Ac a
Linguis ica
Li huanica
LXI
(2009),
113
-
156
Jung ies
kons ukcijos
i
ju
g ama inis
kon eks as
ROLANDAS
MIKULSKAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as
The aim
o
he
a icle
is
o
con ibu e
o
a
sa is ac o y
classi ica ion
o
copula
cons uc ions.
The
au ho
s a s
ou
by
poin ing
ou
ha
a
e bo-
cen ic
heo y
o
g amma
yields
li le
o
an
adequa e
analysis
o
copula
and
ela ed
cons uc ions.
A
su ey
o
he
unc ions
pe o med
by
he
e b
‘be’
in
he
cons uc ions
unde
conside a ion
shows
ha
he e
is
a
seman ic
in e dependence
be ween
e b
meaning
and
he
syn ac ic
ame
(a gu-
men
s uc u e).
In
iew
o
his
in e dependence
a
cons uc ion
g amma
o
cogni i e
g amma
app oach
seems
mos
p omising.
The
au ho
a gues
ha
li le
is
o
be gained
om
a
p oli e a ion
o
lexical
meanings
o
he
e b
‘be’
as
a
means
o
accoun ing
o
he
p ope ies
o he
indi idual
cons uc ions;
a he ,
he
ocus
should
be
on
he
aspec s
o
syn ac ic
and
seman ic
s uc u e
ha
a e
mos
c ucial
o
he
p edica ion,
and
on
hei
co ela ion
wi h
he
unc ion
o
he
whole
cons uc ion.
Mo e
speci ically,
wi h
e e ence
o
copula
cons uc ions,
pa icula
a en ion
should
be
paid
o
he
seman ic
and/o
e e en ial
p ope ies
o
he
(adjec i al
o
subs an i al)
nominal
p edica es.
1.
IZANGA:
KONSTRUKCIJY
SU
VEIKSMAZODZIU
BUTI
SINTAKSINES
ANALIZES
SUNKUMAI’
1.0.
Jung ies
kons ukcijoms
pap as ai
adinami
okie
sakiniai
kaip
Jonas
y a
li idnas,
Jonas
y a
moky ojas
i
Jonas
y a
as
moky ojas,
ku is
mums
idiegé
meile
gim ajai
kalbai.
Toliau
ski s an
j
ipus
pi mieji
du
sakiniai
kai
ku iy
au o iy
p iski iami
ask ip y inio
ipo,
o
pasku inysis
—
ek a y inio
ipo
jung ies
kons ukcijoms
(plg.
Hol oe
&
Cizik-P okaSe a
2005:
79).
Sie-
kian
g ama inio
ap ago
ien isumo,
jung ies
kons ukcijos
ne e ai
ap a ia-
‘Nuo i dZiai
dekoju
K is inai
Lena ai ei,
a idziai
pe skai iusiai
$io
s aipsnio
pi -
minj
a ian a
i
pa eikusiai
e ingy pas aby.
Zinoma,
uz
s aipsnio
akumus
lieku
a sakingas
ik
pa s.
113
ROLANDAS
MIKULSKAS
mos
g e a
ki y
a imos
s uk i os
kons ukciju,
ku iy
p edikacijos
a8j
aip
pa
suda o
ini iné
eiksmazodzio
bi i
o ma.
Pap as ai
ai
es i
loka y iné
kons ukcija
(Sqsiu inis
y a
s aldiuje
/
p ie
knygos;
komi a y inés
eik’més
jos
a maina
Jonas
y a
su
Bi u e),
egzis enciné
kons ukcija
(S alciuje
/
p ie
knygos
y a
sqsiu inis),
posesy iné
u éjimo
i
posesy iné
p iklausymo
kons ukcijos
(a i inkamai
Vaikui
y a
sloga
/
empe a ii os
i
Si
kepu é
y a
An ano),
ak y-
iné
pe ek o
kons ukcija
(Va liy
gy enime
nesu
aga es),
pasy inés
(pe -
ek o
i
impe ek o)
kons ukcijos
(Mies as
pe
nak inj
an sk ydj
bu o
isiskai
sug iau as;
Moky ojas
Jonas
isy
aiky
bu o
mylimas)
i
kai
ku ios
ki os
Siu
kons ukcijy
a mainos.
Li e a i oje
b éziamos
i ai ios
ipologinés
pa alelés
iek
a p
pas a yjy
i8 a dy y
kons ukeijy
ipy,
iek
i
Sias
kons ukcijas
ly-
ginan
su
anks iau
miné omis
jung ies
kons ukcijomis.
An ai
abejoniu
ne-
kelia
egzis encinés
i
loka y inés
kons ukcijy
bend a
on ologija
(plg.
Hol-
oe
2005:
139-147).
Su
Siais
d iem
ipais
neZymé os
ak ualiosios
skaidos,
eiksmazodziy
eik3més
i
galiausiai
sin aksinés
in e p e acijos
a Z ilgiu
y a
palygin ini
ki i
du
miné i
—
u éjimo
i
p iklausymo
—
posesy iniy
kons-
ukcijy
ipai
(ibid.,
147-153).
Kai
ku ie
ak y iniy
i
pasy iniu
kons ukcijy
su
p edika iniais
daly iais
a ejai
pelny ai
gali
bi i
laikomi
ask ip y inio
ipo
jung ies
kons ukcijos
su
bid a diniu
p edika y u
a maina
(plg.
Jonas
isada
y a
a kingai
apsi enges
i
Jonas
isada
y a
wa kingas;
Bu as
isai
y a
apleis as
i
Bu as
y a
p as as).
1.1.
Kai
sakiniai
sup an ami
kaip
am
ik a
u inj
pe eikianéios
p opozi-
cijos,
ski s an
juos
ipais
pi miausia
a k eipiamas
démesys
j
ju
eikiamos
p opozicijos
paski i,
a ba
unkcija.
Pa yzdiiui,
a ski i
in anzi y iniy
sa-
kiniy
ipai
ski i eig i
subjek o
a dazodzio
e e en o
pa i iama
bisena
(Bul és
e da),
egzis encija
(Riisyje
da
liko
bul iy),
s a ine
padé i
(lokacija)
(Knyga
y a
an
s alo),
p iski i
am
e e en ui
kokia
no s
sa ybe
(Kamba ys
y a
anks okas)
i
. .
Kalban
apie
sin aksiniy
kons ukcijy
ipus
pi miausia
emiamasi
as
kons ukcijas
ins ancijuojanéiy
sakiniy
sin aksine
in e p e a-
cija.
Taip
sup an amas
sakinio
ipas
gali
bi i
ealizuojamas
keliomis
sin ak-
sinémis
kons ukcijomis,
pa yzdziui,
posesy inj
u éjimo
san ykj
a p
d ieju
esiniy
kons a uojan i
p opozicija
gali
bi i
ealizuojama
d iem
kons ukci-
jomis
—
[NP,,,,
u i
NP...
en!
i
ENP,
4p
ya
NP ows
cen»
Plg.
Vaikas
u i
slogq
/
empe a ii os
i
Vaikui
y a
sloga
/
empe a ii os.
P iklausomybiy
g a-
ma ikos
modelio
Salininkai,
ispazis an ys
e bocen inj
sakinio
modelj,
sin-
114
Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
aksiSkai
in e p e uodami
kons ukcijas
emiasi
iS
sakinio
eiksmaZodzio
se-
man ikos
iSplaukian¢iais
p iklausomybés
ySiais,
ku iu
pag indu
apsib ézia
sin aksiniy
iene y
g ama ines
unkcijas.
Tokia
sin aksiné
analizé
sunkiau
igy endinama
ais
a ejais,
kai
sakinio
eiksmazodis
nepasizymi
u inga
seman ika
i
sakinio
p edikacijai
iS eikS i
pasi elkiami
j ai iis
o
eiksma-
zodzio
seman ika
komplemen uojan ys
elemen ai.
Sin aksinés
in e p e aci-
jos
sunkumy
neiS engiama
i
analizuojan
sakinius
su
eiksmazodziu
bi i,
ku io eikSme,
kad
i
bend iausiais
b uoZais,
daZnai
bina
sunku
apéiuop i.
Pa yzdiiui,
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da buose,
kalban
apie
jung ies
kons-
ukcijas,
apa umo
a p
d ieju
( e e en i8ky)
esiniy
kons a a imo
eiksmé
(ku i
i8
esmés
y a
apa i
jung ies
unkcijai
loginéje
p opozicijos
s uk i oje)
p ipazis ama
ik
ek a y inés
kons ukcijos
eiksmazodziui
bi i,
o
ask ip y-
iniu
kons ukciju
(kaip
jos
gia
sup an amos)
eiksmazodis
bii i
laikomas
»seman iskai
u8¢iu“
(plg.
Hol oe
&
JudZen is
2003:
32;
Hol oe
&
Cizik-
P okaSe a
2005:
79-80).
Sup an ama,
kad
einan
Siuo analizés
keliu
ek a-
y inés
kons ukcijos
Jonas
y a
as
Zmogus,
apie
ku j
u
kalbéjai
,, apa umo“
eiksmazodzio
komplemen ui
as
Zmogus,
apie
ku j
u
kalbéjai
enka
p iski -
i
a gumen o
s a usa
kaip
i
sakinio
subjek o
a dazodziui
Jonas.
Ku
kas
sunkiau,
laikan is
Sios
logikos,
a gumen o
s a usa
p ipazin i
ask ip y iniy
kons ukcijy
,,seman iskai
uSciy*
jung¢iy
bid a diniams
a
a dazodiniams
komplemen ams,
juolab
kad
juos,
kaip
Gia
i
p ipaZjs ama,
labiau
inka
a-
din i
p edika y ais. Siekian jung ies
kons ukcijy
ap aSo
ien isumo
am
ik as
,,ek a y inio
ipo
eikSmes“
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da by
au o iai
si ilo
p ipazin i
i
ask ip y iniy
kons ukcijy
eiksmazodZiams
(Hol oe
&
Cizik-P okage a
2005:
80).
In ui y iai
sp endimas
isy
jung ies
kons ukcijy
eiksmazZodziams
p iski i
am
ik a
,, apa umo“
eik’me
a odo
pag is as
( egiojoje
s aipsnio
dalyje
p ie
Sios
p oblemos
g jsiu
i
pabandysiu
Sia
in-
uicija
pag is i
iméiau).
Ta¢iau
miné i
au o iai
nu yli
okio
sp endimo
pa-
sekmes:
aip
i
lieka
neaisku,
a
naujai
iskep y
,, apa umo“
p edika y
ask ip-
y inése
kons ukcijose
komplemen ai
,,kils eléjami“
iki
a gumen o
s a uso,
a
ebeiSlieka
p edika y ai.
1,2.
Panasios
sin aksinés
in e p e acijos
keliu
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da -
buose
einama
i
a pusa yje
g e inan
egzis encinio
i
loka y inio
ipo
kons-
ukciju
sakinius
S alciuje
y a
sqsiu inis
i
Sqsiu inis
y a
s aléiuje
(Hol oe
2005:
139-147).
Pi majame
sakinyje
eiksmazZodziui
bi i
p ipazis an
,,eg-
115
ROLANDAS
MIKULSKAS
zis encijos“
eiksme,
loka y as
s alciuje
ampa
,pe i e ine
aplinkybe“.
An-
ajame
sakinyje,
nema an
jokio
pama o
eiksmazZodziui
bi i
p iski i
kokia
no s
eiksme,
as
pa s
loka y as
neiS engiamai
ampa
,,bi inaja
aplinkybe“,
nes
be
jos
nebii u
ig eikS a
pag indiné
sakinio
p edikacija
( iksliau
kalban ,
a
p edikacija
i8 eikia
eiksmaZodj
komplemen uojan¢io
a dazodzio
loka-
y iné
mo ema).
Kadangi
be
ku io
ik o és
objek o
egzis encijos
p edika-
cija
y a
sunkiai
jsi aizduojama
be
jo
lokacijos,
in ui y iai
okia
sin aksiné
analizé
a odo
nea i inkan i
ik osios
daik y
padé ies.
O
i
oks
pa s
g ama-
iniy
unkcijy
pasiski s ymas
abiejy
ipy
kons ukcijose,
egis,
emanuoja
i8
os
pa ios
eiksmaZodzZio
bii i
seman ikos,
ap épianCios
i
lokalizuo o
daik o
egzis encijos
eigima,
i
egzis uojanéio
daik o
lokalizacija.
Ki aip
a ian ,
o-
kiam
abiejy
kons ukcijy
—
egzis encinés
i
loka y inés
—
eiksmazodiiui
p iski ina
,lokalizuo os
/
lokalizuojamos
egzis encijos‘
eik’mé.
1.3.
Pagal
a
paéia
logika
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da buose
sin aksi8kai
in e p e uojan
(seno iska,
be
da
lie u iy
kalboje
ebe a ojama)
mihi
es
ipo
u éjimo
kons ukcija
(Jam
bu o
ik
sep yne i
me ai)
i
p iklausymo
(Sis
asiklis
y a
mano)
kons ukcija,
Sias
d i
posesy ines
kons ukcijas
ipologijos
pozii iu
enka
e in i
ski ingai.
Pi mosios
kons ukcijos
eiksmazodZiui
bu i
p ipazjs an
,,egzis encijos*
eikSme
a dazodzio
da y u
koduojamas
jos
poseso ius
jam
u i
a gumen o
s a usa
i $i
posesy iné
kons ukcija
laikoma
egzis encinés
kons ukcijos
a maina.
An osios,
p iklausymo,
kons ukcijos
eiksmaZodiiui
bi i
nep ipazjs an
jokios
konk e ios
eik8més,
jo
geni y u
koduojama
poseso iy
mano
enka
laiky i
,,bii inuoju
modi ika o iumi“,
aip
§j
a dazodj
g ama inés
unkcijos
i
sin aksinio
s a uso
a z ilgiu
p ilyginan
loka y inés
kons ukcijos
,,bi inajai
aplinkybei*,
—
dél
okios
sin aksinés
in e p e acijos
kalbama
kons ukcija
ampa
a imesné
loka y inio,
o ne
po-
sesy inio
ipo
kons ukcijai
(Z .
Hol oe
2005:
151-153).
Pag is ai
galé ume
klaus i,
a
Sios
sin aksinés
in e p e acijos
me u
b éZiamos
pa alelés
a p
aki-
aizdziai
ski ingos
paski ies
kons ukcijy
padeda
inkamai
j e in i
ipolo-
gine
jy
p iklausomybe?
Juk
okiy
sakiniy,
kaip
Onu és
Zalios
akys,
in e p e a-
ciniy
galimybiy
analizé
odo,
kad
palankiomis
kon eks inémis
aplinkybémis
poseso iaus
geni y as
juose
gali
u é i
i
a gumen o
s a usa
(Mikulskas
2006b:
41-50).
Apie
ai,
kad
,,iskel inio“
poseso iaus
geni y as
be
nuos olio
galé y
pakeis i
,,iskel inio“
poseso iaus
da y a
(i§
esmés
su ampan j
su
se-
no inés
mihi
es
ipo
kons ukcijos
da y u),
kalba
i
Hol oe as
(ibid.,
159),
116
Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
ap a damas
a mése
iksuo a
pa yzdj
Bijiinéliui
Zali
lapai,
plg.
Bijiinélio
Zali
lapai.
Is ies,
no s
lie u iy
kalbos
geni y as
i
da y as
unkciniu
a z ilgiu
suda o
gana
aiskia
opozicija,
kai
ku iuose
sin aksiniuose
kon eks uose
Siais
linksniais
koduojamos
labai
a imos
eikSmés.
Pa yzdziui,
da y u
Zymimas
p edika inio bene icien o
aidmuo
be
didelio
eik’més
nuos olio
gali
bi i
pe koduojamas
j
a i inkama
geni y o
poseso iy,
plg.
Sis
kamba ys
y a
jums
/
jasy.
(si uacija
paski ian
s eciams
kamba ius).
Ne gi
adnominalinis
geni y-
as
kai
ku iais
a ejais
gali
bi i
in e p e uojamas
kaip
iSo inis
(sakinio
ly-
gmens),
0 ne
kaip
idinis
(daik a a dinio
junginio
lygmens)
poseso ius,
plg.
P o eso iaus
po elis
p ipso
an
s alo
i
Asis en as
palaiké
p o eso iaus
/
p o e-
so iui
po elj,
—
ik
pi majame
sakinyje
a ibu inis
geni y o
s a usas
nekelia
abejoniy.
Toks
kon eks inis
geni y o
i
da y o
unkcijy
sua éjimas
ne u é y
s ebin i:
juk
ne iesioginj
daly a ima
sakiniu
p o iliuojamame
i ykyje
su-
ponuojan ys
da y iniai
aidmenys
—
ecipien as,
ad esa as,
bene icien as
i
ekspe ience is
—
leng ai
gali
bi i
iSple iami
poseso iaus
aidmens?.
No s
Sis
ik
speci iniuose
sin aksiniuose
kon eks uose
pasi eiSkian is
unk-
cinis
geni y o
i
da y o
sua éjimas
kalboje
y a
gana
ma ginalus,
jis
galé y
paska in i
i
miné os
posesy inés
p iklausymo
kons ukcijos
(Sis
asiklis
y a
mano)
geni y a
pabandy i
in e p e uo i
kaip
iSo inj
poseso iy,
aip
p ipazis-
an
jam
a gumen o
s a usa.
Tokia
Sios
kons ukcijos
analizé
bii y
pageidau-
ina,
nes
uome
abi
ap a iamas
—
u éjimo
i
p iklausymo
—
kons ukcijas
galé ume
laiky i
i8
esmés
o
pa ies
posesy inio
san ykio
d iem
ski ingo-
mis
ins anciacijomis.
Deja,
kaip
oliau
(2.2.2.1.
sk.)
ma ysime,
a idziau
pa-
Z elgus
j
p iklausymo
kons ukcijos
s uk ii a
i
geneze,
Sia
pageidaujama
k yp imi
jos
analizé
a odo
mazai
iké ina:
geni y o
p edika iné
unkcija
i
,a ibu inée*
p igim is
kalbamoje
kons ukcijoje
neleidzia
jo
leng a
anka
laiky i
eiksmaZodzio
bi i
a gumen u
i
e éia
iesko i
ki y
Sio
geni y o
in-
e p e acijos
al e na y y.
2
S a y
a gumen a
del
geni y o
i
da y o
linksniy
unkcinio
a imumo
indoeu opie-
ay
kalbose
pa eikia
Geo ey’o
Haigo
18kel a
hipo ezé
dél
bii ojo
laiko
e ga y iniy
kons ukcyy
kilmés
i anény
kalbose.
Pasak
Sio
ling is o,
bii ojo
laiko
kons ukcijy
e -
ga y ine
ikiuo e
(angl.
alignmen )
igsi u uliojusi
i8
(li e a a oje
seniai
ap a iamos
i
i ai iai
in e p e uojamos)
senosios
pe su
kalbos
mand
ka am
ipo
kons ukcijos,
ku i
15
pa
p adZiy
bu usi
iSo inio
poseso iaus
kons ukcija
(Ex e nal
Possesso
Cons uc-
ion).
Ba en
Sis
iSo inio
a gumen o
s a usa
kons ukcijoje
u in is
geni y as
(mand)
na i alia:
pe émé
seno és
pe sy
kalboje
jau
isnykusio
da y o
linksnio
unkcijas,
pi miausia
—
bene ak y ine (Haig 2008:
41-88).
117

ROLANDAS
MIKULSKAS
1.4.
Si
umpa
p oblemy,
kylanéiy
kons ukcijoms
su
eiksmazodziu
bi i
aikan
e bocen inés
analizés
me oda,
apz alga
odo,
kad
no in
adek a-
Ciai
apib éz i
okiy
sakiniy
ipologine
p iklausomybe
ien
ik
eiksmazodzio
seman ikos
iS ekliy
nepakanka.
Tokios
analizés
me u
gene uojamos
s uk-
i iniy
bend ybiy
a p
a ski y
kalbamy
kons ukciju
ipy
iZz algos
ka ais
gali
ne
u% emdy i
y
kons ukcijy
a liekamas
unkcijas
kalboje.
Siekian ,
kad
Sioms
kons ukcijoms
p iski iamos
ipologinés
cha ak e is ikos
labiau
a i ik y
in ui y iai
su okiama
ju
paski i,
a idesnj
z ilgsni eikia
a k eip i
j
ju
eiksmazodziy
komplemen u
seman ine
p igim i
i
j
jose
a ojamu
a -
dazodziy
e e en ines
sa ybes.
Vienos
a
ki os
kons ukcijos
ipa
apib éz i
padeda
i
kons ukcija
ins ancijuojan iems
sakiniams
bidinga
Zodziy
a ka
i
ja
a i inkan i
neZymé a
ak ualioji
skaida.
Visi
Sie
dalykai
ienaip
a
ki aip
a liepia
a ski y
kons ukciju
ipy
paski i
kalboje,
ki aip
a ian ,
y a
unk-
ci8kai
mo y uo i.
Kalban
apie
ak ualiosios
sakinio
skaidos
s a ba
sakiniy
ipologijai,
no isi
pas ebé i,
kad
ik
su
p e e binio
a daZodzio
apib éz umu
i
pos e binio
a dazodzio
neapib éz umu
ko eliuojan i
ak ualioji
skaida
laiky ina
nezymé a.
Tik
okia
ak ualioji
skaida
gali
bi i
laikoma
ipologi-
niu
a z ilgiu
klasi ikuojamu
sakiniy
seman inés
s uk i os
sa as imi
(Sios
min ies
pag indima
Z .
Mikulskas
2006b:
34-41).
T e iojoje
Sio
s aipsnio
dalyje
pa eikiama
jung ies
kons ukcijy
ipologija
i
bus
g indziama
ne
iek
iS
ju
eiksmazodziy
seman ikos
isplaukianéia
sin aksine
in e p e acija,
kiek
p edika y u
seman inés
p igim ies
a skleidimu
i
Sioje
pozicijoje
a ojamy
a dazodziy
e e en iniy
sa ybiy
unkcine
analize.
Be
p ieS
ai,
an ojoje
dalyje,
paméginsime
giliau
paZ elg i
j
isose
anksciau
miné ose
kons ukci-
jose
a ojamo
eiksmazodzio
bii i
seman ika.
2.
VEIKSMAZODZIO
BUTI
SEMANTINES
SAVYBES
2.0.
Tik
nuodugniau
is y e
anks¢iau
miné ose
kons ukcijose
a ojamo
eiksmazodzio
bi i
seman ines
sa ybes,
aiskiau
ma ysime,
ku iuo
mas u
Sis
eiksmaZodis
galé y
bi i
laikomas
kons ukcijy
sin aksinj
éma
( .
y.
a gu-
men y
s uk ii a)
lemian¢iu
eiksniu,
a ba
o maliosios
seman ikos
e mi-
nais
a ian
—
seman iniu
unk o iumi
(Sis
e minas
placiai
a ojamas
i
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da by
au o iu,
Z .
Ho oe
&
JudZen is
2003:
15 .;
Hol oe
&
Seméniené
2004:
15;
Ho oe
&
JudZen is
2005:
16 .).
Be
abe-
jo,
aikomas
sakinio
eiksmazZodziui
seman inio
unk o iaus
e minas
supo-
118
Jung ies
kons ukcijos
i
yy
g ama inis
kon eks as
nuoja
e bocen inj
sakinio
modelj.
Sio
modelio
aikymo
Salininkai
emiasi
p ielaida,
kad
sakinio
eiksmaZodj
subka ego izuojan i
a gumen y
s uk i a
(angl.
subca ego iza ion
ame)
y a
nuspéjama
(i$ edama)
i8
jo
adinamo-
sios
leksinés
eikSmés.
Sup an ama,
kad
e bocen inio
modelio
aikymas
sin aksinéje
analizéje
y a p oblemiskas,
kai
a
eiksmazZodzio
leksiné
eik8-
mé
y a
sunkiai
apib éziama
( a
jau
ma éme
i§
anks iau
ap a u
pa yzdziu).
Be
a
isais
a ejais,
kai
sakinio
eiksmazZodis
seman iniu
a z ilgiu
a odo
isa e is,
i8
jo
eikSmés
gali
bi i
is edami
ie
sin aksinés
s uk ii os
ypa u-
mai,
ku ie
galiausiai
i
nulemia
o
sakinio
ipologine
p iklausomybe?
Ki aip
sakan ,
a
sakinio
eiksmaZodzio
kaip
seman inio
unk o iaus
samp a a
be-
si emian i sin aksiné
analizé
adek a¢iai
a skleidzia
kons ukcijos,
ku ia
as
sakinys
ins ancijuoja,
s uk ii inius
i
seman inius
ypa umus?
2.1.
Kalboje
nesunku
as i
kons ukciju,
ku iy
eiksmazodzius
adin i
se-
man iniais
unk o iais
bii y
ne ikslu,
ma
uos
eiksmazodzius
_,,subka e-
go izuojan i
a gumen y
s uk i a“
né a
Sim u
p ocen y
nuspéjama
i8
jy
seman ikos,
Ge as
pa yzdys
Siuo
a z ilgiu
y a
adinamosios
loka y inés
al e nacijos:
pag is ai
galé ume
eig i,
kad
a gumen y
kon igii acijos
Siose
al e nuojanéiose
kons ukcijose
didzia
dalimi
p iklauso
nuo
o,
ku is
sakiniu
p o iliuojamos
si uacijos
elemen as
koduojamas
kaip
iesioginis
objek as,
0
jau
eiksmaZodzio
eikSmé
ko eguojama
pagal
a i inkama
kons ukcija
( aip
eigdami,
ka u
su
Adele
Goldbe g
(1995)
p ipazis ame
kons ukcijos,
kaip
sin aksinés
s uk ii os,
eikimés
sa i uma
i
os
eik8més
i Senybe
p ieS
sa-
kinio
eiksmazodzio
eiksme),
plg.:
(1)
Té as su
s inumi
(pe
dienq)
malkas
suk o é
j
kiigi
( .
y.
am
ik a
su-
kapo y
malky
kiekj
(k i a)
suk o e
j
kiigi).
(2)
Té as
su
s inumi
(pe
dienq)
suk o é
malky
kigi.
Siy
kons ukcijy
eiksmazodzius
a i inkamai
galime
apib éz i
kaip
(su)k au-
i,
,(pabi us
daik us)
kiigio
a ka
(su)délio i‘
i
(su)k au i,
,GiS
pabi y
daik-
y)
(su) o muo i
kiigj‘
(galimybé
abiejuose
sakiniuose
j e p i
k o imo
eiks-
mo
ukme
modi ikuojanéia
laiko
aplinkybe
odo,
kad
as
eiksmas
né a
momen inis,
jo
ezul a as
pasiekiamas
ne
i§
ka o,
be
laipsniSkai,
pamazu
o muojan
i
didinan
malky
kigi).
Taigi,
Z elgian
i
Sias
al e nuojanéias
kons ukcijas,
iksliau
bi y
kalbé i
apie
ju eiksmazodzius
i
a i inkamas
a -
gumen y
s uk ii as
siejan j
abipusés,
be
ne
ienpusés
p iklausomybés
san-
119
ROLANDAS
MIKULSKAS
yki,
.
y.
ne
apie
p ado
i
p iedo
(angl.
head
:
dependen )
san ykj
(plg.
C o
2001:
248).
Zinoma,
ne eike y
i8leis i
i
akiy,
kad
abiejose
kons ukcijose
a ojamy
eiksmazodziy
k au i,
i
k au i,
eik’més
pag is a
gali
bi i
lai-
komos
d iem
ski ingomis
ienos,
bend esnés,
eik3més
ealizacijomis.
Pa-
g indas
okios
bend os
eikSmés pos ula imui
a si anda,
kai
su okiame,
kad
al e nuojanéiy
kons ukcijy
pe eikiami
seman iniai
u iniai
é a
o
pa ies
(malky
k o imo
j
kiigi)
scena ijaus
ski ingi
aspek ai
(a
p o iliai). Si
ben-
d oji
eikSmé
(ja
Seizi
Iwa a,
ski damas
nuo
azés
lygmens
eik8més
(angl.
Ph ase
Le el
Meaning),
siiilo
adin i
leksinio
p ado
lygmens
eik’me
(angl.
Lexical
Head
Le el
Meaning);
Z .
Iwa a
2005:
361-363)
apima
bi inuosius
o
k o imo
scena ijaus
elemen us:
k o éja,
k aunama
objek a,
biidinga
k o imo
o ma,
a i inkamai
jkiinijancius
bend esnius seman inius
aidme-
nis
—
agen a,
mu e i,
(paski ies)
loka y a.
2.1.1.
Da
sunkiau
seman inio
unk o iaus
sa oka
y a
p i aikoma
angly
kal-
bos
adinamyju
di anzi y iniy
(d igubo
objek o)
kons ukciju
i
su Siomis
al e nuojanéiy
kauzuo o
judéjimo
kons ukcijy
eiksmazodziams,
plg.:
(3)
She
ga e
he
boy iend
a
new
Me cedes.
(4)
She
ga e
a
new
Me cedes
o
he
boy iend.
Sunku
bi y
i in i,
kad
a gumen y
s uk ii os
poky iai
Siose
d iejose
kons-
ukcijose
i
su
jais
sie ini
kons ukcijy
eikSmés
ski umai
y a
i$ edami
i8
egimai
o
pa ies
eiksmaZodZio
o
gi e.
Pag is ai
galé ume
eig i,
kad
kal-
bamy
kons ukcijy
eikSmés
ski umus
lemia
ski ingi
jy
s uk i iniai
émai,
ku iuose
a ojamas
i§
esmés
as
pa s
p edika as,
a i inkamai
[gi e
NP
NP]
i
[gi e
NP
[ o
NP]]:
Siose
s uk ii ose
iesioginio
objek o
ie a
uzima
ski ingus
seman inius
aidmenis
ep ezen uojan ys
daik a a dziai,
a i inkamai_ eci-
pien as
a ba
mu e is.
Zinoma,
no édami
bi i
iksliis
u é ume
p ipazin i,
kad
eiksmazZodzio
o
gi e
eikSmé
ap a iamose
kons ukcijose
am
ik u
mas u
p iklauso
nuo
kiek ienai
i§
jy
biidingo
sa i o
,subka ego izuojan io
émo“.
Si
p iklausomybé
y a
aigkesné,
kai
kalbamose
kons ukcijose
a ojami
pe -
duodamo
objek o
ajek o ija
labiau
pab ézian ys
eiksmazodiiai,
p z.:
(5S)
They
sen
me
ano he
b ochu e.
[send,
NP
NP]
(6)
We
sen
he
new
le e
o
all
he
applican s.
[send,
NP
[ o
NP]]
Galé ume
i in i,
kad
p edika o
send,
eiksmeje
y a
yskesnis
po eikio
e-
cipien ui
(jo
asmeninei
s e ai)
seman inis
komponen as,
nes
sakiniu
p o-
120
Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
iliuojamos
si uacijos
iboZenkliu
( iesioginiu
objek u)
pasi enkamas
pa s
ecipien as,
0
p edika o
send,
eikSméje,
sakiniu
p o iliuojamos
os
pacios
si-
uacijos
iboZenkliu
pasi enkan
mu e j,
pab éZiama
jo
judéjimo
ajek o ija
(link
ecipien o).
Ta¢iau
i
Siuo
a eju
galé ume
many i,
kad
kalbos
a o-
ojo
samonéje
isai
ealiai
egzis uoja
Sias
abi
eiksmes
ap épian i
bend esné
send
eiksmé,
Zymin i
agen o
kauzuo a
mu e io
judéjima
i
jo
s e os
j
eci-
pien o
s e a.
Be
a gu,
a
ikslu
bi y
eig i,
kad
okia
abs ahuo a
eikimé
sankcionuoja
ienos
a
ki os
kons ukcijos
a gumen y
s uk ii a.
Ki a
e us,
kadangi
apie
a ski us
eiksmaZodzio
o
send
seman inius
a ian us
(send,
i
send,)
ap a iamose
kons ukcijose
y a
pag indo
kalbé i
ik iek,
kiek
juos
emia
ski ingi
y
kons ukcijy
s uk i iniai
émai,
Siuos
p edika us
adin i
seman iniais
unk o iais
galé ume
ik
su
didelémis
iSlygomis
(plg.
Langacke
2008:
239-244).
Regis,
iksliau
bii y
kalbé i,
kad
eiksmazZodzio
o
send
lek-
siné
eikSmé
(apib ézZiama
am
ik o
seman inio-in e p e acinio
emo)
y a
sude inama
su
abiejy
kons ukcijy
seman inémis
speci ikacijomis.
2.1.2.
Toliau,
s engdamiesi
apib éZ i
eiksmazodzio
bi i
j ai iose
kons uk-
cijose
galimas
u é i
eik’mes,
emsimés
ap a y
al e nuojan¢iy
kons uk-
cijy
sin aksinés
analizés
p ak ika.
Tai
da ome
dél
d ieju
p iezZas iy.
Pi ma,
aki aizdu,
kad
kalbamam
eiksmazodiiui
galimos
p iski i
eikSmés
labai
p iklauso
nuo
kons ukciju,
ku iose
jis
a ojamas,
pobiidzio.
An a,
kai
ku-
ias
kons ukcijas
su
eiksmazodziu
bi i
pelny ai
galime
laiky i
al e nuojan-
Giomis:
an ai
galé ume
many i,
kad
d iejy
kons ukcijy
—
egzis encinés
i
loka y inés
—
koegzis a imo
aison
d’é e
y a
pab éZ i
ski ingus
i§
esmés
os
pa ios
,,lokalizuo os
egzis encijos“
si uacijos
aspek us.
Panagiu
pag indu
g upuodami
i
ki as
kalbamas
kons ukcijas,
a ski y
okiu
g upiy
eiksma-
Zodziams
galésime
p iski i
bend esnes
eikSmes,
aip
is engdami
,,be eikS-
miy“
leksemy
pos ula imo
ais
a ejais,
kai
konk e esne
eiksmazodzio
bi i
eikSme sunkiau
apib éz i®.
2.2.
Pe eikime
p ie
iSsamesnio
eiksmazodzio
bi i
eikSmiy,
jo
u imy
jau
miné ose
kons ukcijose,
ap a imo.
Sunku
jsi aizduo i,
kaip
iena
a
ki a
a -
*8i
p incipiné
nuos a a
pasi enkama
laikan is
pama inio
kogni y inés
g ama ikos
pos ula o
—
Tu inio
eikala imo
(ki aip
da
—
Simbolines
ezes)
—
d audzZianéio
g a-
ma iniame
ap ase
ope uo i
be eikimiais
kalbos
iene ais
(plaéiau
Z .
Langacke
1987:
97-98;
Taylo
2002:
38-60;
plg.
Mikulskas
2006a:
40).
121
ROLANDAS
MIKULSKAS
zicijy
sua éjimas
ne u é y
s ebin i,
juk
i
kai
ku iomis
kons ukcijomis
su
eiksmazodziu
u é i
ak i8kai
eigiama
ne
apie
ko
no s
u éjima,
be
apie
ko
no s
bu ima
kieno
no s
asmeninéje
s e oje,
plg.:
(16)
Namuose
u ime
peliy.
Siame
sakinyje
i8
eiksmazodzio
galiinés
implikuojamas
,,poseso ius“
mes
(ka u
su
sa o
gy enamaja
aplinka
—
namuose)
pi miausia
padeda
lokalizuo-
i
peliy
bu imo
ie a,
ad,
kaip
i
daZnu
a eju
ki ose
posesy inése
kons uk-
cijose,
jis
ak iSkai
ea lieka
a skai os
a8ko
( e e ence
poin )
unkcija
(pla¢iau
apie
Sios
kogni y inés
sa okos
aidmenj
su okimo
p ocesuose
i
jos
s a ba
posesy iniy
kons ukcijy
on ologijoje
Z .
Langacke
2000:
171-202).
S a bu
pas ebé i,
kad
loka y as
okio
ipo
sakiniuose,
kaip
(16),
y a
bii inas
elemen-
as,
a ba
Sios
( ak iskai
egzis encinés)
kons ukcijos
sa as is:
jis
gia
pa iksli-
na
poseso iaus
a dazodziu
j a dijamo
a skai os
asko
galiojimo
s i j,
a ba
ki aip
—
apib éZia
kogni y inés
paie3kos
lauka.
Bii en
Sioje
kons ukcijoje
bii inas
loka y as
i
e ¢ia
many i,
kad
ji
y a
eikiau
egzis enciné
nei
pose-
sy iné,
juolab
kad
loka y ine
okios
kons ukcijos
aip
pa
negalime
laiky i:
juk
sakiniu
Namuose
u ime
peliy
pasakome
be eik
a
pa i,
ka
i
egzis enciniu
sakiniu
Misy
namuose
y a
peliy,
ik
pi majame
sakinyje
a ojan
p edika a
u é i
papildomai
da
eiskiamas
susi ipinimas
peliy
bu imu
,,poseso iaus“
(mes)
gy enamoje
aplinkoje,
ki aip
a ian ,
peliy
bu imas
namuose
ju
gy-
en ojams
am
ik a
p asme
y a
,,ak ualus‘,
saky ume,
jis
nuk eip as
j
ju
as-
menine
s e a.
Taigi
Gia
u ime
panaiy
,,in encionalios“
egzis encijos
eigima
kaip
i
anksciau
ap a oje
mihi
es
ipo
kons ukcijoje:
ik
ienu
a eju
i8
o i-
ginaliai
posesy inés
kons ukcijos
(16)
da oma
implikacija
apie
egzis encijos
eigima,
o
ki u
a eju
a i k3iai
—
i8
o iginaliai
egzis encinés
kons ukcijos
(12)
implikuojamas
posesy inis
san ykis.
A k eip inas
démesys,
kad
bii en
Sios
implikacijos,
o
ne
kons ukcijose
a ojamy
eiksmazodiiu
,,leksinés“
eikmés
lemia
jy
kalbine
unkcija
i
ipologine
p iklausomybe.
Sis
ak as
pe sa
min j,
kad
nus a an
ienos
a
ki os
kons ukcijos
ipa,
be
joje
a oja-
my
eiksmazodziy
eiksmés,
ne
maziau
s a biis
ampa
kons ukcijos
koncep-
ualiza imo
k yp j
( ad
i
bend a
jos
eikime,
a ba
unkcija) lemian ys
ki i
seman iniai
elemen ai,
kaip
an ai
eiksmo
ie os
a
ukmés
modi ika o iai
i
panaiai,
ku ie
e bocen inio
modelio
Salininky
daznai
nu aSomi
isakinio
p edikacijos
pe i e ija.
Dél
okiy
,,pe i e iniy*
elemen y
s a bos
al e na y-
iai
sudé iniy
p edika y
in e p e acijai
i
ka u
a i inkamai
isos
kons uk-
128

Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
cijos
koncep ualizacijai
da
ka a
galésime
jisi ikin i
éliau,
analizuodami
kons ukcijas
su
p edika iniais
daly iais
(Z .
2.5.1.1.,
2.5.2.
sk.).
2.2.2.1.
A odo,
kad
né a
jokio im esnio
pama o
p iklausymo
kons ukci-
jos
(13)
geni y a
(An ano)
in e p e uo i
kaip
iSo inj
poseso iy,
aip
su ei-
kian
jam
eiksmazodzio
bii i
a gumen o
s a usa:
aki aizdu,
kad
geni y as
su
Siuo
eiksmaZodziu
suda o
sudé inj
kons ukcijos
p edika a.
Nesino é y
Sios
kons ukcijos
eiksmaZodziui
me onimiskai
p iski i
i
,p iklausymo‘
eikSme,
ma
ja
ki o
ipo
p iklausymo
kons ukcijoje
eksplici i8kai
Zymi
pa s
eiksmazZodis
p iklausy i.
Kaip
jau
bu o
miné a,
li e a ii oje
pab éziamas
p i-
klausymo
kons ukcijos
su
p edika u
bi i
+
gen.
s uk i inis
panaSumas
j
anks¢iau
ap a a
loka y ine
kons ukcija
su
p edika u
bi i
+
lok.
Pas ebima,
kad,
pi ma,
abi
kons ukcijas
sieja
panaSus
nezymé os
ak ualiosios
skaidos
modelis:
iek
poseso iaus,
iek
i
loka y o
a dazodiziai
pasakomi
Siu
kons-
ukcijy
emose;
an a,
pag indinis
p edikacijos
s o is
abiejose
kons ukcijo-
se
enka
eiksmaZodzZio
bi i
a dazodinio
komplemen o
ne iesioginio
links-
nio
(a
a i inkamo
p ielinksnio)
mo emai:
pi muoju
a eju
posesy iniam
geni y ui,
an uoju
—
loka y ui
(a ba
loka y iniam
p ielinksniui).
S uk i-
inj
abiejy
kons ukcijy
pa alelizma
da
aiSkiai
ma ysime,
jeigu
a k eipsime
démesj
j
ak a,
kad
pag indine
p edikacija
jose
ei8kian¢ioms
linksniy
(a
p ielinksniy)
mo emoms
a i inkamos
eikSmés
y a
p igim inés:
kaip
loka y-
o
unkcija
y a
nea siejama
nuo
ie os
indikacijos,
aip
i
geni y o
unkcija
y a
nea siejama
nuo
giminys és,
nuosa ybés
(p iklausymo),
dalies
/
isu-
mos,
a ba
bend iau
—
nuo
posesy inio
san ykio
aikos.
Kel inas
klausimas,
a
Siam
p iklausymo
kons ukcijos
s uk i iniam
panaSumui
j
loka y ine
kons ukeija
galé ume
as i
inkama
seman inj
paai’kinima?
Ki aip
a ian ,
a
y a
im esnis
unkcinis
bei
kogni y inis
pama as
kalbama
posesy ine
kons ukcija
in e p e uo i
,,loka y iskai*?
Juk
jeigu
p iklausymo
kons uk-
cija
galé ume
laiky i
loka y inés
kons ukcijos
a maina,
uome
i
jos
eiks-
mazodiiui
bi i
be
jokio
a go
galé ume
p iski i
lokacijos‘
eikSme,
aip,
beje,
sumaZindami
Sio
eiksmazodzio
homoniminiy
o my
skaiéiy
ap aée.
I8-
i kime
Sia
galimybe.
P isiminkime,
kad
posesy inj
san yki
geni y u
labiau-
siai
y a
ip as a
eiks i
a ibu iniame
daik a a diniame
junginyje
i
galé ume
ne
eig i,
kad
mums
iipimoje
p iklausymo
kons ukcijoje
geni y o
a o-
jimas
p edika inéje
pozicijoje
y a
i§
a i inkamo
a ibu inio
daik a a dinio
junginio
pe im as,
.
y.
An ano
kepu é
>
Si
kepu é
y a
An ano.
Kogni y iné-
129
ROLANDAS
MIKULSKAS
je
g ama ikoje
posesy inio
daik a a dinio
junginio
analizé
y a
g indZiama
miné a
a skai os
aSko
( e e ence
poin )
sa oka
(Langacke
1991:
167-180).
Sios
analizés
esme
suda o
p ielaida,
kad
posesy iniame
daik a a diniame
junginyje
geni y u
(angly
k.
-’s
mo ema
a ba
o
p ielinksniu)
koduojamas
ne
ik
i
ne
iek
poseso ius,
kiek
kogni y i8kai
iskilesnis
esinys,
paleng i-
nan is
ki o,
komunikan ams
iipimo,
esinio
iden i ika ima.
Taigi
adinamoji
posesy iné
kons ukcija
kalboje
pasi elkiama
i
daik a a dinés
e e encijos
po eikiams:
geni y o
deno a as
joje
daznai
ei8kia
ne
iek
posesijos
san yki,
kiek
paleng ina
ki o
a dazodzio
e e en o
(,,posesumo“)
a pazinima
(i8 ies
sakinyje
Kazkas
pa ogé
be niuko
d i a j
nebi inai
kalbama
apie
be niukui
p iklausan j
d i a i
—
ai
galéjo
bi i
i
is
d augo
pasiskolin as
d i a is;
plg.
da
Siuo
poZiii iu
sakinj
Mano
aukinys
a aziuoja
lygiai
desim q).
S a bu
pas ebé i,
kad
no s
kogni y iné
a skai os
a3ko
sa oka
y a
eiksminga
ne
ienai
g ama inei
kons ukcijai,
ji
gali
bi i
apib éZiama
nep iklausomai
nuo
kalbinés
aiskos,
nes
a spindi
bend a
su okimo
p oceso
speci ika:
ienus
(maZiau
pazis amus)
esinius
pap as ai
a paZis ame
pe
ki us
(labiau
mums
zinomus
esinius),
ku ie
ienaip
a
ki aip
su
pi maisiais
y a
susije
i
gali
i
juos
nu ody i.
No in
a skai os
aSko
unkcija
isai
nesunku
in e p e uo i
i
»loka y iskai*,
juolab
kad ne
ienu
a eju,
ypa¢
kai
posesy inés
p edikacijos
u inj
suda o
isumos
i
dalies
san ykis,
geni y u
koduojamo
daik a a dZio
ie os
eikSmé
i
a skai os
aSko
unkcija
posesy inéje
kons ukcijoje
na i-
aliai
su ampa,
plg.
s e ainés
langas,
s alo
k as as
i
. .
A siz elgdami
i
daik-
a a dinés
posesy inés
kons ukcijos
kogni y ine
paski j
galé ume
i in i,
kad
,,posesumas“
joje
na i aliai
lokalizuojamas
kogni y iskai
labiau
p iei-
namo
,,poseso iaus*
aplinkoje.
Reikia
many i,
kad
i
p edika inéje
pozicijoje
p iklausymo
san ykj
eikSdamas
geni y as
isiSkai
nenus oja
Sios
bend es-
nés
kogni y inés
a skai os
aSko
unkcijos.
Vis
dél o
kalbamy
kons ukcijy
paski is
—
ne
posesumo
e e encijos
ikslinimas
—
jis
¢ia
eiSkiamas
api-
b éZ umo
desk ipcija
u inéiu
subjek o
a daZodziu,
aigi
jo
e e en as
ben
jau
ak ualiojoje
disku so
e d éje
y a
iden i ikuo as.
AiSkinimas,
kad
kepu é
(13) sakinyje
lokalizuojama
An ano
a Z ilgiu
bi y
ge okai
p i emp as.
I
ai
sup an ama:
no s
p iklausymo
kons ukcijos
geni y as
e imologiskai
gali
bi i
siejamas
su
a i inkamo
a ibu inio
junginio
geni y u,
pa¢ios
kons uk-
cijos
paski is
kalboje
y a
ki a.
Pap as ai
$i
kons ukcija
pasi elkiama,
kai
komunikacijos
me u
p i eikia
nu ody i
komunikan ams
jau
pazZis amo
daik-
o
sa ininka.
Dél
o
posesumas
p iklausymo
kons ukcijoje
p o o ipi8kai
es i
130
Jung ies
kons ukeyos
i
yy
g ama inis
kon eks as
negy as
daik as,
0
poseso ius
—
asmuo
a ba
( eéiau)
gy iinas
(plg.
Sis
pa-
adelis
y a
miisy
Pi o).
Kalbamos
kons ukcijos
unkcija
ikoniSkai
a liepia
i
ja
ins ancijuojanciy
sakiniy
nezymé a
ak ualioji
skaida:
emoje
pasakomas
komunikan ams
iipimas
daik o
sa ininkas.
Kad
p iklausymo
kons ukcijoje
eiskiamo
posesy inio
san ykio
paski is
kalboje
y a
ki a
nei
a ibu iniuose
daik a a diniuose
junginiuose,
odo
i
Siai
kons ukcijai
galiojan ys
seman-
iniai
ap ibojimai.
P iklausymo
kons ukcija
pap as ai
ne eiSkiami adina-
mos
nea ski iamosios
nuosa ybés
(angl.
inalienable
possession),
a ba
dalies
i
isumos,
san ykiai,
plg.
Ta o
akys
y a
g azios,
be
??G azios
akys
y a
a o’.
O
bi en
dalies
i
isumos
san yki
p o iliuojandio
a ibu inio
daik a a dinio
junginio
geni y as,
kaip
ma éme,
na ii aliai
gali
bi i
in e p e uojamas
,,lo-
ka y iskai*
—
kaip
a skai os
aSkas
e d éje
lokalizuojamam
objek ui.
Visa
ai
odo,
kad
né a
nei
unkcinio,
nei
kogni y inio
pama o
p iklausymo
kons-
ukcijos
poseso iaus
geni y a
in e p e uo i
kaip
subjek o
a dazodziu
pasa-
komo
posesumo
lokacijos
a skai os
aSka.
Bii en
dél
Siy
seman iniy
mo y y
kalbamos
kons ukcijos
negalime
laiky i
loka y inés
kons ukcijos
a maina.
Tuome
Sios
kons ukcijos
eiksmazZodziui
bi i
belieka
me onimiskai
p iski -
i
nesa a ankiska
,p iklausymo‘
eikSme’,
no s,
kaip
ma éme,
kalboje
u ime
Sia
eik8me
sa a ankiskai,
be
kons ukcijos
pa amos,
galin j
pe eik i
eiks-
mazodj
p iklausy i.
Be
okia
ski ingose
kons ukcijose
a ojamy
eiksma-
Zodziy
sinonimija
y a
nepa anki
ik
am,
ku is
a kakliai
ebesilaiko
sakinio
eiksmaZodzio
kaip
seman inio
unk o iaus
ezés.
2.3.
Ap a e
eiksmazodzio
bii i
seman ines
sa ybes
kons ukcijose
(7)-(13),
ma ome,
kad
Sio
eiksmazodzio
p edika inis
po encialas
eikia
menka
pa-
g inda
kalbamy
kons ukcijy
ipologinei
klasi ikacijai.
Tik
kons ukcijy
(11),
?
Dél
ibo os
okiy
pasakymy
kalboje
galimybés
Z .
Mikulskas
(2006b.
42-43).
®Zinoma,
jeigu
a idziau
paz elg ume
|
p iklausymo
kons ukcijos
on ologija,
jos
eiksmazodziui
bi i
,ad
hoc“
p iski iama
,p iklausymo‘
eiksme
gale ume
laiky
i
Sio
eiksmazodzio
ienos
i8
pama iniy
eikémiy,
, apa umo'
eikSmes,
ge ai
paliu-
dy os
jung ies
kons ukcijose,
am
ik a
a maina
a
ins anciacya,
plg.
Si
kepu e
y a
An ano
p iklausinys,
—
oks
kons ukcijos
(13)
iSple imas
né a
isiSkai
sa a aliskas,
nes
jis
ge ai
de a
su jos
geni y o
a ibu ine
kilme.
Ki a
e us,
pe
daug
pab éZiama
8i
on ologine
pa alelé
uz emdy u
posesy ine
kalbamos
kons ukcijos
paski i
i
ja
a liepiandius
kons ukcijos
sin aksines
i
seman inés
s uk i os
aspek us,
ku ie
1
apib ézia
jos
apa ybe.
131
ROLANDAS
MIKULSKAS
(12)
,egzis enciniams*
p edika ams
galé ume
p ipazin i
san ykinj
sa a an-
kiSkuma,
leidzian i
ju
komplemen ams
p iski i
a gumen y
s a usa®.
Ki y
ap-
a y
kons ukcijy
eiksmazodziu
bii i
eikimés
y a
pe nelyg
p iklausomos
nuo
kons ukcijos,
ku ioje
jie
a ojami,
pobiidzio.
Nei
Siose
kons ukcijo-
se
eiksmaZodzio
bi i
u ima
, apa umo’,
nei
slokacijos‘,
nei
,p iklausymo‘
eikSmé
né a
iek
sa a ankigka,
kad
jam
i8
anks o
galima
bi y
p iski i
kokia
no s
a gumen y
s uk ii a
(,,subka ego izuojan i
éma*)
—
pa s
ienas
Sis
eiksmazodis
a giai
gali
bi i
laikomas
sin aksinés
s uk i os
—
ini inio
sakinio
—
seman iniu
unk o iumi,
kaip
ai
ne e ai
da oma,
analizuojan
sa-
kinius,
ku iy
p ada
suda o
u iningesnés
leksinés
eik’més
eiksmazodzZiai.
Regis,
apa umo,
loka y inése
i
p iklausymo
kons ukcijose
y a
p asmés
kalbe i
ik
apie
SUDETINIU
PREDIKATU
sin aksine
dis ibucija.
I8 ies
am
i-
k a
pozymij
subjek o
a dazodzio
e e en ui
p iski ianéioje
(ask ip y inéje)
kons ukcijoje,
pa yzdziui,
Mokinys
y a
eisus,
bi en
a
pozymj
j a dijan-
is
p edika y inis
bid a dis,
o
ne
3
aldan i
jung is
lemia,
kokiy
seman-
iniy
sa ybiy
a dazodis
gali
ei i
subjek o
pozicijoje.
Tai
eiSkia,
kad
Sioje
i
panaSiose
kons ukcijose
subjek o
a dazodi
(mokinys)
komplemen acijos
san ykis
sieja
ne
iesiogiai
su
eiksmaZodziu
bi i,
be
su
isu
sudé iniu
p e-
dika u
(bi i
eisiam).
A i inkama
kons i uencija
(sakinio
suda ymo
i§
déme-
ny
a ka)
okia
kalbamu
kons ukcijy
sin aksés
analize
aizduoja
o ma-
liai,
plg.
[Mokinys,,,.,
[y a
[ eisus]],,.,],
a ba
INP..,,
[V
[Adj]]
21.
Aisku,
kad
aip
analizuodami
apa umo
kons ukcijas
sakinio
p ada
(angl.
clausal
head)
suda anéiu
eiksmazodiziu
jose
laikysime
ne
jung ies
eiksmazodj
bi i,
be
isa
sudé ine
s uk ii a,
Sio
eiksmazodzio
suda oma
su
bid a diniu
a
daik a a diniu
komplemen u.
Tiesa
sakan ,
,,jung imi*
eiksmazodj
bi i
Sios
sin aksinés
analizés
kon eks e
nelabai
ikslu
i
adin i
(8i
adicinj
e mi-
na
a ojame
pasiskoline
i§
apa umo
p opozicijos,
kaip
loginés
s uk ii os,
analizés),
nes
Gia
jo
pi miné
unkcija
ne
jung i
du
apa umo
p opozicijos
esinius,
0
(p edika y o)
biid a dziu
a
daik a a dziu
eiskiamai
sakinio
p edikacijai
su eik i
p ocesualumo,
a ba
laikiskumo,
dimensija
—
8i
esminé
eiksmazodzio
sa ybé
bi ina
ini iniam
sakiniui
( .
y.
okiam
sakiniui,
ku is
g ama inio
laiko,
asmens,
modalumo
odikliais
y a
susiejamas
su
kalbéjimo
“Vis
dél o
i
Siy
p edika y
okiy
a gumen y
a z ilgiu
negalime
laiky i
pilna e éiais
seman iniais
unk o iais,
nes
egzis encinis
jy
in e p e a imas
didzia
dalim:
p iklauso
nuo
kons ukeijy,
ku iose
jie
a ojami,
p agma iniy
sa ybiy,
kaip
an ai
Zodziy
a -
kos
sakinyje
i
ja
a i inkanéios
neZymé os
ak ualiosios
skaidos.
132
Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
si uacija
(,,pag indu“,
angl.
g ound),
suda y i).
No édami
iS ySkin i
g ama-
ine
eiksmazZodzio
bi i
paski j
ap a iamose
kons ukcijose
galé ume
jj
a-
din i
g ama iniu
speci ika o iumi.
Daba
a’omoje
Naujojoje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
speci ika o iumi
adinamas
sudé inio
p edika o
eiksmazodis
bi i
ak y iniame
pe ek o
sakinyje,
plg.
Va liy
gy enime
nesu
alges.
Speci-
ika o iaus
e minas
Gia
aikomas
i
ki y
junginiy,
ku iy
démenys
idaus
i
iSo és
sin aksiniu
ySiy
a zZ ilgiu
uzima
ski inga
padé i,
analizei.
Pasi-
émus
A noldo
Zwicky’io
(Zwicky
1993:
292-315)
siiilomais
unk o iaus,
bazés
i
p ado
apib éZimo
k i e ijais
Naujojoje
g ama ikoje,
ap asan
miné y
junginiy
sin akse,
ski iamas
idinis
junginio
p adas
i
iSo inis
junginio
p a-
das
(a ba
bazé).
Speci ika o ius
p ado aidmenj
ea lieka
junginio
iduje
(a .
Hol oe
&
Mikulskas
2009a:
10-13).
Lie u iu
kalbos
pe ek iniy
o my
da yboje
eiksmazZodziui
bi i
pap as ai
p iski iama
pagalbinio
eiksmazo-
dzio
unkcija,
ku i
i$
esmés
su ampa
su
g ama inio
speci ika o iaus
apib é-
zimu.
Panasiai
speci ika o iais
galé ume
adin i
i
pasy inés
(pe ek inés
i
impe ek inés)
kons ukcijos
pagalbinj
eiksmazZodj
bii i,
plg.
Mies as
pe
nak inj
an sk ydj
bu o
isiskai
sug iau as;
Namas
da
bu o
ebes a omas,
kai
i yko
nelaimé.
Vis
dél o
kalbédami
apie
apa umo
kons ukcijas
pasiliekame
p ie
adicinio
jung ies
e mino.
No s
jung ies
eiksmazZodjio
bii i
g ama iné
unkcija
y a
nepaneigiama
i
gali
bi i
palyginama
su
pagalbinio
eiksma-
Zodzio
bi i
unkcija
miné ose
anali inése
o mose’°,
s uk ii iné
jo
unkci-
ja
apa umo
kons ukcijose
aip
pa y a
aki aizdi
—
ji
leidzia
kalbé i
apie
san ykinj
okio
eiksmazodzio
sa a ankiskuma
sudé inio
p edika o
an ojo
deémens
a Z ilgiu
i
p iski i
jam
miné a
, apa umo‘
eik3me.
Papildoma
a -
gumen a
jung ies
eiksmaZodj
ski i
nuo
pagalbinio
eiksmazodzio
(speci-
ika o iaus),
kaip
oliau
(2.5.1.-2.5.2.1.
sk.)
ma ysime,
su eikia
i
galima
al e na y i
kons ukciju
su
p edika iniais
daly iais
in e p e acija.
Siose
»d ip asmiskose“
kons ukcijose
a ojamy
sudé iniy
p edika y
kogni y iné
analizé
leidzia
ski i
d i
eiksmazodzio
bu i
seman ines
s uk i as:
iena,
kai
jis
Gia
a lieka
pagalbinio
eiksmazodzio
unkcija,
i
isi8kai
ki a,
kai
jis
Ga
eina
jung imi.
©
Te ming
,anali inés
( eiksmazodzio)
o mos*
eiksmazodzio
bi i
junginiams
su
daly iais
j a dy i
Gia
i
oliau
a oju
del
jo
ip as umo,
uo
ne eik’damas
sa o
nuos-
a os
del
okiy
o my
pa adigminio
s a uso
lie u iy
kalboje
(plg.
ki aip
Hol oe
&
Seméniené
2004:
36-41).
133

ROLANDAS
MIKULSKAS
2.4.
To, kas
pasaky a
apie
eiksmazZodzio
bi i
seman ika,
u é y
pakak i
i8 adai,
kad
i
okio
eiksmazodzio
negalime
sp es i
apie
kons ukcijy,
ku-
iose
jis
a ojamas,
pobidi,
i
ski dami
kons ukcijy
su
eiksmazodiiu
bi i
ipus,
jo
seman inémis
sa ybémis
menkai
egalime
pasi em i.
Veiksmazo-
dis
bi i
ienokias
a
ki okias
aigkesnes
leksinés
eik’més
apyb aizas
igyja
ik
pa a o as
konk e¢ioje
kons ukcijoje.
Taigi
kons ukcijos
eikimé
ab-
soliuciai
a ba
be eik
absoliuéiai
dominuoja
gios
leksemos
a z ilgiu.
Pasi-
elke
kons ukcijy
g ama ikos
e minus,
kalbamas
kons ukcijas
galé ume
apib éz i
kaip
j
disku so
po eikius
o ien uo as
sin aksines
s uk ii as,
u in-
Gias
unkciSkai
mo y uo a
ak ualiaja
skaida
i
sa i a
eikSme.
Kons ukcijy
g ama ikoje
laikomasi
nuos a os,
kad
j
san ykinai
sa a ankiska
eik8me
u-
ingias
kons ukcijas
gali
bi i
in eg uojamos
ik
os
eiksmazodinés
lekse-
mos,
ku iy
seman ika,
a ba
iksliau
—
y
leksemy
ep ezen uojami
seman-
iniai-in e p e aciniai
émai,
leidzia
a
da y i
(Seman inés
de més
p incipas
(The
Seman ic
Cohe ence
P inciple);
Goldbe g
1995:
50).
P iklausomai
nuo
eikSmés
(nuo
seman inio-in e p e acinio
emo
pob idzio)
iS
esmés
as
pa s
eiksmaZodis
gali
bi i
in eg uojamas
j
kelias
kons ukcijas
(plg.
2.1.-2.1.1.
sk.
ap a as
al e nuojanéias
kons ukcijas).
Kadangi
konk eéioje
kons ukci-
joje
gali
bi i
a ojami
ik
am
ik os
seman ikos
p edika ai,
ai
Z elgdami
i$
eiksmazodzio
pe spek y os
galé ume
eig i,
kad
i
kons ukcijos
pobiidis
ben
i8
dalies
y a
p iklausomas
nuo
eiksmazodiio
eik’més.
Apib ézdami
eiksmazodzio
bii i
eikimes
a gu
a
galé ume
em is
kokiais
no s
leng ai
a pazjs amais
Zinias
apie
am
ik as
nekalbinés
ik o és
si uacijas
s uk i-
Tuojan¢iais
seman iniais-in e p e aciniais
émais.
Dél
pe nelyg
abs akéios
eikimés
Sio
eiksmazodzio
,seman inio
sude inamumo“
galimybés
y a
i in
pla ios
i
konk e iai
jos
a siskleidzia
ik
pa a ojus
ji
ienoje
a
ki oje
anks-
Giau
ap a oje
kons ukcijoje.
Pa yzdziui,
galimybé
eiksmazodj
bi i
pa-
a o i
ask ip y inéje
a
ek a y inéje
kons ukcijoje
kalba
apie
jo
eikSmés
sude inamuma
su
am
ik a
apa umo
p opozicijos
seman ika,
0
galimybé
$i
eiksmaZodj
pa a o i
loka y inéje
a
posesy inéje
mihi
es
ipo
kons uk-
cijoje
kalba
apie
jo
eiksmés
sude inamuma
su
am
ik a
egzis encijos
p o-
pozicijos
seman ika.
Teisybés
délei
eiké y
pas ebé i,
kad
y a
galimi
am
ik i
kalbamose
kons ukcijose
a ojamu
eiksmazodziy
idinés
seman inés
s uk ii os
pokyéiai,
susije
ik
su
ju
g ama inés
o mos
pasi inkimu.
Sie
po-
kyéiai
gali
ne
lem i
eiksmaz%odzio
komplemen o
mo osin aksine
o ma,
aip
pako eguodami
i
pacios
kons ukcijos
sin aksine
o ma,
plg.:
134
Jung ies
kons ukeijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
(17)
S inau,
biik
i as.
(18)
Bik
Zmogus
/
Zmogumi,
nesielk
aip.
Siuose
sakiniuose
a ojamy
eiksmazodziy
impe a y as
lemia
ne
ik
ju
as-
pek ines
sa ybes,
be
i
jy
leksinés
eikimés
pokyéius.
Si
ig
esmés
impe ek-
y inio
eiksmazZodzio
bi i
o ma
Zymi
pe ek y inés
p igim ies
eiksma
( .
y.
oki
eiksma,
ku is
iS
p incipo
gali
bi i
uZbaig as
a ba
ku io
ukmé
gali
bi i
ap ibo a).
Dél
o
p edika as
bik
Gia
eiSkia
ak y u,
subjek o
kon ole
suponuojan j
eiksma.
Sio
p edika o
eiksme
kalbamuose
pa yzdziuose
ga-
lima
bi y
apib éz i
a i inkamai
kaip
,elg is
am
ik u
bidu‘
i
,elg is
kaip
kam‘.
Vis
dél o
pe
d asu
bii y
eig i,
kad
Sie
eiksmazZodzio
eikSmés
poky-
Gai,
susije
su jo
g ama inés
o mos
pasi inkimu,
esmingai
kei¢ia
kons ukci-
jos
a gumen y
s uk ii a
aigi
i
jos
ipologine
p iklausomybe.
2.5.
Ku
kas
im esniy
pasekmiy
apa umo
kons ukcijy
ipologinei
p iklau-
somybei
gali
u é i
jy
sudé iniy
p edika y
al e na y i
in e p e acija.
Li e a-
i oje
plaéiai
ap a i
a ejai,
kai
okiy
p edika y
seman inj
pag inda
suda-
an ys
(daugiausia
pe ek inés
eiksmés)
daly iai
kalbamose
kons ukcijose
gali
bi i
su okiami
i
,,biid a diskai*,
i
,,. eiksmazZodiskai*.
An ai
Lie u iy
kalbos
g ama ikos da buose
(Hol oe
&
Pajédiené
2004:
134)
ap a ian
d i
galimas
sakinio
Esu
jsi ikines,
kad
esama
i
ge y,
i
blogy
Zmoniy
in e p e aci-
jas,
sakoma,
kad
ienaip
$j
sakinj
sup an ame,
kai
daly j
jsi ikines
su okiame
kaip
jung ies
esu
aldoma
bid a dinj
p edika y a,
ki aip
—
kai
junginj
esu
isi ikines
sup an ame
kaip
anali ine
eiksmaZodzio
o ma
(ku ia
Gia
links a-
ma
adin i
eiksmazodiniu
junginiu).
Taigi
ienu
a eju
u ime
ask ip y-
inio
ipo
kons ukcija,
ki u
a eju
—
pe ek o
kons ukcija.
PaZ elkime
i
okias
kons ukcijy
al e nacijas
a idziau.
2.5.1.
Pi miausia
ap a kime
eikiamosios
iies
daly iy
a osena
kalbamo-
se
kons ukcijose.
Pap as ai
d ejopai
Cia
gali
bi i
in e p e uojamos
i
in an-
zi y iniy
eiksmazodziy
pada y os
okiy
daly iy
o mos,
ma
jos
gali
ik-
suo i
galu ine
am
ik o
eiksmo
po eikj
pa y usio
subjek inio
a dazodzio
e e en o
biisena.
Si
subjek inio
e e en o
igy os
biisenos
iksacija
i
suda o
seman inj
pama a
,,biid a dinei*
kalbamos
daly inés
o mos
in e p e acijai.
Pas ebé ina,
kad
oks
eiksmazodinis
bid a dis
gali
uzim i
i
Siai
kalbos
da-
liai
biidinga
a ibu ine
padeé j
daik a a diniame
junginyje,
plg.
Sa o
eisumu
isi ikine
Zmonés
mums
ne eikalingi.
,,Bid a diSkai*
in e p e uojamo
sudé inio
135
ROLANDAS
MIKULSKAS
p edika o
esu
jsi ikines
idine
seman ine
s uk ii a
kogni y iniais
e minais
galé ume
apibidin i
aip.
Pe ek iné
daly io
o ma
jsi ikines
Gia
p o iliuoja
ik
galu ine
( ezul a ine)
j ykusio
isi ikinimo
eiksmo
s adija:
Sis
p o ilis
gali
bi i
p ilygin as
ki y
s a ini
san ykj
Zymin¢iy
biid a dziy
p o iliui.
Siai
bi-
d a dinei
p edikacijai
p ocesualumo
dimensija
su eik i
u in¢io
eiksmazo-
dzio
esu
idinés
seman inés
s uk ii os
esme
suda o
laikui
bégan
(min yse)
skenuojamas
is
as
pa s
ik
abs ak¢iai
su okiamo
s a inio
san ykio
p o i-
lis
( aigi
Sis
eiksmaZodis
Zymi
impe ek y inj
eiksma).
Suda an
sudé inj
p edika a
konk e us
daly inés
o mos
u inys
seman i8kai
pa ikslina,
a ba
elabo uoja,
a i inkama
abs akéiq
eiksmazZodzio
subs uk i a.
Elabo uoja-
ma
subs uk ii a
(elabo acijos
ie a)
y a
lais ai
pasi enkama,
nes
isi
impe -
ek y inio
eiksmaZodzio
idinés
s uk ii os
elemen ai
( isos
p o iliuojamos
abs ak¢iai
su okiamo
s a inio
san ykio
padé ys)
laikui
bégan
nekin a.
2.5.1.1.
,,VeiksmazZodine*
kalbamos
daly inés
o mos
in e p e acija
gali
pa-
ska in i
i8
paZi i os
ne eikSmingi
sakinio
elemen ai,
pap as ai
p iski iami
jo
sin aksinés
s uk ii os
pe i e ijai,
plg.
Ne
ka q
esu
jsi ikines,
kad
esama
i
ge y,
i
blogy
Zmoniy.
Siame
sakinyje
ad e bialinis
modi ika o ius
ne
ka q
zymédamas
sudé iniu
p edika u
esu
jsi ikines
p o iliuojamo
i ykio
ka ojima-
si
p aei yje
ka u
nu odo,
kad
kiek ienas
oks
pasika ojan is
j ykis
u éjo
sa o
p adzia
i
pabaiga,
.
y.
am
ik a
ukme.
Kogni y iniais
e minais
a ian ,
daly is
Sioje
sudé inéje
o moje
p o iliuoja
isas
i ykusio
jsi ikini-
mo
eiksmo
s adijas,
ku ios,
suda an
sudé inj
p edika a,
elabo uoja
isus
a i inkamus
eiksmaZodzZio
esu
idinés
s uk i os
elemen us,
juos
galima
isi aizduo i,
kaip
nuosekliai
skenuojamas
laikui
bégan
kin anéio
am
ik o
( ik
abs akéiai
su okiamo)
eiksmazodinio
san ykio
padé is.
Tokios
seman-
inés
s uk ii os
eiksmazZodis
bi i,
kaip
i
de a
pagalbiniam
eiksmazodziui,
y a
indi e en iskas
pe ek y umo
/
impe ek y umo
a é ilgiu.
A
sudé i-
nis
p edika as
Zymi
pe ek y inj,
a
impe ek y inj
eiksma,
p iklauso
ik
nuo
daly io
da ybinj
pama a
i
seman inés
in e p e acijos
baze
suda an io
eiksmazodzio
aspek inés
p igim ies:
pa yzdziui,
p edika as
(ne
ka q)
esu
isi ikines
Zymi
pe ek y inj
eiksma,
o
p edika as
(ne
ka q)
esu
gi déjes
( q
melodijq)
—
impe ek y inj
eiksma".
"'
Pe ek y uma
/
impe ek y uma
¢ia
i
ki u
sup an u
langake iSkai
(Langacke
2002:
85-91),
kaip
eiksmaZodzio
zymimo
p oceso
idine
sanda a
cha ak e izuo-
jan ia
sa oka,
ku i
nepainio ina
su
kalbamomis
anali inemis
o momis
eiskiamo
136
Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
2.5.2.
,,Biid a diskai*
gali
bi i
in e p e uojami
i
ne eikiamosios
iisies
da-
ly iai
pasy inéje
kons ukcijoje.
Tuome
$i
kons ukcija
i§
esmés
niekuo
ne-
siski ia
nuo
ask ip y inés
jung ies
kons ukcijos.
Bid a dinio
p edika y o
pozicija
jung ies
kons ukcijoje
uZiman ys
ne eikiamosios
iSies daly iai,
kaip
i
ki i
bid a dziai,
gali
bi i
a ojami
i
a ibu iskai,
plg.:
(19)
Pama éme,
kad
mies as
y a
isiskai
sug iau as.
(20)
Visiskai
sug iau as
mies as
a odé
baisiai.
(21)
Sie
g ybai
y a
algomi.
(22)
Valgomus
g ybus
pazjs ame.
»VeiksmazZodiskai*
in e p e uojami
ne eikiamosios
iisies
daly iai
jung-
ies
kons ukcija
pa e cia
pasy ine
kons ukcija.
Tokia
in e p e acija,
be
palankaus
kon eks o,
gali
paska in i
daly io
suponuojamo
eiksmo
ukme
modi ikuojan ys
ad e bialiniai
modi ika o iai",
plg.:
(23)
Mies as
pe
nak inj
an sk ydj
bu o
isiskai
sug iau as.
(24)
Vély q
udenj
su ink i
i
pas idy i,
Sie
g ybai
Ziemos
ménesiais
su
pa-
siga dzia imu
y a
algomi.
Siy
sakiniy
sudé iniai
p edika ai
bu o
sug iau as
i
y a
algomi
y a
laiky ini
anali inémis
daly iy
da ybos
pama a
suda anéiy
eiksmazZodziy
(sug iau i
i
algy i)
o momis.
Tokiy
o my
suda ymo
kogni y inis
ap aSas
daug
kuo
ga-
lé y
bi i
panaSus
j
anksdiau
pa eik o
anali iniy
eiksmazodzio
o mu
suda-
ymo
su
eikiamosios
igies
daly iais
ap asa.
Pi miausia
pas ebésime,
kad
pe ek o
sa oka.
Pas a aja
pap as ai
cha ak e izuojamas
eiksmazodinés
azés
gebé-
jimas
daugiau
a
maZiau
sug ama in omis
p iemonemis
iksuo i
iki
kalbamo
momen o
ykusio
/
i ykusio
eiksmo
s a ba
komunikan ams.
Kadangi
pe ek y umo
/
impe -
ek y umo
ka ego ija
apib ézia
konk e iam
eiksmaZodziui
bidingas
aspek o
aiskos
galimybes,
ji
ne apa in ina
i
su
Sin
galimybiy
ealizacijos
dicho omija
iksuojanéia
i ykio
/
eigos
eikslo
ka ego ija
(plg.
Mikulskas
2005:
26-27).
‘Ne
su
isy
i8iy
p edika ais
okie
modi ika o ia:
gali
bi i pa a o i.
Pa yzdZiu,
i8
d iejy
sakiniy
Kaimelis
i&
isy
pusiy
bu o
apsup as
mixky
i
Béglys
policijos
pagaliau
bu o
apsup as
ik
an ajame
sudé ine
eiksmaZodine
o ma
bu o
apsup as
Zymimo
eiksmo
ukmé
gali
bi i
modi ikuojama.
Dél
iSilginiy
objek y
p edikacijos
speci ikos
(Z .
Mikulskas
2005:
32-38)
pi majame
sakinyje
a
pa i
o ma
egali
Zymé i
s a ine
e d ine
padé j
(misky
i3sidés yma
a u
aplink
kaimelj).
Dél
Sio
seman inio
ibojimo
» eiksmazodiné"
daly inés
o mos
in e p e acya
kalbamoje
kons ukcijoje
i8
esmés
su ampa
su
,,bad a dine*
jos
in e p e acija
(apie
§
ei8kinj
plaiau
Z .
Langacke
2002:
145-147).
137
ROLANDAS
MIKULSKAS
Galbi
odél
pi mieji
daZnai
in ui y iai
p iski iami
ask ip y iniam
jung ies
kons ukcijy
ipui
(plg.
Hol oe
&
Cizik-P okaSe a
2005:
79).
[8 ies,
kai
su-
bjek o
a daZodzio
e e en as
okiuose
sakiniuose
p iski iamas
pla esnei
e e en y
klasei,
me onimiSkai
jis
gali
bi i
siejamas
su
esminiu
os
klasés
na iy
b uoZu.
Kai
p edika y inj
daik a a dj
inkliuzy inio
ipo
kons ukcijo-
je
i
p edika y inj
biid a dj
ask ip y inio
ipo
kons ukcijoje
sieja
da ybos
san ykis,
okia
me oniminé
sasaja
a p
klasés
na io
i
suda omojo
jos
b uozo
ampa
be eik
nei8 engiama,
i
abiejy
kons ukcijy
eik’més
menkai
esiski-
ia,
plg.:
(36)
Pe as
y a
k ailys.
(37)
Pe as
y a
k ailas.
Tadiau
oli
g azu
ne
isais
a ejais
galime
kons a uo i
okias
da ybos
san-
ykiu
pa em as
po as,
ku iy
pag indu
inkliuzijos
san ykj
eiSkian@ias
jung-
ies
kons ukcijas
mégin ume
p iski i
ask ip y iniam
ipui.
Be
o,
sunku
nek eip i
démesio
j
ak a,
kad
jung ies
unkcinis
k i is
ask ip y inio
ipo
i
inkliuzy inio
ipo
kons ukcijose
ski iasi:
pi mojo
ipo
kons ukcijoje
Sios
ini inés
eiksmazodzio
o mos
paski is
pi miausia y a
g ama iné,
o
an o-
jo
ipo
kons ukcijoje
ji
da
eiSkia
isai
p opozicijai
on ologiSkai
s a bu
apa umo
san ykj'”.
Juk
su iksime,
kad
logiSkai
inkliuzijos
san ykis
é a
ben-
d esnio
apa umo
san ykio
a maina:
a dazZodinis
e e en as
j aukiamas
j
pla esne
klase
am
ik os
apibend in os
cha ak e is ikos
( ipo
desk ipcijos)
pag indu,
apa inan
jj
su
ki ais
os
klasés
na iais.
Taigi
p ia éjome
p ie
min ies,
kad
anks@iau
i8ski us
du
jung ies
sakiniy
—
inkliuzy iniy
i
ek a-
y iniy
—
ipus ienija
ne
ik
daik a a diniai
p edika y ai,
be
i
bend a
on ologija.
A odo,
kad
jung ies sakinius
su
daik a a diniais
p edika y ais
e a
ak uo i
kaip iena
ipa.
Vis
dél o
da
lieka
nea saky as
klausimas,
kaip
nesan ykinés
p igim ies
a dazodziai
geba
eikS i
okiy
sakiniy
pag in-
dine
p edikacija?
Ki aip
a ian ,
i§
ku
andasi
ju
p edika inis
po encialas?
1”
Zinoma,
dél
o,
analizuodami
jung ies
kons ukcijas
su
daik a a diniais
p edika y-
ais,
jy
jung ims
galé ume
p iski i
,,inkliuzijos“
a
, apa umo“
eikimes,
be
uome
jas
labai
a ski ume
nuo
analogi’ky
kons ukeijy
su
bid a dimiais
p edika y ais,
ku iose
jung ies
unkcija
pi miausia
a pa%s ama
kaip
g ama ine.
Tad
no édami
ak-
uo i
isas
jung ies
kons ukcijas
kaip
i8
esmés
a
pa i
s uk i inj
a che ipa,
isais
a ejais
u é ume
pab é2 i
s uk i ine,
o
ne
seman ine
jung ies
unkcija
jose.
144

Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
3.2.1.
Jeigu
p edika y o
pozicijoje
esan¢iy
a dazodziy
eikiamos
desk ip-
cijos
u inj
su okiame
kaip
jy
implikuojamo
ipo
ins anciacija’*
(o
ins an-
cijuo as
pa yzdys
isada
nu odo
j
sa o
ipa),
ai
jy
san ykinis
pobiidis
y a
leng ai
j odomas:
okie
a dazodziai
ep ezen uoja
san yki
a p
a ski o
(ins-
ancijuo o)
ipo
a s o o
i
pa ies
ipo
(a ba
a p
a i inkamy
desk ipcijy).
Inkliuzijos
e ek as
(i
daik a a dinio
p edika y o
p edika inis
po encialas)
suku iamas
subjek o
a dazZodzio
e e en a
pe
apa umo
san ykj
su
ipo
ins anciacija
j aukian
ji
o
ipo
desk ipcija
apib éziama
pla esnj
e e en-
y
a a.
Dél
sup an amy
p ieZas iy
p edika y inio
daik a a dzio
nuo oda
j
ipo
desk ipcija
(i
san ykinis
o
daik a a dzio
pobiidis)
leng iau
su okia-
ma
ais
a ejais,
kai
jis
in e p e uojamas
neapib éZ ai
i
nespeci iskai,
.
y.
kaip
a dazodis,
zymin is
lais ai
pasi enkama
ipo
a s o a'’.
Be
i
adi-
namujy
ek a y iniu
kons ukcijy
apib éZ ieji
p edika y iniai
a dazodiiai
sa aip
nu odo
j
a i inkamy
ipu
desk ipcijas
(jau
ien
ik
odél,
kad
pagal
apib ézima
y
a dazodziy
e e en ai
y a
unikaliai
iden i ikuojamos
sa y
ipu
ins anciacijos).
Kadangi
Siose
kons ukcijose
p edika y o
a dazodzio
eikiama
ipo
desk ipcija
y a
ge okai
siau esnés
e e encijos
negu
neapib éz-
umo
a eju
(pa yzdiiui,
sakinyje
(34)
ja
eikia
isas
es ik y inis
junginys
moky ojas,
ku is
mums
jdiegé
meile
gim ajai
kalbai,
ku is
p ak iSkai
¢ia
egali
u é i
iena
e e en a),
jy
eiskiama
inkliuzijos
san yki
sunkiau
su ok i
—
jis
Gia
y a
edukuo as
iki
minimumo.
Taéiau
ski umas
a p
ipo
desk ipcijos
i
o
ipo
ins anciacijos,
eikSmingas
san ykinei
p edika y o
a dazodzio
sam-
p a ai,
i
Siuoka
gali
bi i
nesunkiai
su okiamas,
ypa¢
jeigu
a
ins ancia-
cija,
kaip
pa yzdyje
(34),
eksplici i8kai
Zymima
apib éZ umo
odikliu
as.
Tad
abiem
a ejais
galime
kalbé i
apie
a daZodZio
san ykinj
pobiidj
i
i8
o
iSplaukian j
jo
p edika uma,
ku is
a si anda
dél
jo
uzimamos
sin aksinés
—
p edika y o
—
pozicijos.
+8
Plagiau
apie
ipo
i
jo
ins anciacijos
ski )
2 .
Langacke
(1991:
51-73);
plg.
Mikuls-
kas
(2006a:
34-35).
Tokio
ipo
sakiniy,
kaip
Jonas
y a
moky ojas,
Zymima
apa umo
san ykj
galé ume
ak uo i
i
kaip
iesiogine
indi ido
(Jono)
inkliuzija
j
bend esne
(moky ojy)
klase,
ku ig
S1uo
a eju
i a dy y
pap as as
daik a a dis
(ne
a dazodis!)
moky ojas.
Tokia
analize
em y
i
kai
ku iy
a ikeliniy
kalby
pa yzdiiai,
plg.
p anc.
Jean
es
p o esseu
(be
plg.
angl.
John
is
a
eache ),
aéiau
ji
sunkiau
p i aikoma
ek a y inéms
kons uk-
cijoms,
ku iy
apib ea as
p edika y o
a dazodis
j
ipo
desk ipcija
nu odo
ik
a pi8kai,
pe
unikaliai
iden i ikuojamo
o
ipo
a s o o
ins anciacija
(plg.
Langacke
1991:
69).
145
ROLANDAS
MIKULSKAS
3.2.2.
Kele a
Zodziy
eiké y
a i
apie
okius
sakinius,
kaip
(31),
(32)
i
(33),
ku ie
p iklausomai
nuo
o,
a
jy
p edika y inis
a dazodis
in e p e uojamas
apib éZ ai,
a
neapib éZ ai,
a i inkamai
gali
bi i
in e p e uojami
kaip
ek a-
cijos
a
inkliuzijos
san ykj
eiSkian ys.
IS
eilés
Siuos
pa yzdzius
ap a sime.
Sakinys
(31),
egis,
u i
ienodas
galimybes
bi i
in e p e uojamas
abejaip.
Ma
Sio
sakinio
in e p e acijai
eiksmingas
MOKYKLOS
idealizuo as
kogni y-
inis
modelis
(ICM;
Lako
1987:
68-76)
i§
p incipo
emia
okia
si uacija,
kai
poseso iaus
misy
e e en as
(mokyklos
klasé)
gali u é i
ne
iena
moky oja,
odél
posesy iné
desk ipcija
miisy
moky ojas
nebi inai
zymi
unikaliai
iden-
i ikuojama
indi ida.
O
desk ipcija
miisy
lie u iy
kalbos
moky ojas
sakinyje
(32)
as
pa s
MOKYKLOS
ICM
eikiau
ska in y
in e p e uo i
apib éz ai,
i
sakinys
uome
eiks y
ek a y inio
apa umo
san yki,
nes
idu inés
i
auk3-
esniosios
mokyklos
klasé
pap as ai
u i
iena
ku ios
no s
disciplinos
moky-
oja.
Tadiau
i
Siame
sakinyje
kalbamos
desk ipcijos
e e en as
gali
i
nebi i
unikaliai
iden i ikuojamas,
pa yzdziui,
jeigu
poseso ius
musy
¢ia
Zymi
isus
mokyklos
mokinius,
o
juk
mokykloje
gali
bi i
keli
lie u iy
kalbos
moky ojai.
I§
pi mo
Z ilgsnio
sakinio
(33)
analizé
ne u é y
ski is
nuo
anks¢iau
ap a -
ojo
sakinio
(32)
analizés.
Ta iau,
egis,
desk ipcijos
mdsy
lie u iy
kalbos
moky ojas
(33)
pa yzdyje
nu odomas
moky ojo
ipas
eikiau
su okiamas
kaip
am
ik as
aidmuo,
ku j
konk eéiu
laiko a piu
a lieka,
a ba
ins anci-
juoja, ienin elis
indi idas.
Sis
a ejis
li e a ii oje
zinomas
kaip
aidmens
apib éZ umas”,
ku io
speci ika
—
ienin elio
e e en o
galimybé
—
sakinj
(33)
da o
a imesnj
ek a y inei
kons ukcijai.
3.2.3.
Apibend indami
ai,
kas
bu o
ap a a,
jung ies
kons ukcijas
galime
ski i
j
du
pag indinius
ipus:
ask ip y inio
i
apa umo
ipo
kons ukcijas.
Ju
ski umas
i§
esmés
p iklauso
nuo
o,
kas
—
bid a dZiai
a
daik a a -
dziai
—
eina
ju
p edika y ais.
Tokia
ski ingomis
kalbos dalimis
besi emian-
i
jung ies
kons ukcijy
ipologija
y a
labai
aiSki
i
mo y uojama
uo,
kad
biid a dziai
dél
sa o
san ykinés
p igim ies
i3
esmés
y a
p edisponuo i
p e-
*°
Fauconnie
(1985:
35-81)
jsi es a
aidmens
(angl.
ole)
i
jos
e és
(angl.
alue)
ski is
laiky ina
ski ies
,, ipas
s.
ins anciacija“
speci ine
a maina.
Vaidmens
apib ez-
umas
igplaukia
i8
jo
unikalumo
am
ik os
is o iskai
nulem os
pasaulio
ik o és
ipe.
Vaidmens
apib éZ uma
na i aliai
pe ima
i
jo
e és,
igyjamos
pe
o
pasaulio
ipo
ins anciacijas
konk eéiu
laiko a piu
(plagiau
Z .
Langacke
1991:
71-73;
plg.
Mikuls-
kas
2006a:
54-55).
146
Jung ies
kons ukeijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
dika y o
pozicijoje
eikS i
pag indine
sakinio
p edikacija,
0
daik a a dziai
okj
gebéjima
igyja
ik
uzéme
p edika y o
pozicija.
Toliau,
p iklausomai
nuo
o,
a
p edika y o
a daZodis
jose
in e p e uojamas
apib éz ai
a
nea-
pib éZ ai,
apa umo
kons ukcijos
gali
bi i oliau
ski iamos
j
ek a y inio
i
inkliuzy inio
po ipio
kons ukcijas.
3.3.
Pagaliau
eiké y
da
ap a i
kai
ku iuos
pe i e inius
jung ies
kons uk-
cijy
a ejus,
kai
p edika y ais
jose
eina
ik iniai
a dai,
plg.:
(38)
Leiski e
p isis a y i,
esu
Jonas
Pe ai is.
(39)
Esu
Jonas.
(40)
Esu
a du
Jonas.
(41)
Mano
a das
y a
Jonas.
(42)
Miisy
moky ojas
y a
Jonas
Pe ai is.
Tik iniai
a dai
pap as ai
eikia
apib éZ umo
desk ipcija,
.
y.
ju
e e en as
bina
unikaliai
iden i ikuojamas
asmuo.
Ta¢iau
nebi inai.
Tik inio
a do
e-
e en as
klausy ojui
gali
bi i
nepazis amas,
uome
kalbé ojas
§i
a da
pasa-
ko
su
neapib éZ umo
odikliu,
plg.
Miisy
moky ojas
y a
oks
Jonas
Pe ai is,
—
Siame
pa yzdyje
ik inio
a do
e e en as
y a
speci inis,
be
neapib éz as
asmuo.
Tadiau
nesunku
jsi aizduo i
jung ies
sakini,
ku iame
ik inis
a das
in e p e uo inas
nespeci iskai,
plg.
Sie
du
neklauzados
y a
Su kai,
—
siame
pa yzdyje
p edika y o
daik a a dis
nu odo
j
isa
Seima
a
gimine,
ku iai
pap as ai
p iklauso
daugiau
nei
du
na iai,
odél
inkliuzinis
p opozicijos
pobiidis
Gia
y a
leng ai
su okiamas.
Regis,
ku
kas
p oblemiSkesné
y a
u
jung ies
kons ukcijy
analize,
ku iy
p edika y o
ik inis
a das
zymi
ienin-
eli,
kad
i
neapib ézZ a,
e e en a.
Kaip
eiké y
su ok i
okiu
a daZodiniy
p edika y y
san ykinj
pobiidj?
|
kokia
ipo
desk ipcija
nu odo
ik inis
a -
das,
a ba
kokj
ipa
gali
ins ancijuo i
ik inio
a do
deno a as?
Kad
i
kokia
seman iskai
sku di
ik inio
a do
ep ezen uojamo
ipo
desk ipcija,
eo iniu
poZiii iu
ji
y a eiksminga.
Ap a kime
Siuo
a z ilgiu
sakinj
(38)
—
jj
i8 a da-
mas
subjek as
as
klausy ojui
eikiausiai
no i
p aneS i
ne
sa o
a da,
0
sa e
p is a y i
kaip
unikaliai
su
uo
a du
siejama
asmenj.
Ta¢iau,
be
unikalios
iden i ikacijos,
a das
Jonas
Pe ai is
da
Zymi,
kad
jo
u é ojas
y a
lie u iy
au ybés
y iskos
ly ies
asmuo.
Be
au ybés
i
ly ies,
o
ka ais
i
kilmés
a
padeé ies
isuomenéje,
mazybiné
a do
o ma
da
gali
zymé i
jauna
jo
u é-
ojo
amZiy
(plg.
An anukas,
Pe aiciokas)
i
ki us
panagius
dalykus,
i
ku iuos
147
ROLANDAS
MIKULSKAS
pap as ai
a odami
a dus
nek eipiame
démesio.
Ta iau
Sie
,,ne eikSmingi*
dalykai
suda o
empi inj
pama a,
kad
i
minimaly,
ins anciacijos
san ykiui
a p
ju
ep ezen uojamo
asmens
ipo
i
konk e aus
jo
a s o o
nus a y i.
Ti-
k inio
a do
eikiama
ipo
desk ipcija
ypaé
leng ai
gali
bi i
a pazis ama
uome ,
kai
as
a das
isuomenéje
siejamas
su
is o iskai
eik8mingu
jo
u é-
ojo
aidmeniu.
Tokio
a do,
pa a o o
p edika y o
pozicijoje,
p edika inis
po encialas
aki aizdus,
plg.:
(43)
Jis
y a
Vy au as
Landsbe gis,
i
iskas
uo
pasaky a.
Galiausiai
su
ik iniais
a dais
siejamos
implikacijos
gali
duo i
p adzia
i-
k iniy
a dy
a osenai
bend ine
p asme.
Kai
okie
a dai
eina
jung ies
kons ukcijy
p edika y ais,
jokiy
abejoniy
dél
jy
p edika inio
po encialo
jau
nebekyla,
plg.:
(44)
Tas
mano
be niukas
y a
ik as
eins einas.
3.3.1.
Sakinys
(39)
gali
bi i
laikomas
a sakymu
j
klausima
Kuo
jiis
a du?
a ba
a sakymu
j
klausima
Kas
jus
esa e?
Pi muoju
a eju
sakinio
analizé
u-
é y
bii i
siejama
su
okiy
sakiniu,
kaip
(40)
i
(41),
analize,
o
an uoju
—
su
ap a a
sakinio
(38)
analize.
IS ies,
an aip
in e p e uojan
sakinj (39),
jo
p edika y as
Jonas
Zymi
konk e y
indi ida,
ku is,
be
o,
implici iSkai
gali
bi i
unikaliai
iden i ikuojamas
kaip
anks iau
miné as
asmuo,
i
$i
a pazi-
nimo
implikacija
gali
bi i
laikoma
ipo,
ku j
ins ancijuoja
ik inis
a das,
desk ipcija
—
ji
p i eikus
gali
bii i
iS eiSkiama
i
eksplici i3kai,
plg.:
(45)
Esu
as
Jonas,
ku is
aka
jums
skambino.
3.3.2.
Kadangi
ap a i
sakiniai
eiSkia
apa umo
san ykj
a p
d iejy
unikaliai
iden i ikuojamy
e e en y
—
asmenuy,
jie
pelny ai
gali
bi i
laikomi
ek a y-
inio
po ipio
jungies
kons ukcijos
ins anciacijomis.
IS
esmés
niekuo
nuo
okiy
sakiniy
nesiski ia
i
sakinys
(42),
jeigu
ik
jo
nelaikysime
a sakymu
i
klausima
Kuo
a du
y a
jisy
moky ojas?
Taéiau
i$
pi mo
Z ilgsnio
a odo,
kad
Siame
sakinyje
eiSkiamas
apa umo
san ykis
a p
d iejy
a daZodiniy
e e en y
ski iasi
nuo
anks¢iau
ap a y
a ejy.
Is ies,
jeigu
3i
sakinj
laiko-
me
a sakymu
j
klausima
Kas
y a
jiisy
moky ojas?,
jo
subjek o
a dazodis
y a
neapib éZ as
i
egimai
pla esnés
e e encijos
nei
p edika y o
pozicijoje
esan is
ik inis
a das.
Va dazodziy
ap ép ies
san ykis
okiame
sakinyje
y a
148
Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis kon eks as
a i k8¢ias,
nei
anks¢iau
ap a ais
inkliuzijos
san ykio
aiSkos
a ejais
(plg.
Jonas
Pe ai is
y a
(miisy)
moky ojas).
Taéiau
jeigu
subjek o
a dazodj
miisy
moky ojas
kalbamame
sakinyje
ak uojame
kaip
am
ik a
aidmeni
(plg.
3.2.2.
sk.),
ku i
konk eéiu
laiko a piu
egali
a lik i
(ins ancijuo i)
ienin e-
lis
indi idas
(kad
i
nepazis amas
klausian@iajam),
ai
apa umo
san ykio
a p
d iejy
a iamai
ski ingos
ap ép ies
e e encijy
on ologinés
galimybés
p oblema
issisp endzia:
apa umo
san ykis
ei8kiamas
a p
d iejy
speci iniy
e e en y,
ik
p edika y o
a dazodzio
( ik inio
a do)
e e en as
da
gali
bi i
unikaliai
iden i ikuojamas
asmuo.
3.3.3.
Kai
sakinys
(39)
eiSkia
a
pa i,
ka
i
sakiniai
(40)
i
(41),
apa umo
san ykis
jame
eiSkiamas
ne
a p
unikaliai
iden i ikuojamo
pi mojo
asmens
(a8)
e e en o
i
ik inio
a do
(Jonas)
u é ojo
—
y iSkos
ly ies
indi ida
(lie u j)
ins ancijuojan¢io
speci inio
asmens,
be
a p
(unikaliai
iden i ikuo-
jamo
a do
u é ojo)
i
pa ies
a do.
Ki aip
a ian ,
¢ia
apa umo
p opozici-
jos
aikiniu
ampa
ne
pa s
asmuo,
o
ik
am
ik as,
apelia y inis,
jo
aspek as.
Sis
aspek as
sakiniy
(40)
i
(41)
pa a azémis
pasakomas
eksplici i8kai.
A -
siminkime,
kad
ienu
a
ki u
aspek u
subjek o
a daZodZio
e e en as
(kon-
k e us
asmuo)
gali
bi i
ka ego izuojamas
i
ki uose
inkliuzinés
eikimés
jung ies
sakiniuose,
pa yzdZiu,
nu odan
jo
p o esija,
socialinj
a
Seimos
s a usa
i
panasiai
(plg.
Esujau
pensininkas
/
senelis).
Sup an ama,
kad
okiy
sakiniy,
kaip
(39),
(40)
i
(41),
p edika y o
a dazodZio
e e en as
—
pa s
ik inis
a das
—
né a
unikaliai
iden i ikuojamas
esinys,
plg.:
(46)
AS
esu
Jonas,
i
mano
kaimynas
aip
pa
y a
Jonas.
(47)
AS
esu
a du
Jonas,
i
mano
kaimynas
aip
pa
y a
a du
Jonas.
P edika y ais
einanéiy
ik iniy
a dy
san ykinj
pobidij
(i
p edika y inj
po enciala)
kalbamuose
sakiniuose
galé ume
aiSkin i
uo,
kad
Gia jie
ei8-
kia
san yki
a p
konk eciam
asmeniui
su eik o
a do
(Jonas)
i
o
a do
uzZimamos
ie os
a dyne
( eliginé
adicija,
papli imas
i
pan.)
a
jo
im-
plikacinio
po encialo
(is o inés,
kul i inés
asociacijos
i
pan.)
—
pas a ieji
dalykai
i
suda o
ik inio
a do
pe
se
ipo
desk ipcija.
Visi
okie
sakiniai
pelny ai
gali
bi i
p iski iami
apa umo
ipo
inkliuzy inio
po ipio
jung ies
kons ukcijai,
be
iSsaugodami
ju
speci ika,
galé ume
juos
i8ski i
kaip
apelia y iniy
jung ies
sakiniy
a maina.
Taigi
i
pe i e iniai
jung ies
kons-
ukcijy
a ejai
ienaip
a
ki aip
gali
bi i
p iski iami
anks¢iau
ap a iems
ipams
i
po ipiams.
149

ROLANDAS
MIKULSKAS
3.4.
Jung ies
kons ukcijy
ipologinj
ski s yma
emdami
juose
a ojamu
p edika y iniu
Zodziu
seman inémis
(kalbos
dalies)
i
/
a
e e en inémis
sa-
ybémis,
in ui y iai
ado a omés
p ielaida,
kad
ski iami
kons ukcijy
ipai
i
po ipiai
y a
i
esmés
o
pa ies
s uk i inio
a che ipo
ski ingos
ins ancia-
cijos.
Tokia
p ielaida
emian is
ap a ime
i
bu o
a o i
p o o ipo
i
pe i e-
ijos
e minai.
Ta¢iau
ap a dami
j ai iy
jung ies
kons ukciju
i
jy
a mainy
p edikacijos
aiskos
ypa umus,
a k eipeme
démesj
i
j
uos
ypa umus
mo y-
uojanéia
ski inga
u
kons ukcijy
paski i
kalboje.
Tiesa
sakan ,
iSski uju
jung ies
kons ukcijy
ipu
i
po ipiy
pa adinimai
—
ask ip y ine,
inkliuzy i-
né,
ek a y iné
kons ukcija
—
i
suda y i
emian is
ski inga
jy
paski imi.
Tad
pag is ai
galé ume
klaus i,
a
apacia
o ma
—
X
y a
Y,
be
ski inga
pa-
ski j
u incios
kons ukcijos
u i
a pusa yje
ka
no s
bend o?
Ki aip
sakan ,
a
ap a us
jung ies
kons ukcijy
ipus ienija
kokia
no s
bend a
eiksmé,
leidZian i
isas jas
p iski i
ai
pa iai,
pa yzdZiui,
apa umo
eikSmés
kons-
ukciju,
ka ego ijai?
Tai
undamen alus
klausimas.
I8 ies,
p iklausomai
nuo
o,
kaip
j
ji
a sakysime,
kalbésime
apie
isiskai
ski ingu
kons ukcijy
homo-
nimija
a ba
apie
a ski as
ipologines
os
pa ios
kons ukcijos
ins anciacijas.
3.4.1.
Ap a dami
j ai ias
jung ies
sakiniy
su
a daZodiniais
p edika y ais
a mainas,
pab éZéme
on ologinj
jy
bend uma,
leidzian i
kalbé i
i
apie ju
bend a
s uk ii ine
—
apa umo
san ykio
—
eiksme.
Be
juk
as
pa s
apa-
umo
san ykis
sa aip
pag indZia
i
jung ies
sakiniu
su
biid a diniais
p edi-
ka y ais
on ologija.
Kaip
jau
minéjome,
biid a dzio
eiskiama
p edikacija
y a
san ykinés
p igim ies.
Pap as¢iau
a ian ,
si
p edikacija
negali
bi i
su o-
kiama
(i
apibidinama)
au onomiskai,
kaip
sa aime
egzis uojan i
ypa ybé,
ik
kaip
am
ik o
daik o
(kokybiné
a
kiekybine)
cha ak e is ika.
Vadinasi,
biid a dzio
seman inéje
s uk i oje
isada y a
numa oma
ie a
abs ak¢iai
su okiamam
daik ui,
i
pe nelyg
nenusiZengsime
iesai
sakinio
Jonas
y a
p o ingas
s uk ii a
pa aizda e
kaip
Jonas
y a
p o ingas
daik as
(Zmogus).
Tai-
gi
gale ume
i in i,
kad
ypa ybés
p isky imas
subjek o
a daZodzio
e e-
en ui
ask ip y inio
ipo
sakiniuose
aip
pa
ealizuojamas
pe
apa umo
san ykio
eigima.
Tik
Gia
ienas
apa umo
san ykio
daly is
y a
ne
izinéje
i-
k o éje,
o
ik
men alinéje
implikaciju
e d éje
ins ancijuo as
p edika y inio
biid a dzio
suponuojamo
daik a a dzio
e e en as.
Ta¢iau
i
inkliuzy inio
po ipio
jung ies
sakiniuose
padé is
Siuo
a z ilgiu
y a
panasi:
pag is ai galé-
ume
many i,
kad
ienas
okiy
sakiniy
p o iliuojamo
apa umo
san ykio
da-
150
Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
ly iy
—
a dazZodinio
p edika y o
e e en as
—
ik o éje
ins ancijuojamas
ik
s uk i iniais
sume imais.
IS ies
subjek o
a daZodzio
e e en o
j auki-
mas
(inkliuzija)
j
pla esne
am
ik o
ipo
desk ipcija
enkinandiy
e e en y
klase,
a ba
ki aip
—
jo
p isky imas
am
ik am,
ik
men alinéje
e d éje
eg-
zis uojanciam,
iena isiy
esiniy
ipui,
s uk i iskai
jung ies
kons ukcijoje
imanomas
ik
pe
am
ikslui
ik o éje
ins ancijuojama
lais ai
pasi enkama
o
ipo
a s o a.
Bend iau
iman ,
okia
,,s uk i iné“
ins anciacija
i
suda o
neapib éZ o
a dazodzio
nespeci inés
e e encijos
unkcine
mo y acija
(plg.
Langacke
1991:
68).
Sup an ama,
kad
okio
a daZodjio
e e en as
uz
saki-
nio
iby
neegzis uoja,
i
aip
pa
y a men alinis
enomenas,
no s
i
kiek
ki a
p asme
nei
implikuojamas
p edika y inio
biid a dzio
seman inés
s uk ii os
subs an y usis
elemen as.
3.4.2.
Apibend indami
galime
i in i,
kad
ap a ais
jung ies
kons ukci-
ju
a ejais
p o iliuojamas
apa umo
san ykis
y a
isai
ka ego ijai
bend as
eiksmés
elemen as,
leidZian is
g e a
anks¢iau
miné y
loka y inés,
egzis en-
cinés,
p iklausymo
eiksmés
kons ukcijy
kalbé i
i
apie
apa umo
eik’més
kons ukcijas,
ku iy
jung ies
eiksmazodziams
isais
a ejais
biidinga
i8
es-
més
a
pa i
s uk i iné
apa umo
aiskos
unkcija
(a ba
, apa umo‘
eikSmé).
TaGiau
Sis
bend as
eiksmés
elemen as,
pag indZian is
jung ies
kons ukcijy
s uk i inj
a che ipa,
neuzke a
kelio
jy
unkcinei
di e enciacijai.
Kaip
ma-
eme,
p iklausomai
nuo
o,
su
kuo
apa inamas
subjek o
a dazodzio
e e-
en as
jung ies
kons ukcijose,
jos
gali
a lik i
poZymio
p isky imo
e e en ui,
e e en o
klasinés
inkliuzijos
a
d iejy
speci iniy
e e en y
sulyginimo,
a ba
ek acijos,
unkcijas.
4.
BAIGIAMOSIOS
PASTABOS
4.1.
S aipsnj
no isi
baig i
bend esnio
pobiidzio
pas a s ymu
apie
ai,
kiek
eiksmazodzio
bi i
u imas
p edika inis
po encialas
p isideda
p ie
kons-
ukcijy,
ku iose
jis
ealizuojamas,
unkcinés
di e enciacijos.
Juk
no édami
adek aéiai
klasi ikuo i
Sias
kons ukcijas,
iena
e us,
u ime
paisy i
ju
pa-
ski ies,
ki a
e us,
sunku
nek eip i
démesio
i
j
analizés
me u
i8 y3kéjusj
am
ik a
on ologinj
ski ingos
paski ies
kons ukciju
bend uma,
leidzian i
jas
jung i
j
am
ik us
s uk i inius
a che ipus.
An ojoje
s aipsnio
dalyje
a lik a
eiksmaZodzio
bi i
galimy
u é i
eikSmiy
i ai iose
kons ukcijose
151
ROLANDAS
MIKULSKAS
analizé,
leidZia
apib é2 i
jo
p edika inj po enciala,
a ba
eiksminj
diapazo-
na,
ku io
a aminius
aSkus
suda y u
,egzis encijos‘
eiksmé,
aiskiai
paliudy-
a
egzis encinéje
kons ukcijoje,
i
, apa umo*
eikSmé,
leng ai
a paZis ama
jung ies
kons ukcijose.
Ki y
ap a y
kons ukcijy
eiksmazodziu
bi i
,,lek-
sinés“
eikSmés,
ku ias
apib éZian
,, au ologiskai*
enka
em is
u
eiksma-
zodziy
komplemen u
seman ika
a
a i inkama
kons ukcijos
unkcija,
kilmés
a z ilgiu
galé y
bi i
siejamos
su
iena
a
ki a
i$
miné y
pama iniy
eiks-
miu.
I8 ies,
kaip
ma éme,
y a
pag indo
loka y inés
i
mihi
es
ipo
u éjimo
kons ukcijos
eiksmazodzius,
no s
kiek iena
sa aip,
sie i
su
egzis encijos
p edikacija
(Z .
2.2.1.,
2.2.2.
sk.),
o
p iklausymo
kons ukcijos
eiksmaZodj
sie i
su
apa umo
p edikacija:
juk
galime
i in i,
kad
p iklausymo
san ykis
pas a ojoje
kons ukcijoje
ealizuojamas
pana iai
kaip
i
ik
ka
(3.4.1.
sk.)
ap a oje
ask ip y inéje
jung ies
kons ukcijoje
—
pe
apa umo
a p
d ie-
ju
esiniy,
ku iy ienas
ik
implikuojamas,
kons a a ima
(Z .
8
iSna8a).
Sie
dalykai
pe Sa
min i,
kad
isos
ap a os
kons ukcijos
gali
bi i
kildinamos
is
d iejy
s uk i iniy
a che ipu
—
egzis encinio
i
apa umo.
Kadangi
eiks-
mazodzio
bu i
p edika inis
po encialas
y a
gana
ibo as,
i8
miné y
s uk i i-
niy
a che ipy
j ai iems
komunikacijos
po eikiams
p i aiky os
kons ukcijos
galéjo
bi i
pasida omos
pama inés
s uk i os
,, idinio“
pe a kymo
—
ein e p e acijos
—
keliu,
a ba
pama inés
s uk ii os
,,iSo inio“
pe a ky-
mo
keliu,
a kime,
pagal
po eiki
kei¢ian
Sios
s uk i os
a ski us
elemen us
(pa yzdziui,
i
a che ipine
apa umo
s uk ii a
ie oje
p edika y o
,,i a3ius“
poseso iaus
geni y a
gaunama
p iklausymo
kons ukcija)
i
/
a
keigian
jos
nezymé a
ak ualiaja
skaida
( ySkiausias
pa yzdys
—
egzis encinés
e sus
loka y inés
kons ukcijy
a ejis).
4.2.
Kad
a
pa i
pama iné
s uk i a,
a i inkamai
ja
pe a kius,
gali
bi i
p i aiky a
ne
keliy
ski ingy
p opozicijy
po eikiams,
aiSkiai
odo
pas a ojo
me o
lie u iskoje
li e a ii oje
i8samiai
ap a os
j ai ios
okiy
sakiniy,
kaip
Onu és
(y a)
Zalios
akys,
in e p e a imo
galimybés
(Z .
Hol oe
2005:
153-
159;
Mikulskas
2006b:
41-50).
Sio
ipo
sakinius
daZniausiai
in e p e uo-
jame
kaip
am
ik o
a ibu o
p isky imo
asmeniui
kons ukcija
—
uome ,
eikia
many i,
ji
pasida y a
i
a i inkamos
jung ies
kons ukcijos
(plg.
Onu és
akys
y a
Zalios)
emos
iSkélimo
keliu.
Ta¢iau
esan
palankiam
kon eks ui
miné as
sakinys
gali
jgy i
posesy ine
in e p e acija,
a ima
mihi
es
ipo
u-
éjimo
kons ukcijai.
IS ies
kons ukcija
Onu ei
y a
Zalios
akys
lie u iy
kalbai
152
Jung ies
kons ukcijos
i
jy
g ama inis
kon eks as
da
né a
isiskai
s e ima, no s
jau
skamba
nejp as ai.
Nea mes ina
min is,
kad
lie u iy
kalboje
nyks an
senajai
mihi
es
ipo
u éjimo
kons ukcijai
(i3
a osenos
ja
s iimé
beisigalin i
naujesné
habe e
ipo
kons ukcija)
da y as
joje
ben
epizodiskai,
kai
a
leido
kon eks as,
galéjo
bi i
kei¢iamas
geni y u
(apie
Siy
linksniy
unkcinio
sua éjimo
galimybe
Z .
1.3.
sk.).
Tad
miné os
pama inés
s uk ii os (Onu és
(y a)
Zalios
akys)
d ejopas
in e p e a imas
gali
bii i
siejama
su
d iem
jos
kilmés
Sal iniais.
Remdamiesi
miné omis
in e p e-
acijomis
galé ume
i in i,
kad
kalboje
egzis uoja
d i
homoniminés
kons-
ukcijos
—
a ibu o
p isky imo
asmeniui
i
posesy iné
u éjimo
(Zinoma,
aip
i indami
u é ume
uZme k i
akis
p ieS
ak a,
kad
ik
pi moji
in e -
p e acija
y a
pakankamai
jp as a
a osenoje,
kad
be
abejonés
galé y
bi i
adinama
kons ukcijos
eikime).
Tuome
Siy
homoniminiy
kons ukcijy
eiksmaZodzius
bi i
u ime
sie i
su
d iem
ski ingomis
pama iniy
s uk i y
eik’mémis
—
, apa umo‘
i
,egzis encijos‘.
Ta iau
Sios
eik’més
gali
bi i
»iz elgiamos“
ik
esan
ienai
a
ki ai
( o maliai)
o
pa ies
sakinio
in e p e-
acijai.
Tad
no s
okiu biidu
jos
,,a pazjs amos“
kaip
miné y
kons ukcijy
sa as is,
a gu
a
u i
kokia
no s
p ognos ine
e e
nus a an
y
kons ukcijy
apa ybe.
4.3.
Panaiiai
i
s aipsnyje
ap a ose
kons ukcijose
a ojamy
eiksmazo-
dziy
,,a pazjs amos*
i§
kilmés
s uk ii y
pa eldé os
,pama inés*
eik’més
a gu
a
daug
ka
gali
padé i
nus a an
y
kons ukcijy
apa ybe.
Kad
i
a -
pazin os
os
eikSmés
nedaug
ka
esako
apie
naujy
kons ukcijy,
ku iose
ie
eiksmaZodiiai
a ojami,
paski j.
Be
o,
kaip
ne
ka a
jsi ikinome,
kei-
Gian is
kons ukcijos
unkcijai
daZnai
kei¢iasi
i
jos
eiksmazodzZio
seman-
inés
sa ybés:
pa yzdziui,
su
egzis encijos
p edikacija
on ologiskai
(0 gal
i
e imologiSkai)
susijes
loka y inés
kons ukcijos
eiksmazodis
dél jos
su-
bjek inio
a dazodzio
apib éZ umo
jau
nebe u i
egzis encinés
kons ukcijos
eiksmazZodziui
bii inos
p iede més
k an i ikuo i
o
a dazZodzio
e e en a
(Z .
2.2.1.
sk.).
Vis
dél o,
eiksmazZodzio
bi i
seman ika
ik
p isi aiko
p ie
i ai iems
komunikacijos
po eikiams
p i aiky y
/
p i aikomy
kons ukciju
eikSmés.
Apib ézian
kons ukcijos
apa ybe
ku
kas
s a besni
y a
ie
jos
sin aksinés
i
seman inés
s uk i os
elemen ai,
ku ie
lemia
pa j
os
kons-
ukcijos
p i aikomuma
konk e¢iai
kalbos
unkcijai,
ki aip
a ian
—
jos
unkcinj
adek a uma.
|
Siuos
elemen us
i
e a
a k eip i
a idesnj
Z ilgsni
ipologiSkai
klasi ikuojan
kons ukcijas.
153