Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylytė, red. „Zanavykų šnektos žodynas III, S–Ž“

Acta Linguistica Lithuanica LV (2006), 127 - 132 Recenzijos Reviews Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylyte, red., Zanavykų šnektos žodynas III, S–Ž Teksto autorės: Rima Bacevičiūtė, Ritutė Petrokienė, Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylyte Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 776 p. ISBN 5-420-01590-0 (3 tomas), 5-420-01505-6 (bendras) Pasirodė tarminio Zanavykų šnektos žodyno trečias tomas (raidėmis s–ž prasidedantys žodžiai). Tai nemen kas mūsų mokslo ir kultūros darbas, medžiaga iš bendrinės kalbos pagrindo šnektų, kalbos istorijai tai ypatinga knyga iš J. Jablonskio, J. Pikčilingio, P. Vaičaičio ir dešimčių, šimtų ir tūkstančių kultūros veikėjų, paveldėjusių šnektą iš amžių, iš istorijos glūd umų (jau kiek priėmusių ir menkesnių miest iškų dalykų). Dirbo, ieškojo, užrašinėjo žodžius daugybė jaunimo, vadovavo senojo Vilniaus universiteto žymūs filologai Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, Giedrius Subačius, Giedrė Čepaitienė (Kudirkaitė) ir daug kitų. Daryta daug magnetofono įrašų, svarstytas kartotekos duomenų tikrumas, visi pavyzdžiai pateikti supaprastinta fonetine transkripcija (gaila, kad nenurodomi garsai ɔ – trumpasis o, ŋ – gomurinis n prieš prieb. g, k, duslusis ch (x) ir t. t. Tą šnektą paveldėję iš savo tėvų ir protėvių, žodyno medžiagos rinkėjai ir teksto rašytojai Vilija Sakalauskienė, Rima Bacevičiūtė, Aldonas Pupkis, nekalbu jau apie velionį prof. habil. dr. Juozą Pikčilingį, pateikė daugybę žodžių, sakinių visuotinio pobūdžio šiam tarminiam žodynui, t. y. visus žodžius, pajėgtus užfiksuoti per kelerius metus (ypač per vasaros meto ekspedicijas), šifravo įrašus, rašė žodyno tekstą. Darbo buvo daug. Žodyno rengėjus šiek tiek rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo ir VU vadovybė (leidybos remti atsisakyta). Šitoks veikalas visam kalbininkų būriui iškėlė daugybę klausimų. Juk medžiagos teikėjai teoriškai turi būti toje vietovėje gimę ir augę žmonės (taip pat ir jų tėvai), gerai kalbėti išlaikyta šnekta, vengti rašto kalbos dalykų (tai jau išmokta iš šalies, nepaveldėta). Pirmuose tomuose bendrinės kalbos dalykų buvo gana daug, trečiaja- 127 Recenzijos me lyg ir vyrauja paveldėtoji leksika, o morfologija, fonetika beveik neiškraipoma naujovių. Iš naujesnių dalykų būtų: a) administracinio gyvenimo atnešti ir pavartojami žodžiai, b) kokie kaimo žmonių ir inteligentų nusitverti vadinamojo slengo pavyzdžiai iš mokytojų, vaikų, jaunimo, seniūnijų, ūkių vadovų ir tarnautojų. a) Bendrinė kalba naujai paveikusi bus šiais atvejais: sanitòrija ‚sanatorija‘ (p. 17), sántykiai ‚bendravimas‘ (p. 18), duodu, kam noriu (blevyzga iš Kauno palaidūnių) (p. 21), sąžiningas, -a – tekste visai neduota (tik nesąžiningi, tai iš bendrinės kalbos kalbėtojų) p. 29; sekùndė (1) ‚minutės dalelė‘ – p. 35; patòbulina Grš – p. 38; centrãlin'us [katilus] Nm – p. 38; separúoti pieną – p. 40; simpàtiškas Grš, simpatiškùmas Lkš – abu p. 51; simulúoti Bbl – p. 51; skaitìklà Nm – p. 59; skvẽras Nm – 102; súrdotas (1) VšR = surdutas p. 224; suvéni̇ras Ssr – p. 225; šakárnas, -a (1) Br ‚praśmatnus‘ – p. 238; šaldìtavas (2) Šk, Grš – p. 240; šalni š'audù būvu Nm = šalnę š'audì būvo (Kudirkos Naumiestis, Griškabūdis dažnai verčiami veliuoniškiais, gal tik taip taria atvykėlis ar mišrios šeimos žmogus koks – p. 241; uslànus Slv ‚suolas‘ – p. 306; it Šk = žemaičių tarmės ir bendrinės kalbos žodis – p. 331; štãbelis (1) Lkš – p. 336; švãngas Snt (žargono žodis) – p. 354; táiga Lkč – p. 370; talmùdas Grš – p. 380; támsta (p. 381) Snt – išmokta iš mokyklos (1954 m. juoktasi iš manęs, vartojusio pokalbiuose su vyresniu ūkininku tiktai tamsta); trenirúoti Grš – p. 464 ir kt. b) Kalbos iškraipos: ko·rú lì·di·to·je: = korių lydytùvą, lydìklį Grš (p. 23); sėdi (ant kiaušelių) = ‚tūpi‘ Nm, p. 259, senãĩ ‚seniai‘ Snt, p. 36 – seniai; akmuo susėdo (= nugrimzdo), pilnãĩ (= visai), p. 42; šnùkis plì·tos prà·šo Br (didžiųjų miestų chuliganų žargonas) – p. 131; ì·so dĩ's – VšR = iso·dĩ's – p. 132; vienas vakarúoti šùkas, kitas gi (= o kitas) ì· mù·ši Jnk – p. 220, trivogà Bbl tarybinės armijos ir A. Sniečkaus dvaro žodis – p. 480; (medžio) šaknį išimt Grš – p. 464; = išrãut (žargono veržimasis) – p. 485; rūdeni mẽs labaĩ turtingi obuolčẽs = ...turim daug obuolių, bent turtingi obuolių; Grš – p. 504; pritvirtinti ‚3 r. priskirti‘ Br, Lkš, Ssr – p. 514; ...dúonos turėjom pilnaĩ Lkš – p. 541; pas jį (= jam) pinigų: (= jo pinigai) ũ·že Šk – p. 541; ũ·že bič'ukai (= vyrai) Šk – p. 541; škarãdnas, -à (4) Grš, Lkč – žargono žodis – p. 292; šmùtkės (2) ‚drabužiai‘ Br (Kauno žargono žodis) – p. 312. Yra ir šiaip taisytinų šnektos formų: atèina = atẽina Br (p. 9); ẹjẽũ = ẹjãũ Snt (p. 9); gẽr[s] = g’ẽr[s] Nm (būs. 1. 3 asm., p. 9); vẽ.l = vẽl Grš (p. 10); kapẽ.ikos = kapẽkos Slv (p. 10, Lkš, p. 20); sanarẽl = sanarẽl Šk (p. 11); nepasakì·si = nepasakì·si Lkš (p. 11); pasãki = pasãkė Nm (p. 13); sá·s'ùva Žlt ir sá·s'ùva Lkš ‚sąsiuvinis‘, p. 20 = sá·s'ùva; rẽ·ki Snt ‚rėkė, šaukė‘ p. 26 = rẽ·ki; pasėmẽ·s Žvr ‚pasiėmęs‘ = pas'ẽ·m'e·s (p. 27), lẽ·k'e, lẽkė Grš = lẽ·ke; màno Bbl = mànu (p. 29), mànu Nm = màno (p. 38), sė·ilė = sė·ili (p. 34); mō·ki·to·je Grš = mō·ki·to·je (p. 39), bet mō·ki·to·j'ė 128 Recenzijos Žet – p. 74, septi·nezdė·šimt Slv „70“ = septýniaz·de·šimt (taip ir p. 40); aplīn[k] Snt = aplīn[k] – p. 52; kutjù Lkč = kúju – p. 75; kìtrausim „gudrausim“ Nm = kýt rausim – p. 81; pjok’ėlis Ssr = pjokė’lis – p. 80; vežt́s = vežt́s – p. 92; apsirė·dœ Nm = apsir’ė·dœ – p. 89, trūko „plyšo“ Grš = trūko – p. 89; skrāmna Šk visai netikėta, plg. skolinį skrum̃nas, -à Slv, Lkš, priev. skrum̃niai iš LKŽₓᵢᵢ 1100 (Lkš) – p. 93; v’iená.í. = viená.í (p. 43, 152); žieda Grš = žieda (p. 91), išvašūoti Snt – p. 97 (plg. tą patį žodį išvašūoti Snt, p. 602); slėpkivos Bbl = slėpkivos Bbl, p. 106; visa, ró·dos, grā·ba. Nm = visa, ró·dos, grā·ba (p. 106); rìje Ssr = rìje (p. 113); plėše Slv = plė·šœ – p. 115; s’uvūos Snt = siuvúos – p. 121; i·siso·d́s VšR = i·siso·d́s – p. 132; lužinė Grš = lužinė[ja] – p. 134; rū·kščors Grš – p. 135 (kažin ar taip įmanoma ištarti); neižlėks Grš = neišlėks – p. 153; sprė·st Šk = sprė·st – p. 154; nusistakò·rint Nm „nusibaigti“ = nusistakòrit – 162; i· spīnta. Žlt = i·spinta. – p. 163; piena. = piena. p. 167; sen’ūnas Ssr – p. 168 = sen’ūnas – Slv, Snt, Lkš – p. 38; stī·gos Grš = stī·gos – p. 176; stós Žlt = stós – p. 185; acistó·si Bbl = acistósi – p. 186; žī·rklės Bbl (p. 195) ir žī·rklės Bbl (p. 754); medin’ū [s] stri·pūs Bbl = medin’ū[s]… – p. 197; stūkis (2) Snt = stūkis (2) – p. 200; slāstai Lkš „spąstai“ – p. 201, – sląstai (1) – p. 105; lė·tas Br = lė·tas – p. 201; su dviem Šk = su dviem – p. 210; acišukt Lkš ir acuksi Grš = acišukt, acuksi – p. 214; no·tėvu Nm = no·tėvo – p. 215; i·sisūkor Lkš = i·sisūku, bet i·sisūku Nm = i·sisūkor p. 215; sūriai Šk = sūriai (girdėta Žvr, Kbr) – p. 224; svėbelis (1) „degtukas“ = svėbelis – p. 229; linamī·n’us Snt = lināmī·n’us – p. 231; mė·s = mė·s Grš – p. 247; smė·lu Lpl = smė·lu (vns. kilm.) – p. 246; atė·jo·Grš = atė·jo· p. 248; apstó·jœ Zp = apstó·jœ – p. 250; šėkas 4 (LKŽₓᵥᵢ 615 iš Nm, Grš nėra akivaizdžiai pateikta, ar ne šėkas); abejo tina žodžių šėnės šėnis priegaidė, nes LKŽₓᵥᵢ 616 pavyzdyje (neskiriama); ōbuolūs Šk = ōbuolūs – p. 272; i·šikna. Ssr = i·šikna. – p. 272; šiknāpurtis (1) Žlt anekdoto apie K. Ulvydo kalbos taisymus žodis – p. 272; nę·da Ssr = n’ę·da – p. 306; taisī·sis Snt = taisī·sis – p. 274; lī·tu. „lietų“ Žlt = lī·tu. – p. 276, taip pat lī·tu.s Lpl, p. 295, aplīn[k] Snt = aplīn[k – p. 277; vīlną Šk = vīlną – p. 277; širdì Grš – širdì – p. 284; uogōjū Lkč „uogienojų“ = uogōjū Lkč (tas pats sakin(yje) – p. 529; šituodu pateiktas žodžio šitas str. atskirai pakartotas – p. 287; kū·na Grš = kū·na – p. 290; sę·tūvi Lkč – p. 299 – plg. sę·tuvę (3ª) Grš, Ssr – p. 44; dūr̄ses Lkš = dūr̄ses – p. 312, pę·kla, Šk = pę·kla. – p. 313; mō·jœ Slv = mō·jœ – p. 379; užlī·jœ = užlī·jœ Slv – p. 379; su žaršim = su žaršim – p. 311; bro·līene VšR = bro·līene – p. 314; parėju Ssr = parėju – p. 323; vakarėlei Lpl = vakarėlei – p. 323; rūpi VšR = rūpi – p. 323; pašò·kīsim Snt „pašokdinsime“ = pašò·kīsim – p. 323; špėga „šnipą“ Nm = špėga – p. 330; pīksta Šk = pīksta – p. 331; krė·zdavu Šk, neprikrė·zdavo:m Jnk = krė·zdavu, neprikrė·zdavom – p. 339, tė·kinu Nm = tė·kino – p. 331; ankstīva Grš (p. 352), bet ankstīvas, 129 Recenzijos -à (4) I tome; piētus vīrt Br (= [reikoe] piētus vīrt – p. 355); plūgas (1) Ssr = plūgas (2) – p. 356; liēsa Nm = liēsa – p. 361; pi'gdāũ Grš = pi'gdāũ – p. 371; givėt Šk = gi'v'ét – p. 374; trãukte trãukdavo Grš – p. 378 (bet taisyklingai trauktė trãukdavo tame pat sakinyje p. 455); algà. Šk = algà – p. 379; ac'ũ zdavo Grš = ac'ũ zdavo – p. 379; rīta Grš = rīta – p. 392; gi'vunē'li Šk = gi'vunē'li – p. 395; abdrõ ži Grš = abdrõ-ži – p. 397; teisingai Lkš = teisingai – p. 404; žmõ'ni:z bãi.lu.s Bbl = žmõ'ni. s... – p. 512, 523–524, 526, stvė'r'i,ėmė Snt = stv'éri p. 413; ko'k'ės ž'ūrkes Šk = kó'k'es... – p. 416; terliũgas, -ė (2) Lkč kas stambus, bet sakinyje t'erlũgos kók'os [kojos] – p. 417; tetėnas Lkš (Žvr, Grš) ar gali pavirsti forma tetėnč Lkš – p. 421; t'ė'tūks Grš iš tę'tūkas argi galėjo atsirasti – p. 421, linguõje Snt = linguõje – p. 425; t'iku Lkš = t'iku – p. 430; vietõ Grš = vieto[je] – p. 436; vaikãi Grš = vaikãi p. 421; ižgalã'stas Lkš, plg. ižgalã'stas Lkš = ižgalã'stas – p. 453; i būda = i būda – p. 454; dgs. in. dviem = dviem p. 454; tám šeimininkui Ssr = tám šeimininkui ar šeimin'kui – 457; nulėkusi Šk = nulėkusi – p. 460; arklù ,arklų, žagrių‘ ne zanavykų žodis – p. 477; triũšai sm. (4) = triũšai Ssr (4) – p. 479; tr'ũ zdavo – 479; tr'usūs tr'ūsœ Bbl (visai nekirčiuota) = tr'usùs tr'ū-sœ – p. 479; litu sm. ,lietų‘ = l'ītu. Snt – p. 480; skõ'ni Lkš = skõ'ni. – p. 483; no stõ-gu Ssr = no stógu ~ nuo stógo – 486; rėkt Grš = rẽkt – p. 48; acitūpœ.s Lkš = acitū-pœ.s – p. 488; šo'kimas Lkš = šo'kimas (2) – p. 503; ko'ši Snt = kõ ši ~ kõšė – p. 471; teli-cã.ite Grš = teli'cãut'e – p. 499; turkýtė Nm (LKŽ XII 1141) – nekirčiuotas sakinys, LKŽ redakcijos pačių parašytas kaip bk – p. 502, bė'ga Grš = bė'ga – p. 515; dgs. gal. lít'is Grš = lít'is – p. 515; užvī'davu Snt = užvī'davu – p. 516; dúos Snt = dúos – p. 517; póter'us Snt = póter'us – p. 517; ū'kœ Br = ū'kœ – p. 522; neprarū'ki Šk = neprarū-ki – p. 523, prisirū'kœ.s Žvr = prisirū'kœ.s – p. 526; nuti'sus'os Bbl = nuti'sus'os – p. 526–527; ùsa. Ssr = ùsa. – p. 532; t'ikren'i'b'u Grš = t'ikren'i'b'u – p. 550; ž'ūrki Snt = ž'ūrki – 553; visõ'k'u. Šk = visõ'k'u. – p. 564; ž'ū'rim Ssr = ž'ū'rim – p. 568; acilõ šus Šk = acilõ šus – p. 564; tiė Bbl = tiė – p. 533; neišuteli'čœu Nm = neišutė'li čœu – 533; štakiėtu Snt – p. 534 = štakiėtu. Snt – p. 335; žã.rnãs Šk = žãrnas – p. 535; l'isk Žvr = l'isk – p. 539; jautės Grš = jautės – p. 568; valkatė'l'u. Bbl = valkat'ė'l'u. – p. 570, s'iki. Snt = s'īki. – p. 570; sõ du Šk = sõdu Šk – p. 583; išvarinėjo. Grš = išvarinė-jo – 583; išlėgdavo Grš = išlėgdavo – p. 601; piendz Nm = piendz p. 602; susigrėb'au Lpl = susigrėb'au – p. 605 (studentų); kãeturezdėši[m] Nm = k'ãeturez,dė-ši[m] – p. 516; i p'ėkla. Šk = i p'ėkla. – p. 643; vėži. Lkš = vėži. Lkš, kaip ir vėži. – p. 648; mūdu Grš = mūdu – p. 642; žadė Grš = žadė[jo] – p. 680; pirmūnė Žlt = pir-mūnė – p. 653; su viena Šk = su viena (studentų pramanas) – p. 656; tė'vu (!) ašaras ivã-rœ.s Grš – p. 586 (tas pats sakinys); lūpom Br = lùpo.m – p. 657; n'ėra Jnk = n'ėra, n'ėr – n'ėr p. 657; gi'vė'davu Šk = gi'v'ė'davu – p. 658; viengėrklis, -ė Snt = viengėrklis 130 Recenzijos (2) – p. 658; mùs Nm = mùs[u] – p. 662; aprėngtas Lkš = àprenk tas (nj tarmė, žodis ?) – p. 663; senùnas Šk – senũnas p. 664 (plg. lizdą seniūnas p. 38); výkdyti, -o, -ė, bet lizdė vỹgdo Jnk – p. 665; pòlku. SNT = pòlku. – p. 670; ãš PLB = ãš – p. 674; lẽtas Grš = lẽtas – p. 676; dúobe. SNT = duõbe. – p. 682; visàp SLV – nezanavykų, o kapsų (mišrios šeimos) faktas – p. 686; kãjeu SSR = kãjau (rašybos darinys) – p. 687; kità turėdavo į pavarìt = kità ... NM – p. 689; ùlič'o SNT – p. 690 visai neiškelta; ižbėks JNK = ižbėks – p. 691; viščūkais SLV = viščūkais p. 692 ir t. t. Pateikiamos ne tos kirčiuotės: skambùs, -ì (2) = (4) – 65; skyrýbos (2) Lkš = skyrýbos (?) – p. 78 (plg. skirìbu Grš – p. 80); skùpìbi. (1) SNT = 2 (p. 96); snarglė (2) BR = (4) – p. 128; spangális, -ė (1) ‚neregys‘ (2) = spangális Grš – p. 135; sulýgėšnis, -ė (2) SNT = (4), nes sako sulìgesñtū – p. 218; sunkùlis, -ė (4) SNT = (2) – p. 220; svarbùs, -ì (1) = (4) – p. 229; špõsas (1), bet špòsūs LPL – p. 332 lyg ir neleistų numatyti 1 kirč.; vns. įn. su špòrais (p. 332) nerodo špòros lyties; šr̀ùbas forma (2) irgi neįtikinama (p. 334); tekarmìà (1) ? – p. 405; visiškài LKG – to žodžio kaitomos paradigmos neužrašyta ir neiškelta, ar ne visiškai – p. 409; televizija (1) Lkš = televizija (1) (nj.) – 411; trimar̃gis (1) JNK = (2) – p. 471; triptìnis (1) Lkš = 2 – p. 476; trỹs (4) – vienskiem eniai žodžiai kirčiuočių neturi, be to, trijų kilm. NM – p. 477; vns. įn. pritveriamà ŽLT = pritveriama – p. 514; užsiėmimas BD, Lkš (1) = (2) – p. 540; vardijìmas (2) = (1) – p. 577; vieni dieninis, -ė (2) Lkš = (1) – p. 658; vienintėlis (1) Lkš = (2) – p. 658; vìsas, -à = (4); žérkolis (3ª) SNT = (1) – psl. 706; voruškėlė sf. (2) ‚boružė‘ iš LKŽXIX 995(Nz) = voruškėlė (2) – p. 701; acistóje.s SNT = acistóje.s – p. 705; tìngin'u SLV (ir žiema, vã sara = žiema., vã sara. SLV) = tìngin'u – p. 706; žąsinas sm. (1) = (3ᵇ) – p. 723; suvỹn'o ta (1) NM (taip girdėta anksčiau ŽVR, Bajoraičiuose, VšR, o neiškelta) – p. 738; ži dĩ kapãi NM = ži dũ ... – p. 739; pažìrãvimas (1) JNK, o iškelta tik pažỹravimas (1) – p. 753; krùmus SNT = krùmus – p. 760; žmògis tã Grš = žmògi stã – p. 763; didžiakó jis buvu = didžiakójis (2) – p. 770 ir t. t. Nenurodoma kirčiuotė: trinýtas, -a adj. = (1) = p. 471; trìnkteltas, -a Lkč = (1) – p. 427. Autorės rado labai daug frazeologizmų. Gal ir gerai, bet abejotina, ar daug ilgų patarlių (ištisų sakinių) yra frazeologizmai. Pvz., eik seniem šunim kulìų skūsti ‚eik po velnių‘ Šk – p. 36, dar ir p. 348, 349; jopkìs išūti Šk ‚keikti‘; kaip stóvi teip brangùs JNK, NM, ‚be turto‘ – p. 190; kaip užsukta radìje SSR – p. 217; o p. 314 jau ne, sviedìni mùšti Šk ‚futbolą žaisti‘ – p. 534; nè Dievui žvakės, nè vėlniui šakės SNT – p. 239; į šalį SNT – p. 242; ùtelės šerti lizdė pateiktas sakinys o j[ls] čė uodù šė.rt ẽis JNK – p. 263. Taip pat kažin ar frazeologizmai yra tokie pasakymai: senà mergà Grš, Šk – p. 37; skūrą nuimti ‚bausti‘, į smertį; po smerties; šūdas storijų, šūdas plonųjų ‚niekur nepasi- 131 Recenzijos sekė ‘ne be to Snt (slavizmas, žargono) – p. 395; tikrumõj Antanas, ‘sėklintojas‘ Snt (kitur bus Jõnas, Pẽtras, Albīnas, kaip ir ten) – p. 544; sakinys apie vasariaus mėn. du kartus tas pats – p. 601. Dažnai tas pats vaizdingas pasakymas kartojamas – laikomas frazeologizmu ir metafora: víenas šykis nemeluoja Šk – p. 49; tariamas frazeologizmas po šimts pýpkių tiko fraz. po šimts nueiti ir po šimts pýpkių: metaforai ė̃jo po šimc pípk'u viškas gerai Grš – p. 279, kartojama ir šitaip: širdis ne vietoj ‘neramu‘: mà širdis ne vietoj Br ir širdis ne vietoj ‘neramu‘: širdis ne vietoj – p. 285; apie ėjimą šunims kulnų (kūlių) skūst teikiama p. 348 ir 349; turbūt velnias uodegą užmetė Snt ‘negalima rasti‘ – p. 498, ir turbūt velnias uodegą užmetė Grš ir dar velnias uodegą užmetė p. 622, duoti tabòkos pauòstyti Šk – p. 530 ir 369; kam žodžiui usai iliustruoti reikalingas sakinys tė uždarbači buvo paskàtinti (gerì Snt) – p. 532 (jis yra ir p. 536 prie žodžio uždarbẏs); esą fraz. užpakalis pilnas ‘sotus‘ Lkš ir kitas esąs pilnas užpakalis ‘sotus‘ – p. 539; kalės vaikas ‘pavainikis‘ Lkš, Grš – iš kariuomenės žargono – p. 551; milėjo dainuot Grš – p. 616; veltui iš bendrinės kalbos gautas, nes dar 1925 veltui vietos skelbimuose senųjų pasakojimų buvo ten nesuprantamas); venà, ventiliãtorius ne tarmės žodžiai – p. 526; visas, -à ir visi, visos padaryti atskiri žodžiai, tai ir frazeologizmas po visõm keturiõm ‘labai ilgas‘ kartojamas. Keliamas nepasitenkinimas dabartiniu Lietuvos gyvenimu, tauta apskritai: prasigi-v'ė̃nom (= prasigi-v'ė̃no·m), prasisiėkėm / o su tuo litù susikalbėt negalù Jnk; mà ją smalà / ta trispalvė. Snt (p. 114, pakartota p. 477); tók'u vagũ kaip lietuvẽi tai n'ėrà Br – p. 210; tàs / ka jĩ šìmc / lãndzbergis Jnk – p. 279; jeи gi·v'ė̃n'imas ši·diškas būvu prie tō[s] = tō smetõ·nos Snt – p. 342 (na, ką gi, parodome savo paslėptas buvusių veikėjų mintis, net prieš kalbos tėvo Jono Jablonskio vaikaiči); šitām tá·rpœ tai sunkù gi·vė́t Grš – p. 389; jéi nebūtų. tarìbu. valdž'õs / ubagijè būtù pasidã·rusi Br – p. 519; ūš tàii ir paniekino· baltūši / ka teisingus vaidìnimu[s] sù·kė Nm – p. 549; vītis (2) Lietuvos valstybės herbo ženklas = Výtis (2) p. 695. Bus trūkę redagavimo dėmesio, per daug pasitikėta, nors darbo įdėta daug. Klaidas žodyno vartotojai, be abejo, suvoks ir jų neplatins savo tyrinėjimais (tai labai aišku ir suprantama). To atsiranda per skubėjimą ir neatidumą, ką dabar padarysi. Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva 132