“Europäische Personennamensysteme: Ein Handbuch von Abasisch bis Zentralladinisch”

179 ecenzijos a siliepimai WiLLy Van Langendonck ka holieke uni e si ei Leu en Mokslinių y imų k yp ys: žymė umas i ikoniškumas, e e encija i seman ika (y ik pačinių a dų), g ama inės ka ego ijos, okios kaip apib ėž umas, gene iškumas, skaičius, g ama iniai yšiai, p epozicijos, p iklausomybių sin aksė i žodžių a ka. eu opiečių Pe sonennaMensys eMe: ein handbuch Von abasisch bis zen aLLadinisch anlässlich de 65. gebu s age on osa kohlheim und Volke kohlheim. And ea B andle i Sil io B andle . Hambu gas: Baa , 2007, 863 p. ISSN 16107012 ISBN 978-3-935536-65-3 ašydamas šią apž algą anglų kalba, aš ne ik no iu, kad šis didžiulis i s a bus Eu opos an oponiminių sis emų ado ėlis bū ų žinomas angliškai kalbančiam pasauliui, be i pa ody i, kad okiečių kalba išlieka kalba, ku ią neįmanoma igno uo i mokslui, ik ai ne onomas ikai i ling is ikai. Ši 861 puslapio knyga ski a Kohlheims, Rosa i Volke , d iem onomas ams, ge ai žinomiems okiečių onomas iniame pasaulyje i už jo ibų, jų 65-mečio gim adienio p oga. Redak o iai, B endle iai, And ea i Sil io, y a da iena po a, daug jaunesni, be pe spek y ūs okiečių i ne anglų a dų y ėjai, iek diach oniniame, iek sinch oniniame lygyje. V. kohlheim i s. b endle y a naujo pa adinimų požiū io, ku į jie adina nomema ika, p adiniai (kohlheim 2005; kohlheim & hengs 2011; b endle 2008; pe žiū ėki e pas a ąjį Van Langendonck 2010). B endle & B endle a liko sunkią da bą p ižiū in šį milžinišką p ojek ą, koo dinuodamas isus šiuos s aipsnius, ku iuose ap a iami 77 Eu opos kalbos, pa eik os abėcėlės a ka, p iklausančios sep ynioms kalbų šeimoms (indoeu opie iškoms, baskų, u alų, u kų, kaukazų, a abų i mongolų). Ap ašy os sis emos u i a s o au i Eu opos e i o ijai, ku i u i bū i sup an ama kaip poli inė i kul ū inė kons ukcija, įsišaknijusi seno ės g aikų adicijoje, o ne kaip geog a inis iene as. Įnašai y a s uk ū izuo i pagal daba inę echnikos būseną, pa eikian konk ečią pag indinę in o maciją. Pagal e miną sis ema, edak o ius eiškia s uk ū izuo ą i unkcinį asmeninių a dų i pa a džių kompleksą, 180 ac a Linguis ica Li huanica LXII[…]LXIII kaip i ki u , iksuo ų pa a džių kū imas bu o WiLLy Van Langendonck ilgas p ocesas, šiuo a eju ykęs iš pie ų į šiau ę. Čia aip pa paminė i įp as i ipai: ku is p asidėjo kaip pa a dės i palaipsniui apo šeimos a dais. aip pa a si anda ijų a dų sis emos. pe spek y a y a diak oninė, p adedan nuo sis emos a si adimo iki names. in gene al, he au ho s use mo e o less he same model, beginning wi h he sys em con aining one name, bu quickly u ning o a wo-name sys em wi h daba inės si uacijos. Ka ais pi miausia ap a iama šiuolaikinė sis ema, o paskui g įž a p ie kilmės. Be o, a odo aišku, kad s aipsnių ilgis i kokybė y a ski ingi. A siž elgdamas į šios apž algos ibo umą, apsi ibosiu keliomis ge manų kalbomis, aip pa p ancūzų, la ių i lie u ių, usų i iena ne indoeu opiečių kalba - baskų. P adėsiu nuo ijų pag indinių ge manų kalbų: anglų, okiečių i mano gim osios kalbos olandų. Galima ikė is, kad šios ys asmeninių a dų sis emos u i daug bend o, aip pa jų is o iniame ys ymuisi. Tačiau iš nag inėjamų s aipsnių ai nė a aip ge ai išsiaiškinama, nes a i inkami au o iai su elkia dėmesį į ski ingus ap a iamos an oponiminės sis emos aspek us. skai an , is labiau a si anda įspūdis, kad šie ys dokumen ai iš esmės papildo ienas ki ą, nes, apsk i ai, yko ienu me u ykę pokyčiai (ž . aip pa Van Langendonck 2007, 4 sky ius). Anglų asmeninių a dų sis emą apibūdino Džonas Inslis. šis au o ius aki aizdžiai laikosi k onologinio požiū io, p adedan nuo indi idualių a dų senosios anglų kalbos. Šiame p adiniame e ape sis ema y a aiškiai ge manų. Kaip i ki ose šios g upės kalbose, pag indinės o macijos y a di hem(a )ic y ų a dai, suda y i iš d iejų apeliacinių šaknų, ku ie ka u suda o seman inį iene ą, ben jau p adžioje, p z., AEl -weald […]el -king[…]. Mo e ų a dai su o muojami okiu pačiu būdu, p z., AEdel-hild […]noble- igh […]. Ap a iami daugelis pi mųjų i an ųjų elemen ų. Kai junginio p asmė išnyks a, ai pi miausia y a dėl adinamo ge manų pa adinimų a iacijos p incipo (ž . žemiau, okiečių kalba). au o ius u ėjo paaiškin i, apie ką ai, nes jis pa ašė ado ą. Kaip i ki ose ge manų kalbose, senosios anglų kalbos u ėjo kele ą ka ego ijų mono ema inių a dų. Pi miausia bu o slapy a džiai, okie kaip "Ceo l" "žemės ūkininkas". an inės y a umpos o mos (Tida) i hipoko izmai (To el < To h -). Nuo IX a. pabaigos iki XIII a. Skandina ijos užka iau ojai a nešė su sa imi sa o onomas ikos in en o ių, pap as ai pa adinimus, p adedamus As-, aip pa daugybę danų hipoko izmų. Daugelis o mų bu o anglicizuo os. Didžiulę eikšmę u ėjo 1066 m., kai yko no mandų užka ia imas. P adinės sis emos išnyko, išsky us ai, kad jų e leksai andami šeimos a dais. Vidu io Anglijos amžiuje, ALL_62_63_make as.indd 180 2011.06.17 08:24:12 Eu opäische Pe sonennamensys eme: Ein Handbuch on Abasisch bis Zen alladinisch 181 ecenzijos apž algos Šiau ės p ancūzų, ypač omanizuo ų ankų a dų skaičius, išs ūmė į šalį au och oninį a dų lobį. Ki i ge manų pa adinimai kilę iš Fland ijos i Šiau ės Vokie ijos. Jiems bu o p idė a daugybė Biblijos a dų, okių kaip -kin (iš olandų kalbos), odėl a si ado Thomkin, aip pa oman iškos o macijos su -in, -o i as he s ill well known John, Pe e , Simon, and Thomas. new hypoco isms we e . . Apie šiuos seno inius laiko a pius mes mažai žinome apie sociologinius i is o inius a dų su eikimo eiksnius. Tai, žinoma, y a ki oks Naujojo Anglijos epochoje. kai ku ie ėly ojo idu amžių a dai išliko, p z., Geo ey, John, Ma ga e , Pe e , Thomas i William. Renesansas aip pa sukėlė g aikų i lo ynų a dus, okius kaip Ale hea, Amb ose, Caesa , Diana, Julia, La inia, Penelope i Vi gil. Re o macija a edė p ie Senojo Tes amen o a dų, okių kaip Ab aomas, Do ydas, Es e a, Ru ė i . . Dinas ijos i li e a ū iniai da bai y a da ienas naujų a dų šal inis. kai ku ie pi mieji a dai kilę iš šeimos a dų nuo pa Elizabe os laiko a pio, p z., Ashley, Cli o d. Visą laiką, nauji pa adinimai y a suku iami, iš kel ų a ki ų s ičių. Vidu inės klasės a dai (Hugh, Simon) a odo ski ingi nuo žemesnės klasės a dų (Wayne, Lee). Insley ne iek daug kalba apie šeimos a dų kilmę. Kaip i isu , nuo idu amžių, palaipsniui p ie a dų bu o p idedami pa onimai i slapy a džiai, ypač dėl o, kad iš p adžių bu o nedaug k ikščioniškų a dų i padidėjo biu ok a ija. pa onimai, geog a iniai (apelaciniai i nuosa ieji), p o esiniai i slapy a džiai. pasku inėje ka ego ijoje mes susidu iame su pa a dėmis, okiomis kaip Šekspy as a Lo ejoy, ku ių o iginali eikšmė y a "mo e ų mėgėjas". Beje, pasku iniai du y a "sa znamen", junginiai, suda y i iš žodžio kamieno i objek o a subjek o a dinio pa adinimo. Dama is nübling i an je dammel apibūdina okiečių asmeninių a dų sis emą, p adedan nuo šiuolaikinės si uacijos. D iejų a dų sis emoje y a a das i pa a dė, kaip i isoje Vaka ų Eu opoje. No s įs a ymas leidžia su uok iniams pasi ink i y o a žmonos pa a dę, daugeliu a ejų žmonai i aikams pasi enkama y o pa a dė. iki idu amžių bu o naudojama ge manų ieno a do sis ema. Čia aip pa laipsniškas ik osios d iejų a dų sis emos ys ymasis yks a iš pie ų į šiau ę. anks y ieji ge manų a dai, okie kaip Be n-ha d a ba Hilde-gund (ž . žemiau), be eik išnyko k ikščioniškų a dų, okių kaip Johannes a Ka ha ina, naudai. Pa adinimai bu o naudojami dėl ų pačių p iežasčių, kaip i ki u (ž . angliškai). Panašiai i a dų skaičius šim mečius auga. iš edimas i mažinimas čia aidino s a bų aidmenį. eliginis ALL_62_63_make as.indd 181 2011.06.17 08:12:24 182 ac a Linguis ica WiLLy Van Langendonck Li huanica LXIILXIII T adicijos eiksniai Vaka ų Vokie ijoje aidino didesnį aidmenį nei Ry ų Vokie ijoje. Šiuo me u pasaulie iškinimo i in e nacionaliza imo eiksniai aidina is didesnį numbe o names has expanded especially om he second hal o he 20 h cen- u y. as in o he eu opean coun ies, he choice o a o ename is now la gely aidmenį, odėl jie nus a omi pagal subjek y ų, oman išką eu onijos k i e ijų: a a das skamba "ge ai" a ne? Pi mieji a dai u i bū i "mados" - kad i ką ai eikš ų. jiems nebė a duo i š en ųjų, p o ė ių a aldo ų a dai. Tačiau papildomi a dai i oliau nu odo adiciją a eligiją, ku is da gali a si as i ski umas a p e angelikų i ka alikų a dų. Pagal šiuolaikinį įs a ymą, pi mieji a dai u i ski is a p be niukų i me gaičių. Kaip i isu , mo e ų a dai y a ilgesni i labiau p iklauso nuo mados, naujo ių i užsienio į akos. Tada au o iai k eipiasi į a dų sis emos is o iją. Kaip i senosios anglų kalbos, iš p adžių bu o sugal o a daug di ema inių a dų, ku ie iš p adžių pa odė no ą. Todėl jie bu o "p og aminiai" pa adinimai. Vėlesniuose e apuose, kai okių pa adinimų sukū imas apo mechaninis i p a ado mo y aciją, bu o suku os naujos sis emos. Pa yzdžiui, bu o į es as genealoginis a iacijos p incipas, pagal ku į aikų a dai bu o suda y i iš ke u ių ė ų a dų šaknų, p z., Hildegund i F iedge bu o ekons uojami kaip F iedhild, Ge hild, Hildge , Gund ied. Vaikų a dai aip pa gali bū i o muojami pagal ali e iaciją, p z., G imhil , Gun he , Ge no , Giselhe . Tačiau šios d i s a egijos nea i inka p incipo, kad an asis junginio na ys u i nu ody i ly į: ly is bu o y iška y ų a dams, mo e iška mo e ų a dams. ly is i ly is is da bu o labiau susiję nei šiandien. Kaip i ki u , daugybė umpų o mų pama ė š iesą. Šeimos a dais mes ma ome daugiau a mažiau as pačias p adinės mo y acijos ūšis: pa onimikai, baigian ys -mann, -sen (< sūnus), -s geni i as a ba iesiog nieko. Pag indinis mo y as, egis, y a p o esiniai a dai, su me onimija a ba be jos (p z., Mülle […]Mille […], dažniausia okiečių pa a dė). ečioji ka ego ija - slapy a džiai, ku ie nu odo a dą u ė ojo izines a psichologines sa ybes. kaip ke i ą subklasą au o iai paminėja pa adinimus, kilusius iš gy enamųjų ie ų žodžių (Busch […]bush[…]). su juo susiję ie o ių i šalių pa adinimai, p z., Baye […]ba a ų[…]; Vieną […]Vieną[…]. Aus ijoje i Š eica ijoje ipiški a odo pa adinimai, kilę iš gy enamųjų ie ų pa adinimų, p z., pa adinimai in -e , okie kaip Ho e […] a me […]; Zumbachas p ie upės. S ip ūs i silpni geni i ai y a ipiški ie o ėms, esančioms šalia Žemu inių šalių (p z., Pe e -s, Hein-en). Likusioje okiečių ie o ėje dominuoja adinamosios nomina y inės o mos (p z., Schmi […]smi h[…]). Nyde landų asmeninių a dų sis emą Žemu inėse šalyse, . y. Nyde landuose i Fland ijoje (Belgijoje), apima Do een Ge i zen. P iešingai nei dokumen ai ALL_62_63_make as.indd 182 2011.06.17 08:24:12 Eu opäische Pe sonennamensys eme: Ein Handbuch on Abasisch bis Zen alladinisch 183 ecenzijos apž algos apie anglų i okiečių kalbas, nedaug sakoma apie ge manų šaknis sis emos. Au o ius eigia, kad p ieš idu amžius eikiančią ieno a do sis emą palaipsniui pakei ė d iejų a dų pa adigma, ku ią suda ė k ikščioniškas a das i pa a dė, daugiausia ė o a das, geog a inis a das, p o esinis a das a slapy a dis. Nyde landų auksiniame amžiuje bu o populia i ijų a dų sis ema, pa yzdžiui, oliau pa eik ame pa yzdyje su d iem a dais i d iem pa a dėmis: Di ck Ghijsb ech Pellenzoon an Wae selae . pasku iniame pa yzdyje pa oniminis a das su -zoon […]son[…] i geog a inė pa a dė su an […] om[…] y a sujung i. Taip pa galime paminė i okius de inius kaip Pie e Co neliszoon Hoo (su pa onimu i pa a dėmis, šiuo a eju kalban apie ga sų poe ą). Pa adinimas adinamas slapy a džiu, ku is y a labai aiškus okiais aiškiais a ejais kaip Willem Pie e sz, slapy a dis Schij gel , […]sa zname[…], eiškian is […]šiknas-pinigai[…]. "P ieš a džių sis ema a si ado dėl kele o eiksnių: k ikščioniškumo, ku is pakei ė didžiąją dalį senų ge manų di hema ic a dų, . y. a dų su d iem s iebomis ipo Hilde-b and, k ikščioniškais a dais, okiais kaip Johannes i Elisabe h, ku ie iš p adžių, žinoma, bu o pe mažai". Ki a pa a džių į edimo p iežas is bu o gy en ojų skaičiaus augimas, ada p adė as koncen uo is mies eliuose i mies uose. Ma onimika bu o e as a ejis i isada u ėjo ypa ingų mo y ų, kaip i ki u . 1796 m. Napoleono ci ilinis kodeksas įpa eigojo Fland ijoje p iim i o icialų pa a dę. Nyde landuose ai į yko apie 1811 m., ben jau eo iniu požiū iu, nes ik 1934 m. bu o o icialiai įs eig i šeimos a dai: ai u ėjo bū i ė o a das iki 1998 m., kai ė ams bu o leis a pa ys nusp ęs i, a jų aikai u ės ė o a mo inos pa a dę. Belgijoje šis įs a ymo pakei imas is da s a s omas. Žemu inėse šalyse y a didelė lais ė ink is a dą. Ski ingai nei Vokie ijoje, šiose d iejose šalyse nebu o į es as ski umas a p be niukų i me gaičių a dų. Ki a e us, pi mieji a dai u ė ų bū i inkami i ne iden iški pa a dėms. Nepaisan o, Belgija is da šiek iek g iež esnė nei Nyde landai, kai kalbama apie a dų pasi inkimą, ypač dėl ašybos. one inis ašymas, panašus į "Ansjeliek" Angélique, y a p iim as Nyde landuose, o ne Belgijoje. Kaip i daugumoje ki ų s ičių, a das y a pi mesnis už pa a dę, išsky us o icialius skaičia imus i panašius a ejus. Kaip i ki u , dialek uose, šiuolaikiniai slapy a džiai bu o naudojami nuo ada, kai šeimos a dai apo iksuo i i p a ado sa o p adinę p asmę. am ik ose lamandų ie o ėse mes is da susidu iame su a ka [ a das i pa a dė + a das], ačiau ši sis ema mažėja, o naudinga a i kš inė a ka, ku i is iek y a įp as a a do i pa a dės a ka. ALL_62_63_make as.indd 183 2011.06.17 08:24:12 184 ac a Linguis ica WiLLy Van Langendonck Li huanica LXIILXIII p ancūzų asmeninių a dų sis emą išsamiai nag inėjo mi usi Ma ina Pi z. šiek iek ėliau nei Nyde landuose (2005), p ancūzų ė ai ga o eisę pa ys nusp ęs i, a jų aikai u ės ė o, a mo inos pa a dę. p ancūzų a dų kilmę daugiausia galima as i galų i omėnų laikais. Kai ku ie kel ų a dai, okie kaip B ice, bu o išsaugo i dėl k ikščionių pa amos. Iki šių dienų p ancūzų a dų sis emoje dominuoja adicinė k ikščionių a dų adicija, ku ioje y a heb ajų, g aikų, lo ynų, kel ų i ge manų elemen ų. Tačiau nuo me o ingų laikų bu o nemažai ge manų, ypač ankų, į akos. Tačiau ge manų di hema iniai pa adinimai nebu o sup an ami i omanizuo i, p z., Wal -ha i > Gau ie , Willi-helm > Guillaume, Be n-ha d > Be na d, Hlu hu-wīgaz (Ludwig) > Clo is > Louis. Nuo X a. šių a dų skaičius spa čiai mažėjo, odėl neaišku, a šis p ocesas y a susijęs su byandų pa a džių a si adimu, a jų pasekme. No s XII amžiuje mėgs amiausi y iški a dai is da bu o ge manų kilmės (Guillaume, Gau ie , Robe , Renaud, Raoul...), XIII amžiuje, dėl populia aus pamaldumo padidėjimo, pas ebime nemažą k ikščioniškų a dų padidėjimą (Jean, Pie e, Simon, Nichole, E ienne, Jeanne, Ma ie, Isabel...). Kalban apie a dų o ma imąsi, ge ai žinoma, kad VII amžiuje lo yniškos pabaigos išnyko, aip pa i a dais, odėl a dai dažnai apo d ip asmiški a p y iškos i mo e iškos kilmės (Claude, Dominique, Camille...). Kad o iš eng ų, dažnai bu o p idedamas apib ėž asis s aipsnis, ku is is da ma omas iš jų kilusiuose pa a dėse (Lema in p ieš Lama ine). Dėl os pačios p iežas ies bu o su o muo a daugybė hipoko izmų su ikso (Paul-in, Claud-el, Paul-e , Paul-a , Paul-o , Paul-in-e ...). Senosios ge manų kalbos an osios šaknys aip pa apo su iksais (Mich-a d, Mich-aud, Jak-ie ). Apokopa i eduplikacija bu o aikomos iki šių dienų (Coco < Cole e). bu o sugal o os jung ys (Jean-Paul, Ma ie-Louise...). Mo e ų a dai bu o kilę iš y ų a dų, baigiančių -e (Albe -e, Paul-e...), -ie, -ine, -e e; Jie nebė a madingi. y ams apo populia ūs ge manų kilmės a dai (Gilbe , Hube ; Thie y, Be and, Richa d). po An ojo pasaulinio ka o galima pas ebė i anglo-ame ikie išką į aką (Dany, F eddy, Ha y, Johnny). Kaip i isoje Eu opoje, nuo 1968 m. bu o į es as nemažai naujų a dų, kilusių iš be ku ios pasaulio ie o ės. Kaip i ki u , y a e oliucija iš ieno a do į d iejų a do sis emą, p adedan slapy a džiais i ki ais slapy a džiais i baigian šeimos a dų sukū imu. Pi mieji žmonės, u in ys pa a des, bu o kilę iš kilmingų šeimų. iš a dų a slapy a džių gali bū i p idė i p ie šio modelio, p z., Pie e [li ilz] Guillaume ALL_62_63_make as.indd 184 2011.06.17 08:12:24 11 h/12 h cen u y, pa onymics o he ype X ilius y we e o med, geog aphical Eu opäische Pe sonennamensys eme: Ein Handbuch on Abasisch bis Zen alladinisch 185 ecenzijos a siliepimai d[…]A as, Jehan [di ] la Chie e du Hamel. Dėl gy en ojų skaičiaus augimo i mies ų i mies ų o ma imo pa a džių naudojimas išpli o į ki as klases. 1539 m. Ville s-Co e e s egulia imas sukėlė ci ilinį kodeksą, ku is paska ino pa a džių p iėmimą. Tai pa i ino 1547 m. T en o Susi inkime į es as bažnyčios egis ų į edimas. Abu į ykiai paska ino pa a džių pa eldėjimą. Šeimos a dų ipų o ma ime pa onimikai aidino s a bų aidmenį. Šiame p ocese dažnai bu o naudojami ge manų su iksai: (Acc-a d, Be n-a d, Be n-ie , Mich-aud...). Kaip i ki u , ma onimika bu o e as a ejis. Tačiau, kaip eigia au o ius, šie adinami pa onimai gali bū i laikomi įp as ais pa a dėmis. Šis abejo inas klausimas kyla paka o inai. Didelis pa a džių, okių kaip Ma in (su jo iš es inėmis: Ma ine , Ma inon...), Michel (su Michele , Michelin...), i . ., dažnis y a nep opo cingas su susijusiomis pa a dėmis ėly ojo idu amžių me u. P iešingai, jis puikiai su ampa su dideliu susijusių globėjų š en ųjų dažniu. Tai su ampa su daugybe pa a džių, okių kaip Sain -Ma in, Sain -Michel, Sain -Paul, Sain -Remi, Sain -E ienne, ku ios, ma y , dažniausiai su eikiamos ne po ie os, be po a i inkamos k ikš o bažnyčios globėjo. Todėl, jei no ime klasi ikuo i pa a des, u ė ume nepami š i, kad egzis uoja pa a džių, ku ios nė a ė o a dai, ka ego ija. mano nuomone, adin i juos "bynames" neišsp endžia p oblemos. "Bynames" ka ego ija dažnai naudojama kaip neklasi ikuojamų pa adinimų šiukšlių k epšys. Kaip i ki u , p ancūzų pa a dės gali bū i kilusios kaip geog a iniai pa adinimai, su p epozicija (p z., Da as, Deme z) a ba be (A ambou g, B e e ille, Espagne), a ba gy en ojų a dų o ma, su s aipsniu (p z., Leb e on, Lallemand) a ba be (Pica d). ypač kaime, gy enamosioms ie oms a ojami e minai: Du al […] iš slėnio[…], Dupon […] iš il o[…]. p o esiniai pa adinimai y a, pa yzdžiui: Boulange […] bake is […], Co donnie […] ba ininkas […], Fè e a ba Le è e […] kal is […] i . . Ka ais čia andama me onimija: Ma eau […]hamme […]. pas a ąją ka ego iją suda o isų ūšių slapy a džiai: Pe i /Lepe i […]small[…], Noi /Lenoi […]black[…] i . . Ta p slapy a džių p iski iami okie a dai kaip Lé êque […]bishop[…], Le oi […]king[…]. Taip pa giminys ės e minai (Le ils […]son[…], Lepè e […] a he […]) i gy ūnų pa adinimai (Leloup […]wol […], Lecha […]ca […]), ku ie pap as ai, a odo, nu odo asmenybės b uožus. Kaip i ki u , "sa znamen" (iš e us gana plačia p asme) aidina didelę aidmenį: Boileau "gė imo anduo", Quinemen "kas nemeluoja", G osjean "sunkusis Džonas". kaip i pa onimams (Ma in, Be na d, Richa d). equency o all hese name classes, i should be poin ed ou ha no names o dwelling-places like Dupon a e as nume ous as people seem o hink, bu a he Laimu e balode i ojā s bušs y a susiję su La ijos asmeninių a dų sis ema. ALL_62_63_make as.indd 185 2011.06.17 08:24:13 šiuolaikinės La ijos pa a dės sis emos 186 ac a Linguis ica WiLLy Van Langendonck Li huanica LXIILXIII P iešk ikščioniški a dai nė a ge ai pa i in i. XII i XIII a. k onikose andame kai ku iuos seno inius la ių asmeninius a dus, ypač genčių adų. Tuo me u la iai u ėjo daugiausia di hema inių a dų, p z., Tali-baldus […]wide+ eign[…] ( is da šiuolaikinis a das: Tāli aldis), Wa i-g ibbe […]powe +wan […]. Taip pa bu o mono ema inių a dų: Gaile. Nuo XII iki XV a. okiečių misionie iai bandė išnaikin i šias "pagoniškas" o macijas i pakeis i jas (žemage mėnų) k ikščioniškais a dais. Taigi bu o į edami Biblijos a dai. Kai ku ie iš jų išliko iki šiol (Ind iķis < Hind ik). XV i XVI amžiuose La ijos a dai bu o And es, Hin ick, Hansz, Pauwel, Jacobus; Ma g e he, Ilske, Magdalene, Anna, Ka he ine i . . Nuo XVII a. La ijos o macijos didėja: Ansis, Jānis (< Johannes). XVII amžiuje La ija bu o Š edijos aldžioje, dėl o a si ado skandina iškų a dų, okių kaip I a s, Guna s, Gus a s, Ing idas, o XX amžiuje skandina iškos li e a ū os populia umas paska ino ai. Tik ai la ių a dų a si adimas p asidėjo XVIII a. pabaigoje. Tuo me u o mų są ašas is da bu o ibo as. XIX a. pasku iniame ke i yje nacionalizmas a nešė labiau la iškus a dus, okius kaip Gun is, Dainis y ams i Vel a, Aina mo e ims. Šiuo me u a si ado kele as Vaka ų Eu opos, ypač anglosaksonų a dų: Robe s, Ral s; Lau a, Saman a. sukū imas p asidėjo XIX a. pi moje pusėje. S a bus eiksnys bu o o, kad ca as Aleksand as I išlais ino e go ės ūkininkus i eikala o, kad isi ūkininkai u ė ų u ė i pa a des. Ki a e us, dideliuose mies uose jau bu o a si adusi po eikis u ė i pa a dę. Kaip i isu , pa a dės a si ado iš slapy a džių i ki ų pa a džių. Pag indinė mo y acija, egis, y a asmens, ku į eikia pa adin i, p o esija, p z., Kalējs […] kal is […]. Tokie pa a dės kaip Beķe is […]bake […], B ū e is […]b ewe […] a ba Melde is […]mille […] y a okiečių pasiskolin os. geog a inį šal inį galima as i Lībie is […]Li onian[…], Lei is […]Li huanian[…], P ūsis […]P ussian[…] i k . Ki os pa a dės bu o kilusios iš slapy a džių, p z., Ga ais […]long[…], Mazais […]sho […], Lielgal is […]big-headed[…]. Kai ku ios ki os pa a dės kilusios iš gy ūnų i augalų pa adinimų, p z., Balodis […] pelėda […], Vilks […] ilkas […], Ozols […] ąžuolys […]. Pa adinimai dažnai suda omi iš su iksų, okių kaip -iņ(š) a ba -ī (is), ku ie appella y uose y a mažinimo su iksai. La ijos pa a džių g ama inis ypa umas y a y iškos i mo e iškos o mos ski umas pagal a dą u inčiojo ly į. Vy ų a dų su iksai y a (kaip i apelacijose) -s-,š, -is, -us, -a, -e. pasku iniai du gali bū i mo e iški bu o pasiskolin i iš ki ų ling is inių s ičių, p z., skandina ų (Ka lsons), iek daug as well, excep i unc ioning in con as : Balodis s. Balode. a numbe o su names ALL_62_63_make as.indd 186 2011.06.17 08:24:13 kai ku ie y a usų: Pe o s, Ma ko s. Eu opäische Pe sonennamensys eme: Ein Handbuch on Abasisch bis Zen alladinisch 187 ecenzijos a siliepimai, kad -sons apo pa a dės su iksu. da daugiau y a okiečių kilmės: G īnbe gs (< G ünbe g), F eimanis (< F eimann), Bušs (< Busch); lenkų kilmės y a, pa yzdžiui, Domb o skis, Janko skis. Kele as y a i alų, be išliko nepaki ę: Rosini, Ma ini. so ie ų laikais bu o į es as Rusijos ijų a dų sis ema (ž . žemiau). Pap as ai a das i pa a dė bu o naudojami kaip ienas iene as. Po šios epochos bu o a ku a d iejų a dų sis ema. Galiausiai, šiandien galima duo i du a dus i ne du pa a des ka u. lie u ių asmeninių a dų sis ema y a Vi alija Maciejauskienė. au o ius p adeda nuo šiuolaikinių a dų su eikimo i ski ia o icialius i neo icialius naudojimo būdus. o icialiai i čia y a d iejų a dų sis ema [ a das i pa a dė]. Kaip i be eik isu , pa a dės pa eldimos iš ė o pa a dės. Mo e iškos o mos y a iš es os iš ė o a do su iksais -ai ė, -y ė, -u ė i ū ė, ku ie p idedami pagal ė o a do pabaigą, p z., Rimšai ė < Rimša, Skinky ė < Skinkis, Ži ku ė < Ži kus. san uokos a eju žmona gali p iim i y o pa a dę, p ie ku ios, kaip aisyklė, p idedamas su iksas -ienė: Dausienė < Dausa. Nuo 2003 m. aip pa galima p idė i su ikso -ė, kaip: Agilbė < Agilba. kalbiniu kon eks e o icialus modelis pa i ia į ai ius pokyčius dėl ling is inių i eks aling is inių p iežasčių. a das, pa a dė a ba slapy a dis gali bū i naudojami a ski ai. Pi masis a das i slapy a dis gali bū i sujung i, p ie mo e ų a dų p idedama kele as su iksų. Kaip i ki u , modelio [p adinis a das i pa a dė] ys ymasis yko lė ai i už uko kele ą šim mečių, kol jis bu o baig as. An oponimijoje XV-XVII amžiuose is o iniuose šal iniuose y auja ys ipai asmenų pa adinimų. Pi masis y a ieno a do sis ema. Vėliau andame a dus i pa a des, kilusius iš apeliacinių a dų, p z., Czepu is doilida […]meis is[…], Ba lomiej, boja zin […]boja […], a ba be eik pa oniminius, kaip Zygmun , Pawlow zięc […]Paulius […] žen as[…]. ik i pa onimai gali u ė i lie u iškus su iksus, okius kaip -ai is, -onis, -ūnas, -ėnas (Mykolay Pe u ay is, Michno Daw o onis), sla ų su iksus (Adam S uogiewicz) a ba jokių su iksų (Jan Alksnis). Tuo pačiu me u pasi odo ys komponen ai: S e anus And uszkowicz Ja olgowicz. Papli ęs modelis y a [ a das i pa a dė]. Palaipsniui pa a dė ampa pa eldima, aigi i ik as pa a dė. Kaip i ki u , šlo ė p adėjo šį modelį nuo 15 a. Pi mieji žmonių pa a dės p oceso me u baigėsi. Tačiau po Lie u os įs ojimo į Rusijos ci ies we e a es ed in he beginning o he 16 h cen u y; hose o a me s by he end o i . he sys em sp ead apidly in he 17 h cen u y. in he 18 h cen u y, he emALL_62_63_make as.indd 187 2011.06.17 08:24:13