M. Daukšos „Katekizmo“ (1595) lyginamieji sakiniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIII (2005), 23-31 M. Daukšos Katekizmo (1595) lyginamieji sakiniai ARTŪRAS JUDZENTIS, JŪRATĖ PAJEDIENE Lietuvių kalbos institutas The article deals with comparative clauses in M. Daukša's Catechism. They contain the same conjunctions as in modern Lithuanian. Modifier clauses expressing comparison of guality are introduced by the conjunction kaip both in the Catechism and in the Trumpas Budas. A comparative clause of guan- tity introduced by kiek is attested only in the Catechism, and a correlative clause with kuo - tuo only in the Trumpas Budas. Comparative complement clauses expressing differences of degree, introduced by the conjunction neg, are used only in the part of the Catechism that has no Polish eguiva- lent, and in the Trumpas Budas. Comparative clauses of the same type with the con- junction nekaip are used in the Catechism and in the preface to the Trumpas Budas. They are used to compare predicates. A comparative clause as a complement of the verb bevelyti, introduced by neg, is used in the text portion that is independent of the Polish model and presumably reflects the authentic usage. 1. Straipsniu tęsiami 1595 metais Vilniuje išleistos knygos, tradiciškai vadi- namos Mikalojaus Daukšos Katekizmu, bet naujesniuose tyrimuose laikomos konvoliutu, kurį sudaro du skirtingo santykio su originalais', sandaros ir turi- nio veikalai — Kathechismas (KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONII PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Societatis IESV. Ižguldytas iš Liesuvio Lakifško ing Lietuwifška per Kuniga Mikatoiu Daugf[ša Kanonika 3emaicgiu. Iz|pauftas Wilniuie Metiife užgimimo WiefSpaties 1595) ir Trumpas Budas (Trumpas Budas Pafifdkimo / arba išpažinimo Nudemiu. Drin tu kurie dažnai wartodia tit Sakramentu. Y3 takifško ant Lietūwifško pérgulditas. WILNIVI Metūffe M. D. XCV.) — sudėtinių sakinių tyrimai?. Lyginamaisiais šiame i Guido Michelinis yra nustatęs, kad , Ledesmos katekizmo tekstas sudaro tik pirmąją lenkiškos knygos dalį, nes Krotk: oby3ay fpowtedsi ( > Trumpas Budas Pafifdkimo / arba 13pazinimo Niidemiu) remiasi kitais šaltiniais" (Michelin 2000. 260, 2001: 228). M. Daukšos Katekizmo lyginamieji sakiniai ištirti ta pačia metodika ir aprašomi panašia tvarka, kaip kiti sudėtinių sakinių tipai ankstesnėse autorių publikacijose (žr. Judžentis, Pajėdienė 2001, 2005). Straipsnyje pasinaudota autorių atlikto ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo pa- remto tyrimo „Sudetiniai M. Daukšos 1595 m. Katekizmo sakiniai“ rezultatais. Cituojant Daukšos sakinius naudotasi fotografuotiniu tekstu iš Vidos Jakštienės ir Jono Palionio parengto Katekizmo leidimo (Jakštienė, Palionis, par., 1995). Lenkiškų Ledesmos katekizmo sakinių pavyzdžiai transli teruoti pagal Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomą Jurgio Lebedžio kolekcijai priklausančią NAVKA CHR3ESCIANSKA. Abo Kdtechizmik dla džiatek fotokopija. 2 24 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JURATE PAJĖDIENE straipsnyje vadinami lyginimo reikšmę turintys šalutiniai sudėtinių prijungia- mųjų sakinių dėmenys. 2. Senųjų lietuviškų raštų lyginamosios reikšmės prijungiamieji sakiniai tyrineti Eduardo Hermanno (1912), Jono Palionio (1967), Leonardo Drotvino (1968a, 1968b), Artūro Judženčio (1995) darbuose, tačiau M. Daukšos 1595 metų Katekizmo lyginamieji sakiniai nuodugniau dar nebuvo aprašyti. Šiame straips- nyje Daukšos lyginamieji sakiniai nagrinėjami straipsnių rinkinyje Sintaksinių ryšių tyrimai (Holvoet, Judžentis, red., 2003) išdėstytais teoriniais pagrindais. Sprendžiant kai kuriuos lyginamųjų sakinių sintaksinės sandaros ir semantikos klausimus pasinaudota sintetiniais Vakarų lingvistinės tradicijos veikalais (Lieko 1992; Fauconnier [1985] 2003; Anderson [1997] 2004; Culicover, Jackendoff 2005), apibendrinamaisiais lietuvių kalbotyros darbais (Ambrazas, red., 1976, 1994, 1997; Morkūnas, par., 1999) ir specialiaisiais tyrimais (Ambrazas 19713; Semėnienė 2002). 3. Sudėtiniais sakiniais su šalutiniu lyginamuoju dėmeniu tam tikrų bendrų požy- mių pagrindu lyginamos dvi propozicijos*. Pagal funkciją sudėtiniame sakinyje visi šalutiniai lyginamieji sakiniai tiriamajame konvoliute yra prieveiksminiai, tačiau jų sintaksiniai ryšiai su kitais sudėtinio sakinio žodžiais skirtingi. Vieni lyginamieji sakiniai yra šliejami (dažniausiai prie tariniu einančių veiksmažodžių), kiti — val- domi pagrindinio dėmens žodžių (paprastai tam tikrų jų formų). 4. ŠLIEJAMIEJI LYGINAMIEJI SAKINIAI pagal reikšmę ir gramatinės sandaros ypatybes skyla į dvi grupes. Vieną grupę sudaro lyginamieji sakiniai, reiškiantys požymį ir einantys pagrindinio dėmens lyginimo standartu. Pagal lyginimo pobūdį ir jungiamuosius žodžius jie skirstomi į kokybės ir kiekybės lyginamuosius sakinius. Kiti šliejamieji lyginamieji sakiniai reiškia kintamo požymio laipsnio tapatumą su pagrindiniu dėmeniu reiškiamo to paties ar kito kintamo požymio laipsniu. Tai santykio lyginamieji sakiniai“. Jiems būdingi koreliuojami jungiamieji žodžiai ir * Vytautas Ambrazas straipsnyje „Dabartinės lietuvių kalbos lyginamųjų sakinių sandara“ nurodo, kad lietuvių gramatinėje tradicijoje lyginamieji sakiniai yra buvę išskirti kaip atskiras sakinių tipas tik Jono Balkevičiaus „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje“ (Ambrazas 1971: 161). Tiesa, minėto- je sintaksėje lyginamieji sakiniai aprašomi ir bendrame skyriuje „Palyginamieji šalutiniai sakiniai“ (Balkevičius 1963: 329-331) — pagal gramatines ypatybes, ir atskirai — pagal prasminius santykius kaip tarinio palyginamieji (ten pat, 339-341), pažyminio palyginamieji (ten pat, 345-346) ar pa- lyginamieji sakiniai laiko (ten pat, 351-352) ar būdo (ten pat, 358-360) aplinkybėms paaiškinti. Ambrazas lyginamuosius sakinius (1971 m. straipsnyje pateiktas lyginamųjų sakinių klasifikacijos modelis buvo perkeltas į akademines gramatikas) pateikia pagal gramatines formos ypatybes, atsižvelgdamas į gramatines reikšmes ir atsiribodamas nuo leksinių ir kontekstinių reikšmių (Am- brazas 1971: 162), 4 Plg. Anneli Lieko duodamą apibrežimą (1992- 222), kurio pagrindine idėja perimta iš A Gram- mar of Contemporary English: „The basic feature of a comparative construction is that two propo- sitions are compared with respect to something they have in common“ (Ouirk et al. 1972: 765) Lietuvių kalbos gramatineje tradicijoje skiriami lyginamieji sakiniai ir lyginamieji posakiai (apie juos žr. Morkūnas, par., 1999: 379-380) Pastaruosius galima laikyti redukuotais lyginamaisiais sakiniais (plg Holvoet, Judžentis 2003: 144-146). Šiame straipsnyje redukuoti lyginamieji saki- niai nenagrinėjami. Santykio lyginamieji sakiniai V. Ambrazo nusakomi kaip žymintys „tarp savęs susijusius veiks- mus bei reiškinius, kurių vienam didėjant ar mažejant, atitinkamai dideja arba mažėja ir kitas“ (Ambrazas 1971: 172). Angliškoje Lietuvių kalbos gramatikoje santykio lyginamieji sakiniai (com- M. Daukšos Katekrzmo (1595) LYGINAMIEJI SAKINIAI | 25 kintamo požymio žymėjimas aukštesniojo laipsnio formomis abiejuose sudėtinio sakinio dėmenyse. 4.1. KokyBEs lyginamuosiuose sakiniuose nagrinėjamuose Daukšos tekstuose, kaip ir dabartineje bendrinėje kalboje, vartojamas jungiamasis žodis kaip. Tiriamajame konvoliute tai pagrindinis šiuo jungiamuoju žodžiu siejamų šalutinių sakinių var- tosenos tipas“, plg.: nori Bažni- // c3ia pagėrbt (awūs [Gnus // Bwetūfius / kaip' rie gérbé io // Diewa / ir Bajniczia Bwéta 67 , ,.. Paprastai kokybės lyginamieji sakiniai eina po pagrindinio démens, kaip pacituo- tame sakinyje, kuris neturi lenkiško atitikmens. Tokia pati dėmenų tvarka būdinga ir lenkišką originalą turintiems sakiniams (kaip ir jų atitikmenims lenkiškame Ledesmos katekizmo vertime), plg.: attaid mūmus maf- // fu kaltės / kaip' ir mes at- // taidžėmė fawiėmus kaltie- // mus 46. „(odpušč nam nae winy / // iūko y my odpuBczamy naBym // winowaicom 28 ). Prieš pagrindinį démenj kokybės lyginamieji sakiniai vartojami retai; tokiais atvejais jie paprastai koreliuoja su atliepiamaisiais žodžiais, plg.: kaip' anoi // Ikrinioi nė būwo daiktas // bragėlnis / tiektai tobliczios // prifsakimo Diewo / idant' // teip widuriię Bi[r]diés mano / // ne butū kita duma / nei no- // ras / tiektai tawop Bwet6p // prifsakimop 166,, , (iako w oney [(kr3yni nie // byta r3zec3 przednieyfša / iedno // tablice 3akonu / aby tak wnatrz // w fercu moim nie byla ina // myst ani chué / iedno ku twemu // naswietBemu 3akonowi 125-126). Pacituotojo sakinio sintaksiné sandara priklauso nuo originalo. Tačiau Kathechisme yra ir nuo originalo nepriklausomų prepozicinių lyginamųjų sakinių; jie paprastai neturi atitikmenų lenkiškame Ledesmos katekizme, pvz.: kaip' pirmas // Adėmas tėwas miiflu / at- // nee mūmus palkadinima // per paragawima waifėus // mėdžio vidraufto / teip’ // antras Adémas Jefus Chri- // ftus / atnėlše mūmus i3ga- // nimą / per méd3ia krišėus // Bwéto 35, „į Konvoliute rastas tik vienas kokybės lyginamojo sakinio interpozicijos atvejis. parative clauses of proportion) apibūdinami kaip žymintys skirtingų veiksmų ar reiškinių laipsnio intensyvumo palyginimą (Ambrazas 1997: 750). * Laiko ribos reikšmę turi samplaikiniu jungiamuoju žodžiu tuojau kaip siejami sakiniai (žr. Ju- džentis, Pajedienė 2005: 60-61). 26 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JORATE PAJEDIENE Jis pavartotas Trumpame Bude: Eimi [...] kaip nufi- // déies tikrėfp werfmesp tei- // sibes / idant tu manė teik- // tūmbeis nutéifint 151,, ,„(Jde [...] idko gr3elšny do [pra- // wiedliwego 3raodita [prawie- // dliwošči / abyš ty mnie racžyt // viprawiedliwié 112). Atliepiamieji žodžiai vartojami ne tik su prepoziciniais (kaip 35, „„atveju), bet ir su postpoziciniais kokybės lyginamaisiais sakiniais (tiesa, Kathechisme tokių atvejų nedaug), pvz.: teip' Diewas mūmus daris // kaip' ir més darifsimė ki- // tiėmus 54. (fie // Pan Bog bedžie / tak obcho- // d3il 3 nami / idko fie my 35 // nimi obchodžimy 34, „). Pacituotame Daukšos sakinyje atliepinio pozicija kitokia nei originale, be to, jame prie jungiamojo žodžio prišlijusi dalelytė ir, neturinti atitikmens originale. Trumpame Bude net trečdalis visų postpozicinių kokybės lyginamųjų sakinių turi atliepiamąjį žodį, pvz.: nė mitčio artimū (awū // teip / kaipo pats norėtuš // idant ii milety 128,, „, (nie mitowat blišnich [woich // tak idkoby fam chčiat byč mi- // towan 92, „„). Betarpiškai prieš jungiamąjį žodį einantis atliepinys gali sudaryti su juo funkcinį vienetą — sudėtinį jungiamąjį žodį, plg.: Abii draugia / tari vžtaikit // pakaiu / wienibė / iBtikéii- // ma / méile / fadara / teip6 // kaip Chriftus turi fudéréii- // mą fu bagniczia fawo 102,,-103, (oboie welpolek maią // 3achowšč pokoy / iednošč / wiš- // re / mitošč / tak iako cžyni Pan // Chryftus 3 koščiotem fwoim 70, „„). Ribos tarp kokybės ir kiekybes kategorijų nėra ryškios; kai kurie prieveiksminiai sakiniai su jungiamuoju žodžiu kaip gali reikšti ir lyginima xiexvees atžvilgiu, plg.: nė kurie da- // bar teip tikėdamieš/ // iog niekad nė yfsipa- // šilta / teip pakaktinai / // kaip butu kalti 111 _-112, (niektorzy iefšcže dla te- // go mniemania/ iš [ie ni- // gdy nie [powiadaia tak // dolkondle/ idko fa powin- // ni 78, ). Specialusis kiekybės lyginimo jungiamasis žodis kiek pavartotas tik su vienu lygi- namuoju Kathechismo sakiniu (atkreiptinas dėmesys į tai, kad lenkiškas šio sakinio atitikmuo Ledesmos katekizme yra su asmenuojamąja veiksmažodžio forma): ne // fkaitit knigu nė wiėžliwu / // nė kalbét’ šodšžiu / nei giedėt // giefmiū gėdilšku / kiek pri- // manant 85 , ,, (nie c3ytac kšiąag wletec3- // nych / ani mowič ftow / ani // špiewač piešni nieucžčiwych: // ani ich ftuchač ile byč moje 54,-55.,). M. Daukšos KaTekizmo (1595) LYGINAMIEJI SAKINIAI | 27 4.2. Konvoliute rastas tik vienas santvkio lyginamasis sakinys". Jo jungiamasis žodis kuo (originale pavartota senoviška jungiamojo žodžio forma im) koreliuoja® su atliepiniu tuo: Néffa kū afš ėfmi néwerté- // Inis / tū tu garbėfnis tam- // pi 150, , (Abowiem im ia ie- // [tem niegodniey[šy / tym ty // chwalebnieyfšy 30ftaniefš 111.5). 5, VALDOMIEJI LYGINAMIEJI SAKINIAIY pagal lyginimo pobūdį taip pat yra nevienarūšiai. Vienais jų reiškiamas požymio kiekio (ar laipsnio) lyginimas"", kitais lyginamai- siais sakiniais požymis kaip visuma lyginamas su pagrindiniu demeniu reiškiamu požymiu. Laipsnio lyginamieji sakiniai Daukšos vartojami su jungtuku neg. Juos atitinka lenkiški lyginamieji sakiniai su jungtuku nižli, plg.: daugėln tu gali // attaist / neg afš gala dalsi- // taist 137, ,, (wiecey // ty moze odpuščič / nižli fie ia // moge dopuščič 99 _, ). Su požymio lyginamaisiais sakiniais vartojamas jungiamasis žodis nekaip. Originale juos, kaip ir laipsnio lyginamuosius sakinius, atitinka sakiniai su junguku nizli, plg.: pigėus numirt // tūrimė / nėkaip iy [Diewą] pažeift 70 (raczey vmrzeé¢ ma- // my nižli go obrasic 43 12-13 14-18) 7 Santykio lyginamųjų sakinių gausumu nepasižymi ir Daukšos Postile (žr. Czestawo Kudzinowskio indeksą, 1977 (1t.) : 354; 1977 (2t.): 316). Joje lenkiškus sakinius su koreliuojamu jungiamuoju žodžiu im... tym atitinka lietuviški sakiniai su kuo. . tuo Pvz , Wujeko Postilės sakinys im fie koščiot wiecey na naboženftwo gotuie/ tym wiecey šwiat falete y bldznuie išverstas taip“ kū Ba = žniczia dau- géus ant nébagnumo 3opdftiies/ ti didžėus pafaulis fėucže ir Ru = tie 102. „Apie im... tym lyginamą- sias konstrukcijas senojoje lenkų kalboje žr. Klemensiewicz et al. (1955: 479-480). Apie anglų kalbos koreliuojamas lyginamasias konstrukcijas, jų artimiausius gramatinius atiti- kmenis ir reikšmių spektrą žr. Culicover, Jackendoff (2005: 500tt). V. Ambrazo jie vadinami skirtumo lyginamaisiais, plg.: „Skirtumo lyginamieji sakiniai žymi tarp savęs lyginamų veiksmų bei reiškinių skirtumą. Šių sakinių šalutiniai demenys, pradedami jung- tukais negu, nekaip, kaip, yra siejami su pagrindiniuose demenyse einančiais aukštesniojo laipsnio būdvardžiais, prieveiksmiais arba skirtumą nurodančiais įvardžiais.“ (Ambrazas 1971: 173). Loretos Semėnienės atliktas tyrimas rodo, kad „būdvardžių aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formų valentinė savybe prisijungti lyginamasias konstrukcijas [...] būdinga ne būdvardžiui kaip tam tikrai kalbos daliai, o tik morfologinei laipsnio kategorijai, kuri apima ne tik būdvardžius, bet ir prieveiksmius“ (Semėnienė 2002: 142). Į lyginamųjų konstrukcijų sandaros ir veiksmažodžių va lentingumo sąsajas dėmesį atkreipia ir Johnas M. Andersonas (2004: 126). Vladimiras Plungianas lyginimo rodiklio atsiradimą sieja su antrojo argumento poreikiu: antrasis argumentas reikalingas pagrindinio argumento savybei ar jos intensyvumui atskleisti (Plungian 2003: 212). Daugiau apie laipsnio rodiklio valdomų lyginamųjų sakinių priskyrimą prie prieveiksminių sakinių tipo ir apie tai, kad lyginamųjų sakinių sintaksinei kategorijai nustatyti valdančiojo žodžio morfologinė klase nera svarbi, žr. Holvoet, Judžentis (2003: 149t), 10 28 | ARTŪRAS JUDZENTIS, JURATE PAJEDIENE Pastarojo tipo sakiniuose ryški lyginamujy požymių priešprieša. Sie sakiniai ar- timi sujungiamojo tipo priešinamiesiems sakiniams, tai rodo ir lyginamojo sakinio 113, „lenkiškas atitikmuo su jungiamuoju žodžiu a nižli, turintis ne tik semantinių, bet ir sintaksinių lyginamojo ir priešinamojo sakinio bruožų, plg.: nūde- // mes šmėniu teiffūiu // [...] wčikėus eft išg aptai- // dimo gėrū daiktų (ku- // rių pažintis wargė- // fne) nekaip y3 pada- // rimo pikto 113, ,„„ (graechy lu- // dži [prawiedliwych / [...] fą rychley // 3 odpufšcženia r3zecžy do- // brey (ktorych wiado- // mošč pr3ytrudniey[(šym) // a nižšli 3 odpulšeženia sley 79. ,„). Nustatyto jungiamųjų žodžių pasiskirstymo laipsnio ir požymio lyginamuosiuose sakiniuose neatitinka tik vienas Kathechismo sakinys su jungtuku neg, kurio lyginimo kriterijumi eina veiksmažodis bevelyti'': šis sakinys artimas sakiniams su nekaip (Zr. pacituotą 70 sakinį), plg.: 12-13 bewe- // lit numirt neg ii pažeift ku- // rime daikte 28... Įprasta lyginimo kriterijaus vieta sudétiniuose lyginamuosiuose sakiniuose — prieš standartą. Tais atvejais, kai lyginimo standartas eina prieš objektą, kriterijus gali būti iškeliamas prieš juos abu, plg.: Pirm' neg pradės fakit // nūdemės fawas / tūri dūtiš // kaltas išg tu kėturiu daiktų 119,,,, (Pierwey ni3 pocžnie powiadač // gr3echy [woie / ma fie dač winien 3 tych // ežterech rzecšy 84,,.,). Pacituotasis sakinys yra vienintelis atvejis Daukšos Katekizme, kai lyginimo kriterijus reiškiamas betarpiškai prieš jungtuką neg einančiu prieveiksmiu pirm. Sudėtiniu lyginamuoju jis laikomas dėl reikšminių santykių ir jų raiškos: du predi- katai lyginami laiko atžvilgiu'*. Lyginimo standartą žymintis šalutinis lyginamasis |! Nors Katekizme bevelyt pavartotas tik vieną kartą, tačiau Postilėje šis slaviškos kilmės veiksmažo- dis (Skardžius [1931] 1998, 293, Fraenkel 1965: 1219) vartojamas gana dažnai. Pastarajame šis veiksmažodis valdo jungiamuoju žodžiu negu siejamas lyginamąsias konstrukcijas, kurias lenkiškame Wujeko Postilés tekste atitinka sakiniai su veiksmažodžiu woleč („verčiau norėti, atiduoti (teikti) pirmenybę, labiau linkti“ Vaitkevičiūtė 1979: 877), pvz.: beweliii kaktą dūt/ neg atltot' nug W. sawo 344, (wolilš gardto dač/ nižli odftapič od Pana [wego) Lyginamieji sakiniai su veiksmažodžio bevelyti formomis vartojami ir Konstantino Sirvydo Punktuose Sakymų (lyginamųjų sakinių paieškai atlikti buvo pasinaudota Sirvydo Punkty Sakymy konkordancija, sukurta Lietuvių kalbos institute pagal „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 metu programą“), pvz.: Kas tadu linkiafi tu žodžiu / bewelida=mas tilet / negi niekus kal = bet / Šwentay daro (kto te=dy [tr3ege [ié tych Itow/ wo =tac milezeč/ a niz frafški mo = wič šwietobliwie c3yni) PS, 55, ; beweliia badu kilt / ir fun = kiey wargt / negi i3 [wetimu runku penukššto tikot (wota glod čierpieč/ y čięzko nę = d3owač/ a niz 3 cudzych rak pokarmu czekac) PS, 103, ,,„. '4— Lyginamųjų sakinių ryšį su laiko sakiniais pripažįsta Anelli Lieko: „Comparative sentences have a natural link [...] with temporal sentences, the times of events can be compared as well as their M. Daukšos KaTtekizmo (1595) LYGINAMIEJI SAKINIAI | 29 sakinys įsiterpęs į pagrindinį ir yra valdomas lyginimo kriterijaus'®, Sudėtinio saki- nio dėmenų tvarka atitinka lenkiško sakinio dėmenų tvarką, o trumpoji jungtuko forma neg atitinka originalo niz"*. Galima ir kitokia šio sudėtinio sakinio interpretacija: pirm neg laikyti samplaiki- niu jungiamuoju žodžiu, pradedančiu šalutinį laiko sakinj'>. Tokią interpretaciją paremtų ir skyryba, identiška originalo skyrybai, artimiausia sakinio aplinka'® bei sudetinių prijungiamųjų sakinių su pirm neg vartosena Daukšos Postilėje"". Sakinius su pirm neg prie laiko, o ne prie lyginamųjų sakinių skyrė Eduardas Her- mannas (1912: 34—-35)'**, Jonas Jablonskis (1957: 510-511), Leonardas Drotvinas (1968)"*, Jonas Palionis (1967: 202). properties.“ (Lieko 1992. 223). 14 Plg. V. Ambrazo duotą panašių sakinių apibūdinimą: „Veiksmo požymio skirtumą reiškia sakiniai, kurių šalutinis demuo siejamas su įvairiais aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais, prie- veiksmiais kitaip, pirma ir pan., nusakančiais veiksmo pobūdį. Šalutinis dėmuo pasakomas tuoj po prieveiksmio, rečiau po kitų žodžių, kuriuos apibūdina tas prieveiksmis.“ (Ambrazas 1971: 174). “*“— Jaroslavo Bauerio nuomone, senosios čekų kalbos než yra kilęs iš neiginio ir pamažu virtęs laiko jungtuku (Bauer 1972: 227). Čekų kalbos jungiamojo žodžio niž reikšmė irgi laikui begant keitėsi. niž laiko reikšmę įgijo lyginamosios reikšmės konstrukcijose, kuriose šis jungtukas ėjo po lygina- mojo drėve arba prieveiksmio prvé (Bauer 1972: 448); palyginimui čia pateikiamas Daukšos Postiles sakinys su neg, pavartotas laiko santykiams nusakyti, nors originale yra pierwey niz: Bia nakti/ neg gaidis du karti pragis / tris kartus manés v3gifsies 148 _ (d3ziš tey nocy / pierwey ni3 dwikroé kur zapoie/ trzykroc fie mnie 3aprzyf3). '**— Aprašant Daukšos Katekizmo laiko sakinius (Judzentis, Pajédiene 2005) šis sakinys nebuvo paminėtas, nes dviejų gramatinių interpretacijų galimybę patogiau aptarti vienoje vietoje, tą vietą pasirenkant ties dažniau vartojamu jungiamuoju žodžiu ir nemėginant spręsti, kuris semantinis tarp propozicijų egzistuojančio ryšio aspektas — lyginimas ar laiko santykis — yra svarbesnis (apie netiesioginį ar neišreikštą lyginimą bet kokio pobūdžio teiginiuose plg. Lyons 1993: 274tt). Lyginti du veiksmus reiškia lyginti jų išsidėstymą tam tikroje (pavyzdžiui, laiko) skalėje (plg. Fauconnier 2003: 137). '* DaukSos Katekizmo 119 puslapyje nauja tema Mokstas Jšpažinimo (Ndukd Spowidddnia) prade- dama šalutiniu dalyviniu laiko sakiniu, kuris baigiamas tašku (plg.: Atbitdięs Jšpažinimą wif-// Jadieny [...]). Prie jo šliejasi aptariamasis 119 sakinys su pirm neg, pradedamas didžiąja raide. Taigi viena po kitos eina skirtingos gramatines sandaros laiko aplinkybės, kurių antroji tikslina pirmąją. 7 Didžiąją dalį (80%) Daukšos Postiléje esančių sakinių sudaro samplaikine pirm neg vartosena: kai kurių jų demenų tvarka ir skyryba lyg ir leistų pirm priskirti šalutiniam demeniui, pvz.: teifStrem weling išg Pirdų Jawų / pirm' neg patis bus jmefti ing tami bes wirfsutines 507 ,—-508, (dyabta 3 ferc Jworch wyrsucdia/ pierwey nigli Jami beda wyrzuceni w zewnetrsne čiemnošči), Prafšik' manė ko noris idant taw padariczio/ pirm’ neg biifiu imtas nūg tawes DP 236,,(Proš odemnie co chcef bymči vegynit / pierwey nig bede wžiet od čiebie). Dalies jų punktuacija atskiria Saha einančius pirm ir neg, pvz.: vžčik pirm’/ neg numirs funūs manas DP 355(2) (sftąp pierwey / nišli vmr3e [yn moy). '*® Tai, kad jungiamuoju žodžiu pirm neg siejama sakinį Hermannas laikė laiko aplinkybės sakiniu, matyti iš jo pateikimo būdo (jis pateikiamas atskirai nuo sakinių su neg) bei vertimo į vokiečių kalba, plg.: „Bevor man beginnt, seine Siinden zu nennen, soll man sich wegen folgender vier Dinge fur schuldig erklaren“ (Hermann 1912: 34-35). Kitu atveju (rašydamas apie Bretkūno Pos- tile) samplaikinj pirm neg vartojimą Hermannas sieja su vokiško jungtuko ehe reikšme (ten pat, 29). Jungiamuju žodžių tyrimą apibendrinancioje lentelėje pirm neg įrašytas laiko reikšmes skiltyje (Hermann 1912). Drotvino nuomone, pirm neg (ir jo variantai pirma neg, pirm neig...) yra prijungiamieji jungtukai, kuriais senuosiuose lietuvių kalbos raštuose jungiami laiko aplinkybes šalutiniai sakiniai (19682, 1968b. 89). Drotvinas nurodo, kad šie „specialūs laiko jungtukai [. .] nera vartojami visiškai 19 30 | ARTŪRAS JUDZENTIS, JURATE PAJEDIENĖ 6. 15vapos. M. Daukšos Katekizmo lyginamuosiuose sakiniuose vartojami tie patys jungiamieji žodžiai kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje. Šliejamieji kokybės lyginamieji sakiniai Kathechisme ir Trumpame Bude vartojami su jungiamuoju žodžiu kaip. Kiekybės lyginamasis sakinys su jungiamuoju žodžiu kiek pavartotas tik Kathechisme, o santykio lyginamasis sakinys su koreliuotu jun- giamuoju žodžiu kuo — tik Trumpame Bude. Valdomieji lyginimą požymio laipsnio atžvilgiu reiškiantys sakiniai su jungtuku neg vartojami tik lenkiško atitikmens neturinčioje Kathechismo atkarpoje ir Trum- pame Bude. To paties sintaksinio tipo lyginamieji sakiniai su jungiamuoju žodžiu nekaip pavartoti Kathechisme ir Trumpo Budo pratarmėje. Jais lyginami predikatai. Veiksmažodžio bevelyti valdomas lyginamasis sakinys su jungtuku neg pavartotas nuo lenkiško originalo nepriklausomoje teksto atkarpoje ir turbūt atspindi auten- tišką šio tipo sakinių vartoseną. Lyginamųjų sakinių sintaksinė sandara kartu su kitais sudėtinių sakinių san- daros požymiais paremia ankstesniuose tyrimuose jau išryškėjusią nuostatą, kad Kathechismas ir Trumpas Budas laikytini atskirais, skirtingą santykį su originalais ir savitą sintaksinę struktūrą turinčiais tekstais. Atskirai paimtas Katekizmo tekstas yra nevienalytis, sudarytas bent iš kelių heterogeninių dalių: pratarmės, lenkišką originalą turinčio teksto ir teksto, neturinčio lenkiško atitikmens. SUTRUMPINIMAI DP — Mikalojaus Daukšos 1599 metų POSTILĖ 1r jos šaltiniai. Leidimą parenge Jonas Palionis, Vil- nius: Baltos lankos, 2001. PS — [Konstantinas Sirvydas] PVNKTY KAZAN od Adwentu a3 do Poltu, Litewskim iezykiem, z wytlumaczeniem na Polskie PRZEZ Kšięd3a Konstanteco Szyrwina / Theologa Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydane. W WILNIE W Drukarni Akademiey Societatis Iesv Roku M.DC.XXIX. (Naudotasi fotografuotiniu leidimu: Franz Specht, Szyrwids Punktay sakimu, Gottingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1929 ) LITERATURA Amerazas, V. 1971: Dabartinės lietuvių kalbos lyginamuyju sakinių sandara. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 2 (36), 161-177. AmBrazas, V. 1976: Prijungiamieji sakiniai. In: Ulvydas, K., red., 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas, 789-916. AmMBRaAzas, V. 1994a: Išplestinis sakinys. In: Ambrazas, V., red., Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 625-637. AmBrazas, V. 1994b: Prijungiamieji sakiniai. In. Ambrazas, V., red., Dabartinės lietuvių kalbos grama- tika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 659-696. nuosekliai“, nes „tas pats veiksmų laiko santykis įvairiuose paminkluose (arba net ir tame pačiame paminkle) yra reiškiamas įvairiomis prijungimo priemonemis“(1968b: 95); be to, „pagrindinis [...] komponentas pirm gali būti ir pagrindiniame sakinyje, o antrasis komponentas neg, tarsi pirmojo koreliatas — šalutiniame“ (ten pat). Ir iš tiesų, veiksmo išsidėstymas laiko ašyje išlieka akivaizdus tr sakiniuose, kuriuose prieveiksmis pirm ir jungtukas neg vartojami atsietai, tačiau tokiais atve- jais labiau iSryskeja lyginimo reikšme. Drotvinas taip pat nustatė, kad pagal lenkiškų jungiamųjų žodžių pierwiej niz, pierwiej niželi modelį sudarytas jungiamasis Žodis pirm neg vartojamas dažniau (1968b: 97) nei atsietas jungtukas neg ir prieveiksmis pirm. Kaip jau buvo mineta, Daukšos Postileje samplaikinė pirm neg vartosena sudaro keturis penktadalius visų atvejų. M. Daukšos Karekizmo (1595) LYGINAMIEJI SAKINIAI | 31 AmuBRazas, V. 1997: Comparative clauses. In: Ambrazas, V., red., Lithuanian Grammar. Vilnius: Baltos lankos, 748-751. ANDERSON, J. M. 2004 [1997]: A notional theory of syntactic categories, Cambridge: Cambridge Univer- sity Press. Batkevicius, J 1963 Dabartines lietuvių kalbos sintakse. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Bauer, J. 1972: Syntactica Slavica. Brno: Universita J. E. Purkynė. CuLLicovEk, P. W., Jackenporr, R. 2005: Simpler Syntax. Oxford: University Press. Drotvinas, L 1968a: Sudėtinės prijungiamosios laiko konstrukcijos senuosiuose lietuvių kalbos raštuose. Kalbotyra 19, 67-88. Drotvinas, L 1968b: Laiko aplinkybės šalutinių sakinių prijungimo priemones senuosiuose lietuvių kalbos raštuose. Kalbotyra 19, 89-98. Fauconnier, G., 2003 [1985]: Mental spaces. Cambridge: University Press. FRAENKEL, E. 1965: Litauisches etymologisches Worterbuch. Band II Heidelberg. Winter, Gotingen: Vandenhoeck u. Ruprecht. Hermann, E. 1912: Uber die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsdtze. Jena: Frommansche Buch- druckere. Howvoer, A., Jupzentis, A. 2003: Sudetinio prijungiamojo sakinio aprašymo pagrindai. In: Holvoet, Judzentis, red., 2003, 115-172. Howvoer, A., JupZentis, A., red., 2003: Sintaksiniy ryšių tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. JasLonskis, J. 1911/1957: Lietuvių kalbos sintaksė. Cituojama pagal: Rinktiniai raštai 1. Sudare J Palio- nis. Vilnius: Valstybine politines ir mokslinės literatūros leidykla, 435-549, JAKSTIENE, V., PALIONIS, J., par., 1995: Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Jupzentis, A. 1995: Senosios lietuvių kalbos lyginamosios konstrukcijos. Daktaro disertacija, Vilnius. JupzenTis, A., PaJEDiENĖ, J. 2001: Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) sudetiniai sujungiamieji saki- niai, Acta Linguistica Lithuanica 45, 63-92 JupZzentis, A., PaAJĖpieNĖ, J. 2005: Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) sudetiniar prijungiamieji vietos ir laiko sakiniai. Baltu Filologija 14 (1), 53-65. KLEMENSIEWICZ, Z., LEHR-SPLAWINSKI, T., Ursanczyk, S. 1955: Gramatyka historyczna języka polskiego. Warszawa: Panstwowe Wydawnictwo Naukowe Kupzinowski, Cz. 1977: Indeks-stownik do „Daukšos Postilė“ I (A-N), II (O-Ž), Poznan: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Liexo, A. 1992: The Development of Complex sentences. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura. Lyons, J. 1993 Semantics, Vol. 1, Cambridge: University Press. Michel ini, G. 2000: Daukšos Katekizmo šaltinių klausimai. Baltistica 34 (2), 259-261. MicnEuw1, G. 2001: Itališkas Ledesmos Katechismo Dottrina Christiana: Daukšos panaudoto lenkiško teksto šaltinis. Acta Linguistica Lithuanica 44, 227-250. MorkOnas, K., par., 1999 Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Pavionis, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a. Vilnius: Mintis. PLunaGian, V. A. 2003: O6wan mopgonocus. Mocksa: YPCC. Quirk, R., GREENBAUM, S., LekcH, G., SvArTVIK, J. 1972: A Grammar of Contemporary English. London: Longman Group SEMENIENĖ, L. 2002: Aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžių valentingumas. Acta Linguistica Lithuanica 46, 131-144. Skarpzivs, Pr. 1998 [1931]: Rinktiniai raštai 4 Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Varrkevičiūrė, V, 1979: Lenky-lietuviy kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. Artūras Judžentis Jūratė Pajėdienė Lietuvių kalbos institutas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva