná mufu IEZVSA Chryftufá, iš wiku kiáturiu Ewangeliftu pátogay ßurinkta“). SE – Suma Evangelijų („SUMMA Abá Trumpas ißz̧guldimas EWANIELIV SZWENTU Per Wifus meatus/ dienomis Nedelos/ Bažnicžiofe Krikščionißkoſe ßkaytomu/ O ánt gá r bos Wienam DIEVUY, ſu wala Wiriaßniuju del pážitka Wierniems, didey Kunigiftey Lietuvos, ir del naminiku pabažnu ánt užiwoima namifzkia ißduotá. KIEDAYNISE, DRVKAWOIA, IOCHIMAS IVRGIS RHETAS, Meatu Poná, 1653.“). Antroji KN dalis, 60 evangelijų ir pamokslų bei Pasija (žr. Pas). LITERATŪRA AMBRAZAS, S., ALEKNAVIČIENĖ, O., ZINKEVIČIUS V. 1998: Istorinis lietuvių kalbos žodynas ir senųjų raštų kompiuterizavimas. Lietuvių kalbotyros klausimai 39, 192–210. BIRŽIŠKA, V. 1990: Aleksandrynas I. Antrasis fotografuotinis leidimas, Vilnius: Lietuvos kultūros fondas. JAKULIS, A. 1982: „Sumos evangelijų“ ir „Maldų krikščioniškų“ autorystės klausimu. Baltistica 18 (2), 173–178. JAKULIS, A. 1984: „Sumos evangelijų“ ir „Maldų krikščioniškų“ ryšiai su ankstesniais lietuviškais raštais. Kalbotyra 35 (1), 31–41. JAKULIS, A. 1995: „Knygos nobažnystės“ leksika, Klaipėda: Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė. JAKULYTĖ, D. 2001: Informacinių technologijų panaudojimo galimybės senųjų raštų kalbos tyrimams („Knygos nobažnystės“ morfologijos duomenų bazė). Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rakstu krājums 5, 152–168. LUKŠAITĖ, I. 2001: Knygos nobažnystės (1653) parengimo kultūrinė aplinka. Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus, 4–29. MARCINKEVIČIENĖ, R. 1997: Tekstynų lingvistika ir lietuvių kalbos tekstynas. Lituanistica 1 (29), 58–78. POCIŪTĖ, D. 2001: Knygos nobažnystės giesmių šaltiniai ir kalvinistinio pamaldumo slinktys: nuo tikėjimo tikro prie tobulo. Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus, 41–54. POCIŪTĖ, D., reng., 2004: Knyga nobažnystės krikščioniškos 1653, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. POCIŪTĖ, D. 2004: Lietuviškosios bažnyčios knyga. Knyga nobažnystės krikščioniškos 1653, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, xiii–lxv. TUMELIS J. 1967: Knygos nobažnystės krikščioniškos (1653) pirmojo leidimo klausimu. Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai 6, 132. TUMELIS J. 1968: Dar kartą apie „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653). Surastas pilnas pirmojo leidimo egzempliorius, Literatūra ir menas 44 (1146), 12. ZINKEVIČIUS, Z. 1988: Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba, Vilnius: Mokslas. Dalia Jakulytė Klaipėdos universitetas Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra H. Manto g. 84, 5808 Klaipėda Gauta 2004 11 12