PAsTaBos
|
107
DEL
GRAMATINIU
FUNKCIJU
SKIRSTYMO
2005
me ais
pasi odziusi
p o .
Vy au o
Amb azo
pa asy a
Sin aksiniy
ysiy
y imy
ecenzija
jau
ankséiau
p adziugino
G ama ikos
da by
se ijos,
p adé os
leis i
2003
me ais,
au o ius.
Siame
ALL
nume yje
skelbiama
o
pa ies
au o iaus
pa a’y a
eciojo
G ama ikos
da by
omo
G ama iny
unkcijy
y imai
ecenzija.
Ji
sukelé
kele a
minéiu,
ku iomis
no é ysi
pasidaly i.
Daiugina
pa s
ak as,
kad
Sis
s aipsniy
inkinys
nebu o
iesiog
igno uo as
kaip
lie u iu
g ama ikai
nes a bus
j ykis,
a¢iau
sp endian
i8
ecenzijos
nea odo,
kad
jis
bii y
sukéles
dialoga.
No s
ecenzen as
i
p ipagjs a,
kad
inkinyje
iSkel os
min ys
lie u iu
kalbos
y iné oju
u é y
ba i
nuodugniai
aps a s y os,
jis
si ilo
ai
da y i
ik
emian is
ligSiolinése
lie u iy
kalbos
g ama ikose
a ojamomis
sa okomis,
ypa¢
—
Siose
g ama ikose
pa eik ais
sin aksiniy
ySiu
ipy
apib ézimais.
Ma
,,kad
miné i
ySio
ipai
y a
sin aksiniai,
o ne
mo ologiniai,
seman iniai
a
ki okie,
u bii
né a
eikalo
j odine i*.
Jeigu
o
ne eikia
j odiné i,
ai Sis
dalykas,
ma y ,
y a
aksioma.
Ta¢iau
aksioma
galima
p iim i
a ba
Jos nep iim i. Salia
euklidinés
geome ijos
y a
da
ki y,
nepa em y
jos
aksiomomis.
Niekas,
Zinoma,
i
nepuola
Sios
geome ijos
uz
ai,
kad
ji
emiasi
am
ik omis
aksiomomis,
a¢iau kas
joje
as y
idiniy
p ieS a a imu,
u é y
eise
j
juos
a k eip i
démesj.
Bi en
ai
G ama ikos da by
au o iai
bandé
pada y i
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
a z ilgiu,
a k eipdami
démes}
j
idinj
kai
ku iy
joje
pa eik y
dalyku
p ieS a inguma.
Taciau,
pasak
p o .
Amb azo,
,,Toks
poZiii is
j
sin aksinius
ySius
au o iy
a
p io i
a me amas
kazZkodél
manan ,
jog
d ilypio
sin aksinio
ySio
i
a pusa io
sasajos
[...]
sa oka
y a
ne eikalinga
i
a si ado
painiojan
sin aksinius
i
mo osin aksinius
eiSkinius*.
Be
jis
né a
a me amas
a
p io i,
i
isai
ne
,,kazkodel*.
Au o iai
isnaSose
i8samiai
a gumen-
uoja,
kodél
jis
a me amas,
nu odydami,
kad
d ipusés
p iklausomybés
sa oka
eda
p ie
neigsp endZiamy
p ies a a imy.
Visus
Siuos
a gumen us
ecenzen as
nu yh,
lyg
yy
nebu y
bu e.
Zinoma,
jy
ap a i
a si
i
nebu o
eikalo,
nes
eks as
sumany as
kaip
G ama ikos
da by
ecenzija.
Vis
dél o
Zodzio
,,kazkodél*
a ojimas
¢ia
neko ek i8kas.
Toliau
ecenzen as
aSo:
,18
ik ujy
jokio
paimiojimo
Gia
né a,
y a
aki aizdus
ak as,
kad
sin aksiniai
ySiai,
aigi
i
a pusa io
sasaja,
u i
am
ik us
mo osin aksinius
odiklius.*
Niekas
i
neneigia,
kad
sin aksiniai
ySiai
gali
u e i
mo osin aksinius
odiklius.
Bii en
,,gali
u e i“,
nes
i
adiciné
g ama ika
p ipazis a
,,Shejima*
ais
a ejais,
kai
p iklausomasis
Zodis
ne u i
p iklausomybes
odiklio,
p z.
Jonas
a bégo
g ei ai.
I
bi en
Cia
slypi
am
ik as
nepa o-
gumas,
ku j
ecenzen as
nuosekliai
nu yli.
Ma
adicine
g ama ika
naudojasi
d iem
isiSkai
ski ingomis
eu is inémis
p iemonémis
sin aksinei
p iklausomybei
nus a y i.
Viena
e us,
de inimas
okiuose
sakiniuose
kaip
Maéiau
Jonq
linksmq
suda o
pag inda
eig i,
jog
Zodis
linksmgq
y a
sin aksiskai
p iklausomas
nuo
Zodiio
Jong.
Ki a
e us,
okiuose
sakiniuose
kaip
Jonas
a bego
g ei ai,
ku
neimanoma
em is
mo osin aksiniais
k i e ijais,
da oma
p ielaida,
kad
g ei ai
p iklauso
nuo
a bégo.
Taigi,
sp endzian
apie
sin aksinio
y$io
bu ima,
mo osin-
aksiniu
k i e ijumi
naudojamasi
ne
isada.
Kadangi
$i
p iklausomybé
né a
nei
aldymas,
nei
de inimas,
ji
apibiidinama
kaip
Sliejimas.
Bii en
Gia
slypi
pa ojus:
eu is inés
p iemonés
y a
p ieS a ingos.
Jeigu
leis ina
nus a y i
sin aksine
p iklausomybe
i
okiais
a ejais,
ku
né a
mo osin aksinio
odiklio,
ai
leis ina,
pa yzdziui,
i8kel i
eiginj,
kad
sakinyje
Laikyk
bu elj
s aciai
Zodis
s aciai
y a
Sliejamas
p ie
Zodzio
bu elj.
Nes kuo
Sis
sakinys
ski iasi
nuo
sakinio
Laikyk
bu elj
s aciq,
ku
p ipazjs ama
okio
ipo
p iklausomybé
nuo
papildinio?
Tik
kalbos
dalimi
—
pi majame
sakinyje
a ojamas
p ie eiksmis.
Kas
iSkel y
oki
eigini,
ik
em ysi
108
|
PAasTABos
ais
k i e ijais,
ku iuos
sidlo
pa s
p o .
Amb azas.
Jis
neda y y
nieko
ki o,
negu
ie,
ku ie
da o
p ielaida
esan
Sliejimo
y3j
a p
p ie eiksmio
i
eiksmaZodzio
sakiniuose
Jonas
a bégo
g ei ai,
Laikyk
bu elj
s aé ai.
Tada
iSei y,
kad
i
sakinyye
Laikyk
bu elj
s adiai,
i
sakinyje
La kyk
bu elj
s aciq
sin aksinis
y$ys
y a
d ilypis.
Kas
18
o,
kad
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
au o iai
pi muoju
a eju
nema o
eikalo
jz elg i
Sliejimo
a p
bu elj
i
s aciai?
S a bu
ik ai,
kad
ai
galima
pada y i
Sios
g ama ikos
si ilomy
k i e ijy
pag indu.
Vadinasi,
eiginys,
kad
sakinyje
Laikyk
bu elj
s aciai
sin aksinis
ySys
y a
d ilypis,
y a
lygiai
iek
pa
eisingas,
kiek
eiginys,
kad
jis
y a
ienalypis.
Mokiniui,
ku is
Siame
sakinyje
iz elg y
d ilypi
sin aksinj
ysi,
galima
pa a’y i
d eje a,
be
negalima
emian is
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
eo ija
i ody i,
kad
jis
ne eisus.
Jokia
so is ika
negal
panaikin i
Sios
p ieS a ingomis
eu is inémis
p iemonémis
pa em os
sis emos
ydingumo.
Kiek
ecenzen o
miné i
ak ai
i
ik ujy
y a
aki aizdiis?
Paci uosime
da
ka a:
,,y a
aki aizdus
ak as,
kad
sin aksiniai
ySiai,
aigi
i
a pusa io
sasaja,
u i
am
ik us
mo o-
sin aksinius
odiklius*.
Be
po
ga saus
Joannos
Nichols
1986
me ais
paskelb o
s aipsnio
y a
aki aizdu,
kad
sin aksinés
i
mo ologines
p iklausomybés
k yp ys
gali
bi i
p iegingos;
Sis
eiSkinys
adinamas
,,pag indinio
démens
Zyméjimas*
(head
ma king).
Taigi
daik a a di
aldan is
eiksmazodis
(pag indinis
démuo)
gali
bu i
su
juo
de inamas;
daugelyje
pasaulio
kalby
eiksmazodziai
de inami
ne
ik
su
eiksniais,
be
i
su
iesioginiais
i
ne iesioginiais
papildiniais.
Nelabai
iké ina,
kad
p o .
Amb azui
,,pag indinio
démens
Zyméjimo“
sa oka
bu y
neZinomas
dalykas,
be
Sios
idéjos
sklaida
lie u iy
kalbo y oje
jis,
ma y ,
lako
nepa-
geidaujama.
P iémus
ja,
a pusa io
sasaja
ap y
ne eikalinga.
Kas
noni,
gali
miné a
sa oka
a mes i,
be jos
paneigimas
2005
me ais
jau
nebe a
,,aki aizdus“
ak as.
Ne
Zodaiu
neuzsimindamas
apie
a gumen us,
ku iais
emiasi
G ama ikos
da by
au o ia1,
si ilydami
pakeis i
sin aksiniy
ySiy
samp a a,
ecenzen as
su elkia
jégas
j ody i,
jog
Siy
da by
au o iai
pa ys
sau
pnies a auja,
ienoje
ie oje
p ipazindami
sin aksine
p iklausomybe,
0
ki oje
ie oye
ja
a mesdamu.
Tai
pada y i
is aukus
i§
kon eks o
a ski us
sakinius,
ma y ,
ne a
sunku.
Ma
G ama ikos
da by
au o iai
ap a ia
i ai ius
p iklausomybés
ipus
—
seman inés,
sin aksinés,
mo ologinés.
Au o iy
nuomone,
s a bu
juos
a ski i,
kad
sa oku
apa a as
ba y
ikslus,
o
eo ija
nep ieS a inga.
A s a y i
iesa
nag inéjan
kiek iena
ci a a
i
pa odan ,
kaip
i
kokiais
ikslais
ci uojamas
sakinys
bu o
iS auk as
i§
kon eks o
i
iSk eip as,
bii u
ilga
i
nuobodi
p ocedii a.
Pa eiksiu
ik
iena
pa yzdj.
G ama ikos
da by
au o iams
p ikiSama,
kad
jie
bando
,paneig i
i
pa j
sin aksinj
y§j
a p
papildinio
i
a ininio
pazyminio
(p edika y-
o)
okiuose
sakiniuose
kaip
Jis
pa e é
b olj
auks ielninkg
[...]
a ba
Maciau
jj
linksmq‘,
i
p idu iama:
,,Tagiau
ki oje
ie oje
jau
sidiloma
,,sie i
an inio
p edika y o
e mina
bi en
su
a i inkamus
mo osin aksinius
poZymius
u inéiais
[...]
an iniais
p edika ais*.
Teisingai,
aip
G ama ikos
da buose
y a
pa agy a,
i
ienas
eiginys
ki am
nep ieS a auja.
Ma
G ama ikos
da by
au o iy
kaip
ik
no e a
pa ody i,
kad
a ininiy
paZyminiy
i
aplinkybiy
ski umas
né a
sin aksinis,
o
mo ologinis.
Kaip
ik
§j
dalyka
ecenzen as
nu yli.
Kas
no e y
suzino i,
kodél
ge iau
a sisaky i
a ininio
pazyminio
d ilypio
sin aksinio
ysio,
gali
a si e s i
Daba inés
he u iy
kalbos
g ama ikos
490
puslap},
ku
Salia
de inamuyy
a ininiy
pa%yminiy
da
ski iami
nede inamieji.
Be
juk
a ininiai
pazyminiai
nuo
aplinkybiy
ski iasi
bi en
de inimu
(aplin-
kybe
Sliejama
p ie
eiksmazodiio,
a ininis
paZyminys,
be
o,
da
de inamas
su
eiksniu
a
papildiniu)?
Juk
bii en
de inimas
sakinyje
Ma¢iau
ji
linksmq,
pasak
p o .
Amb azo,
i
odo
a p
a ininio
pazyminio
i
papildinio
esan
sin aksine
p iklausomybe,
ku i
leidzia
sin aksinj
PasTABos
|
109
y8j
apibidin i
kaip
d ilypi.
Jeigu
de inimas
jeina
a ininio
pazyminio
apib ézima,
ai
kas
pe
ienas
u e y
bi i
,nede inamasis
a ininis
pazyminys?“
Kadangi
okios
con adic io
in
adiec o
ge iau
i8 eng i,
G amankos
da buose
siiiloma
p ipazin i,
kad
a ininiy
paZyminiy
i
aplinkybiu
ski umas
y a
mo osin aksinis,
ne
sin aksinis.
Kas
Cia
iS
ik uyy
bloga?
Re-
cenzen as
G ama ikos
da by
au o iams
p iki§a
k i e iju
susik yZia ima,
o
i8
ik yyy
jie
ik
a k eipia
démesj,
kad
naudinga
a ski i
sin aksine
p iklausomybe
nuo
mo ologines.
Kai
pe
p ie a a
bandoma
jas
suplak i,
iSeina,
pa yzdziui,
,nede inamieji
a imniai
pazyminiai“.
Ku
i
ik yju
,,k yZiuojasi*
k i e ijai,
o ku ne?
Da
iena
pas aba
dél
pa ios
,,p ieS a a imo*
sa okos.
Recenzen o
nuomone,
daugelis
G a-
ma ikos
da buose
pa eik y
dalyky
y a
p ies a ingi.
P ies a ing,
pa yzdziui,
esa
ka
ik
paci uo i
eiginiai
apie
a ininius
pazyminius.
,Aki aizdZiai
p ieS a inga“
esan i
bii inosios
aplinkybes
sa oka.
Kodél
Si
sa oka
y a
,,aki aizdziai*
p ieS a inga,
neaisku,
nes
S1y
eiluciy
au o ius
ecenzuojamame
eikale
jau
y a
iSaiSkines,
kuo
emiasi
pasi ink as
e minas
i
kodél
jis
né a
p ies a ingas
(kaip
au o iai
apib ézia
bi inosios
aplinkybés
sa oka,
ecenzen as
skai y ojo
nein o muoja,
aigi
jos
p ieS a mgumas
pa eikiamas
kaip
ikéjimo
s aipsnis,
panasiai
kaip
i odymo
ne eikalingi
sin aksiniai ySiai).
Gal
su okus
ecenzen o
,,p ieS a ingumui*
aikomus
k i e ijus
ska y oyui
leng iau
ba y
sup as i,
kodel
,,nede inamojo
a ininio
pazyminio“
sa o-
ka,
i edama
ka
ik
apib ézus
a ininj
pazyminj
pagal
de mima
su eiksniu
a ba
papildiniu,
né a
,
aki aizdZiai
p ieS a inga*.
Manyéiau,
p iesingai,
,,nede inamojo
a ininio
pazyminio“
sa oka
odo
idinj
p ieS a a ima,
nes
p ieS a auja
keliais
puslapiais
anks iau
ame
pa¢iame
sky iuje
pa eik am
apib ézimui,
o
G ama ikos
da buose
as i
p ieS a a imai
y a
p ieS a ingi
ik
i§
ecenzen o
pe spek y os.
G ynai
mo ologinis
a ininiy
paZyminiy
i
aplinkybiy
sky imas
y a
p ieS a ingas
ik
uo,
kad
p ie’ a auja
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoye
eikiamiems
sin aksiniy
ysiy
apib ézimams,
ku iy
eisingumo
,,né a
eikalo
j odiné i*.
Pagaliau
s ebina
i
pasku inis
ecenzijos
sakinys:
,,T'ad
eikia
p i a i
pa¢iy
au o iy
nuo-
monei, kad
,,su
miné y
unkcijy
apib ézimu
bei
ap asu
susijusiy
p oblemy
jiems
nepa yko
pa enkinamai
iSsp es i*.
Tikekimés,
kad
ai
pa yks
pada y i
a ei yje“.
18
ik yjy
ecenzuoja-
mojo
inkinio
au o iai
niekada
nesi ikéjo
iSsp es i
isu
su
g ama iniu
unkcijy
ap agu
susijusiy
p oblemy.
Ligi
Siol
ai
né a
iki
galo
pa yke
né
ienai
ling is ikos
mokyklai,
i
labai
eikia
abejo i,
a
kada
no s
bus
galu inai
a saky a
j
isus
uos
klausimus,
ku ie
jau deSim mediais
kankina
kalbininkus.
Panagiy
abejoniy
eikiausiai
u i
kiek ienas
ling is as,
odél
s ebina
i
p o .
Amb azo
pas aba,
i
uz
jos
slypin i
p ielaida,
kad
nesugebéjimas
a saky i
j
isus
klausimus
i
a skleis i
galu ine
g ama ikos
iesa
(God’s
u h)
y a
ien
ik
G ama ikos da by
au o iy
p oblema,
ku ia
leng ai
pa yk y
paSalin i
sug iZus
}
adicinés
g ama ikos
p ieglobs j.
G ama ikos da by
au o iai
nesi iki
i§
Sio
p ieglobs¢io
i8 ilio i
kalbininku,
ku ie
jame
jaudiasi
saugiai.
Be
jeigu
kam
a odo,
kad
ka ais
s eika
suabejo i
j odinéjimo
ne eikalingomis
ieso-
mis
i
jas
k i iskai
apmas y i,
as
G ama ikos
da buose
gali
as i
jei
ne
galu inius
a sakymus,
ai
ben
jau
idomiy
klausimy,
ku iy
p o .
Amb azas
sa o
ecenzijoje,
deja,
nu a é
i8 eng i.
Labai
gaila,
kad
dialogo
engiama,
nes
jis
galé y
bi i
jdomus.
Axel
Hol oe
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a