scieee Science in your language
[lt] (orig)

Diatezės alternacijos iš skirtingų teorinių modelių tyrimų perspektyvos

Read accessible full text

Diatezės alternacijos iš skirtingų teorinių modelių tyrimų perspektyvos

Author: Kristina Lenartaitė
Year: 2009
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1038/1121
Ac a
Linguis ica
Li huanica
LXI
(2009),
61
-
111
Dia ezés
al e nacijos
i§
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
KRISTINA
LENARTAITE
Lie u iy
kalbos
ins i u as
The
a icle
gi es
an
o e iew
o
he
app oaches
o e ed
in
di e en
heo e i-
cal
amewo ks
(Gene a i e
G amma ,
Rela ional
G amma ,
he
Lexical
Rule
Models,
Cons uc ion
G amma
and
he
Lexical-Cons uc ional
App oach)
o
accoun
o
al e na ions
in
a gumen
ealisa ion
(dia e he ic
al e na ions)
such
as
he
ac i e
s
passi e
al e na ion,
he
‘sp ay/load’
ype
al e na-
ions,
da i e
al e na ions
e c. The
inal
pa
o
he
a icle
p esen s
ce ain
conside a ions
speaking
in
a ou
o
he
de i a ional
iew.
0.
IZANGINES
PASTABOS
S aipsnyje
ap a iami
Sie
dia ezés
al e na imo!
eiSkiniai:
ak y inés
i
pa-
sy inés
kons ukcijos,
aplika y inés
al e nacijos
bei
ki i
a gumen u
aiskos
al e na imo
a ejai
(pa yzdziui,
loka y inés
al e nacijos
i
pan.).
Taigi kiek-
|
,Dia ezés“
sa oka
XX
a.
aS un ojo
desim meéio
p adZioje
bu o
} es a
Cholodo i-
Giaus,
siekian
uni e salia
ap a’y i
ies
ka ego ija.
Kalban
apie
ij
siuo
e mi-
nu
daZnai
apibiidinamas
subjek o
seman inés
unkcyos
pasikei imas,
pa yzdziui,
su
ak y iniu
eiksmazodZiu
subjek as
y a
agen as,
o
su
pasy iniu
—
pa ien as
a ba
»pa y éjas“
(ude goe )
(Ma hews
2007:
104-105).
Ta¢iau
dia eze
gali
bi i
su okiama
i
plaéiau
—
apsk i ai
kaip
g ama iniy
unkcijy
(sakinio
daliy)
pasiski s ymo
(seman-
iniy
aidmeny
a é ilgiu)
modelis,
o
agis
—
ik
kaip
iena
g ama iniy
p iemoniu,
leidZiandiu
keis i
dia eze
(Hol oe ,
Seméniené
2004:
35-36).
Taip
(pla iau)
dia ezé
su okiama
i
Siame
s aipsnyje.
Sin aksinémis
al e nacyomis
ling is ineje
li e a d oje
gali
bi i
adinami
labai
i ai iis
p edika inio
Zodzio
alen inguma
keiéia
p ocesai,
ealizuojami
su
ig eiks u
mo ologinés
de i acijos
Zymikliu
a ba
be
jo.
Visi
ie
eikiniai
gali
ba i
smulkiau
klasi ikuojami,
a siZ elgian
j
jy
unkcijas:
jungluma
didinan ys
( alence-inc easing)
p ocesai
(pa yzdziui,
kauza y inés
kons ukcios
a i inkamy
nekauza y iniy
a z il-
giu),
jungluma
mazinan ys
( alence-dec easing)
(pa yzdéiui,
pasy ines
kons ukci-
jos
pap as ai
bina
in anzi y inés,
ojy
ak y iniai
au ikmenys
—
anzi y iniai);
da
al e nacijos
gali
ba i
ski iamos
j
eik$me
iSlaikanéias
(pa yzdZiui,
ak y ines
/
pasy ines
al e nacijos,
aplika y inés
al e nacyos)
i
eikime
kei¢ianéias
(pa yzdiiui,
kauza y ines
kons ukcijos)
(K oege 2005:
270-287).
61
KRISTINA
LENARTAITE
ienas
nag inéjamy
a ejy
apima
d i
a
daugiau
kons ukcijy,
ku
su
uo
pa-
¢iu
eiksmazodziu
(su
i8 eikS u
mo ologinés
de i acijos
zymikliu
a
be
jo)
al e na y iai
ealizuo os
d i
a
ne
kele as
ski ingu
dia eziy,
ku ios
o
eiks-
mazodzio
a z ilgiu
e in inos
kaip
al e nuojanéios.
Visus
Siame
s aipsnyje
ap a iamus
dia ezei
aiskin i
aiky us
eo inius
modelius
apibend in ai
gali-
ma
suski s y i
j
d i
g upes:
(i)
kons ukcinius
modelius
(¢ia
ap a iami
ik
du
i8
jy
—
Goldbe g
kons ukcijy
g ama ikos
i
Iwa os
leksinis-kons uk-
cinis
modeliai)
i
(ii)
ki us
modelius,
kaip
an ai
gene a y inés
g ama ikos
i
eliacijy
g ama ikos
bei
adinamuosius
,,leksiniy
aisykliy
modelius
(i8
pas a yjy
¢ia
apzZ elgiama
leksinés- unkcinés
g ama ikos
pozicija
dia ezés
al e nacijy
klausimu,
Le in
i
Rappapo
Ho a
bei
Pinke io
y imai).
IS
pi mo
Z ilgsnio
galé y
pasi ody i,
kad
Sias
modeliy
g upes
ski ia
ai,
a
p i-
pazjs amas
al e nuojanéias
kons ukcijas
siejan is
de i acinis
san ykis
(kai
iena
kons ukcija
(a
jos
leksiné-seman iné
ep ezen acija)
manoma
esan
pama iné,
o
ki a
(a
ki os)
—
i§
jos
i8 es os),
a
jokio
ienos
kons ukci-
jos
i8
ki os
is edimo
nep ipazjs ama
i
eigiama
a i inkamas
kons ukcijas
a si andan¢ias
nep iklausomai
iena
nuo
ki os
( okios
pozicijos
laikomasi
kons ukciniuose
modeliuose).
Ta iau,
kaip
éliau
paaiskés,
ne
ik
$i
ski -
is
—
de i acinis
/
nede i acinis
—
y a
esminis
k i e ijus,
a ibojan is
kons-
ukcinius
modelius
nuo
ki y
Gia
ap a iamy.
Be
o,
Z elgian
j
i iamuosius
eikinius
i8
kons ukciniy
modeliy
pozicijos,
,,al e nacijy“
e minas,
no s
Siu
modeliy
a s o y
adici8kai
i
a ojamas,
a odo
klaidinan is
—
kadangi
nei
sin aksiniu,
nei
seman iniu
lygmeniu
Siuose
modeliuose
nep izjs amas
kons ukcijas
siejan is
de i acinis
y8ys*.
Taigi
aki aizdu,
kad
j
i iamuosius
eiskinius
z elgdama
i
kons ukciniy
modeliy
pe spek y os
eikiausiai
ne
nebiciau
aip
apib éZusi
i iamojo
objek o,
adinasi,
jau
s aipsnio
pa a-
dinimas
iSduoda
mano
uZsiangaza ima
nekons ukciniams
modeliams.
Tad
sa o
eo ines
p e e encijas
ap a iamujy
eiSkiniy a z ilgiu
i
a i inkama
y-
imo
k yp ies
pasi inkima
bandau
mo y uo i
s aipsnio
pabaigoje.
>
Pa yzdziui,
Goldbe g
kons ukcijy
g ama ikoje
(1995,
2006)
kiek ienas
okiy
sa-
kiniy
y a
laikomas
ski ingy
apibend in y
kons ukcijy
konk egiomis
ealizacijomis,
a ba
ins anciacijomis.
Keliy
konk ediy
ealizacijy
a si adima
dia
ig
esmés
nulemia
ne
konk e aus
eiksmazZodizio
eiksmé,
ojos
galéjimas
bi i
,,sulie a *
(in eg uo is)
su
ski ingomis
apibend in omis
kons ukeijomis,
i
kiek ienu
ealizacijos
a eju
s a bu
ik
ai,
kaip
a
konk e i
eikimé
de a
p ie
a i inkamos
apibend in os
kons ukcijos
eikimés,
o
klausimas,
koks
san ykis
sieja
d i
a
kelias
ienos
eiksmazodiio
eiks-
més
pag indu
a si adusias
kons ukcijas,
Siam
modelim
né a
ak ualus.
62
Dia ezés
al e nacijos
i8
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
1.
TIRIAMUJY
REISKINIU
APZVALGA
Sio
y imo
a skai os
aku
apo
j ai iis
a gumen y
aiskos
al e na imo
a e-
jai,
kaip
an ai
loka y inés
al e nacijos,
ki aip
da
adinamos
,,pu k& i
/ k au-
i*
ipo
al e nacijomis
(
sp ay
/
load
al e na ion),
,knibzdé i*
ipo
al e nacijos
(swa m
al e na ion)
i
k *.
Bandymas
apib éa i
8i
ei8kinj,
.
y.
nus a y i
jo
unkcijas
bei
su as i
jo
ie a
kalbos
sis emoje
paska ino
g e in i
ji
su
ak y i-
némis
/
pasy inémis
i
aplika y inémis
al e nacijomis.
Auk8¢iau
miné ieji
i
ki okie
a gumen y
al e na imo
a ejai
bei
ak y inés
/
pasy inés
al e na-
cijos
ienokiais
a
ki okiais
pa idalais
egzis uoja
daugelyje
pasaulio
kalby,
0
aplika y inés
kons ukcijos
(applica i es)
biidingos
neindoeu opieéiy
kal-
boms
(jas
u i
daugelis
A ikos
kalby,
kai
ku ios
Indonezijos
i
k .
kalbos).
Visi
ap a iami
eiSkiniai,
su
iS eikS ais
eiksmazodzio
mo ologinés
de i a-
cijos
Zymikliais
(pasy izacijos
i
aplika y iniy
kons ukcijy
a eju)
a ba
be
ju,
leidzia
pe ski s y i
subjek o
i
iesioginio
objek o
g ama ines
unkcijas
nesikei¢ian
nei
p edika o
a gumen y
skai iui,
nei
jy
seman iniams
aidme-
nims.
Be
o,
ne e ai
i inama,
kad
ap a iamosios
al e nuojancios
kons-
ukcijos
u i
okia
pa¢ia
p opozicine
eiksme
(Mel’ uk
1993:
11),
nes
jos
pe eikia
a
pa j
koncep ualy
i yki
a
a
pa¢ia
pama ine
in o macija
(Foley
2007:
362-370).
Tai
jokiu
biidu
ne ei8kia,
kad
al e nuojan ys
sakiniai,
pa-
yzdziui,
ak y inis
i
a i inkamas
pasy inis,
y a
absoliuéiai
sinonimiski
—
jie
pi miausia
labai
ySkiai
ski iasi
sa o
nezymé a
ak ualiaja
skaida,
o
kai
ku iems
i§
ap a iamyjy
eiSkiniy
bidingi
i
ki i
yskis
eik’miy
ski umai,
pa yzdziui, loka y iniy
al e nacijy
a eju
ieno
i§
sakiniy
p edika as
daznai
u i
papildoma
holis ine
sema,
zyminéia,
kad
iesioginiu
objek u
i8 eikS as
a gumen as
y a
eiksmo
isiSkai
apim as.
Toliau
kiek ienas
i iamujy
ei3-
kiniy
ap a iamas
a ski ai.
®Siame
s aipsnyje
,a gumen y
aiskos
al e nacijomis“
a ba
iesiog
pal e nacijomis*
aS
adinu
ik
okius
eikinius,
ku ie
a i inka
sky iuje
11.
i8dés y us
k i e ijus,
no s
apsk i ai
ling is inéje
li e a a oje
aip
gali
bi i
adinami
i
ki okie
eiSkiniai
(plg.
1
i8na8q).
Pa yzdzui,
iena
Zymiaus y
angly
kalbos
a gumen y
aiSkos
al e nacijy
y iné ojy
Le in
a gumen y
al e na ima
sup an a
kaip
isus
ieno
eiksmazodiio
le1-
dziamus
dia ezés
a ian us:
ia
pa enka
i
a gumen y
pozicijy
(subjek as,
iesioginis
i
ne iesioginis
objek as),
i
aplinkybiniy
e my
pozicijy
aiskos
a ija imo
a ejai.
Be
o,
angly
kalboje
o mos
a z ilgiu
as
pa s
eiksmazodis
( .
y.
be
jokiy
1 eikS y
mo ologinés
de i acijos
Zymikly)
gal
ealizuo i
i
okias
a gumen y
kon igi acijas,
kokias
lie u iy
kalboje
bi y
galima
ig eik’
ik
su
a i inkamy
eiksmazodziy
edi-
niais,
plg.:
a.
Jane
b oke
he
c ys al
,Dzane
sudauzé
k is ala’
i
b.
C ys al
b eaks
a
he
sligh es
ouch
K is alas
daz a
nuo
menkiausio
p isilie imo'
(Le in
1993:
26).
63
KRISTINA
LENARTAITE
1.1.
A gumen y
aiskos
al e nacijos
Sio
ei8kinio
apib ézimas
i
sky imo
k i e ijai
mano
bu o
su o muluo i
pi -
miausia
emian is
lie u iy
kalbos
a ejais
(plg.
Lena ai é
2007),
aciau
ai
galioja
i
ki y
kalby
analogiskiems
eiSkiniams.
I
¢ia
daugiausia
bus
ope uojama
lie u iskais
pa yzdZiais,
be
jy,
da
apZ elgiamos
angly
kalbos
adinamosios
,,da y inés“
al e nacijos
i
okie¢iy kalbos
loka y inés
al e -
nacijos.
Kadangi
a gumen y
aiskos
al e nacijos
ge iausiai
i3 i os
Eu opos
kalbose
(pi miausiai,
Zinoma,
angly
kalboje),
gali
susida y i
jspiidis,
kad
Sis
eiskinys
biidingas
ik
indoeu opieciy
kalboms,
a¢iau
aip
né a:
§j
eiSkini,
pa yzdziui,
u i
i
japony
kalba
(plg.
Iwa a
2005,
2008).
Taigi
Cia
a gumen y
aiskos
al e nacijomis
laikomi
ik
okie
a ejai,
ku ie
a i inka
isus Siuos
k i e ijus:
(1)
al e nuojan ys
sakiniai
u i
ienoda
leksine
sudé i,
.
y.
p edika o
i aukiami
ie
pa ys
i
uos
pacius
seman inius
aidmenis
u in ys
e mai;
(2)
al e nuojancioms
kons ukcijoms
ealizuo i
bi ini
p edika o
s uk i-
os
pokyéiai;
(3)
a gumen y
aiskos
poky¢iai
u i
palies i
ben
iena pag indiniy
g a-
ma iniy
unkcijy
—
subjek a
i
/
a
iesioginj
objek a
( .
y.
ben
ienoje
Siu
pozicijy
u i
bi i
ealizuojami
ski ingi
a gumen ai);
(4)
al e nuojan¢iy
kons ukcijy
san ykj
galima
su ok i
kaip
pa a azinj*,
o
loginio
eiginiy
eisingumo
a z ilgiu
daZnai
ne
kaip
ek i alen y.
I ai ius
Siuos
k i e ijus
a i inkanéius
a gumen y
ai’kos
al e na imo
a ejus
pa ogiausia
klasi ikuo i
o ien uojan is
j
sin aksines
subjek o
i
ie-
sioginio
objek o
unkcijas,
j
ku ias
gali
bi i
paski iami
ski ingi
e mai:
(i)
subjek o
i
iesioginio
objek o
aiskos
al e nacijos:
(1)
a.
Vaikai
apspi o
mama.
b.
Mama
apspi o
aikais.
(ii)
subjek o
aiSkos
al e nacijos:
(2)
a.
Kieme
k epéjo
ie os.
b.
Kiemas
k epéjo
ie omis.
(iii)
iesioginio
objek o
aiSkos
al e na imas:
*
Dél
Sios
sa okos
i
jos
aikymo
plg.
Cha e
(2003:
107-108).
64
Dia ezes
al e nacyyos
i8
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
(a)
i
iesioginio
objek o,
i
eiksmo
ie a>
Zyminéio
aplinkybinio
e mo
aiskos
al e nacijos:
(3)
a.
Me ginos
kaiSo
géles
j
kasas.
b.
Me ginos
(ap-)kaiso
kasas
gélémis.
(b)
iesioginio
objek o
i
ne iesioginio
( ecipien inio
/
bene icien inio)
objek o
aiskos
al e nacijos:
(4)
a.
Mama
(ap-,
uz-)maukslina
kepu e
aikui.
b.
Mama
apmaukslina
aikq
kepu e.
(c)
eiksmo
/
po eikio
ie a
zymin¢io
aplinkybinio
e mo
i
iesioginio
objek o
al e nacijos:
(5)
a.
Suo
(pe -)bégo
pe
keliq.
b.
Suo
pe bégo
kelig.
(6)
a.
Vaikas
spy é
j
kamuolj.
b.
Vaikas
(pa-)spy é
kamuolj.
Daba
emdamiesi
konk eéiais
al e nacijy
pa yzdiziais
galime
de aliau
ap a i
kiek iena
aukS¢iau
pa eik ajj
k i e ijy.
Dél
pi mojo
akcen uo ina,
kad
ienodos
al e nuojanéiy
kons ukcijy
leksinés
sudé ies
eikala imas
pi miausia
aikomas
al e nuojanciuose
sakiniuose
ealizuojamy
e my
(a -
gumen y)
i
aplinkybiniy
e my
apa umui,
o
okiy
kons ukcijy
p edika uy
aiska
gali
ski is,
.
y.
ka ais
iena
i§
al e nuojanéiy
kons ukcijy
gali
bi i
suda oma
ik
su
p ieSdéliniu
eiksmazodziu,
o
ki a
—
su
a i inkamu
nep ie’-
déliniu
eiksmaZodziu
(plg.
5ab) a ba
al e nuojan¢iy
kons ukcijy
eiksma-
zodziu
p ieSdéliai
gali
ski is
(plg.
4ab).
Taéiau
ne
i
su
ski ingy
p ieSdéliu
eiksmaZodiiais
ealizuojamos
kons ukcijos
isais ki ais
aspek ais
( isy
al-
e nacijoms
aikomy
k i e ijy
a Z ilgiu)
p ilygs a
kons ukcijoms,
suda y-
oms
su
o mos
a z ilgiu
ienodais
p edika ais,
plg.:
(7)
a.
P eziden as
(pa-)do anojo
mokiniams
knygy.
b.
P eziden as
apdo anojo
mokinius
knygomis.
(8)
a.
Mama
(su-)deda
obuolius
aplink
Zqsj.
b.
Mama
apdeda
Zqsj
obuoliais.
’Taip
apibend inamas
aplinkybiniy
e my
a liekamy
j ai iy
seman iniy
unkciju,
kaip
an ai
loka y as,
di ek y as
a
ikslas
(goal),
u inys.
65

KRISTINA
LENARTAITE
VeiksmazZodziy
leksiné
eiksmé
lemia,
kad
ieny
p edika y
paki usi
a gu-
men y
s uk i a
galima
ealizuo i
eiksmazZodZiui
nekei¢ian
o mos
(plg.
sakiniy
po as
(1),
(2),
(3), (6)),
o
ki y
seman inés
s uk i os
paki imai
bi i-
nai
u i
bi i
i8 eiSkiami
(signalizuojami)
a i inkamo
zymiklio,
lie u iy
kal-
boje
—
p ieSdélio,
(plg.
sakinius
(5b),
(7b)
i
(8b)).
Ta¢iau
isais
nu ody ais
al e na imo
a ejais
yks anéius
p ocesus
galima
paaiSkin i
i
ap a’y i
ie-
nodai.
Be
o,
daugeliu
a ejy
ienoje al e nuojanéiy
kons ukcijy
p ieSdélis
y a
ik
pageidau inas,
be
ne
bi inas
(plg.
sakinius
(3ab))
—
ai
da
ienas
a gumen as uz
ai,
kad
isi
Sie
a ejai
p iklauso
am
pa¢iam
—
al e naci-
ju
—
eiSkiniui
i
u é y
bi i
ak uojami
ienodai.
Cia
da
p a a u
pami-
né i
okieciy
kalbos
loka y ines
al e nacijas,
ku
ienas
i§
al e nuojan iy
sakiniy
galimas
ealizuo i
ik
su
eiksmazZodiiu,
u in¢iu
p ieSdéli
be-*,
plg.:
(9)
a.
Die
Randalie e
sp i z en
Fa be
au
das
Au o.
,Vandalai
puské
daZus
an
maSinos‘
b.
Die
Randalie e
besp i z en
das
Au o
mi
Fa be.
,Vandalai
apipu ské
magina
daZais‘
(Pa yzdziai
i§
Iwa a
2008:
153.)
Vokiedéiy
kalbos
loka y inés
al e nacijos
aip
pa
gali
bii i
pasi elkiamos
kaip
papildomas
a gumen as
uz
ai,
kad
lie u iy
kalbos
al e nuojan¢ios
kons uk-
cijos,
ealizuojamos
i
su
o mos
a Z ilgiu
ienodais
eiksmazodiiais,
i
su
a i inkamais
p ieSdéliniais
eiksmazodziais,
u é y
bi i
ak uojamos
ieno-
dai.
Be
o,
okie¢iy
kalbos
loka y iniy
al e nacijy
adinamasis
aplika y inis
a ian as
(sakinys
(9b))
(da
Z .
6
i8naSa),
kaip
i ,
pa yzdziui,
A ikos
ban u
bei
ki y
kalby
aplika y inés
kons ukcijos
(apie
jas
pla¢iau
kalbama
sky iu-
je
1.3.),
daugelio
y iné ojy
y a
iSnaudojamos
kaip
a gumen as,
emian is
al e nuojanciy
kons ukcijy
a pusa io
de i acini
san yki
(de i acija
gali
bii i
p ipaZjs ama
kons ukcijy
lygmeniu,
a
eiksmazodziy
leksiniy-seman-
iniy
ep ezen acijyu
lygmeniu):
emiamasi
uo,
kad
iSo iSkai
p ieSdéliu
be-
®Kadangi
oks
okiegiy
kalbos
aplinkybinio
e mo
paauké inimo
iesioginio
objek o
pozicija
p ocesas,
nuosekliai
lydimas
be-
p e iksacijos,
y a
labai
panagus
j
nein-
doeu opie iy
kalboms
bidingas
aplika y ines
kons ukcyjas,
ku
analogiski
e my
paauk8 inimo
j
sakinio
pag indinio
objek o
(p ima y
objec )
pozicija
p ocesai
a p
pa
p i alomai
y a
lydimi
aplika y inés
p iesagos
p i aikymo
eiksmazodaiui
p oceso,
a i inkama
okie iy
kalbos
kons ukcija
da
adinama
aplika y ine
(plg.,
Michaelis
&
Ruppenho e
2001).
66
Dia ezés
al e nacijos
i§
ski ingu
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
zymimos
de i acijos
k yp is
su ampa
su
numanomais
leksinés
seman ikos
a ba
giluminiu
sin aksiniu
lygmenimis
yks an¢iais
de i acijos
p ocesais.
Taéiau,
kaip
biidinga
didziajai
daugumai
kalbos
eiSkiniy,
aip
i
okie¢iy
kalbos
al e nacijy
a eju
susidu iama
i
su
i8im iniais
a ejais.
Pa yzdziui,
labai
e ais
a ejais
okieciy
kalba
leidzia
al e nuojandius
sakinius
i8 eikS i
nep ieSdéline
eiksmazZodzio
o ma
Salia
esan
galimai
i
p ieSdélinei
(pa-
yzdziui,
eiksmazZodzio
s eichen
,skleis i,
ep i‘
a eju)
(placiau
Z .
Iwa-
a
2008:
153-156).
Tokia
padé is
labai
a ima
lie u iy
kalbos
al e nacijy
a ejui.
Be
o,
okieciy
kalboje
galima
su ik i
i
okiy
a ejy,
kai
aplika-
y inés
kons ukcijos
p ieSdélinis
eiksmazodis,
ne u i
nep ieSdélinio
a i-
ikmens,
pa yzdziui,
paliudy as
beampeln
,j aisy i
S ieso o us‘
(pazodziui:
»aps ieso o in i*)
eiksmazodzio
a ojimas
aplika y inéje
kons ukcijoje,
be
né a
a i inkamo
sakinio
su
eiksmazZodZiu
*“ampeln,
i
ai
galima
paai8-
kin i:
kadangi
eiksmaZodis
y a
iS es as
i8
daik a a dZio
Ampel
,s ieso o as‘,
jis
sa o
eikSméje
kaip
objek a
inko po uoja
i
pama inj
daik a a di,
odél
jis
imanomas
pa a o i
ik
okioje
kons ukcijoje,
ku
j
iesioginio
objek o
(pasy inéje
kons ukcijoje
a i inkamai
—
subjek o)
pozicija
iskeliamas
lo-
kacijos
seman inj
aidmenj
u in is
aplinkybinis
e mas,
plg.
Die
K euzung
A senals a e
wi d
beampel
,A senalo
ga és
sank yZa
bus
ap iipin a
S ie-
so o ais
(pZd.
,,apS ieso o in a‘)‘.
(Pa yzdys
i§
Michaelis
&
Ruppenho e
2001:
19.)
De i aciniy
modeliu
Salininkams
Sis
pa yzdys
kelia
sunkumu:
p oblemiska
éia
nenuosekli
de i acija,
.
y.
ienos
de i acijos
pakopos
pe -
Sokimas,
plg.:
Ampel
—
*ampeln
—
beampeln.
Baigian
kalba
apie
ienodos
al e nuojanéiy
kons ukcijy
leksinés
sudé ies
k i e ijy
da
p idu ina,
kad
okie
a ejai,
kai
ienoje
kons ukcijy
ku is
i§
e my
ealizuo i
negalimas,
nelaikomi
al e nacijomis,
plg.
Me gai é
nusluos é
upinius
nuo
s alo
i
Me gai-
é
nuSluos é
s alq
(??
nuo
upiniy).
Sie
sakiniai
g ei iausiai
ealizuojami
su
ski ingy
eiksmiy
eiksmaZodziais:
pi muoju
a eju
eiSkian@iu
,(kuo
no s)
b aukan
Salin i
ka
(nuo
ko)‘,
o
an uoju
—
,(kuo no s)
b aukan
aly i
(8 a-
in i,
sausin i)
ka‘.
An asis
k i e ijus
—
al e nuojanéioms
kons ukcijoms
bi ini
p edika o
s uk ii os
pokyéiai
—
galimas
e in i
kaip
pe eklinis:
ma
p edika o
s uk-
i os
paki imus
galima
nus a y i
ik
i§
jo
a gumen y
s uk i os
poky iy,
ku iuos
apib éZia
eciasis
k i e ijus.
Ta¢iau
Siuo
k i e ijumi
no é a
a si ibo-
i
nuo
aplinkybiniy
e my
aiskos
i ai a imo
a ejy
(plg.
Meskos
pe
Ziemq
miega
i
Meskos
Ziemq miega
—
aplinkybiniy
e my
poky¢iai
nepakei¢ia
p e-
67
KRISTINA
LENARTAITE
dika o
s uk i os)
i
nuo
ki y
pana iy
j
al e nacijas
a ejy
(plg.
Jie
a plésé
aikq
nuo
mo inos
i
Jie
a plésé
mo ing
nuo
aiko
—
Gia
p edika o
s uk i a
aip
pa
nekin a,
nes
p edika as
abiem
a ejais
a e ia
iden iSkas
pozicijas
ik
jas
uZima
ski ingi
si uacijos daly iai).
T eGiasis
k i e ijus
—
ai,
kad
sin aksinémis
al e nacijomis
laiky ini
ik
subjek o
i
/
a
iesioginio
objek o
j ai uojan ys
aiskos
a ejai
—
nub é-
Zia
aiskia
iba a p
d iejy g ynai
s uk i iniy
—
subjek o
i
iesioginio
objek o
—
sin aksiniy
pozicijy
i
i8
dalies
sin aksinés,
i8
dalies
seman inés
ne iesioginio
objek o’
pozicijos.
Ne iesioginio
objek o
g ama iné
unkcija
ko eliuoja
su
kompak iSka
seman iniy
aidmeny
g upe
( ecipien as
/
bene-
icien as
/
ekspe ience is
/
ad esa as),
i
ne as a
okiy
a ejy,
ku
keli
ski -
ingi
ieno
eiksmaZodzio
j aukiami
e mai
p e enduo y
uZim i
naudininko
objek o
sin aksine
pozicija.
Naudininko
objek u
ealizuo as
e mas,
kaip
i
ki i
olimesniy
objek y
a ba
aplinkybiy
pozicijoje
ealizuo i
aplinkybiniai
e mai,
gali
neben
bi i
paaukS inamas
j
iesioginio
objek o
pozicija
(sa-
kiniai
(4),
(7)),
be
nejsi aizduojamas
Zemesnéje
aplinkybinéje
pozicijoje
ealizuo o
aplinkybinio
e mo
paauks inimas
j
naudininko
objek o
pozicija,
a
juo
labiau
subjek o
a ba
objek o
pozicijoje
ealizuo o
a gumen o
pazemi-
nimas
j
naudininko
objek o
pozicija.
I
isiskai
p ieSingai
nei
ka
ik
ap a oji
ne iesioginio
objek o
g ama iné
unkcija,
subjek as
i
iesioginis
objek as,
no s
i
p o o ipiskai
su okiami
kaip
ko eliuojan ys
a i inkamai
su
agen o
i
pa ien o
seman iniais
aidmenimis,
be
leidzia
j
Sias
pozicijas
paauké in i
i
be
ku iuos
ki us
seman inius
aidmenis
u inéius
aplinkybinius
e mus.
Ap a ian
lie u iy
kalbos
naudininko
objek y
aidmenj
al e nacijose,
naudinga
bii y
apZ elg i
angly
kalbos
,,da y ines“
al e nacijas,
da
ki aip
adinamas
,,da y iniu
poslinkiu*
(da i e
shi ),
plg.:
(10)
a.
John handed
he
sca
o
Ma y.
,Dzonas
pada é
Salika
Me ei‘
b.
John handed
Ma y
he
sca .
»Dzonas
pada é
Me ei
Salika‘
(Pa yzdziai
is
Shaumyan
2006:
236.)
Sakinys
(10b) da
adinamas
d igubo
objek o
(double
objec ),
a ba
di anzi-
7
Cia
sa okai
,,ne iesioginis
obyek as*
su eikiama
siau esne
eikimé
nei
adicinéje
lie-
u iy
kalbos g ama ikoje,
i
omenyje
u imi
ik
naudininko
objek ai,
u j
ecipien o
/
bene icien o
i
pan.
seman inj
aidmenj.
68
Dia ezes
al e nacuos
i§
ski ingu
eo iniy
modeliy
y imy pe spek y os
y ine,
kons ukcija,
o
Sios
kons ukcijos
uZima
iSski ine
padé i
angly
kal-
bos
g ama ikoje,
ma
aidina
lemiama
aidmenj
ski ian
ecipien inius
/
bene icien inius
objek us
nuo
ki y
aplinkybiniy
sakinio
elemen u
(oblique)
i
p iski ian
jiems
ne iesioginio
objek o
g ama ine
unkcija.
Ki aip
a ian ,
jei
ne
di anzi y inés
kons ukcijos,
ku
ecipien o
/
bene icien o
seman i-
nj
aidmenj
u in is
e mas
ealizuojamas
kaip
pag indinis
sakinio
objek as
(p ima y
objec )
i
odél
ne enka
p ielinksninio
zyméjimo
(plg.
Ma y
saki-
nyje
(10b)
i
o
Ma y
sakinyje
(10a)),
nebelik y
jokio
im esnio
pag indo
p ielinksnine
kons ukcija
ealizuojama
e ma
sakinyje
(10a)
iSski i
iS
ki y,
aip
pa su
p ielinksniais
iS eiSkiamy
aplinkybiniu
e my.
Taigi
angly
kalboje
ski )
a p
pag indiniy
g ama iniy
unkcijy
—
subjek o
i
iesiogi-
nio objek o
—
i
aplinkybiy
nub éz i
leng iau
nei
lie u iy
kalboje:
angly
kalboje
aplinkybémis
laikoma
isa
ai,
kas
ealizuojama
p ielinksninémis
kons ukcijomis.
ISim i,
kaip
jau
miné a,
Gia
suda o
ik
su
ecipien iniais
/
bene icien iniais
objek ais
ko eliuojanéios
p ielinksninés
kons ukcijos.
To-
liau
kalban
apie
angly
kalbos
,,da y ines“
al e nacijas
da
paminé ina
ai,
kad
jose
daly auja
eiksmazodziai,
pagal
eikSme
apibend in ai
p iski iami
»da imo“
eiksmazodziy
seman inei
g upei®. Jei
bandy ume
eiksmazodzio
eikSmés
aspek u
lygin i
angly
kalbos
,,da y ines“
al e nacijas
su
lie u iy
kalbos
al e nacijomis,
ku iose
daly auja
ecipien o
(plg.
sakinj
(7))
a
be-
ne icien o
(plg.
sakinj
(4))
aidmenis
u in ys
e mai,
pi miausia
pama y-
®
,Da y iniy*
al e nacijy
di anzi y inés
kons ukcijos
anglu
i
ki ose
kalbose
daz-
niausiai
ealizuojamos
su
izinj_pe da ima
( ans e )
eigkianéiais
eiksmazodiiais,
kaip
an ai
duo i’,
su eik i',
pa duo i',
,g aZin i'
i
pan.
Tokiais
eiksmazodziais
koduojamas
j ykis,
ku
agen as
kauzuoja
objek o
pe éjima
ki o
gy o
objek o
( .
y.
ecipien o,
ga éjo,
a ba
bisimo
poseso iaus)
nuosa ybén,
Di anzi y inéms
kons uk-
cijoms
daugelyje
kalby
labai
a imos
y a
bene ak y ines
(bene ac i e)
kons uckcijos.
Bene ak y ines
si uacias
( .
y.
a liekamas
kieno
no s
naudai)
eiSkianéius
eiksmazo-
daius
dadnai
neleng a
a ibo :
nuo
ka
ik
ap a y
izinj
pe da ima
Zyminéiy
eiksma-
Zodziy,
pa yzdziui,
angly
kalbos
di anzi y iné
kons ukcija
She
b ough
me
a
co ee
Ji
a nege
man
ka os'
gali
bi i
pa a azuojama
i
,da y ine“
kons ukcija
She
b ough
a
co ee
o
me
,Ji
a ne’e
ka os
man’,
i
bene ak y ine
kons ukcija
She
b ough
a
co ee
o
me
,Ji
a ne3é
ka os
man
(del
manes)'.
Kaip ka
ik
ma éme
angly
kalboje,
ai
pa
i
daugelyje
ki y
kalby
bene ak y ines
si uacijas
zymj
eiksmazodiiai
galimi
ealizuo-
i
di anzi y inése
kons ukcijose,
i
ai
daZnai
apsunkina
ecipien o
i
bene ak y o
(bene icien o)
seman iniy
aidmeny
di e enciacija.
Taéiau
ki aip
nei
iziny
pe da ima
eiskianéiy
eiksmazodziy
a eyu,
bene ak y o
seman inj
aidmenj
u is
si uacijos
da-
ly is
gali
bi i
ealizuojamas
ne
su
in anzi y iniais
eiksmazodziais,
pa yzdziui,
She
sang
o
me
,Ji
daina o
man
(dél
manes)‘
(Malchuko ,
Haspelma h
&
Com ie
2007).
69
KRISTINA
LENARTAITE
eiskinys
apibiidin inas
kaip
aplinkybinio
e mo
paauks inimas
j
iesiogi-
nio
objek o
(a ba
pag indinio
objek o)
pozicija.
Sis
p ocesas
eiksmazodzio
s uk ii oje
isada y a
zymimas
aplika y ine
p iesaga.
Apz elkime
kele a
Giée a
(chichewa)
kalbos (ban u
kalby
g upé)
pa yzdziu":
(19)
a.
Ndi-na- umiz-a
kala a
kwa
m umu.
1SG.SUBJ-PRAET-siys i-ASP
laigkas
i gininkui
_AS
nusiunéiau
laiska
i sininkui'
b.
Ndi-na- umiz-i -a
m umu
kala a.
1SG.SUBJ-PRAET-siys i-APPL-ASP
__ i sininkas
_laiskas
,AS nusiunéiau
i sininkui
laiSka‘
(20)
a.
Msangala si a-ku-yend-a
ndi
ndodo.
p amogininkas(1)
SUBJ(1)-PRAES- aikS¢io i-AsP
su
lazda
,P amogininkas
aikS o
su
lazda‘
b.
Msangala si
a-ku-yend-e -a
ndodo.
p amogininkas(1)
SUBJ(1)-PRAES- aikS io i-APPL-ASP
lazda
,pzd.
P amogininkas
aikS o
lazda‘
(Pa yzdiiai
i§
K oege
2004:
64.)
Sakiniuose
(19a)
i
(20a)
p ielinksninémis
kons ukcijomis
ealizuo i
aplin-
kybiniai
e mai
(kwa
m umu,
ndi
ndodo)
igyja
ki a
sin aksini
s a usa
saki-
niuose
(19b)
i
(20b)
—
Gia
jie
jau
y a
iesioginiai
objek ai.
Toks
aplin-
kybinio
e mo
paauks inimo
iesioginio
objek o
pozicija
p ocesas isada
y a
aplika y ine
p iesaga
Zymimas
p edika o
s uk ii oje
—
¢ige a
kalboje
ai
y a
p iesaga
(-i -
~
-e -).
Cia
galé y
kil i
klausimas,
a
ik ai
sakiniuo-
se
(19b)
i
(20b)
e mai
m umu
i
ndodo
y a
objek ai.
Tuojau
pama ysime,
kad
miné yjy
e my
objek iskuma
liudija
ZodZiy
a ka,
eiksmazodzio
de-
inimas
su
objek u
i
pasy izacijos
e leksai.
Sakinyje
(19a)
be
p ielinksnio
iS eikS as
( .
y.
aiSkos
aspek u
neZymé as)
e mas
(kala a)
uzZima
pozicija
i
ka o
po
eiksmazodiZio,
o
sakinyje
(20b)
Sia
pozicija
jau
uzZima
e mas
(m umu),
aip
pa
ealizuo as
ne
p ielinksnine
‘kons ukcija.
Sakinys
(20b)
y a
di anzi y us
(a ba
ki aip
—
d igubo
objek o
kons ukcija),
nes
Gia
y a
du
nezymé i
objek iniai
komplemen ai,
a¢iau
aplika y inése kons ukcijose
( .
y.
ku iy
eiksmaZodis
u i
aplika y ine
p iesaga)
paaukS in asis
objek as,
u in is
ecipien o
/
bene icien o
seman ine
unkcija,
ealizuojamas
pi moje
4
Duomenys
apie
Gie a
kalbos
aplika y ines
kons ukcyas
pa eikiami
i8
K oege
(2004:
63-71).
76

Dia ezés
al e nacijos
i§
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
po eiksmazZodinéje
pozicijoje
p ieS
ki a,
aip
pa
aiSkos
a z ilgiu
nezymé a
objek inj
komplemen a,
u in j
emos
seman ine
unkcija.
Daugumoje
kalbu,
u inéiy
d igubo
objek o
kons ukcijas,
pag indinis
objek as
aip
pa
eali-
zuojamas
pi moje
po eiksmazodinéje
pozicijoje
(plg.
angly
kalbos
di anzi-
y ine
kons ukcija
(10b)).
Be
o,
ci¢e a
kalboje
eiksmazodis
p i alomai
y a
de inamas
gimine™
su
subjek u,
0
su
objek u
Sis
de inimas
y a
nep i-
alomas.
Jei
eiksmaZodis
ne u i
de inimo
su
objek u
zymiklio,
objek as
bi inai
u i
bi i
ealizuojamas
iSka
po
eiksmaZodzZio.
Ta¢iau
kai
eiks-
maZodis
u i
i8 eikS a
de inimo
su
objek u
Zymikli,
objek as
nep i alo
bi i
ealizuo as
pi moje
po eiksmazodinéje
pozicijoje.
Ciée a
kalbos
aplika y i-
niy
kons ukcijy
paauks in asis
(a ba
aplika y is
(applied
objec ))
objek as,
jei
eiksmaZodis
ne u i
i8 eikS o
de inimo
zymiklio,
ealizuojamas
iSka
po
eiksmaZodzio,
o
jeigu
de inimo
su
objek u
Zymiklis
iS eik as,
objek as
gali
bii i
ealizuo as
i
ki u
a ba
isai
nei3 eikS as,
plg.:
(21)
Amayi
[a-ku-mu- umb-i -a
m suko],,,,
Mo e is(1)
SUBJ(1)-PRAES-OBJ(1)-lie i-APPL-ASP
puodelis(3)
(mwana).
aikas(1)
»Mo e is
lieja
jam
( aikui)
puodeli*
(Pa yzdys
i§
K oege
2004:
67.)
Cia
(21)
eiksmazodis
odo
de inima
gimine
su pag indiniu
objek u
(mwa-
na),
ku is
y a
ealizuo as
uz
eiksmaZodinés
azés
ibu,
a
ne
gali
bi i
isai
neig eikS as.
Toliau
ap a ini
pasy izacijos
duomenys,
ku ie
aip
pa
pa i -
ina,
kad
aplika y iniy
kons ukcijy
paauké in ieji
e mai
y a
iesioginiai (a
pag indiniai)
objek ai,
plg.:
(22)
a.
Ndodo
i-ku-yend-e -edw-a.
lazda(9)
SUBJ(9)-PRAES- aikS io i-APPL-PASS-ASP
sLazda
y a
aikS oma‘
b.
*Ndodo
i-ku-yend-edw-a
(ndi).
lazda(9)
SUBJ(9)-PRAES- aikS io i-PASS-ASP
su
(,p2d.
Lazda
y a
aikS oma
su‘)
2
Gige a
kalba
u i
sudé inga
giminés
ka ego ijos
si ema,
ku iq
suda o
18
gimines
Klasiy,
glosuojan
gimines
klasé
nu odoma
skliaus eliuose
a abiskais
skai menimis.
77
KRISTINA
LENARTAITE
Pasy iniame
sakinyje
(22a)
(pasy inis
eiksmaZodis
Zymimas
p iesaga
-idw-
~
-edw-)
subjek as
y a
ins umen o
seman inj
aidmenj u in is
e mas
ndo-
do,
aéiau
Sio
sakinio
eiksmaZodis
u i
i
aplika y ine
p iesaga
(-e -),
o-
danéia,
kad
ndodo
y a paauks in as
objek as,
plg.
sakinius
(20a)
i
(20b),
ku iuose
ap a iamasis
e mas
y a
a i inkamai
aplinkybé
i
objek as.
Sakinio
(22b)
eiksmaZodis
ne u i
aplika y inés
p iesagos,
odanéios,
kad
ndodo
y a
paaukS in asis
objek as,
odél
i
jo
iSkélimas
j
subjek o
pozicija
pasy inia-
me
sakinyje
y a
negalimas.
Aplika y iniy
di anzi y iniy
sakiniy
p edika as,
kaip
an ai
(19b),
leis y
ik
ecipien o,
be
ne
emos
seman inj
aidmenj
u-
in j
objek a
( .
y.
pag indinj
objek a)
ealizuo i
subjek u
pasy inéje
kons-
ukcijoje.
Tad
apibend inkime:
aplika y iniy
kons ukcijy
paski is
—
paauké in-
i
aplinkybinj
e ma
ij
objek o
sin aksine
pozicija. Sis
p ocesas
isada
y a
lydimas
p edika o
s uk ii os
paki imy,
ku iuos
¢i¢e a
kalboje
Zymi
isada
iS ei8kiama
aplika y ine
p iesaga.
|
aplika y iniy
kons ukcijy
ei8kinj
labai
panaiios
sky iuje
1.1.
ap a os
okie¢iy
kalbos
loka y inés
al e nacijos
(da
Z .
6
i8nagq).
Siame
s aipsnyje
aplika y inés
kons ukcijos
pasi elkiamos
ne
ik
am,
kad
paliudy u
gausia
dia ezés
al e na imo
eiSkiniy
j ai o e,
be
pi miausia
dél
o,
kad
jas
j ai iis
eo iniai
modeliai
daZnai
naudoja
pag is i
sa o
hipo ezéms
apie
ki us
a gumen y
al e na imo
eiskinius.
1.4.
Apibend inamosios
pas abos
Apz elgus
isus
i iamuosius
eiSkinius
galima
apibend in i
i
palygin i,
kaip
juose
a sispindi
Sie
aspek ai:
(i)
al e nuojan¢iy
sakiniy
eik8més
i
unk-
ciju
paki imai,
(ii)
ku iy
sin aksiniy
pozicijy
aiska
palieciama
i
(iii)
kaip
a gumen y
s a uso
pasikei imas
a spindimas
eiksmazZodzio
s uk ii oje.
Z elgian
j
isus
i iamuosius
a ejus
pi miausia
pas ebimas
al e nuojanéiy
sakiniy
pa a azinis
san ykis,
o
apibend in ai
apie
isus Siuos
eiSkinius
ga-
lima
eig i,
kad
jie
unkcionuoja kaip
sug ama in os
ak ualiosios
skaidos
po-
kyéiy
aiskos
p iemonés.
Ak y inés
/
pasy inés
al e nacijos
ipiniais
a ejais
apima
abiejy
pag indiniy
sin aksiniy
pozicijy
—
i
subjek o,
i
iesioginio
objek o
—
aiskos
paki imus.
Aplika y inémis
al e nacijomis
ealizuojamas
ik
iesioginio
objek o
aikos
j ai a imas.
Sky iuje
1.1.
ap a i
i ai iis
a gu-
men y
aiskos
al e na imo
a ejai
leidzia
j ai uo i
subjek o
i
/
a ba
iesio-
ginio
objek o
aiskai.
Be
o,
jeigu
ak y inése
/
pasy inése
i
aplika y inése
al e nacijose
a gumen y
sin aksinio
s a uso
paki imai isada y a
a i inkamai
78
Dia ezés
al e nacijos
i8
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy pe spek y os
zymimi
eiksmazodzio
s uk i oje,
ai
ki os
a gumen y
aiskos
al e nacijos
Siuo
a z ilgiu
elgiasi
labai
j ai iai:
pa yzdZiui,
okieciy
kalbos
loka y iniy
al e nacijy
didZioji
dauguma
a eju
Zymima
eiksmazZodzio
p ieSdéliu
be-,
anglu
kalbos
al e nacijose
eiksmaZodis
niekada
ne u i
jokio
i8o inio
zymi-
klio,
lie u iy
kalba
¢ia
elgiasi
nenuosekliai
—
daznai
as
pa s
eiksmazodis
leidzia
al e nacija
i
be
jokiy
zymikliu,
i
su
a i inkamu
p ieSdéliniu
edi-
niu,
a¢iau
daug
y a
i
okiy
a ejy,
ku
iena
is
al e nuojan¢iy
kons ukciju
galima
suda y i
ik
su
a i inkamu
p ieSdéliniu
eiksmazodziu.
Siuos
su
al-
e nacijy
p ocesu
Zyméjimo
eiksmazodzio
s uk ii oje
susijusius
ne ieno-
dumus
ski ingi
eo iniai
modeliai
ak uoja
ski ingai.
Aki aizdu,
kad
isi
i iamieji eiSkiniai
u i
nemaZai
bend a,
a¢iau
a
ai
ik ai
y a
pakanka-
mas
pag indas
juos
g e in i
i
ieSko i
bend y
Siuos
p ocesus
eguliuojanciu
p incipu?
I
j
$j
klausima
ieno
a sakymo
negali
bi i.
Ta¢iau
isy
i iamu
eiSkiniu
apib ézimo
pag indu
pasi inke
dia ezés
sa oka,
galime
Siuos
ei3-
kinius
e in i
kaip
ieno
eiksmazZodzio
j aukiamy
seman iniy
kin amyju
( e my)
ski ingas
sin aksiniy
pozicijy
iSsidés ymo
schemas.
Toliau
nuose-
klus okios
pozicijos
laikymasis
ne gi
leidZia
isus
Siuos
ei8kinius
ak uo i
kaip
ienos
supe ka ego ijos
—
iiies
ka ego ijos
—
subka ego ijas,
jeigu
iSis
apib éZiama
kaip
kai ybiné!®
(in lec ional)
ka ego ija,
speci ikuojan-
i
eiksmaZodinés
leksemos
pag indinés
dia ezés
modi ikacijas
(Mel’¢uk
1993:
11).
Cia
eikia
a k eip i
démesj
j
ai,
kad
iena
dia eziy
okiu
a eju
ak uojama
kaip
pama iné
(basic),
o
ki os
—
kaip
jos
modi ikacijos,
i
ai
daZniausiai iS eiSkiama
a i inkamu
zymikliu
eiksmaZodinéje
leksemoje'*.
‘8
Sa oka
,kai ybiné
ka ego ija“
Gia
eiké y
sup as :
kiek
ki a p
nei
jp as a
( .
y.
ne
kaip
pilny
mo ologiniu
p ieSp ie’y
pa adigma),
nes,
pa yzdiiui,
le u iy
kalboje
eikiamosios
i
ne eikiamosios
asies
p ieSp iea
y a
bidinga
ik
daly iams,
be
ne
ini inéms
eiksmaZodziy
o moms,
o
iigies
eikSmés
ski umai_i3 eiSkiami
eiksma-
Zodiniu
junginiu,
i
ai
y a
iena
i§
p ieZas iy,
kodél
le u iy
kalbos
eikiamosios
i
ne eikiamosios
iiSies
opozicijos
eikiau
e in inos
kaip
seman iné
ka ego ija,
be
ne
kaip
kai ybiné.
Be
o,
lie u iy
kalboje
negalima
nus a y i
g ieZ o
pa adigminio
a i ikimo
a p
eikiamosios
i
ja
a i inkancios
ne eikiamosios
o my
(plg.
Hol oe
&
Seméniené
2004:
36-41).
RiSies
,,kai ybiskuma*
¢ia
eike y
sie i
su
pag indinés
(basic)
eiksmazodiio
dia ezes
( .
y.
a gumen y
seman iniy
aidmeny
i
sin aksiniy
unkcijy
kon igd acijos)
modi ikacijas
dazniausiai
lydindiu
a i inkamu
Zyméjimu
eiksmazodiio
s uk d oje
(plg.
Mel’Cuk
1993:
5-13).
Tai,
kad
kai
ku iais
al e nacijy
a ejais
kai
ku iose
kalbose
eiksmazodis
ne u i
jokio
papildomo
zymiklio,
nelaikoma
pag indu
okius
a ejus
a ibo i
nuo
u inéiu
a i inkamus
Zymiklius
(plg.
Mel’éuk
1993:
25-29).
79
KRISTINA
LENARTAITE
Ve inan
i8
okios
pe spek y os,
i iamyjy
eiSkiniy
g e inimas
ik ai
y a
pag is as.
2.
TEORINIY
MODELIY
APZVALGA
P ieS
pe einan
p ie
ski ingy
eo iniy
modeliy
pozicijy
dia ezés
al e naciju
klausimu
apZ algos
akcen uo ina,
kad
pag indinis
démesys
¢ia
bus
k eipia-
mas
j
a gumen u
aiskos
al e nacijy
( .
y.
sky iuje
1.1.
ap a y
eiskiniy)
a ejus,
o
ak y inés
/
pasy inés
i
aplika y inés
al e nacijos
daZniausiai
bus
pasi elkiamos
a gumen a imo
ikslais.
Kaip
jau
miné a
jZanginiame
sky iu-
je,
isus
ap a iamus
eo inius
modelius
galima
ski i
j
d i
g upes
—
kons-
ukcinius
modelius
i
isus
ki us,
ku iems
bi y
sunku
as i
iena
bend a
pa adinima.
2.1.
Gene a y iné,
eliacijy
g ama ikos
i
,leksiniy
aisykliy*
modeliai
Visiems
Siems
eo iniams
modeliams
bend a
ai,
kad
jie
ienu
a
ki u
ly-
gmeniu,
pa yzdziui,
sakinio
lygmeniu
a ba
p edika o
seman inés
s uk ii os,
.
y.
leksiniy-seman iniy
ep ezen acijy,
lygmeniu
siekia
apib éz i
al e nuo-
janéias
kons ukcijas
siejan j
y3j.
Pi miausia
ap a kime
modelius,
ku iuose
p ipazjs ami
keli
sin aksiniy
ep ezen acijy
o ganizacijos
lygmenys,
kaip
an ai
gene a y inéje
i
eliacinéje
g ama ikose.
Gene a y inéje
g ama iko-
je
ski iami
du
sin aksinés
s uk i os
lygmenys
—
giluminé
s uk ii a
(deep
s uc u e)
i
pa i siné
s uk ii a
(su ace
s uc u e)
—
pi mojoje
ju
suku ia-
mas
pag indas
sakinio
seman inei
in e p e acijai,
o
an oji
y a
pag indas
onologinei
ep ezen acijai.
T ans o macinés
aisyklés
eikia
a p
Siu
d iejy
lygmeny.
Pa yzdiiui,
cia
eigiama,
kad
a i inkamos
ak y iné
i
pasy iné
kons ukcijos
u ingios
bend a
gilumine
sin aksine
s uk ii a,
ik
ealizuo-
jan
pasy ine
kons ukcija
da
iki
pa i sinés
s uk i os
o ganizacijos
p i ai-
komos
specialios
ans o macinés,
a dazodzio'’
pe kélimo
(NP
mo emen ),
aisyklés
(plg.
Rad o d
2002:
420-435).
|
$i
eo inj
modelj
panaii y a
elia-
ciju
g ama ika,
ik
ki aip
nei
gene a y inéje
g ama ikoje,
ku
p edika o
i
1s
Gia
Sis
e minas
in e p e uojamas
g ynai
sin aksine
p asme
i
apima
ik
eiksmazo-
dzio
komplemen us
(Zodiius
a jy
junginius).
80
Dia ezés
al e nacijos
i§
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
jo
e my
san ykiai
apib éZiami
pe
ju
s uk ii ine
kon igii acija
(pa yzdziui,
subjek inj
san yki
u i
iesiogiai
sakinio
mazgo
dominuojamas
a daZodis,
o
objek inj
—
iesiogiai
eiksmazZodinés
azés
dominuojamas
a dazodis),
eliaciju
g ama ikoje
e my
u imas
san ykis
p edika o
a z ilgiu
—
subjek-
as,
objek as
i
ne iesioginis
objek as
—
sin aksiniame
ap aSe
unkcionuoja
iesiogiai,
.
y.
kaip
p imi y ios,
i8
nieko
neiS edamos
i
jokiu
ki y
elemen y
pag indu
neapib éziamos,
sa okos.
Reliacijy
g ama ikoje
kiek iename
sin-
aksinés
ep ezen acijos
lygmenyje,
a ba
sluoksnyje
(s a um),
iden i ikuoja-
mos
e my
g ama inés
unkcijos,
o
a i inkamos
g ama iniy
unkcijy
ki imus
apib ézian¢ios
aisyklés susieja
u ima
ep ezen acija su
anks esne,
pama i-
ne
(unde lying)
ep ezen acija
i
i$
naujo
i e ina
e mu
g ama ines
unkci-
jas,
jeigu
u ima
ep ezen acija
né a
p adinio
lygmens,
.
y.
jeigu
ji
apima
daugiau
nei
iena
sluoksnj
(Blake 1990).
Pa yzdiZiui, Gia
eigiama
pasy ines
kons ukcijas
esan
suda y as
ben
jau
iS
d iejy
sluoksniy,
plg.:
(23)
a.
John
sen
he
le e
o
Ma y.
,DZonas
nusiun é
laiska
Me ei‘
b.
John
sen
Ma y
he
le e .
,Dzonas
nusiun é
Me ei
laiska’
c.
The
le e
was
sen
o
Ma y
by
John.
,LaiSkas
bu o
Me ei
a siys as
Dzono‘
d.
Ma y
was
sen
he
le e
by
John.
»pzd.
Me é
bu o
DZono
a sius a
laiska‘
(Pa yzdziai
iS
Pe lmu e
&
Pos al
1986:
92-93.)
Tik
sakinj
(23a)
galima
e in i
kaip
ienasluoksnj,
ku e mas
John
a lieka
subjek o,
le e
—
iesioginio
objek o,
0
( o)
Ma y
—
ne iesioginio
objek o
unkcijas.
Sakinys
(23b)
y a
d isluoksnis.
Galu iniame
sluoksnyje,
ku j
i
ep ezen uoja
ap a iamas
sakinys,
jo
e mai
u i
Sias
g ama ines
unkcijas:
John
—
subjek o,
Ma y
—
iesioginio
objek o,
o
le e
—
chomeu
(p anc.
,be-
da bis‘),
aéiau
pama inis
Sios
ep ezen acijos
sluoksnis
y a
sakinys
(23a),
a spindin is
aukS¢iau
ap a a
ki okj
e my
g ama iniy
unkcijy
pasiski s y-
ma.
Toliau
sakinys
(23c)
y a
sakinio
(23a)
pasy inis
a i ikmuo,
o
sakinys
(23d)
—
sakinio
(23b)
pasy inis
a ian as.
Sakinys
(23c)
y a
d isluoksnis,
nes
kaip
pama ine
u i
ienasluoksne
sakinio
(23a)
ep ezen acija,
jame
e -
mu
unkcijos
pasiski s o
aip:
le e
—
subjek as,
( o)
Ma y
—
ne iesioginis
objek as,
o
(by)
John
—
chdmeu .
O
S ai
pasy inis
sakinys
(23d)
apima
is
81

KRISTINA
LENARTAITE
sluoksnius,
nes
jau
pama iné
jo
ep ezen acija
(23b)
bu o
d isluoksné,
e -
my
unkcijos
(23d)
pasiski s o
aip:
Ma y
—
subjek as,
le e
—
chdmeu ,
(by)
John
—
chomeu
(plg.
ibid.,
92-95).
Sakiniy
po a
(23a)
i
(23b)
y a
»da y iniy*
al e nacijy
a ejis
(plg.
sakinius
(10)
sky iuje
1.1.),
aigi
elia-
ciju
g ama ikoje
i
,,da y ines“,
i
ak y ines /
pasy ines
al e nacijas
eali-
zuoja
sakiniai
e in ini
ienodai
—
ienas
jy
y a
pama inis
ki o
(i8 es inio)
a z ilgiu.
Ta¢iau
ienas
s a bus
aspek as
eliacijy
g ama ikoje,
egis,
né a
apib éZiamas:
.
y.
kaip
ski ingy
sluoksniy
ep ezen aciju
a z ilgiu
kin a
a i inkamo
p edika o
padeé is:
a
jis
iSlieka
oks
pa
(no s
paki us
e my
g a-
ma inéms
unkcijoms,
ai
a gu
a
imanoma),
a
p edika o
paki imus
u é y
sa aime
a skleis i
e my
g ama iniy
unkcijy
paki imai.
Be
o,
Gia,
egis,
isai
nea siz elgiama
j
a i inkamose
al e nuojan¢iose
kons ukcijose
i8 ei’-
kiamus
mo ologinius
p edika o
s uk ii os
pokydius
(pa yzdziui,
pasy inés
o mos
Zymiklius
i
pan.)
—
g ei¢iausiai
nuo
jy
abs ahuojamasi,
kaip
i
nuo
iesinio
ZodZiy
i8sidés ymo
sakinyje
(plg.
Blake
1990:
2).
G iZ an
p ie
o,
kaip
gene a y iné
g ama ika
ak uoja
mums
apimas
dia ezés
al e nacijas,
a k eip inas
démesys,
kad
Gia
ik
a p
ak y inés /
pa-
sy inés
al e nacijy
neabejo inai
nus a omas
de i acinis
san ykis,
0
S ai
a-
dinamyjy
loka y iniy
i
,,da y iniy*
al e nacijy
a eju,
ne
i
emdamiesi
ienu
eo iniu
modeliu,
ski ingi
y iné ojai
pa eikia
ski ingas
in e p e a-
cijas.
Pa yzdziui,
ap a iamos
g ama ikos
Go e nmen
&
Binding
a mainoje
P ojekcijos
désnis
(P ojec ion
P inciple)
eguliuoja,
kad
isos
eiksmazodzio
leksinés
sa ybés
bii y
uZkoduojamos
de i acijos
p adZioje,
.
y.
da
gilumi-
néje
s uk ii oje.
Kiek ieno
eiksmazodzio
subka ego izacinés
sa ybés
( .
y.
eiksmazodzio
komplemen ai,
jy
ipas
( ealizuojamas
p ielinksnine
kons-
ukcija
(PP)
a
be
p ielinksnio
(NP))
i
komplemen y
iesinio
isidés ymo
sakinyje
a ka
(Rad o d
2002:
339-361))
galimos
nuspé i
i§
jo
a gumen-
y
eminiy
sa ybiy,
odél
eminiai
aidmenys
(pa yzdziui,
agen as,
ema
i
.
.)
daly auja
o ganizuojan
eiksmazodzio
sin aksine
p ojekcija.
I
S ai
a gumen y
aiskos
al e nacijy
a eju
kyla
esminis
klausimas,
a
egzis uo-
ja
keli
eiksmaZodiiai,
kiek ienas
ski ingai
speci ikuojas
su
ski ingomis
sin aksinémis
s uk i omis
susijusius
eminius
aidmenis,
a
y a
ik
ienas
eiksmazZodis,
i
jis
susie inas
su
ienin ele
sin aksine
s uk i a,
o
ki a
s uk-
i a
e in ina
kaip
i8 es a
i§
pi mosios.
Kadangi
al e nacijy
eiSkinys
api-
ma
daugybe
ski ingy
a ejy,
nenuos abu,
kad
ieniems
jy
aikoma
iena
miné yjy
s a egiju,
o
ki iems
—
ki a.
Dél
loka y iniu
al e nacijy
(pa yz-
82
Dia ezés
al e nacijos
i8
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
diiui,
a.
I
loaded
hay
on o
he
uck
,a3
(su-,
pa-)k o iau
Siena
ji
ezima‘
i
b.
I
loaded
he
uck
wi h
hay
,a
(p i-
)pa-k o iau
eZima
Sienu
/
Sieno')
daz-
niau
links ama
many i,
kad
okiy
ealizacijy
pag indas
y a
ski ingos
eiks-
maZodinés
leksemos
(plg.
Rad o d
2002:
372-384).
O
S ai
dél
,,da y iniu“
al e nacijy
(plg.
(10),
(23ab))
ieningo
su a imo
né a’’,
ad
pla iau
pana-
g inékime
§j
a eji.
Kai
,,da y inés*
al e nacijos
p ipazis amos
susijusiomis
de i aciniu
san ykiu,
ada
bii en
d igubo
objek o
kons ukcija
(10b,
23b)
laikoma
i8 es a
i§
,da y inés*
(10a, 23a).
Kai
ap a iamus
a ejus
links a-
ma
ak uo i
kaip
leksines
al e nacijas
( .
y.
kaip
ski ingu
eiksmazodiniu
leksemy
sin aksines
p ojekcijas,
nesiejamas
de i acinio
san ykio),
daznai
kaip
okio
pasi inkimo
a gumen ai
minimi
Sie
aspek ai:
(i)
de i acinei
ope-
acijai
pap as ai biidingas
egulia umas
i
p oduk y umas,
o
,,da y inéms“*
al e nacijoms
nebiidinga
nei
iena,
nei
ki a
(Sios
al e nacijos
apima
ik
am
ik y
seman iniy
g upiy
eiksmazodzius,
be
i
u
konk eciy
g upiy
a é il-
giu
sunku
apib éz2 i
Sias
al e nacijas
leidzian¢ius
/
neleidzianéius
ibojimus);
(ii)
de i aciSkai
susijusios
al e nuojanéios
kons ukcijos
nesude inamos
su
P ojekcijos
désnio
eikimu
(Z .
aukS¢iau).
De i acinio san ykio
Salininkai
eigia,
kad
nep ipazjs an
de i acijos
bi y
neimanoma
adek aéiai
paaiSkin i
i
okiy
egulia iy
i
p oduk y iy
al e nacijy,
kaip
aplika y inés
al e nacijos
(2 .
sky iy
1.3.),
beje,
pas a osios
pasi elkiamos
aiSkinan
,,da y iniy“
al e -
nacijy
ealiza imo
p ocesus.
Jau
ma éme,
kad
su
aplika y inémis
al e naci-
jomis
bu o
g e inamos
okieciy
kalbos
loka y inés
al e nacijos,
ku
iena
kons ukcijy
bi inai
ealizuojama
su
eiksmaZodziu,
u in¢iu
p ieSdélj
be-
( .
sky iy
1.1.
i
plg.
6
i8naSa),
ad
siekian
pag is i
ans o macinj
da y o
pe kélima
d igubo
objek o
kons ukcijose,
nusp es a
Sias
anglu
i
ki u ge -
many
kalby
kons ukcijas
aiskin i
kaip
nulinio
aplika y inio
su ikso
ealiza-
cijas.
Ki aip
a ian ,
d igubo
objek o
kons ukcijy
p edika as
y a
iS edamas
i§
a i inkamo
,,da y inés*
kons ukcijos
p edika o,
a¢iau
jis
ealizuojamas
su
nuliniu
mo ologinés
de i acijos
Zymikliu,
.
y.
de i acijos
zymiklis
y a
neiS eiSkiamas.
Pi miausia,
ai
leidZia
ap ép i
analogiSkus
ski ingy
kalby
eiskinius
i
juos
paaiskin i
ienodu
pag indu,
be
o,
okia
in e p e acija
padeda
iSsp es i
kai
ku ias
gene a y iniame
ap age
kylan¢ias
p oblemas:
kai
»da y inéje“
kons ukcijoje
(plg.
10a,
23a)
ealizuojama
p ielinksniné
azé,
6
Ski inga
loka y iniy
i
,da y imiy“
al e nacijy
e inima,
ma y ,
nemaza
dalimi
bus
lemusi
ne ienoda
jy
kons ukcijy
padé is
pa a aziskumo
aspek o
a z ilgiu,
apie
ai
plagiau
d ,
sky iuje
1.1.
83
KRISTINA
LENARTAITE
o
p ielinksniai,
kaip
eigiama,
y a
leksikalizuojami
giluminéje
s uk i oje
i
jie
neleidzia
sa o
aldomy
a daZodziy
ans o macijos
bidu
pe kel i
j
iesioginio
objek o
pozicija,
ai,
a odo,
p ie’ a auja
d igubo
objek o kons-
ukcijos
ans o macinei
kilmei
—
nes
Gia
iesioginio
objek o
pozicijoje
kaip
ik
i
ealizuojamas
as
a daZodis
(plg.
10b,
23b),
ku is
a i inkamoje
p ielinksninéje
,,da y inéje“
kons ukcijoje
(10a,
23a)
y a
iS eiskiamas
kaip
p ielinksnio
p iedas
(jo
aldinys).
Ta¢iau
Si
p oblema
iSsp endZiama,
jei-
gu
de i acija
d igubo
objek o
kons ukcijoje
inko po uoja
nulinj
p edika o
a iksa,
pakei¢ian j
,,da y inés*
kons ukcijos
k yp ies
p ielinksnj
i
u in-
i
KELIO
(PATH)
seman inj
poZymj”’,
o
a i inkama
ans o macija
d igubo
objek o
kons ukcijoje
paauks ina
giluminés
s uk i os
ne iesioginj
objek a
(,da y inés“
kons ukcijos
p ielinksnio
p ieda)
j
iesioginio
objek o
pozicija.
Be
o,
aplika y inj
nulinio
a ikso
e ek a
galima
palygin i
su
de i acinés
mo -
ologijos
,,kon e sija‘,
kai,
pa yzdZiui,
angly
kalboje
aip
pa
p i aikan
nu-
linj
a iksa
leksiniai
bid a dziai
,,ko e uojami“
j
eiksmazZodzius,
plg.
b own
j udas*
i
b own
, udin i’.
Tokiu
biidu
,,da y iniy*
al e nacijy
nep oduk y u-
mo
p oblema
pe keliama
j
leksinj
lygmenj
(placiau
Z .
Emonds
&
Whi ney
2006:
73-144).
Nesunku
jsi aizduo i,
kaip
okia
in e p e acija
galima
bi y
p i aiky i
ki y ipy
al e nacijoms,
pa yzdZiui,
loka y inéms
al e nacijoms.
Sioje
ie oje
da
bii y
p a a u
ap a i
kiek
ki oki,
a¢iau
aip
pa
su
p ie-
linksniy
s a uso
paki imu
al e nuojan¢iose
kons ukcijose
susijusj
eiSkinj
—
ne ipines
pasy ines
kons ukcijas,
a ba
p ielinksnines
pasy ines
kons ukci-
jas
(p eposi ional
/
non-canonical
/
peculia
passi e
/
pseudopassi e),
plg.:
(24)
a.
This
spoon
has
been
ea en
wi h.
Sis
SaukS as
bu o
algy as‘
b.
This
pub
hasn’
been
smoked
hash
in
be o e.
,Sioje
smukléje
p ie’
ai
nebu o
iky a /
ilkoma
haéi8o‘
(Pa yzdziai
is
Kageyama
2006:
88-90.)
c.
This
po has
been
cooked
in
(by
gene a ions
o
Smi hs).
Sis
puodas
bu o
e damas
([i8 isy]
Smi y
ka y)’
d.
This
bed
hasn’
been
slep
in
(by
anyone).
Si
lo a
nebu o
(niekieno)
miego a‘
(Pa yzdiZiai
i§
Ande son
1997:
202.)
¥
Del
ikslios
nulinio
a ikso
ie os
kon igi acinéje
s uk i oje
né a
ieningos
nuomo-
nés,
a¢iau
su a iama,
kad
jis
u é y
bi i
iesiogiai
dominuojamas
V
mazgo
(Emonds
&
Whi ney
2006:
73-144).
84
Dia ezes
al e nacijos
15
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy pe spek y os
(25)
a.
U ai
y a
Z é iy
gy enami.
(Pa yzdys
i§
Amb azas,
ed.,
1997:
322.)
b.
Si as
kamba ys
bu o
jo
gy enamas.
c.
Si as
Sauks as
a o
algomas.
d.
Si as
kelias
daba
(Zmoniy)
nebe aziuojamas.
e.
Sunelis Siandie
ebé a
nieko
neduo as.
(Pa yzdiZiai
i$
Jablonskis
1997:
132,
140.)
Sie
angly
i
lie u iy
kalby
pa yzdziai
odo,
kad
pasy iniy
kons ukcijy
su-
bjek u
ne ipiniais a ejais
gali
bi i
ealizuojami
ecipien iniai
/
bene ici-
en iniai
(25e),
ins umen iniai
(24a,
25c)
a
loka y iniai
(24b-d,
25abd)
aplinkybiniai
e mai.
I8
pi mo
Z ilgsnio
gali
pasi ody i,
kad
angly
kalbos
pasy iniy
kons ukcijy
(24)
subjek inius a daZodzius
(plg.
his
spoon,
his
po )
ak y inése
kons ukcijose
a i inka
p ielinksninés
kons ukcijos
(pa yz-
dziui,
wi h
his
spoon,
in
his
po ),
i
p ielinksnis
¢ia
u é y
neleis i
sa o
p ie-
dui
ans o macijos
biidu
bi i
pe kel am
j
subjek o
pozicija
(kaip
i
auké-
Ciau
ap a u
,,da y iniy“
al e nacijy
a eju),
be
o,
NP
( a daZodinés
azés)
pe kélimo
ans o macija
j
pasy inés
kons ukcijos
subjek o
pozicija
galima
ik
iS
pi mos
po eiksmazodinés
NP
pozicijos
(pap as ai
joje
ealizuojamas
iesioginis
objek as).
Be
aip
né a:
p ielinksnio
p iedas
a i inkamoje
pa-
sy inéje
kons ukcijoje
eina
subjek u,
be
o,
i
p ielinksnis
okioje
pasy i-
néje
kons ukcijoje
dazniausiai
nieku
nedings a.
Sie
pasy izacijos
a ejai
paaiskinami
pasi elkus eanalizés
aisykle:
giluminéje
sin aksinéje
s uk i-
oje
po
leksikalizacijos
p oceso
( .
y.
aip
pa
i ykus
i
p ielinksnio,
i
jo
p iedo
leksikalizacijai)
eanalizés
aisyklé
leidzia
pe in e p e uo i
pap as o
eiksmazodiio
i
jo
ne iesioginio
komplemen o
(aplinkybinio
e mo),
zymi-
mo
p ielinksnine
kons ukcija,
san ykius,
pa yzdiiui,
iki
eanalizés
bu usi
kons i uen y
s uk ii a
[V
ea ]
[PP
wi h
[NP
spoon]],
po
eanalizés
ampa
[V
ea wi h]
[NP
spoon]
(Rad o d
2002:
427-432).
Taigi
po
okios eanalizés
pap as as
eiksmazZodis
pa e ciamas
sudé iniu,
0
pi moje
po eiksmazodiné-
je
pozicijoje
esan iam
a daZodziui
nebelieka
klii¢iy
ans o macijos
me u
bi i
pe kel am
j
subjek o
pozicija.
Tagiau
kaip
eiké y
paaiSkin i
angly
kal-
bos
sakinj (24b),
ku
j
subjek o
pozicija
a dazodis
pub
y a
pe keliamas
ne
i§
pi mos
po eiksmazodinés
pozicijos
(Sioje
pozicijoje
ne
i
pasy inéje
kons ukcijoje
ealizuojamas
iesioginis
objek as
hash),
o
i8
aplinkybinés
po-
zicijos,
i
kaip
in e p e uo inos
analogiSkos
lie u iy
kalbos
kons ukcijos?
Lie u iy
kalboje
isi
pasy iniy
sakiniy
subjek ai
a i inkamuose
ak y iniuo-
85
KRISTINA
LENARTAITE
ik a
laiko a pa,
alpa
nebus
p ipildy a).
Ta¢iau
oks
aiSkinimas
sunkiau
p i aikomas
analogiskiems
a ejams,
ku
aki aizdesnis
i ykiy
ienalaikiSku-
mas,
ad
i
j ykius
siejan is
p ieZas inis
y$ys
neiS yskéja
(plg.
Iwa a
2005:
375-376).
Pinke io
modelyje
aip
pa
a i inkama
leksiné
aisyklé
eguliuoja
ai,
kad
eiksmazZodis,
ku io
seman inés
s uk ii os
Se dis
(co e)
y a
x
kauzuoja
y
ju-
dé i
i
/ an
z‘,
pa e éiamas
j
nauja
eiksmaZodi,
ku io
seman inés
s uk i os
Se dis
jau
y a
,x
kauzuoja
z pakeis i
biisena
okiu
biidu,
kad
y
juda
j
/
an
jo’
(Pinke
1989:
79).
Lyginan su
p ieé
ai
ap a u
aiskinimu,
nauja
Gia
y a
ai,
kad
loka y iniy
al e nacijy
a eju
de i acija
gali
yk i
abiem
k yp imis:
i
i8
loka y inio
a ian o
(31a)
j
wi h
a ian a
(31b),
i
i8
wi h
a ian o
j
loka y-
inj
( ai
,,in e sinés
subo dinacijos“
a ejis).
De i acijos
k yp is
nus a oma
pagal
ai,
ku io
a gumen o
negalima
p aleis i,
.
y.
ku is
a gumen as
gali
ei i
ienin eliu
objek iniu
komplemen u:
jei
emos
seman inj
aidmenj
u-
js
—
ai
de i acija
yks a
i§
loka y inio
a ian o,
0
jei
ikslo
(goal)
—
ai
i8
wi h
a ian o.
Taciau
pasi odo,
kad
Sis
es a imo
biidas
y a
nepa ikimas,
nes
biina
a eju, kai
al e nuojan iuose
sakiniuose
a
pa ia
sin aksine
pozicija
galj
uzim i
komplemen ai
abu
gali
bi i
p aleidZiami
(a ba
né
ienas
negali).
Ano
Pinke io,
okie
a ejai,
kaip
an ai
al e nacijos
su
eiksmazZodZiu
s u
,(p i-)kimS i‘
odo
de i acija
i§
wi h
a ian o
(32b)
j
loka y inj
(32a),
plg.:
(32)
a.
He
s u ed
he
b eadc umbs
in o
he
u key.
jJis
p ikimSo
duonos
upiniy
j
kalaku a‘
b.
He
s u ed
he
u key
wi h
b eadc umbs.
is
p ikimSo
kalaku a
duonos
upiniuy‘
c.
*He
s u ed
he
b eadc umbs.
d.
He
s u ed
he
u key.
Sakiniai
(32c)
i
(32d)
odo,
kad
eiksmazodzio
s u
ienin eliu
objek-
iniu
komplemen u
gali
ei i
ik
mu key,
nes
sakinys
(32c)
y a
neg ama i8kas,
odél
pama iné
o ma
y a
(32b).
Cia
eiksmaZodzio
seman iné
ep ezen acija
u i
sudé ingesne
j ykio
s uk ii a
(,x
kauzuoja
z
pakeis i
biisena
okiu
biidu,
kad
y
juda
j
/
an
jo
(z)),
i
kai
a i inkama
aisyklé
i8 ina
pag indinj
démenj
(
xkauz ojez-pakeis i
bi sena oki -
bide,
kad
y
juda
i
/
an
jo
(z)'),
subo di-
nuo as
démuo
gali
bi i
paauks inamas
j
pag indinius
démenis
(Iwa a
2005:
*
Re e uojama
18
Iwa a
(2005:
358).
92

Dia ezes
al e nacijos
i§
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
358-375).
Pinke io
modelyje
o mos
i
eikSmés
a i ikimo
,, a pininkais*
lai-
komos
eminés
Se dys
( hema ic
co es),
.
y.
i ykio
ipo
a
san ykio,
ku is
su-
da o
a i inkamy
eiksmaZodziy
klasés
eikmiy
Se dj,
scheminés
ep ezen a-
cijos.
Teminés
Se dys,
kaip
an ai
,,x
pa eikia
y“
a ba
,,x
salygoja,
kad
y
u é u
2‘
y a
susiejamos
su
a i inkamais
sin aksiniais
emais
[NP
V
NP],
[NP
V
NP
NP].
Taigi
eiksmaZodis
pasi odo
ku iame
no s
sin aksiniame
éme,
jeigu
jo
eminé
Se dis
y a
susijusi
su
uo
sin aksiniu
ému
(ibid.,
363).
Be
o,
Pinke is
suklasi ika o
al e nacijas
leidzianéius
i
neleidzian¢ius
anglu
kalbos
loka y inius
eiksmazodzius:
ieni
jy,
,o ien uo i
j
u ini“
(con en -o ien ed)
bii inai
iS eiSkia
a i inkama
,,dedama“
dalyka
(loca um)
nu odan j
a gumen a,
o
ki i,
,,o ien uo i
j
alpa“
(con aine -o ien ed),
bi inai
iS eiskia
lokacija
(loca ion)
zymin j
a gumen a.
Pasak
Pinke io,
okie
eiks-
my
ipai,
ku iy
ikslo
(goal)
seman inj
aidmenj
u in ys
a gumen ai
gali
bii i
leng iau
su okiami
kaip
pa i ia
poky j,
y a
labiau
linke
ealizuo i
sa o
ikslo
a gumen us
kaip
pa ien us,
i
dél
o
gali
daly au i
al e nacijose
(plg.
A ad
2006:
474-477).
Apibend inan
pas ebé ina,
kad
abiejuose
—
i
Le in,
Rappapo Ho a ,
i
Pinke io
—
pasi ily uose
,,leksiniy
aisykliy*
modeliuose
d i
ski ingos,
aciau
ne iesiogiai
de i acijos
y3io
jungiamos
ieno
eiksmazodzZio
seman-
inés
ep ezen acijos
susiejamos
su
ski ingomis
a gumen y
ealizacijomis.
Taigi
no s
iesioginio
de i acinio
ySio
a p
d iejy
ealizacijy,
kaip
i
leksi-
nés- unkcinés
g ama ikos
a eju, ¢ia
nus a y i
negalima,
is
dél o
ne iesio-
giai
—
pe
leksines
aisykles
—
a i inkama
leksines-seman ines
ep ezen aci-
jas
siejan j
y8i
galima
a sek i.
Esminis
ia
ap a y
gene a y inés
i
eliacijy
g ama iky
bei
,,leksiniy
aisykliy*
modeliy
ski umas y a
oks,
kad
pi mieji
al e nuojanéiy
kons ukcijy
ski umus
aiSkina
sin aksiniu
lygmeniu,
o
an-
ieji,
p ieSingai,
aiSkina,
kad
al e nuojanéiy
kons ukcijy
ski umus
lemia
seman iniu
lygmeniu
yks an ys
p ocesai,
ku ie
éliau
a i inkamai
sujun-
giami
su
ski ingomis
sin aksinémis
ep ezen acijomis,
odél
,,leksiniy
ai-
sykliy*
modeliai
sin aksiniu
ep ezen acijy
a z ilgiu
y a
ienasluoksniai,
0
gene a y inés
i
eliacijy
g ama iky
modeliai
—
daugiasluoksniai.
2.2.
Kons ukciniai
modeliai
Apie
kons ukcinius
modelius
i§
ka o
pasaky ina,
kad
ai
y a
j
a ojimo
a ejus
o ien uo i,
ki aip
a ian ,
a ojimu
g indZiami
(usage-based),
ling-
93
KRISTINA
LENARTAITE
is iniai
modeliai,
p ipazis a
laipsnisko
kalbos i’mokimo
p ocesus,
ku ie
di-
dzia
dalimi
yks a
indukciniu
pazinimo
keliu
( .
y.
nuo
a ski y
a ejy
—
p ie
gene alizaciju),
i
kaip
pag indinj
j ai ius
kalbinius
p ocesus
lemian j
me-
chanizma
i8kelian ys
gene alizacijas.
Be
o,
Siuose
modeliuose
nep ipazis a-
mas
oks
ki iems
modeliams
s a bus
p ocesas,
kaip
ieny
kalbos
s uk i y
de i acija
i§
ki y,
nes,
ki aip
nei
iki
Siol
ap a ieji,
kons ukciniai
modeliai
pag indiniu
ling is iniu
iene u
p ipazjs a
kalbos
a osenoje
jsi i inusias
kons ukcijas,
ku ios
oliau
nebeskaidy inos
j
jokius
a ominius
p imi y us.
Kons ukcijomis,
.
y.
ismok ais
konk eéiais
ling is iniais
iene ais
su
jiems
biidinga
o ma
i
eikSme
a
disku so
unkcija,
p ipazis amos
okios
s uk-
i os
(kons ukcijomis
¢ia
laikomos
i
mo emos,
zodziai,
idiomos)
ku iy
o mos
a
eik’més
aspek ai
negali
iki
galo
bi i
nuspéjami
i§
sa o
a ski-
y
komponen y
a
i8
ki y
kalboje
egzis uojan¢iy
kons ukcijy.
Be
o,
ne
i
iki
galo
nuspéjamas
konk e us
o mos
i
eik3més
sasajos
a ejis
gali
bi i
p ipazjs amas
kons ukcija,
jei ik
jis
y a
pakankamai
daznai
a ojamas
(Goldbe g
2006:
5).
Toliau
Siame
sky iuje
dia ezés
al e nacijy
eiSkinius
ap-
a sime
Goldbe g
kons ukcijy
g ama ikos
i
Iwa os
leksinio-kons ukcinio
modelio
a z ilgiu.
Goldbe g
kons ukciju
g ama ikoje
kaip
pag indinés
sakiniy
ai8kos
p ie-
monés
iSski iamos,
pa yzdZiui,
okios
anglyu
kalbos
a gumen y
s uk i os
kons ukcijos:
(33)
a.
Di anzi y iné
kons ukcija
_,x
kauzuoja
y
gau i
2‘
Subj
V
Obj
Obj2
Pa
axed
Bill
he
le e .
,Pa
aksu
nusiun é
(nu aksa o)
Bilui
laiska‘
b.
Kauzuo o
judéjimo
kons ukcija
,x
kauzuoja
y
judé i
j
z*
Subj
V
Obj Obl
Pa
sneezed
he
napkin
o
he
able.
,p2d.
Pa
nudiaudéjo
se e éle
nuo
s alo'
(Goldbe g
1995:
3-4).
Tokios
a gumen y
s uk ii os
kons ukcijos
y a
eikiau
sie inos
su
a imy
eikSmiy
g upe
nei
su
iena
abs ak¢ia
eiksme,
no s
okia
eik’me
pa el-
dé oje
kons ukcijy
hie a chijoje
i
jmanoma
bi y
iSski i
(Goldbe g
1995:
108-110).
Kons ukcijy
g ama ikoje,
kaip
i
ki ose
kons ukciniy
modeliy
a mainose,
kons ukcijos
didzia
dalimi
lemia
sakiniy
eikimés
ski umus,
0
94
Dia ezés
al e nacijos
18
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
eiksmazZodis™
ik
seman iskai
in eg uojamas
j
kons ukcija.
Kons ukcijos
egzis uoja
nep iklausomai
nuo
eiksmazodziy,
u i
sa o
eiksme
i
speci ine
sin aksine
s uk i a.
Pa yzdziui,
kauzuo o
judéjimo
(caused
mo ion)
kons-
ukcijoje
,x
kauzuoja
y
judé i
j
z‘
a gumen y
aidmenys
—
p ieZas is
(cau-
se),
ikslas
(goal),
ema
( heme)
—
y a
iesiogiai
susije
su
kons ukcija,
0
S ai
eiksmazodzio
DETI
daly iy
aidmenys
—
dedan ysis,
dedamasis,
ie a,
ku
dedama,
—
y a
susije
su
eiksmazZodziu.
A gumen y
aidmenis
,,suliejan *,
a ba
in eg uojan ,
su
eiksmo
daly iy
aidmenimis
gaunama
sudé iné
sin-
aksiné-seman iné
s uk ii a,
plg.:
i
KAUZUOTAS
<p ieZas is
(cause),
ikslas
(goal),
ema
( heme)
>
JUDEJIMAS
|
| |
|
|
DETI
<dedan ysis,
ie a,
ku
dedama,
dedamasis
>
J 4
4
|
Sin .
V
SUBJ
OBL
OBJ
:
(plg.
Goldbe g
1995:
52)
Kons ukcijos
a gumen y
aidmeny
i
eiksmazodzio
daly iy
aidme-
ny
suliejimo
p ocesas
y a
eguliuojamas
Siu
désniu:
(i)
Seman inés
de més
p incipo
(Seman ic
Cohe ence
p inciple):
ik
seman iskai
sude inami
aidme-
nys
gali
bi i
,suliejami*;
(ii)
A i ikimo
p incipo
(Co espondence
P inciple):
kiek ienas daly io
aidmuo,
ku is
y a
leksiskai
p o iliuojamas
i
iS eikS as,
u i
bi i
,,suliejamas“
su
kons ukcijos
p o iliuojamais
a gumen y
aidme-
nimis.
Jei
eiksmaZodis
u i
is
daly iy
aidmenis,
ada ienas
i
jy
gali
bi i
,suliejamas*
su
kons ukcijos
a gumen y
s uk ii oje
nep o iliuojamu
aidmeniu
(Goldbe g
1995:
50).
Cia
a k eip inas
démesys
j
ai,
kad
leksi8kai
p o iliuojami
daly iy
aidmenys
y a
ie,
ku ie
bii inai
eikalaujami
i8 eiks i
sakinyje,
o
kons ukcijy
p o iliuojami
a gumen y
aidmenys
(pa yzdZiui,
p ieZas is
(agen as)
ikslas,
ema)
y a
siejami
su
pag indinémis
sin aksiné-
mis
pozicijomis
—
subjek u
i
iesioginiu
objek u.
Al e nacijy
a ejai
kons ukcijy
g ama ikoje
aiskinami
kaip
ienos
i
os
pa ios
eiksmazZodzio
eiksmés
( .
y.
a i inkamo
seman inio-in e p e acinio
émo
pag indu
su okiamas
eiksmas
i
jo
j aukiami
daly iy
aidmenys)
*
Veiksmazodzio
eik§mé
kons ukciniuose
modeliuose
bi inai
susieyama
su
a i inka-
mo
seman inio-in e p e acinio
emo
seman ika,
ku ios
pag indu
nus a omi
eiksma-
zodzio
daly iy
aidmeny
ibojimai
(Z .
Goldbe g
1995;
25-31; 43-44).
95
KRISTINA
LENARTAITE
galéjimas
in eg uo is
su
d iem
a
daugiau
ski ingy
a gumen uy
s uk ii os
kons ukcijy.
Pa yzdziui,
anglu
kalbos
loka y iny
al e naciju,
a ba
ki aip
sp ay /
load
,pu ks i
/
k au i‘
al e naciju,
a eju
(plg.
sakinius
(31a)
i
(31b))
as
pa s
eiksmaZodis
load
gali
bi i
in eg uojamas
su
kauzuo o
judéjimo
kons ukcija
(31a)
a ba
su
kauza y ine
+
p ielinksnio
wi h
kons ukcija”
(31b),
ki aip
sakan ,
ap a iami
sakiniai
e in ini
kaip
ski ingu
kons ukciju
ins anciacijos:
sakinys
(31a)
—
kauzuo o judéjimo
kons ukcijos,
o
sakinys
(31b)
—
kauza y inés
+
p ielinksnio
wi h
kons ukcijos.
Al e nuojanéiy
sakiniy
eikSmés
ski umai
okiu
a eju
y a
nulem i
kons ukcijy
eik’més
ski umy
(plg.
Goldbe g
1995:
175-179;
Goldbe g
2006:
34-38).
Ak y inés
/
pasy inés
al e nacijos
Gia
aip
pa
aiSkinamos
kaip
ski ingu
kons ukcijy
ins anciacijos.
Pasy inés
kons ukcijos
paski is
—
uzZ emdy-
i
(shading)
su
eiksmaZodziu
siejamo
aukS¢iausio
ango
daly io
aidmenj.
Taigi
konk e us
pasy inis
sakinys
e in inas
kaip
kons ukcijos,
uz emdan-
Gios
a i inkama
daly io
aidmeni,
.
y.
pasy inés
kons ukcijos,
ins anciacija
(Goldbe g
1995:
56-57).
O
ai,
kad
okios
al e nacijos,
kaip
pasy izacija
a
aplika y inés kons ukcijos
pap as ai
y a
lydimos
mo ologinés
de i a-
cijos,
kons ukcijy
g ama ikoje
aigkinama
S ai
kaip:
su
miné ais
eiSkiniais
susijusios
uZda os
g ama iniy
mo emy
klasés,
kaip
an ai
eiksmazodziu
pasy izacijos
Zymikliai
a
aplika y inés
p iesagos,
p ilygin inos
a gumen y
s uk ii os
kons ukcijoms”’,
odél
seman iné
a i inkamos
mo emos
i
eiks-
mazZodzio
in eg acija
y a
analogiska
kons ukcijos
i
eiksmaZodzio
in eg a-
cijai
(Goldbe g
1995:
22-23).
Idomu,
kaip
Siame
modelyje
bii yu
ak uo-
jamos
sky iuje
1.3.
ap a os
Giée a
kalbos
aplika y inés
kons ukcijos:
juk
Gia
eiksmaZodzius
in eg uojan
su
a
pa¢ia
uZda a
g ama iniy
mo emyu,
iksliau
aplika y inés
p eisagos
(-i -
~
-e -),
g upe
gaunamos
isai
ski in-
gos
kons ukcijos,
pa yzdziui,
di anzi y iné
(19b)
i
kauza y iné
(20b)?
Ki uose
modeliuose
ienaip
a
ki aip
(sin aksiniu
a
seman iniu
lygmenimis)
ap a iamuosius
eiSkinius
siejancio
de i acinio
san ykio
a sisakymas
kons-
ukcijy
g ama ikoje
g indziamas
aip:
(i)
ge iau
A
gene uo i
iesiogiai,
o ne
*Tokia
a gumen y
s uk i os
kons ukcija
e in ina
kaip
sudé inga,
.
y.
suda y a
i8
d iejy
nep iklausomy
kons ukciju:
kauza y inés
kons ukcijos
i
p ielinksnio
wi h
aldomos
kons ukcijos
(Goldbe g
2006:
36).
*
Kons ukciniuose
modeliuose,
kaip
i
kogni y ineje
g ama ikoje,
ne a
g ieZ os
ski -
ies
a p
leksiniy
i
g ama iniy
iene u.
Dia ezes
al e nacijos
18
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy pe spek y os
i8 es i
i8
C,
jeigu
egzis uoja
modelis
B,
u in is
okias
pa
( a ge )
sin aksines
sa ybes
kaip
A,
be
aki aizdziai
nesan is
i8 es as
i§
C;
(ii)
ge iau
ne es i
A
i8
C,
jei
egzis uoja
modelis
B, u in is
okias
pa
okias
pa
sin aksines
sa ybes
kaip
C,
be
nesan is
inpu u
(inpu ),
i§
ku io
gali
bi i
i es as
A.
(Goldbe g
2006:
22-25).
Tokiu
biidu
nebelieka
p oblemos,
su
ku ia
susidu ia
ki i,
de i-
acija
ienu
a
ki u
lygmeniu
p ipazis an ys
modeliai:
a gumen u
s uk ii os
kons ukcijos
Siame
modelyje
eikia
kaip
pa i Sinés
gene alizacijos
(su ace
gene aliza ions)
konk e¢iy
sa o
ins anciaciju
a z ilgiu.
Kaip
Goldbe g
kons ukcijy
g ama ikos
iikumas
nu odoma
ai,
kad
¢ia
pag indiniu
ling is iniu
iene u
pasi enkamos
auk& esnio
ango
abs ak¢ios
kons ukcijos,
no s
aiky
kalbos
mokymosi
i
ki i
ak ai
odo,
kad
kaip
pa-
g indiniai
iene ai
Siuo
a z ilgiu
unkcionuoja
Zemesnio
ango
su
konk e-
Giomis
eiksmazodziy
klasémis
susijusios
kons ukcijos.
AukS esnio
ango
abs ak¢ios
kons ukcijos
negali
egzis uo i
be Zemesnio
ango
kons ukciju,
odél
pi mosios
negali
bi i
laikomos
adek a esnémis
psichologinés
ealy-
bés”®
a Z ilgiu
nei
an osios
(Iwa a
2008:
123-129).
Ki as
nu odomas
ii-
kumas
susijes
su
auk8 iau
ap a u
A i ikimo
p incipo
eikimu:
pi miausia,
kaip
odo
p aleidimo
es o
aikymas,
Gia
y a
p oblemiSkas
leksi8kai
p o i-
liuojamy
eiksmo
daly iy
aidmeny,
.
y.
bi iny
i8 eikS i
daly iy
aidme-
nu,
nus a ymas,
be
o,
pasak
Iwa os,
Sis
p incipas
i8
dalies
dubliuojas
Se-
man inés
de més
p incipa
i
apsk i ai
bi u
galima
be
jo
( .
y.
A i ikimo
p incipo)
apsiei i
(Iwa a
2005:
382-387).
Da
galé y
pasi ody i,
kad
kons-
ukcijy
g ama ikoje
ski ingais
lygmenimis
pe eikiama
in o macija
ka o-
jasi,
y a
pe ekliné,
pa yzdziui,
su
eiksmazodziu
susije
daly iy
aidmenys,
a odo,
pe eikia
pakankamai
in o macijos
i
apie
a gumen u
sin aksines
p ojekcijas,
aciau
isa
ai
da
a ka ojama
i
kons ukcijy
lygmeniu.
Tagiau
8i
pe ekliné
in o macija
suda o
kogni y inéje
i
kons ukcijy
g ama ikose
i in
eikSmingo
ins anciacijos
mechanizmo
esme.
Abs ak esniy
kons ukci-
ju
paski is
( unkciné
mo y acija)
y a
sankcionuo i
Zemesnio
lygmens
konk-
e esnes
kons ukcijas,
pa yzdziui,
sakinius,
aip
pa
i
naujai
suda omus.
Tokiu
biidu
kons ukcijos
a lieka
a
pa¢ia
unkcija,
ku ia
a lieka
aisyklés
gene a y iniuose
modeliuose.
*
Kons ukciniams
modeliams,
kaip
a osena
(usage-based)
g indziamiems
mode-
liams,
y a
labai
s a bu,
kad
jy
p ipazjs ami
g ama imiai
iene ai
i
eiginiai
bii y
adek a iis
i
ki y
psichologiniy,
kogni y iniy
p ocesy
a z ilgiu,
.
y.
kad
kalbé ojui
/
klausy ojui
jie
bi y
psichologi8kai
ealiis.
97

KRISTINA
LENARTAITE
Iwa os
leksiniame-kons ukciniame
modelyje
(lexical-cons uc ional
ap-
p oach),
no s
i§
esmés
sekama
Goldbe g
kons ukcijy
g ama ika,
a¢iau
isi
pag indiniai
jos
aspek ai
y a
Siek
iek
modi ikuojami:
(i)
kons ukcijy
g ama ikoje
pag indiniu
g ama inio
ap aSo
iene u
pasi ink os
aukS esnio
ango
abs akéios
kons ukcijos,
o
leksiniame-kons ukciniame
modelyje
pag indinémis
pasi enkamos
Zemesnio
ango,
su
konk e ia
eiksmazodziu
klase
susijusios
kons ukcijos;
(ii)
kons ukcijy
g ama ikoje
eiksmazodzio
eik’me
galima
edukuo i
j
eiksmo
daly iu
aidmenis,
.
y.
eiksmazZodzio
eikSmei
ep ezen uo i
pakanka
jo
Zymimo
eiksmo
daly iy
aidmeny, 0
leksinéje-kons ukcinéje
g ama ikoje
eiksmaZodiio
eik8mé
neap ibojama
ien
daly iy
aidmenimis,
¢ia
ji
su okiama
placiau;
(iii)
kons ukcijy
g a-
ma ikoje
eiksmazodzio
i
kons ukcijos
san ykis
nus a omas
pe
ai,
kaip
konk e aus
eiksmazodZio
eikimé
y a
sude inama
su
kons ukcijos
eik§-
me,
0
leksiniame-kons ukciniame
modelyje
s a bu,
kaip
isas
pasakymas,
pa yzdiiui,
He
sp ayed
he
wall
wi h
pain
Jis
pu ské
siena
dazais',
y a
sude-
inamas
su
konk e¢ios
eiksmazodziy
klasés
kons ukcija
(plg.
Iwa a
2008:
123).
Zemesnio
ango
kons ukcijy
aikymo
p anagumas
jau
bu o
auké iau
miné as,
o
ai,
kad
adici8kai
su
eiksmaZodzio
leksema
siejami
pa ame ai
(pa yzdziui,
a gumen y
s uk ii a)
negali
adek a iai
a spindé i
sude inamu-
mo
su
kons ukcija,
odo
okie
a ejai,
kai
Sis
sude inamumas
aki aizdiiai
lemiamas
ne
ik
eiksmazZodzio,
be
i
ki y
sakinio
elemen ,
.
y.
su
ienais
e mais
eiksmaZodis
galimas
ealizuo i
konk e ioje
kons ukcijoje,
o
su
ki-
ais
—
ne,
plg.:
(34)
a.
*He
sp ead
he
sleeping
child
wi h
a
blanke .
Jis
apskleidé
miegan i
aika
an klode‘
b.
He
sp ead
he
b ead
wi h
bu e .
Jis
(ap-) epé
duona
s ies u‘
(Pa yzdiiai
i$
Iwa a
2008:
124.)
Abu
Siame
s aipsnyje
ap a iami
Iwa os
da bai
(Iwa a
2005;
2008)
y a
ski i
loka y iniy
al e nacijy
p oblemoms,
o
pag indiniai
Siy
eiSkiniy
a -
z ilgiu
keliami
klausimai
y a
okie:
kodél
ieni
eiksmazodiiai
leidzia
lo-
ka y ines
al e nacijas,
o
ki i
—
ne;
i8
pas a ojo
klausimo
i&plaukia
i
ki i:
ku ie
loka y inése
al e nacijose
daly aujanéiy
eiksmazodziy
seman ikos
aspek ai
nulemia
a
galimybe
i
kodél.
Tad
aki aizdu,
kad
Iwa os
y imas
y a
labiau
o ien uo as
j
loka y iniy
al e nacijy
seman ikos
analize.
De aliau
98
Dia ezés
al e nacijos
i§
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy pe spek y os
panag inéjes Pinke io
i
ki u
eigini,
kad
loka y iniy
al e nacijy
po os
a-
dinamasis
wi h
a ian as
(plg.
(31b)),
ku iame
lokacijos
ie os,
umpiau
—
loka y o,
aidmenj
u in is
na ys
eina
objek u,
gali
bi i
cha ak e izuojamas
kaip
Zymin is
,,(loka y o)
biisenos
poky ji“
(change
o
s a e)
ki o
al e nuo-
janéio
sakinio,
zymin¢io
,,( emos)
lokacijos
poky j*
(on o
/
in o
a ian as,
plg.
(31a))
a Z ilgiu,
Iwa a
p iéjo
p ie i8 ados,
kad
,,(loka y o)
biisenos
po-
kyéio*
cha ak e is ika
i
dél
sa o
pe nelyg
bend o
pobidzio,
i
dél
ySkiy
loka y ines
al e nacijas
leidzianéiy
eiksmazodziy
seman iniy ski umy
nuo
p o o ipiniy
,,biisenos
poky¢io*
eiksmazodziy,
kaip
an ai
b eak
,lauzy i‘,
se-
man ikos
negali
adek a¢iai
apibidin i
i iamo
eiSkinio
seman iniu
aspek u
(Iwa a
2008:
22-25).
Dél
o
sa o
siiilomame
leksiniame-kons ukciniame
modelyje
Iwa a
laikosi
nuos a os,
kad
ik
Zemesnio
ango,
.
y.
su
konk e-
Gia
eiksmazodzZiu
klase
susijusios,
kons ukcijos
gali
adek a iai
a spindé-
i
loka y iniy
al e nacijy
seman inius
i
sin aksinius
p ocesus.
Loka y iniu
al e nacijy
wi h
a ian as
(31b),
ku
loka y as
eina
objek u,
apibidin inas
kaip
ealizuojan is
,,co e “ ,deng i’
eiksmazodziy
klasés
(0 kai
ku iais
a e-
jais
—
,, ill*
,(uZ-)p i-pildy i'
eiksmazZodZiy
klasés)
seman ika,
0
in o
/
on o
a ian as
(31a),
ku
lokacija
kei¢ian is
daik as
(loca um)
eina
objek u,
eali-
zuoja
,,pu *
,dé i’
eiksmazZodziy
klasés
seman ika.
Su
konk ecia
eiksmazo-
dziy
klase
susijusi
kons ukcija
e in ina
kaip
sankcionuojan i
schema”’
ja
ins ancijuojanéiu
konk ediy
ealizacijy
a z ilgiu,
plg.:
(35)
a.
The
andal
sp ayed
pain
on o
he
sculp u e.
»Vandalas
pu ské
daZus
an
skulp i os‘
b.
The
andal
sp ayed
he
sculp u e
wi h
pain .
,Vandalas
(api-)pu ské
skulp i a
dazais'
(Pa yzdys
i8
Iwa a
2008:
48.)
»
|
a osena
o ien uo uose
eo iniuose
modeliuose
kons ukcijos
y a
ne
kas
ki a,
kaip
i8
a ojimo
j ykiy
(sakiniy)
abs a huo i
schemimai
o mos
i
eiksmé
de iniai.
Kons ukcijos,
su okiamos
kaip
a osenoje
nusis o ejusias
sa o
konk eé1y
ealiza-
cijy
bend ybes
apimanéios
schemos,
ose
ealizacijose
y a
isikinije
i
sankcionuoja
naujas,
jy
speci ikacijas
a i inkanéias,
ealizacijas
(Iwa a
2008:
38).
I
konk e i
al e nacijose
daly aujan i
eiksmazodzio
eik’mé,
i
kons ukcijos
eikimé
konk eéiy
a ojimo
i ykiy
a z ilgiu
y a
e in inos
kaip
am
ik os
abs ak-
cijos.
Be
o,
eiksmazodiio
eik8mé
y a
sunkiai
a ibojama
nuo
kons ukcijos
eiks-
més,
.
y.
jos
pe sikloja,
Tad
konk e aus
e ksmazodzio
eik’mé
jsi aizduo ina
kaip
su
uo
eiksmazodziu
susie inas
in o macijos
minimumas
(ibid.,
87-99).
99
KRISTINA
LENARTAITE
Sakinys
(35a)
laikomas
eiksmazZodziu
klasés
ango
kons ukcijos,
u in¢ios
»pu *
,dé i®
seman inj
komponen a,
ins anciacija,
o
sakinys
(35b)
—
eiks-
mazodziy
klasés
ango
kons ukcijos,
u in¢ios
co e
,deng i’
seman i-
nj
komponen a,
konk e¢ia
ealizacija
(ibid.,
27-51).
Al e nacijos
u imos
uome ,
kai o
pa ies
eiksmaZodzio
seman ika
(jos
speci ikacijy
ibas
api-
b ézia
a i inkamas
seman inis-in e p e acinis
émas)
gali
bi i
sude inama
(in eg uojama)
su
d iem
ski ingomis kons ukcijomis.
Ki i
eiksmingi
lo-
ka y ines
al e nacijas
leidzianéiy
eiksmazodziy
seman ikos
poZymiai
y a
Sie:
eiksmo
holis inis
pobiidis
i
eiksmo
eli8kumas
( .
y.
suponuojama
eiksmo
pabaiga).
Sakiniuose,
kaip
an ai
(31b)
i
(35b),
ku
loka y as
eina
objek u,
Siuos
sakinius
sankcionuojan¢ios
,,co e “
(35b)
a ba
,, ill*
(31b)
se-
man ikos
eiksmazodziy
klasés
salygoja
papildomo
seman inio
komponen-
o
—
holis inio
e ek o
—
a si adima,
.
y.
su okima,
kad
eiksma
pa i ian is
objek as
y a
isiskai
o
eiksmo
apim as.
Ta iau,
pa yzdiziui,
sakinys
(35b)
leidzia
d ejopa
—
i
holis ine,
i
neholis ine
—
in e p e acija:
skulp ii os,
kaip
meno
ki inio,
a z ilgiu
ne
menkiausias
an
jos
pu ks elé as
dazy
uo-
Zelis
gali
bi i
e inamas
kaip
skulp i os
biiklés,
.
y.
es e inés
i$ aizdos,
paki imas,
i
dél
o
galima
ealizacija
(35b).
Taéiau,
pasak
Iwa os,
ik
holis-
inj
e ek a
u in¢ios
ealizacijos
y a
sankcionuojamos
,,co e “
/
,, ill*
seman-
ikos
eiksmazodiy
klasés
kons ukciju,
ad
as
pa s
sakinys
(35b),
kai
leis
holis ine
in e p e acija,
bus
e inamas
kaip
miné osios
g upés
kons ukciju
ins anciacija,
o
kai
neleis
—
ai
eik8,
kad
ji
sankcionuoja
ku ios
no s
ki os
eiksmazodiiy
(pa yzdziui,
,,bjau ojimo“
eiksmazZodziy)
klasés
kons ukci-
ja.
Be
o,
jeigu
loka y a
objek u
pasi enkan is
konk e us
sakinys
neleidzia
holis inés
in e p e acijos,
okiu
a eju,
g iez ai
e inan ,
jis
né a
isai
ik as
loka y iniy
al e nacijy
a ejis,
nes
y a
sankcionuojamas
ne
,,co e “
/
,, ill“
seman ikos
eiksmazodziy
klasés
kons ukcijy.
PanaSiai
aiskinamas
i
eli8-
kumo
seman inio
komponen o
e leksas:
jei
loka y a
objek u
pasi enkanéiy
sakiniy
eiksmas
y a
eliSkas
(ne es inis
/
baig inis),
ai
jie
y a
sankcionuo-
jami
,,co e “
/
,
ill
seman ikos
eiksmazodiiy
klasés
kons ukcijy,
0
jei
a e-
liskas
—
ku ios
no s
ki os
eiksmazodiiy
klasés
kons ukcijos
(ibid.,
55-64).
Nag inédamas
okius
loka y iniy
al e nacijy
a ejus,
kai
ienas
sakiniy
suda omas
su
mo ologiskai sudé ingesniu
eiksmazodiiu,
kaip
an ai
okie-
iy
kalbos
loka y inés
al e nacijos
(plg.
sakinj
(9))
a ba
japony
kalbos
loka-
y inés
al e nacijos,
Iwa a
elgiasi
nenuosekliai:
okie¢iu
kalbos
su
p ielinks-
niniais
(be-)
eiksmazodiiais
loka y a
objek o
pozicijoje
ealizuoja
sakiniai
100
Dia ezés
al e nacijos
i§
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
(9b),
apsk i ai,
g ieZ ai
e inan ,
jo
nelaikomi
loka y iniy
al e nacijy
a e-
ju,
nes
jie
né a
sankcionuojami
,,co e “
/
,, ill*
seman ikos
eiksmazodziu
klasés
kons ukcijy,
nes
esa
jiems
nebiidinga
holis iné
in e p e acija
(ibid.,
2008:
152-156);
o
S ai,
pa yzdziui,
japony
kalbos
loka y inio
objek o
saki-
niuose,
suda y uose
su
p iesaginiu
(- sukusu)
eiksmaZodziu,
kadangi
eali-
zacijos
su
Siais
eiksmazodZiais
galimos
e in i
kaip
,,co e “
/
,, ill*
seman-
ikos
eiksmazodziy
klasés
kons ukcijy
ins anciacijos
i
p iesaga
- sukusu
né a
g ama iné
mo ema,
sie
al e nacijy
a ejai
e inami
aip
pa ,
kaip
i
angly
kalbos
loka y iniy
al e nacijy
a ejai
(ibid.,
2008:
188-192).
Leksiniam-kons ukciniam modeliui
galima
pap iekaiS au i
dél
Siy
aspek-
y:
(i)
bi i
adinami
,loka y ininémis
al e nacijomis“,
a ody u,
gali
isi
al e nuoja
sakiniai,
ku
iename
i
ju objek o
pozicijoje
ealizuojamas
lo-
ka y o
(bend aja
p asme)
seman inj
aidmenj u in is
sakinio
na ys,
a iau
Iwa a
kaip
loka y ines
al e nacijas
linkes
e in i
ik
uos
a ejus,
ku ie
y a
ele an i8ki
jo
nusis a y iems
seman iniams
ibojimams;
(ii)
egis,
cia
pe -
e inas
i
am
ik y
eiksmaZodzio
seman inés
s uk ii os
aspek y
—
holis-
iskumo,
i
eli8kumo
—
aidmuo:
holis iskumas
isada y a
elia y us
—
jj
isada
j e ina
kalbé ojas,
i
galimos
kelios
(holis iné
/
neholis iné)
in e -
p e acijos
okiy
sakiniy,
kaip
an ai
(35b),
kaip
ik
odo,
kad
holis i8kumas
loka y iniy
al e nacijy
a eju
nebi inai
a lieka
okj
lem inga
aidmeni,
kokj
jam
no é y
p iski i
Iwa a
(da
Siuo
klausimu
plg.
Michaelis
&
Ruppenho e
2001:
23-27).
Holis iné
sema,
be
abejo,
y a
biidinga
didesnei
daugumai
lo-
y iniy
al e nacijy,
be
ne
isoms
ju.
Taigi
no s
kons ukciniai
modeliai
neabejo inai
gali
paaiSkin i
a gumen-
y
al e na imo
eiskinius,
a iau
kaip
,,al e nacijos“
iesiogine
Sios
sa okos
p asme
Siuose
modeliuose
miisy
ap a iamieji
eikiniai
neegzis uoja,
nes
ju
ia
nesieja
joks
igski inis
ySys.
Kons ukciniuose
modeliuose
apsk i ai
i-
sas
su uo
pa¢iu
eiksmazZodziu
imanomas
suda y i
ealizacijas
galima
bii u
adin i
al e nacijomis.
2.3.
Apibend inamosios
pas abos
Daba
umpai
pakomen uo ina,
kodél
isus
Gia
(sky iuose
2.1.
i
2.2.)
ap-
a us
eo inius
modelius
a sisakoma
klasi ikuo i
de i acijos
pag indu,
.
y.
i
de i acinius
i
nede i acinius.
Dél
gene a y inés
i
eliaciju
g ama iky
bei
»leksiniy
aisykliu*
modeliy
jau
bu o
miné a,
kad
en
de i acijos
p ocesai
101
KRISTINA
LENARTAITE
ComRIE,
B.
&
M.
POLINSKY,
eds.
1993:
Causa i es
and
T ansi i i y.
Ams e dam-
Philadelphia:
John
Benjamins.
CHAFE
[CEJF],
W.,
L.
2003:
Znacenie
i
s uk u a
jazyka,
Mosk a:
URSS.
DESCLES,
J.-P.,
Z.
GUENTCHEVA
&
S.
SHAUMYAN
1985:
Passi iza ion
in
Applica i e
G amma .
Ams e dam-Philadelphia:
John
Benjamins
Publishing
Company.
EMONDS,
J.
&
R.
WHITNEY
2006:
Double
Objec
Cons uc ions.
In:
EVERAERT
&
VAN
RIEMSDIJK,
eds.,
ol.
2,
2006,
73-145.
EVERAERT,
M.
&
H.
VAN
RIEMSDIJK,
eds.,
2006:
The
Blackwell
Companion
o
Syn ax,
ols.
1-5.
Malden-Ox o d-Vic o ia:
Blackwell
Publishing.
FOLEY,
W.
2007:
A
ypology
o
in o ma ion
packaging
in
he
clause.
In:
SHOPEN,
ed.,
ol
1,
2007,
362-446.
GI ON,
T.
1979:
On
unde s anding
g amma .
New
Yo k
:
Academic
P ess.
GOLDBERG,
A.,
E.
1995:
Cons uc ions:
A
Cons uc ion
G amma
App oach
o
A gumen
S uc u e.
Chicago:
Uni e si y o
Chicago
P ess.
GOLDBERG,
A.,
E.
2006:
Cons uc ions
a
wo k:
The
na u e
o
gene aliza ion
in
lan-
guage.
Ox o d-New
Yo k:
Ox o d
Uni e si y
P ess.
HOLVOET,
A.
2003:
Ak ualiosios
skaidos
p oblemos.
In:
HOLVOET &
JUDZENTIS,
ed.,
2003,
79-98.
HOLVOET,
A.
2009:
A gumen y
hie a chijos
i
g ama inés
unkcijos.
In:
HOLVOET
&
MIKULSKAS,
ed.,
2009,
1-36.
HOLVOET,
A.
2009:
Di uziniai
subjek ai
i
objek ai.
In:
HOLVOET
&
MIKULSKAS,
ed.,
2009,
37-68.
HOLVOET,
A.
&
A.
JUDZENTIS,
ed.
2003:
Sin aksiniy
ysiy
y imai.
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
(Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da ba ,
1.)
HOLVOET,
A.
&
R.
MIKULSKAS,
ed.
2009:
G ama iniy
unkcijy
p igim is
i
aiska.
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e as
&
Asociacija
,Academia
Salensis“.
(Ac a
Salensia,
1.)
HOLVOET,
A.
&
L.
SEMENIENE,
2004:
RiSies
ka ego ija:
mediumas
i
pasy as.
In:
HOLVOET
&
SEMENIENE,
ed.,
2004,
35-60.
108

Dia ezes
al e nacijos
i8
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
HOLVOET,
A.
&
L.
SEMENIENE,
ed.
2004:
G ama iniy
ka ego ijy
y imai,
Vilnius:
Lie u iu
kalbos
ins i u as.
(Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da bai,
2.)
IwATA,
S.
2005:
Loca i e
al e na ion
and
wo
le els
o
e b
meaning.
Cogni i e
Linguis ics
16-2,
355-407.
IwATA,
S.
2008:
Loca i e
Al e na ion:
A
Lexical-Cons uc ional
App oach.
Ams e dam—
Philadelphia:
John
Benjamins
Publishing
Company.
JABLONSKIS,
J.
1997:
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
JACKENDOFF,
R.
1990:
Seman ic
s uc u es.
Camb idge
MA:
MITP ess.
KAGEYAMA,
T.
2006:
P ope y
desc ip ion as a
oice
phenomenon.
In:
TSUNODA
&
KAGEYAMA,
eds.,
2006,
85-114.
KAPLAN,
R.,
M.
&
J.
BRESNAN
1982:
Lexical-Func ional
G amma :
A
o mal
sys em
o
g amma ical
ep esen a ion.
In:
BRESNAN,
ed.,
1982,
173-281.
KEENAN,
E.
L.
&
M.
S.
DRYER
2007:
Passi e
in
he wo ld’s
languages.
In:
SHOPEN,
ed., ol.
1,
2007,
325-361.
KLAIMAN,
M.H.
1991:
G amma ical
oice.
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
KROEGER,
P.
R.
2004:
Analyzing
Syn ax:
A
Lexical-Func ional
App oach.
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
*
KROEGER,
P.
R.
2005:
Analyzing
G amma :
An
In oduc ion.
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
LENARTAITE,
K.
2007:
Lie u iy
kalbos
a gumen y
aigkos
al e nacijos
i
aplikacinés
g ama ikos
p iemonés
joms
aiSkin i.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
57,
17-44.
LENARTAITE,
K.
2009:
Tiesioginiai
objek ai
i
di anzi y iniy
kons ukcijy
klausi-
mas
lie u iy
kalboje.
In:
HOLVOET
&
MIKULSKAS,
ed.,
2009,
69-98.
LEVIN,
B.
1993:
English
Ve b
Classes
and
Al e na ions:
A
P elimina y
In es iga ion.
Chicago-London:
Uni e si y
o
Chicago
P ess.
LEVIN,
B.
&
M.
RAPPAPORT
HOVAV
2005:
A gumen
Realiza ion.
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
109
KRISTINA
LENARTAITE
MALCHUKOY,
A.,
M.
HASPELMATH
&
B.
COMRIE
2007:
Di ansi i e
cons uc ions:
a
ypological
o e iew.
h p://email.e a.mpg.de/~haspelm /Di ansi i e.h ml
MATTHEWS,
P.,
H.
2007:
The
Concise
Ox o d
Dic iona y
o
Linguis ics.
Ox o d-New
Yo k:
Ox o d
Uni e si y
P ess.
MEL’CUK,
I.
1993:
Voice:
Towa d
a
igo iuos
de ini ion.
In:
COMRIE
&
POLINSKY,
eds.,
1993,
1-46.
MICHAELIS,
L.
&
J.
RUPPENHOFER
2001:
Beyond
Al e na ions:
A
Cons uc ional
Model
o
he
Ge man
Applica i e
Pa e n.
S an o d:
CSLI
Publica ions.
PERLMUTTER,
D.,
M.
&
P.
M.
POSTAL
1986:
Towa d
a
uni e sal
cha ac e iza ion
o
passi iza ion.
In:
PERLMUTTER,
ed.,
1986,
3-29.
PERLMUTTER,
D.
M.
&
P.
M.
POSTAL
1986:
Some
p oposed
laws
o
basic
clause
s uc u e.
In:
PERLMUTTER,
ed.,
1986,
81-128.
PERLMUTTER,
D.,
M.,
ed.
1986:
S udies
in
Rela ional
G amma
1.
Chicago-London:
The
Uni e si y
o
Chicago
P ess.
PINKER,
S.
1989:
Lea nabili y
and
Cogni ion:
The
Acquisi ion
o
A gumen
S uc u e.
Camb idge
MA:
MIT
P ess.
RAPPAPORT,
M.
&
B,
LEVIN
1988:
Wha
o
do
wi h
he a- oles.
In:
W.
WILKINS,
ed.,
Syn ax
and
Seman ics
21:
Thema ic
Rela ions.
New
Yo k:
Academic
P ess,
7-36.
RAPPAPORT,
M.
&
B.
LEVIN
2008:
The
English
da i e
al e na ion:
The
case
o
e b
sensi i i y.
Jou nal
o
Linguis ics
44,
129-167.
RADFORD,
A.
2002:
T ans o ma ional
G amma .
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
SHAUMYAN,
S.
1987:
A
Semio ic
Theo y
o
Language.
Blooming on-Indianapolis:
Indiana
Uni e si y
P ess.
SHAUMYAN,
S.
2006:
Signs,
Mind
and
Reali y:
A
Theo y
o
Language
as
he
Folk
Model
o
he
Wo ld.
Ams e dam-Philadelphia:
John
Benjamins.
SHOPEN,
T.,
ed.,
2007:
Language
Typology
and
Syn ac ic
Desc ip ion.
Vol.
1:
Clause
S uc u e.
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
110
Dia ezés
al e nacijos
is
ski ingy
eo iniy
modeliy
y imy
pe spek y os
SILVERSTEIN,
M.
1976:
Hie a chy
o
ea u es
and
e ga i i y.
In:
R.
M.
W.
DIXON,
ed.,
G amma ical
Ca ego ies
in
Aus alian
Languages.
Canbe a:
Aus alian
Ins i u e
o
Abo iginal
S udies,
112-171.
TSUNODA,
T.
&
T.
KAGEYAMA,
eds.,
2006:
Voice
and
G amma ical
Rela ions.
Ams e dam-Philadelphia:
John
Benjamins.
VAN
VALIN,
R.
D.
&
R.
J.
LAPOLLA
1997:
Syn ax:
S uc u e,
Meaning
and
Func ion.
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
K is ina
Lena ai é
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
5,
LT-10308
Vilnius
[email p o ec ed]
11