Étymologie du lituanien „vienas“ ‘un’

Acta Linguistica Lituanica LIX (2008), 51-55 Etymologie du lituanien vienas ‘un’ WiroLD MANCZAK Krakovie Fraenkel kilęs iš Lith. Vienas iš IE *oinos, darant prielaidą, kad dalelė veto sukėlė “oi į ei > ie, o ne ai, o Smoczynski suteikia IE *h oi-noas pagrindinę formą, nepaaiškindamas perėjimo *oi > ie. Dabartinis autorius kildina Lith. vienas iš IE *oinos, iškviečiantis nereguliarų pasikeitimą dėl dažnio, kad paaiškintų refleksą ie. Šiam požiūriui paremti jis nurodo slavų, romanų ir germanų duomenis, iliustruojančius nereguliarų skaitvardžio „vienas“ sumažinimą šiose kalbose. ~~ Rr AR Ta ide ven va Mo DEN or rt Fraenkel etimologiniame žodyne rašoma: a “vienas [...] preuf. ains „eins [...]“. Išbandymas. Forma tiksliai atitinka | _griech. oivi ‘vienas ant kubo’, lot. ūnus (*oinos), air. din, anord. éin, got. Ex ahd. [...]; *oi yra kaip įprasta baltų kalbose. reguliariai į ai tapo. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 100 psl. *ei, nesusijęs su *ai arba *oi [...], jie turi įrodyti jį. ains stehenden lit. vienos ir lett. Viéns ie iš *ei gauti. a —Jiems būdingas *ei yra tokiose formacijose kaip vičveinelis [...] ‘ganz _allein“ („Tik“) [...] | = Neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, kas yra pradinis v-; greičiausiai yra | dalelė vevor idg. Vienskaitos žodis *oinos getreten; ji galėjo sukelti Wz balsio spalvos pasikeitimą [...] RE Li SR " LE=ATILEY 1Urs PAR, —Die balt. Skaičių reikšmės, reiškiančios ‘vienas’, laikomos vartojamomis su slav. *įtraukta į „kita“ ir „ein“ 100 mg/ 24 val. Sudėtis bet nėra [...]); Aiškumas | apie tikslią balsių atitiktį. Vasmer [...] taip pat priima Urverw. R iš vergų. Į mano. Įsivaizduokime, kad mes norime išmatuoti, kokios formos yra rutulys. Įteka į Oją ties Ojos miestu. Taip pat Trautmann [...] mato inas kaip ablautsform zu prouf. 2004 m. Lge Verf., priešingai, atskiria lit. inas [...] nuo idg. Vienskaitos žodis ir supranta _es kaip n-ąją išvestį iš idg. Pronominalstamm *i-. _ Interpretacijos, kurias Berneker [...] s. v. in» ir [...] s. v. eden® duoda, yra pasenusios, nes jis vis dar kalba apie Gdf. *sn® išeina, kuri šiandien pripažįstama kaip neteisingas požiūris ~ [...] À Būga [...] išdrįsta galimybę, dalš prouf. wilenikis ‘palapinė, arklys, einantis m _ PaR arba švelniu žingsniu’ [...] kilęs iš *winenikis ir jame yra tas pats į priekį išdėstytas y, kaip ir liet. vienas [...]. Jeigu tai būtų tiesa, tuomet ES KT!“ ES ee os uu ue ol šablonas 51 m m WiroLD MANCZAK šen bei ten taip pat būtų bandymų. 5 y prasidedančią formą. Bet galbūt wilenikis yra iš ailenikis arba eilenikis korrumpiert [...].“ oo oo | Bet Smoczynskio etimologiniame žodyne randame kitą nuomonę: 1 5 EY _ 5 | He m=" = gL LIOR PTT DL pe: Uo MIL out (A or, I _ “vienas [...] Su neaiškiu vi netikėta intonacija, o ne lit.-tot. *kaip R pb. *ai-na < pyragas. - Ne, ne, ne, ne. Vytautas Stašaitis. Oinom, tac. anus „vienas“, gr. oiv f. _“vienuolis ant žaidimo kauliuko- ”, stir. oen „vienas“, goc. ains ts. Stpr. ains „ein“, acc. s. g. ainan “einen’”, kuris atlieka neapibrėžtojo būdvardžio vaidmenį, yra PRE vok. ein, einen, o ne refleksas pb. *visada-* —Stovjanų kalboje nėra šlado po *janü “vienas” < psi. *ėnū < pbs. - Ačiū. Scs. inü “kitas, vienas” [...], rus. inôj “kitas, ne tas”, čekų k. jinÿ „kitas“, stpol. kitas “ne tas pats [...]”, _retkarčiais “vienas, vienintelis” [...] negali būti gaunamas iš pie. *h ei-no-, nes laipsniui e *h,einie turi lyginamąjį pagrindą. Šiuo metu labiausiai paplitęs yra žodis „rekonstrukcija“ (angl. reconstruction), reiškiantis „rekonstrukciją“ (angl. reconstruction). „H, aš-ne-. Šiuo metu naudojama metatezė *h,i-now *ih -no-, skad pst. *inū.: fk wis da £ mp ll med Kadangi nežinome jokios kalbos, kurioje straipsnis būtų užsienio kilmės, manome, kad v. pruss. ains yra vietinis. Mūsų nuomone, liet. vienas ir v. slav. int yra kilę iš i.-e. *oinos, iš kurio *oia turėjo _ lietuviškai reguliariai baigtis aiet ir slavų v. baigtis *ė-> “ja-, o _ lietuvių ieen ir ien slavų v. paaiškinami tuo, ką mes vadiname nereguliaria fonetine raida, kuri yra dažniau. Jau daugelį metų teigiame, kad visose kalbose žodžių forma priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių, ne tik nuo fonetinio vystymosi ir analoginio vystymosi, bet ir nuo fonetinio vystymosi ir vartojimo dažnumo: žodžių grupės, žodžiai ir morfemos dažnai patiria netaisyklingą redukciją, pvz., turi būti > turbūt, broterėlis > brolis, (vaika)-mus > —(vaika)-- ms. Netaisyklingam fonetiniam vystymuisi dėl vartojimo dažnumo skyrėme tris monografijas (Manczak 1969, 1977 ir 1987) ir daug straipsnių. _ Vienas iš argumentų, kuriais remiamės remdamiesi savo koncepcija, yra toks: jeigu tam tikrai kalbai ir tam tikram laikotarpiui yra dažnumo žodynas, mes galime juo naudotis, nes didžioji dauguma kalbų, kuriose yra dažnumo žodynas, yra labai panašios. EN en En à Lietuvių kalbos etimologija vienas ‘vienas’ dauguma žodžių, kurių fonetinė raida dėl dažnio yra netaisyklinga, yra tarp dažniausiai vartojamų žodžių. Lietuvių kalbos dažnio žodyno analizė (Grumadiené ir Žilinskienė 1997) parodė, kad statistiškai lietuvių kalbos žodžiai, kurie netaisyklingai sutrumpėjo, atrodo taip (Mañczak ir kt., 1997). 2001 m. _ 1“ mille 79 2° 26' rytų ilgumos 3mille 13 9 dalis. 5Sėklos 7 6° mille 6 ps dh EE Em Ir reikia pabrėžti, kad visose kalbose žodis, reiškiantis „1“, yra plačiai vartojamas. Pavyzdžiui, pagal Lewicki ir kt. (1971) | dažnio žodyną lenkų skaitvardis jeden ‘1’ užima —Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šalia dažnio sukelto netaisyklingo fonetinio vystymosi yra ir kitas netaisyklingas vystymasis, kurį sudaro fonetiniai incidentai, seniai žinomi kaip asimiliacijos, disimiliacijos ar metatezės, į hiperteisingas ar išraiškingas formas. Visai šiai raidai būdinga tai, kad ji vyksta skirtingose kalbose, naudojant pačius įvairiausius žodžius. Paprastai žodžiai, pradedantys su „-a“, yra žymimi „-a“, o žodžiai, pradedantys su „-a“ yra žymimi „-a“, nes „-a“ žymi žodžio pradžią, o „-a“ žymi žodžio pabaigą. Tačiau kitoje indoeuropiečių kalboje būtų sunku rasti žodį, reiškiantį „silpnas“ ir turintį asimiliaciją, žodį, reiškiantį „trikdyti“ ir turintį metatezę, arba žodį, reiškiantį „erškėtis“ ir turintį išraiškos kilmės fonemą. Trumpai tariant, nėra jokio paralelizmo tarp pažeidimų, vadinamų asimiliacijos, disimiliacijos, metatezės, ir tt Kita vertus, netaisyklinga fonetinė raida dėl dažnumo vyksta skirtingose kalbose daugiau ar mažiau lygiagrečiai, nes, nepaisant kalbinių bendruomenių skirtumų, dažniausiai vartojami žodžiai visur yra daugiau ar mažiau tokie patys. Pavyzdžiui, veiksmažodis, reiškiantis „kalbėti- “, daugelyje kalbų turi netaisyklingą redukciją, pvz., pranc. parler, it. parlare. parlare < lot. parabolare, iš pasakojimo formų, tapusių sardų ndrrere (nau, nos, nat, WiToLD MANCZAK LT | Oz D TT En © © I ir kt.), lot. ajo < *agio (prieš taisyklingąjį adagiumą), angl. says, said (prieš taisyklingąjį lays, laid, kur išliko diftongas), rus. dial. Gyt < gryt < govorit, a. lenk. pry < prawi, ir t. t. “# —Tačiau įdomu pažymėti, kad skaitvardis ‘1’, kuris yra plačiai naudojamas, daugelyje kalbų turi netaisyklingų redukcijų. Lietuvių kalbos vienas ir slavų v. jedin® (galiausiai kilę iš i.-e. *oinos) turėjo turėti atitinkamai *ai vietoj ie ir *ė vietoj i. Šiais atvejais turime reikalų su balsio atvirumo laipsnio sumažėjimu (a > o > u arba a > e > i), kuris būdingas dėl dažnio netaisyklingai fonetinei raidai. Visose šiuolaikinėse slavų kalbose yra ir kitų sutrumpinimų, kuriuos galima pamatyti palyginus skaičių „1“ ir būdvardį, reiškiantį „vienintelis“ šiose kalbose: x ig’ y aay _ „vienintelis“ i Žemutinių sorbų kalba jaden, jana —jadny (anksčiau jadyny) Baltarusių kalba adzin, adna adziny Bulgarų kalba ‘edin, edna edinstven Aukštutinių sorbų kalba jedyn, jena jedynki | ] — : Makedonų edenedna @ = edinstven Polabe |, jadan, janii (neutralus) Ly jidainé Lenkų jeden, jedna L jedyny Rusų jma odna | edinyj Serbų-kroatų jedan, jedna jedini Slovakų | jeden, join | jediny Slovėne ‘eden, ena yor | edin Čekų jeden, jedna jediny Ukrainų | | ody, odna | jedynyj | NB Taigi, šiuolaikinėse slavų kalbose skaitvardis „1“ turi įvairių netaisyklingų redukcijų, palyginti su būdvardžiu „vienintelis“ (kuris yra mažiau naudojamas nei skaitvardis). Lenkų kalbos moteriškajai giminei jedna (lyginant su jedyny) būdingas y kritimas, slovėnų kalbos moteriškajai giminei ena (lyginant su edin) būdingas di kritimas ir t. t. Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 1977 m. pasaulio futbolo čempionatas (A grupė). - Aš. s. g. Latin unum reguliariai baigėsi uno portugalų, ispanų ir italų kalbose, o port. um et esp., it. un yra sumažintos formos. Rumunų kalbos forma o < unam taip pat nėra normali. € Anglų kalba one buvo sutrumpintas į an > a, o a tariamas ne tik [ei], bet ir [a]. Vokiečių kalboje ein yra sutrumpinta forma, lyginant su būdvardžiu feines. | = a 54 = Etymologie du lituanien vienas ‘un’ | MH aigis im mm | ii, m im eo) Galiausiai, nereikėtų pamiršti, kad lietuvių kalboje vien (< viena) ir išvien (< iš vieno) yra sutrumpintos formos. Atsižvelgiant į visus šiuos faktus, neabejotina, kad raid. vienas < *oinos dėl dažnio patyrė netaisyklingą fonetinį vystymąsi. | | FM Nr. REFERENCES | FRAENKEL, E. 1955-1965: Litauisches etymologisches Worterbuch (unter Mitarbeit _ von A. SLupsxi, fortgeführt von E. Hormann und E. TancL). I-II. Heidelberg: Carl Winter, akiai sios u. Ruprecht. i iš GRUMADIENĖ, L., V. ZILINSKIENE 1997: Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo aidai. LL — Fe ill Sal al ma = M Lewicki, A., W. Matowskxi, J. SAMBOR, J. Woronczak 1971: Stownictwo wspotczesnej mn nn = publicystyki polskiej. Listy frekwencyjne. Warszawa: PAN. Di as m Tv ¥ es POS PTT wl GAEL A TR nn Res Peas, ManNczak, W. 1969: Le développement phonétique des langues romanes et la fréquence. — Krakôw: Uniwersytet Jagiellonski. o D si i = | Ei oom Do 5] Maxczak, W. 1977: Stowianska fonetyka historyczna a frekwencja. Krakow: Uniwersytet Jagiellonski. = | Wenye ls HE le EE. Manczak, W. 1977a: Rozw6j “jedint w jezykach stowianskich. Prace Filologiczne 27, 309-320. _ D ER i Manczak, W. 1987: Freguenzbedingter unregelmässiger Lautwandel in den germanischen ~~ Sprachen. Wroctaw: Ossolineum. SAMP L a Lu ne nė M Maxczak, W. 2001: Coup d'œil sur le dictionnaire de fréquence du lituanien. Munera linguistica et philologica M. Hasiuk dedicata. Poznañ: Katedra Skandynawistyki i Battologii, 47-53. i R D DL S a De M m D2 B MOCZYNSK ; : Stownik etymologiczny języka litewskiego. Wilno: Uni S MOCZ Nets, W. 2007: Sto uk etymologiczny jezyKa litewskiego. Wilno: Uniwersytet Wileñski. Witold Mañczak Zakatek 13/59 PL-30-076 Krakow, Lenkija 55