Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai

97s aipsniai / a icles daLia sVide skienė Ins i u o de lenguas Lie u ių Di ecciones de in es igaciones Cien slinių: onomas ika ( ik inių žodžių da ybos, kilmės y imai). Ma ijaMPoLės aPsk i ies asMenVa dinės kiLMės ag oniMų da ybos b uoŽai cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o ag onyms o an h oponymic o igin in Ma ijampolė coun y ano acija en el a ículo dada de allada del pe íodo in e cuka io del condado de Ma ijampolė de uno poklasio pano a džių (ag onimų), susi o ma usių de pe sonas, apelia y pe sonalidad de nomb es, e non. ag onimas daybos pun o de is a in es igados aplicadosus anden a djiam i i compues ada clasi icación, según la cual asignados en p ima ios y secunda ios, y las úl imas en edinius (p iešdėlių, p iesagų, galūnių), sudu inius y sudė inius. aiškinan kilmę, se busca como ikslesnio undamen o de la palab a (e imono), del cual kildinami, con el cual asociamos ag onimai. en e los úl imos apa en emen e p edominan los nomb es pe sonales. in es igamame a eale ellos pueden se an o Li uanos ( ebe unkcionuojan ys o ya išnykę), an o polkų, pa o enain casos y okiečių leksikos ak as. anno a ion he a icle o e s a de ailed analysis o he o ma ion o place names (ag onyms) o one sub-class in he in e wa Ma ijampolė coun y, which ha e been o med ou o an h oponyms, appella i es names o pe sons, e hnonyms, e c. ag onyms a e examined in he con ex o o ma ion applying classi ica ion compiled o hyd onyms, by which hey a e di ided in o p ima y and seconda y, and he la e a e u he di ided in o de i a i es (wi h p e ixes, su ixes o endings), compounds and ph asal hyd onyms. esMiniai PalodŽias: in e uka io pe íodo, luga o a džiai, da yba, kilmė, pe sonales a džiai. keyWo ds: in e wa pe iod, place names, wo d-building, o igin, an h oponyms. ALL_62_63_make as.indd 97 2011.06.17 08:24:04 abajos de, en los que se p esen a a de allada opo a dzes de un poklasio, conc e a de egión o luga da ybos análisisé, esc i a pocos. Minė inos ilonos Mickienės 109137): de e mina p oduc i osísimos sus ipos 98 ac a Linguis ica daLia sVide skienė Li huanica LXIILXIII While cla i ying he o igin, he mos p ecise p ima y wo d (e ymon), om which he ag onyms a e de i ed and o which hey a e ela ed is sough . an h oponyms ma kedly p e ail among he la e . in he in es iga ed a ea, hey may be he ac s o he Li huanian (s ill unc ioning o al eady ex inc ) as well as o he Polish o in ce ain cases o he ge man lexis. 0. ĮVadas de hacía y más ecuen es uen es de o igen. en un a ículo sepa ado se publica el análisis de ag onimos del dis i o elšių (Mickienė 2006: 2730). así como discu ida oponimų clasee (Mickienė 2001) i ne ijos ba ku ės (ba ku ė 2008) dak a o dise acijos, ku iose i iama a ealinė oponimija. g e a ki ų oponimų klasių (subklasių) da ybiškai y- inė i elšių i joniškio ajonų ag onimai (ba ku ė 2008: 147–176; Mickienė 2001: ca ac e ís icos da ybos peculia idades. Las in es igaciones locales complemen a y el no e medio de Li uania ag onimų y imas (endzely ė 2004: 8089). En es e a ículo discu idos desde el pun o de ano au o ės, okie y inėjimai pa odo mik o egiono oponimų da ybos speci iką is a de da ybos, es uc u a, semán ica los ac ualmen e conocidos y exis iojan es joniškio, Pak uojo, Pas alio ajonų ag ogiminių y núme oas a ian es) se analizan en o o de su a ículo (endzely ė 2004a: 110). da ybos y pun o de is a de o igen alo a oponimai, au o esa eigim, ijos en odas las opo a des classeses: luga es de i iendas, de agua elkinių y zemė a džių. además, nimai. Šiau ės idu io Lie u os e i o ijos ie o a džiai su p iesaga -išk- (abiejų menė inos g asildos blažienė a ículos, en los que se analizan ki pėnų d a o campos de nomb es (blažienė 1986: 3742) así como se epasan p ūsųyno ecopilos cap ados campos de, me os, klonių, miškų, kal ų, caminos y o os obje os de nomb es (blažienė 2005: 2741). Šiuos oponimos, ecopilados de esc i iones uen es, au o ė p opone llama zemė a džiais o nomb es de luga es no encien es. sla as lenguas oponimicas e minos sis ema en u ilizado el é mino in e nacional ag onmas una de las oponimų especies nomb i i. es ski ines zemios, ie as sklypų, plo as, a imų, di ų, laukų, uožų a dai (g . άγρος laukas, a imas) (Podolʻska ja 1978: 27). uin en mención lo que en es e a ículo se á discu ido uno poklasis localo zów, į a diján y amce os panašius obje os de la supe icie de la ie a (a imus, abajamas zemes, su as, ganyklas, me as, sklepus, zemes y e c.), o ag onimus, adelan e consecu i amen e usado el é mino ag onimas. P e eque idos sinónimicamen e se u ilizan e mininos ie o a dis, oponimas. Se c ee que con inuando in es igando an o de apelia i os, como de o os opo a džių de i osos ag onimus, discu iendo los más ecuen es modos de apa ición da inių, haciendo conclusiones sob e sus doi as p incipales endencias y k ., s ilis iniais ALL_62_63_make as.indd 98 2011.06.17 08:24:04 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 99s aipsniai a icles sume imais, sin ya menė ų, se usa á el é mino zemė a dis (zemė a džiai) es eu ąja signi ica1. / s aipsnis pa ašy as ie ų a dų (ag onimų) kilmės pag indu, . y. jame pa ei- kiami os pačios kilmės2, be į ai ių da ybos ipų bei būdų ie o a džiai. Pi miau- si p esen an p ima ias y plu iskai iniai ag onimai, después de ellos odos an iniai p iesagų, p iešdėlio ediniai, sudu iniai i sudė iniai ag onimai3. okiu būdu sie- galūnių, kiama explayaškin i du an e in e uka io del idioma i iosios zap ašy ų asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos polinkius. se in en a de e mina en es e a ículo las peculia idades de los ipos y mane as de da ía mencionados a eale, qué p ecesos se u ilizan al compone p ecesagiones edinos, cuál es su da uma, se a a de iz yškin i sandū os y sudėjimo mane a cons i uídos ag onimų da ybos polinkius y e c. kildimas ag onimus de nomb es pe sonales, los úl imos se busca p incipalmen e en el an oponimijos šal iniuose – Lie u ių pa a džių žodyne (LPŽ), Lie u ių a dų kilmės dicciona io li uanos (LVkŽ5), zigmo zinke ičius monog a ía Li huanian pe sonal names in odykle , cuando sea necesa io apelia i o, e nonimismo y o os casos simila es. pa icula men e impo an e uen e, sopėmęs econs uidos nomb es pe sonales, es abėcėlinė his ó icas nomb es pe sonales ka o eka, gua dada en el ondo del ins i u o de la lengua Li uania Va dyno sec o io (iak). se la u iliza on 48 ocasiones (~7%). p ecisamen e es os nomb es pe sonales sankaupa ap o echasi ambién en onces, cuando hubo que undamen a econs uido nomb e pe sonalį4, esul a isį del apella i o nomb e, nusakančio ama , kilmę, exapidos, budo ca ac e ožus o e c., pag indu (Dese nikowa, Kalwis, Kaameks, K ewcius, Kud ys, Ryma , Szal yz, ziauciowa y k .). 1 Todas Ma ijampolė apsk i ies de un alsčiaus luga o lje según ing esa íamos obje o ipo au o ía (s ide skienė 2005: 94) ue suski s y i en es s ambias g upos: anden a džius, luga es de habi a i os y di e sos o os supe icie de la ie a obje os (a imų, aukš umų, di bamų zemių, di ų, duobių, du pynų, gany, kalnų, kal ų, kelių, laukų, pieumų, miškų, lyg ų, isų, akų e c.) k us. Los úl imos opo a dzos, i.e. su o alidad, en el a ículo ue on llamados ie as a džiais, c eyendo que es e é mino mejo desc ibe los nomb es cie os del elie e de la ie a an o s ambesnius (d imonimus, o onimus y k .), an o smulkesnius (ag onimus, d omonimus y k .). Se c ee que es a disposición se espe a á ambién en el u u o. el é mino ie aė a dis se á u ilizado an o en la más amplia (hablando sob e la supe icie de la ie a un obje o de o alidad), an o y es eu ąja (hablando sob e una de los opónimos subklases ag onimų unidades ) signi icados. 2 pun o de is a de o igen ag onimas se asignan a aiškias de o igen (kilusius de pe sonajes, kilusius de apelia i ines nomb es de pe sonas) así como posibles d ejopos de o igen. 3 Laikomasi aleksand o Vanago ob as anden a džių in es iga i compues as es uc u ū ines-g ama icas clasi icaciones (Vanagas 1970: 25). 4 g an a ención al es udia ag onimos de o igen pe sonalnomís ica se asigna an o apelia i os y onimų, de los cuales ellos conducidos, an o míchos es udiados ag onimų da os de p opulsión. econs ui los nomb es pe sonales suelen basa se en el mismo a eale o al lado de él en los luga es si uados ijos his ó icos nomb es pe sonales ( ambién é. 3 capí ulos). ALL_62_63_make as.indd 99 2011.06.17 08:24:04 nomb es. es o aumen a la alo de ma e ial 100 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII be jau minė ų a ejų, s a būs i ki i, kai ekons uo ą e imoną bu o galima pag įs i ik u ė ais is o inės an oponimijos duomenimis, . y. neišlikusiais asmen- publicándose. además, muchos del a ículo desc i o ag onimų o igen de los acla imien os publicada po p ime a ez. un es udio mos ó que buscando nomb es pe sonales, apelia i íes nomb es de pe sonas o e c. base a la palab a base (e imonui) bassi ambién menė ini lenkų (28 ~4%)5, pañeanos casos y okiečių (4 ~0,6%) uen es de nomb es pe sonales. aigi nomb es pe sonales, de los cuales kildinami du an e el in e uka io insc ibi Ma ijampolės apsk i ies no solo lie u ių, sino y lenkų6 o okiečių nomb es ag onimai, unkcionuoja ne ik lie u ių, be i minė ų kalbų a dynuose – ai y a pe sonales. la a ención ina a los ag onimos análisis se basa en 725 insc ipciones de ai, kad a ojan są okas lie u ių, lenkų, okiečių asmen a džiai, u ima gal oje lie u ių, lenkų i okiečių asmen a džių isuma, o ne gene inė jų kilmė7 . opo a des, ijadas en el pe íodo en euka io illikoje ma ijampolės apsk i i alsčių8. se explica en 627 a ículo di e en es los dia ibes y o igen (pasika ojancias leksemos esuda o ~13% (98 n .)). Se conside a, que anuncian undamen os palab as (e imonai) pod ían se conside adas y en es e a ículo analizábamos zauomazgos de la e imología de los locales, las cuales complemen a ían o incluso apoya ían aún no es i as o as explicaciones de o igen de Li uania. en el a ículo anuncian del i a lengua insc ibi au en iški ie aė a džiai, sus ki čiación y sexos a ian es. si en euka io da os luga o a dis no esuki čiuo as o su ki chiación neaiškus, nepa inimas, en a ículo él neki čiuojamas. Jun o a cada opónimo se p opo cionan e e encias de los obje os adjudicados y su localización9. Después de ellos, explicado el o igen ag onimo, sólo en casos aislados10, con el in de e i a la epe ición, se p opo cionan e e encias de uen es. Es e es udio de oponymía a ealinesa comienza po análisis de p ime os y múl iplescai ines ag onimos. 5 En es e y o os casos, los esul ados del es udio con el in de exp esa no sólo núme os, sino ambién po cen ajes, skliaus as p ime o se indica el núme o ep ezen an ų, as b ūkšnio p ocen inė núme ous iz aška. 6La p ime a a ención al capoxnio de oponimos li uanos, a es iguan e de la es echa in e elación li uanos y polkų onomija, señaló Vi alija Maciejauskienė (Maciejauskienė 2006: 218236). onomas ė desc ibió polkų apellidos y o os nomb es pe sonales impo ancia explici ando la pa e Li uano ie o a džių žodyne ( oliau LVŽ) p esen ados kilmę ie o a džių. 7 Más amplamen e z . Maciejauskienė (1997: 108109). 8 Po más sob e da os en euka io Li uania anke os é. s ide skienė (2005: 93). 9 em asi ya suda y ais LVŽ su inimien os sú a an e io . ecopinos (žodynų) así como de es as lenguas apelia i ės leksikos ā dynų, cuyos muchos son 10 eikiama abėcėlinės is o inių asmen a džių ka o ekos, saugomos Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iaus onduose, nuo oda, ku ią a i inka san umpa iak, kele o lenkų i okiečių an oponimijos plu ia omías, e e odas. las co espondien es lis a de ab e umpos se p esen a al inal del a ículo an e o as uen es e e idas. ALL_62_63_make as.indd 100 2011.06.17 08:24:04 con giminés cambio. insc ibi -a y -ė(s) galūnių ediniai, kilę de nomb es pe sonales: Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 101s aipsniai a icles / 1. iŠ asMenVa dŽių kiLę ag oniMai Ma ijampolės condis i o io de ellos insc i o 549 (~76% de odos los oponímes seleccionados pa a el es udio). 1.1.Las ag onimas p ima ias ellas se conside an ag onimas aún no ingiujadas en el p oceso de ha yba de o man es adicionales. Es os opo ie zos adecua ús a los nomb es pe sonales, de los cuales edamos: Ba bã a p . Lb : a d. *Ba ba a, plg. lenk. . Ba ba a (siP 44), lenk. p d. Ba ba a (snP i 171); Bagdžius p . gdl: p d. Bãgdžius, Bagdžiùs11; B ùžikas lg. V : p d. B ùžikas12. plu iskai inis, llamado el plu alia an um, ag onimas зафиксированный один. su indicado o mal de daybos es núme o: Duõbiniai p . Ld n: p d. Duõbinis. 1.2. Vediniai 1.2.1. galūnių ediniai. Šių edinių de i acinis požymis galūnė, ku i y a susijusi -a: Kasčiuk-a p . igl: p d. Kasčiùkas; -(s): Al ė išk-ė p . kl : a d. *Al i iškis, plg. a d. S anislaum Alwiciekai is 1631 (iak); Ba anaũsk-ė p . kl : p d. Ba anaũskas o pan. ; Delnick-ė p . P n: p d. Delnckas; Gõ lib-ė p . gdl: p d. Glibõ is; G an-ė p . igl: p d. G ainỹs; G n-ė p . igl: p d. G nius; Rol- p . k sn: p d. Rolỹs; Šma lak-ės p . P n: a d. p d. šeškáuskas *šma lakas a pan., plg. a d. Ju gis Szmo lak 1629 (iak); Šeškausk-ė p . kl : o pan. 1.2.2. P iesagų ediniai. sus da ybai se u iliza 20 p eesagos (cuičiando biais gimnis y núme os a ios): 14 Li u iškos (bal iškos) de o igen -ai ė, -ėlis, -iena, -ienė, -ija, -inė(s), -inis, -ynė, -iškė(s), -iškiai, -iškis, -lė, - y 8 de o igen sla iškos -anas, -auka, -okas, -a as, -ča aizna, -enk-, -k-, -o a. ag onimas se siguen p opo cionando abėcėliškai, según apéndices: -ai ė: Dibšk-ai ė p . Lb : a d. *Dibiška a pan., plg. a d. Dibà (zinke ičius 2008: 576), lenk. p d. Diba (snP ii 423); y K a uk-ai ė a . V : a d. *K a ukas a pan., plg. p d. K a iùkas; -anas: Kališ-anas a . kl : p d. Kalšius; 11 Pie a nomb e pod ía se conside ado y galūnės -(i)us ediniu de p d. Bagdỹs. 12 Lygumos nomb e, al pa ece , pod ía se in e p e ado y como p eesagos -ikas edinys de p d. B ùžas. ALL_62_63_make as.indd 101 2011.06.17 08:24:04 102 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII -auka: Nan-áuka d . Ld n: p d. Nanis, Nanỹs; -a a: Scin-a à p . Lb : a d. *Scina a e c., plg. p d. Scnskas; -čizna: Dumaše -čzna a . P n: a d. *Dumaše as a -a as: Kaspe -ã as p . Lb : a d. Kãspe as; e c., plg. (?) us. p d. Du- ma sho (sa ii 364), p d. Dumãšius; -is: Ma yn-lis p . Ld n: a d. Ma nas; -enk-: Zõj-enkos gn., p . kl sie inas con lenk. a d. Zoja (siP 432433); -iena: Glambok-iena p . igl: p d. Glambokas; Kabak-iena d . kz : p d. Kãbakas; Palcijon-iena p . igl: a d. *Palcijonis a pan., plg. p d. Palco; -ienė: Aud-ienė d . kz : a d. *Audys a pan., plg. lenk. p d. Auda (snP i 94), p d. Audckas; -ija: G ič-ijà p . igl: p d. G čius; -inė(s): Ab om-nė d b. m .j: a d. Ab õmas; Aiduk-nė d b. ž., p . igl: p d. Aidùkas a pan. ; A minai -nė d b. m .j: p d. A minái is; Bende -nė p . M j: p d. Beñde is; Bielsk-nė p . M j: p d. Belskis a pan. ; Boguš-nė d b. m .j: p d. Bògušis a pan. ; B ažùk-inė p . gdl: p d. B ažùkas; Bu -nė p . P n: a d. *Bu ys a pan., plg. p d. Bu nskas; Cimbol-inė p . kl : p d. Cimbolà a pan. ; Did al-nė d b. m .j: p d. Dd alis; Di gėl-inė p . kl : p d. Di gla a pan. ; Dulsk-nė p . Ld n: p d. Dùlskis o pan. ; Eiduk-nė d b. ž., p . igl: p d. Eidùkas; Ga ėn-nė d b. m .j: p d. Ga nas; G am-nė d b. m .j: p d. G ãmas; Juodešk-nė a . kl : p d. Juodeškà; Kaz-nė p . Ld n: . Kazỹs; Kėle -nė d b. m .j: p d. Kle as; Kulbok-inė p . igl: p d. Kùlboka; Kunk-inė d b. ž. kz : p d. Kùnkis o pan. ; Lapinsk-nė a . gdl: p d. Lapnskas a pan. ; Lãsa -inė p . b b: p d. Lasa à; Lasa ič-inė d b. m .j: p d. Lasã ičius; Leb-inė p . V: a d. *Leibys a pan., plg. a d. And eæ Leybus 16851731 (iak); Lukš-inė p . V : p d. Lukšỹs a pan. ; Mliauck-inė d b. m .j: p d. Miliáuckas a pan. ; Mu ašk-nės p . kz : p d. Mu aškà; Õkn-inė p . b b: a d. *Oknys a pan., plg. lenk. p d. Okna, Okno (snP Vii 40); Palčak-nė p . Ld n: a d. *Palčakas a pan., plg. lenk. p d. Palczak (snP Vii 166); Pap ock-nė p . Lb : p d. Pap òckis a pan. ; Pe ušk-nė d . M j, Pe ušk-inė a . Šil: p d. Pe uškà; Popie -nė p . gdl: p d. Põpie a; Raduš-nė d b. m .j: p d. Radùšis; Radz il-nė p . b b: p d. Radz ila; Ru kausk-inė a . b b: p d. Ru káuskas plg. p d. a pan.; Senk-nė a . M j: p d. Señkus; Speč-inė p . kz : a d. *Spe čius a pan., Speskas; S o koj-inė p . kz : a d. *S o kojis a pan., plg. lie. s ó as, -à ‚ aumeningas, s ambusʻ i lie. kója ‚única de po ines pa es del cue po, po las cuales homb e o algún o o c ia u a aʻ, más plg. p d. S alakójis; Šmučk-nė p . kl : a d. *šmučkus, plg. lenk. a d. Smucka, Smuczak (snP Viii 534), Szmuc (snP iX Tad-nė p . M j: . Tãdas, plg. p d. Tadáuskas; Vizba -nė (‖ Vizba pie ė) p . igl: 310); p d. Vzba as o pan. ; Žaliausk-nė p . kl : p d. Žaliáuskas o pan. ; Ži k-nė d . M j: p d. Ž kus; ALL_62_63_make as.indd 102 2011.06.17 08:24:04 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 103s aipsniai a icles / -ynė: Ab om-ỹnė ( Žydỹnė) l. M j: a d. Ab õmas; Alabu d-ynė d . V : p d. a pan. ; Alabù da; Aleksai -ỹnė a . kz : p d. Aleksái is; Ališausk-ỹnė p . ss: p d. Ališáuskas And iulai -ỹnė d b. ž. Ld n: p d. And iulái is; And iuš-ỹnė ( Bačỹnė) a ., p . kz : p d. And iùšis; An an-ỹnė a . kl , d . M j, p . kz : . An ãnas; A ižien-ỹnė d . ss: p d. A ižiẽnis o pan. ; Ažuolai -ỹnė p . ss: p d. Ažuolái is; Babijon-ỹnė ž. V : p d. Babijõnas; Bace ič-ỹnė a . kl : p d. Bacẽ ičius; Bač-ỹnė Bal ukon-ỹnė a ., d b. m .j: p d. (‖ And iušỹnė) a ., p . kz : p d. Bačỹs; Bal ai -ỹnė d b. ž. kz : p d. Bal ái is; Bal ukónis; Baluk-ỹnė d . ss: a d. *Balukas a pan., plg. p d. Balukẽ ičius; Ba isausk-ynė d b. ž., p . kz : p d. Ba isáuskas; Ba kausk-ynė p . kl : p d. Ba káuskas o pan. ; Ba ušk-ỹnė p . igl: p d. Ba uškà; Baumon-ynė l. ss: p d. Baũmonas; Bazil-ỹnė a . kz , p . igl: p d. Baslius; Belick-ỹnė d . ss: p d. Belckas; Bubel-ynė p . ss: p d. Bùbelis; Bùčai -ynė d . ss: p d. Bučai is; Bučinsk-ỹnė d b. m .j: p d. Bučnskas o pan. ; Ca -ỹnė a . kz : a d. *Ca ys a pan., plg. lenk. p d. Ca is (snP ii 13); Či insk-ỹnė d ., p . ss: p d. Či nskas o pan. ; Damansk-ỹnė p . kl : p d. Damánskas o pan. ; Degu -ỹnė a . kz : p d. Degù is, plg. lie. degù is, - ‚ėkas degu ą dega, él e čiasiʻ; Dem binsk-ỹnė d ., p . ss: p d. Dembnskas; D augel-ỹnė a ., p . kz : p d. D augẽlis; Do yd-ynė a . Šil: a d. Dõ ydas; Dubck-ynė d ., p . ss: p d. Dubckas a pan. ; Fe enc-ỹnė p . kl : p d. Fè enca a pan. ; F ank--ỹnė p . kz : p d. F ánka a pan. ; Ga kausk-ỹnė d . kz : p d. Ga káuskas; Gelež-ỹnė p . kl : p d. Gelẽzis; Gi ai -ỹnė d ., p . M j: p d. Gi ái is; G ažul-ỹnė p . kl : p d. G ažùlis; G ig-ỹnė d . ss: a d. G gas; G in-ỹnė p . M j: a d. G nius; G i-škỹnė l., p . Lb : p d. G iškà; Gu ausk-ynė d b. ž. kz : p d. Gu áuskas o pan. ; Jakai -ỹnė l. Lb : p d. Jakái is; Jakš -ỹnė d . ss: p d. Jãkš as; Janulai -ỹnė d b. m .j: p d. Janulái is; Janu -ỹnė l. ss: p d. Janù is; Jãsai - -ynė d . ss: p d. Jasái is; Jaudeg-ỹnė a . M j: p d. Jáudegis; Je -ỹnė d . M j: p d. Je ỹs; Jes-ỹnė p . ss: p d. Jesỹs; Jon-kai ỹnė d . Ld n: p d. Jonkái is; ss: p d. Jukšas o pan. ; Jusel-ỹnė d b. m .j: Ju g-ỹnė d b. ž. kz : . Jù gis; Jū -ỹnė d ., p . igl: p d. J as; Ju gele ič-ỹnė d b. ž. Lb : p d. Ju gelẽ ičius; Ju gel-ỹnė d . M j: p d. Jugelis a pan.; Ju kš-ỹnė d . p d. Jùselis; Ju-škynė d . igl: p d. Juškà; Kačion-ỹnė p . ss: p d. Kačiónis o pan. ; Kaspa ai -ynė d b. ž. kz : p d. Kaspa ái is; Kazl-ỹnė a . kz : p d. Kãzlas; Ke u -ỹnė a ., d . kz : p d. Ke ù is; o e c., plg. a d. And eæ Leybus 16851731 (iak); Lis apedsk-ynė Kons an -ynė d b. ž. kz : a d. Kons an nas; K ie kausk-ynė a . kz : p d. K ie - káus kas a pan.; Lazausk-ynė a . Šil: p d. Lazáuskas; Leib-ỹnė d . ss: a d. *Leibys p . kz : p d. a d. Ma ùkas; Mauš-ỹnė l. Ld n, p . M j: a d. *Maušis a pan., plg. a d. Lis apẽdskas; Mač-ỹnė d . ss, d b. ž. kz : p d. Mačỹs; Ma uk-ynė d b. ž., p . kz : Woiciech Mauszas 1662 (iak); Mažė -ỹnė d b. ž. ss: p d. Maž is; Meje -ynė sklp. V : p d. Mej a pan. ; Mendel-ỹnė p . Lb : p d. Meñdelis; Migausk-ỹnė l., p . kl : p d. Migáuskas a pan. ; Miliausk-ỹnė ( . Miliauc kỹ nė) d b. m .j: p d. Miliáuskas a ALL_62_63_make as.indd 103 2011.06.17 08:24:05 104 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII pan. ; Minuk-ỹnė d . M j: a d. *Minukas, plg. daLia sVide skienė p d. Miniùkas; Mokol-ỹnė d b. m .j: p d. Mõkola a pan. ; Mo iej-ỹnė d b. ž. kz : . Mo iẽjus; Na ik-ynė p . Šil: p d. Na kas; Neimon-ỹnė d b. ž. ss: p d. Nemonas; Oliad isk-ỹnė p . M j: a d. *Oliad iskis, plg. p d. Òlis i lie. d skis, -ė, d skius, -ė ‚sud iskęsʻ; Ol-ỹnė d ., p . M j: p d. Òlis; Pilyp-ỹnė p . kl : a d. Pilpasỹ; Plẽčkai -ynė d b. m .j: p d. Plečkái is; Rapuk-ynė p . kz : a d. *Rapukas, plg. a d. Daniel Rapukienas 1678 (iak); Raudon-ynė p . kl : p d. Roudonis o pan. ; Raul-ỹnė d b. ž., p . kz , sklp. M j: a d. Raũlas; Ražansk-ynė a ., p . Šil: p d. Ražánskas; Rubinsk-ỹnė d . V : p d. Rubnskas a pan. ; Rupeik-ỹnė d b. ž. kl : p d. Rupekis o pan. ; Rūšk-ynė d b. ž., p . kz : p d. Rūškỹs; Ru kausk-ynė d b. ž., p . kz : p d. Ru káuskas o pan. ; Senk-ynė d b. ž., p . kz : p d. Señkus; Sil es -ỹnė d ., p . M j: . Sil ès as a pan. ; Skink-ỹnė d b. m .j: p d. Skiñkis, Skinkỹs; Skuč-ỹnė d b. ž., p . kz : p d. Skùčas a pan. ; Smail-ỹnė a . kz : p d. Smailỹs; Smalensk-ỹnė d b. m .j: p d. Smalénskas; S alakoj-ỹnė d . ss: p d. S alakójis; Šab-ỹnė p . ss: p d. šãbas; Ščiuk-ỹnė p . kl : p d. ščiukà o pan. ; Šme k-ỹnė p . kz : a d. *šme kys a pan., plg. lenk. p d. Szme k, Szme ka (snP iX 306); Šna sk-ỹnė ( . šna ckỹnė) a ., p . kz : p d. šná skis; Šneide -ỹnė p . kz : p d. šnede is; Šumausk-ynė d . Šil: p d. šumáuskas o pan. ; Tamoš-ỹnė l. M j: a d. Tamõšius; Tapu -ỹnė d ., p . ss: p d. Tapu ỹs; T ausk-ỹnė a . kz : p d. T aškáuskas; Ulčinsk-ỹnė d . ss: p d. Ulčnskas o pan. ; Vai ke ič-ỹnė d . ss: p d. Vai kẽ ičius; Vasiliausk-ỹnė p . Lb : p d. Vasiliáuskas o pan. ; Veličk-ỹnė d . igl: p d. Veličkà; Vilimai -ỹnė d . ss: p d. Vilimái is; Vi bick-ỹnė d b. m .j: p d. Vi bckas; Vyšniausk-ỹnė d . ss: p d. Vyšniáuskas o pan. ; Zelik-ynė a ., p . kz : a d. *Zelikis a pan., plg. lenk. p d. Zelik (snP X 476), ambién plg. a d. Beniamin Zelikewic 1810 (iak); Žeb ausk-ỹnė d . ss: Žeb áuskas a pan. ; -inis: Bazil-nis d . ss: a d. Bazlius; -iškė(s): Ab õm-iškė p . gdl: a d. Ab õmas; Adõm-iškės p . Ld n: a d. Adõmas; Aino -iškės p . P n: p d. Ainõ is; Akl-iškė p . Ld n: p d. Akẽlis; Aksón-iškė d b. Ap aim-iškė p . kl : a d. *Ap aimas, plg. a d. ž. kl : p d. Aksónas; Aleksyn-iškė a . Šil: p d. Aleksnas; Ančiõ -iškės p . Ld n: a d. *Ančio is a pan., plg. p d. Jančio a, lenk. p d. Ancza (snP i 44); An džión- -iškė p . Ld n: a d. *Andžionis, plg. a d. Ch is opho us Andzionis 1679 (iak); Apa kin-iškė a . Šil: a d. *Apa kinis a pan., plg. us. p d. Апаткин (sa i 370); Eph aim (siP 322); Ašmin-iškė p . P n: a d. *Ašminis a pan., plg. Ma hias Aminskas 16851731 (iak); Úmon-iškė d . M j: p d. Úmona, Úmonas; Ausen-iškė a . ss: p d. Ausẽnas; Bagdõn-iškė a . kl : p d. Bagdõnas; Bagdž-škė p . igl: p d. Bãgdžius a pan. ; Balin-iškė p . kl : p d. Balnas; Bak-iškė l., p . kl : p d. Bakus a pan. ; Bal ok-iškė p . Šil: p d. Bal ókas; Bal ái -iškė a . k sn: p d. Bal ái is; Ba bn-iškė d b. m .j: a d. ALL_62_63_make as.indd 104 2011.06.17 08:24:05 *Ba bėnas, plg. . Babė; Bá el-iškė d b. ž. kl : p d. Bá elis; Bau -iškė p . kl : Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 105s aipsniai a icles a d. *Bau us a pan., plg. a d. / Ca ha inam Baw ucia 16911672 (iak); Bazil-iškės a . Šil: p d. Bazlius; Belgi d-iškė d . P n: p d. Belgi das; Bend ã-iškės d ., d b. ž. Lb : a d. *Benda is a pan., plg. a d. Ma inus Benda is 16521672 (iak); Bendo ai -iškė d ., p . b b: p d. Bendo ái is; Benedk -iškė gn. k sn: . Benedk as; Be gel-iškė p . kl : p d. Begelis o pan. ; B -iškė p . gdl: p d. B is; Beno -iškė d . k sn: p d. Beno a a pan. ; Bielẽ ič-iškė d ., p . gdl: p d. Bielẽ ičius; Bgel-iškė p . kl , p ., sklp. Ld n: p d. Bgelis; Bilbõk-iškė p . Lb : p d. Bibokas; Biž-škė p . Ld n: p d. Bižỹs; Blionc- -iškės d ., p . kz : a d. *Blioncius a pan., plg. (?) p d. Bliònskis; Bòbin-iškė a ., p . kl : p d. Bòbina a pan. ; Bo -iškė l., p . gdl, p . kl : p d. Bo iỹus; B adž-iškė p . k sn: a d. *B aidžius a pan., plg. a d. Nicolaus B aydzius 1604 (iak); B aũk-iškė d . kl : p d. B aukỹs a pan. ; B l-iškė p . Lb : p d. B lius; Bukaun-iškė p . igl: a d. *Bukaunis a pan., plg. (?) p d. Bukã ičius o pan. ; Bulo -iškės p . igl: p d. Bùlo a a pan. ; Buñk-iškė p . kl : p d. Bunkis a pan. ; Čepùl-iškė p . k sn: p d. Čepùlis; Dapkiūn-iškė p . kl : p d. Dapkinas; Denkẽ ič-iškė a . Ld n: p d. Denkẽ ičius; Ddbal-iškė p . Lb : a d. *Didbalis, plg. p d. Ddžbalis; Dmš-iškė p . Ld n: p d. Dmša; D ángin-iškė l., p . gdl: p d. D ánginis; Gam-iškė a . b b: p d. Gamus; Galn-iškė p . kl : p d. Galnis; Ga n-iškė sklp. kl : p d. Ga nas; Géldo -iškė p . ss: p d. Géldo as a pan. ; G g-iškė p . kl , G ig-iškės a . ss: a d. G gas; G igon-iškė d . Šil, sklp. P n: p d. G igónis; G ūb-iškė a . Ld n: a d. *G ūbis a pan., plg. (?) p d. G ùbis, G ubỹs; Gu e ič-škė a . k sn: p d. Gu ẽ ičius; Ìl-iškė p . P n: p d. Ìlius; Yl-iškės p . P n: p d. Ýla; Yman -iškė p . V : a d. *yman as a pan., plg. a d. P n: p d. Jakučiónis; Jenkel-iškė p . k sn: p d. Jenkelis; Kačiùl-iškė a . b b: p d. Kačiùlis; Kald-iškė a . Ld n: p d. Kalėdà; Kamenč-škė p . Lb : a d. *Kamenčius Iman (siP 178); Ind-iškė p . kz : p d. Ìnda; I oš-iškė p . kl : a d. *I ošius a pan., plg. p d. I oškà; Jùc-iškė p . kl : p d. Jùcius a pan.; Jakučion-iškė sklp. a pan., plg. (?) lenk. p d. Kamienczak (snP iV 461); Ka al-iškė p . kl : p d. Ka ãlius; Kã a -iškė d ., p . M j: a d. *Ka a is, plg. a d. S anisław Ka a unes 1638 (iak); Ka aliauč-iškė (< *Ka aliauciškė < *Ka aliauckiškė < *Ka aliauskiškė) p . Ld n: p d. Ka aliáuskas o pan. ; Kazel-iškė p . igl: a d. Kazẽlis; Kazlaũč-iškė (< *Kazlaũciškė < *Kazlaũckiškė < *Kazlaũskiškė) o. V : p d. Kazlaũskas o pan. ; Kaž-škė l. M j: p d. Kažỹs; Ki iẽl-iškė p . kl : p d. Ki iẽlius; Kisiẽl-iškė p . kl : p d. Kisiẽlius; Kubelč-iškė (< *Kubelciškė < *Kubelckiškė < *Kubelskiškė) o. gdl: p d. Kubélskas o pan. ; Kùdab-iškė p . kl : p d. Kùdaba; Kuk-iškė d ., p . kz : p d. Kùkas; Labùl-iškės p . Ld n: p d. Labùlis; Lang-iškė d . V : p d. Lángis; Lank-škė p . kl : p d. Lankis; Lã -iškė d . V : p d. La ỹs; Lebed-iškė sklp. P n: p d. Lebedỹs a pan. ; Leimon-iškės d b. ž. igl: p d. Lemonas; Lenc-iškė d b. ž. b b: p d. Lèncas; Lie ù n-iškė a . Ld n: a d. *Lie u nis a pan., plg. p d. Lie u nikas; Lipinč-iškė (< *Lipinciškė < *Lipinckiškė < *Lipinskiškė) d . gdl: p d. ALL_62_63_make as.indd 105 2011.06.17 08:24:05 ečiau habamos g upos ag onimai 112 ac a Linguis ica daLia sVide skienė Li huanica LXIILXIII Mažai p oduk i ūs galūnių ediniai (10 ~2,5%), an esdėlio edinys insc i o sólo uno. o manomi sudū imo (134 ~24%)18 y sudėjimo (20 ~4%) mane a. sin adicionales medios de aena cons i uídos ag onimos egis ada poca (4 ~0,7%). 2. iŠ aPeLia yVinių asMenų PaVadiniMų kiLę ag oniMai Ma ijampolės coma cai í de ellos insc i o 76 (~10% de odos los oponímes seleccionados pa a el es udio). apelia i os nomb amien os de pe sonas, de los cuales, manoman, su gió en es e capí ulo analizándose ag onimai, nusakomas ama as, ocupėmish, ismaizdos, būdo b uožai, kilmė (e nonimai)19 y k . según es o y o denan las subcy as. da ybiniu aspek u es as ag onimas se asignan en g upos: p iminius, p eesaginius, sudu inius y sudė inius. P iesagų ediniai a eglan según p eesagų abėcėlė, dū inie según an ųjų sandų abėcėlę. compues os insc y ieji es a g upo ag onimai son sólo kilmininkiniai. odos ellos ienen posesy iné signi icado: el pelminado en ellos indica luga pe enecimien o a pe sona, dichoi ám apela i u (plg. sa ukynas 1963: 239). 2.1. de los apelai o ios nomb es de pe sonas, nusakančių ama ą, užsiėmimą o e c., kilę ag onimai 2.1.1. P iesagų ediniai: -ynė: Dak a -ynė a . Šil: lie. dãk a as ‚gydy ojasʻ, plg. p d. Dãk a as, Dak a is20; -iškė: G un ãk-iškė p . Lb ge maniškos kilmės ., sie inas con ok. g ün ock ‚gi ininkas, cazao ojasʻ (k ižinauskas 1992: 457); Kapi on-iškė p . k sn: lie. capi õnas ‚ g ado mili a ; ese g ado que iene el ca ine a ʻ. 2.1.2. sudu iniai ag onimai (dū inos): -bal-: Laũn-a-balė p . Ld n p obablemen e sie inas con lenk. łowny ‚ge as, apsuk us, ik us meške io ojas, caçao ojasʻ (sjP ii 818); S iẽlč-ia-balė p . k sn: lie. s iẽlčius ‚emžio ojas; eigulysʻ. 18 sob e la uen e de o igen delsandos secunda ios, sus p oduc i idad e e c. é. 19 sob e el é mino é. gai enis, keinys 1.3. (1990: 60, 208). 20 En es e y o os casos al compa ación se p opo cionan apelledas, susi o mbudas de los espec i os nomb es de pe sonas apelea i as. Según LPŽ, es udiamame a eale ellas nepapoli osas, pe o nues o a dyne unciona. ALL_62_63_make as.indd 112 2011.06.17 08:24:06 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 113s aipsniai a icles / 2.2. de los apela i os nomb es de pe sonas, p esakancios Todos insc ip i os iš aizdos, būdo b uožus a pan., kilę ag onimai loco a džiai p eesagų ediniai: -: Šmàkš-inė p . P n: lie. šmàkšas ‚plepys, a škalasʻ; -ynė: Kibyz-ỹnė p . M j: lie. kibyza ‚liesas, al o homb e; s yplaʻ; -iškė: Guogl-iškė sklp. P n: lie. guoglỹs ‚žmogus con ilgu sp anduʻ; Mu mul-iškė p . Šil: lie. mu mùlis ‚kas mu mándose, noaiškiai kalbaʻ, plg. p d. Mu mùlis. 2.3. de apelei i os nomb es de pe sonas, nusakančių kilmę (e nonimų) o e c., kilę ag onimai 2.3.1. Pi minis ag onimas insc i o uno: Cigankà p . Lb : lie. cigankà ‚čigonėʻ. 2.3.2. P iesagų ediniai: -(s): Dzūk-nė d . ss: lie. dzkas, - ‚ėdzūkų a mės ep esen an eʻ; P s-inė p . kl : lie. p sas, -ė21; Tuk-inė d b. ž. Ld n: lie. ukas, - ‘ė u kų au os žmogusʻ, plg. p d. Tukas; Žỹd- -inė a ., p . kz , Lb , sklp. Ld n: lie. žỹdas, -ė; -ynė: Žyd-ỹnė p . kl ; Žyd-ỹnė ( Ab omỹnė) l. M j: lie. žỹdas, -ė; -iškė: Moz -iškė d . P n: lie. moz as, -ė, plg. p d. Moz as; Žỹd-iškė a . kl ; d . gdl: lie. žỹdas, -ė. 2.3.3. Sudu iniai ag onimai (dū inos): -bal-: Cigõn-balės gn. b b: lie. cigõnas, -ė; Maskõl-balė p . kl , k sn: lie. maskõlis, maskõlius, plg. p d. Maskõlis; Moz -balė p . kl : lie. moz as, -ė, plg. p d. Moz as; P ancz-balė p . Lb , M j: lie. anczas, -ė; P s-balė p . igl, kz , M j: lie. p sas, -ė; Žỹd-balė 2 p . kl , p . k sn, Lb : lie. žỹdas, -ė; -da ž-: Žỹd-a-da žis a . gdl, Šil; Žyd-ã-da žis d b. ž. igl; Žyd-a-da žis d ., p . igl: lie. žỹdas, -ė; -kaln-: Maskõl-kalnis a . k sn: lie. maskõlis, maskõlius, plg. p d. Maskõlis; P ancz-kalnis d . kz : lie. anczas, -ė; -kapin-: P ancz-kapinės l. M j: lie. anczas, -ė; -ka -: Žỹd-ka is d . ss: lie. žỹdas, -ė; 21 pa a e i a pasicue jimien os, a menudo usados apelia i íes nomb es de pe sonas cigõnas, -ė ‚čigonų -ė au ybės žmogusʻ, maskõlis, maskõlius ‚ usasʻ, moz as, -ė ‚mozū ų e ninės g upės žmogusʻ, p anczas, ‚ acūzų au os žmogusʻ, p sas, - ‚ėbu usios eas e n P ūsijos, klaipėda k aš o gy en ojas, okie is; luu e onasʻ y žỹdas, -ė ‚žydů au ybės žmogusʻ signi icanzas adelan e en el a ículo (ž . 2.3) no denu odadas. ALL_62_63_make as.indd 113 2011.06.17 08:24:06 114 ac a Linguis ica daLia sVide skienė Li huanica LXIILXIII -lank-: Žỹd-lankė p . M j: lie. žỹdas, -ė; -lauk-: Žỹd-laukis a . b b: lie. žỹdas, -ė; - ais -: Cigon- ais is p . Šil: lie. cigõnas, -ė; Žyd-a- ais is p . kl : lie. žỹdas, -ė; -pie -: Cigõn-pie ė 2 p . b b: lie. cigõnas, -ė; Maskõl-pie ė p . Lb : lie. mas- kõlis, maskõlius, plg. p d. Maskõlis; Žỹd-pie ė 2 d . igl, 3 p . kl , p . Lb , 2 p . Ld n, p . M j, Šil, V ; Žỹd-pie ės p . Lb : lie. žỹdas, -ė; - e -: Žỹd- e is d b. ž., p . b b: lie. žỹdas, -ė. še šùpė M j (LueV 163): Žỹd-šešupė p . M j: lie. žỹdas, -ė. 2.3.4. compues os kilmininkiniai ag onimai: P anczų Kapa ž. P n: už ašy as ienas sudu inis pie os a das, ku io an asis sandas – upės a das lie. can czas, -ė y kapa; Žỹdo má gas d . Lb : lie. žỹdas, -ė y lie. má gas ‚žemės ma asʻ. 2.4. de o as apela i íes pe sonas pa adinimų kilę ag onimai 2.4.1. P iesagos -iškis ediniai: Bób-iškis p . M j: lie. bóba ‚escapizada muje ; muje sena, senėʻ, bõbė ‚boba, senėʻ; Ubag-iškis a . Šil: lie. ùbagas ‚elge aʻ. 2.4.2. insc i a uno ag onima cons i u i o de es e subg upo: -pie -: Meg-a-pie ė p . M j: lie. me gà ‚suaugusi iudecía muje , niña; úkininko, buožės con doma me gina abajinkė, samdinė, a nai ėʻ. 2.4.3. compues os kilmininkiniai ag onimai: Diẽdo ugienlė d . ss, Diẽdo ský nimas d ., p . P n los p ime os es imenos desde lie. diẽdas ‚pa é o mad e del pad e, abuelo; iejas homb e, senisʻ, an ieji dėmenys: ugienlė iz lie. ugienlė, plg. ugena ‚laukas, donde augo ugiaiʻ, sknimas de lie. sknimas ‚išskin a, esci i s a bosque luga ʻ; Ponių ais ẽ lis p . gdl: lie. ponià, plg. põnas ‚p i ilegijuo o luomo homb e; ico homb e, d a ionis a, dueño; el an i ión; kas abaja del abajo ísico, aldininkasʻ. es udio mos ó que de los apella i os nomb es de pe sonas su ę ag onimai más ecuen emen e se hacen median e sudū ía (48 ~63%). En es e capí ulo i ados sudu ines ag onimos los p ime os sandai en odos los casos apelia i os nomb es de pe sonas, los segundos (45 más a menudo 94%) isiog á icos, opog á icos é minos (balà, dažas, kálnas, kãpinės, lankà, laũkas, pe a, as as), o os (3 ~6%) nomb es de obje os elacionados con el en o no o con el homb e (-ka g ei sie inas ka i, kã ia, ko i, ko i, ne ian en un cue no o pie nas y po abinan , ẽ as, a im a pe- klis, g io a, daubaʻ). P oduk y iausi dū iniai su leksema balà i pe a an ajame sande (15 i 16 – po ~31%). Menús da ús en es a ag onimų g upée son ediniai (21 ~28%), en es e a eale odos ellos hace con p ensagos. P oduc i esnės posesy inę unción a liekančios ALL_62_63_make as.indd 114 2011.06.17 08:24:06 aún menos ag onimų cons i uye po modo Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 115s aigsniai a icles p iesagos -inė(s), -iškė, -iškis (8 – ~38%; 7 – ~33%; 2 – ~9%;); p iesagos -ynė edinių egis ada 4 ~19%. de adición (6 ~28%). Todos insc i os compues os luga eso a džai kilmininkiniai. se ha egis ado un ag onimas p imo dial. del apelia i íes nomb es de pe sonas su gidos a los in es igado a ealo ag onimams galūnių y an esdėlių ediniai no budingi. Ma ijampolės coma cai yje de ellos insc i o 100 (~14% de odos los oponímes seleccionados pa a el es udio). 3 . gaLiMos dVejoPos kiLMės ag oniMai Es os ag onimas pueden se asociados o con el nomb e pe sonal, susi o mado de el nomb e del apela i ino pe sona, o con el apela i ino nomb e de pe sona. pues o que ambas posibilidades de o igen son igualmen e espe ė inas, pueden se equi alen es, ellas y se p opo cionan g e a sepa ando una de la o a señal con a ual, eiškiančiu ‘ki a e us, posible kilmė de /ʻ. Opcionamien o ma ca p ecisamen e así lėmė el deseo e i a en el a ículo i in ecuen e de es e ocabula io de consumo. de nomb es pe sonales o de los nomb es de pe sonas apelia i as, unsakancien es su kilmę (e nonimų), kilusių ag onimų g upėje (ž . 3.3) au o ė p opo cionan p e e encia a la posibilidad apelia i a de explicación de o igen, que en muchos casos y p opo ciona la p ime a. al es ablece el undamen o palab a (e imón), g an a ención es á des inada an o del nomb e de pe sona apelia i o, como del nomb e pe sonal, de los cuales pod ían se edami ag onimai del condado de Ma ijampolės, a ealiniam papli imui. apelia i íes nomb es de pe sonas da os de p opulsión, como, po beje, y de o os comunes palab as (apelia i os), encon ándose Li u ias lengua dicodyne. Si es necesa io, como ya ha sido mencionado, es e ecu so de edición elec ónica y se u iliza. da os sob e los apellidos li uanos p opalimien o se busca LPŽ. sin emba go, acla ando es e seccionado oponimos o igen, mencionados uen es no hacasako. 20 casos (~20%) u o que pasi em i his ó icos nomb es pe sonales ka o eka. gene almen e econs ui los undamen os palab as se basan en el mismo a eale o al lado de él exis en es en luga es ijos u ė os da os de la an oponimía his ó ica, en es a ka o eką pa ekusiais (iš ašy ais) de muchosos pa apijai pe eneusiusių habi an es lis as, Lankeliškių pa apijos (Vilka iškio .) jung u egis acijos knygos22, nočios pa apijos k ikš o me ikų egis acijos knygos, k osnos bažny inių, Valkininkų senūnijos in en o iaus y o as uen es. 22 pa a la ca ac e ización de la uen e más amplamen e é. Maciejauskienė (2008: 138−140). ALL_62_63_make as.indd 115 2011.06.17 08:24:06 ac a Linguis ica 116 Li huanica LXIILXIII los compues os ag onimas de es a g upo son daLia sVide skienė sólo kilmininkiniai. odos ellos ienen posesy iné signi icado. El p ime dėme o es el da ybiniu aspek u ap a iamieji Ma ijampolės apsk i ies ag onimai ski iami į g upes: pi minius, galūnės i p iesagų edinius, sudu inius i sudė inius. P iesagų ediniai išdės omi pagal p iesagų abėcėlę, dū iniai – pagal an ųjų sandų abėcėlę. po mininko del nomb e pe sonal del ex p opie a io de su ma cada luga , o el po mininko en ellos indica la pe enencia del luga a pe sona, pasaky am apelia i u (plg. sa ukynas 1963: 238, 239). 3.1. de nomb es pe sonales o de apellea i ines nomb es de pe sonas, nusakančių ama ą, ocupėmimą a pan., kilę ag onimai 3.1.1. Pi minis (plu alia an um o mas) ag onima: Pinčiùkai p . kl : a d. *Pin- čiukas, plg. a d. Symon Pinczuk 1777 (iak) / lie. pinčiùkas ‚sielių pluk dy ojasʻ. 3.1.2. P iesagų ediniai: -: K iaũč-inė a . kz : *K iaučius, plg. a d. Adam K ewcius 1604 (iak) lie. k iaũčius ‚siu ėjasʻ; Launink-nė p . igl: a d. *Launinkas, plg. a d. Adam Łaunik 1625 (iak) lie. láuninkas(ykas) ‚ i šai is; anciano; seniūno padėjėjasʻ; -ynė: Bendõ -ynė p . ss: p d. Beñdo ius lie /. beñdo ius ‚kubiliusʻ; Dielinink-ynė d b. ž., p . kz : p d. Diẽlininkas lie /. diẽlininkas (-nykas) ‚len ų pjo ėjas, len pjū ysʻ; Ka il-ỹnė d ., p . M j: p d. Ka lius lie /. callius ‚ka ilų a esano, aisy ojas o endedo ʼ; Kubil-ỹnė a . kz : p d. Kublius lie /. kublius ‚kubilų abajado ; kubilos endedo ʻ; Rač-ỹnė d . Lb , d b. ž. kl , kz , p . Lb : p d. Rãčius lie. ãčius ‚medines agio de alles, a os abajado ʻ; Teko -ynė d ., p . ss: p d. Tẽko ius lie /. ẽko ius ‚cas ekina, d ožiaʻ; -iškė(s): Des nink-iškė ž. k sn: a d. *Desė ninkas o pan., plg. a d. Dese nikowa 16781693 (iak) Ba ba a lie /. des ninkas ‚šal yšius, seniūnasʻ; Gelãž-iškė p . k sn: p d. Gelãžius lie /. gelãžius ‚geležiusʻ; Kál -iškė p . Lb : a d. *Kal is, plg. a d. Kalwis 1630 (iak) Tomas lie /. kál is ‚cas e chiasi me alo kalimo o iʻ; Ka il-škė d b. ž. kl : p d. Ka lius lie /. callius ‚ka ilų a esano, aisy ojas o endedo ʼ; K ačũ-iškė p . Lb : a d. *K aučius a pan., plg. a d. Nicolao K aucius 1639 (iak) lie. k aũčius ‚siu ėjasʻ; Kubil-škė a ., ž. Ld n, Kubil-škės p . k sn: p d. Kublius lie /. kublius ‚kubilų abajado ; kubilos endedo ʻ; Kud -iškė d . P n: a d. *Kud ys, plg. a d. Ba łomiey Kud ys 1835 (iak) lie /. kud ỹs ‚ agis, agišius; sukčius, es a ado ; išdykėlis, padauža, nenaudėlisʻ; Kuko -iškė a . Šil: p d. Kù ko is lie /. kùko ius, - ‘ė i ėjasʻ; Kùme -iškė a . kl : p d. Kùme is lie /. kùme is ‚d a ininko o buožės empledomas als ie is, abajando po apa ą y emune ación en na u a; ALL_62_63_make as.indd 116 2011.06.17 08:24:06 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 117s aipsniai a icles da žininkas, sklypininkasʻ /; Mélnyk-iškė a . M j: p d. Mélnykas lie /. mélnykas ‚malū ni nin kasʻ; Mlina -škė p . kl : a d. *Mlina is a pan., plg. a d. And eas Mlyna apsileidęs, ne a kingasʻ; Puõdž-iškė p . Ld n: p d. 1675 (iak) / sie inas su lenk. młyna z ‚malūnininkasʻ (sjP ii 1013); Pakul-iškė sklp. P n: p d. Pakùlis / lie. pakùlius, -ė ‚kas e čiasi pakulomis; kas susi ėlęs, Puõdžius lie /. puõdžius ‚puodų di bėjasʻ; Ribõk-iškė p . kl : p d. Ribõkas lie /. ibõkas ‚ž ejys, žu au ojasʻ; Rmo -iškė p . k sn: a d. *Rimo ius a pan., plg. a d. Sebe hian Ryma 1552 (iak) lie. / mo ius ‚cas siu a pakink usʻ; T ečiõk-iškės 2 p . Lb : p d. T ečiõ kas lie /. ečiõkas, -ė ‚ als ie is, gobe nando ečdalį alakoʻ; -iškis, -iškiai: Bendõ -iškis p . k sn: p d. Beñdo ius lie /. beñdo ius ‚kubiliusʻ; Kál -iškiai 2 p . Ld n: a d. *Kal is, plg. a d. Kalwis 1630 (iak) Tomas lie /. kál is ‚cas e chiasi me alo kalimo o iʻ; Šiaučiùk-iškis p . M j: p d. šiaučiù qué lie /. shiauchiùkas ‚ba siu io sūnusʻ. 3.1.3. sudu iniai ag onimai (dū iniai): -bal-: Kažemk-a-balė p . k sn: a d. *Kažemėkas o pan., plg. a d. Pe y Każamekas 16911719 (iak) lie /. kažemkas ‚odų di bėjas, odminys, odininkas, odžiusʻ; k iaũčius ‚siu ėjasʻ; Mẽd iš--balė a . b b: a d. Med išas (zinke ičius 2008: 114) lie /. med išius ‚medžio ojas, medinčiusʻ; Skičẽ-balė p . igl: p d. Skiẽčius lie. K iauč-ia-balė p . kl : a d. *K iaučius, plg. a d. Adam K ewcius 1604 (iak) / lie. skiẽčius ‚skie ų di bėjas y pa da inė ojasʻ; -kaln-: Šal ỹš-kalnis a . k sn: a d. *šal yšius a pan., plg. a d. Simonis Szal yz 16851731 (iak) lie /. šal ỹšius ‚caimo seniūnasʻ; -lauk-: Va -laukis d . ss: p d. Va as lie /. a as ‚ o icial, i šai is alsčiaus ado aujan is ʻ; -ma g-: Šiauč-ma gis d b. ž. kz : a d. *šiaučius a pan., plg. a d. ziauciowa 1678 (iak) Helena lie. šiaũčius ‚ ba siu ys, ku pius ʻ; -pie -: Skedž-ia-pie ė p . Ld n: a d. *Ske džius, plg. a d. Lau en y Skie dziunas 1667 (iak) lie. skedžius ‚ y iausias pas emuo, supe iso del ebaño, ke džiusʻ; T ečiõk-pie ė p . kl : p d. T ečiõkas lie /. ečiõkas ‚ als ie is, gobe nando ečdalį ie asʻ; - ais -: Kál -ia- ais is ( Kã a ais is) p . gdl: a d. *Kal is, plg. a d. Kalwis 1630 (iak) Tomas lie /. kál is ‚cas e chiasi me alo kalimo ama uʻ. 3.1.4. compues os kilmininkiniai ag onimai: Ba ininko kálnas a . igl, Ba inin ko senó ė a . ss los p ime os cademenys de p d. Ba ininkas lie /. ba ininkas ‚d e ininkas, bi ininkasʻ, an asis dėmuo senó ė is lie. senó ė ‚seniai ęš as laukasʻ; Kál io dažas d . M j: a d. *Kal is, plg. a d. Kalwis 1630 (iak) Tomas lie /. kál is ‚cas e chiasi me alo kalimo o iʻ; Rãčiaus as as p . V : p d. Rãčius lie. ãčius ‚medines piezas de ca o, a os abajado ʼ; Šinko ių balái ė p . kl : p d. šinko is lie. / šiñko ius, -ė ‚smuklininkasʻ. ALL_62_63_make as.indd 117 2011.06.17 08:24:07 118 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII 3.2. de nomb es pe sonales o de apelia i ines nomb es de pe sonas, nusakancios de apa iencia, budo b uožus a pan., kilę ag onimai 3.2.1. Pi minis (plu alia an um o mas) ag onima: Tupika ž. b b: p d. Tupikas lie /. upkas, - ‚ėkas upi, sedi; kas upinėja en luga , len amen e abaja, lė ada bisʻ. 3.2.2. P iesagų ediniai: -: Blùs-inė d ž. Ld n, p . kl , Blus-inė p . V : p d. Blùsius a pan. lie /. blùsius ‚que iene muchas blusas; pequeño, débilnas, mencas, a gingas homb eʻ; Šašk-nė p . Lb : p d. šaškà lie /. šãškus, - ‚ėkas nušašęs, nušašėlisʻ; -ynė: Juod i š-ynė d b. ž., p . kz : p d. Juod išis lie /. juod išis, -ė ‚su negodu opumi; su suoda nuga aʻ; Ž ai -ỹnė d b. ž. ss: a d. *Ž ai ys a pan., plg. a d. Waliul Zway is 1610 (iak) lie /. ž ai ỹs, - ‚kieno ž ai os ojos, kas ž ai akisʻ; -iškė(s): Babl-iškė ž. k sn: p d. Bablius lie /. bãbilas ‚s o ulisʻ; Čpl-iškė a ., p . k sn, l. Ld n: p d. Čpla lie /. čpla ‚sulysusi muje ʻ; Juodsnuk-iškė d . P n: p d. Juodsnùkis lie /. juodsnùkis, -ė ‚kas neg o snukio, neg o ca a; nep aus abu nisʻ; Kup -iškė d . Šil: p d. Kup ỹs lie /. kùp is, -ė, kup ỹs, -, kùp ius, -ė ‚kas con kup a, kup o asʻ; Kušl-škė p . Ld n: p d. Kušlỹs lie /. kušlỹs, -; kùšlius, - ‚ėkas nep ima o; aklys, spangys, abalisʻ; Mšl-iškė p . kl : p d. Mšlius lie. mšlius, -ė ‚neš a us, mėšlu sus epęs, ne aly as homb eʻ; Naudž-iškė a . ss: p d. Naũdžius lie /. naũdžius ‚sa anaudis homb e, gobšas, lupikasʻ; Py ag-škė p . Ld n: p d. Py ã gius lie / py ãgius ‚py agų mėgėjasʻ; Šlub-iškė d . Šil: a d. *šlubis o pan., plg. a d. Jasius Szlubis 1637 (iak) lie. šlùbis, - ‚ėkas šlubas, aišasʻ; Ve ksn-škės p . kl : p d. Ve ksnỹs lie /. e ksnỹs, - ‚kas cons an emen e llia o g ei p a i ks aʻ; Zl-iškės p . M j: p d. Zlius a pan. lie /. žlius, - ‚ėžilas žmogus, senisʻ; -iškis: Klp-iškis d b. ž. kz , Klip-iškis p . Šil: a d. Klipà (zinke ičius 2008: 565) o pan. lie. / klipùs, - ‚ku is klypuojaʻ; Riõgl-iškis lg. V , Riogl-iškis p . igl: a d. *Rioglys a pan., plg. a d. Valen inum Roglis 1639 (iak) lie. ioglỹs, - ‚kas ne ik us, ne angus, g iozdas, ke ėplaʻ; 3.2.3. sudu iniai ag onimai (dū iniai): -bal-: Bindõk-balė p . kl : p d. Bindõkas lie /. bindõkas ‚apsileidėlis, inginysʻ; Dund-a-balė p . kl : p d. Dùnda lie /. dundà ‚pabalda, padaužaʻ; Pamp-a-balė pámpė ‚kas g uos, exsipū ęsʻ; S álg-ia-balė p . k sn: p d. S algỹs lie /. s algùs, - ‚g iež o, a kaklus, įžūlus, desdeñadousʻ; S ung-a-balė p . P n quizás de p d. S un gỹs lie /. s ungỹs ‚ ingus, ne angus homb e, ne ikėlisʻ; -pie -: Dumč-ia-pie ė p . M j: p d. Dumčius lie. dumčius ‚gal očius, pa a ė jasʻ; 1693 (iak) lie /. gãbas ‚godus, šykš us p . k sn: a d. *Pampa a pan., plg. ok. a d. Pampe (go schald 1954: 458) / lie. homb e, gobšasʻ. ALL_62_63_make as.indd 118 2011.06.17 08:24:07 -ža d-: Gab-a-ža dė p . igl: a d. *Gabas a pan., plg. a d. Michulis Gaba 1678– Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 119s aipsniai / a icles 3 .3 . de nomb es pe sonales o de apelia i ines nomb es de pe sonas, nusakančių kilmę (e nonimų) a pan., kilę ag onimai 3.3.1. P iesagų ediniai: -: Gud-nė p . kl : lie. gùdas23 p d. / Gùdas; Kazok-inė d . V : lie. kazõkas, -ė p d / Kazõkas; -ynė: Lie ù inink-ynė d . ss, d b. ž. kz : lie. lie ininkas, -ė ‚lie u isʻ p d. Lie ù ininkas; Paliok-ỹnė d b. ž. M j: lie. paliõkas, -ė ‚lenkasʻ / p d. Paliõkas; -iškė(s): Gud-iškė p . P n: lie. gùdas p d. / Gùdas; Kazok-iškės a . Šil: lie. kazõkas, -ė p d / Kazõkas. 3.3.2. sudu iniai ag onimai (dū inos): -bal-: Kazõk-balė p . kl : lie. kazõkas, -ė p d / Kazõkas; -kaln-: Kazõ-kalnis (< *Kazõk-kalnis) d . ss: lie. kazõkas, -ė p d / Kazõkas; -pie -: Bajõ -pie ė p . b b: lie. bajõ as, -ė p d / Bajõ as; Gud-ã-pie ė p . kl : lie. gùdas p d. / Gùdas; Š ed-pie ė l. gdl: p d. š ẽadas lie. / š èdas ‚š edų au os žmogus (seniau š edų ka ei is)ʻ; - ais -: Bajõ -a- ais is p . Ld n: lie. bajõ as, -ė p d / Bajõ as; Gùd-a- ais is p . gdl: lie. gùdas p d. / Gùdas. 3.3.3. compues os kilmininkiniai ag onimai: Gùdo skýnimai p . gdl: lie. gù das p d. / Gùdas i lie. sknimai, plg. sknimas ‚iškinin a, izki s a bosko mjes oʻ; Žemačių pe a p . Ld n: lie. žema is, -ė ‚iš žemaičių k aš o kelęs žmogusʻ p d. / Zema is. 3.4. de nomb es pe sonales o de o os apelai i os nomb es de pe sonas o iginę ag onimai 3.4.1. galūnės -ė edinys: Bobin-ė p . igl: p d. Bòbina, Bòbinas24. 3.4.2. P iesagos -iškis ediniai: Liõl-iškis p . P n: p d. Liolỹs lie /. liolỹs ‚baidyklė, po la que gąsdina niños, baubasʻ; Ragan-škis p . Ld n: a d. *Raganis a pan., plg. p d. Raganã ičius lie /. agãnius ‚nege as, nedo as homb eʻ. gùdas ‚bal a usis (ka ais polkas o usas)ʻ, kazõkas, -ė ‚ als ie is, an iguos dono, kubanės, e eko, o enbu go y o os ka inių s ičių 23 siekian iš eng i pasika ojimų, dažnai a ojamų apelia y inių asmenų pa adinimų bajõ as, -ė ‚p i i- legijuo as žemdi bys, pp . p i ilegijuo as idu inis d a ininkas; p i ilegijuo os kilmės žmogus, šlėk aʻ, gy en ojų palikuonisʻ signi icaciones no se indican adelan e en el a ículo. 24 neišleis ina de ojos lo que que el luga o a dis puede se p eesagos -inė edinys de lie. bóba ‚escapizada muje ; aún menos hablados ag onimos o manoma modo de sudamien o (7 7%), odos compues os ag onimai kilmininkiniai. sena mo e is, senėʻ, bõbė ‚boba, senė; žmona, pa i, bobaʻ. ALL_62_63_make as.indd 119 2011.06.17 08:24:07 120 ac a Linguis ica daLia sVide skienė Li huanica LXIILXIII 3.4.3. sudu iniai ag onimai (dū iniai): -bal-: Diẽd-balė p . k sn: a d. *Diedys a pan., plg. a d. Pe i Diedis 17081740 (iak) lie /. diẽdas ‚pa é o mad e del pad e, abuelo; senas homb e, senisʻ; - ais -: Vaik-a- ais is p . kl : a d. *Vaikas o pan., plg. a d. Anna Waikelicia 1668 (iak) lie /. akas ‚ ė ams sūnus o duk ėʻ. un es udio mos ó que en el g upo de posibles ag onimas de o igen d ejopos da más son P oduc i nės apesagas -iškė(s) (33 ~52%) y -ynėškė ~25%), menos p oduc ios -inėinė 12, ~5%) y -iskis, -iškiai (7 ~11%). galūnés edinys зафиксирован один. ediniai (65 – 65%). absoliučią daugumą iš jų suda o p iesagų ediniai (64 – ~99%). no budingi habamai ag onimų g upei an esdėlių ediniai. mucho menos es as ag onimas se hacen median e agudización (26 26%). En es e capí ulo i ados sudu ines ag onimos p ime os sandas pueden se an o de nomb es pe sonales, susi o m osos de apelia i ines nomb es de pe sonas, an o de apelia i ines nomb es de pe sonas. segundas sandai más a menudo (24 ~92%) isiog á icas, opog á icas e mininas (balà, kálnas, laũkas, pe a, as as), o os (2 ~8%) con el en o no humano o e c. elacionados nomb es de obje os (má gas ‚ žažemės ma asʻ y ‚disap a as animalesʻ). P oduc i ísimas dū inas con leksema balà (11 ~42%), pe a i (6 ~23%) y as as (5 ~20%) en la segunda sanda. sin adicionales daybos medios susida ę ag onimai зафиксировать du. Pesebė a, que panašus da ybos būdų bei ipų modelis ca ac e ís ico y del p ime a ículo i os aiškios o igen ag onimų (kilusių iš asmen a džių) g upo. aigi se ía posible c ee que en es a g up (galimas d ejopos o igen) analizados ag onimų da ybos undamen o más ecuen e es nomb e pe sonal que apelia i is nomb e de pe sona. en euka iu de la lengua i iosa записавшихся Ma ijampolės apsk i ies pe sonalidad de o igen ag onimų in es igación se e mina 2 abele (ž . p iedą). esumiendo es as opo o dzes análisisé daybos pun o de is a, se puede hace a ias conclusiones. 4. iŠVados 4.1. el análisis de las doybas de ie asė a džių seleccionadas pa a el es udio mos ó que la mayo ía absolu a cons i uye ag onimas secunda ias con asgos de i aciniai (~99%). más de la mi ad de ellos son accesagų ediniai (~64%). sus doybas u iliza 21 p ecesaga (cuičiándose abiejų gimnos y núme os a ian es): 13 de o igen lie u iškos (bal iškos) -ai ė, -ėlis, -iena, -ienė, -ija, -inė(s), -inis, -ynė, -iškė(s), -iškis, -iškiai, -lė, - (~97% isų p iesagų edinių), 8 sla iškos kilmės -anas, -auka, -a a, -a as, -čizna, ALL_62_63_make as.indd 120 2011.06.17 08:24:07 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 121s aipsniai a icles / -enk-, -k-, -o a (~3% de odos los p e iesagos edinių). P oduc i i idad aquí pa icula men e se des acan p eesagų -iškė(s) y -ynė ediniai, cons i uyen es ~45% y ~31% de odos los p eesagų edinių. del á ea de es udio ag onimas algo más a menudo o man y con aún dos lie u iškomis (bal iškomis) p e achos -inė(s) (~13%) y -iškis, -iškiai (~7%). de es o explica ia más p oduc i o modelo de da ybos ag onimos asmens pa adinimas i pan. + posesy inę unkciją a liekančios p iesagos -in-, p eesaginos: nomb e pe sonal, apelia i is -išk- → ag onimas, espec o de la palab a -ynė ediniai, pada y i iš asmen a džių, i iamame a eale žymi žmonių gy enamą- sias a gy en as ie as. base eiškian is posesi idad. P iesagos aigi es udio mos óé que en el p oceso ag onimų daybos p edominan Li u iškos (bal iškos) p ensagos (~97%), con sla iškomis p ensagos edinių suda y a poco (~3%). en segundo luga , según análisis da ybnej, es án sudu iniai ag onimai (dū inie), cons i uyen es sob e ečdalį i ų onimų (~28%). зафиксирована pa icula men e mucho dū inių con leksemmi balà (~40%) y pe a (~27%) an uosiosos sandoes. es o pe mi e pensa , que alguna ez es os opo á gica ma có obje os, di ec amen e unsaky us sus é mino opog á ico. con el anscu so del iempo y cambiando el paisaji aj, muchos humedos luga es (en es e caso balas) ma cinchos obje os p obablemen e adqui ió o a es a us obje i o y en ó en in es igados onimų, į a dijancios o os obje os de la supe icie de la ie a, g upo. Menzío ca ac e ís icos a es e a ealui modo de sudamien o hace ag onimai (~5%), no Budingi galūnių ediniai (~1,5%) y pi miniai (~1%) ag onimai. 4.2. la mayo pa e (625 ~86%) i as Ma ijampolės apsk i ies ag onimų son aiškios o igen. de posible o igen d ejopos ep esen an ~14%. esumiendo sus análisisę da ybos y pun os de is a de o igen, se obse ó que pasa ųjų luga o a džių da ybos polinkiai simien es de pe sonal a džių que de apelia i ních nomb es de pe sonas kilusių ag onimų g upo da ybiniams polinkiam. aigi se puede guė i, que pe sonalidad, apy , y es más ecuen e su uen e de o igen. 4.3. Es e a ealo ag onimų undamen os a palab as (e imonas) basados pe sonales se encuen an no solo uen es de an oponimía li uáneos, en e los cuales papel impo an es desempeña his o ines pe sonales ka o eka, sino y lenkų, pa oinae casos okiečių pe sonales nomb es uen es. es o con i ma la obse ación po un cie o capas de opónimos Li uanos, es i icando de gludjias Li uáneos (bal os) y lenkų (sla os) o incluso okiečių onomija sujunjos (plg. okie y a Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uo- žai. iš y us iš apelia y ų i ki ų ie o a džių kilusių šios g upės oponimų da ybos Maciejauskienė 2006: 234). polinkius, los da os del es udio se u iliza án de e minando gene ales a ealo ag onimų o igen y da ybos endencias. espe amos que es o ayude no sólo acla ando a es a clase de localo a zos peculia idades, sino ambién e elando singula es apasiones Ma ijampolės k i ies ie o a džių klasių (subklasių) panašumus bei ski umus. ALL_62_63_make as.indd 121 2011.06.17 08:24:07