Mažmožiai 9–13

Pastabos Kymenow (Rinktiniai raštai 3, 136), tad Kymėnai galėtų būti ir dėl karų grėsmės atsikėlusių jotvingių kaimo aplietuvintas pavadinimas. Vladas Žulys Baigta 2006 10 09 Tako g. 1-7 LT-53356 Akademija, Kauno raj., Lietuva Mažmožis 9 1926 metų žemės reformos metu jos speciali Valdyba oficialiai vartoti nenorėjo paleisti dvarininkų suslavintų pavadinimų. Vienas toks atlietuvintas kaimas buvo Vilkaviškio apskrities Žaliosios valsčiuje netoli Augalų kaimo Sūdava (net vietovar- džių kartotekoje (bylose) nesukirčiuotas). Jis prigijo, tik vėliau pripažinta forma Sūduva ir sukirčiuota kaip 3* kirčiuotės vietovardis pagal analogiją (plg. Ilguva, Lietuva, Saukuva ir kt.). Simui Karaliūnui turbūt nežinoma tokia istorija, jis nėra vartęs bylų su vietovar- džių ir Žemės reformos valdybos pastabomis, todėl Siidava jo nurodomas knygoje Bal- tų praeitis istoriniuose šaltiniuose, t. II, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005, p. 267, kaip didelės vertės ir senumo faktas, bet yra 1926 metų žemėtvarkininkų darinys, dėl tam tikros analogijos raštuose pasidaręs Sūdava, bendrinėje kalboje pagal daugelio -uva priesagos vietovardžių vartojama Sūduva (3*), gyvojoje kalboje lyg ir nebūta tos formos, niekieno neužrašyta, nors taisyklingai sudaryta, bet be istorinių šaltinių. Mažmožis 10 Žemaičiuose, Ventos upės baseine, buvo didelė pelkė Debėsnos pl. (tariama d'eb'é.s- nas, d'eb'e.snu, puo d'ėb'esnas Pavandenė, Užventis), taip yra rašiusi net Žemaitė savo kūryboje), pavyko taip įteigti ir Aldono Pupkio knygoje Vietovardžių žodynas, 2003, p. 79. Netikėtai Simas Karaliūnas paima ir platina neįtikėtiną neistorinę formą De- besna, žr. Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose I 67, III 27, 59 (iš sen. rusų pagal Spruogį ir O. Trubačiovą, ĮĮe6ecna ten pat II 302). 102 Pastabos Mažmožis 11 Vad. dzūkų (pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių) šnektose veikia toks re- gresyvinės priebalsių asimiliacijos dėsnis -šti- > -šči- (ne -šc-). Dėl to dėsnio nepai- symo Saulius Ambrazas straipsnyje „Dėl būdvardžių su priesaga -intelis (-ė) kilmės“ (Baltistica 39 (1), p. 71) teikia forma tuščytelis (iš OG 261 tušč'it'el'is), nepažiūrėjęs, kad jau LKZ,, 186 buvo transkribuota tustytelis ir primirSes minėtą regresyvine priebalsiy asimiliacija. Ir daugiau yra įvairiai transkribuoty piety aukštaičių (ir rytų aukštaičių vilnis- kių) žodžių. Tariama džir“.žas, tštr“.štas, tširštūmas (tolimoji regresyvinė asimiliacija). Tai neseni tarties faktai, girdėti ir skelbti Elžbietos Mikalauskaitės tyrinėjimuose, žr. Mikalauskaitė, Lietuvių kalbos fonetikos darbai, 1975 (parengė Antanas Pake- rys), p. 115, transkribuoti tširštšimai — tirštimai, kaip ir m'inkštimas — minkštimas, vaikišštšis — vaikyštis ir kt. Simo Karaliūno monumentaliame veikale Baltų praei- tis istoriniuose šaltiniuose 11, 2005, 187 pateiktos transkribuotos formos čir štas, čiur štas, ciurstuma negali rodyti kokios senybės ar fakto tikrumo. Mažmožis 12 Antanas Juška daug tarminės leksikos yra surinkęs, bet kaip autodidaktas kai ko yra netinkamai prikūręs. Jam atrodė, kad bakūžė, kumelė ir samana yra kokių prie- sagų dariniai, todėl sukūrė „bepriesaginius“ žodžius rankraščio baka ,bakūžė“ (J, 184, red. F. Fortunatovas), kūmė „kumelė“ (LKŽ,, 866, paliudyta ir Kos 161!), samda „samana“ (LKZ,). Tai yra nevykę dariniai, daugelis tai žino seniai, bet štai S. Karaliūno prestiži- niame veikale Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose kaip tikras duomuo nurodoma sama ,samana‘ J (I 67). Be abejo, tai nesamas kalbos faktas, visai neturįs pamato lietuvių kalboje. Mažmožis 13 Jaunos mokslininkės Birutės Kabašinskaitės įdomioje knygoje Lietuvių kalbos liau- dies etimologija ir artimi reiškiniai (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institu- tas, 1998) teikiama negirdėta forma piršys 82 p. ,arklio krūtinė“, nes daug kur Lie- 103 Pastabos tuvoje yra piršys sf. pl. (1) net prie Var nių (LKŽ, 26 teikia ?piršis). Arkliais rūpinosi paprastai vyrai, kurie plačiai sako esant piršys, piršims, tai piršys sm. sing. nežinia iš kur žinoma. Knygoje dar ir nemažai kirčio klaidų: bruožas = bruožas, ruožas = rūožas, rašliava = rasliava, Ežerūna = EZeriina, tu lydžiu = tuo lydžiū, skėtra = skėtra (1) scom. ir skėtra sf. (4), arZuolas = drzZuolas, Žž. puokai = puokai ž. Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva Dar kartą dėl sintaksinių ryšių skirstymo 2006 metais išėjo Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ketvirtas, pataisytas, leidi- mas. Kadangi šios gramatikos vyriausiasis redaktorius neseniai (Ambrazas 2005: 168) pripažino, kad ankstesniuose DLKG leidimuose taikyta ,... morfologizuota valdymo ir šliejimo priešprieša lietuvių kalbos sintaksinės sistemos ir jos raidos tyrimui pasirodė mažai prasminga“, parūpo pažiūrėti, kaip prijungimo tipai apibrė- žiami naujajame, pataisytame, leidime. Pasirodo, kad ir šiame leidime tebeskiriami tie patys derinimas, valdymas ir šliejimas. Pacituosime iš eilės jų apibrėžimus: „Derinimas yra priklausomojo žodžio morfologinės formos (linksnio, skaičiaus, gimines) parinkimas pagal pagrindinį žodį...“ (DLKG*, p. 480); „Valdymas yra priklausomojo žodžio parinkimas, sąlygojamas pagrindinio žodžio junglu- mo. Valdomu žodžiu dažniausiai eina daiktavardžių ar įvardžių linksniai [...]. Juo gali eiti ir nekaitoma žodžio forma“ (ten pat, 480). „Šliejimas yra priklausomojo žodžio formos parinkimas pagal jos reikšmę, nesąlygojamas pagrindinio žodžio junglumo“ (ten pat, 481). Patogumo dėlei palyginkime čia pacituotus apibrėžimus su ankstesniuose leidi- muose pateiktais apibrėžimais. Derinimo apibrėžimas, palyginti su ankstesniais lei- dimais, nepasikeitė, bet valdymo ir šliejimo apibrėžimai anksčiau skambejo taip: „Valdymas yra priklausomojo žodžio linksnio formos parinkimas, sąlygojamas pagrindinio žodžio junglumo.“ (DLKG', 480). 104