Pas abos
BIBLIOGRAFIJA
DLKG
~
Daba inés
he u iy
kalbos
g ama ika.
4-oji
papildy a
laida.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Skan z us,
P.
1943/1996.
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba.
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i-
u as,
1943.
Pe spausdin a:
Rink iniai
as ai
1,
pa .
A.
Rosinas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla,
1996.
Sme ona,
A.
2005,
Pag indiniy
da ybos
bidy
sky imo
klausimu.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
52,
83-89.
U au is,
V.,
1978.
Zodziy
da ybos
eo ija.
Vilnius:
Mokslas.
VaskeLiené,
J.
2006:
Dél
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
daly iy
bei
padaly iu
da ybos
i
mo eminio
skaidymo.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
54,
83-93.
Axel
Hol oe
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileigio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
Dél
sin aksinio
d ip asmiskumo
i
eminés- eminés
s uk i os
Su
Rolando
Mikulsko
,,Pas abomis
dél
sin aksinio
d ip asmiskumo
sq okos“
(Sis
ALL
nume is,
pp.
1-53)
papolemizuo i
paska ino
ne
ik
s aipsnio
pa adinime
miné as
klausimas,
be
i
,,ki i
susije
dalykai*,
ypaé
Siy
eilu¢iy
au o iaus
2003
m.
( emian is
Bogus awskio
1977
m.
koncepcija)
su o muluo os
ak ualiosios
skaidos
koncepeijos
k i ika.
Diskusija
¢ia
palie ia
undamen alius
kalbos
g ama inés
san-
da os
klausimus,
i
Mikulsko
pas abos
i8kelia
undamen alias
p oblemas.
Visy
pi ma
dél
sin aksinio
d ip asmiSkumo:
Rolando
Mikulsko
nuomone,
musy
ap a iama
kons ukcija
Onu és
Zalios
akys
negalin i
bi i
j e in a
kaip
sin aksiSkai
d ip asmi8ka,
nes
ji
u in i
ySkia,
ik
Siai
kons ukcijai
bidinga
eiksme;
sin ak-
sinis
d ip asmiskumas
implikuojas
i
seman inj
d ip asmiskuma,
ku io
¢ia
kaip
ik
nepas ebime.
Kogni y inéje
ling is ikoje,
i8
ku ios
pozicijy
Mikulskas
k i ikuoja
misy
ana-
lize
(panaSiai
kaip
i
kons ukcijy
g ama ikoje,
ku ia
galima
laiky i
kogni y inés
116
Pas abos
g ama ikos
a maina),
kons ukcija
y a
sui
gene is,
pi minis
g ama inés
s uk ii os
iene as,
p ilygin inas
sosi i iskam
kalbos
Zenklui.
Neneigdami
kons ukcijos
eiké-
més
kalbos
a osenos
lygmeniu,
nelaikome
jos
pi miniu
sin aksinés
s uk ii os
iene u,
odél
i
esame
p i e s i
ja
aiSkin i
emdamiesi
bend ais,
su
konk e¢io-
mis
kons ukcijomis
nesusijusiais
s uk ii os
iene ais.
Tokiais
elemen a esniais
iene ais,
eikia
many i,
ope uoja
i
kogni y is ai;
dél
jy
epe ua o
aip
pa
gali
kil y
diskusijy, p ie
ku iy
g isime
éliau.
Kol
kas
ap a kime
kons ukcijos
eiksmés
i
jos
sin aksinio
kons a imo
klausima.
Neneigdami
Siy
d iejy
dalyky
sasajos,
manome,
kad
jos
j odomoji
galia
abiem
k yp imis( .
y.
i i8
sin aksés
da-
an
iS adas
apie
eikSme,
i
a i kSéiai)
u i
ibojimy.
Nuosekliai
a gumen a es,
jog
d ejopos
sakinio
Daug
zmoniy
skai o
mazai
knygy
seman inés
in e p e acijos
galimybés
neliudija
sin aksinio
d ip asmiskumo,
Mikulskas
g ieZ ai
pos uluoja,
kad
d ejopos
kokio
no s
sakinio
sin aksinés
in e p e acijos
galimybe
u é y
liudy i
seman inis
d ip asmiSkumas.
Gal
oks
liikes is
y a
na ii alus.
D ejopos
seman-
inés
in e p e acijos
galimybé
y a
s a biausias
diagnos inis
k i e ijus
nus a an
galima
sin aksinj
ne ienap asmiskuma,
no s,
kaip
pa s Mikulskas
pab ézia,
jis da
negali
bi i
laikomas
j odymu,
jeigu
seman inj
d ip asmiskuma
galima
paaiSkin i
ki aip.
Taciau
seman inio
ne ienap asmiskumo
galima
ski i
kelis
ipus,
i
angliska
e minologija,
p z.,
ski ia
ambigui y
i
agueness.
Pas a oji
sa oka
u bii
supo-
nuoja
ski ingus
eikSmés
kons a imo
kelius,
edan¢ius
p ie
panaSios
eikSmés:
a siz elgian
j
kokio
no s
sakinio
sudedamyujy
daliy
eiksmes
bii y
galima
iké is,
kad
d iejy
sakiniy
eiksmés
i§
p incipo
gali
ski is,
be
p ak ikoje
sunku
ba y
a
ski uma
su o muluo i.
I§
li e a ii os
Gia
bi y
galima
paci uo i
sakini
Gene olas
nesako,
kq
Zino
apie
Siuos
j ykius,
ku io
Salu inj
démenj
galima
in e p e uo i
kaip
klausiamaji
papildinio
sakinj
(plg.
Kq
Zinai
apie
Siuos
j ykius?
Pasakyk,
kq
Zinai
apie
Siuos
j ykius)
a ba
kaip
elia y inj
sakinj su
p aleis u
an eceden u
(...
nesako
[ o],
kq
Zino
apie
Siuos
j ykius).
Sin aksinis
d ip asmiskumas
y a
aki aizdus,
jj
a skleidzia
¢ia
paci uo o
sakinio
pa adigminiai
ySiai
su
sakiniais,
ku
Salu inio
démens
unkcija
y a
iena eikSmiska
(plg.
Gene olas
nesako
isko,
kq
Zino
apie
Siuos
j ykius
—
su
elia y iniu
sakiniu
i
Gene olas
nea saké
j
klausimq,
kq
Zino
apie
Siuos
j ykius
—
su
klausiamuoju
daik a a diniu
sakiniu).
Ta iau
nu ody i,
koks
eikSmés
ski umas
siejasi
su
Siomis
ski ingomis
sin aksinémis
in e p e acijomis,
bii y
sunku
-
p ak iSkai
,,i8eina
as
pa s“.
Tai
eikS y,
kad
d iem
ski ingais
keliais
galima
p iei i
p ie
os
pa ios
eikimés.
A odo,
kad
ai
galima
pasaky i
i
apie
ski -
ingas
one ines
ealizacijas
u in¢ias
sin aksines
s uk i as.
Daugeliui
ling is y
aip
pa
gali
a ody i,
kad
i
sakiniai
Jono
sunkus
cha ak e is
i
Jonas
u i
sunky
117
Pas abos
cha ak e j
sa o
eikSme
nesiski ia.
Zinoma,
pas a uoju
a eju
ski ingos
one inés
ealizacijos
j aigiai
ska ina
y éja
ieSko i
i
eik8més
ski umy,
be a
mes
no é ume
paneig i
sin aksinio
d ip asmiskumo
galimybe
en,
ku
né a
one inio
ski umo?
Misy
poZi i iu
sakinio
s uk ii a
A
u i
kq
algy i
y a
d ip asmiska,
nes
galime
skaidy i
[A
u i
kq
[ algy i]]
(plg.
A
u i
kq
no s
algy i?
Ne u iu
nieko
algy i
-
su
ikslo
bend a imi
iSplés os
kons ukcijos)
a ba
[A
u i
[kq
algy i]?]
(plg.
Ne u iu
kq/ko
algy i
—
¢ia
kq/ko
y a
bend a ies
papildinys).
ReikSmés
ski umo
iS
esmés
né a
i
Siuo
a eju.
Ku is
sin aksinis
skaidymas
y a
,, eisingas“?
Ma y ,
abu
y a
eisingi,
sakinys
y a
sin aksiskai
d ip asmiSkas,
i
niekam
neSaus
j
gal a
ieSko i
» ienin elés
eisingos*
in e p e acijos.
Zinoma,
Mikulsko
i
misy
ap a iama
kons ukcija
y a
ypa inga.
Viena,
su
abiem
s uk i os
Onu és
Zalios
akys
sin aksinémis
in e p e acijomis
susije
am
ik i
sunkumai,
né
iena
skaidos
galimybé
neduoda
idealiy
ezul a y.
An a,
Sios
kons ukcijos
eikSmé -
dél
ku ios
Mikulsko
i
miisy
nuomonés
su ampa
—
pa-
kankamai
ySkiai
ski iasi
nuo
o,
ko
bi y
galima
iké is
aikan
be ku j
i§
d ieju
s a s omy
sin aksinés
skaidos
biidy.
Todél
mums
i
Siuo a eju
neSau y
i
gal a
iena
i8
y
skaidos
biidy
paskelb i
ienin eliu
eisingu.
Ne
labiau
linkes
ink is
iena
skaidos
biida
y a
pa s
Mikulskas,
ku is sako,
kad
ap a iamoji
kons ukci-
ja
y a
pe in e p e uo a
jung ies
kons ukcija,
no s
esan
palankioms
salygoms
posesy iné
in e p e acija
y a
jmanoma.Tiesa,
pa s
Mikulskas
uoj
pa
pab ézia
o maliy
Sios
kons ukcijos
pozymiy
am
ik a
neadek a uma
jos
pe eikiamai
eikSmei.
Su
uo
galé ume
su ik i:
kadangi
i
jung ies
kons ukcija,
i
posesy iné
p iklausymo
kons ukcija
y a neadek a¢ios
Siai
eikSmei
pe eik i,
bu o
suku a
hib idiné
kons ukcija,
ienijan i
abiejy
kons ukcijy
pozymiuy.
No s
Sia
o muluo e
Mikulskas
kaip
ik
uZsipuola, jo
pa eik i
a gumen ai
bi en
okia
in e p e acija
emia;
ma y ,
ginGas y a
eikiau
Zodinis
negu
esminis.
Ap a damas
missy
i3kel a
ak ualiosios
skaidos
koncepcija
Rolandas
Mikuls-
kas
eisingai
pas ebi,
jog
,,ak ualioji
skaida“
misy
bu o
aip
pe o muluo a,
jog
pa s
e minas
iS
esmés
jai
nebe inka.
VisiSkai
am
p i a iame:
e mino
a ojima
mo y a o
no as
p isi aiky i
p ie
adicijos,
be
e minai ne u é y
ibo i
min ies
lais és,
odél
daba
siiily ume
be
adicinio
e mino
,,ak ualioji
skaida‘,
ku is
a -
spindi
P ahos
mokyklos
poZiii j
samp a a
a spindin j
e mina
,, emine- eminé
s uk ii a“.
Reikia
p ipazin i,
kad
o muluojan
Zymé os
ak ualiosios
skaidos
sa oka
ne-
pasi em a
pla¢iais
empi iniais
duomenimis.
Ja,
be
abejo,
eikia
iksliau
apib éz i,
u in
omenyje
d ejopas
ak ualiosios
skaidos
Zymé umo
p ieZas is.
Pi maja
su-
i
kalbamasias
p oblemas,
da
jsi es i
al e na y ia
118
Pas abos
da o
idinis
ak ualiosios
skaidos
modeliy
ski s ymo
p incipas
—
sluoksniuo os
i
nesluoksniuo os
ak ualiosios
skaidos
sky imas.
Pas a asis
ipas,
ku j
ilius uoja
okie
sakiniai
kaip
IS
uzsienio
g jzo
Jonas,
Tai
Jonas
pa azia o
is
uzsienio,
dél
sa o
kon as inio
ki éio
paéiy
kalbos
a o ojy
u bi
y a
su okiamas
kaip
ypa ingas,
kon eks ualiai
ibo as,
aigi
zyme as.
Si
g upé
y a
nep obleminé
i
dél jos
ypa-
ingo
s a uso
a p
ski ingy ak ualiosios
skaidos
modeliy
Salininky
u bi
nekils
ginéy. An oji
p ieZas is
labiau
susijusi
su
y éjo
nuos a omis.
Tokios
nuos a os
a sispindi
i
Rolando
Mikulsko
ci uojamame
misy
s aipsnyje.
Viena
i8
jy
y a
a,
kad
g ama inio
subjek o
( eiksnio)
ka ego ija
on ologi’kai
nea ski iama
nuo
emos
sa okos;
si
ka ego ija
aiskinama
kaip
didziausiu
inhe en inio
emiskumo
laipsniu
iSsiski ianéio
am
ik o
p edika o
elemen o
uZkoda imas
mo osin ak-
sineje
s uk i oje.
Tai
eiSkia,
kad,
pa yzdZiui,
su
eiksmaZodziu
padé i
(kq
ku )
susijes
mo ologinio
ak an y
Zyméjimo
modelis
numa o
am
ik a
ipinj
pi minés
i
an inés
emos
pasi inkima,
ku is
a sispindi
am
ik ame
eiksnio
i
iesioginio
papildinio
unkcijy
p isky ime
okiuose
sakiniuose
kaip
Jonas
padéjo
knygq
an
s alo.
Nuo
ipinio,
g ama inéje
s uk ii oje
uzkoduo o
pasiski s ymo
kalban ysis,
ado audamasis
konk e ios
si uacijos
komunikaciniais
po eikiais,
isada
gali
nu-
k yp i,
ku damas
okius
sakinius
kaip
Knygq
Jonas
padéjo
an
s alo.
Kiek ienas
su iks,
kad
Sis
sakinys
nebi inai
pasizymi
kon as iniu
ki
iu,
aigi
jis
gali
u é i
sluoksniuo a
emine- emine
s uk ii a,
panagiai
kaip
i
Jonas
padéjo
knygq
an
s alo.
A
okiu
a eju
sakinio
Knygq
Jonas
padéjo
an
s alo
ak ualioji
skaida
y a
zymé a?
A sakymas
p iklausys,
Zinoma,
nuo
miisy
Zymé umo
samp a os.
Polemi-
niais
ikslais
saky¢iau,
kad
ji
ik ai
y a
Zymé a
a
p asme,
jog
,da um*
i
,no um*
sa okomis
pa em os
ak ualiosios
skaidos
Salininkas
ja
palaiky y
e a
démesio
ak ualiosios
skaidos
p incipy
p i aikymo
ilius acija.
Sakiniu
Jonas
knygq
padéjo
an
s alo
okios
ak ualiosios
skaidos
samp a os
Salininkas
eikiausiai
i8 is
neuz-
siim y.
Klausimu,
a
,da um“
Siuo
a eju
y a
Jonas,
a
gal
i
Jonas,
i
knyga,
jis
aip
pa galé y
nesusidomé i.
Medziaga,
ku ia
ope uoja
okios
ak ualiosios
skaidos
samp a os
Salininkai,
pap as ai
ibojasi
okiais
sakiniais,
ku ie
dé]
ypa ingos
Zo-
dZiy
a kos
a odo
eikalingi
ypa ingo
aiskinimo.
P idu kime,
jog
Sios
samp a os
Salininkai
da
ope uoja
emos
i
emos
a Z ilgiu
neskaidomy
sakiniy
sa oka
(plg.
Rolando
Mikulsko
ci uojama
pa yzdi
Kazkoxia
masina
s o i
ske sai
kelio,
ma y , a a-
ija).
Tokia
in e p e acija
g ei¢iausiai
nebi y
p i aiky a
sakiniui
Ske sai
kelio
s o i
kazkokia
masina,
ma y ,
a a ija:
ia
seka
ske sai
kelio
eikiausiai
bi y
apibidin a
kaip
eminé
(juk
bii en
okiems
ZodZiu
a kos
ei8kiniams
aiskin i
o muluojama
isa
eo ija),
no s
$j
sakinj
aip
pa
galima
su ok i
kaip
emos
ne u in j,
j edan j
119
Pas abos
i
scena
ik
naujus,
anks¢iau
paneko y
men alinéje
e d éje
nebu usius
disku so
iene us.
Kas
okia
in e p e acija
a mes y
i
uo
pa¢iu
me u
neno é y
pa ek i
j
uzbu a
a a,
eikiausiai
u é y
em is
p ielaida,
kad
ap a iamas
sakinys
u i
am
ik a
neZymeé a
ealizacija,
a ojama
ada,
kai
jis
ak ualiosios
skaidos
poziii iu
y a
neskaidomas.
Cia
abiejy
eo ijy
Salininky
poZi i iai
su ampa,
nes
i
miisy
s aips-
nyje
Zodzio
a ka
KaZkokia
masina
s o i
ske sai
kelio
apibidinama
kaip
nezymeé a.
Tokio
ap aSo
mo y ai,
Zinoma,
bus
Siek
iek
ski ingi,
nelygu
kokiy
nuos a y
laikosi
y éjas.
,Da um*
i
,no um*
eo ijos
Salininkams
sakinio
Kazkokia
maéina
s o i
ske sai
kelio
Zodziy
a ka
u é y
bi i
neu ali,
neZymé a
odél,
kad
ak ualiosios
skaidos
sa oka
jam
né a
aikoma;
misy
podiii iu
Sis
sakinys
ak ualiosios
skaidos
pozi i iu
y a
skaidomas,
kaip
i
kiek ienas
ki as,
o
jo
nezymé umas
iSplaukia
i8
ki y
p ielaidy,
ku ias
uoj
ap a sime
smulkiau.
Da
ik
p idu kime,
jog
d iguba
Zymé os
eminés- eminés
s uk é os
samp a a
(nesluoksniuo a,
kon as iné
i
Siaip
nuk yps an i
nuo
g ama inése
unkcijose
uzkoduo osios)
i8
iesy
y a
nepa ogi
i
klaidinan i.
Siuos
dalykus
e é u
e minologiskai
a ski i.
P ipazindami,
kad
kalbandiajam
isada
lieka
lais é
pasi ink i
okia
sakinio
ema,
kokia
no i,
uo
pa iu
me u
da ome
p ielaida,
kad
kalbos
sis ema
jam
i-
sada
si lo
am
ik as
numanomas
e es
(de aul
alues),
ku ias
jis
gali
pe im i
be
pokyéiu,
a ba
esan
eikalui
pakeis i.
Da ome
p ielaida,
kad
sakinio
Mokinys
padéjo
ado élj
an
s alo
g ama iné
s uk ii a,
susijusi
su
am
ik u
leksi’kai
uz-
iksuo u
g ama iniy
unkciju
pasiski s ymu
a p
eiksmazodzio
ak an u,
a spindi
okj
numanoma
emos
pasi inkima,
kai
§{
eminj
s a usa
igyja
Zodis
mokinys.
Kal-
bangiajam
isada
lieka
lais é
pakeis i
§j
pasi inkima
i
pasaky i
Vado élj
mokinys
padéjo
an
s alo
i
pan.
Subjek o
unkcija,
miisy
poZi i iu,
y a
am
ik as
emos
su-
g ama inimas:
p iski dama
am
ik am
ak an ui
subjek o
unkcija,
kalbos
sis ema
ji
i8ski ia
kaip
numanoma
ema,
palikdama
kalbanéiajam
lais e
ema
pasi ink i
ki a
ak an a
i
pazymé i
ai
ypa ingomis
p iemonémis,
p z.,
ZodZio
a ka.
Tokia
p ielaida
Mikulskas
su okia
kaip
pa em a
au ologija:
subjek as
a spindi
nezymé aja
ema,
o
neZymé oji
ema
apib éZiama
kaip
as
ak an as,
ku is
ei§-
kiamas
subjek u.
Tokj
jspidi
i8
iesy
gali
susida y i
skai y ojas,
ku is
nep iima
sakinio
ealizacijos
Mokinys
padéjo
ado élj
an
s alo
nezymé umo
kaip
empi i-
nio
ak o.
No é ysi
Gia
su izikuo i
pa eik i
eigini,
jog
lie u iy
kalbos
a o ojas,
pap asy as
suda y i
sakinj,
ilius uojan j
eiksmazodi
padé i
(,pone e’,
ne
,adiu-
a e‘)
eikime,
suda y u,
p z.,
sakini
Mokinys
padéjo
ado élj
an
s alo,
eikiau
nei
Vado élj
mokinys
padéjo
an
s alo,
nes
pas a asis
susijes
su
didesniu
skai iumi
kon eks iniy
salygy.
No é ysi
ne
eig i,
kad
,,da um*
i
,no um“
sa okomis
pa-
120

Pas abos
em os
ak ualiosios
skaidos
eo ijos
Salininkai
aip
pa ,
no s
o
explici is
e bis
nesakydami,
8i
nezymé uma
p ipazis a:
jie
okius
sakinius
iesiog
laiko
ak ualiosios
skaidos
a z ilgiu
ne e ais
démesiu,
nes
jie
jos
eikimo
aiSkiai
neilius uoja,
a ba
juos
laiko
Siuo
poZi i iu
neskaidomais.
Kas
a sisako
p ipazin i
okio
sakiniy,
kaip
Mokinys
padéjo
ado élj
an
s alo,
neZymé uma
ak ualiosios
skaidos
poiZi i iu,
as
bus
linkes
a sie i
subjek a
i
apsk i ai
g ama ines
unkcijas
nuo
emos
sa okos.
Mikulskas
i8
sa o
kongi y inés
pe spek y os
jsi eda
ajek o iaus
i
ibozenklio
sa okas;
unkciniuose
modeliuose
subjek as
ka ais
apib éziamas
kaip
,s ebéjimo
a’kas“
( an age
poin ,
pagal
Simono
Diko
apib ézima),
i8
ku io
si uacija
ap asoma.
Nea mesdamas
siy
me a o y,
Siy
eiluéiy
au o ius
is
dél o
no é y
miné us
pozy-
mius
p ipazin i
ik
kaip
i8 es inius.
ISsi inkus
ema,
ji
ampa
»s ebéjimo
asku‘,
i
kadangi
emos
pasi inkimas
daZniausiai
lemiamas
inhe en inio
emiskumo
( opicwo hiness)
ski umy,
ai
eiksnio
pa idalu
sug ama in a
ema,
ne
pakei-
us
ak ualiaja
skaida
(Vado élj
mokinys
padéjo
an
s alo),
gal
galima
subjek y iai
su ok i
kaip
a
ak an a,
i8
ku ios
pe spek y os
ap asoma
si uacija.
Inhe en inis
emigkumas
emiasi
okiais
pozymiais,
kaip
gy umas
i
agen y umas;
gy as
i
ak y us
si uacijos
daly is
su eikia
kalbos
a o ojams
daugiau
empa ijos
gali-
mybiy,
odél
i
bina
inkamesnis
a lik i
o
daly io
aidmeni,
i8
ku io
pe spek-
y os
isa
si uacija
su okiama.
Viso
o
neno ime
paneig i,
a¢iau
agen o
(a ba
ekspe ience io)
i
eiksnio
sa okas
a pusa y
siedami
bi en
pe
neZymé osios
emos
sa oka
siekiame
suku i
ekonomiskesnj
i
didesne
aiSkinama
galia
u in j
sa oky
apa a a.
Tu bi
niekas
im ai
neno és
iesiogiai
sie i
eiksnio
su
am
i-
k ais
seman iniais
aidmenimis,
kaip
da oma,
p z.,
mokyklinéje
g ama ikoje,
ku
sakoma,
kad
,, eiksnys
eiSkia
eikéja*.
Ta pininkaujan is
kalbos
iene as
misu
poZi i iu
y a
ema,
ku ios
neZyme ojo
pasi inkimo
mo osin aksinis
a spindys
y a
eiksnys,
ad
pas a asis
y a
i§
esmés
o malus,
au onominés
,, eik3més“
ne u in is
elemen as.
Ki i
y éjai
a pininkaujanéiu
elemen u
laiko
subjek a,
ku is
dél
o
u i
gau i
a ski q
seman inj
apibidinima;
be
i
emos
sa oka
nieku
nedings a,
o
sakinio
ap ago
,, unkcinéje
puséje“
ada
esame
p i e s i
a ski ai
unkcikai
apibidin i
ijy
lygmeny
iene us:
seman inj
aidmenj
—
agen a
/
pa y éja,
g a-
ma inj
aidmenj
—
subjek a,
i
p agma inj
aidmenj
—
ema.
D iejy
pi myjy
sasaja
bii y
pab éZiama,
o
subjek as
i
ema
bi y
a ski i
—
jy
ip as inis
su apimas
lik y
nepaaiskin as,
a si
a si ik inis
dalykas.
Misy
pasi ilymas,
kai
subjek as
laikomas
o maliu
eiSkiniu,
neZymé os
emos
koda imo
p iemone,
emiasi
p incipu
en ia
non
sun
mul uplicanda
p ae e
neces-
si a em.
I
seman iniai
aidmenys,
kaip
si uacijos
koncep ualiza imo
elemen ai,
121
Pas abos
i
ema,
kaip
,, ai, apie
ka
kalbama
sakinyje“,
y a
unkcines
s uk ii os
elemen ai,
ku iuos
galima
jsi es i
i
apib éz i
nep iklausomai
nuo
mo osin aksinio
zymé-
jimo
(a ba
ZodZiy
a kos,
jeigu
i iama
kalba
ne u i
linksniy
i /a ba
de inimo).
Subjek o
sa oka
isi edame
siekdami
isy
pi ma
paai8kin i
am
ik us
mo osin-
aksinius
eiSkinius
(a ba
ZodzZiy
a kos
désninguma,
jeigu
i iama
kalba
ne u i
linksniy
i /a ba
de inimo).
Kam
labiau
iipi
ekonomijos
sume imai,
s engsis
iSsi-
e s i
agen o
i
emos
sa okomis
i
su
jais
sie i
mo osin aksinj
subjek o
eiSkinj.
Plg.
Be na do
Com ie
o muluo e:
,,Humans
ha e
a
s ong
endency
o
selec
mo e
agen i e
en i ies
as opics
o
discussion,
which
means
ha
he e
is
a
na u al
co -
ela ion
be ween
agen
and
opic
[...]
The
no ion
o
subjec
hen
simply
e lec s
he
g amma icalisa ion
o
his
expec ed
coincidence“
(Com ie
1981:
114).
Ki i
i
mo osin aksines
analizés
iSdes iliuo a
subjek o
ka ego ija
p ojek uoja
j
seman inj
lygmenj
i
su
juo,
ne
su
ema,
bus
linke
sie i
uos
seman inius
pozymius,
ku ie
suda o
inhe en inio
emi3kumo
esme.
Klausimas
Gia
da osi,
zinoma,
gana
panagus
j
is os
i
kiauSinio
pi mumo
p oblema.
Siy
eiluéiy
au o iui
subjek as,
su okiamas
kaip
on ologiskai
nuo
emos
nep iklausomas
esinys,
a odo
kaip
hipos azé.
Mikulskui
a i k8¢iai
—
pos uluo-
jamas
y$Sys
su
ema
a odo
kaip
pe i io
p incipii,
kadangi
jis
né a
linkes
p iim i
am
ik y
s uk i y
neZymé umo
kaip
empi inio
ak o.
Dél
Sio
empi inio
ak o
nuomonés
gali
ski is,
Zinoma,
kol
jis
né a
abiejy
Saliy
p ipazis amas,
diskusija
lieka
ap io iniy
p ielaidy
( iS os
i
kiauSinio)
lygmenyje.
Beje,
kokia
y a
Siu
empi iniy
ak y
e é?
Ano
Mikulsko,
nedidelé,
ma
ka
da-
y i
su
okiais
pa yzdziais,
kaip
Juozq
g auzia
sqzine?
G ama inis
eiksnys
(sqziné)
¢ia
né a
neZymé a
ema,
ma
sakinys
SqZiné
g auzia
Juozq
ne
skamba
keis ai.
Cia
ik
no é ysi
paklaus i,
a su
okiais
sakiniais
ki y
eiksnio
samp a y
Salininkams
sek ysi
ge iau?
I a iame,
kad
jiems
sakinys
SqZiné
g auzia
Juozq
sukel y
panadiy
sunkumy,
i
jie
gale y
bi i
panaudo i
p ie
kiek iena
eo ija.
A
ajek o iaus
sa-
oka
ge iau
inka?
Sio
i
panagiy
pa yzdziy
nea i ikimo
eiksnio
p o o ipui
u bii
y a
aki aizdus
kiek ienos
eo ijos
iSpazinéjui.
Jj
u bi
eikia
paaiskin i
uo,
kad
su
eiksmaZodiiu
g aug i
susijes
g ama iniy
unkcijy
pasiski symas
lemiamas
pi minés,
neme a o ninés
jo
a osenos,
i
j ykus
me a o izacijai
jis
ilieka.
[ a-
iame,
kad
Mikulskas
Sio
nep o o ipi8kumo
nepaneig y;
ma
jis
pa s,
ap a damas
sakiniy
ipa
Onu és
Zalios
akys,
komen uoja
kilmininko
» o maly
neadek a uma*
oms
unkcijoms
a lik i,
ku ias
au o ius
laiko
badingomis
ap a iamai
kons ukcijai.
O
jeigu,
kaip
i a iame,
sakinys
Juozq
g auzia
sqZiné
niekam
né a
labai
pa ankus
eiksnio
samp a ai
—
kad
i
kokia
ji
bebii y
—
apibiidin i,
ai
ge iau
bend u
su a imu
122
Pas abos
nuo
jo
a si ibo i
s a s an bend us
sakinio
sanda os
elemen y
dalykus
i
p ipazin i
ji
eikalingu
specialaus
aiSkinimo.
A
Mikulsko
kons a acija,
kad
,,Tiek
subjek a,
iek
i
u éjimo
kons ukcijos
poseso iy
koduo i
geni y u
lie u iy
kalbos
ak y i-
niam
sakiniui
né a
bidinga“
ne eiSkia,
kad
sakiniy
ipas
Onu és
Zalios
akys,
kaip
pe i e inis,
né a
inkamiausias
pa yzdys
p o o ipiniam
kilmininkui
apibidin i?
Ta
pa i
no e ume
pasaky i
apie
sakiniy
ipa
Juozq
g auzia
sqziné.
VisiSkai
nepag is a
a odo
okia
Mikulsko
k i ika
misy
koncepcijos
ad esu:
»Todeél
sluoksniuo a
ak ualioji
skaida
nedaug
egali
gelbé i
sin aksinei
sakiniy
analizei:
ja
emdamiesi
izikuojame
gene uo i
au ologinius
eiginius.“
Kaip
mums
a odo,
miisy
i8kel os
koncepcijos
nauda
sin aksinei
analizei
y a
nemenka.
Pozy-
miai,
ku iais
Gia
ap a iamas
sakinio
ipas
Onu és
Zalios
akys
ski iasi
nuo
abiejy
jam
a imy
kons ukcijy
—
jung ies
kons ukcijos
(Onu és
akys
y a
Zalios)
i
po-
sesy inés
p iklausymo
kons ukcijos
(Ska elé
y a
Onu és)
y a
susije
kaip
ik
su
emine- emine
s uk i a
—
ki ais
a Z ilgiais
ySkaus
ski umo
nesijaucia.
Taigi
eikSmés
nea i ikimus
galima
kons a uo i
ik
j aukus
emine- emine
s uk i a
j
sakinio
seman ikos
ap asa,
kaip
bu o
pasiiily a
miisy
s aipsnyje.
Miisy
p ielaidos,
Zinoma, Mikulskui
né a
p iim inos,
be
negalima
eig i,
kad
miisy
eminés- emi-
nés
s uk i os
eo ija,
analizuojan
sakinius,
gene uoja
au ologijas:
au ologija
gali
slypé i
p adiniame
eiginyje,
jog
g ama inés
unkcijos a spindi
nezymé os
eminés- eminés
s uk ii os
iene y
sug ama inima,
be
ik
jeigu
kas
a me a
jo
empi inj
pag inda.
Tik os
au ologijos
bi y
gene uojamos
ik
ada,
jeigu
konk e iy
kons ukeijy
neZymé asis
eminés- eminés
s uk i os
modelis
bi y
nus a omas
ap io iskai
pagal
g ama ines
unkcijas,
be
o
mes
nieku
nesi ilome:
juk p ipa-
Zjs ame,
jog
sakinyje
Onu és
Zalios
akys
eiksnys
—kad
i
koks
jis
bebii y
(akys a
Onu és
akys)
iksliai
su
ema
nesu ampa
( eikiau
eminj
s a usa
galima
p iski i
kilmininkui
Onu és).
Posesy inéms
mihi
es
ipo
u éjimo
kons ukcijoms
(plg.
lo .
Sun
mihi
bis
sep em
p aes an i
co po e
Nymphae,
la .
Man
i
di eiz
sep inas
mei as
i
pan.)
ne eminiai
a dininko
eiksniai
apsk i ai
y a
bidingi,
i
Sio
ak o
niekas
nebando
paneig i.
Sin aksiné
kalbos
aida,
kons ukcijy
pe analiza imas,
igplé imas
i
pan.
gene uoja
ne eminius
eiksnius,
be
jie
uo
pa iu
gene uoja
i
,nesubjek inius*
a dininkus,
.
y.,
kalbamy
kons ukcijy
a dininkai
ne
ik
né a
emos,
be
i
apsk i ai
u i
mazZai
eiksnio
pozymiu,
kad
i
kaip
ie
eiksnio
pozymiai
bii y
o muluojami;
apie
nep o o ipiniy
eiksniy
p oblema
jau
y a
aSes
Keenan
(1976).
P ojek uojan
eiksnio
ka ego ija
j
seman inj
lygmenj
a si as y
zymiai
didesniy
desk ip y iniy
p oblemy,
nes
ne o mali,
unkciné
eiksnio
sam-
p a a
( .
y.,
samp a a,
kai
eiksnys
nelaikomas
g ynai
o malios
s uk i os
iene u)
123
Pas abos
e ia
ieSkan
eiksniy
daZnai
a si ibo i
nuo
o maliy
pozymiui
p ipazin i,
p z.,
naudininko
subjek us
sakiniuose
Man
skauda
gal a
/
gal q,
Man
pa inka
yskios
spal os
i
pan.),
o
ai
a e ia
du is
a bi ali8kumui.
Sakinyje
RySkios
spal os
man
pa inka
a dininko
eiksnys
y a
ema,
Sis
modelis
i
lemia
g ama iniy
unkcijy
pasiski s yma,
ku is
i8lieka
sakinyje
Man
pa inka
ySkios
spal os,
ku
eiksnys
y a
ne eminis.
Ka
gi,
eikia
susi aiky i
su
uo,
kad
kalba
ne u i
ski ingo
g ama iniy
unkcijy
pasiski s ymo
modelio
kiek ienam
eminés- eminés
s uk ii os
modeliui.
Funkcinis
eiksnio
apib ézimas,
k a ydamasis
g ynai
o maliy
eiksniy,
ne enka
diagnos iniy
k i e ijy
(ku ie,
s a bu
paka o i,
eiksnio
a eju
i8
p igim ies
y a
o malis)
i
p ak ikoje
nebesugeba
eiksnio
a ski i
nuo
emos,
kaip
i8
p incipo
dekla uojama.
Tokia
y a
eiksnio
hipos aza imo
kaina.
Gali,
Zinoma,
paai8ké i,
kad
be
eikalo
bisime
g asine
Okhamo
skus u u,
i
kad
eiksnio
kaip
seman inés
ka ego ijos
jsi edimas
y a
lemiamas
g ieZéiausio
necessi as.
Tik
kol
kas
mums
a odo,
kad
j ody i
ai
y a
Sios
koncepcijos
Salininky
uZduo is...
BIBLIOGRAFIJA
Bocus awski,
A.
1977.
P oblems
o
he
hema ic- hema ic
s uc u e
o
sen ences.
Wa szawa:
Pa is wowe
Wydawnic wo
Naukowe.
Com ie,
B.
1981.
Language
uni e sals
and
linguis ic
ypology.
Ox o d:
Blackwell.
Dix,
$.
C.
1978.
Func ional
G amma .
Ams e dam-Do d ech :
Fo is.
Keenan,
E.
L.
1976.
Towa ds
a
uni e sal
de ini ion
o
‘subjec ’.
In:
Ch.
N.
Li,
ed.,
Subjec
and
Topic.
New
Yo k:
Academic
P ess,
303-333.
Axel
Hol oe
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
124