Kalnuotų vietų įvardijimas nekalnuotoje Lietuvos teritorijoje (remiantis Joniškio rajono vietovardžiais)

Acta Linguistica Lithuanica LVI (2007), 23 - 40 Kalnuoty viety ivardijimas nekalnuotoje Lietuvos teritorijoje (remiantis JoniSkio rajono vietovardZiais) NeRWA BARTKUTE Siauliy universitetas The article deals with names for elevated spots in Joniskis District, in the lowlands of Northern Lithuania. In all, 216 names, collected from oral speech, are discussed. They are divided into motivated and unmotivated ones, according to whether they contain reference to physiography or not. Names based on physiographical features (properties and shape of the soil), flora, fauna or human inhabitation predominate, but there is also a sizeable group of more recent possessive formations based on proper names. Unmotivated names account for one tenth of the material. Names derived from proper names predominate here as well. Generalising we can say that most names of evelated spots in this region refer to physiographical features, flora, fauna and human inhabitation (property status and humanactivity). Apart from a semantic analysis, the article also provides data on folk etymology and oral tradition. 0. IVADAS Oronimy, arba kalnuoty viety vardy, tyrinéjimai itin aktualiis kalnuotose Salyse (Zr. INST Global Project The Names of the Mountains 2001)'. Kalnai pasaulyje jvardijami pagal jvairius pozymius. Eisele (2001) i8skiria pagrindinius kalny ivardijimo motyvus: fiziografiniy terminy tiesioginé onimizacija, tam tikra situacija, susijusi su kalnais, Zemés kokybé, kalno danga, augSu projektu galima susipazinti internete http://www. inst.at/berge/index_e-htm [prisijungta 2007-04-10]. 23 Nera BarTKUTE menija, naudojimo galimybés ir mitai. Akschabaeva (2001), analizuodama Kazachstano kalny vardus, kaip itin svarby kalny vardy semantini motyva igskiria sniega, kiti jos minimi kalny ivardijimo motyvai yra ekonominis naudojimas, kalny forma (panaSumas j tam tikrus gyviinus, Zmones), kalny funkcija (yra riba, gina nuo prieSy ir pan.), augmenija (yra/néra, kokia spalva suteikia kalnui), legendos ir mitai. Pospelovas (1967), analizuodamas Rytuy Karpaty toponimija, pastebi, kad kalnuoty viety vardai yra reikSmingi, nes iS jy padaromi ne tik smulkiy objekty (upeliy, lauky), bet ir didesniy viety — gyvenvieciu, upiy ir kt., vardai. Jis i8skiria kalny vardus i8 geografiniy terminy, oronimus, siejamus su augalija, ir oronimus, padarytus i8 kituy toponimy. Kronsteiner (2001) teigia, kad kalnai vaidina centrinj vaidmenj aplinkos tvarkoje, o ju ivardijimo polinkiai visame pasaulyje panadis. Jis kalny vardus analizuoja kaip tarptautine ,,kalba“ — isskiria pagrindinius kalny jvardijimo principus, bidingus visam pasauliui: fiziografinio termino »kalnas“ toponimizacija, ivardijimas pagal forma, kuris lemia ir metaforiniy kalny vardy atsiradima, sasajos su saule (saulélydziu/saulétekiu), galimybé keliauti per kalnus — jy ,,eismo“ funkcija, sniego vaidmuo, ekonominis naudojimas, gyviinija. Aleksandro Vanago teigimu (1973: 215), Lietuva yra labiau upiy ir eZery Salis, kalny Lietuvoje net néra. Vanagas savo straipsnyje (1973: 215-216), kurj galima laikyti vienintele i8samia Lietuvos oronimy analize, remdamasis Lietuvos oronimy darybos polinkiais, teigia, kad kalnuoty viety vardai sudaro gana jaung toponimijos posistemj archajiskoje lietuviy toponimijoje, be to, kalnuotos vietos Zmoniy gyvenime vaidina ne tokj svarby vaidmeni kaip eZerai ir upés. Vanagas (1973: 215) oronimams priskiria tuos vardus, kurie ivardija objektus, kalbanZiojo suvokiamus kaip kalnus (jy aukStis daZniausia yra keliasdeSimt metry). Pateikéjo jvardijimu remiasi ir Mickiené (2001: 80), analizuodama TelSiy rajono oronimus. Jiems mokslininké priskiria kiek iSkilesniy Zemés pavirsiy viety vardus. Daugiau iSsamesniy atskiry Lietuvos oronimy tyrinéjimy néra. Siame straipsnyje atkreipiamas déemesys j kalnuoty vietu vardus gana lygaus kra8tovaizdzio Lietuvos teritorijoje — Joniskio rajone. Si teritorija yra Lietuvos Siaurinéje Vidurio Zemumos dalyje, didzioji dalis plyti Ziemgalos lygumoje (JRG: 4-5). Tad reljefas Gia lengvai banguotas, daugiau i8kilesniy viety yra aréiau Zagarés (ledyny suplautas Zagarés ozas) bei kairiajame Ma24 Kalnuoty viety ivardijimas Sos slénio pakraStyje (sustumtas Linkuvos giibrys). AukS¢iausia rajono vieta yra Linkuvos kalvagiibris (siekia 94 m), zemiausia — netoli Latvijos sienos (siekia 34 m). Esant tokiam reljefui, informantai Jonigkio rajone kalnais vadina nedidelius kalnelius, kalvas, Zvyrynus, piliakalnius ir kitas kiek iSkilesnes Zemés pavirSiaus vietas. Straipsnyje analizuojamas Joni3kio rajono kalnuoty viety ivardijimas — kas lemia kalnuoty vietu vardus nekalnuotoje teritorijoje. Remiamasi Vanago pasiiilyta toponimy semantine schema (1981): oronimai pirmiausia skirstomi j nemotyvuotuosius (neturinéius ,,oroniminés“ reik’més?) ir motyvuotuosius (turin¢ius ,,oronimine“ reikSme). Joni’kio rajono oronimai yra i8ra8yti i8 Zemés vardy ankety, saugomy Lietuviy kalbos instituto Vardyno skyriaus fonduose, ir straipsnio autorés uzZrasyti per ekspedicijas Joniskio rajone 2002-2004 m.? Beveik visi oronimai yra i8 gyvosios kalbos, i&siskiria tik keletas vardy, paskelbty VZe: Kalnélio piliakalnis, Raktuvé, arba Raktuvé, ir Zagarés piliakalnis, arba Zvelgdicio kdlnas. Oronima Raktuvé kaip Ziemgaligkaji palikima mini ir Bia (1961: 257), jam priskirdamas ir keleta Joni8kio rajono hidronimy. Straipsnyje nagrinéjami oronimai yra paskelbti ir internete — ,,Joniskio rajono vietovardziy geolingvistinéje duomeny bazéje“*. Siame straipsnyje analizuojant kalnuoty viety ivardijima Joniskio rajone, pateikiama ir iS informanty uZra8yty liaudies etimologiju, jvairiy pasakojimu, susijusiy su oronimais. Be to, straipsnyje oronimai pateikti parodant galima ju daryba. 1, NEMOTYVUOTIEJI ORONIMAL Tai oronimai, kurie atsirasdami neturéjo specialios iSskiriamosios ,,oroniminés“ reik’més — neiSreiSké nieko, kas bity biidinga tik kalnuotoms vietoms (plg. Vanagas 1981a: 19). Tokie oronimai atsirado ne pabréZiant kokius nors kalnuotos vietos bruozus, bet dél jvairiy kity aplinkybiy: dél Salia esanciy 2Plg. A. Vanago (1981a) vartojama termina ,,hidronimine reikémé. °Keliose ekspedicijose ~ Kriuky ir Gatauéiy senitinijose ~ dalyvavo ir Siauliy universiteto lietuviy kalbos specialybés studentai. +Sios duomenu bazes laikinasis adresas yra http://www.neryte.|t:8080/db/ [prisijungta 2008-01-30] 25, Nera BARTKUTE kity svarbiy aplinkai objekty, Zmogaus vykdomos veiklos ir kt. Skiriamos kelios JoniSkio rajono nemotyvuotyjy oronimy semantinés grupés. 1.1. Oronimai is jvairiy viety pavadinimy — Sie oronimai atsirado i§ apeliatyvuy, reiSkianéiy vietas pagal tai, ko jose yra, kas vyksta. Dalis Siy oronimy reiskia vieta, susijusia su Zmogaus veikla: P@-uzvaris klv. Tru: dévaras ,tvora, uZtvara; gyvuliy varymo takas®; Rev-t-kelis klv. Dr: révas ,griovys‘ ir kélias; Viganés klv. Vkn: *vigané, plg. viganas ,aptvertas kelias gyvuliams varyti‘, dar plg. kitus Joniskio rajono vietovardzius: Viganés pv. Tsn, Viganiai krm. Js, Viganés miskas mik., Viganés b. Ks; Zvyrduobés kin. Zc: Zvyrduobé ,duobé, atsiradusi kasant Zvyra‘. Keli oronimai kile i§ kity viety pavadinimu pagal augalija: Silas kIn. Roé: Silas; Sil-élis klv. Jnn: Silas. Oronimas Kalnélkramiai klv. Zyn°: Kalnélis k. ir kritmai, priskiriamas prie nemotyvuotyju, nors jam biidinga posesyviné (arba vietos) reiksmé, ta¢iau antrasis sandas yra i§ augaly augimo vietos pavadinimo, neturindio i8skiriamosios ,,oroniminés“ reikSmés. Prie Sios semantinés oronimy grupés priskiriamas ir oronimas Kdlviai klv. Bén: kdlvis, plg. avd. Kdlvis’, galintis jvardyti vieta pagal zmogaus veikla. 1,2, Oronimai i8 jvairiy kity apeliatyvy. Sie nemotyvuotieji oronimai yra kalnuotai vietai pavadinti perkelti apeliatyvai, reiSkiantys objektus, susijusius su kalnuota vieta: prie ar ant jy buvusius ir pan.: Kamar-dité klv. Stn: kamara; Lapkasis klv. Dis, klv. Sr: lépkasa ,lapés i8kastas urvas‘, plg. kitus Joniskio rajono vietovardzius Lapkasés |. Zov, Lapkasiai drv. Coy; Plytnyéia klv. Tru: plytnyéia ,plytiné'; Ragatka klv. Zc*: ragatka ,uztvara‘; Riis-duobés klv. Zc: riisys ir duobé. 1.3. Oronimai i kity tikriniy ZodzZiy taip pat neturi ,,oroniminés“ reikSmés, nes yra perkeltiniai kity viety arba asmeny vardai. Daugelj tokiy ®Siame straipsnyje apeliatyvy reik’mes yra i8rinktos 18 LKZe, 0 asmenvardZiai — i8 LPZ (1, 11) ~ straipsmio tekste Sie Saltiniai neminimi. °18 informanty uZra’yta, kad seniau pro ta vieta ées kelias j Kalnelio bagnytkaimi; kalnuota vieta buvusi apaugusi kriimais (ZV). 7 Asmenvardis Kélvis JoniSkio rajone néra paplites (plg. LPZ, 902). $18 informanty uzraiyta, kad per Pirmajj pasaulinj kara toje vietoje Saudydave Zmones, 0 vardas atsirades dél Sautuvo panaSumo | ragatkq (ZV). °1§ informanty uZrasyta, kad toje vietoje buves darzoviy risys (ZV). 26 Kalnuoty viety jvardijimas vietovardziy Vanagas (1981a: 30) kildina i$ genityviniy konstrukcijy, turinGiu posesyvine reiksme, ta¢iau pagal dabartinj statusa priskiria nemotyvuotiesiems. JoniSkio rajone uZraSytas kalvos vardas i oikonimo: Ezergailis klv. Zvi: Ezergailis vk. DidZioji dalis Sios semantinés grupés oronimy yra if asmenvardziu: a) i8 lietuviskos kilmés: Stulgis kIn. Dx: avd. Stulgis; Verkul¥s klv. Con": *Verkulys, plg. avd. Vérkulis, Verkys; Zvelgditis kIn. Zc (var. Zvelgdicio kdlnas, Zagarés piliakalnis)": avd. Zvelgditis (LVKZ: 348); b) i8 nelietuviskos kilmés: Balverkis kln. Diz: avd. Billverkis; Cefnis kIn. Dk: avd. Cefnis; Simkénas kIn. Rxz!?: *Simkonas, plg. avd. Simkénis; Véidé kln. Zc (var. Barbéros kdlnas, Alkdkalnis, Véidés kdlnas): Véidé; Zékis kIn. Byvn: *Zekis, plg. avd. Zekys, Zékas. Kaip minéta, lietuviy toponimijoje oronimai yra gana nauji viety vardai. Nemotyvuotieji oronimai sudaro naujausia dalj Siame ne itin archajiskame toponimy poklasyje. Jy atsiradimas yra antrinis — jie kile i§ vardu, priskirtiny kitiems onimijos poklasiams, arba i apeliatyvy, semantiskai sietiny su kitomis vietomis. 2. MOTYVUOTIEJI ORONIMAI. Tai oronimai, turintys i8skiriamaja ,,oronimine“ reikime. Jie nurodo tam tikra kalnuotos vietos ypatybe. Motyvuotieji oronimai toliau skirstomi j dvi grupes: 1) motyvuotieji oronimai, neapibidinantys objekty, ir 2) motyvuotieji oronimai, apibiidinantys objektus. 2.1. Motyvuotieji oronimai, neapibiidinantys objekty. Siai oronimy semantinei grupei priskiriami kalnuoty viety vardai, kurie yra ,,oroniminés“ reiksmés fiziografiniy terminy toponimizacijos rezultatas, ir oronimai, turintys posesyvine reikSme. 2.1.1. Oronimai i8 ,,oroniminés“ reik8més fiziografiniy terminu. Fiziogra18 informanty udra’yta, kad toje vietoje pasikores Verkulys (ZV). 418 informanty udragyta, kad seniau ant kalno buvusi pilis, kuria valdes kunigaikstis Zvalgota, bet viena syki ji prigirde, 0 jo galva vezioje po Rygos miesta (ZV). "218 informanty uZragyta, kad seniau kalnas buves aukStesnis — savininkas imdaves i8 jo smelj ir vezdaves parduoti } Zagare Zydams, kurie barstydave smukliy (vad. simkiy) aslas (ZV). 27 NeRIJA BARTKUTE finiy terminy onimizacija yra vienas seniausiy vardyno sudarymo biidy, paplites visame pasaulyje (Zr. Vanagas 1981a: 35; Baluodé 2005). Joniskio rajono motyvuotieji oronimai yra atsirade iS fiziografiniu terminy, reiskianciu natiralia iskilia vieta arba panasia vieta, atsiradusia ne be Zmogaus pastangu: Alkdkalnis kin. Zc (var. Barbéros kdlnas, Véidé, Véidés kdlnas): alkakalnis salkos (aukos) kalnas‘; Kalnai klv. Tr: kdlnas; Kalv-élé klv. Zé: kalva; Kaln- -élis klv. Dvr (var. Lébedzio kalnélis), klv. Rng: kdlnas; Milzinkapiai klv. Jnx, Milzinkapis klv. Nrw: milZinkapis ,senovés didvyriy laidojimo vieta; supilta kalva‘; MilZkapiai klv. Gun (var. MilZinq kapai)'*: milzkapis, plg. milZinkapis senoves didvyriy laidojimo vieta; supilta kalva‘; Pylimas klv. Sty, klv. Byvn, klv. Mrn"*: pylimas ,supilta Zemiy juosta‘; Piliakalnis kln. Kin (var. Sidabrés piliakalnis): piliakalnis; Pilkalnis kn. Kun: pilkalnis ,piliakalnis‘; Skaémilzis klv. Vn: *skacmilzis (<*katmilzis (plg. Katmilzis up.), plg. kapmilzis ,milzinkapis‘ (Vanagas 1981b: 141)). 2.1.2. Posesyvinés reik&més oronimai. Sie oronimai nurodo objekto priklausyma, ta¢iau Vanagas (1981a: 45) Gia jZvelgia ir vietos reikime, abi reikSmes jis laiko sunkiai atskiriamomis. Posesyviné bei vietos reik3mé i8reiksta formaliai: priesagomis, sandiiros ir sudéjimo biidu, todél Sie oronimai skirstomi pagal darybos bida. Posesyvinés reikSmés priesaginiai oronimai. Tokie JoniSkio rajono oronimai kile if asmenvardziu: a) i8 lietuvi8kos kilmés — -iSkis: Kdln-iskis klv. Dren: Kdlnas; Gdil-iskiai klv. Gs¢: Gdilis; Gefl-iskiai klv. Dvr'®: *Gerlis, plg. Geflikas; b) i nelietuviskos kilmés — -yné: Grant-yné klv. Mi: *Grantas, plg. Grdntinis, Grantduskas, lat. Grants (Staltmané 1981: 211). Posesyvinés bei vietos reik8més sudurtiniai oronimai. Ju pirmasis (determinuojantysis) sandas yra i8 kito vietovardzio arba asmenvardzio, antrasis — i8 fiziografinio termino kdlnas. Vietovardiniy posesyvinés bei vietos reik8més oronimy pirmasis sandas yra i§ oikonimo arba agronimo: Gra#is(k)- 1318 informanty uZra’yta, kad seniau toje vietoje iskasdave dideliy kauly (ZV). “18 informanty uzraiyta, kad baudZiavos laikais dvarininkas Zelstromas suvares baudziauninkus ir Sie geldomis supyle pylima; dvarininkas norejes pastatyti vandens maliina; vanduo pakiles ir uZtvindes laukus; naktj tie patys baudziauninkai paleide gyvojo sidabro statine ir pylima iarde (ZV). 1918 informanty uZraSyta, kad netoli gyvenes Zydas, pavarde Herlich (ZV). 28 Kalnuoty viety jvardijimas -kalnis kin. Byp"*: Graziskiai k.; Stripei(k)-kalnis kin. Str: Stripeikiai k.; Suddkalnis kin. Kru, klv. Ste: Suddai vk.; Varé-kalnis klv. Gn (var. Varéids kdlnas): Varéia 1. Sry. Asmenvardiniy posesyvinés reikimés oronimy pirmasis sandas yra jvairios kilmés: a) is lietuviskos kilmés asmenvardzio: Buis-kalnis klv. Bno: avd. Buisas, Buisys; Kriié-kalnis kin. Vr: avd. Kriiéas; Mesk-i-kalnis klv. Sk: Meska’; Rép-kalnis klv. Pvi, klv. Rez: avd. Répé, Ropas, plg. vietovardzius Répédai k., Répininkai k., Ropininkéliai k.; Zemai¢-kalnis klv. Jus: avd. Zemaitis'®, plg. Zemaitis; Zés-kalnis klv. Gun (var. Duobétkalnis): *Zosis, *Zosas, plg. avd. Z6stautas; b) i§ nelietuviskos kilmés asmenvardiio: Biid-kalnis Kv. Jx8: avd. Bid; Jokiib-kalnis klv. Cen’: avd. Jokiibas (LVKZ: 178); Zubr- -d-kalnis klv. Dr: avd. Ziibrus, Zubrys; Tamos-kalnis kln. Tre: avd. Tamdsius. Posesyvinés bei vietos reikimés sudétiniai oronimai. $i semantiné grupé yra gausiausia Joniskio rajono oronimijoje. Jai biidinga ir démeny jvairové: Siu oronimu pirmasis démuo yra kitas vietovardis (oikonimas, hidronimas arba agronimas) arba asmenvardis (lietuviskos, nelietuvi8kos arba neaiskios kilmés), antrasis — itin paplites - démuo yra fiziografinis terminas kdlnas, kiek retesnis kitas ,oroniminés“ reik’més fiziografinis terminas piliakalnis, antruoju démeniu eina ir fiziografiniy terminy deminutyvai aukstumélé, kalnélis, vietu pavadinimai molyné, smiltyné, naujesniy oronimy antrasis démuo yra ir socialinés aplinkos reiSkinio pavadinimas karjéras. Toliau posesyvinés bei vietos reikimés sudétiniai oronimai skirstomi pagal pirmaji démenj: i8 vietovardziy - (a) i§ oikonimu: Dargii auk3tumélé klv. Dr: Dargiai k.; Gaigaliy kdlnas klv. Jao: Gaigaliai k.; Joniskio kdlnas klv. Gs¢: Joniskis mst.; Kalnélio piliakalnis kln. Kun: Kalnélis k.; Minédiciy karjéras kin. Mné: Minddidiai k.; Raisty karjéras kin. Rs: Raistai k.; Skariq kdlnas kin. Skr: Skariai k.; Stalmoky karjéras kIn. Mev: Stalmokai k.; Siléliy kdlnas klv. Psp: Siléliai k.; Sterpeliskiy kdlnas kIn. Tre: Sterpeliskés k.; Tarbiiciy kdlnas kin. Tre: Tarbidiai k.; Trumpaitéliy kalniiikas klv. Tr: Trumpaitéliai k.; Zagarés piliakalnis kIn. Zc (var. Zvelgditio kdlnas): Zagaré mst.; (b) i hidro1°18 informanty uZrasyta, kad toje vietoje esas uzgriuves labai grazus kaimas, ten net Sulinys yra buves (ZV). *” Asmenvardis Meskd paplites Joni8kio rajone (plg. LPZ,, 212). 1° Asmenvardis Zemaitis paplites Joni8kio rajone (plg. LPZ,, 1322). 1918 informanty u%radyta, kad toje vietoje kadaise Zuves latvis Jokibas (ZV). 29 Nera BARTKUTE nimu: Kiidros kdlnas klv. Sry: Kiidra plk. Sri; Sidabrés piliakalnis kln. Kun (var. Piliakalnis): Sidabré up.; (c) if agronimy: Varéids kdlnas klv. Gun (var. Vartkalnis): Vardia 1. Sty; is asmenvardaiy — (a) i§ lietuviSkos kilmés: Alsio kdlnas kin. Rs: Alsys; Briedzio kdlnas kin. Dx: Briedis; BuiSo kdlnas kin. Dx°: Buisas; Bidés kalnélis klv. Dron: Biida; Cizo kalnélis klv. Dx2": CiZas; Didgalvés kalnélis klv. Zc (var. Lielgalvés kalnélis): pravardé Didgalvé, plg. Didgalvis (Butkus 1995: 198); Dundilio kdlnas klv. Mup: Dundiilis; Gédaus kdlnas kin. Zc: *Gedus, plg. Gedys, GédZius, dar plg. Gédas (LVKZ: 140); Kavalo kdlnas klv. Pres: Kavalas; Lébedzio kalnélis klv. Dvr (var. Kalnélis): Lebedys; Meskés kdlnas klv. Env**: Meska, plg. Meskikalnis klv. Sx; Natidziuvienés karjérai kin. Mrr*®: Natidziuviené (: Natidzius); Prielaido kdlnas klv. Jxs: Prielaidas; Radvilo kdlnas klv. Bor: Radvilas; Riridziaus smiltyné klv. Mxn: Rimdzius ir vietos pavadinimas smiltyné; Skupeikos kdlnas klv. Jxs: Skupeikd; Tilkéviciaus kdlnas klv. Srv: Tilkévidius; Vézbuto karjéras kin. Mrr: Vézbutas; Zlabio kdlnas kIn. Dx: Zlabys; Zvelgdicio kdlnas kin. Zc (var. Zagarés piliakalnis): Zvelgditis (LVKZ: 348), plg. Zvelgdiciai k.; (b) i§ nelietuviSkos kilmés: Adémo kalnélis klv. Dro: Adémas; Barbéros kdinas kin. Zc (var. Alkdkalnis, Véidé, Véidés kdlnas)**: Barbora; Bindiitilio kdlnas kin. Grx: BindZitllis; Bidos kdlnas klv. Dur: Budd; Cerkdusko kdlnas klv. Dv: Cerkduskas; Gefnio kdlnas kin. Dx: Cefnis; Césniko 2018 informanty uZragyta, kad netoli kalno buvusi Bui8o darZiné (N. B.). 218 informanty uzragyta, kad kunigas Cizas, Naujosios Zagarés klebonas, ten kases durpes (ZV). 18 informanty uzraiyta, kad kalnas gaves varda 1895 m., kada ant jo buvusi nuzudyta pana, praminta Didgalve (ji neSiojusi didele skrybéle), 0 1905 m. ant Sio nuogalaus kalno Zagarés socialistai rengdave sueigas (ZV). 18 informanty uZraSyta, kad ant Sio kalno pasikores Kavalas (ZV). *1§ informanty uZragyta, kad ant tos kalvos buvusi trobelé, kur ateidavusi meska (N. B.). 518 informanty uzZragyta, kad karjeras kastas tuo metu, kai kolikio pirmininké buvo Naudziuviené (N. B.). 2 BaznyCioje ant kalno buvo saugomi Barboros Umiestauskaites palaika: (plg. Sliavas 1999: 3). 30 Kalnuoty viety ivardijimas kdlnas klv. Lyx”: Césnikas; Cittberkio kdlnas klv. Kné: Cittberkis; J@ckaus kdlnas klv. Por: Jackus; Jagrio kdlnas klv. Mr«: Jagris; Kajéno kalnélis klv. Dx: Kajénas; Lielgalvés kalnélis klv. Zc (var. Didgalvés kalnélis): pravardé Lielgalvé, plg. lat. liels didelis, stambus‘ (LLKZ 381); MataiiSo kdlnas klv. St: Mataiisas (LVKZ; 244); Sitkaus molyné klv. Tre: Siitkus ir vietos pavadinimas molyné; Urmono kdinas klv. Tam: Urmonas; Véidés kdlnas kin. Zc (var. Véidé, Barboros kdlnas, Alkdkalnis): Véidé; Viskio kdlnas kin. Dx (var. Pliksubinis): * Viskis, plg. lat. Viskis (Staltmané 1981: 147), liet. Vi3kélis; c) i8 neaiSkios kilmés asmenvardzio: Dariparo kdlnas klv. Ncn?8: *Damparas; Siirio kdlnas klv. Sxr: Stiris; Taribako kalnélis klv. Mic: *Tambakas, plg. Tambakévicius. 2.2. Motyvuotieji oronimai, apibiidinantys objektus. Analizuodamas hidronimy semantika, Vanagas (1981a: 49) tokius toponimus laiko svarbiausiu sluoksniu, atskleidzian¢iu toponimijos semantikos jvairove. Jie tiesiogiai iSreiSkia ypatybe, biidinga toponimu jvardijamam objektui. Vanagas (1981a: 50) nurodo penkis biidus, kuriais iSreiskiama ypatybiné reikSmé: bidvardziy tiesioginé toponimizacija, galtiniy vediniai i ypatybiy pavadinimy, priesagu vediniai iS ypatybiy pavadinimy, sudiirimas, kai pirmasis sandas yra i§ ypatybés pavadinimo, ir sudéjimas, kai pirmasis démuo yra ypatybés pavadinimas. Pagal i8skiriama ypatybe Joniskio rajono motyvuotieji oronimai, apibidinantys objektus, skirstomi j kelias semantines grupes: 2.2.1. Fiziografinés reik8més oronimai. Tai oronimai, apibiidinantys kalnuota vieta pagal tam tikras fiziografines charakteristikas: forma, Zemés kokybe, danga ir pan. Pirmiausia iSskirtini vardai, ivardijantys kalnuotas vietas pagal Zemés kokybe: Akmen-iné klv. Bu: akmu6; Molyné klv. Sx: molyné smolio Zemé, dirva‘; Smél-kalnis kIn. St?°: smélis; Smiltynas klv. Dau (var. Smiltyné): smiltynas; Smiltyné klv. Dv (var. Smiltynas): smiltyné; Uolynas kin. Sx: uolfnas ,klintynas‘; ZvifZd-é klv. At: 2vifZdas ,dirva prie Zvyro‘; Zvirgédyné klv. Moe: 2virgzdyné ,zvirgzdo dirva, Zemé‘; Zvyrynas klv. Kné, klv. Mos, klv. Mnrx: Zvyrynas; Zvyr-kalnis kIn. Zur: Zvyras. Oronimas Raud6n-kalnis kin. Rxz: 7718 informanty uZrasyta, kad toje vietoje gyvenes Césnikas, kuris ant kalniuko stipriai pasigéres ir mires (ZV). 2518 informanty uZrasyta, kad toje vietoje medziodamas mires kazkoks Damparas (ZV). 2 18 informanty uzraSyta, kad i8 Sio kalno imdave smélj darZeliams ir takams barstyti (ZV). 31 NeriJA BARTKUTE Byp Con Dk Dip Dt Dnr DR Dre Dron Dv. Dvr END Gox Gun Grk Mip 38 BuivydZiai Cigoniskiai Daukéiai Dilbinai Dameliai Daunoriske Dargiai Dargaitiai Darginiai Dvelaiciai Dvareliskiai Endriskiai Gaudikiai Giminénai Girkanéiai Grazai€iai GaSéitinai Gataudiai Gaizaitiai Juodeikiai Juodziai Jaki8kiai Jauneikiai Jaunitinai Joniskis Jurdaiciai Kalnelis Kemsiai Kan¢itinai Kriukai Kuisiai Lankaitiai Médginai Miknaiéiai Melniai Mielaiéiai Maldeniai Mné Mrn Mert Mrx Mia. Nen Nru Nrn Ppr PL Pir Psp PrR Py. Rez Ros RKZ Rs Sk Skx SkR Sxr Sr Ste Stk Stn STNL STR Ths TR Tre TRM Tsn Voe VK VEN VR Minéaidiai Maironiai Martyni8kiai Mitkinai Maieliai Nociiinai Normantéiai Noritinai Padirvoniai Pailiai Platoniai Posupés Petraiéiai Povilaiéiai RubeZninkai Rudiskiai Rukuiziai Raistai Skaistgirys Skakai Skariai Skutenos Stungiai Stagariai Satkinai Stoniiinai Staneliai Stripeikiai Toliejus Treigiai Tarbiéiai Trumpaitiai Tausénai Vidginiai Veikéiai Vekoniai VerSiai Kalnuoty viety ivardijimas ZNN — Ziniiinai Zo -— Zagaré Zé -— Zuéiai Zm — Zeimiai Zok — Zadeikiai Zmr — Zmirkliai Zov — Zadvainiai Zvi — Zvelgaitiai Kitos santrumpos: avd. — asmenvardis liet. — lietuviu b. -— bala mst. — miestas drv. — dirva msk. — miSkas iv. f. — ivardziuotiné forma plk. — pelke k. — kaimas pv. -— pieva kIn. — kalnas up. — upe klv. - kalva vad. — vadinamasis (-oji) krm. — kriimynas var. — variantas l. — laukas vk. -— vienkiemis lat. —- latviu ZV — Zemés vardy anketos LITERATURA AKSCHABAEVA, A. 2001: The Names of the Mountains in Kazakhstan. In: The Names of the Mountains. http://www.inst.at/berge/index_e.htm [prisijungta 2007-04-10]. BaLuobE, L. 2005: Par onimizaciju baltu hidronimija. Baltu filologija 14 (1), 25-36. Butkus, A. 1995: Lietuviy pravardés. Kaunas: Aesti. Buca, K. 1961: Rinktiniai rastai 3. Sudaré Z. Zinxevicius. Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslines literattiros leidykla. EiseLE, H. 2001: Die Ausstrahlung der Berge in ihrer Benennungsvielfalt. In: The Names of the Mountains. http://www. inst.at/berge/index_e.htm [prisijungta 2007-04-10]. ENpzELYTE, R. 2005: Siaurés Vidurio Lietuvos vietovardziai. Daktaro disertacija. Kaunas. JRG = Joniskio rajono gamta, par. R. BALTRAmaitis, D. BicKIENE, R. Butvita et al. Kaunas: Lutute, 1999. 39 NERA BARTKUTE J&Z = Joniskio Snekty Zodynas. Siauliai: Dialektologijos centras [rankraitis]. Kronsterner, O. 2001: Internationale Gemeinsamkeiten bei der Benennung von Bergen. In: The Names of the Mountains. http://www. inst.at/berge/index_e. htm [prisijungta 2007-04-10]. LKZe 2005: Lietuviy kalbos Zodynas. Vilnius [elektroninis variantas]. LLKZ 2003: Latviy-lietuviy kalby Zodynas, sud. A. Burkus. Kaunas: Aesti. LPZ, 4 = Lietuviy pavardziy Zodynas, red. A. Vanacas. Vilnius: Mokslas 1985 (t. 1), 1989 (t. 2). LVKZ = K. Kuzavinis, B. Savukynas, Lietuviy vardy kilmés Zodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2003. Mickieng, I. 2001: Telsiy rajono toponimy daryba. Daktaro disertacija. Kaunas. Posretoy, E. M. 1967: Teorpaduueckaa TepMHHOJIOrHA B MUKpoTOMOHHMHH BocTounprx Kapnar. In: O. C. Axmanosa, pey., Muxkpomononumua. Mocksa: H3AatenpcTsBo Mockosckoro yHuBepcnteta, 23-30. StatTMaANE, V. E. 1981: JlambtwcKkaa anmpononumua. Pamustuu. Mocksa: HayKa. Suravas, J. 1996: Ziemgaliy pédsakais. Vilnius: »Ziemgalos* draugija. Suiavas, J. 1999: Sventos Barboros kalnelis. Sidabré 56, 3. Vanacas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimy daryba. Vilnius: Mokslas. Vanacas, A. 1973: CrpyKTypHo-coBoo6pa30BaTeJIbHbIM aHaIM3 HasBaHHi Top Jiurspt. Lietuvos TSR moksly akademijos darbai. A serija, t. 3 (44), 209-219. Vanacas, A. 1981a: Lietuviy hidronimy semantika. Lietuviy kalbotyros klausimai 21, 4-153. Vanacas, A. 1981b: Lietuviy hidronimy etimologinis Zodynas. Vilnius: Mokslas. VZe 2007 = Vietovardziy odynas. Vilnius [Internetinis leidimas]. Nerija Bartkuté Siauliy universiteto Dialektologijos centras P. Visinskio g. 38, LT-76352 Siauliai, Lietuva [email protected] 40