Dėl galūnių ir kamiengalių

Pastabos Dél galiiniy ir kamiengaliy Sias eilutes parayti paskatino prof. Vytauto Ambrazo Siame ALL numeryje (pp. 109-111) spausdinamas komentaras 54-ame ALL numeryje i&spausdintam Jolantos Vaskelienés straipsniui (Vaskeliené 2006). Minétojo straipsnio autoreé, remdamasi kai kuriy autoriy sidilymu lietuviy kalbos veiksmaZodziy 3 asmens formy baigmenis -a, -i, -o sinchroniniu poiiiriu laikyti galiinémis, pamégino ji pritaikyti dalyviu ir padalyviy aprasui. Sis méginimas iki galo permastyti pasirinktos tam tikro reiSkinio interpretacijos pasekmes kitose gramatinio aprago srityse yra, be abejo, naudingas ir per retai praktikuojamas dalykas. Tatiau, anot Vytauto Ambrazo, analizé, kuria remiasi straipsnio autoré, literatiiroje buvo platiai svarstyta ir atmesta. Prof. Ambrazas primena Vlado Zulio ir Tatjanos Bulyginos darbus, kuriuose ye: tvirtai jrodyta, kad sinchroniné lietuviy kalbos veiksmazodziy asmenavimo sistema gali biti skaidriai ir nuosekliai apraSyta tik laikant 3 asmens formu baigmenis balsiniais kamiengaliais, o bandymai juos versti galiinémis uZtemdyty asmenavima daugybe dirbtiniy fleksijy* (p. 110). Ig tiesy apragas, pagal kurj 3 asmens formu baigmenys laikomi kamiengaliais, gal ir atrodo ekonomiskesnis, todél ir geresnis uz tokius, kuriuose jie laikomi galanemis. Tagiau ar jo pranaguma galima ,tvirtai jrodyti*, galutinai issprendziant problema ir visiems laikams uzdarant diskusijas Siuo klausimu, atrodo abejotina. Beje, igsprendus viena klausima ju atsiranda kitur. Atgal jsivedus j veiksmaZodziy kaityba kamiengalius, nei8vengiamai perSasi klausimas: kodél jy neisivedus i daiktavardziy kaityba? Isivede j veiksmaZodZio asmenuote Akademinéje gramatikoje i8stumtus kamiengalius, Dabartinés lietuviy kalbos gramatikos (toliau: DLKG) autoriai nepasiryZo pagal panagy principa apra’yti daiktavardZio linksniuoéiy. Formose vyr-a-ms, %mon-o-ms, siin-u-ms, gél-é-ms, av-i-ms balsiai a, 0, u, é, i ioje gramatikoje pateiktame aprage lieka neskaidomy galiiniy dalys, kaip ir buve Akademinéje gramatikoje. NeZinodami DLKG ra’ymo uzkulisiy tegalime tik spélioti, kodél daiktavardzio apragui buvo pasirinkti kiti principai, nei veiksmazodzio apragui. Galima speti, kad tam tikros reik8més galéjo turéti grynai statistiniai argumentai. Mat ty formy, kuriy istorinis kamiengalis lieka sveikas ir lengvai atpazistamas, salyginis skaicius yra didesnis asmenuotéje nei linksniuotéje. VeiksmazZodiZio vesti esamojo laiko Norééiau dia padékoti dr. 0. Vaigiulytei-Romanezuk (VarSuvos universitetas), su kuria neseniai turéjau progos padiskutuoti lietuviy kalbos ZodZiy darybos klausimais. Sios diskusijos padéjo man suformuluoti kai kurias Siose pastabose iSreikStas mintis. 112 Pastabos Paradigmoje i§ penkiy faktigkai besiskirianéiy formy trys (60 %) i§laiko sveika kamiengalj -a- (veda, vedame, vedate), tik dvi ji sulieja su galiine (vedu, vedi). Daiktavardzio gélé paradigmoje ig maksimaliai trylikos skirtingy formy (daugiskaitos Sauksmininkas visada sutampa su vardininku) septynios (kiek maziau nei 54 %) i8laiko sveika kamiengalj -é- (vns. géle, gélés, géléje, dgs. gélés, géléms, gélémis, gélése), kitais atvejais norint operuoti kamiengalio balsiu bitina isivesti papildomy morfonologiniy taisykliy. Skirtumas néra labai rySkus, ta¢iau kity linksniuoéiy atveju rezultatai kiek Prastesni: -okamieny atveju (liepa, dgs. naud. liepoms) tik 46 % formu ilaiko balsj -o-. Zinoma, visa tai téra tik spéjimai: nezinome, ar galimybé apradyti daiktavardzio ir veiksmazodzio kaityba pagal vienodus principus, operuojant kamiengaliais, DLKG autoriy igvis buvo svarstoma. Matyt, Bulyginos ir Zulio straipsniai paskatino autorius pakeisti veiksmazodzio apra&a, o veiksmaZodzio ir daiktavardzio kaitybos apraso suvienodinimo klausimas i8vis nebuyo iskeltas. O svarstyti tokia galimybe reikétu dél keliy prieZas¢iy. Dél minétyjy statistiniy skirtumy biaty galima susitaikyti su nevienoda veiksmazodziy ir daiktavardziy traktuote, ivedant kamiengalius tik i veiksmazZodzio kaitybos apragq. Taéiau daiktavardzio aprasqa permastyti skatina dar vienas sudétingas lietuviy kalbos gramatinés tradicijos klausimas: vadinamoji galiininé daryba. $i savoka yra savitas lietuviy kalbos gramatikos bruozas — net termina j kitas kalbas i8versti beveik neimanoma. Ig kur ji atsirado? Siy eiluéiy autorius néra atlikes nuodugniy lietuviy Zodziy darybos aprasymo tradicijos studijy, bet gal ne per daug rizikingas bity teiginys, kad ji atsirado panaikinus daiktavardZio kamiengalius. Kadangi Zodzio stiklius baigmuo -us sinchroni8kai laikomas galiine, tenka Padaryti i’vada, jog pamatinio Zodiio stiklas atZvilgiu Sis Zodis tesiskiria vienu elementu ~ galiine. Palyginus Zodj belangé su pamatiniu Zodiziu langas, i’skiriamos dvi darybos priemonés — prieSdélis ir galiiné. Sis apragas iS pirmo Zvilgsnio atrodo itikinamas, taéiau uz jo slypi tam:tikras Paradoksas: kadangi kiekvienam linksniui biidinga kita galiiné, tai Zodis stiklius ix tikruju turi ne viena, o trylika skirtingy darybos priemoniy — kiekvienam linksniui kita, i&skyrus tik visada vienodas daugiskaitos vardininko ir Sauksmininko galiines. Dél Sios komplikacijos paprastai nesusimastoma: sakoma, jog Zodyje stiklius kaip darybiné Priemoné vartojama galiine -’us, 0 ig esmés gia operuojama abstrakGia, ,,apibendrinta“ galiine (,,galiiné -’us arba ja atitinkanéios tos Patios paradigmos galiinés“). Kad tokiais atvejais turima omenyje daiktavardzio linksniy galiiniy visuma, explicitis verbis pabrézia Urbutis (1978: 221). Bet taip patikslinus formuluote nepasikeitia dalyko esmé: uzZuot operavus pastoviu, visoms kaitybinéms formoms 113 Pastabos bendru darybos pozymiu, darybos priemoné suplakama su besikaitaliojanéiu pagal gramatine kategorija elementu — galiine, ir iSeina skirtingos darybos priemonés kiekvienam linksniui ir abiem skaitiam. Sios ydingos konstrukcijos bitty galima i8vengti atskiriant nuo galiinés kamiengali, kuris yra bendras visiems linksniams ir abiem skai¢iams. Tokiu atveju Zodyje stiklius panaudota darybos priemoné biity kamiengalio keitimas (-a- — -'u), 0 galiiné likty ta pati. ZodZio belangé darybai biity biidingos dvi priemonés — prieSdélis beir kamiengalis -é-; galiinés vardininko formoje belangé nebiity (kadangi vardininko formos yra taip pat nezymétos kaip ir veiksmaZodZio 3-ojo asmens formos veiksmazZodzZio paradigmoje, tai atrodo visai normalu). Tokio apraSymo biido naudai biity galima pateikti dar viena argumenta: jis ir dabar jau lietuviy kalbos ZodZiy darybos aprase i8 dalies yra taikomas, tiek, kad jis uZmaskuotas. Kuo darybos atzvilgiu skiriasi ZodzZiai karaliené ir kiauliena? Pagal DLKG — priesagomis: vienu atveju -iené (p. 142), kitu — -iena (p. 141). Bet tai akivaizdziai prieStarauja toje pacioje gramatikoje pateiktam daiktavardzio kaitybos aprasui: juk -é ir -a yra galiinés, taigi priesaga abiem zodZiams yra bendra. Ar galiiné gali biiti priesagos dalis? Turbiit neturéty taip biti, bet jeigu susitartume, kad Zodziy karaliené ir kiauliena darybinés priemonés susideda i§ priesagos sensu stricto ir kamiengalio, tada gauname dvi skirtingus darybines samplaikas -ien-éir -ien-o-, kurioms galima priskirti skirtingas darybines reikSmes. Taip fakti8kai ir daroma, skiriant priesagas -iené ir -iena. Tiek, kad tada prieStaraujama kitoje vietoje pateiktam kaitybos aprasui (pagal kurj -a ir -é yra galiines), ir i3 esmés ir »galiiniy darybos“ savokai. Lyginant Zodzius belangé (: langas) ir kiauliena (: kiaulé) matyti, kad abiem atvejais kei¢iasi linksniuoté, ta¢iau vienu atveju Sis pakeitimas laikomas darybine priemone, o kitu atveju jis ignoruojamas, priplakant linksniuotés pozymj prie priesagos. PrieStaravimai pacioje gramatikos koncepcijoje lieka uZmaskuoti, ir paprastai niekas j jas neatkreipia démesio (nors Urbutis 1978: 222 trumpai apie i dalyka uZsimena). Cia pateiktas sitilymas i§ naujo jsivesti kamiengalius ir j daiktavardzio kaityba — néra vienintelis jmanomas. UzZuot operavus kamiengaliais bity galima operuoti abstrak¢iu, fonetinés realizacijos neturinciu darybos pozymiu — perkélimu j kita linksniuotés tipa. Jau Urbutis (1978: 221) Salia ,,galiininés darybos“ yra pasiiiles ir ,,paradigmizacijos“ termina. ,,Paradigmacijos“ terminu naudojasi, pvz., Smetona (2005). Bet kas yra paradigm(iz)acija? Ar pati paradigma, ar paradigmos pakeitimas? Jeigu pati paradigma, tai pasirodo tam tikra komplikacija, nes nelieka tada dary114 Pastabos biskai neiSvestiniy Zodziy. Galiiniy visuma tada atlieka ne tik kaitybines funkcijas, bet ir darybine. Daiktavardzio brolis kaitybinés galiinés i3 kamieno brol’- darybos keliu i8veda daiktavardj brolis, nors darybine reikSme ¢ia apibrezti nelengva. Antra vertus, jeigu darybos pozymis yra paradigmos pakeitimas, tai taip pat darybos apraSas Zymiai komplikuojasi. Mat apibréZiant ZodZiy brolelis, vaikelis, siinelis darybines priemones paprastai nesusimastome, kokioms paradigmoms priklauso pamatiniai Zodjiai brolis, vaikas, sinus: priesaga mechaniskai lemia kaitybos tipa nepriklausomai nuo pamatinio Zodzio linksniuotés tipo. Bet jeigu svarstydami ZodZiy langas ir belangé santykj paradigmos tipo pakeitima laikome darybos priemone, tai taip pat reikia pasielgti ir vaikelio (— vaikas) atveju. Tai labai komplikuoja apraSq, nes ver¢ia j jj itraukti daug nereikalingos, Simtu procenty numatomos informacijos, kaip, pvz., ta, kad mazybinés formos vaikelis kaitybos paradigma skiriasi nuo ZodZio vaikas paradigmos. Visa tai turint omenyje, ne toks jau blogas atrodo senas, dar SkardZiaus (1943) taikomas principas, kai (kad ir nenuosekliai) isskiriami tokie darybiniai elementai, kaip -ja- (aukstis — aukstas), -ju- (anglius ,anglininkas, K6hler‘ — anglis), arba (kai kamiengalis sudaro kompleksinj vieneta su priesaga) -ala- (augalas), -inja- (sidabrinis) ir pan. Tokia traktuoté gali atrodyti pernelyg istoriné, ta¢iau ne maZiau istoriskai motyvuotas yra teiginys, jog formoje augu slypi kamiengalis -a-. PanaSiai, kaip ir veiksmaZodziy asmenuotés atveju, sprendimas jsivesti kamiengalius j daiktavardZio linksniuotés apraSq galéty biiti motyvuojamas ne prielaida, jog sinchroninis apraSas turéty sutapti su istoriSkai pagristu, o siekiu darbartinés lietuviy kalbos kaitybine ir darybine morfologija aprasyti paprastai ir neprieStaringai. Daiktavardzio atveju tokio apraSo privalumas biity trigubas: (i) patios daiktavardzio kaitybos apraSas igytu tuos patius ,,skaidrumo ir nuoseklumo* poZymius, kuriuos prof. Ambrazas pripazjsta ir pabrézia veiksmaZodzio asmenuotés atveju, (ii) daiktavardZio ir veiksmazZodzio kaitybos apraSai biity paremti vienodais principais, (iii) paprastesnis tapty ZodZio darybos apraSas ir nelikty prieStaravimu, kai tas pats segmentas -étos pacios gramatikos puslapiuose vienur laikomas galiine, o kitur — priesagos (-iené) dalis. Siais privalumais DLKG autoriai nutaré nesinaudoti, ir jy sprendimo Cia neketiname kritikuoti. Taciau teigti, kad Sioje gramatikoje pritaikyti sprendimai bity skaidresni ir nuoseklesni nei Jolantos Vaskelienés straipsnyje taikomi, nematyti pagrindo. PrieSingai: poiZiiiris, kai ir formos augal-a-ms, ir formos aug-a baigmenys (-ams ir -a) yra galiinés, yra nuoseklesnis, nei DLKG autoriy poZiiiris, pagal kuri tik pirmosios formos baigmuo -ams yra galiiné. 115 Pastabos BIBLIOGRAFIJA DLKG ~ Dabartinés hetuviy kalbos gramatika. 4-oji papildyta laida. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Skanvztus, P. 1943/1996. Lietuviy kalbos Zodziy daryba. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 1943. Perspausdinta: Rinktiniai rastai 1, par. A. Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla, 1996. Smerona, A. 2005, Pagrindiniy darybos bidy skyrimo klausimu. Acta Linguistica Lithuanica 52, 83-89. Urautis, V., 1978. Zodziy darybos teorija. Vilnius: Mokslas. VaskeLiené, J. 2006: Dél esamojo ir bitojo kartinio laiko dalyviy bei padalyviu darybos ir morfeminio skaidymo. Acta Linguistica Lithuanica 54, 83-93. Axel Holvoet Lietuviy kalbos institutas P. Vileigio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva Dél sintaksinio dviprasmiskumo ir teminés-reminés struktiros Su Rolando Mikulsko ,,Pastabomis dél sintaksinio dviprasmiskumo sqvokos“ (Sis ALL numeris, pp. 1-53) papolemizuoti paskatino ne tik straipsnio pavadinime minétas klausimas, bet ir ,,kiti susije dalykai*, ypaé Siy eilu¢iy autoriaus 2003 m. (remiantis Bogustawskio 1977 m. koncepcija) suformuluotos aktualiosios skaidos koncepeijos kritika. Diskusija ¢ia palietia fundamentalius kalbos gramatinés sandaros klausimus, ir Mikulsko pastabos i8kelia fundamentalias problemas. Visy pirma dél sintaksinio dviprasmiSkumo: Rolando Mikulsko nuomone, musy aptariama konstrukcija Onutés Zalios akys negalinti biti jvertinta kaip sintaksiSkai dviprasmi8ka, nes ji turinti rySkia, tik Siai konstrukcijai bidinga reiksme; sintaksinis dviprasmiskumas implikuojas ir semantinj dviprasmiskuma, kurio ¢ia kaip tik nepastebime. Kognityvinéje lingvistikoje, i8 kurios pozicijy Mikulskas kritikuoja misy analize (panaSiai kaip ir konstrukcijy gramatikoje, kuria galima laikyti kognityvinés 116