Pastabos dėl sintaksinio dviprasmiškumo sąvokos ir kiti susiję dalykai

Acta Linguistica Lithuanica LV (2006), 1 - 53 Pastabos dél sintaksinio dviprasmiSkumo savokos ir kiti susije dalykai ROLANDAS MIKULSKAS Lietuviy kalbos institutas The article contains a polemic with Axel Holvoet’s analysis of Lithuanian sentences of the type Onutés Zalios akys. The author disagrees with Holvoet’s claim that sentences of this type are syntactically ambiguous between predicative possessive (‘belonging’) constructions and copular constructions whose subjects are discontinuous as result of fronting. In the author’s opinion syntactic ambiguity would entail semantic ambiguity, whereas the constructions under discussion have a well-defined meaning (they give a description of a person based on a characteristic attribute), entitling us to describe them as an autonomous construction. The sentence type under discussion originated, in the author’s view, by reinterpretation of a copular construction with a subject constituent made discontinuous by syntactic movement motivated by topicalisation. The author also polemicises with Holvoet’s theory of thematic-rhematic structure, a variety of that advanced by Bogustawski, pointing out that the notion of marked pattern of thematic-rhematic structure is not clearly defined. 1.0. Treciajame Lietuviy kalbos gramatikos darby tome Gramatiniy funkcijy tyrimai (Holvoet & Mikulskas 2005), 6 skyriuje Intranzityviniy sakiniy tipai: egzistenciniai, lokatyviniai ir posesyviniai sakiniai, 6.6. poskyryje ( 153-159) Akselio Holvoeto aptariama viena neaiSkios sintaksinés struktiiros posesyviné konstrukcija, kuriai atstovauja tokie sakiniai, kaip: (1) Onutés Zalios akys. (= 31)! (2) Petro sunkus charakteris. (= 32) Skliausteliuose pateikiama i8 straipsnio cituojamy iliustraciniy pavyzdziy originali numeracija. RoLanpas MIKULSKAS Straipsnio autorius, remdamasis kiek ankséiau suformuluotu egzistenciniy ir lokatyviniy sakiniy, i§ vienos pusés, ir posesyviniy turéjimo ir priklausymo sakiniy, is kitos pusés, paralelizmu aktualiosios skaidos ir sintaksiniy rySiy pobidzio atzvilgiu, analizuoja kalbamy sakiniy sintaksine struktira ir kartu mégina nustatyti jy vieta tarp funkciniu atzvilgiu artimy sintaksiniy konstrukcijy. ISbandes visa arsenala sintaksinés skaidos galimybiy autorius prieina prie i8vados, kad dél galimos dvejopos sintaksinés skaidos tokie sakiniai kaip (1) ir (2) laikytini sintaksiSkai dviprasmi3kais, o patia konstrukcija, kuriai jie atstovauja, esa bitu galima apibidinti kaip tarpine tarp turéjimo ir priklausymo konstrukcijy. Straipsnio autorius manas, kad toki sakiniy tipa galétume net vadinti hibridiniu (Holvoet 2005: 158). Galima biity rasti ne viena ir ne dvi priezastis, dél ko tokia autoriaus prieita isvada turétume laikyti nepatenkinama. Keleta toliau paméginsiu pateikti. 1.1. Jau iS pirmo Zvilgsnio kliiiva pati isvados formuluoté. ISties straipsnyje gana jtikinamai parodyta, kad nei vienas po ranka turimas sintaksinés skaidos modelis negali biti be priekaiSty pritaikytas aptariamy sakiniy analizei. Taéiau ar dél to siy sakiniy sintaksiné strukttra tampa dviprasmika? Juk autoriaus pastebéjimas, kad ,,aptariamai konstrukcijai bidinga ypatinga reiksme“ (ibid., 156), regis, turéty kreipti j kuo skaidresnés jos sintaksinés interpretacijos paieSkas. O sintaksiné dviprasmybé juk suponuoja ir semantine dviprasmybe! Net jeigu sutiksime su autoriaus tvirtinimu, kad »aktualioji skaida yra sakinio semantinés struktiros aspektas“ (Holvoet 2003: 96), apie aptariamy sakiniy semantinj dviprasmiskuma Siuo poZitriu negali biti né kalbos, nes straipsnyje analizuojami tik ,,neZymétieji* Siu sakiniy variantai (t. y. neturintys kontrastinio kiréio, segmentinio rodiklio ar i8keltinés temos). 1.1.1. Apie dviprasmiska semantine struktira, atrodo, geriau tinka kalbeti tais atvejais, kai visais atzvilgiais tapa¢iam sakiniui yra pamato priskirti dvi skirtingas reikSmes. Klasikinj semantinj pagrinda dviprasmi8kai sintaksinei interpretacijai teikia skirtinga kvantifikatoriy veikimo apréptis sakinyje. Lingvistinéje literatiroje pla¢iai Zinomi tokie dviprasmi8ki sakiniai, kaip: (3) Keleto vaiky tévai nemoka darZelio mokes¢io. (a) ,Keletas tevy nemoka darZelio mokes¢io‘ (pavyzdziui, piktybiSkai arba nei8gali), Dél sintaksinio dviprasmiSkumo (b) ,Visi tévai, kurie j darzelj veda daugiau nei viena vaika, nemoka mokes¢io‘ (t. y. nuo jo yra atleisti). (4) Daugelio vaiky tévai turi mazai laisvo laiko. (a) ,Daugelis tévy turi mazZai laisvo laiko‘ (t. y. daug dirba, yra uZsiéme), (b) ,Daugiavaikiai tévai turi maZai laisvo laiko‘ (t. y. daugelio vaiky prieZitira jj atima). I tokiu sakiniy dvejopos interpretacijos galimybe pirmasis démesj atkreipé Lakoffas (1970: 405), véliau juos aptaré Jackendoffas (1977: 60), Hudsonas (1984: 79-81), kognityvines semantinio (ir sintaksinio) jy dviprasmi3kumo prieZastis atskleidé Langackeris (2000: 82-83). Tokiy kaip (3) ir (4) sakiniu sintaksinio dviprasmiSkumo esme sudaro tai, kad jy posesyvinése frazése esantys kvantifikatoriai (keletas, daugelis) (a) interpretacijos atvejais jtraukiami j kity sakiniuose esanéiy loginiy operatoriy (neiginio ne-, kvantifikatoriaus maZai) veikimo aprépti, o (b) interpretacijos atveju neitraukiami, t. y. posesyviné frazé predikato neiginio ar antrojo kvantifikatoriaus atZvilgiu Cia iSlieka integrali. Apie (a) interpretacijos atvejus paprastai sakoma, kad ju predikato neiginio ar antrojo kvantifikatoriaus veikimo apréptis yra ,,plati* (wide scope). Pasak Langackerio, tokio tipo sakiniy dvejopai interpretacijai pamatg teikia juose vartojamy posesyviniy fraziy semantiné specifika, o konkre¢éiau — jas sudaranéiy giminystés terminy ambivalentiskumas. Kaip zinoma, giminystés terminai semantiniu poZitiriu yra santykinés prigimties: vienas giminystés terminas apibréZiamas per santykj su kitu. Tad, pavyzdziui, TEVO idealizuotas kognityvinis modelis (ICM; Lakoff 1987: 68-76) visada implikuoja santykj pirmiausia su vaiku (-ais) (sinumi(s), dukterimi(s)) ir kiek silpniau - su zmona (vaiky motina). Kognityvinéje gramatikoje tokias frazes kaip vaiko (-y) tévas (-ai), kaip ir kitas posesyvines konstrukcijas, iprasta analizuoti remiantis arskarros TasKo (reference point) savoka (Langacker 2000: 80-81, placiau 171-193; Langacker 1991: 37-39, pla¢iau 167— 180). Paprastai tariant, kognityvinéje analizéje posesorius (vaiko (-y)) laikomas atskaitos taSku, per kurj suvokéjui tampa prieinamas (identifikuojamas) posesumas (tévas (-ai)), kuris atskaitos taSko atZvilgiu funkcionuoja kaip taikinys (target). Sintaksinio rySio tarp taip suprantamos posesyvinés konstrukcijos komponenty atZvilgiu taikinys paprastai funkcionuoja kaip pagrindinis démuo (head), o atskaitos taSkas — kaip jo modifikatorius (modifier). Taéiau Rotanpas MikuLsKas kai posesyvine fraze sudaro du giminystés terminai, yra pagrindo manyti, kad pagrindinio jos démens, pavyzdiiui, tévas (-ai) semantinéje struktiroje visada yra ,numatoma‘ vieta ir esminiam jo ,,argumentui“ — vaiko -y), kuri gali biti ,,uzpildoma* arba likti implicitiné. Taigi galima teigti, kad kalbamy fraziy komponentus sieja dvieju priedingy kryptiy sintaksiné priklausomybé: pirmiausia - modifikavimo ry8ys ir kiek maZesniu mastu (tikimybé, kad jis bus aktyvuotas yra mazZesné) — papildymo (kitais terminais — valdymo) ry8ys. Kognityvinj pamata tokiam ambivalentiSkumui sudaro tai, kad abu giminystés terminai — vienas didesniu mastu, kitas maZesniu — semantiskai patikslina (elaborate) vienas kito substruktiiras. Dabar, grjzdami prie (3) ir (4) sakiniy, galime ai8kiau pasakyti, kodél (a) interpretacijos atvejais ju posesyviniy fraziy kvantifikatoriai yra labiau »prieinami* (accessible) predikato neiginiui ar antrajam sakinio kvantifikatoriui: Siy fraziy posesorius (vaiky) ¢ia traktuojamas kaip daugiau ar maiiau laisvai pasirenkamas papildinys pagrindiniam démeniui (tévai). Kad pastarasis vienas gali atstoti visa posesyvine fraze (tad ir biti kvantifikuojamas), akivaizdziai rodo ir kalbamy sakiniy (a) parafrazés. 1.1.2. Sia ilgoka digresija tenoréjau pasakyti, kad savokos ,,sintaksiSkai dviprasmi8kas“ vartojimui apibadinant sakinio struktira turi bati rimtas semantinis ir kognityvinis pamatas. Tai, Zinoma, nereiSkia, kad kiekvienu atveju, kai sakinj galima suprasti dvejaip, jau reikia kalbéti apie dviprasmi8ka jo sintakse. Pavyzdziui, net toks, regis, vienareikSmi8kas sakinys kaip Jonui pakilo temperatiira gali turéti dvi interpretacijas. Tipiskomis aplinkybemis iSgirde tokj pasakyma, Zinoma, pirmiausia pagalvosime, kad pakilo Jono kiino temperatiira, t. y. grei¢iausiai jis susirgo. Ta¢iau nesunku isivaizduoti ir tokias ,,technines“ sio pasakymo aplinkybes (pavyzdziui, darbas katilinéje), kuriomis jis reik8, kad pakilo jrenginio, uz kurio rodiklius Jonas atsako, temperatiira. Sio ir pana’iy sakiniy pirmaji aktanta (Jonui) su antruoju (temperatiira) taip pat susieja atskaitos ta8ko funkcinis modelis, nors posesyvinis rySys tarp tokiy aktanty yra tik implikuojamas. Pirmuoju, prototipinés interpretacijos, atveju patiento datyvas profiliuoja patj atskaitos ta8ka (Jono asmeni), o antruoju — su Siuo atskaitos taSku siejama sriti (reference point’s dominion), Siuo atveju — asmens atsakomybés sritj. Taciau taip analizuojama sakinj vargu ar galime laikyti sintaksiSkai dviprasmi8ku, nes dvejopos jo interpretacijos prieZastys yra iSorinés, priklausomos nuo konteksto, o ne vidinés, nulemtos struktiriniy ypatumy. Del sintaksinio dviprasmiskumo 1.2. I§ straipsnio ai8kéja, kad tokiy kaip (1) ir (2) sakiniy semantinei specifikai apibiidinti menka atrama yra ir autoriaus ankstiau aptartos dvi predikatiniy posesyviniy sakiniy - turéjimo ir priklausymo — konstrukcijos. Tiesa, Sioms konstrukcijoms atstovaujan¢iy sakiniy aktualioji skaida tam tikrais atzvilgiais gali biti palyginama su aptariamy sakiniy aktualiaja skaida ir i$ bédos tapti argumentu pastaryjy vietos ieSkoti tarp pirmyju (t. y. tarp dviejy posesyviniy sakiniy tipy). Taciau funkciniu atzvilgiu gretinami sakiniy tipai labai skiriasi: nei turéjimo, nei priklausymo reikSmés neatitinka tokiy kaip (1) ir (2) funkcinés paskirties — ,,apibiidinti asmenj pagal tam tikra bidinga atributa“ (Holvoet 2005: 155). Jeigu 8i semantinio neadekvatumo argumenta laikysime itin svarbiu, tai galime suabejoti, ar i8vis aptariamoji konstrukcija laikytina posesyvine? Tokios hipotezés galimybe aptarsime véliau, bet jeigu ji pasirodyty teisinga, tai predikaty su neiginiu ir subjekto genityvo koreliacijos testas, padedantis atskirti egzistencinius sakinius nuo lokatyviniy ir atitinkamai — turéjimo sakinius nuo priklausymo, tokiems kaip (1) ir (2) sakiniams negali biti taikomas. Visa tai turint omenyje aptariamos konstrukcijos apibidinimas kai hibridinés gali klaidinti. 2.0. PrieS pereinant prie issamesnés tokiy kaip (1) ir (2) sakiniy sintaksinés struktiros analizés, pravartu bity aptarti keleta bendresniy sakinio konstituenty struktiiros ir gramatiniy funkcijy rysio dalyky. Kai semantiniai argumentai ver¢ia jtarti, kad tas pats sakinys gali turéti alternatyvias konstituenty struktiras, tai natiiralu manyti, jog alternatyvia sintaksine skaida atitinka ir alternatyvus gramatiniy funkcijy pasiskirstymas. Pasizitirékime, ar taip i8 tikrujy yra klasikiniu alternatyvios dviejy loginiy operatoriy saveikos sakinyje atveju, kai yra rimto pagrindo kalbéti apie tokio sakinio sintaksinj dviprasmiskuma. Tad trumpam sugrizkime prie ka tik aptarty (3) ir (4) sakiniy dvejopos interpretacijos prieZas¢iy. 2.1. Kaip matéme, dvi tokiy sakiniy interpretacijas i3 esmés lemia galimybe jy daiktavardinés frazés, kuriq sudaro specifinés reikimés posesyviné konstrukcija, viduje skirti dvejopus sintaksinius rySius: vienu, (a), atveju ju pagrindinis deémuo — posesumas — yra tik papildomas kito démens — posesoriaus, kitu, (b), atveju yra pastarojo modifikuojamas. Taciau atkreiptinas démesys j tai, kad abiem atvejais daiktavardinei frazei, tad ir jos gramatinei funkcijai, atstovaujantis pagrindinis démuo lieka tas pats (tévai). Vadinasi, negalima teigti, kad sakinio lygmeniu dvejopai ROLANDAS MIKULSKAS tokiy sakiniy interpretacijai atliepia dvejopas jo gramatiniy funkcijy pasiskirstymas, — tam tikro, netiesioginio, atliepimo esama tik jy sudétinés daiktavardinés frazés viduje. 2.2. Kad tokio tipo sakiniy dviprasmiskumas nesietinas su jy gramatiniy funkcijy pasiskirstymu, dar aiskiau rodo pavyzdZiai su paprastesne daiktavardinés frazés struktiia, plg.: (5) Kiekvienas Cia nerizikuos. (a) ,Visi ia nerizikuos‘, (b) ,Ne visi Gia rizikuos‘. (6) Mazai Zmoniy skaito daug knygy. (a) ,MaZai yra tokiy Zmoniu, kuriy kiekvienas skaito daug knygu', (b) ,Daug yra tokiy knygu, kurias skaito tiktai nedaugelis‘. Siy sakiniy (a) interpretacijos atveju pirmasis loginis operatorius j savo veikimo apréptj jtraukia antraji, o (b) interpretacijos atveju — atvirkS¢iai. Pavyzdziui, (5) sakinio (a) interpretacija lemia faktas, kad kvantifikatorius kiekvienas aprépia sakinio neigini, t. y. neigiama predikacija nerizikuos priskiria visiems suponuojamos referencijos masés elementams. Interpretacija (b) lemia prieSinga loginiy operatoriy dispozicija: neiginys aprépia kvantifikatoriy, t. y. neigiama predikacija priskiriama tik kai kuriems suponuojamos referencijos masés elementams. 2.2.1. Faktas, kad kalbamy sakiniy dvejopa interpretacija negali biti siejama su alternatyviu jy gramatiniy funkcijy pasiskirstymu, vertia ju dviprasmiskumo prieZas¢iy ieSkoti alternatyvioje sintaksinéje skaidoje. TaGiau bent i§ pirmo Zvilgsnio atrodo, kad abiem Siy sakiniy interpretacijos atvejais turime konstatuoti ta pa¢ia konstituenty struktiira. Zinoma, jeigu nepostuluosime generatyvisty pavyzdZiu kokiy nors giluminiy struktiry. Prisimename, kad generatyvinéje tradicijoje sintaksinés skaidos faktorius yra itin svarbus prasminei sakinio analizei. Generatyvinés semantikos atstovu (plg. Lakoff 1969) sakiniy su dviem loginiais operatoriais dviprasmiSkumas mégintas aiskinti postuluojant dvi skirtingas gilumines struktiiras. Tam loginiai operatoriai buvo prilyginti veiksmaZodziy predikacijoms, giluminéje struktiroje apibréZiancioms atskiras propozicijas. Toki poZitiri buvo bitina priimti norint parodyti, kad giluminéje struktiroje vienas loginis operatorius jtraukiamas j kito veikimo apréptj sintaksinés subordinacijos Dél sintaksinio dviprasmiskumo keliu. Taip sintaksinés derivacijos biidu (kartu taikant tam tikra loginiy operatoriy ,,pazeminimo“ taisykle, priskirianéia juos atitinkamiems giluminés struktiiros Salutiniy sakiniy daiktavardZiams) i§ sintaksinés skaidos atzvilgiu vienareikimés ,,pavirSinés“ struktiros isvedamos dvi skirtingos »giluminés“ konstituenty struktiiros, atliepiancios alternatyvia loginiy operatoriy saveika. Jos ir yra laikomos atsakingomis uZ kalbamy sakiniy dvejopa interpretacija. 2.2.2. Netrukus buvo pastebéta, kad toks sintaksinés subordinacijos terminais formuluojamas kalbamy sakiniy alternatyviy konstituenty struktary skyrimas néra pakankamas visoms jy galimoms turéti reikiméms apragyti. Tarkime, tokia analizé i8 principo negali skirti ty atvejy, kai nei vienas Siuose sakiniuose vartojamy loginiy operatoriy nejtraukiamas j kito veikimo apréptj. PavyzdiZiui, (6) sakinio turinj galima suprasti ir taip, kad tiesiog nedidelis kiekis zmoniy skaito didelj kiekj knygy. Tai bity tre¢ioji Sio sakinio interpretacija, kuria lemia tokia jo kvantifikatoriy dispozicija, kai nei vienas i ju dviejy néra dominuojantis kito atzvilgiu. 2.3. Kognityvinéje gramatikoje nemazai démesio skiriama kvantifikatoriy ir neiginiy tarpusavio saveikos sakinyje klausimams (plg. Langacker 1991: 118-141). Sios lingvistinés krypties atstovai, prie3ingai nei generatyvistai, nesureikSmina sintaksinés sakinio skaidos svarbos jo semantinei analizei, ir aptariamu atveju skirtingos kvantifikatoriy ir neiginiy tarpusavio saveikos nesieja su alternatyvia konstituenty struktiira, juolab kai tokios struktiros gali biti iSskirtos tik giluminiu kalbamy sakiniy sintaksinés analizés lygmeniu, kurj draudZia kognityvinés gramatikos metodiniai rémai. Mat ¢ia pripaZistamos tik fonologine raiska turin¢iy struktiru konceptualizacijos*. Aplenkdamas sudétingas kognityvisty braizomas schemas ir vengdamas specifiniy terminu, toliau tik trumpai nuSviesiu, kaip jie aiSkina vadinamyjy dviprasmisky sakiniy skirtingos interpretacijos prieZastis, pabrézdamas tik tuos jy analizés aspektus, kurie gali padéti igspresti miisy diskusijoje keliamus klausimus. 2.3.1. Pirmiausia pastebétina, kad kognityvines gramatikos atstovai atsisako kalbamy sakiniy prasmine analize redukuoti j loginiy propoziciju ? Pagrindinis kognityvines gramatikos postulatas reikalauja, kad kalbos apra’e figdruoty tik fonologinés struktiros, semantinés struktiros ir simbolinis ry$ys tarp ju, t. y. simbolinés struktiros. $j ribojima Tayloras (2002: 292) suformulavo kaip simboline teze. Rotanpas MIKULSKAS saveika, laikydami tokj poZiirj pernelyg ribotu. Atitinkamai ir vadinamieji loginiai elementai jy analizéje nelaikomi loginiais operatoriais grieztaja Sio Zodzio prasme, bet apibréziami kaip sudétinés semantinés struktiiros vienetai. Dviejy kvantifikatoriy ar kvantifikatoriaus ir neiginio tarpusavio saveika aiSkinama per jy substruktiiras siejan¢ius konceptualiuosius saitus (correspondences). Sakinio interpretacijai néra labai svarbu, kuriuo kompozicijos taku einama sudarant sudétine kalbos struktira — sakinj. Taigi vienokia ar kitokia ta pa¢ia fonologine raiska turin¢éios sakinio struktiros skaida nenulemia to sakinio skirtingos interpretacijos galimybiy. Tokios galimybés atsiranda tik skirtingu biidu konceptualizuojant sakinj kaip uzbaigta kompozicine struktiira. Skirtingos to paties sakinio konceptualizacijos priklauso ne nuo tipologinés jo skaidos, arba nuo skirtingy kompozicijos lygmeny prioritety, bet nuo tuo sakiniu profiliuojamo (sudétinio) proceso tipo galimybiy tam tikruose kompozicinio tako etapuose (lygmenyse) sudaryti skirtingas savo instanciacijy kombinacijas, kuriy specifikacijoms yra imanentiné savita hierarchiné struktira ir kurios toliau gali biti modifikuojamos ir kvantifikuojamos. 2.3.2. Kad biity aiskiau, apie ka kalbama, kaip pavyzdj panagrinékime (6) sakinj. Tokiy sakiniy su kvantifikatoriais konceptualizavimo pamatu racionalu laikyti ne vienetine proceso tipo (skaito) instanciacija, o replikuota jos atmaina, kurios daugybiskuma rodo proceso aktanty daugiskaita. Siuo atveju tokiq daugybine instanciacija iSreiskia sudétiné struktira Zmonés skaito knygas. Iskart galime pasakyti, kad 8i struktiira gali biti trejopai konceptualizuojama, arba jos pagrindu galima skirti tris sudétinio proceso tipo specifikacijas: (i) ,keli Zmonés skaito kelias knygas‘, ii) ,jtas pats Zmogus skaito kelias knygas‘, (iii) ,ta pati knyga yra skaitoma keliy zmoniy‘. Papras¢iausia yra paaiskinti (i) specifikacijos tolimesnio konceptualizavimo pobiidi: kvantifikatoriai maZai ir daug atitinkamai tiesiog patikslina knygas skaitan¢iy Zmoniy ir pastaryjy skaitomy knygy visuminj kiekj. Alternatyvus kvantifikatoriy aprépties santykis priklauso nuo to, kuri i§ dviejy — (ii) ar (iii) — tipu specifikacijy bus pasirinkta pamatu galutinei sakinio konceptualizacijai. Kitaip tariant, auk3tesniu konceptualiosios organizacijos lygmeniu replikuojamas vienas iS dviejy sudétinio proceso tipy siejant ji atitinkamai Del sintaksinio dviprasmi’kumo su pirmojo arba antrojo aktanto instanciacijomis. Taip pasirinkus replikuoto proceso tipo (skaito) (ii) specifikacija gaunama (6) sakinio (a) interpretacija, kur j kvantifikatoriaus mazai veikimo apréptj itraukiamas kvantifikatorius daug. Pasirinke (iii) tipo specifikacija turime (6) sakinio (b) interpretacija, kur kvantifikatoriy aprépties dispozicija yra atvirkS¢ia. 2.3.3. Svarbu teisingai suprasti, kas turima omenyje, kai sakoma, kad skirtingas tokiy sakiniy interpretacijas lemia jau pasirenkamose proceso tipo specifikacijose glidinti tam tikra hierarchiné struktiira, aukStesniu konceptualiosios organizacijos lygmeniu ir sukelianti skirtingos kvantifikatoriy veikimo aprépties efekta. Visa Si konceptualiosios organizacijos hierarchiné tvarka suprastina dinamiskai, t. y. kaip tam tikra procediriné konceptualizacijos asimetrija, kurios kryptis sietina su specifinés ir nespecifinés kvantifikuojamy replikuoto proceso dalyviy referencijos pasirinkimu. Tarkime, (6) sakinio interpretacijos pamatu pasirinkus (ii) proceso tipo specifikacija, tolimesniu konceptualizavimo etapu kvantifikuojamo subjekto daiktavardzZio (Zmonés) referentai suvokiami kaip specifiniai individai, 0 objekto daiktavardzio (knygos) referentai, net ir ji kvantifikavus (daug knygy), i8lieka nespecifiniai. Kognityviniais terminais tariant, pirmojo sakinio aktanto referentai suvokéjo instancijuojami fizinéje erdvéje, o antrojo aktanto referentai lieka tipo specifikacijos apibréziamoje mentalinéje erdvéje. Galutiniu sakinio konceptualizavimo etapu pirmasis kvantifikatorius (maZzai) paskirsto 8j replikuoto proceso (ii) tipo specifikacijos elementa ,daug knygu‘ visiems specifiskai traktuojamiems individams (Zmonéms). Kalbamo sakinio (b) interpretacijos atveju, kai pamatu tolimesnei konceptualizacijai pasirenkama (iii) proceso tipo specifikacija, objekto daiktavardzio (knygos) referentai, prieSingai, kvantifikuojami kaip specifiniai individai, 0 subjekto daiktavardzio (mazai Zmoniy) referentai lieka tipo specifikacijos mentalinéje erdvéje. Si su specifine ir nespecifine referencija sietina alternatyviy konceptualizacijy strategija logikos kalba ir vadinama skirtingos kvantifikatoriy aprépties saveika. 2.3.4. Kiek kitaip, nors irgi per specifinés ir nespecifinés referencijos saveika, aiskintinos sakiniy su subjekto kvantifikatoriumi ir predikato neiginiu alternatyvios konceptualizacijos. Tokiy sakiniy neigiamo predikato turinj galime apibrézti kaip (gramatiniu laiku) kalbovo resp. klausovo atZvilgiu diskurso erdvéje lokalizuojama situacija, i8 kurios yra eliminuojamas tam tikras procesas. Pavyzdziui, (5) sakinio neigiamas predikatas RoLANDAS MIKULSKAS skaida, jai nelabai tinka ir apibidinimas ,,aktualioji‘*, nes tik i8 dalies ir tik »ypatingais atvejais“ ji yra priklausoma nuo aktualiosios diskurso erdvés® presupozicijy. Diskurso kategorijomis tema ir rema gali biti laikomos tik zymétais kontrastinés skaidos ar temos i8kélimo atvejais. 3.2.2. Atrodo, kad sluoksniuotos aktualiosios sakinio skaidos atveju skiriama tema (temos) turi mazZai ka bendro su zymétais kontrastinés skaidos ar temos iskélimo atvejais skiriama tema. Tik pastaroji sietina su diskurso logika ir gali biti apibréziama tradiciniais Zinomos vs. naujos informacijos ar presupozicijos vs. fokuso terminais. Tuo tarpu sluoksniuotos aktualiosios skaidos komponentai apibréziami daugiau kognityviniais - referencijos vs. predikacijos — terminais. Pastaruoju atveju temos pasirinkima lemia pastoviosios kategorinés daiktavardzio savybés: gyvumas, asmeniskumas, apibréZtumas ir pan. Pasak Holvoeto, Sios savybés kartu su sakinyje atliekamais semantiniais vaidmenimis ir sudaran¢ios ,,inherentinio temiSkumo“ (topicworthiness) savoka. Bet tos patios savybés lemiandios ir gramatiniy funkcijy (pirmiausia — subjekto) pasirinkima (sic!) (Holvoet 2003: 87). Taigi, aktualiaja skaida suprantant kaip nuoseklia referencijos ir predikacijos akty sklaida, o juolab dar ypatingai iSskiriant nezymétaji jos varianta, faktiSkai ji tampa neatskiriama nuo gramatiniy funkcijy pasiskirstymo sakinyje. Todel sluoksniuota aktualioji skaida nedaug tegali gelbéti sintaksinei sakiniy analizei: ja remdamiesi rizikuojame generuoti tautologinius teiginius. Mat tam tikros tautologijos jau esama pa¢iame tokios aktualiosios skaidos temos apibrézime: sakinio subjektas atspindi nezymétos temos sugramatinima, 0 pastaroji apibrézZiama kaip tema, sutampanti su jo subjekto pozicija.... Ne veltui gelbéjantis if keblios padéties griebiamasi formaliy gramatiniy funkcijy skyrimo kriterijy. PavyzdZiui, teigiama, kad ,,veiksnys, nors funkciskai ir atspindi neZymétosios temos sugramatinima, apibréZtinas pagal (daZniausiai nezymétaja tema koduojanéius) formaliuosius pozymius“ (Holvoet 2005: 146). niy funkcijy dispozicija juose. Kitaip tariant, Siy dviejy sakiniy semantinj kontrasta pirmiausia sudaro perteikiamy konkreéiy situacijy specifika atitinkantis priesingas gramatiniy funkcijy pasiskirstymas to paties veiksmazodzio aktanty leksiniy resp. referentiniy veréiy (Jonas, garsus Zurnalistas) atzvilgiu. O tema abiejuose sakiniuose yra ta pati - Jonas, tik antrajame sakinyje ji turéty biiti laikoma Zyméta, mat nesutampa su subjektu, Bet del tokio jos ,zymétumo" dar galima ginéytis (Zr. toliau). * Apie Siq savoka Zr, Langacker (1991: 97), plg. Mikulskas (2006: 37). 16 Del sintaksinio dviprasmiskumo 3.2.3. Nors jsivedant Zymétajji sluoksniuotos aktualiosios sakinio skaidos varianta ir pripaZjstama, kad Si skaida kai kada nesutampa su gramatiniy funkcijy pasiskirstymu ir tuo paéiu i8vengiama visisko Siy dvieju reiSkiniy sutapatinimo, ta¢iau, viena vertus, zymétasis sluoksniuotos aktualiosios skaidos variantas taip pat yra priklausomas nuo gramatiniy funkcijy pasiskirstymo, tik kitokio, kita vertus, susidaro jspiidis, kad Sie »nukrypimai* nuo kanoninio modelio telaikomi isimtimis patvirtinanGiomis taisykle (plg. Holvoet 2005: 145). O tai, kaip matysime véliau, priestarauja kalbos faktams. 3.2.4. Kadangi pabréZiama, ,,kad ,,zymétos (sluoksniuotos — R. M.) aktualiosios skaidos“ savoka remiasi nukrypimu nuo tam tikro tipinio, gramatinémis funkcijomis uzkoduoto, aktualiosios skaidos modelio* (Holvoet 2003: 88-89), tai tampa aisku, kad Sis ,,zymétumas“ yra kitos prigimties, nei kontrastinés skaidos ar temos i8kélimo atvejais. Mat pastaraisiais atvejais nukrypimas nuo neutralaus akcentinio rémo ar jprastos ZodZiy tvarkos yra motyvuotas diskurso logikos (kontekstiniy presupozicijy), o ne viena ar kita tikrovés situacija atitinkan¢io gramatiniy funkcijy pasiskirstymo. Zinoma, neabejotinai aktualiosios sakinio skaidos prototipa sudaro tie atvejai, kai pirminé sakinio tema sutampa su jo subjektu, o antriné — su objektu. Tranzityvinio sakinio kanona atitinkantis Siy i8skirtinj gramatinj statusa turinéiy veiksmaZodinio santykio figiry linijinis iisidéstymas kartu liudija ir subjektu koduojamos informacijos santykine kognityvine svarba objektu perteikiamos informacijos atZvilgiu. Yra pagrindo manyti, kad, kai Sia asimetrija (daZniausiai jau uZkoduota patioje veiksmazodzZio semantinéje struktiroje) atliepia aktualioji sakinio skaida, jo konceptualizavimas (procesingas) vyksta sklandZiausiai’. Ta¢iau ar prasminga Zymétais vadinti nuo Sio nukrypstan¢ius kitus aktualiosios skaidos modelius, juolab jeigu jiems atstovaujanciy sakiniu gramatiniy funkcijy pasiskirstymas veiksmazodzio aktanty semantiniy vaidmeny arba jy leksiniy resp. referentiniy veréiy”? atzvilgiu yra funkciSkai motyvuotas, o ZodzZiy tvarka atrodo iprasta? ° Plg. Langackerio (2001: 44) igsakyta minti: ,,In particular, discourse tends to flow most smoothly when the participant chosen as subject is also the pivot corresponding to a salient topic. Ne visada 1Seina kalbéti apie gramatiniy funkcijy pasiskirstyma sakinyje jo veiksmazodzio aktanty semantiniy vaidmeny atzvilgiu. Kai skirtingy sakiniy predikatai 17 Rotanpas MIKULSKAS 3.2.4.1. Kuria prasme gramatiniy funkcijy pasiskirstyma vadinu funkci8kai motyvuotu'!? Pirmiausia kalbédamas apie adekvaty tikrovés fragmento konceptualizavima, profiliuojama atitinkamais sakiniy modeliais. Pagristai galétume manyti, kad pasirenkamo sakinio modelio adekvatumas Zymimai situacijai galiausiai priklauso nuo jo aktanty atliekamy archetipiniy semantiniy vaidmeny dispozicijos tame modelyje ir jos sugramatinimo laipsnio. Pavyzdziui, kanoninio tranzityvinio sakinio pagrinda sudaro vadinamasis ENERGIJOS PERDAVIMO GRANDINES ICM”, plg.: (7) Berniukas spyré kamuolj ir (juo) isdauzé langq. Siame sakinyje subjekto pozicija prototipiskai uZima agentas, 0 objekto pozicija (pozicijas) -aktyvaus agento veiksma patiriantys (ir dél to padétj erdvéje ar biivj keigiantys) negyvi daiktai, atitinkamai muveris (jis kartu ir instrumentas) ir patientas. Kad tokio sakinio gramatiniy funkcijy pasiskirstymas kognityviniu atzvilgiu yra motyvuotas, per daug irodinéti nereikia. Struktiriné tokiy sakiniy asimetrija glidi jau patioje jy veiksmaZodziy reikSméje ir patvirtinama prototipiniy jo aktanty. Apie kanoninio tranzityvinio sakinio struktiira galima pasakyti, kad ji ikoniSkai atkartoja ENERGIJOS PERDAVIMO GRANDINES modelio asimetrija. 3.2.4.2. Kitais atvejais gramatiniy funkcijy dispozicijos asimetrija néra tokia rySki (galétume tarti, kad ¢ia yra menkesnis semantiniy vaidmenu sugramatinimo laipsnis). Tuomet sakiniy konceptualizacijai bitina struktiriné asimetrija suvokéjo gali biti implikuojama i§ atitinkamy kognityviniy tikrovés modeliy, plg.: reiSkiami tuo pagiu veiksmazodziu, dazniausiai tenka kalbéti apie skirtinga gramatiniu funkcijy pasiskirstyma veiksmazodzio aktanty leksiniy resp. referentiniy veréiy atzvilgiu. “ Funkcinés motyvacijos savoka gali biti jvairiai suprantama. Patj termina galima vartoti ir diachronine prasme, juo jvardijant vadinamuosius sistemos spaudimo reigkinius, pavyzdziui, kai senesniy, paveldéty, kalbos struktary persitvarkymui motyvacija sukuria naujesniu, labiau sugramatinty, struktiry atsiradimas. Sia prasme funkcinés motyvacijos termina vartoja ir Holvoetas, kai naujesniy habeo tipo posesyviniy konstrukcijy atsiradima vietoje mihi est tipo senesniyjy aiskina pirmyjy didesniu sugramatinimu. Naujai pasirinktas ,turéjimo' predikatas leidzia posesyviniy sakiniy temai suteikti subjekto statusa ir taip ,,islyginti* Siuo atévilgiu egzistuojanti neatitikima analogiskuose mihi est tipo sakiniuose (plg. Holvoet 2005: 149). 2 Plagiau Zr. Langacker (2000: 23-34; 2002: 209-225). 18 Dél sintaksinio dviprasmiskumo (8) Vaikui yra temperatiiros. (9) *Temperatirai yra vaiko. Tokiy ir panasiy sakiniy gramatiniy funkcijy pasiskirstyma semantiniu vaidmeny atZvilgiu lemia inherentiné posesyviniy santykiy asimetrija, kuri bene rySkiausia yra kai visuma santykiauja su savo dalimi. 3.2.4.3. Kai kuriu, pavyzdziui, giminystés rySius profiliuojanéiy posesyviniy konstrukcijy sintaksiné asimetrija priklauso nuo kalbovo pasirenkamos konceptualizavimo perspektyvos, plg.: (10) Sie du vaikai turi mama. (11) $i mama turi du vaikus. Pagristai gali biti manoma, kad Siy dviejy sakiniy konceptualizavimo semantine baze sudaro apytikriai ta pati tikrovés situacija, tatiau jais koduojami du skirtingi tos situacijos profiliai. Be abejo, skiriasi ir aplinkybés, kuriomis gali biti i8tariamas vienas arba kitas sakinys. Taigi galétume tvirtinti, kad tokiu sakiniy semantinj kontrasta sudaro dvi skirtingos tos patios tikrovés situacijos konceptualizavimo perspektyvos. Vienos ar kitos perspektyvos pasirinkima ir fiksuoja alternatyvus gramatiniy funkcijy pasiskirstymas, tik Siuokart ne veiksmazodzio aktanty atliekamy semantiniy vaidmenu, bet jy leksiniy resp. referentiniy veréiy atzZvilgiu. Gramatiniy funkcijy dispozicijos asimetrija ¢ia sietina ne tiek su konceptualizuojamo tikrovés fragmento specifika, kiek su patiu konceptualizavimo pobidziu, kuris Siuo atveju ir sudaro funkcinés motyvacijos turinj. 3.2.4.4. Kitais atvejais alternatyvus giminystés santykio figiry pasirinkimas sakinio subjektu yra nulemtas dviejy skirtingy tikrovés situaciju kodavimo ir atitinkamai generuoja du skirtingo semantinio turinio sakinius, plg.: (12) AtvaZiavo nuotakos tévas. (13) Atvaziavo tévo nuotaka. Siuose sakiniuose vartojamy posesyviniy konstrukcijy pagrindinio démens ir jo modifikatoriaus pasirinkima (tad ir jy dispozicijos funkcine motyvacija) lemia dvi visiSkai skirtingos tikrovés situacijos. 3.2.4.5. Sintaksinés distribucijos motyvacija giminystés rySius profiliuojanéiose posesyvinése konstrukcijose primena padétis Siuo atzvilgiu 19 RoLANnpDAS MIKULSKAS ekvatyvinése konstrukcijose. PavyzdZiui, (14) ir (15) sakiniuose gramatiniy funkcijy pasiskirstyma aktanty leksiniy resp. referentiniy veréiy atZvilgiu lemia (kalbéjimo aplinkybéms adekvatus) i§ esmés tos patios situacijos konceptualizavimo perspektyvos pasirinkimas, plg.: (14) Mano gmona yra leidinio redaktoré. (15) Leidinio redaktoré yra mano zmona. Taéiau tokj pasirinkima gali riboti tikrovés reiSkiniy kategorizavimo ypatumai. Pavyzdiiui, vienpusé gramatiniy funkcijy dispozicijos asimetrija tegalima inkliuzijos santykj reiSkian¢iuose ekvatyviniuose sakiniuose, plg.: (16) Lititai yra kaciy giminés. (17) *Kateés yra litity giminés. 3.2.4.6. Kai kuriais atvejais dvi skirtingos i§ esmés tos patios tikrovés situacijos konceptualizavimo perspektyvos kalboje gali biti rei8kiamos prieSingos krypties predikatais, sudaran¢iais vadinamuju konversy poras: pirkti vs. parduoti; duoti vs. imti; dovanoti vs. gauti dovany; skolinti vs. skolintis ir pan., plg.: (18) Jonas dovanojo Onai géliy. (19) Ona gavo is Jono dovany géliy. Tokiuose sakiniuose gramatiniy funkcijy pasiskirstymas semantiniy vaidmeny atzvilgiu priklauso nuo komunikacijos tikslus atitinkanéio predikato pasirinkimo. Gal ir vertas démesio apibendrinimas, kad kalbovas prototipiskai renkasi vadinamaja agento perspektyva (apie tokios strategijos natiiraluma plg. Langacker 2001: 43) kaip (18) sakinyje, ta¢iau kodél recipiento pasirinkimas subjektu (19) sakinyje turéty biti laikomas maZiau funkciSkai motyvuotu, jeigu jis atitinka komunikacijos uzdavinius? 3.2.4.7. Konceptualizavimo perspektyva ir ja atitinkantis gramatiniy funkcijy pasiskirstymas semantiniy vaidmeny atZvilgiu kalboje gali biti reiskiami ne tik leksinémis, bet ir gramatinémis priemonémis, i8 kuriy pirmiausia minétina pasyvizacija, plg.: (20) Laidq veda zinomas Zurnalistas. (21) Laida yra vedama Zinomo Zurnalisto. DaZnai pasyvinéms konstrukcijoms pirmenybe teikti skatina ir diskurso 20 Dél sintaksinio dviprasmiskumo logika. Tarkime, anaforoje esan¢iy jvardziy referencijos nustatyma, tad ir tinkama ju interpretavima, palengvina tokia gramatiniy funkcijy dispozicija, kai tas jvardis kartu yra ir sakinio subjektas, plg.: (22) Neabejodamas isigyk siq kompiuterine programq. Neseniai 1 buvo iS esmés atnaujinta. Nors gramatinés struktiiros atZvilgiu pasyvinés konstrukcijos daznai pagristai laikomos zymétais atitinkamy aktyviniy konstrukcijy variantais (plg. Langacker 2002: 229-230), ta¢iau tokie kaip (22) pavyzdziai rodo, kad zvelgiant i§ diskurso perspektyvos jy gramatiniy funkcijy pasiskirstymas daZnai taip pat gali biti laikomas motyvuotu ir natiraliu. 3.2.4.8. Apibendrindami tai, kas pasakyta, galime teigti, kad jvairis sakiniy modeliai esti funkciSkai motyvuoti, jeigu jy gramatiniy funkcijy dispozicijos reiSkiama asimetrija yra ikoni8ka profiliuojamai situacijai. Kaip matéme, Sios asimetrijos kryptis gali biti lemiama objektyviy priezastiy, dazniausiai iSplaukian¢iy i§ paties veiksmaZodzio Zymimo proceso pobiidzio, bet ja gali lemti ir subjektyvios prieZastys, kaip antai tikrovés fragmento konceptualizavimo perspektyvos pasirinkimas, kurj savo ruoztu daZnai remia diskurso logika. 3.2.5. Gramatiniy funkcijy distribucijos funkcinés motyvacijos samprata misy diskusijai riipi tiek, kiek ja galima gristi atitinkamy sakiniy modeliu neZymétuma (resp. zymétuma). Paisydami tik gramatinés sakinio struktiros motyvu, Zymétais pirmiausia turétume vadinti visus tuos sakinius, kuriy gramatiniy funkcijy dispozicijos asimetrija yra prie3ingos krypties nei minéto ENERGIJOS PERDAVIMO GRANDINES ICM vektoriaus. Pastataji, kaip atsimename, ikoniSkai atliepia kanoninis tranzityvinis sakinys. Prie’ingos krypties struktiriné asimetrija bene aiskiausia yra pasyvinése konstrukcijose (Zinoma, jy gramatiniy funkcijy pasiskirstymas néra veidrodinis atitinkamos aktyvinés konstrukcijos atspindys: pasyviniy konstrukcijy agentai niekada netampa tiesioginiais jy objektais). Tad ,,gramatinis“ pasyviniy konstrukcijy Zymétumas yra akivaizdZiausias. 3.2.5.1. GrieZtai paisant gramatiniy motyvy zymétais turéty biti laikomi ir tokiy kaip (23) ir(24) sakiniy modeliai, plg.: (23) Gyventojai atgavo nusavintgq turtq. (24) Si kepuré yra Antano. 21 RoLANDAS MIKULSKAS Yra pagrindo manyti, kad sakiniy, kuriy predikatai sudaro konversy poras, konceptualizavimo semantine baze sudaro tas pats idealizuotas kognityvinis modelis. Ta¢iau tokio idealizuoto modelio pagrinda sudaran¢io proceso kryptis sutampa tik su vieno konversy poros nario profiliuojamo proceso kryptimi. Tad nors (23) sakinio subjekto (gyventojai) atliekamas veiksmas (atgavo) su tam tikromis islygomis tiek fizine, tiek psichine prasme gali biti traktuojamas kaip aktyvus (atitinkamai subjekto agentyvumas reiSkiasi sinkretiniu recipiento — beneficiento vaidmeniu), vis délto tokio aktyvumo »kryptis“ yra prieSinga nei pagrindiné, su energijos perdavimo grandine sutampanti, muverio (turto) judéjimo kryptis DAVIMO - GAVIMO ICM (jo schema Zr. Langacker 2002: 227). Sia krypti atitinka tik kito kalbamos konversy poros nario duoti profiliuojamo proceso kryptis. Sakiniu (24) reiSkiamo posesyvinio priklausymo santykio ,,aktyvusis“ narys yra Antanas ne tik todél, kad yra gyvas padaras, bet ir dél to, kad jam ¢ia galima priskirti ir tam tikra beneficiento, kurio psichinés energijos vektorius yra nukreiptas posesumo (kepurés) link, vaidmenj. Ta¢iau daiktavardis Antanas néra Sio sakinio subjektas. Subjekto (ir posesumo) pozicija tokio tipo sakiniuose (plg. dar Si kepuré priklauso Antanui) paprastai uzima negyva daikta Zymintis daiktavardis. Suprantama, kad be didesniy i8lygy sunku bity kalbeti apie tokiy sakiniy veiksmazZodziy profiliuojamo priklausymo santykio kaip proceso krypti. Jy struktiriné asimetrija remiasi kognityvinio posesyvinio santykio modelio asimetrija. Pastarosios pagrinda sudaro faktas, kad posesumas visada identifikuojamas posesoriaus atzvilgiu. Kitaip tariant, posesoriaus daiktavardis tampa Sios kognityvinés operacijos atskaitos taSku (reference point). Akivaizdu, kad tokiy kaip (24) sakiniy reiskiamo posesyvinio santykio konceptualizavimo kryptis yra prieSinga su ju fonologinés sekos ,,perskaitymo“ (procesingo siauraja prasme) kryptimi sutampan¢iai gramatiniy santykiy dispozicijos asimetrijai. Todél visi priklausymo santykj profiliuojantys sakiniai, nepaisant jy iprastumo, taip pat turéty biti laikomi Zymétais. Zymetais turéty biti laikomi ir daugelis kity sakiniy modeliy (tarp jy ir mums ripimas, kuriam atstovauja (1) ir (2) sakiniai), kuriy gramatiniy funkcijy pasiskirstymas ar tik jy dispozicija’ 8 Plg.: (® Vaikui jkando gyvaté. (ii) Gyvaté jkando vaikui. Abiejuose sakiniuose gramatiniy funkcijy pasiskirstymas jy veiksmazodzio aktanty 22 Dél sintaksinio dviprasmiskumo vienaip ar kitaip nukrypsta nuo tranzityvinio sakinio kanono, nors jy jprastumas ir adekvatumas perteikiamoms situacijoms (funkciné motyvacija) nekelia abejoniy. Pagrjstai galétume manyti, kad daugelio tokiy sakiniu iprastumas i8plaukia i$ komunikacijos poreikiy nulemto kartotinio ty paciy tikrovés situacijy konceptualizavimo. Dél to ir yra pagrindo kalbéti apie atskirus sakiniy tipus. Vadindami tokius sakinius Zymétais vien tik dél jy gramatinés strukttros nukrypimo nuo kanoninio modelio, mes daugeliu atzvilgiy nusizengiame kalbos fakty empirikai. Regis, kur kas prasmingiau skirtj ,,Zymétas vs. neZymétas“ sakiniy (ar ju tipy) apibiidinimui taikyti remiantis anks¢iau iSdéstyta funkcinés motyvacijos samprata. 3.2.5.2. Zinoma, sakiniy skirstymas j Zymétuosius ir nezymétuosius remiantis vien kanoninés gramatinés struktiiros kriterijumi yra kur kas paprastesnis. Galima numanyti, kad rémimasis Siame skirstyme funkcinés motyvacijos kriterijumi daugeliu atvejy gali biti problemi3kas, tad jo taikymo galimybés dar yra tirtinos. Ta¢iau jau dabar galime numatyti, kad funkcinés motyvacijos savoka prasminga remtis tais atvejais, kai yra pagrindo kalbéti apie nusistovéjusius sakiniy modelius, juolab apie sakiniy tipus. Jau pats konvenciniy sakiniy modeliy egzistavimas rodo esant vienokia ar kitokia jy atsiradimo funkcine motyvacija. Todél jprastiniai sakiniy modeliai ir atitinkama jy Zodziy tvarka de definitione turéty biti laikomi neZymétais. Laikantis Sio pozitirio, zymétomis bitty vadinamos tik atskiros jvairiy sakiniy modeliy realizacijos, sietinos pirmiausia su nejprasta aktualiaja skaida, pastaraja, Zinoma, suprantant kaip diskurso kategorija. Atitinkamai aktualioji skaida, paamanti funkciSkai motyvuota gramatiniy funkcijy pasiskirstyma, biity nezyméta. Suprantama, kad tokia neZyméta aktualioji sakinio skaida nebitinai turi sutapti su gramatiniy funkciju hierarchija. Nesunku numanyti, kad nuosekliai laikantis funkatliekamy semantiniy vaidmeny atzvilgiu yra tas pats, ta¢iau jy dispozicija fonologinéje sekoje yra atvirkstine (kaip ir aktualioji skaida). Nors abiem atvejais gramatiniy funkciyy dispozicija yra savaip motyvuota, yra pagrindo manyti, kad (i) sakinyje ji yra iprastesné nei (ii) sakinyje, nepaisant to, kad pastarajame jos reiskiamos asimetrijos kryptis sutampa su ENERGIJOS PERDAVIMO GRANDINES ICM vektoriumi. ™ Gia nepriimamas domén faktas, kad ir pati gramatiniy funkcijy hierarchija kai kurias atzvilgiais yra nevienareikmi8kai nustatoma. Omenyje turimi jvairius archetipinius semantinius vaidmenis koduojantys netiesioginiai objektai. Pavyzdiiui, datyvo netiesioginis objektas minetoje hierarchijoje daznai uzima aukétesne padét) nei 23 Rotanpas MIKULSKAS cinés motyvacijos principo biity panaikintas skirtumas tarp nezZymétos i zymétos sluoksniuotos aktualiosios skaidos. Stengdamiesi i8laikyti §j skis tuma, neiSvengtume prieStaravimu: tekty kalbéti apie sakiniy modeliu: kuriy gramatiniy funkcijy pasiskirstymas yra nezymeétas, o jy aktualio skaida zyméta. Zymétais tuomet vadintini tik kontrastinés skaidos ir te mos iskélimo atvejai, pirmiausia tie, kurie yra atpaZjstami i§ nejprastc zodziy tvarkos sakinyje. Zyméta aktualioji skaida j predikacijos fokus: arba rema, iSkelia tik ta Zodj, kurio Zymima informacija atsako j sakini presupozicijoje reiskiamas abejones ar klausimus. Galétume tarti, kad tc kia aktualioji sakinio skaida yra glaudZiai susijusi su specirinEmis (Holvoet terminais — papildomomis) jo presupozicijomis. 3.2.6. Kad zodziy tvarka sakinyje yra glaudZiai susijusi ne tik su grz matiniy funkcijy pasiskirstymu, bet ir su aktualiaja skaida, néra joki paslaptis (plg. Lyons 1999: 230). Ta¢iau nuojauta sako, kad tokiose kalbos: kaip lietuviy, kur zodziy tvarka sakinyje yra santykinai laisva, Siuo atZvi giu esama Siokios tokios specifikos. PaZitirékime j Siuos dalykus atidZiai Holvoeto (2003: 96) teigiama, kad ,,aktualioji skaida yra sakinio semat tinés struktiiros aspektas, kuris gali atsispindéti ir neatsispindéti Zodzi tvarkoje, BET ONTOLOGISKAI NUO ZODZIU TVARKOS YRA NEPRIKLAUSOMAS“ (iSskirt mano — R. M.). IS tiesy kai kurie Zymétosios skaidos atvejai yra atpazist: mi tik ig kontrastinio kir¢io, atitinkamos intonacijos ar / ir segmentini rodikliy vartojimo. Kartu pastebétina, kad visi sluoksniuotos aktualiosic skaidos atvejai, kurie, kaip nesunku jau suprasti, aprépia tai, ka sitila vadinti funkciskai motyvuotais sakiniy modeliais, yra esmiSkai susije s Zodziy tvarka juose. Ta netiesiogiai pripaZjsta ir Holvoetas teigdama kad ,,svarbus Zymétos nekontrastinés ir Zymétos kontrastinés aktualiosic skaidos skirtumas yra tai, kad pastaraja ne visada atspindi zodziy tvarke (ibid., 90). Vadinasi, zyméta nekontrastine (t. y. sluoksniuota) aktualiaj skaida visapa atspindi Zodziy tvarka sakinyje’®. Suprantama, kad nezymétc instrumentalio ar akuzatyvo objektai. Tai paai8kinama tuo, kad eksperiencerio vaidmuo iniciatyvumo hierarchijoje eina iskart po agento vaidmens, taigi Siuo atzvilgit kotiruojamas aukSéiau nei instrumento ar patiento vaidmenys (Zr. Langacker 2002: 238-239; plg. Holvoet 2003: 88). 8 Plg. dar ibid., 91: ,Jeigu aktualioji skaida nukrypsta nuo neZymeto, gramatinémis funkcijomis uzkoduoto modelio, ZopZ1U TVARKA TAMPA VIENINTELIU ARBA BENT PAGRINDINIU AKTUALIOSIOS SKAIDOS RODIKLIU“ (iSskirta mano — R. M.). 24 Dél sintaksinio dviprasmiskumo sluoksniuotos aktualiosios skaidos atveju juo labiau tinka kalbéti apie ja atitinkantj nezyméta Zodziu tvarkos modelj (ibid., 86). 3.2.6.1. Santykiné aktualiosios skaidos nepriklausomybé nuo ZodZiy tvarkos sakinyje Holvoeto (2003: 96-97) iliustruojama tokia sakiniy pora, plg.: (25) Jonukas labai gabus. (= 48) (26) Labai gabus tas Jonukas. (= 49) Teigiama, esa Siy sakiniy aktualioji skaida niekuo nesiskiria. Abiem atvejais tema esanti daiktavardis Jonukas, apie kurio referenta abiejuose sakiniuose sakoma, kad jis yra gabus. Taip tvirtinant pamirStama viena svarbi smulkmena: Sie du sakiniai prasminés skaidos atZvilgiu gali biti sulyginami tik tuo atveju, jeigu apvertus ZodZiy tvarka (26) sakinyje, prie vardo Jonukas dar priduriama apibréztumo deskripcija postverbinei daiktavardinei frazei teikiantis parodomasis jvardis tas. Nors daZnai ne be pagrindo tvirtinama, kad tikriniai vardai yra inherentiskai apibrézti (plg. Mikulskas 2006: 41), taéiau Siuo atveju prigimtinio vardo apibrézZtumo nepakanka apsisaugoti nuo nepageidaujamos (26) sakinio interpretacijos, pagal kuria Jonukas zymétu nauja, remine, sakinio informacija ir bemazZ automatiskai bity iStariamas su kontrastiniu kir¢iu, plg.: (27) Labai gabus (yra) Jonuxas, (0 ne Petriukas). Toks nepageidaujamas Zodziu tvarkos efektas sietinas su lietuviy kalbos specifika uZtikrinant diskurso esiniy koreferentiSkuma. Kaip Zinome, lietuviy kalba nepriklauso kalboms, kuriose daiktavardinés frazés apibréZtumas ar neapibréZtumas reguliariai zymimas atitinkamais artikeliais. Lietuviy kalboje aktualiojoje diskurso erdvéje minimy esiniy koreferentiskumas uZtikrinamas kitomis priemonémis, kaip antai parodomaisiais jvardZiais, apibréZiamaisiais biidvardziais, santykiniais kvantifikatoriais einan¢iais nezymimaisiais ar bendrumo jvardZiais ir kt. (plg. Mikulskas 2006: 33). Kai kurie faktai rodo, kad viena iS svarbesniy diskurso esiniy referencijos koordinavimo priemoniy lietuviy kalboje yra ZodZiy tvarka sakinyje. Visai suprantama, kad sakinio pradZioje, prototipinéje temos pozicijoje, pasakoma daiktavardiné frazé daZniausiai yra apibréZta, mat jos referentas jau yra ivestas j aktualiaja diskurso erdve: paprastai tik ta daiktavardiné frazé, kurios referentas yra identifikuotas, gali tapti atramos taSku tolimesnei sa25 RoLaNDAS MIKULSKAS kraStinius taSkus fiksuoja (asimetrija iformina) vadinamosios pirmojo ir antrojo kognityvinio iskilumo figiiros — trajektorius (trajector) ir ribozenklis (landmark). Abi Sios figiiros ar bent viena i3 jy — trajektorius (intranzityvinio veiksmazZodzio atveju) yra neatskiriami veiksmaZodzZio konceptualiosios struktiiros elementai. Jie suprastini kaip nominalinés referencijos bendriausia prasme atskaitos taSkai, be kuriy sunkiai yra jsivaizduojamas bet kuris procesas. Kognityviniais terminais apibréziamas veiksmazodinio santykio trajektorius ir ribozenklis ir sudaro pagrindiniy gramatiniy funkciju — subjekto ir objekto —- konceptualuyji pamata. Papildomos semantinés Siy sintaksiniy figtiry charakteristikos (vadinamieji archetipiniai agento, patiento, muverio, instrumento, eksperiencerio vaidmenys) indukuojamos is kalbos vartosenos, kurioje atsispindi atitinkamy kognityviniy modeliu (pagrindinis jy - ENERGIJOS PERDAVIMO GRANDINES ICM - buvo minétas ankséiau) prototipiniai dalyviai. 3.3.2. Dabar trumpam sugrizkime prie sluoksniuotos aktualiosios sakinio skaidos. Ji, kaip prisimename, faktiSkai yra susijusi su sakinio procesingo problemomis, o ne su diskurso logika. Sluoksniuotos aktualiosios skaidos savoka pagrindziantis teiginys, kad vienu metu nejmanomi du referencijos aktai, yra sietinas su démesio koncentravimo specifika, taigi turi psichologinj pamata. Kartu jis netiesiogiai nurodo j sudétinés (sintaksinés) struktiiros konceptualizavimui svarby laiko parametra. Biitent Sio procesinio laiko sanaudos ir lemia, kad aktualiojoje skaidoje jmanomos skirti pirminés ir antrinés temos. Nesunku pastebéti, kad jos savo esme yra labai artimos kognityvinéje gramatikoje skiriamoms santykinio i8kilumo figtiroms — trajektoriui ir riboZenkliui. Bitent ju dispozicija gramatiskai ir koduoja sakinio subjektas ir objektas. Formaliai Sis kodavimas pasireiskia nominatyvo resp. akuzatyvo linksniais arba atitinkama ZodZiy tvarka. Taip pat nesunku pastebéti, kad tie patys daiktavardinés frazés ,,inherentiniam temiskumui* svarbiis parametrai sudaro ir sakinio subjekto gramatine charakteristika. I3 to, kas pasakyta, tampa aisku, kad sakinio subjekta ir objekta apibréZus kaip pirmojo ir antrojo kognityvinio iskilumo sintaksinio santykio figitiras, Sios savokos i§ esmés perima sluoksniuotos aktualiosios skaidos metu iSskiriamy pirminés ir antrinés temy funkcijas, 0 pati temos savoka taip atpalaiduojama analitinéms diskurso reikméms. Kitaip tariant, kognityvisty isivestos trajektoriaus ir ribozenklio savokos igsprendZia sluoksniuotos aktualiosios skaidos Salininkams svarbias, i8 32 Dél sintaksinio dviprasmiskumo referencijos vs. predikacijos dichotomijos kylanéias, sakinio procesingo problemas. 3.3.3. Taip suprantamas temos ir subjekto sqvokas vienija ju apibréziamuy daiktavardiniy fraziy bendra — atskaitos taSko — funkcija. Tik 8ia funkcija temos ir subjekto daiktavardiiai atlieka kiekvienas savo dominijose. Vienos temos dominija gali sudaryti nuo vieno iki visos virtinés sakiniy. Bitent ju visy reiskiamy propozicijy turinj ir padeda tinkamai interpretuoti tas pats teminis daiktavardis. Subjekto, kaip atskaitos taSko, dominija neperzengia sakinio riby. Kitaip sakant, subjekto daiktavardis padeda deramai suvokti veiksmazZodziu reiSkiamo santykio turinj. Antrasis pagal svarba Siuo atZvilgiu yra sakinio objektas. Tad interpretuojant sakiniu reiSkiamos propozicijos turinj subjekto ir objekto daiktavardziai sudaro savotiska atskaitos taSky grandine, palyginama su tomis, kurias sudaro sudétiniy posesyviniy ar lokatyviniy konstrukcijy elementai (plg. mano motinos sesers vyro advokatas; Lietuviy kalbos gramatikos darbu treciqjj tomq rasi svetainéje, Soninés knygy spintos virsutinéje lentynoje, greta isrikiuoty Zurnalo Acta Linguistica Lithuanica numeriy). 3.3.4. Temos ir subjekto savokas atriboti padeda netik skirtingos atskaitos taSkais einan¢iy jy daiktavardziy dominijos, sutampantios tik ribiniu atveju, bet ir skirtinga 3iy atskaitos ta8ky padétis jy dominijy atZvilgiu. Temos daiktavardis paprastai lieka savo sukuriamo interpretacinio lauko iSoréje. [ jo, kaip atskaitos taSko, dominija sakiniai jtraukiami paisant vien tik diskurso raidos vidinés logikos. Tuo tarpu atskaitos taSko funkcija atliekantis subjekto daiktavardis yra imanentinis sakinio struktiiros elementas. Sis elementas abstrakéiu pavidalu gliidi jau pacioje veiksmazodzio savokoje (konceptualiojoje jo struktiroje), o sudarant finitinj sakinj ir parenkant jo koduojama situacija atitinkan¢ius aktantus tik semantiskai patikslinamas. 3.3.5. Jei manysime, kad bendra tema padeda deramai suprasti visos virtinés sakiniy reiSkiamy propozicijy turinius, tai kiekviename i8 Siu sakiniy rasime daiktavardine fraze (dazZnai jvardinj jos varianta), koreferenti8kq su ta tema’®. Galétume tarti, kad tokia tema funkcionuoja kaip visy 8 Tokia padétis yra kiek idealizuota. Kalboje j bendros temos interpretacinj lauka (ypaé jei imsime i8tisqa pastraipa) gali biti jtraukiami ir tokie sakiniai, kuriuose temai koreferentigka daiktavardine fraze yra nepasakoma ir gali biti apytikriai atkuriama tik impheitiskai. 33 ROLANDAS MIKULSKAS Siy daiktavardiniy fraziy bendras antecedentas. Kalbamos daiktavardinés frazés tampa savotiskais atramos ta8kais (pivots), leidzianéiais sakiniais predikuojamas savybes priskirti tinkamam referentui, kuri ir nurodo tema. Suprantama, kad Si koreferentiné daiktavardinés frazés funkcija isrySkéja tik diskurso eigoje. Remdamasis preliminariais savo pastebéjimais Langackeris (2001: 12-13) mano, kad koreferentinei atramos taSko funkcijai pirmieji kandidatai eilés tvarka yra subjektas, objektas arba siy dvieju posesorius. Jo jsitikinimu, i8samesni tyrimai Sia tendencija tik patvirtintu. Ankséiau aptarti duomenys rodo, kad lietuviy kalbos sakinio pradiZioje gana iprasta pasakyti tiesioginj ar netiesiogini objekta. Sis faktas leidzia spéti, kad lietuviy kalboje Langackerio sudaryta sakinio daliy — kandidaty atramos tasko funkcijai atlikti — hierarchija veikiausiai yra ne tokia grieZta, plg.: (38) Turétuméte paragauti miisy pyrago: (a) cia 1s kepamas pagal ypatingg receptq, (b) cia 4 kepa pagal ypatingg recepta, (c) Cia Jo resLa ugmaisoma pagal ypatingg recepta, (d) cia so TeSL4 uzmaiso pagal ypatingq receptq. 15 pirmo Zvilgsnio nelengva pasakyti, kuriam i§ komentaro varianty kalboje teikiama pirmenybé. Plg. dar: (39) Vakar tévq parsivezéme i§ ligoninés. PrieX savaite sam ten sékmingai paSalino apendiksq. (40) Siandien Lietuvos - Rusijos pasienyje sulaikyti jtartini asmenys. Is sy konfiskuotas didelis kontrabandiniy cigareciy kiekis. Tviréiau apie sakinio daliy pasirinkimo koreferentiniam atramos ta’ko vaidmeniui prioritetus galétume kalbéti tik atlike i8samesnius tyrimus. 3.4. Apibendrindami Sia kiek uZsitesusia diskusija aktualiosios sakinio skaidos tema, galime pasakyti, kad kognityvinés gramatikos raida ne tik suteikia galimybe naujai apibrézti temos savoka isimtinai diskurso analizés reikméms, bet ir leidZia aiSkiau skirti neZymétuosius ir Zymétuosius sakinio prasminés skaidos atvejus. O tai padeda geriau modeliuoti ir tos patios sintaksinés struktiros alternatyvaus ,,perskaitymo“ salygas. 4. | prasmine sakinio skaida zvelgdami lanks¢iau, nei tai leidzia sluoksniuotos aktualiosios skaidos samprata, atidziau paanalizuokime egzistenci34 Del sintaksinio dviprasmiskumo niy ir lokatyviniy sakiniy su predikatu biti semantika ir sintakse. Anks¢iau esame pastebéje, kad tos patios sintaksinés struktiros (tos pacios gramatiniy funkcijy distribucijos) sakinio skirtingas konceptualizavimas tam tikru mastu priklauso ir nuo jo aktualiosios skaidos. Dabar pabandykime atsakyti i klausima, ar Zyméta aktualioji sakinio skaida gali pakeisti sakinio tipa. 4.1. Pradzioje prisiminkime, kas apie kalbamy tipy sakinius sakoma aptariamame straipsnyje (Holvoet 2005: 139-147). Cia analizuojamus sakinius perraSykime kaip (41) ir (42): (41) Staléiuje yra sqsiuvinis. (= 1) (42) Sqsiuvinis yra staléiuje. (= 2) Sie du sakiniai sudaryti, regis, iS ty pa¢iy semantiniy elementu. Straipsnio autoriaus teigimu, bendras ju bruoZas yra tas, kad ir vienas, ir kitas reigkia ,,tam tikro dalyko buvima tam tikroje vietoje“. Kaip raSo autorius, »(1) ir (2) sakiniy prieSprieSa nepasireiSkia skirtingu gramatiniy funkcijy pasiskirstymu: abiem atvejais tas pats vardazodis (sqsiuvinis) eina veiksniu. PrieSprieSa susijusi su sakinio aktualiaja skaida, arba tiksliau — su jo nezymétu modeliu <...> Egzistenciniame sakinyje tema sudaro vieta, kurioje teigiama esant tam tikra daikta; rema sudaro teiginys apie Sio daikto egzistencija. Lokatyviniame sakinyje daikto egzistencija suponuojama, o reminj teiginj sudaro tik jo buvimas tam tikroje vietoje“ (ibid., 140). Toliau jis teisingai pastebi, kad aktualiosios skaidos skirtumas néra vienintelis Siy sakiniy skirtumas. IS tikryjy ty skirtumu, pasak straipsnio autoriaus, esama ir daugiau — ,visu pirma jie susije su veiksmazodzio biti reik’me. Egzistenciniame sakinyje Sio veiksmaZodzio reik’mé yra biitent egzistenciné — jis teigia daikto (bitybés) egzistencija“ (ibid., 140-141). 4.1.1. Taip tvirtinant tuo pa¢iu pripaZistama, kad-aktualiosios skaidos skirtumas néra vienintelé siy sakiniy semantinio kontrasto priezastis. TaGau lieka neaiskios aplinkybés, kurios skatina (41) sakinyje veiksmaZodziui biti suteikti batent ,,egzistencine“ reik’me, kai (42), lokatyviniame, sakinyje Sio veiksmazodzio reikSme, autoriaus Zodiiais, »apskritai sunku nurodyti* (ibid., 141). Nesunku jsitikinti, kad subjekto daiktavardzio apibréztumas lokatyviniame sakinyje ir jo neapibréztumas egzistenciniame sakinyje i8lieka vieninteliai pastoviis, nuo aktualiosios skaidos nepriklausomi (ta prasme, kad jos atzvilgiu yra pirminiai), sig sakiniy semantinés struktiiros elementai, leidZiantys ju veiksmazZodiius atitinkamai konceptualizuoti, t. y. 35 ROLANDAS MIKULSKAS suteikti jiems ,,lokalizavimo“ reik’me pirmuoju atveju ir ,,egzistencine“ reikSme antruoju. Norint paaiSkinti ,egzistencinés* veiksmazodzio biti interpretacijos sasaja su postverbinés daiktavardinés frazés neapibrézZtumu, uZtenka pasigilinti j patios egzistencijos predikacijos ontologija. Regis, teigti kurio nors esinio egzistencija jimanoma tik tuomet, kai abejojama dél jo statuso tikrovéje. Pagristai galétume tarti, kad formaliai Si ontologiskai bitina abejoné reiskiama minétos daiktavardinés frazés neapibréZtumu (ne veltui Sis su egzistencijos predikacija sietinas (ne)apibréZtumo efektas yra plaéiai aptartas literatiiroje; Zr. Lyons 1999: 236-246). Zinoma, taip teigiant nereikéty pamirSti, kad pagrindiné apibréztumo deskripcijos funkcija yra uztikrinti daiktavardinés frazés denotato koreferentiskuma aktualiojoje diskurso erdvéje, arba, papras¢iau tariant, nurodyti daiktavardinés frazés ir jos antecedento referenty tapatuma. Anksciau buvo parodyta, kad lietuviy kalbos sakinyje postverbinés daiktavardinés frazés neapibréZtumas prototipiskai implikuojamas i§ reminés jo pozicijos. Atidesnis Zvilgsnis j egzistencijos predikacijos raiska leidzia patikslinti, kad tokia su aktualiaja sakinio skaida ir jq atitinkan¢cia ZodZiy tvarka sietina daiktavardinés frazés neapibréztumo indikacija tik ikoniskai atliepia ontologines kalbamos propozicijos salygas, bet tiesiogiai su tos frazés referento padétimi tikrovéje néra susijusi. Juk pati apibréziamoji deskripcija tereiSkia j diskursa jau ivesto ar naujai ivedamo daiktavardinés frazés referento unikalios identifikacijos galimybes. Akivaizdu, kad kurio nors esinio statusas tikrovéje ir jo, kaip daiktavardinés frazés referento, statusas diskurso erdvéje néra tapatiis dalykai: apibréztos daiktavardinés frazés referentas gali biti instancijuotas bei identifikuotas ir mentalinéje (pavyzdziui, prielaidy, spéjimu, ekspektacijy) erdvéje. Ta¢iau apie egzistenciniy sakiniy raiskos ikoni8kuma leidZianti kalbéti stipri jy propozicijos ir postverbinés daiktavardinés frazés neapibréZtumo koreliacija perga minti, kad minétieji statusai kalban¢iuju samonéje daZnai tapatinami. Paprastai néra pagrindo abejoti dél apibréztos daiktavardinés frazés referento egzistencijos tikrovéje, sakytume, ji ,,naiviai“ suponuojama. Ir atvirkS¢iai, naujai j diskursa jvedamas (neapibréztos daiktavardinés frazés) referentas tokios ,,egzistencinés“ presupozicijos neturi, tad prireikus ji gali biti teigiama. 4.1.2. Prototipiniu egzistencinés propozicijos ir postverbinés daiktavardinés frazés neapibréztumo koreliacijos pobiidziu galime jsitikinti pabande isivaizduoti, kad (41) sakinyje teigiama ne bet kurio, o konkretaus (neseniai 36 Dél sintaksinio dviprasmiskumo pokalbyje minéto) sasiuvinio egzistencija (t. y. buvimas staléiuje). Tokia sakinio interpretacija yra jmanoma, bet maziau tikétina, plg.: (43) Ar staldiuje yra sqskaity sqsiuvinis? (a) ?Taip, staldiuje yra tas sqsiuvinis. (b) Taip, tas sqsiuvinis staldiuje yra. Sis pavyzdys, be kita ko, rodo, kad apibréZta daiktavardine fraze, patvirtinant jos referento egzistencija, jpras¢iau sakyti sakinio pradZioje. Tai ir suprantama, nes (b) sakinio rema tesudaro ta patvirtinima reiSkiantis veiksmazZodis yra. 4.1.3. Jeigu (41) sakinyje vis délto kalbama apie konkrety, ankséiau minéta, sasiuvinj, tai jame reiSkiama vieta greitiausiai bus pabréZiama kontrastiniu kiréiu, plg.: (44) Sratciuse yra sqsiuvinis, (bet ne ant stalo). Nesunku pastebeti, kad Sis sakinys aktualiosios skaidos atzvilgiu yra Zymétasis (42), lokatyvinio, sakinio variantas: ta rodo ne tik kontrastinis remos (Srazciwe) kirtis, bet ir neiprasta jos padétis zodzio pradiioje. Taigi (44) sakinys nieko bendro su egzistenciniu teiginiu neturi. 4.1.4. Jeigu teisingai siejame egzistencijos predikacijos ontologines salygas su postverbinés daiktavardinés frazés neapibréZtumu, tai bent i8 pirmo zvilgsnio sunku paaiskinti visai iprasta inherentiSkai apibréztais laikomy tikriniy vardy vartojima egzistenciniuose sakiniuose, plg.: (45) Kambaryje yra Jonas. Bet taip vartojamo vardo inherentinis apibréZtumas tereiSkia, kad jo turétojas yra pazjstamas paSnekovams. Toks apibréZtumas yra semantinés prigimties (jo pamata sudaro TIKRINIU VARDU ICM) ir jis jokiu biidu nenurodo j koreferentiska daiktavardine fraze aktualiojoje diskurso erdvéje, arba, kitaip tariant, jis neimplikuoja antecedento. Kadangi Si implikacija yra biitina daiktavardinés frazés temiSkumo salyga, jos neturédamas tikrinis vardas laisvai gali uzimti remine pozicija egzistenciniame sakinyje. 4.1.5. Tikriniy vardy vartojimo egzistenciniuose sakiniuose specifika pary8kina dar viena Siy sakiniy ikoni8kumo aspekta. Naiviame pasaulévaizdyje Zmogaus ar apskritai gyvo padaro egzistencijos klausimas tapatinamas su jo gyvybés klausimu: negyvas Zmogus neegzistuoja! Aptariamo tipo 37 RoLanpas MIKULSKAS sakiniuose teigiant asmens, vardo turétojo, egzistencija retai kada turima omenyje jo gyvybé: egzistencija ¢ia suprastina kaip to asmens buvimas tam tikroje vietoje. Na, o to asmens gyvumas, t. y. egzistencija apskritai, tokio tipo sakiniuose daZniausiai nekvestionuojamas, jis tiesiog suponuojamas, arba priimamas kaip duotybé. Taip, kalbédami apie asmenis, galétume skirti ju egzistavima (buvima) kurioje nors vietoje ir egzistavima (gyvenima) apskritai. Teigiant daikty egzistencija kalbamo tipo sakiniuose, paprastai ji taip pat lokalizuojama. Tik Siuo atveju, regis, daiktu buvimas kurioje nors vietoje sutapatinamas su jy egzistavimu pasaulyje apskritai. 4.1.6. IS 8iy pastebéjimy galime padaryti viena svarbia iSvada: egzistenciniuose sakiniuose su veiksmazZodZiu bati retai kada kalbama apie daikto ar asmens egzistencija apskritai, ju egzistencijos teigimas kalbovui resp. klausovui yra svarbus tik tiek, kiek Sie objektai yra jiems pasiekiami arba prieinami jy kontrolei. Kitaip tariant, tokiy sakiniy predikato (biti) ,egzistenciné reikSmé prototipiskai implikuoja beneficienta. Jeigu tai yra tiesa, tai visai suprantamas posesyvinés mihi est tipo konstrukcijos atsiradimas ir vartosena greta egzistenciniy veiksmazodzio biti sakiniy. Taip pat yra lengvai paaiSkinama ir lokatyvy vartosena pastaruosiuose: objekto buvimo vietos nurodymas kartu Zymi ir jo prieinamumo laipsni. 4.1.7. Pagristai galétume manyti, kad prototipiskai lokalizuojama kurio nors daikto egzistencija aptariamo tipo sakiniuose ikoniSkai atliepia ji ivardijanéio daiktavardZio neapibréztumas, o veikiau — tokiu biidu reiSkiamas jo netemiskumas, kuris signalizuoja, kad tas daiktavardis aktualiojoje diskurso erdvéje neturi antecedento. Kitaip tariant, daiktas, kurio egzistencija teigiama tokiame sakinyje, paprastai j diskursa jvedamas pirma karta. Toksai tikrovéje lokalizuoto daikto egzistencijos ir aktualiojoje diskurso erdvéje ,nelokalizuoto* daiktavardZio (jo referentas Sioje erdvéje néra unikaliai identifikuojamas) ikoniSkumas yra atvirkStinis. Nesunku suprasti, kad jo pamata sudaro daikto prieinamumo pokalbio dalyviams tikrovéje sutapatinimas su atitinkamo daiktavardzio referento ,,prieinamumu“ (t. y. atpaZistamumu) aktualiojoje diskurso erdvéje. Atsizvelgiant j visa tai, aptariamo tipo egzistenciniy sakiniy aktualioji skaida ir ja atitinkanti zodziy tvarka juose gali biti laikomos funkciskai motyvuotomis. Todél nezymétu pelnytai gali biiti vadinamas ne tik (42), lokatyvinis, sakinys, bet ir atvirkStinés ZodZiy tvarkos (41), egzistencinis, sakinys. 38 Dél sintaksinio dviprasmiskumo 4.2. Atvirkstiné aktualioji skaida yra pirmiausia j akis krentantis skiriamasis aptariamo tipo egzistenciniy ir lokatyviniy sakiniy bruozas. Jeigu Sis bruoZas yra esminis tipologinei jy klasifikacijai, tai jvairiis Zymétos aktualiosios Siu sakiniy skaidos variantai neturéty tiek pakeisti jy reik8més, kad keistysi ir sakinio tipas, t. y. egzistencinis sakinys tapty lokatyviniu ar atvirk8tiai. Tokie pavyzdziai, kaip anksciau minétas (44), neturéty klaidinti. Nors Sio sakinio ZodZiy tvarka yra tokia pati kaip ir (41), egzistencinio, sakinio, nekorekti8ka jj biity su pastaruoju gretinti, nes fakti8kai jis yra zymétasis (42), lokatyvinio, sakinio variantas. Regis, kalbamy sakiniy tipologine priklausomybe jy aktualioji skaida ir ja atitinkanti Zodziy tvarka lemia tiek, kiek ji padeda i8reikSti ar atpazinti jy subjekto daiktavardzio neapibréZtuma vienu atveju ir apibréZtuma kitu'®. PavyzdZiui, lokatyviniam sakiniui biidinga teminé subjekto daiktavardzio padétis (42) sakinio pradzioje kartu nurodo ir biting lokacijos raiSkai to daiktavardzio apibréztuma: tik identifikuotas referentas gali biti lokalizuojamas. Norédami tokj sakinj interpretuoti kaip egzistencinj, pirmiausia turime ,,panaikinti« jo subjekto daiktavardzio apibréZtuma. Tai paprastai jmanoma tik jam kontrastiniu kiréiu suteikiant reminj statusa, plg.: (46) Sasiuvinis yra stalciuje, (0 ne piestukas). Bet Sis sakinys yra (41), egzistencinio, sakinio Zymétasis variantas. 4.3. Kai subjekto daiktavardZio apibréZiamoji deskripcija rei8kiama eksplicitiskai, tipologiné kalbamy sakiniy nepriklausomybé nuo Zymétos aktualiosios jy skaidos yra dar akivaizdesné. Bent jau taip esti, kai daikta- © Plg.: (1) Antanas namo grizo velai vakare. Varkinas buvo visai nustwares nuo kojy. Gi) Sigitas parsirado tik naktj. Bricavininea iki namy pavézéjo bendradarbiai. Nesunku pastebéti, kad sakinio pradzioje esanéia atramine daiktavardine fraze nuo antecedentinés temos fonologineje sekoje skiria trumprausias galimas atstumas. Pagristai galétume manyti, kad taip ekonomi8kiausiu bidu uZtikrinama jos koreferentiskumut bitina apibrézta interpretacija. Nors apibreztumas yra esminis atraminés daiktavardinés frazes, tradici8kai vadinamos tiesiog tema, bruozZas, nederéty Sios aktualiosios skaidos figiros sutapatinti su apibreZta daiktavardine fraze - Sios savokos apibreziamos skirtingais pagrindais. Suprantama, kad su darktavardinés frazés preverbiniu apibréZtumu ir postverbiniu neapibreztumu koreliuojanti aktualioji sakinio skaida yra neZyméta. Fakti8kai tik tokia aktualioji skaida galéty biti laikoma tipologiniu atavilgiu klasifikuojamy sakiniy semantinés struktiros savastimi. 39 RoLanpas Mrkutskas vardinés frazés neapibrézZtuma egzistenciniuse sakiniuose Zymi neapibréZto kiekio genityvas, plg.: (47) Staléiuje yra sqsiuviniy. Sis sakinys galety biti atsakymas j klausima Kas yra staléiuje? Tokio sakinio subjekto daiktavardj iskélus j tema, jo egzistencinis pobiidis i8lieka lengvai suvokiamas, plg.: (48) Ar dar yra (kur) sqsiuviniy? Sqsiuviniy (tai) yra (staléiuje). Sio sakinio rema tebesudaro egzistencija teigiantis predikatas yra. Tos patios Zodziy tvarkos sakinys gali turéti ir kitos riies Zyméta aktualiaja skaida kaip rema kontrastiniu kiréiu igskiriant tik vieta (sra:cruse). Zinoma, tokio sakinio presupozicija yra kiek kita, plg.: (49) Kur (dar) yra sqsiuviniy? (Jy (= sqsiuviniy) yra) starciuse. Idomu, kad tokios skaidos sakinio egzistencinis predikatas atsiduria teminéje puséje, taigi turi presupozicijos statusa. | tai atkreipia démesj ir Holvoetas (2005: 142) nagrinédamas analogiska sakinj Saldainiy yra dézutéje (= 8). Nors tokiy kaip (49) ir (= 8) sakiniy aktualioji skaida primena atitinkamy lokatyviniy sakiniy aktualiaja skaida, juos, pritardami Holvoetui, galéetume laikyti egzistenciniais sakiniais. Ir 8tai kodél: Siuose sakiniuose presuponuojama daiktavardinés frazés referento egzistencija yra kito pobiidzio nei lokatyviniuose sakiniuose. Pastaruosiuose dél lokalizuojamo referento tikroviskumo (t. y. dél jo egzistavimo tikrovéje ) neabejojama. O pirmuosiuose sakiniuose daroma tik prielaida dél jy subjekto daiktavardzio referento egzistavimo tikrovéje. Galétume net tarti, kad Sio referento egzistencija yra presuponuojama tik prielaidy, arba spéjimy, mentalinéje erdvéje. | tokios hipotetinés egzistencijos presupozicija aiskiausiai nurodo neapibréZto kiekio genityvas. Neabejotinai tokiy kaip (49) ir (= 8) sakiniy funkcija yra sia spéjama daiktavardinés frazés referento egzistencija patvirtinti. Vis délto tenka pastebéti, kad Sis egzistencijos patvirtinimas kalbamuose sakiniuose reiskiamas savitai. Tikétina, kad j (49) pavyzdyje keliama klausima daZniausiai sulauksime atsakymo — staldiuje. Ta¢iau vienas pats lokatyvas spéjamos daikto egzistencijos patvirtinti negali, tik kartu su veiksmazZodziu buti (prisiminkime, kad jeigu daiktas kur Nors yRa, tai jis yrA apskriTal). Vadinasi, nors (49) sakinyje predikatas yra priklauso 40 Del sintaksinio dviprasmiskumo temai, su remoje esanéiu lokatyvu staldiuje jis sudaro viena predikata. Bendriau $j predikata galétume perteikti kaip biti kame. Nors formaliai toks predikatas primena tipiSka lokatyviniy sakiniy predikata (pladiau Zr. Holvoet, Cizik-ProkaSeva 2005: 74-78), ta¢iau dél savo diskurso lygmeniu i8rySkéjanéios papildomos funkcijos — patvirtinti spéjama referento egzistencija — jis laikytinas egzistenciniu. Taip teigdami faktiskai galétume pritarti Holvoeto (2005: 142, 2 ignaSa) pateikiamai galimai alternatyviai (= 8) sakinio interpretacijai, pagal kuria jo predikatu yra sinkretiskai reiskiama ir egzistencija, ir lokacija. Kitaip tariant, veiksmaZodis biiti Siame sakinyje yra tuo paciu metu ir egzistencinis, ir lokatyvinis. Tuomet tokiy kaip (49) ir (=8) sakiniy tipa galétume apibidinti kaip tarpinj tarp egzistenciniy ir lokatyviniy. Bet tuomet ir turétume pripazinti, kad Zymétoji aktualioji skaida gali bent jau stipriai ,,paplauti* sakinio tipologinés priklausomybés pamatus. Siaip ar taip, jeigu tokius sakinius, vadovaudamiesi labiau funkciniais nei formaliais sumetimais, vis délto priskirsime egzistenciniam tipui tai vargu ar nenusizengdami kalbos faktams galésime juose privalomus lokatyvus vadinti periferinémis (ar fakultatyviosiomis) sakinio dalimis (plg. Holvoet 2005: 146). 4.4. Taigi, kad ir kaip varijuoty prasminés skaidos atZvilgiu, egzistenciniai sakiniai islieka egzistenciniais, o lokatyviniai — lokatyviniais. Pati viena zyméta aktualioji skaida nepajégi pakeisti tipologinés ju priklausomybés. Toliau matysime, ar Sis teiginys yra pritaikomas pla¢iau. 5. Pagaliau galime pereiti prie tokiy kaip (1) ir (2) sakiniy analizés. Paprastumo deélei aptarsime tik pirmaji i$ ju, pateikdami ji kaip (50): (50) Onutés Zalios akys. Aptardamas struktirinj tokiy kaip (50) sakiniy iSskirtinuma Holvoetas pastebi, kad biidvardinio modifikatoriaus juose praleisti negalima, ,,nes greiciausiai jokiomis aplinkybémis ZodZiy seky Onutés akys, Petro charakteris negalétume laikyti sakiniais“. Pasak straipsnio autoriaus, ,,<...> biidvardis Gia biitinas todél, kad jis i8rei8kia pagrindinj sakinio predikata“ (Holvoet 2005: 153). I8 tiesy Sis teiginys yra teisingas tik tada, jeigu bidvardis aptariamame sakinyje yra suvokiamas kaip predikatyvas. Tokia interpretacija reiskia, kad subjekto daiktavardis akys su posesyviniu genityvu Onutés sudaro netestinj jungini, plg.: 41 RoLANDAS MIKULSKAS Interpretuojamas kaip posesyviné turéjimo konstrukcija (50) sakinys tuomet priminty panagia konstrukcija su datyvu, kuri lietuviy kalboje téra reliktiné (Holvoet 2005: 150), plg.: (69) Vaikui (yra) sloga. (= 23) (70) ?Onutei (yra) Zalios akys. Mihi est tipo konstrukcija turéjimo santykiui reikSti lietuviy kalboje tebevartojama tais atvejais, kai posesorius gali biti suvokiamas ir kaip tam tikros biisenos patyréjas — eksperienceris. I8 principo ir (70) sakinys yra imanomas, tatiau jis skamba archajikai, nors pana’i konstrukcija — Bijiinéliui Zali lapai (Sukys 1998: 162) - yra paliudyta tarmése. §j sakinj savo straipsnyje cituodamas Holvoetas (ibid., 159) spéja, kad datyvas Sioje konstrukcijoje turéty biti senesnis uz genityva. Bet jeigu yra teisingas ankstiau iSkeltas teiginys, kad mihi est tipo posesyvinei konstrukcijai pradzia davé egzistencinis sakinys, tai bent jau kilmés atzvilgiu nekorektiska biity ja gretinti su konstrukcija, kurioje posesorius rei8kiamas daiktavardzio genityvu’’. Mat pastarosios konstrukcijos kilmé sietina su temos iskélimu, o pasak Holvoeto (ibid., 159), ir posesoriaus i&kélimu i§ atitinkamo daiktavardinio junginio (j sakinio argumenty lygmenj). Dél tokios kilmés kalbamai konstrukcijai netinka taikyti ir su egzistencijos predikacija siejama neiginio genityvo testa. 5.5.3. Sakiniu (50) reiSkiama predikacija interpretuoti kaip turéjimo santykj tarp asmens ir jam biidingo atributo padeda tam tikri specifiniai # 18 principo tokiy ,,posesyvikai* perinterpretuoty kalbamo tipo sakimiy daiktavardzio genityvas galétu biti keitiamas datyvu ypaé tais atvejais, kai toks genityvu Zymétas posesyvinio santykio subjektas (posesorius) suvokiamas dar ir kaip Sio santykio beneficientas. Galétume net teigti, kad Sie posesyvine reikime jgije sakiniai atspindi tarpinj vadinamojo posesoriaus iskélimo j sakinio argumenty lygmenj etapa. Nesunku pastebéti, kad tokiy sakiniy posesoriaus genityva pakeitus beneficiento datyvu, jie fakti8kai sutaptu su mihi est tipo posesyvine konstrukcija. Galima spéti, kad dabar toks keitimas yra sunkiau jsivaizduojamas (0 grieZéiau tariant — blokuojamas) tik todel, kad posesyviné turéjimo konstrukcija su datyvu dabartinéje lietuviy kalboje yra beveik i&stumta naujesnes habeo tipo konstrukcijos. Ta¢iau tikétina, kad praeityje dalis ,posesyviskai* perinterpretuoty aptariamo tipo sakiniy, dél semantiniu priezasciy datyvui juose pakeitus genityva, sutapo su posesyviniais mihi est tipo sakiniais, atsiradusiais i8 egzistenciniy sakiniy. Siai hipotezei patvirtinti reikety papildomy diachroniniy tyrimy. 48 Dél sintaksinio dviprasmiskumo kontekstai, kuriuose tie asmens atributai tampa ,,paklausiis“, disponavimas jais gali biti vienaip ar kitaip naudingas tam asmeniui, plg.: (71) Onutés (yra) dailios kojos ir liaunas liemuo — galéty dalyvauti grazuoliy konkurse. PanaSiomis aplinkybémis vartojama (71) sakinj drasiai galétume keisti posesyvine konstrukcija su turéjimo predikatu, plg.: (72) Onuté turi dailias kojas ir liaunq liemenj — galéty dalyvauti grazuoliy konkurse. 5.6. Visa tai apibendrindami galime tvirtinti, kad jvairioms galimoms (50) sakinio interpretacijoms pamata suteikia dviejy sakiniy tipy modeliai: jungties konstrukcija ir (tipologiSkai lokatyviniams sakiniams artima) posesyviné priklausymo konstrukcija. Abiem atvejais nagrinétasis sakinys aktualiosios skaidos atZvilgiu laikytinas Zymétu. (50) sakinj suvokti kaip atvirk8tinés Zodziy tvarkos posesyvinio priklausymo sakinio Zalios akys yra Onutés Zyméta varianta galime tik ypatingomis aplinkybemis, kurios leidZia priklausymo objekta (akis) laikyti santykinai savaranki’ku. Kai pamatu (50) sakinio interpretacijai imame jungties konstrukcija Onutés akys yra Zalios, tai pastarosios atZvilgiu jis gali turéti dvejopa Zymétuma. Kadangi aptarto straipsnio autoriaus buvo pabréZiamas (50) sakinio neutralumas intonacijos ir kontrastinio kir¢io atzvilgiu, tai priimtiniausia ji laikyti jungties konstrukcija su iSkeltine tema. Ta¢iau faktas, kad tokiy kaip (50) sakiniy zodZiy tvarka taip pat atrodo neutrali, ver¢ia pernelyg nesureikSminti jy kilmés struktiros ir ieSkoti kitos nei temos iskélimas motyvacijos tai tvarkai pagristi. 5.6.1. Jeigu (50) sakinio zodziy tvarka laikome nezyméta, tai ja galétu pagristi tik tokia jo konstituenty struktira, kurioje pradzios daiktavardzio genityvas (Onutes) nebelaikomas posesyvinio daiktavardinio junginio dalimi. Galimy interpretacijy analizé parodé, kad tokios sakinio skaidos tikimybé yra sietina su galimybe jj konceptualizuoti, viena vertus, kaip ekvatyvine arba askriptyvine konstrukcija, kita vertus, kaip posesyvine turéjimo konstrukcija. Alternatyvios nagrinéto sakinio konceptualizavimo kryptys suponuoja ir alternatyvy gramatiniy funkcijy pasiskirstyma jame. 49 Rotanpas MikuLsKkas 5.6.2. Jeigu teisingai pabréziama, kad pagrindiné tokiy kaip (50) sakiniy paskirtis yra apibiidinti asmenj pagal jam biidinga atributa, tai ekvatyvine ar askriptyvine jy interpretacija reikéty laikyti labiau priimtina. Kalboje paliudytos funkcinés tokios interpretacijos apybraiZos faktiSkai ir leidzia kalbéti apie atskira semantinj sakiniy tipa. Bet, esant palankiam kontekstui, neatmestina ir tokiy sakiniy posesyvinés interpretacijos galimybé. Taéiau sunku nepastebéti ir formalaus nagrinéto sakinio neadekvatumo abiem minétoms interpretacijoms. Pirmuoju atveju daiktavardzio genityva (Onutés) tenka laikyti sakinio subjektu, antruoju atveju ji tenka laikyti turéjimo predikato argumentu. Tiek subjekta, tiek ir turéjimo konstrukcijos posesoriy koduoti genityvu lietuviy kalbos aktyviniam sakiniui néra bidinga. 5.6.3. Beveik visas minétas (50) sakinio interpretavimo galimybes savo straipsnyje aptaria ir Holvoetas, ta¢iau ieskodamas vienintelés teisingos jo interpretacijos jis padaro metodologiniu podiiiriu neteisinga iSvada, esq sintaksiné tokio tipo sakiniy struktiira yra dviprasmiska. Regis, teisingiau biity manyti, kad pasirinkus viena ar kita Siu sakiniy konceptualizavimo krypti, tampa vienprasmiska ir jy sintaksiné struktira. Be to, jeigu apskritai yra pamato kalbéti apie atskira aptartyu sakiniy tipa, tai hibridiniu ji galima bity vadinti ne todél, kad ,visa konstrukcija bity galima apibiidinti kaip tarpine tarp turéjimo ir priklausymo konstrukcijy* (ibid., 158) o dél to, kad paveldéta Siy sakiniy forma neatitinka naujy ju konceptualizavimo tendenciju. LITERATURA Bocustawskt, A. 1977: Problems of the Thematic-Rhematic Structure of Sentences. Warszawa: Paristwowe Wydawnictwo Naukowe. Downine, P., Noonan, M., eds., 1995: Word Order in Discourse. Amsterdam: John Benjamins. Givon, T. 1984: Syntax: A Functional-Typological Introduction. Vol. 1. Amsterdam: John Benjamins. Gotppere, A. E., ed., 1996: Conceptual Structure, Discourse and Language. Stanford, CA: Center for the Study of Language and Information. 50 Del sintaksinio dviprasmi8kumo Forrest, L.B. 1996: Discourse Goals and Attentional Process in Sentence Production: The Dynamic Construal of Events. In: Gotppere, ed., 1996, 149-161. Hotvoet, A. 2003: Aktualiosios skaidos problemos. In: Ho.vorr & Jupzentis, red., 2003, 79-98. Hotvorr, A. 2005: Intranzityviniy sakiniy tipai: egzistenciniai, lokatyviniai ir posesyviniai sakiniai. In: Hotvorr & Mikuskas, red., 2005, 139-160. Hotvoer, A., Crztk-ProKaseva, V. 2005: Papildiniai ir aplinkybés. In: Ho.vorr & Mikutskas, red., 2005, 65-92. Hotvoet, A., Jupzentis, A., red., 2003: Sintaksiniy ry3iy tyrimai. Vilnius: Lietuviu kalbos institutas. (Lietuviy kalbos gramatikos darbai, 1.) Hotvoet, A., Mixutskas, R., red., 2005: Gramatiniy funkcijy tyrimai. Vilnius: Lietuviu kalbos institutas. (Lietuviy kalbos gramatikos darbai, 3.) Hotvoer, A., Mikutsxas, R., red., 2006: Daiktavardinio junginio tyrimai. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas. (Lietuviy kalbos gramatikos darbai, 4.) Houvoer, A., TAMULIONIENE, A. 2006: ApibrézZtumo kategorija. In: Ho.vorr & Mikutsxas, red., 2006, 11-32. Hupson, R. A. 1984: Word Grammar. Oxford: Basil Blackwell. Jackenporr, R. 1977: X-Bar Syntax: A Study of Phrase Structure. Cambridge, MA / London: MIT Press. Laxorr, G. 1969: On Derivational Constraints. Papers from the Fifth Regional Meeting of the Chicago Linguistic Society. Chicago: Chicago Linguistic Society, 117139. Laxorr, G. 1970: Repartee, or a reply to “Negation, conjunction and quantifiers”. Foundations of Language 6, 389-422. Laxorr, G. 1987: Women, Fire, and Dangerous Things: What Categories Reveal about the Mind. Chicago / London: University of Chicago Press. Lancacker, R. W. 1991: Foundations of Cognitive Grammar. Vol. 2, Descriptive Application. Stanford, CA: Stanford University Press. 51 Rotanpas MikuLskas Lancacker, R. W. 2000: Grammar and Conceptualization. Berlin / New York: Mouton de Gruyter. LANGACKER, R. W. 2001: Topic, Subject, and Possessor. In: Simonsen & ENDRESEN, eds., 2001, 11-48. Lanoacker, R. W. 2002: Concept, Image, and Symbol: The Cognitive Basis of Grammar. Berlin / New York: Mouton de Gruyter. Li, Cu. N., ed., 1976: Subject and Topic. New York: Academic Press. Li, Cu. N., Tuomson, S. A. 1976: Subject and Topic: A New Typology of Language. In: Li, ed., 1976, 457-489. Lyons, Cur. 1999: Definiteness. Cambridge: Cambridge University Press. Keenan, E. L., Comrie, B. 1977: Noun phrase accessibility and Universal Grammar. Linguistic Inquiry 8 (1), 63-99. Mixuiskas, R. 2006: ApibréZiamyjy bidvardziy apraso perspektyva. In: Hotvoer & Mixuisxas, red., 2006, 33-65. Nuyts, J., Peperson, E., eds., 1997: Language and Conceptualization. Cambridge; Cambridge University Press. Simonsen, H. G., Enpresen, R. Tu., eds., 2001: A Cognitive Approach to the Verb: Morphological and Constructional Perspectives. Berlin / New York: Mouton de Gruyter. Suxys, J. 1998: Lietuviy kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir norma. Kaunas: Sviesa. Taytor, J. R. 2002: Cognitive Grammar. Oxford: Oxford University Press. Tomuin, R. S. 1995: Focal Attention, Voice, and Word Order. In: Downinc & Noonan, eds., 1995, 517-554. Tomuin, R. S. 1997: Mapping Conceptual Representations into Linguistic Representations: The Role of Attention in Grammar. In: Nuyts & PEDERSON, eds., 1997, 162-189, 52 Del sintaksinio dviprasmiskumo van Hokk, K. 1995: Conceptual Reference Points: A Cognitive Grammar Account of Pronominal Anaphora Constraints. Language 7 (2), 310-340. vaAN Hoek, K, 1997: Anaphora and Conceptual Structure. Chicago: University of Chicago Press. Rolandas Mikulskas Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio 5, 10308 Vilnius, Lietuva mikulskai@takas. It 53