Wege der deutschen Entlehnungen in die ostpreußische Zeitung „Naujasis Tilžės keleivis“ (1924–1940)

Acta Linguistica Lithuanica LIV (2006), 27-47 Vokietijos keliai Rytų Prūsijos in žemėlapis Laikraštis Naujas Draudimas keleiviams (1924-1940) Inpdre brokartaite-platiene Siauliy universitetas Šiame straipsnyje bandoma is įvertinti at chronologinį šios knygos sluoksniavimąsi. Vokiečių skoliniai patvirtino in laikraštį Naujas Tilzés keleivis, kurio leidimo of laikotarpis apima pastaruosius dešimtmeof čius egzistaviof mo Prūsijos-Lietuvos kalbinė bendruomenė. An Apžvalga, is atsižvelgiant of į šios grupės skolinių tipologines savybes (struktūrą, chronologinį of pasiskirstymą). of Pagrindinis Vokiečių kalbos veislės, įvairios to apimtys, šaltiniai as of Vokiečių kalbos in skoliniai Lietuvių kalba of Rytai Prūsija yra aptariami: tai yra Mažesnis Vokiečių kalbos dialektai of Rytai Prūsijos ir standartinė kalba, kuri išaugo iš rašytinės kalbos ir išvystė savo profesinius of ir politinius variantus. Dėmesio is toliau atsižvelgto iant į Lietuvių kalbos veislės, galėjusios turėti įtakos struktūrinės transformacijos išstūmimui or of vokiečių kalbos skoliniai; taip, kad in Vokiečių skoliniai žodžiai buvo pritaikyti in PrūsųName Lietuvių iš užsienio XVIII a. ir vėliau; viešosios diskusijos dėl jų naudojimo rašytinio in Lietuvių kalba of Rytai Prūsija; ir kokiu mastu besiforto muojanti standartinė kalba paveikė jų naudojimą in Naujas Keleivių pervežimas. ). IŠANKSTINĖS PASTABOS Lietuvių kalba 7 Naujas TilZés keleivis, die nuo 1924 iki 1940 in Galimybė Vokietijos skolinimosi i8ens FIR vienas Ištirti zu laikotarpį, kai jau buvo savarankiška kalbos rūšis images In 0, e. Laikraštis bus tai Mažumų kalba Kalbėtojai patys su sinonimais Terminai Prasy lietuviy/lietuvininky kalba dete, kurių (lietuvių k.) Prūsijos 27 InDRE BROKARTAITE-PLADIENE specifiškumą iš esmės nulėmė kalbinis kontaktas ir visuomeninis dvikalbystė (plg. Šileris 1999: 225-226, 228). Šis dėl kontaktinės lingvistikos pagrindų? Šio straipsnio tikslas – nustatyti vokiečių skolinimosi į minėtąsias šalis būdus. laikraštis sekti, ir todėl turėtų apimti dvi užduotis: 1. Teorinė koncepcija UnrersucHunescecenstannes (vokiečių kalba) Naujasis TilŽes keleivis), kuriam reikalingas ir platesnis teorinis požiūris (tipologinių ir struktūrinių ypatumų analizė), ir istorinė apžvalga. Pavyzdinis vokiečių kalbos skolinių Naujajame Tilžės keleivio žodyne pristatymas, pagrįstas surinkto korpuso kokybine analize. 1. DĖL TYRIMO DALYKO SAVYBIŲ Naujajame Tilzés keleivije vokiečių kalbos skolinius galima laikyti sunkiai klasifikuojamu ir nesistemingu tyrimo objektu, kurio terminologinis, tipologinis ir struktūrinis pobūdis yra labai sudėtingas. Rytprisiy lietuviy jazyk (Osprey lietuvių kalba). Iš šių dviejų pavadinimų, atspindinčių politinę priklausomybę, pirmasis labiau įsitvirtino vokiečių kalbos literatūroje, geografiškai praktiškesnis Pavadinimas Rytų Prūsijos lietuvių kalba Cinkas (2002b: 476) naudojamas. Lietuvių kalbos tyrinėjimuose pirmenybė teikiama terminui Magosios Lietuvos lietuviy kalba (vok. das Kleinlitausche), kurį vokiečių autoriai taip pat laiko prūsiškosios lietuvių kalbos sinonimu (plg. Hinderling, Hasselblatt 2004 m.: 3272). Šiandien visi šie pavadinimai laikomi istoriniais terminais, nes prūsų-lietuvių kalbinė bendruomenė jau nyksta. 2 Kontaktinė lingvistika nagrinėja situacijas, kai dvi (ar daugiau) kalbos kontaktas, ir bent vienas iš jų keičiasi dėl šio kontakto. Pokyčiai turi būti vertinami kaip glaudžiai susijusių lingvistinių ir nelingvistinių reiškinių kompleksas (Oksaar 2004: 3160, Clyne 1996: 12). Kalbos kontaktų tyrimai laikomi jauna ir dinamiška lingvistine disciplina, kuriai vis dar reikia aiškiai apibrėžti savo teorijas ir priemones. Jau pasiektas žinių lygis buvo enciklopediškai dokumentuotas dviejuose HSK serijos kontaktų lingvistikos tomuose (Goebl, Nelde, Stary, Wolck 1996, 1997). 28 Vokiečių skolinimosi Naujajame Tilžėje keletvis reikalauja prazisierungen. Kadangi nėra kompaktiškos teorinės struktūros tokio pobūdžio tyrimams, šioje dalyje bus išdėstyti pagrindiniai skolinimų minėtoje srityje bruožai ir tyrimo metodika. Laikraštyje, remiantis koncepcinėmis lenkų lenkų tyrimais ir vokiečių lenkų tyrimais kituose prūsų-lietuvių pirminiuose šaltiniuose. 1.1. Terminologiniai, struktūriniai ir tipologiniai aspektai Išankstinės pastabos Tyrimo objektas yra dėl teminės specifikos laikraščio su rezultatu ir į procesą orientuotas terminas PASKOLA? 100 mg/ 250 mg tabletėse. Korpuso chronologinį sudėtingumą galima parodyti šiais pavyzdžiais*:... Bernas, ant Staldo (1) Bertainio (2) stowédamas, nuwirto.... (1926-52-3, I mūšio Krafto), -» apfirédgiuji jiidu Kedeliu (3)... (1924-62-3, I8 mūšio Krafto),. atidengé Piningy (4) Sgmugelj (5)... (1938-72-3, I8 mufy) Kra8to). nuwirto ant Sgafijos (6) j Kampq fukdamas... (1926-8-4, Margumynai), ... Wokietijos Fiihreris (7) ir Reichskancleris (8) Adolf Hitler... (1937-46-2, Politikos Naujienos) Nors staldas,Stall‘, bertainis,ein Fach in der Scheune auf den Seiten der Dreschtenne liegend‘, kedelis,Frauenrock, Kittel‘, tangis,Geldstiick, Geldmeinze‘, szmugelis Schmuggel‘, szafija,Chausee‘ ir kituose šaltiniuose (žr. Alminauskis 1935, Cepiené 1995, Kurschat 1883) įrodomi kaip vokiškų skolinių pavyzdžiai, megen fiihreris,Leiter, Fiihrer‘, reichskancleris 2 Remiantis Betz tipologija, skolinimasis vokiečių specialistų literatūroje išsivystė į plačią sąvoką (susidedančią iš žodžių skolinimosi ir skolinimosi, bet taip pat ir kaip skolinimosi procesą) ir turinio atžvilgiu sutampa su lietuvių kalbos žodžiu skolintis. Atitikmuo skolinys nebėra iiberein. * Naujajame Tilžės keleivio leidinyje vokiečių fraktūriniu raštu atspausdinti sakinių pavyzdžiai čia atkuriami lotynišku raštu (išlaikant kai kurias būdingas fraktūrines raides), prasmingiau chronologiškai suskirstyti. 29 InpRE BROKARTAITE-PLADIENE „Reichskancleris“ yra laikomas vėliau perimtu žodynėliu, kuris dar nebuvo įtrauktas į kitus raštus. Pagal M. E. es in Požiūris iš dviejų Grupės skolinimosi kalbėti: 1. 100 mg/ 12, 5 ml Natūralių vokiečių-lietuvių kalbinių kontaktų būdu iš tiurkų kalbų paimtas ir tiek šnekamojoje, tiek rašytinėje prūsų-lietuvių kalboje naudojamas skolinys, im kuriam ši im Laikraštis aiškiai tik kaip sekundare Naudojimo šaltinis taikomas (Bsp. 1, 2, 3, 4, 5, 6). Bei der Lingvistikos tyrimas Tokių vokiečių ypatumai Paskolos in Naujas Tilzés keleivis stiitze aš save ant lyginamosios metodas, kuriuo jūs naudojate pavyzdžius su Dialektologinių tyrimų duomenys (kaimyninėse šalyse) Dialektai, s. Zinkevičius 2002a, su Įveskite in ostpreuRischen Išsaugoti žodžius (Drotvinas 1987, Kurshatazerbaijan. kgm 1883, Alminausk1935) as ir kt. leksikologinis Tyrimai zu parodė, kad Išsaugoti žodžius (Vakcinuotos 1993, 1995, 2000b) arba kitų Rytų Prūsijos Šriftai (Vakcinuoti: 1998a, 1998b, Kaukiené: 1997, Pagrindinis 1995) straipsnis – Palionis. 100 mg Palyginimas su kitomis lietuviškomis Laikraščiai Rytų Prūsijos gali būti tik labai in beschränktem Ma&e atsitiko, nes po J. Diapazonas (1994: 216) ir Z. Cinkas (2002b) tapo vokiečių Prūsijos-Lietuvos in kunigaikštystė Spauda am 2012 m. pradžioje 20. Dž. iki šios dienos tik užuominomis ištirti, kaip ir vokiečių 1000 mg in Spauda Rytų in Prūsijos trumpaplaukis vilkas Laikas (s. priedas Palionis 1995: 175). 2. Šventė Spausdinti kaip Vidutinis nepakeičiamas naujas Paskolos, kurios iš dalies vis dar atstovauti skolinimosi procesą, bet didelis Dažnis den in Rodyti tekstus (Bp. 7, 8), iš kurių, tačiau kai kurie silpni fonologinis-morfologinis nur Įtraukti (Bp. 7). Žievė Žodynai yra im Atsižvelgiant į 1000 mg per parą. Synchronie® diena priskirti atsisakymas, nes jie FIR tai Laikraštis tiberhaupt die primare Išvaizdos šaltinis yra. Jų lingvistinė Analyse yra daugiausia atliekama naudojant Darbas C. BerningasCity in Germany (1960), K. Durys (2002), S. Mileriai (1994), A. Vilkas (1991). ® Vaicekauskiene (2004: 8) apibrėžia dynami Sinchronie izuoti kaip kintamieji Vartojimas Užsienio kalbos in Ryšys su pirminiais Šių tyrimų rezultatai Plėtra, t. y. jei tam tikrų santykių su Kalbos sistema (s. taip pat TešasCity in Ukraine 1978: 23-24, Bechert, Wildgen 1991: 9, Vilnius, 2004 21, Siuvėjas 1975: 138). 30 Deutsche Entlehnungen im Naujasis TilZés keleivis Kita pastaba yra susijusi su korpuso struktūrine įvairove. Kadangi kalbiniai kontaktai yra pagrįsti dinaminiu modeliu, pavyzdžiai taip pat rodo struktūrinį susimaišymą ir hibridizaciją (plg. Bechert, Wildgen 1991:154, Vaicekauskiené 2004: 124, Weinreich 1976). Skolinimų struktūra svyruoja nuo žodžių skolinimo (pvz., 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 12) iki skolinių vertimo (pvz., 9, 10, 11a) ir hibridų. (11b pav.): Beto wa§itija wienas Trukis (9) if Klaipédos (1924-54-4, Gelgkeltrukiu (10) Wa%iawimo Sarafas) Orlaiwiu (11a) (1925-44-1, Naujaufios 3inios) ... tapé didyfis Orfépis (11b)... fudraskytas (1925-72-1, Naujaufios 3inios) Winterhilfés (12) Darbas bus fsiq Ziemq prawedamas. (1936-63-1, Politikos apžvalga) Natūralu, kad reikia išskirti struktūriškai prototipinius ir periferinius elementus, atskirti skolinius nuo jų išplėtimo (išvestinių, kopijų) kalboje. Struktūriniu požiūriu vokiškomis skolomis čia vadinami visų pirma žodžių skolinimosi rezultatai (kurie savo ruožtu skirstomi į skolinius ir svetimus žodžius; Range (1994: 218) mano, kad šis skirtumas Baltijos kalboms nėra prasmingas). Liaudiškos skolinimosi formos apima kasdienes žodyno sritis ir pristato save meistens in Asimiliuotų skolinių forma (pvz., 1, 2, 3, 4, 5). Į šią grupę patenka tiek vokiškosios kilmės internacionalizmai (reichskancleris, Reichskanzler‘), tiek vokiškosios tarpinės kilmės internacionalizmai (sgafija, Chausse‘, automobylas,veralt. forma: Automobil‘). Be žodžių skolinimų, čia nagrinėjamos ir pageidaujamos skolinių formos (ypač skoliniai vertimai (trukis < traukinys, gelzkeltrukis < geležinkelio traukinys, orlaivis < orlaivis) ir hibridinės formos (orsépis < lit. oras + lit. sépis /liet. laivas). Įvairios skolinių formos dažniausiai varžosi dėl vietos, kai įvedamas naujas pavadinimas, pvz., lenkų kalbos skolinys ir hibridinė forma (orlaivis vs. orsépis). J. Range (1994: 211) mano, kad lenkų-lietuvių kalbos lenkinimas yra kalbinis Trukdžiai, atsirandantys dėl Keliai 31 InpRE BROKARTAITE-PLADIENE literatūros Atsisakymas. So nurodyti Pavyzdžiai 9, 10, 11 zu Prielaida Įvykio dass priežastis Autoriai Tekstai taip pat sąmoningai Nustatymas skolinimosi forma dalyvavo, ir tai reikalauja istorinio Apžvalga, kuri nustato, in kuris Mae istorinis Reikalavimai Vokietijos Lenkijos istorija im Naujas Plytelės gali turėti įtakos keleivis. 1.2. Dėl istorinių aplinkybių Surinkta informacija Kūnas negali būti laikomas tikru Tikrojo atvaizdas Vokiečių kalbos žodynas Paskolos žodis im geras parašytas Prūsijos Lietuvių am 2012 m. pradžioje 20. Dž. Įvertinti, kas yra in didžiausia Mafe ant Spezifik der Laikraštis turi būti grąžintas, pvz. Požiūris į Kalba ir lingvistika Žinių apie: Tekstų rašytojai, įvairūs Kokybė von Paskolos (bendroji būklė) Žodžiai vs. Specialioji frazė). 100 000 gyventojų, 2005 m. Vartojimas Lietuvių in kalbos skoliniai Laikraščiai OstpreuSens dažnai asmeniškai war®, hegte der Naujas Draudimas keleiviams Ambicijos ateičiai Lietuvių kalbos išsaugojimas Kalba ir buvo priskirtas prie zu patriotinių laikraščių. Be to, Informacija apie politinę, socialinę ir kultūrinę Gyvenimas, ji įsitraukė į Lietuviai Rytų Prūsijos kultūros ir kalbos išsaugojimo veikla (Kaunas 1996: 548). Jūsų Leidėjas Fermentai Jagomast buvo žinomas kaip Lietuvių kalbos leidėjas Šriftai in Rytų Prūsija, aktyvesnis Kultūros darbuotojai, kurie Tapatybės klausimai buvo in Vydiinas“ Straipsniai“ (angl.). Iš šio Priežastis yra ta, kad Naujas Draudžiama © Po Palionis (1995: 175) Atėjo es dažniausiai į Leidėjas: taip pat im Keleivis iš F. Kurshatazerbaijan. kgm (iki yra 1880) nereikalingų es skolinių: festungas „tvirtovė“, kurbas "Korb". Alminauskis (1935: 14) taip pat švenčia neribotą Vartojimas Entlehnungen an: "Trūksta jo Laikraščių rašytojas bet kam Lietuvių kalbos žodynas Žodis, so naudoja er vokiečių kalbą Žodis su lietuvių kalba Pabaigos. Zu 100 mg Tarp užsienio žodžių yra armekoras, „kariuomenės choras“, haubitsas, „haubitzė“. Am 2012 m. pradžioje 20 Dž. steerten solche Dvikalbės mokyklos Skaitytojai ne daugiau. 7 Pvz., Atsirado 1924 jo Straipsnis Vokiečių ir Lietuvių kalba: Ne. 1 Televizoriai Žemė / Tėvynės sąjunga, Nr. 2 Tikrasis lietuviškas gimdymas / Tikras lietuviškas Veido, Nr. 8 Klaipėdos kraštas / Die Bažnyčia im Memelio sritis (und Diskusijos: Ne. 20 Atsakymas iš Kunigas Romėnų, Nr. 33 Vydiinas: Vienas Atsakymas į Atsakymas), Nr. 21 Vokiečiai ir Lietuviai / Vokiečių ir Lietuvių, Nr.37 Likes / lūkesčiai, Nr 43 Kaip mes galime padėti / Kaip turėtume elgtis. 32 Deutsche Entlehnungen im Naujasis Tilzés keleivis keleivis turi būti suprantamas ne tik kaip kalbos vartojimo® sąrašas, bet ir kaip kultūros produktas, iš dalies ir kaip korpuso planavimo priemonė, kas atsispindi retų kalbos priežiūrai skirtų straipsnių (ypač 1936–1938 m.) skaičiuje. 2. VOKIETIŠKOS PASKOLOS NAUJASIS TILZES KELEIVIS: Šis projektas, žinoma, glaudžiai susijęs su istoriniais ir socialiniais-kultūriniais reiškiniais Prūsijos-Lietuvos teritorijoje nuo XIII a. iki XX a. vidurio. 20 a., taip pat su kiekvienos kalbos sociolingvistiniu diferencijavimu. Pagrindiniai šio tyrimo klausimai yra šie: iš kurių vokiečių kalbos variantų jau laisvai skolinosi prūsų-lietuvių tarmės, t. y. Raštai rado įėjimą ir todėl taip pat pasirodo laikraštyje? Iš kurių vokiečių kalbos variantų skoliniai buvo tiesiogiai perimti? Tyrinėjant vokiečių kalbos kilmės variantus, šios analizės tikslas – atskleisti būdingas temines grupes, taip pat skolinių žodžių turto dalyką atitinkantį sluoksniavimą. Pateikiant prūsiškąsias ir lietuviškas tarpines kalbas, taip pat nagrinėjama, kokiu mastu buvo panaudotos atitinkamos tuometinės koncepcinės skolinių vartojimo tendencijos. Visa tai reikalauja chronologinio Procedūros ir terminologijos aiškumas, kurį vėlgi galima pateikti tik labai scheminiu būdu, nes visada galima tikėtis dubliavimosi ir sutapimų. Laisviausiu skolinimosi šaltiniu (vokiečių kalbos tarmėmis) galima laikyti buvusioje Prūsijos-Lietuvos teritorijoje daugiausia paplitusį vietinį žemutinės Prūsijos (taip pat: rytų Prūsijos) dialektą, kuris apibendrintas bendruoju terminu žemutinė vokiečių kalba (taip pat: žemutinė vokiečių kalba). * Tyrinėjant skolinius taip pat buvo atkreiptas dėmesys į Grosses (2002: 257) pastabą in Atsižvelgiant į tai, kad Laikraštis a mozaikiškas Daugelio bendras darbas Autoriai yra, todėl kyla subjektyvių kalbos reiškinių pavojus. Dėl šios priežasties šiame tyrime individualus naudojimas (pvz., kai skolinimasis vyksta tik vieną kartą) buvo vertinamas kaip ypatingas atvejis. 33 INDRE BROKARTAITE-PLADIENE Lietuvių kalbos žodynas Taikomos tarpinės veislės. Kaip a jiingere Veislė fiir Skolinimosi gali būti pagal istorinį Vokiečių kalbos rašyba skiriasi nuo lietuvių kalbos rašybos. Prūsijos-Lietuvos karalystė Rašytinė kalba yra laikoma kaip galima Tarpininkavimo įvairovė. Jauniausias Vokiečių kalbos daiktavardžiai Numatytoji kalba (kaip nurodyta in Vertės išsaugojimas ir Gramatikos surinkti ir normalizuoti am 2012 m. pradžioje 20. Dž. parengtas) arba Aukštutinė vokiečių kalba (šis Terminas čia reiškia Priešingybė zu Žemutinės Vokietijos, nors er in 100 mg 1 kartą per parą 2 savaites Dabartinis pavadinimas yra dviprasmiškas. Iš istorinių šaltinių Griinden negalima pridėti prie prūsų-lietuvių kalbos varianto kaip Tarpininkavimo įvairovė. 2.1. Iš vokiečių gyvenviečių tarmių pasiskolinta bendroji leksika ir jos prūsiškos-lietuviškos tarpinės variacijos Šventė Pasiskolinimas iš vokiečių kalbos Gyvenviečių tarmės, žinoma, laikomos pagrindinėmis Naudojimo šaltiniai lietuvių Dialektai Ostpreurenas. Vokiečių kalba Žodynas liko im Prūsijos-Lietuvos nuo Pradžia XIII a. Šv. durch intensyvios liaudies kalbos Kontaktai perimti. In 100 mg 1 kartą per parą 2 savaites Laikraštis tapti iš vokiečių Burnos gleivinė Prūsijos-Lietuvos iberonomane Daiktavardžiai die materielle Kultūra naudojama, kad kai kurie Atskleisti Rytų Europos socialinės istorijos aspektus (žr. Vakcinuoti 1993, vgl. im Lenkų Viktorija 2002: 337). Es Tai yra: um Skolinimasis iš šių teminių Grupė: Namų apyvokos daiktai (kurbas) ,Korb‘< ostpr. korb, korv’, dekis „Decke“< ostpr. dek), Drabužiai (kedis) „Frauenkittel“< ostpr. Kédel, ceikis „Zeug“< ostpr. zeik), pastatai ir Pastatų dalys (staldas,Stall‘< mud. stalčiai, laiptai „Stube“ < ahd. stuba), statybinė medžiaga (baltas) „Sijos, spygliuo- < čiai“ mnd. Sijos, lentos „Planke“ < ir kt. Planke), administracinis žodynas (vaktmistras, Wachtmeister < rytų pr. wachméster), Essen (Smanta) Grietinėlė, „Schmand“ ostpr. 5mant, plume / pluume „Pflaume- “< ostpr. švirkštimo priemonės). Iš jų: Įtraukimas im Prūsijos-Lietuvos liudytojai Plėtiniai, ypač Diminutyviniai daiktavardžiai (Negyvas mažesnis Frauenkittel’, ° Rytprūsių skolinių formos aptariamos remiantis Alminauskio (1935), Drotvino (1987), Fraenkelio (1962), Kurschato (1883) darbais. 34 Deutsche Entlehnungen im Naujasis Tilzés keleivis Mažasis („Mažoji“) Stumbras. Kai kurie skoliniai rodo, kad žemutinės vokiečių kalbos (Burgermiftras) forma išsivystė į aukštutinę vokiečių kalbą (Burgermeifteris, Biirgermeifteris). Kadangi daug tokių skolinių yra iš Vakarų Lietuvos XX a. dialektologinių tyrimų. žinomi, jie turėjo būti plačiai paplitę ir šnekamojoje prūsų lietuvių kalboje. Kalbant apie jų asimiliaciją, tik keli pavyzdžiai rodo, kad laikraštis tiesiogiai naudojosi šnekamojoje prūsų-lietuvių kalboje esančiomis skolinimosi formomis: pavyzdžiui, „Naujajame Tilžės keleivyje“ žodžiui „kalėjimas, kalėjimas“ naudojama ne liaudies etimologiškai pasikeitusi forma Siktizé, o Cuktugé, kuri labiau atitinka pradinę formą zuxthis. Laikraščių pavyzdžiai leidžia manyti, kad „Naujajame Tilžės keleivije“ buvo naudojamos kitose rašto sistemose paplitusios liaudies kalbos skolinių rašybos formos. Prūsų-lietuvių rašytinė kalba pasirodė esanti tarpinė. Iš šnekamosios prūsų-lietuvių kalbos (kai kuriais atvejais ir tiesiogiai) vokiečių lenkų kalba perėjo į rašytinę (religiniai raštai, žodžių rinkiniai, vėliau ir į spaudos kalbą). Iš tikrųjų Naujajame Tilés keleivije randama liaudies kalbos kilmės žodžių, kurie XVI–XVII a. raštuose buvo vartojami kaip žodžiai. Dž. buvo vartojami žodžiai, pvz., stunda,Stunde- ,, turmas,Turm‘, stukis,Stiick‘ (žr. Cepiené 1998a, 1998b, 2000b). Tačiau galima sakyti, kad kalbos puoselėjimo idėjos dėl skolinių Prūsijos-- Lietuvos laikais buvo įgyvendintos tik kukliai. Bendroji Rytų Prūsijos rašytinė lietuvių kalba susiformavo Vakarų Aukštaitijos tarmės pagrindu ir buvo kodifikuota Danieliaus Kleino 1653 ir 1654 m. gramatikose (Rima 1972: 75, Palionis 1995: 39). XVIII a. pr. m. e. 1860–1870 m., kartu su idėjomis išvalyti vokiečių kalbą, išplito valymo ir platesnio prūsų lietuvių kalbos vartojimo idėjos. Michaelio Morlino traktatas Bedencken tiber das principium primarium in lingva lithvanica (1706) buvo religinių raštų reformos projektas (Giréiené 2003: 397, taip pat Aleknavidiené, Schiller 2002: 91-97, *° Traktatas reikalavo vengti polonizmų ir germanizmų (visko, kas vokiška, nereikėtų vartoti, jeigu galima rasti kitą posakio formą) ir nepasitikėti liaudies kalba, nes ją sugadino germanizmai. Nesuprantamų sąvokų turi būti suteikta parafrazės, ne 35 InpRE BROKARTAITE-PLADIENE Daugiau nebegalime fakyti,,S3pygelis“ arba,,3erkolas“, nes wienas Zodis yra wokifkas, kitas lenki®kas, bet mes turime graZiai fakyti,,Weidrodis“, tai yra tas Daiktas, kuris Weida rodo, Kédé reikia fakyt Wietoj negrazaus Zodzio »53talé“, kuris imtas i& woki&kofios Kalbos. Taip pat netinka wartoti ir Zodj »Krafé“, nes tai yra MawiSkofios Kalbos Zodis. Laikrodis —grazefnis Zodis negu Pawadinimas,,3égorius“, kuris pafidaré i& wok. Zodzio »3eiger® arba platt-woki&kojo,,- 3éger, Séger“ (1936-23-4, Jaunimo Kampelis). Tokios kalbos priežiūrai skirtos rubrikos „Naujajame Tilžės keleivije“ pasirodė daugiausia 1936–1938 m., formuojančiąsi lietuvių aukštąją kalbą laikant tik tam tikromis sritimis ir ne be leidėjo® ketinimo pavyzdžiu standartizuojant. 3. Baigiamosios pastabos Apskritai galima teigti, kad laikraštyje „Naujasis Tilžės keleivis“ pateiktas vokiškų skolinių žodynas susiformavo dėl glaudžių vokiečių-lietuvių kalbinių kontaktų Rytų Prūsijoje, o vokiečių kalbos variantai atsirado iš vokiečių kalbos variantų. Vietiniai dialektai iki Aukštutinės vokiečių kalbos skolinių šaltiniai yra gausūs ir įvairaus masto. Taip pat negalima neįvertinti ir prūsiškai-lietuvių kalbos variantų (žodinės, rašytinės kalbos) tarpininkavimo. Šis sudėtingas darinys yra labai supaprastintas pav. 1 pav. Lietuvių kalbos žodynas (1 t.). Naujas TilŽės keleivis, žinoma, nebuvo tiesiogiai pasiskolintas iš vokiečių gyvenviečių tarmių, bet buvo perduotas per šnekamąją prūsų-lietuvių kalbą ir ypač per prūsų-lietuvių rašytinę kalbą, kur jis jau anksčiau buvo lingvistiškai pritaikytas. Daugelis šių žodžių atmetimas buvo padaryta dar XVII-XVIII amžiuje. Dž. diskuund turėjo tinkamus lietuviškus atitikmenis, vis dėlto jie im Prūsijos-Lietuvos sutartis. In Prūsijos-Lietuvos karalystė Rašytinė kalba (Biblijos vertimai, laikraščiai) buvo puoselėjama literatūrinė veikla, t.y. daug individualiai suprojektuotų lenkiškų antspaudų, kurie rado įėjimą į Naujojo Tilžės keleivio tekstus. Jūra D, Kaunas tapo Šio leidimo išdavimas Laikraštis taip pat iš Lietuvos Vyriausybė bendrai finansuojama. Deutsche Entlehnungen im Naujasis Tilzés keleivis Kalbant apie pasiskolintą specialistų žodyną, visų pirma reikia pabrėžti stiprią vokiečių rašytinės kalbos ir vokiečių aukštosios kalbos įtaką, o skoliniai suskaidomi į tam tikras specialistų kalbas (su pasiskolintais internacionalizmais) ir į imperijos kalbą. Pasiskolindami tekstų autoriai pasirinko įvairias skolinimosi formas, kurios konkuravo tarpusavyje. Daugeliu atvejų laikraštis buvo pagrindinis vokiškų skolinių atsiradimo šaltinis, o nepriklausomos Lietuvos standartinė kalba turėjo tik netiesioginę įtaką, nes pasiūlydavo prūsiškosios lietuvių kalbos gryninimo tendencijas ir kai kurių senų skolinių atitikmenis. 1 pav. Naujasis Tilzés keleivis Deutsche Entlehnungen im gesprochenen Preugisch-Litauischen Litauischen (in den Mundarten) (2.B. : kurbas Korb’, staldas Stall’, Smanta Grietinėlė, Schmand) Vokiečių skoliniai prūsų-lietuvių rašytinėje kalboje (2... valandos Stunde’, atostogos Urlaub’, landrotas fk} Landrat“) Tikrai. Buicher vertybinių popierių birža Spauda (pvz., gardynai Gardinen’, viešbučiai Viešbutis- “, rofeseris Profesorius, automobilis Auto, strelas Streik’, draugbrolis Mitbruder’, gelkeltrukis Risenbahnzug’) 43 INDIJA BROKARTAITO PLADIENAS LITTERATŪRA Aleknaviciene, O., ScuiLter, Ch. 2002: Rastas antrasis Mykolas Merlinas Pagrindinis in straipsnis – Lietuvių kalba. Lithvanica (1706) egzempliorius. Archyvas Lietuviškas 4, 79-98. ALEKNAVICIENE, O., SCHILLER, CH. 2003: Džeikobas. Perkuhnas prie“ Michael. Morlina, Johanna SchultzaCity in Germany ir Filipas. Rygos sutartis Gerai pagrįsta Uždengimas Keliauti po Ins Lithobius lithobius Pernelyg didelis 3 pirštai Pasakos Atfopi, Ir tuo pačiu metu pasfionirte 3atkreiptas dėmesys (1706). Archyvas Lietuviškas 5, 15-50. Auminauskas, K. 1935: Die Germanizmai des Lietuvių. 1 dalis 1: Vokiečių kalba Lenktynių trasa im Lietuvių. Kaunas: Šv. Kazimieras Djonai Knygynas. Becuert, J., WiLpGEN, W. 1991: Įvedimas in Kalbos kontaktų tyrimai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. BerninG, C. 1960: Nuo „Kilmę patvirtinantis dokumentas“ "Žūklės apsauga". Žodynas Nacionalsocializmas. Berlynas-Naujasis Jorkas: Valteri. de Gruyter. Ciyne, M. 1996: Kalba, kalbos naudotojas, kalbos sritis. Į: H. P. Goebl, P. H. 1997 m. – Z. Vytautas W. Starkevičius, rašytojas, publicistas, vertėjas. 1996, 12-22. Siuvėjas, E. 1975: Sinchronijos, diachronijos ir Tipologija. Į: D. A. Černiauskas, LKS, rež. Skaitytojas į diachroninį Kalbos mokslas. Berlynas-Naujasis Jorkas: Valteri. de Gruyter. Kupienas, N. 1993: Germanizmai XVII a. Magijos Lietuvos vakary aukStai¢iy tarméje (remiantis ,,Leksikonas Lietuvių kalbos žodynas.) Lietuviy kalbotyros klausimai 30, 37-46. Ceptene, N. 1995: Lietuvy kalbos germanizmai ir jy fonetiné adaptacija. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius. Cepiene, N. 1998a: Mikalojaus DaukSos rate germanizmai. Lietuviy kalbotyros klausimai 34, 31-38. Ceprene, N. 1998b: Jonai Bretkinas Biblijos germanizmai. Baltiškiai. V priedas, 91-96. Cepiene, N. 2000a: Germanizmai Mažos Lietuvos ra8tuose. Į: Mažos Lietuvos enciklopedija 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 463-— 464. 44 Vokiečių Paskolos im Naujas Keleivių vežimas Cepienz, N. 2000b: Voki8kos kilmés namy apyvokos daikty pavadinimai F, W. Haacko, P. Ruigio ir K. G. Pieno rūgštis Zodynuose. Protokolas Lingvistika Lietuvių 43, 34-38. Doerr, K. 2002: Nacistinė Vokietija: An Ideologinis Kalba of Atskirtis, Dominavimas ir Annihilation. Į: R. Michael, K. Doerr, nacių vokiečių / Nacistinės Vokietijos: An Anglų Lexicon of the Kalba of Trečiasis Reichas. Vestportas: GrinvudasCity in Connecticut USA Leidyba Grupė, 27-46. Drotvinas, Klaipėdos rajonas V. 1987: Žodynas Lietuvių. Rankrastinis XVI a. vokiečių-lietuvių sukilimas Zodynas. Vilnius: Mokslas. FRAENKEL, E. 1962: Lietuvių kalbos gramatika Wérterbuch. Vikiteka 2. Vikiteka 1. Vikiteka 2. Vikiteka 3. Vikiteka & Ruprechtas. Girétenk, J. 2003: Leksikos gryninimo polinkiai bendrinés lietuviy kalbos istorijoje. Archyvas Lietuviškas 5, 391-410. Gors1, H., Neve, P.H., Stary, Z., WotcK, W., Hrsg., Kontaktlinguistik. 1996/1997: Šiuolaikinių mokslinių tyrimų vadovėlis. Pusė. 1, 2. Berlynas– Naujas Jorkas: Valteri. de Gruyter. Didelė, S. 2002: Vokiečių kalba tarp Sprache ir 1918 1933. Į: D. Cherubim, Karlheinz, J. Linke, Hrsg., Neue A. deutsche Sprachgeschichte: mentalitdts-, kulturund socialhistorische Susijungimas. Berlynas-Naujasis Jorkas: Valteri. de Gruyter, 253-268. HINDERLING, R., HASSELBLATT, C., Baltijos šalys 2004: / Vokiečiai. Į: W. Įteka į Nemuną ties A. Klaipėda, Klaipėda, O. Klaipėdos rajonas, S. Klaipėdos apskritis, Klaipėdos rajonas. Vienas Vadovas Vokietijos istorija Kalba ir jos Moksliniai tyrimai. 3. Dalyvis. Berlynas-Naujasis Jorkas: Valteri. de Gruyter, 3269-3282. Jonixas, P. 1987: Lietuviy kalba ir tauta amdiy bivyje. Visuomeniniai lietuviy kalbos istorijos bruozai. Čikaga Lituanistikos instituto leidykla. kauksienas, A. 1997: Klaipédos krasto vakary aukstaitiy tarmé. Brolis Viliaus ir Maks. Gaigalaiciy rasty kalbos pagrindu. Klaipėda: KU leidykla. Kaunas, D. 1996: Mažasis Lietuvos knyga. Lietuviškos knygos raida 1547-1940. Vilnius: Baltos lankai. 45 Inpre BROKARTAITE-PLADIENE Kurscuat, F. 1883: Lietuvių kalbos žodynas. Lietuvių-vokiečių kalbų žodynas. Vilnius: Knygnešių namai, 2001. Miter, S. 1994: Sprachwörterbiicher im Nationalsozialismus: die ideologische Beeinflussung von Duden, Sprachbrockhaus und anderen Nachschlagewerken wdhrend des,,Dreiten Reiches“. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Moksliniai tyrimai. Naujasis Tilžės keleivis. 1924–1940 m. Telšių Šv. 2004 m. – E. Šleževičius, lietuvių kalbininkas, kalbotyros mokslų daktaras (g. 1924 m.). Į: 1996 m. – „Lietuvių kalbos žodynas“ (sudarytojai A. Betten, O. Reichmann, S. Sonderegger). Vienas Pagrindinis straipsnis – Vokiečių kalbos istorija. 3 dalis. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993, pp. 316-317. Pationis, J. 1995: Lietuviy raSomosios kalbos istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. - Taip, taip. 1998 m. – Vytautas Žukauskas, lietuvių kalbininkas, kalbotyros mokslų daktaras (g. 1928 m.). 100 mg XX a. vokiečių kalbos politikos istorija Lander. 1987 m. – H. Kamper, vokiečių krepšininkas, 20-asis Vokietijos rinktinės žaidėjas. Amžius. Kalbos istorija. Vilnius: Vytauto Didžiojo universitetas, 2001, pp. 9-26. 1994 m. – Vytautas Balčiūnas, lietuvių kalbininkas, kalbos mokslų daktaras. Lietuvių kalbos žodynas, t. 1, pp. 211–212. RimSa, V. 1972: Rytu Prisijos lietuviy kalbos elementai dabartinéje bendrinéje lietuviy kalboje. Kalbotyra 24 (1), 75-81. Stūkso, Šv. 1999: [Rec.] Audroné Kaukiené, Klaipédos krasto vakary aukstaiciy tarmé. Broliy Viliaus ir Makso Gaigalaiciy rasty kalbos pagrindu. Lietuvių enciklopedija, T. 1, psl. 222–223. 1989 m. – Vytautas Žukauskas, lietuvių kalbininkas, kalbos istorikas, kalbos ir literatūros mokslų daktaras (g. 1929 m.). Vilnius: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. 1978 m. – Vytautas Žukauskas, lietuvių kalbininkas. Pagrindiniai teoriniai, terminologiniai ir metodologiniai jų tyrimo klausimai. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 100 psl. VAICEKAUSKIENE, L. 2004: Naujujy lietuviy kalbos svetimZodziy norminimo teorija ir praktika. Daktaro disertacija. Vilnius. 46 Deutsche Entlehnungen im Naujasis TilZés keleivis WeinreEicu, U. 1976: Kalbos ryšyje: dvikalbystės tyrimų rezultatai ir problemos. Įsteigė ir vedė A. Degutis. Miunchenas: Beck. Wixtorowicz, J. 2002: Vokiečių-lenkų kaimynystė ir jos atspindys lenkų kalboje. In: D. Cherubim, Hrsg., Naujoji vokiečių kalbos istorija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1987, pp. 337–338. 1991 m. – A. Žukauskas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro aktorius (g. 1914 m.). Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas. 2004 m. – Vytautas Žukauskas, lietuvių kalbininkas, kalbos istorikas, profesorius. Studijų knyga. Vilnius: A. Brazausko leidykla. Zunkevicius, Z. 2002a: Mintys pasirodzius lietuviy kalbos atlaso I tomui. In: Ders., Rinktiniai straipsniai 1. Vilnius: Lietuviy Kataliky Mokslo Akademija, 404410. Zinkevicius, Z. 2002b: Apie vokiečių kalbos įtaką Rytų Prūsijos lietuvių kalbai XX a. pradžioje. Amžius. In: Ders., Rinktiniai straipsniai 2. Vilnius: Lietuviy Kataliky Mokslo Akademija, 393-398. Indré Brokartaité-- Pladiené Humanitarinių mokslų fakultetas Siauliy universitetas P. Visinskio g. 38, LT-76352 Siauliai El. paštas: [email protected] 47