Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai

DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: onomastika (tikrinių žodžių darybos, kilmės tyrimai). MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ASMENVARDINĖS KILMĖS AGRONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI Characteristic Features of the Formation of Agronyms of Anthroponymic Origin in Marijampolė County A N O T A C I J A Straipsnyje pateikta išsami tarpukario laikotarpio Marijampolės apskrities vieno poklasio vietovardžių (agronimų), susiformavusių iš asmenvardžių, apeliatyvinių asmenų pavadinimų, etnonimų ir pan. dar ybinė analizė. Agronimai darybos požiūriu tiriami pritaikius vandenvardžiams tirti sudarytą klasifikaciją, pagal kurią skiriami į pirminius ir antrinius, o pastarieji į vedinius (priešdėlių, priesagų, galūnių), sudurtinius ir sudėtinius. Aiškinant kilmę, ieškoma kuo tikslesnio pamatinio žodžio (etimono), iš kurio kildinami, su kuriuo siejami agronimai. Tarp pastarųjų akivaizdžiai vyrauja asmenvardžiai. Tiriamame areale jie gali būti tiek lietuvių (tebefunkcionuojantys ar jau išnykę), tiek lenkų, pavieniais atvejais ir vokiečių leksikos faktas. A N N O T A T I O N The article offers a detailed analysis of the formation of place names (agronyms) of one sub-class in the interwar Marijampolė County, which have been formed out of anthroponyms, appellatives names of persons, ethnonyms, etc. Agronyms are examined in the context of formation applying classification compiled for hydronyms, by which they are divided into primary and secondary, and the latter are further divided into derivatives (with prefixes, suffixes or endings), compounds and phrasal hydronyms. E S M I N I A I Ž O D Ž I A I: tarpukario laikotarpis, vietovardžiai, daryba, kilmė, asmenvardžiai. K E Y W O R D S: interwar period, place names, word-building, origin, anthroponyms. Straipsniai / Articles 97 DALIA SVIDERSKIENĖ While clarifying the origin, the most precise primary word (etymon), from which the agronyms are derived and to which they are related is sought. Anthroponyms markedly prevail among the latter. In the investigated area, they may be the facts of the Lithuanian (still functioning or already extinct) as well as of the Polish or in certain cases of the German lexis. 0. ĮVADAS Darbų, kuriuose būtų pateikta išsami vietovardžių vieno poklasio, konkretaus regiono ar vietos darybos analizė, parašyta nedaug. Minėtinos Ilonos Mickienės (Mickienė 2001) ir Nerijos Bartkutės (Bartkutė 2008) daktaro disertacijos, kuriose tiriama arealinė toponimija. Greta kitų toponimų klasių (subklasių) darbiškai tyrinėti Telšių ir Joniškio rajonų agronimai (Bartkutė 2008: 147–176; Mickienė 2001: 109–137): nustatyti produktyviausi jų darybos tipai bei dažnesni kilmės šaltiniai. Atskiru straipsniu skelbiama Telšių rajono agronimų analizė (Mickienė 2006: 27–30). Anot autorės, tokie tyrinėjimai parodo mikroregiono toponimų darybos specifiką bei aptariamai toponimų klasei būdingus darybos ypatumus. Lokalinius tyrimus papildo ir šiaurės vidurio Lietuvos agronimų tyrimas (Endzelytė 2004: 80–89). Šiame straipsnyje darybos, struktūros, semantikos požiūriu aptarti šiuo metu žinomi ir egzistuojantys Joniškio, Pakruojo, Pasvalio rajonų agronimai. Šiaurės vidurio Lietuvos teritorijos vietovardžiai su priesaga –išk– (abiejų giminių ir skaičiaus variantai) nagrinėjami kitame jos straipsnyje (Endzelytė 2004a: 1–10). Darybos ir kilmės požiūriu vertinti toponimai, autorės teigimu, fiksuoti visose vietovardžių klasėse: gyvenamųjų vietų, vandens telkinių ir žemėvardžių. Be to, minėtini Grასildos Blažienės straipsniai, kuriuose nagrinėjami Kirpėnų dvaro laukų vardai (Blažienė 1986: 37–42) bei apžvelgiami prūsų vardyno rinkiniuose užfiksuoti laukų, pievų, klonių, miškų, kalvų, kelių ir kitų objektų vardai (Blažienė 2005: 27–41). Šiuos toponimus, surinktus iš rašytinių šaltinių, autorė siūlo vadinti žemėvardžiais arba negyvenamųjų vietų vardais. Slavų kalbų toponimikos terminų sistemoje vartojamas tarptautinis terminas agronimas vienai iš toponimų rūšių pavadinti. Tai skirtingų žemių, žemės sklypų, plotų, arimų, dirvų, laukų, ruožų vardai (gr. ἄγρος – laukas, arimas) (Podoļskaja 1978: 27). Turint omenyje tai, kad šiame straipsnyje bus aptariamas vienas vietovardžių poklasis, įvardijantis tam tikrus panašius žemės paviršiaus objektus (arimus, dirbamas žemes, dirvas, ganyklas, pievas, sklypus, žemes ir pan.), arba agronimus, toliau nuosekliai vartojamas terminas agronimas. Prireikus sinonimiškai vartojami terminai vietovardis, toponimas. Manoma, kad toliau tiriant tiek iš apeliatyvų, tiek iš kitų vietovardžių kilusius agronimus, aptariant dažniausius darinių atsiradimo būdus, darant išvadas apie jų darybos pagrindines tendencijas ir kt., stilistiniais 98 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darbo bruožai sumetimais, be jau minėtų, bus vartojamas terminas žemėvardis (žemėvardžiai) siaurąja reikšme1. Straipsnis parašytas vietų vardų (agronimų) kilmės pagrindu, t. y. jame pateikiami tos pačios kilmės2, bet įvairių darybos tipų bei būdų vietovardžiai. Pirmiausia pateikiami pirminiai ir daugiskaitiniai agronimai, po jų – visi antriniai galūnių, priesagų, priešdėlio vediniai, sudurtiniai ir sudėtiniai agronimai3. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti tarpkario laikotarpiu iš gyvosios kalbos užrašytų asmenvardinės kilmės agronimų darybos polinkius. Straipsnyje bandoma nustatyti minėtų darybos tipų bei būdų ypatumus šiame areale, kokios priesagos vartojamos sudarant priesaginius vedinius, koks jų darumas, mėginama išryškinti sandūros ir sudėjimo būdu sudarytų agronimų darybos polinkius ir pan. Kildinant agronimus iš asmenvardžių, pastarųjų pirmiausia ieškoma lietuvių antroponimijos šaltiniuose – Lietuvių pavardžių žodyne (LPŽ), Lietuvių vardų kilmės žodyne (LVKŽ5), Zigmo Zinkevičiaus monografijos Lietuvių asmenvardžiai asmenvardžių rodyklėje, prireikus apeliatyvinio asmens pavadinimo, etnonimo ir kitais panašiais atvejais, naudojamas Lietuvių kalbos žodyno elektroninis leidimas (LKŽe). Ypač svarbus šaltinis, parėmęs rekonstruotus asmenvardžius, yra abėcėlinė istorinių asmenvardžių kartoteka, saugoma Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus fonduose (IAK). Ja buvo pasinaudota 48 atvejais (~7%). Būtent šia asmenvardžių sankaupa naudotasi ir tuomet, kai reikėjo pagrįsti rekonstruotą asmenvardį4, susidariusį apeliatyvinio asmens pavadinimo, nusakančio amatą, kilmę, išvaizdos, būdo bruožus ar pan., pagrindu (Desetnikowa, Kalwis, Kažameks, Krewcius, Kudrys, Rymarž, Szaltyłz, Źziauciowa ir kt.). 1 Visi Marijampolės apskrities vieno valsčiaus vietovardžiai pagal įvardijamų objektų rūšį autorės (Sviderskienė 2005: 94) buvo suskirstyti į tris stambias grupes: vandenvardžius, gyvenamųjų vietų ir įvairių kitų žemės paviršiaus objektų (arimų, aukštumų, dirbamų žemių, dirvų, duobių, durpynų, ganyklų, kalnų, kalvų, kelių, laukų, lygumų, miškų, pievų, salų, takų ir kt.) vardus. Pastarieji vietovardžiai, t. y. jų visuma, straipsnyje buvo vadinami žemėvardžiais, manant, kad šis terminas geriausiai apibūdina žemės reljefo tikrinius vardus – tiek stambesnius (drimonimus, oronimus ir kt.), tiek smulkesnius (agronimus, dromonimus ir kt.). Manoma, kad šios nuostatos bus laikomasi ir ateityje. Terminas žemėvardis bus vartojamas tiek plačiąja (kalbant apie žemės paviršiaus objektų visumą), tiek ir siaurąja (kalbant apie vienos vietovardžių subklasės – agronimų – vienetus) reikšmėmis. 2 Kilmės požiūriu agronimai skiriami į aiškios kilmės (kilusius iš asmenvardžių, kilusius iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų) bei galimos dvejopos kilmės. 3 Laikomasi Aleksandro Vanago vandenvardžių darbai tirti sudarytos struktūrinės-gramatinės klasifikacijos (Vanagas 1970: 25). 4 Didelis dėmesys tiriant asmenvardinės kilmės agronimus skiriamas tiek apeliatyvų ir onimų, iš kurių jie vedami, tiek pačių tiriamų agronimų paplitimo duomenims. Rekonstruoti asmenvardžiai dažniausiai grindžiami tame pačiame areale ar šalia jo esančiose vietose fiksuotais istoriniais asmenvardžiais (dar žr. 3 skyrių). Straipsniai / Articles 99 ALL_62_63_maketas.indd 99 2011.06.17 08:24:04 DALIA SVIDERSKIENĖ Be jau minėtų atvejų, svarbūs ir kiti, kai rekonstruotą etimoną buvo galima pagrįsti tik turėtais istorinės antroponimijos duomenimis, t. y. neišlikusiais asmenvardžiais. Tai didina publikuojamos medžiagos vertę. Be to, daugelis straipsnyje aprašytų agronimų kilmės aiškinimų skelbiama pirmą kartą. Tyrimas parodė, kad ieškant asmenvardžių, apeliatyvinių asmenų pavadinimų ar pan. pamatiniam žodžiui (etimonui) pagrįsti taip pat minėtini lenkų (28 – ~4%)5, pavieniais atvejais ir vokiečių (4 – ~0,6%) asmenvardžių šaltiniai. Taigi asmenvardžiai, iš kurių kildinami tarpukario laikotarpiu užrašyti Marijampolės apskrities agronimai, funkcionuoja ne tik lietuvių, bet ir minėtų kalbų vardynuose – tai yra ne vien lietuvių, bet ir lenkų6 ar vokiečių asmenvardžiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartojant sąvokas lietuvių, lenkų, vokiečių asmenvardžiai, turima galvoje lietuvių, lenkų ir vokiečių asmenvardžių visuma, o ne genetinė jų kilmė7. Agronimų analizė remiasi 725 vietovardžių užrašymais, tarpukario laikotarpiu fiksuotais trylikoje Marijampolės apskrities valsčių8. Straipsnyje aiškinama 627 skirtingų vietovardžių daryba ir kilmė (pasikartojančios leksemos tesudaro ~13% (98 vnt.)). Manoma, kad skelbiami pamatiniai žodžiai (etimonai) galėtų būti laikomi ir šiame straipsnyje analizuojamų vietovardžių etimologijos užuomazgomis, kurios papildytų ar net paremtų dar neištirtų kitų Lietuvos vietovardžių kilmės aiškinimus. Straipsnyje skelbiami iš gyvosios kalbos užrašyti autentiški žemėvardžiai, jų kirčiavimo ir lyčių variantai. Jeigu tarpukario duomenimis vietovardis nesukirčiuotas arba jo kirčiavimas neaiškus, nepatikimas, straipsnyje jis nekirčiuojamas. Prie kiekvieno vietovardžio pateikiamos įvardijamų objektų ir jų lokalizacijos nuorodos9. Po jų, paaiškinus agronimo kilmę, tik atskirais atvejais10, siekiant išvengti pasikartojimo, teikiamos šaltinių nuorodos. Šis arealinės toponimijos tyrimas pradedamas pirminių ir daugiskaitinių agronimų analize. 5 Šiuo ir kitais atvejais, tyrimo rezultatus siekiant išreikšti ne tik skaičiais, bet ir procentais, skliaustuose pirmiausia nurodomas reprezentantų skaičius, po brūkšnio – procentinė skaičiaus išraiška. 6 Pirmoji dėmesį į lietuvių toponimų sluoksnį, liudijantį apie glaudžias lietuvių ir lenkų onimijos sąsajas, atkreipė Vitalija Maciejauskienė (Maciejauskienė 2006: 218–236). Onomastė apibūdino lenkų pavardžių ir kitų asmenvardžių svarbą aiškinant dalies Lietuvos vietovardžių žodyne (toliau – LVŽ) pateikiamų vietovardžių kilmę. 7 Plačiau žr. Maciejauskienė (1997: 108–109). 8 Plačiau apie tarpukario Lietuvos anketų duomenis žr. Sviderskienė (2005: 93). 9 Remtasi jau sudarytais LVŽ sutrumpinimų sąrašais. 10 Teikiama abėcėlinės istorinių asmenvardžių kartotekos, saugomos Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus fonduose, nuoroda, kurią atitinka santrumpa IAK, keleto lenkų ir vokiečių antroponimijos rinkinių (žodynų) bei šių kalbų apeliatyvinės leksikos žodynų, kurių daugelis yra daugiatomiai, nuorodos. Jas atitinkančių santrumpų sąrašas pateikiamas straipsnio gale prie kitų šaltinių nuorodų. 100 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63 maketas.indd 100 2011.06.17 08:24:04 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronomų darbo bruožai 1. IŠ ASMENVARDŽIŲ KILĘ AGRONIMAI Marijampolės apskrityje jų užrašyta 549 (~76% visų tyrimui pasirinktų vietovardžių). 1.1. Pirminiai agronimai Jais laikomi darbo procese neįgiję papildomų formantų agronimai. Šie vietovardžiai adekvatūs asmenvardžiams, iš kurių vedami: Barbāra pv. Lbv: avd. *Barbara, plg. lenk. v. Barbara (SIP 44), lenk. pvd. Barbara (SNP I 171); Bagdžius pv. Gdl: pvd. Bāgdžius, Bagdžius11; Brūžikas lg. Vv: pvd. Brūžikas12. Daugiskaitinis, vadinamasis pluralia tantum, agronimas užfiksuotas vienas. Jo formalusis darybos rodiklis yra skaičius: Duōbiniai pv. Ldvn: pvd. Duōbinis. 1.2. Vediniai 1.2.1. Galūnių vediniai. Šių vedinių derivacinis požymis galūnė, kuri yra susijusi su giminės pasikeitimu. Užrašyti -a ir -ė(s) galūnių vediniai, kilę iš asmenvardžių: -a: Kasčiuk-a pv. Igl: pvd. Kasčiūkas; -ė(s): Alvitišk-ė pv. Klvr: avd. *Alvitiškis, plg. avd. Stanislauм Alwiciel3kaitis 1631 (IAK); Baranaūsk-ė pv. Klvr: pvd. Baranaūskas ar pan.; Delnick-ė pv. Prn: pvd. Delnickas; Gōtlib-ė pv. Gdl: pvd. Gōtlibis; Graīn-ė pv. Igl: pvd. Grainys; Grīn-ė pv. Igl: pvd. Grīnius; Rol-ė pv. Krsn: pvd. Rolys; Šmarlak-es pv. Prn: avd. *Šmarlakas ar pan., plg. avd. Jurgis Szmorlak 1629 (IAK); Šeškausk-ė pv. Klvr: pvd. Šeškauskas ar pan. 1.2.2. Priesagų vediniai. Jų darybai naudojama 20 priesagų (skaičiuojant abiejų giminių ir skaičių variantus): 14 lietuviškos (baltiškos) kilmės -aitė, -ėlis, -iena, -ienė, -ija, -inė(s), -inis, -ynė, -iškė(s), -iškiai, -iškis, -lė, -okas ir 8 slaviškos kilmės -anas, -auka, -ava, -avas, -čizna, -enk-, -k-, -ova. Agronimai toliau teikiami abėcėliškai, pagal priesagas: -aitė: Dibišk-aitė pv. Lbv: avd. *Dibiška ar pan., plg. avd. Dibā (Zinkevičius 2008: 576), lenk. pvd. Diba (SNP II 423); Kratuk-aitė ar. Vv: avd. *Kratukas ar pan., plg. pvd. Kratiūkas; -anas: Kališ-anas ar. Klvr: pvd. Kališius; 11 Pievos vardas galėtų būti laikomas ir galūnės -(i)us vediniu iš pvd. Bagdýs. 12 Lygumos vardas, matyt, galėtų būti vertinamas ir kaip priesagos -ikas vedinys iš pvd. Brūžas. Straipsniai / Articles 101 DALIA SVIDERSKIENĖ -auka: Nan-áuka dr. Ldvn: pvd. Nanis, Nanỹs; -ava: Scin-avà pv. Lbv: avd. *Scina ar pan., plg. pvd. Scìnskas; -avas: Kasper-āvas pv. Lbv: avd. Kāsperas; -čižna: Dumašev-čižna ar. Prn: avd. *Dumaševas ar pan., plg. (?) rus. pvd. Думашов (SA II 364), pvd. Dumašius; -ėlis: Martyn-ėlis pv. Ldvn: avd. Martýnas; -enk-: Žōj-enkos gn., pv. Klvr – sietinas su lenk. avd. Zoja (SIP 432–433); -iena: Glambok-iena pv. Igl: pvd. Glambokas; Kabak-iena dr. KzR: pvd. Kābakas; Palčijon-iena pv. Igl: avd. *Palčijonis ar pan., plg. pvd. Palcas; -ienė: Aud-ienė dr. KzR: avd. *Audys ar pan., plg. lenk. pvd. Auda (SNP I 94), pvd. Audickas; -ija: Grič-ijà pv. Igl: pvd. Gričius; -inė(s): Abrom-inė drb. ž. Mrj: avd. Abrōmas; Aiduk-inė drb. ž., pv. Igl: pvd. Aidūkas ar pan.; Arminait-inė drb. ž. Mrj: pvd. Armináitis; Bender-inė pv. Mrj: pvd. Bẽnderis; Bielsk-inė pv. Mrj: pvd. Bíelskis ar pan.; 102 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63 maketas.indd 102 2011.06.17 08:24:04 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronomų darybos bruožai -ynė: Abrom-ynė (|| Žydynė) 1. Mrj: avd. Abrõmas; Alaburd-ynė dr. Vv: pvd. Alabùrda; Aleksait-ynė ar. KzR: pvd. Aleksáitis; Ališausk-ynė pv. Ss: pvd. Ališáuskas ar pan.; Andriulait-ynė drb. ž. Ldvn: pvd. Andriuláitis; Andriuš-ynė (|| Bačynė) ar., pv. KzR: pvd. Andriušis; Antan-ynė ar. Klvr, dr. Mrj, pv. KzR: v. Antãnas; Avižien-ynė dr. Ss: pvd. Avižienis ar pan.; Ažuolait-ynė pv. Ss: pvd. Ažuoláitis; Babijon-ynė ž. Vv: pvd. Babijõnas; Bacevič-ynė ar. Klvr: pvd. Bacẽvičius; Bač-ynė (|| Andriušynė) ar., pv. KzR: pvd. Bačỹs; Baltait-ynė drb. ž. KzR: pvd. Baltáitis; Baltrukon-ynė ar., drb. ž. Mrj: pvd. Baltrukónis; Baluk-ynė dr. Ss: avd. *Balukas ar pan., plg. pvd. Balukẽvičius; Barisausk-ynė drb. ž., pv. KzR: pvd. Barisáuskas; Barkausk-ynė pv. Klvr: pvd. Barkáuskas ar pan.; Bartušk-ynė pv. Igl: pvd. Bartuška; Baumon-ynė 1. Ss: pvd. Baũmonas; Bazil-ynė ar. KzR, pv. Igl: pvd. Bazìlius; Belick-ynė dr. Ss: pvd. Belìckas; Bubel-ynė pv. Ss: pvd. Bùbelis; Bùčait-ynė dr. Ss: pvd. Bučaitis; Bučinsk-ynė drb. ž. Mrj: pvd. Bučinskas ar pan.; Car-ynė ar. KzR: avd. *Carys ar pan., plg. lenk. pvd. Caris (SNP II 13); Čirvinsk-ynė dr., pv. Ss: pvd. Čirvinskas ar pan.; Damansk-ynė pv. Klvr: pvd. Damánskas ar pan.; Degut-ynė ar. KzR: pvd. Degùtis, plg. lie. degùtis, -ė, kas degutą dega, juo verčiasi; Dembinsk-ynė dr., pv. Ss: pvd. Dembinskas; Draugel-ynė ar., pv. KzR: pvd. Draugẽlis; Doyd-ynė ar. Šil: avd. Dõydas; Dubick-ynė dr., pv. Ss: pvd. Dubickas ar pan.; Ferenc-ynė pv. Klvr: pvd. Fèrenca ar pan.; Frank-ynė pv. KzR: pvd. Fránka ar pan.; Garkausk-ynė dr. KzR: pvd. Garkáuskas; Gelėž-ynė pv. Klvr: pvd. Gelẽžius; Girait-ynė dr., pv. Mrj: pvd. Girãitis; Gražul-ynė pv. Klvr: pvd. Gražùlis; Grig-ynė dr. Ss: avd. Grìgas; Grin-ynė pv. Mrj: avd. Grìnius; Grisk-ynė 1., pv. Lbv: pvd. Grìška; Gutausk-ynė drb. ž. KzR: pvd. Gutáuskas ar pan.; Jakait-ynė 1. Lbv: pvd. Jakáitis; Jakšt-ynė dr. Ss: pvd. Jãkštas; Janulait-ynė drb. ž. Mrj: pvd. Januláitis; Janut-ynė 1. Ss: pvd. Janùtis; Jãsait- ynė dr. Ss: pvd. Jasáitis; Jaudeg-ynė ar. Mrj: pvd. Jáudegis; Jer-ynė dr. Mrj: pvd. Jerỹs; Jes-ynė pv. Ss: pvd. Jesỹs; Jonkait-ynė dr. Ldvn: pvd. Jonkáitis; Jurg-ynė drb. ž. KzR: v. Jùrgis; Jūr-ynė dr., pv. Igl: pvd. Jū̃ras; Jurgelevič-ynė drb. ž. Lbv: pvd. Jurgelẽvičius; Jurgel-ynė dr. Mrj: pvd. Jur̃gelis ar pan.; Jurkš-ynė dr. Ss: pvd. Jur̃kšas ar pan.; Jusel-ynė drb. ž. Mrj: pvd. Jùselis; Jušk-ynė dr. Igl: pvd. Juška; Kačion-ynė pv. Ss: pvd. Kačiõnis ar pan.; Kasparait-ynė drb. ž. KzR: pvd. Kasparáitis; Kazl-ynė ar. KzR: pvd. Kãzlas; Kerut-ynė ar., dr. KzR: pvd. Kerùtis; Konstant-ynė drb. ž. KzR: avd. Konstantìnas; Kvietkausk-ynė ar. KzR: pvd. Kviet-káuskas ar pan.; Lazausk-ynė ar. Šil: pvd. Lazáuskas; Leib-ynė dr. Ss: avd. *Leibys ar pan., plg. avd. Andrea Leybus 1685–1731 (IAK); Listapėdsk-ynė pv. KzR: pvd. Listapėdskas; Mač-ynė dr. Ss, drb. ž. KzR: pvd. Mačỹs; Matuk-ynė drb. ž., pv. KzR: avd. Matùkas; Maus-ynė 1. Ldvn, pv. Mrj: avd. *Mausis ar pan., plg. avd. Wojciech Mauszas 1662 (IAK); Mažet-ynė drb. ž. Ss: pvd. Mažė̃tis; Mejer-ynė sklp. Vv: pvd. Mejeris ar pan.; Mendel-ynė pv. Lbv: pvd. Meñdelis; Migausk-ynė 1., pv. Klvr: pvd. Migáuskas ar pan.; Miliausk-ynė (t. Miliauckynė) drb. ž. Mrj: pvd. Miliáuskas ar Straipsniai / Articles 103 ALL_62_63 maketas.indd 103 2011.06.17 08:24:05 DALIA SVIDERSKIENĖ pan.; Minuk-ynė dr. Mrj: avd. *Minukas, plg. pvd. Miniùkas; Mokol-ynė drb. ž. Mrj: pvd. Mõkola ar pan.; Motiej-ynė drb. ž. KzR: v. Motiejus; Navik-ynė pv. Šil: pvd. Navìkas; Neimon-ynė drb. ž. Ss: pvd. Neĩmonas; Oliadrisk-ynė pv. Mrj: avd. *Oliadriskis, plg. pvd. Òlis ir lie. drìskis, -ė, drìskius, -ė, „sudriskęs“; Ol-ynė dr., pv. Mrj: pvd. Òlis; Pilyp-ynė pv. Klvr: avd. Pilỹpas; Plėčkait-ynė drb. ž. Mrj: pvd. Plečkaitis; Rapuk-ynė pv. KzR: avd. *Rapukas, plg. avd. Daniel Rapukienas 1678 (IAK); Raudon-ynė pv. Klvr: pvd. Raudonis ar pan.; Raul-ynė drb. ž., pv. KzR, sklp. Mrj: avd. Raũlas; Ražānsk-ynė ar., pv. Šil: pvd. Ražānskas; Rubinsk-ynė dr. Vv: pvd. Rubìnskas ar pan.; Rupeik-ynė drb. ž. Klvr: pvd. Rupeĩkis ar pan.; Rūšk-ynė drb. ž., pv. KzR: pvd. Rūškys; Rutkausk-ynė drb. ž., pv. KzR: pvd. Rutkāuskas ar pan.; Senk-ynė drb. ž., pv. KzR: pvd. Señkus; Silvestr-ynė dr., pv. Mrj: v. Silvèstras ar pan.; Skink-ynė drb. ž. Mrj: pvd. Skiñkis, Skinỹs; Skuč-ynė drb. ž., pv. KzR: pvd. Skučas ar pan.; Smail-ynė ar. KzR: pvd. Smailỹs; Smalensk-ynė drb. ž. Mrj: pvd. Smalénskas; Stalakoj-ynė dr. Ss: pvd. Stalakójis; Šab-ynė pv. Ss: pvd. Šãbas; Ščiuk-ynė pv. Klvr: pvd. Ščiùka ar pan.; Šmerk-ynė pv. KzR: avd. *Šmerkys ar pan., plg. lenk. pvd. Szmerk, Szmerka (SNP IX 306); Šnarsk-ynė (t. Šnarckynė) ar., pv. KzR: pvd. Šnárskis; Šneider-ynė pv. KzR: pvd. Šneĩderis; Šumausk-ynė dr. Šil: pvd. Šumāuskas ar pan.; Tamoš-ynė l. Mrj: avd. Tamošius; Taput-ynė dr., pv. Ss: pvd. Taputỹs; Traškausk-ynė ar. KzR: pvd. Traškāuskas; Ulčinsk-ynė dr. Ss: pvd. Ulčinskas ar pan.; Vaitkevič-ynė dr. Ss: pvd. Vaitkevičius; Vasiliausk-ynė pv. Lbv: pvd. Vasiliāuskas ar pan.; Veličk-ynė dr. Igl: pvd. Velička; Vil imait-ynė dr. Ss: pvd. Vil imáitis; Virbick-ynė drb. ž. Mrj: pvd. Virbickas; Vyšniausk-ynė dr. Ss: pvd. Vyšniáuskas ar pan.; Zelik-ynė ar., pv. KzR: avd. *Zelikis ar pan., plg. lenk. pvd. Zelik (SNP X 476), dar plg. avd. Beniamin Zel ikewicz 1810 (IAK); Žebrausk-ynė dr. Ss: Žebrāuskas ar pan.; -inis: Bazil-inis dr. Ss: avd. Bazìlius; -iškė(s): Abrõm-iškė pv. Gdl: avd. Abrõmas; Adõm-iškės pv. Ldvn: avd. Adõmas; Ainor-iškės pv. Prn: pvd. Ainõris; Akėl-iškė pv. Ldvn: pvd. Akėlis; Aksón-iškė drb. ž. Klvr: pvd. Aksónas; Aleksyn-iškė ar. Šil: pvd. Aleksýnas; Ančiõr-iškės pv. Ldvn: avd. *Ančioris ar pan., plg. pvd. Jančiora, lenk. pvd. Anczar (SNP I 44); Andžión-iškė pv. Ldvn: avd. *Andžionis, plg. avd. Christophorus Andzionis 1679 (IAK); Apatkin-iškė ar. Šil: avd. *Apatkinis ar pan., plg. rus. pvd. Апаткин (SA I 370); Apraim-iškė pv. Klvr: avd. *Apraimas, plg. avd. Efraim (SIP 322); Ašmin-iškė pv. Prn: avd. *Ašminis ar pan., plg. Mathias Aſzminskas 1685–1731 (IAK); Ašmon-iškė dr. Mrj: pvd. Ašmona, Ašmonas; Ausen-iškė ar. Ss: pvd. Ausėnas; Bagdõn-iškė ar. Klvr: pvd. Bagdõnas; Bagdž-iškė pv. Igl: pvd. Bãgdžius ar pan.; Baliūn-iškė pv. Klvr: pvd. Baliūnas; Ba lk-iškė l., pv. Klvr: pvd. Bãlkus ar pan.; Baltok-iškė pv. Šil: pvd. Baltókas; Baltráit-iškė ar. Krsn: pvd. Baltráitis; Barbėn-iškė drb. ž. Mrj: avd. *Barbėnas, plg. v. Barbė; Bārtel-iškė drb. ž. Klvr: pvd. Bārtelis; Bautr-iškė pv. Klvr: 104 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63 maketas.indd 104 2011.06.17 08:24:05 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai avd. *Bautrus ar pan., plg. avd. Catharinam Bawtrucia 1691–1672 (IAK); Bazil-iškės ar. Šil: pv d. Bazilius; Belgird-iškė dr. Prn: pvd. Belgirdas; Bendār-iškės dr., drb. ž. Lbv: avd. *Bendaris ar pan., plg. avd. Martinus Bendaris 1652–1672 (IAK); Bendorait-iškė dr., pv. Brb: pvd. Bendoráitis; Benedikt-iškė gn. Krsn: v. Benediktas; Bergel-iškė pv. Klvr: pvd. Bėrgelis ar pan.; Bér-iškė pv. Gdl: pvd. Béris; Bērnot-iškė dr. Krsn: pvd. Bērnota ar pan.; Bielėvič-iškė dr., pv. Gdl: pvd. Bielėvičius; Bìgel-iškė pv. Klvr, pv., sklp. Ldvn: pvd. Bìgelis; Bilbōk-iškė pv. Lbv: pvd. Bìlbokas; Bìž-iškė pv. Ldvn: pvd. Bižys; Blionc- -iškės dr., pv. KzR: avd. *Blioncius ar pan., plg. (?) pvd. Blionskis; Bòbin-iškė ar., pv. Klvr: pvd. Bòbina ar pan.; Botýr-iškė l., pv. Gdl, pv. Klvr: pvd. Botýrius; Braìdž-iškė pv. Krsn: avd. *Braidžius ar pan., plg. avd. Nicolaus Braydzius 1604 (IAK); Braūk-iškė dr. Klvr: pvd. Braukýs ar pan.; Brìl-iškė pv. Lbv: pvd. Brìlius; Bukaun-iškė pv. Igl: avd. *Bukaunis ar pan., plg. (?) pvd. Bukāvičius ar pan.; Bulot-iškės pv. Igl: pvd. Bùlota ar pan.; Buñk-iškė pv. Klvr: pvd. Bunkis ar pan.; Čepùl-iškė pv. Krsn: pvd. Čepùlis; Dapkiūn-iškė pv. Klvr: pvd. Dapkiūnas; Denkēvič-iškė ar. Ldvn: pvd. Denkēvičius; Dìdbal-iškė pv. Lbv: avd. *Didbalis, plg. pvd. Dìdžbalis; Dìmš-iškė pv. Ldvn: pvd. Dìmša; Drángin-iškė l., pv. Gdl: pvd. Dránginis; Gaĩm-iškė ar. Brb: pvd. Gaĩmus; Galìn-iškė pv. Klvr: pvd. Galìnis; Gavėn-iškė sklp. Klvr: pvd. Gavėnas; Géldot-iškė pv. Ss: pvd. Géldotas ar pan.; Grìg-iškė pv. Klvr, Grig-iškės ar. Ss: avd. Grigas; Grigon-iškė dr. Šil, sklp. Prn: pvd. Grigónis; Grūb-iškė ar. Ldvn: avd. *Grūbis ar pan., plg. (?) pvd. Grùbis, Grubýs; Gurevič-iškė ar. Krsn: pvd. Gurėvičius; Ìl-iškė pv. Prn: pvd. Ìlius; Yl-iškės pv. Prn: pvd. Ýla; Ymant-iškė pv. Vv: avd. *Ymantas ar pan., plg. avd. Imant (SIP 178); Ind-iškė pv. KzR: pvd. Ìnda; Ivoš-iškė pv. Klvr: avd. *Ivošius ar pan., plg. pvd. Ivoškà; Jùc-iškė pv. Klvr: pvd. Jùcius ar pan.; Jakučion-iškė sklp. Prn: pvd. Jakučiónis; Jenkel-iškė pv. Krsn: pvd. Jenkelis; Kačiùl-iškė ar. Brb: pvd. Kačiùlis; Kalēd-iškė ar. Ldvn: pvd. Kalėdà; Kamenč-iškė pv. Lbv: avd. *Kamenčius ar pan., plg. (?) lenk. pvd. Kamienczak (SNP IV 461); Karal-iškė pv. Klvr: pvd. Karālius; Kātar-iškė dr., pv. Mrj: avd. *Kataris, plg. avd. Stanislaw Katarunes 1638 (IAK); Kavaliauč-iškė (< *Kavaliauciškė < *Kavaliauckiškė < *Kavaliauskiškė) pv. Ldvn: pvd. Kavaliaúskas ar pan.; Kazel-iškė pv. Igl: avd. Kazēlis; Kazlaūč-iškė (< *Kazlaūciškė < *Kazlaūčkiškė < *Kazlaūskiškė) ar. Vv: pvd. Kazlaūskas ar pan.; Kaz-ìškė l. Mrj: pvd. Kažýs; Kirìėl-iškė pv. Klvr: pvd. Kirìėlius; Kisiėl-iškė pv. Klvr: pvd. Kisiėlius; Kubelč-iškė (< *Kubelciškė < *Kubelckiškė < *Kubelskiškė) ar. Gdl: pvd. Kubélskas ar pan.; Kùdab-iškė pv. Klvr: pvd. Kùdaba; Kuk-iškė dr., pv. KzR: pvd. Kùkas; Labùl-iškės pv. Ldvn: pvd. Labùlis; Lang-iškė dr. Vv: pvd. Lángis; Lank-iškė pv. Klvr: pvd. Lankis; Lātu-iškė dr. Vv: pvd. Latvýs; Lebed-iškė sklp. Prn: pvd. Lebedýs ar pan.; Leimon-iškės drb. ž. Igl: pvd. Leĩmonas; Lenc-iškė drb. ž. Brb: pvd. Lèncas; Lietūvn-iškė ar. Ldvn: avd. *Lietūnis ar pan., plg. pvd. Lietuvnikas; Lipinč-iškė (< *Lipinciškė < *Lipinckiškė < *Lipinskiškė) dr. Gdl: pvd. Straipsniai / Articles 105 ALL_62_63_maketas.indd 105 2011.06.17 08:24:05 DALIA SVIDERSKIENĖ Lipińskas; Lukaševič-iškė ar. Klvr: pvd. Lukaševičius; Lukin-iškės l., pv. Lbv: avd. *Lukinis ar pan., plg. lenk. pvd. Łukin (SNP VI 76); Lukoš-iškė pv. Prn: pvd. Lukošius; Mačiulion-iškė pv. Igl: pvd. Mačiuliónis; Malažinč-iškė (< *Malažinčiškė < *Malažinckiškė < *Malažinškiškė) dr. Ss: pvd. Malažinskas; Martyn-iškė pv. Klvr: avd. Martýnas ar pan.; Mažeik-iškė ar. Gdl: pvd. Mažéika; Medel-iškės pv. Prn: pvd. Medẽlis; Mikelion-iškė pv. Klvr: pvd. Mikeliónis ar pan.; Miketón-iškė pv. Lbv: avd. *Miketonis ar pan., plg. lie. mikė́tis ,kas mikčioja, miksi, užsikerta kalbėdamas; Mil-iškė (|| Navickiškė) ar., pv. Krsn: avd. Mìlius; Miniūk-iškė pv. Krsn: pvd. Miniūkas; Misel-iškė pv. Gdl: pvd. Miselis; Misiūn-iškės pv. Ldvn: pvd. Misiūnas; Miškin-iškės dr. Prn: pvd. Miškinis; Mockapetr-iškė dr. Prn: pvd. Mõckapetris; Motiej-iškė sklp. Prn: avd. Motiejus; Nagaž-iškė pv. Ldvn: avd. *Nagažis ar pan., plg. lenk. pvd. Nagażyna (SNP VI 526); Naujāl-iškė pv. Lbv: pvd. Naujālis; Navičk-iškė (|| Mìlišḱė) ar., pv. Krsn: pvd. Navičkas ar pan.; Navik-iškė pv. Ldvn: pvd. Navikas; Palion-iškė pv. Šil: pvd. Paliónis; Paūl-iškė pv. Klvr: avd. Paūlius; Pečiūl-iškė pv. Lbv: pvd. Pečiūlis; Pėtr-iškės pv. Klvr: v. Pėtras; Pietėl-iškė pv. Ldvn: pvd. Pietėlis; Pilȳp-iškės pv. Lbv: avd. Pilȳpas; Pȳl-iškė pv. Klvr: pvd. Pȳlis; Plautūč-iškė || Plautut-iškė pv. Krsn: avd. *Plautūčius, *Plautūtis ar pan., plg. pvd. Plaučiūnas, avd. Plauczyc 1616 (IAK); Prabul-iškė pv. Klvr: pvd. Prabūlis; Prank-iškė dr., l. Prn: pvd. Pránka; Radūš-iškė pv. Ss: pvd. Radūšis; Rakuč-iškė drb. ž. Klvr: avd. *Rakučius ar pan., plg. lenk. pvd. Rakuć (SNP VIII 36); Raūl-iškės pv. Lbv: avd. Raūlas; Ražānč-iškė (< *Ražānčiškė < *Ražānckiškė < *Ražānškiškė) dr. Gdl: pvd. Ražānskas; Saduk-iškė dr., pv. Gdl: pvd. Sadūkas; Salanek-iškė pv. Prn: pvd. Salanekas; Savùl-iškė pv. Krsn: pvd. Savùlis; Serẽd-iškė pv. Klvr: pvd. Serẽdis ar pan.; Simanait-iškė sklp. Prn: pvd. Simanáitis; Simanáuč-iškės (< *Simanáuciškės < *Simanáuckiškės < *Simanáuskiškės) pv. Lbv: pvd. Simanáuskas ar pan.; Skap-iškė pv. Igl: pvd. Skāpas; Skarlūn-iškės pv. Igl: avd. *Skarlūnas ar pan., plg. Baltromiev Skarliavitis 1619 (IAK), dar plg. Skarla (SNP VIII 442); Smẽlstor-iškė pv. Ldvn: pvd. Smẽlstorius; Smetõn-iškė pv. Klvr: pvd. Smetõnius ar pan.; Sodon-iškė dr. Šil: pvd. Sodónis; Stān-iškės pv. Lbv: pvd. Stanȳs ar pan.; Stegniūn-iškė l., pv. Gdl: pvd. Stegniūnas; Strukānč-iškė (|| Strukānčiškė) pv. Igl: avd. *Strukānčius ar pan., plg. (?) avd. Marianna Strukanayczia 1764–1786 (IAK); Strukānc-iškė (|| Striukānčiškė) pv. Igl: avd. *Strukāncius ar pan., plg. (?) lenk. pvd. Strukan (SNP IX 109); Svitaj-iškė ar. Klvr: avd. *Svitajus ar pan., plg. lenk. pvd. Switaj (SNP IX 181); Šaln-iškė pv. Mrj: pvd. Šalnà; Šapal-iškė pv. Igl, Prn: pvd. Šapalis ar pan.; Šerėl-iškė l. Klvr: pvd. Šerẽlis; Šklēr-iškė l., pv. Brb: pvd. Šklērius; Švern-iškė pv. Klvr: avd. *Šverny s ar pan., plg. lenk. pvd. Szwerner (SNP IX 385); Tamùl-iškė ar., dr., pv. Brb: pvd. Tamùlis; Treb-iškė dr. Vv: pvd. Trebas ar pan.; Tuinȳl-išlė ar. Krsn: pvd. Tuinylà; Ubar-iškė ar. Šil: avd. *Ubaras, plg. pvd. Ubaraūskis; Ukėl-iškė dr. Ldvn: pvd. Ukelis; Uliau š-iškė pv. Šil: avd. *Uliau- 106 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai šius ar pan., plg. pvd. Uliáuskas; Uok-iškė pv. Lbv: pvd. Uoka; Urbanč-iškė dr. Gdl: avd. *Urbančius ar pan., plg. pvd. Urbantas; Ūrlik-iškė pv. Krsn: pvd. Ūrlikas; Ūtman-iškė l., pv. Gdl: pvd. Ūtmanas; Vaitkūn-iškė pv. Ldvn: pvd. Vaitkūnas; Valiūk-iškė pv. Igl: pvd. Valiūkas; Varnágir-iškė ar. Ldvn: pvd. Varnagìris ar pan.; Vasil-iškė ar. Klvr: pvd. Vasilis ar pan.; Vekč-iškė ar. Klvr: avd. *Vekčius ar pan., plg. lie. vekčioti, -iója, -iójo ,mėkčioti‘; Verbyl-iškė l., pv. Gdl: pvd. Verbylà; Vie-vēr-iškė pv. Krsn: pvd. Viēveris; Vilnón-iškė pv. Brb: pvd. Vilnónis; -iškis, -iškiai: Baĩn-iškis pv. Ldvn: pvd. Baĩnis ar pan.; Brīd-iškis pv. Mrj: avd. *Bridys ar pan., plg. lenk. pvd. Brida (SNP I 484), pvd. Bridžius; Bubn-iškiai dr., pv. Brb: pvd. Bubnys; Dūd-iškis drb. ž. Prn: pvd. Dūdà; Dzing-iškis pv. Ldvn: pvd. Dzinga; Juozel-iškiai pv. Igl: avd. Juozėlis; Krivìn-iškis pv. Igl: avd. *Krivinis, plg. lenk. pvd. Krzywiń (SNP V 349), pvd. Krivinskas; Kuriel-iškis pv. Ldvn: avd. *Kurielis ar pan., plg. lenk. pvd. Kurieła (SNP V 438); Laumak-iškis pv. Igl: pvd. Laũmakis; Legẽnz-iškis pv. Brb: pvd. Lėgenza; Manel-iškis kln. Klvr: pvd. Manẽlis; Mańtvil-iškis pv. Mrj: pvd. Mańtvila ar pan.; Marcin-iškiai (t. Marciniški) dr., pv. Lbv: pvd. Marcinas; Motiej-iškis dr. Ldvn: avd. Motiejus; Pakrūop-iškis pv. Klvr: pvd. Pakrūopis; Paulel-iškis pv. Mrj: avd. Paulėlis; Petr-iškis pv. Gdl: v. Pėtras; Rūd-iškis pv. Ldvn: pvd. Rūdis ar pan.; Stōkn-iškis pv. Ss: pvd. Stoknius ar pan.; Šipel-iškis pv. Igl: pvd. Šipelis; Švern-iškė pv. Klvr: avd. *Švermys ar pan., plg. lenk. avd. Szwerner (SNP IX 385); Žynel-iškis ar., pv. Ss: pvd. Žynėlis; -k-: Danìl-k-a pv. KzR: pvd. Danilà; David-k-a pv. Lbv: pvd. Dãvidas; Mari-ján-k-a pv. Lbv: avd. *Marijana ar pan., plg. lenk. pvd. Marian (SNP VI 201), v. Marijonà, pvd. Marjánskas; Tomaš-k-à pv. Lbv: pvd. Tomašius; -lė: Šnapšt-lė ar. Gdl: pvd. Šnapštys ar pan.; -okas: Šver-okas pv. Brb: pvd. Šverys; -ova: Lapuk-òva pv. Lbv: pvd. Lapùkas. Tiriamų agronimų priesagų produktyvumo duomenys teikiami priede 1 lentelėje, kurioje priesagos skirstomos pagal kilmę ir išdėstomos pagal vedinių gausumą. Iš lentelės matyti, kad produktyviausios asmenvardinės kilmės agronimų daryboje priesagos -iškė(s) (167 — ~44%) ir -ynė (122 — ~33%), kiek mažiau produktyvios — -inė(s) (46 — ~12%) ir -iškis, -iškiai (22 — ~6%). Tik pavieniai atvejai liudija kitų minėtų lietuviškų (baltiškų) bei slaviškų priesagų įvairovę. Produktyviausios agronimų priesagos su -in-, -išk- atlieka posesyvinę funkciją. Priesagos -ynė vediniai, padaryti iš asmenvardžių, tiriamame areale žymi žmonių gyvenamąsias ar gyventas vietas (plg. Ambrazas 2000: 55). Tyrimas parodė, kad agronimų darybos procese vyrauja lietuviškos (baltiškos) priesagos, su slaviškomis priesagomis vedinių sudaryta mažai. 1.2.3. Priešdėlio vedinys užrašytas tik vienas — Pa-lišenkÿs pv. Lbv: avd. *Lišenka ar pan., plg. lenk. pvd. Liszeńska (SNP V 616). Straipsniai / Articles 107 ALL_62_63 maketas.indd 107 2011.06.17 08:24:05 DALIA SVIDERSKIENĖ 1.3. Sudurtiniai agronomai (dūriniai) Kadangi dūriniai yra determinatyviniai dariniai13, kurių pirmasis sandas14 apibrėžia, pažymi antrąjį, tai dėmesys krypsta į antrąjį, apibrėžiamąjį. Įvertinus dūrinių antruosius sandus, paaiškėjo, kad jais eina bendriniai daiktavardžiai: 1) įvairūs fiziografiniai, topografiniai terminai (balà, daržas, kálnas, kãmpas, laũkas, miškas, pieva, raistas, šaltinis, ùpė, vietà); 2) su žmogaus aplinka, veikla ar pan. susiję objektų ir kiti pavadinimai (alksnynas ‚alksnių miškas, alksnytė‘, márgas ‚žemės matas‘, pagirỹs ‚girios pakrašt ys; laukas prie girios‘, pìlvas ‚koks daikto iškilimas, išsipūtimas‘; pošnė ‚laukas, dirva; javai pasėliai‘; skynimas, skýnimas ‚iškirsta, iškirsta miško vieta‘). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad agronomai su kai kuriomis pastarosiomis leksemomis antruosiuose sanduose gali būti metaforiniai. Toliau dūriniai teikiami pagal antrųjų sandų abėcėlę: -alksnyn-: Biélk-alksnynis dr. Ss: pvd. Biėlkus ar pan.; -bal-: Adõm-balė pv. Lbv: avd. Adõmas; Ánz-a-balė pv. Lbv: pvd. Ánza; Bakš-iā-balė pv. Krsn: pvd. Bakšỹs; Barỹs-balė pv. Krsn: pvd. Barỹsas; Brazak-balė pv. Mrj: avd. *Brazakas ar pan., plg. lenk. pvd. Brazek, Brzezak (SNP I 472, 521), Brzozak (ten pat, 525); Bùtk-a-balė pv. Klvr: pvd. Bùtkus ar pan.; Čerešk-ā-balė pv. Lbv: pvd. Čereškà; Česn-a-balis pv. Prn: pvd. Česnà; Čiáušk-a-balė pv. Krsn: pvd. Čiáuška; Daũkš-ia-balė pv. Mrj: pvd. Daukšỹs ar pan.; Derėnič-balė pv. Lbv: pvd. Dėrenčius; Dìl-balė pv. Klvr: pvd. Dìlius; Dulinsk-a-balė (t. Dulಿನckabalė) pv. Klvr: pvd. Dulinskas; Gavien-balė pv. Klvr: pvd. Gavienas; Gib-a-balė || Gi-balė (< Gib-balė) pv. Klvr: pvd. Gìbas; Grablik-a-balė pv. Krsn: pvd. Grãblikas; Graiči-balė pv. Klvr: pvd. Graičius; Grìšk-a-balės pv. Krsn: pvd. Grìškà; Guod-balė pv. Krsn: pvd. Guoda; Ìrš- -a-balė pv. Krsn: avd. *Irša ar pan., plg. avd. Joannes Irſza 1671 (IAK); Jãs-ia-balė pv. Krsn: pvd. Jãsius ar pan.; Jõkš-balė pv. Gdl: pvd. Jõkšas ar pan.; Jõn-balė pv. Krsn: v. Jõnas; Jùrg-a-balė pv. Gdl; Jùrg-ia-balė pv. Krsn: v. Jùrgis; Kalėd-balė pv. Ldvn: pvd. Kalėdà; Kalėdž-balė pv. Ldvn: avd. *Kalėdžius ar pan., plg. pvd. Kalėdà; Katarsk-a-balė pv. Gdl: pvd. Katárskis; Kerùt-a-balė (t. Kerùčabalė) pv. Krsn: pvd. Kerùtis; Kėž-a-balė pv. Gdl: avd. *Kėzas ar pan., plg. pvd. Kéželis, avd. Stanislawowi Kieżiź 1565 (IAK); Kliuč-balė pv. Mrj: pvd. Kliūčius; Lapinsk-a-balė pv. Gdl: pvd. Lapìnskas ar pan.; Levón-balė pv. 13 Dėl termino žr. DLKG (1996: 151); Gaivenis, Keinys (1990: 196); Urbutis (1978: 173). 14 Šiame skyriuje sudurtinių agronomų pirmųjų sandų kilmės šaltinis visais atvejais yra asmenvardis. 15 Itin dažnai pasikartojančių iš visuotinai lietuvių kalboje paplitusių geografinių nomenklatūrinių terminų ir iš jų deminutyvinių lyčių kilusių antrųjų sandų bei dėmenų balà, daržas, duobė, kálnas, kãmpas, kãpai, kãpinės, krántas (krántas), lankà, laũkas, miškas, pieva, raistas, šaltinis, ùpė, vietà, žẽmė (žr. 4.1, 4.2) kilmė straipsnyje neaiškinama. 108 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63_maketas.indd 108 2011.06.17 08:24:05 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darbovės bruožai Ldvn: avd. Lev onas; Makaúsk-a-balė (t. Makaúckabalė) pv. Lbv: pvd. Makaúskas; Māt-a-balė pv. Klvr: avd. Mãtas; Nẽmur-balė pv. Mrj: pvd. Nẽmuras ar pan.; Noc-iã-balė ar., l. Lbv: pvd. Nocỹs; Padel-balỹs pv. Brb: avd. *Padelis ar pan., plg. avd. Padeleytis 1704 (IAK); Pálš-ia-balė pv. Klvr: pvd. Pálšis ar pan.; Paũl-ia-balė pv. Ldvn: avd. Paũlius; Pētr-a-balė pv. Lbv: v. Pētras; Plauč-ia-balė pv. Krsn: avd. *Plaučius ar pan., plg. avd. Plauczyc 1616 (IAK); Puzin-balė pv. Klvr: pvd. Pūzina ar pan.; Rōž-balė pv. Lbv: pvd. Róžas; Saliamón-balė pv. Lbv: pvd. Saliamonas; Sausān-balė pv. Lbv: avd. *Sausanas ar pan., plg. avd. Sawsiąs XVI a. II p. (IAK), pvd. Sausanãvičius; Slavik-balė pv. Klvr: pvd. Slavikas; Smaits-balė (< Smaitskbalė) pv. Krsn: pvd. Smaitskis; Šāb-a-balė pv. Mrj: pvd. Šābas; Šilan-balė pv. Mrj: avd. *Šilanas, plg. pvd. Šilánskas; Šipūn-balė pv. Ldvn: avd. *Šipūnas, plg. pvd. Šipas, Šipūlis; Šlek-balė pv. Mrj: pvd. Šlekỹs; Štuk-ia-balė pv. Igl: pvd. Štukà ar pan., plg. vok. avd. Stucke, Stuke, Stugk (Gottschald 1954: 560–561); Tranciūn-balė pv. Lbv: avd. *Tranciūnas, plg. lenk. pvd. Tranc (SNP IX 573); Tričk-a-balė pv. Lbv: avd. *Trička, plg. lenk. pvd. Triczka (SNP IX 584); Valiūn-balė pv. Gdl: pvd. Valiúnas; Žiūžǯd-a-balė pv. Ldvn: pvd. Žiūǯždà; –darž-: Adom-daržis dr. KzR: v. Adōmas; Jurk-a-daržis pv. Igl: pvd. Jurkus ar pan.; Liauk-a-daržis dr. Igl: pvd. Liáukas; Marāž-daržis drb. ž. Klvr: pvd. Marāžas; Mauš-ia-daržis dr. Ss: avd. *Maušis ar pan., plg. avd. Wojciech Mauszas 1662 (IAK); Saldūk-daržis ž. Mrj: pvd. Saldūkas; Šaln-ā-daržis ar. KzR: pvd. Šalnà; Šyvōk-daržis dr. Gdl: pvd. Šyvōkas; Vasil-daržis pv. Ss: pvd. Vasilis ar pan.; –died-: Step-ā-diedis ž. Gdl: v. Stēpas; –kaln-: Baidō-kalnis (< *Baidok-kalnis) ar. Krsn: pvd. Baidōkas; Dal-i-kalnis ar. Klvr: avd. Dalis (Zinkevičius 2008: 593) ar pan.; Jezupat-kalnis ar. Klvr: avd. *Jezupatas ar pan., plg. v. Juozapãtas, Juozapatà; Kāč-ia-kalnis drb. ž. Gdl: pvd. Kāčas ar pan., plg. lenk. avd. Kacz (Rospond 1973: 236), vok. avd. Kaatz (Gottschald 1954: 356); Marm-a-kalnis dr. Brb: pvd. Marmà ar pan.; Stasiu-kalnis (< *Stasiuk-kalnis) dr. Igl: avd. Stasiūkas; Vaičiūn-kalnis drb. ž. Igl: pvd. Vaičiūnas; –kamp-: Dùl-ia-kampis drb. ž., pv. Gdl: pvd. Dulỹs ar pan.; –lauk-: Gudỹn-laukė pv. Mrj: pvd. Gudỹnas; Kuk-a-laukė pv. Gdl: pvd. Kùkas; –marg-: Kazūk-margis ar. Mrj: avd. *Kazukas ar pan., plg. pvd. Kazukaitis; Liči-margis ar. Šil: pvd. Liči s; –mišk-: Pald-a-miškė pv. Igl: avd. *Palda ar pan., plg. vok. avd. Pold (Gottschald 1954: 469), pvd. Paldáuskas; –pagir-: Gavīen-pagiris ar. Krsn: pvd. Gavīenas; –piev-: Bagdōn-pievė pv. Ss: pvd. Bagdōnas; Balýn-pievė pv. Brb: pvd. Balýnas; Biėlsk-a-pievė pv. Igl: pvd. Biėlskus; Bosek-pievės pv. KzR: avd. *Bosekas ar pan., plg. lenk. pvd. Bosek (SNP I 449); Bračūt-pievė pv. Ldvn: avd. *Bračūtis ar pan., Straipsniai / Articles 109 DALIA SVIDERSKIENĖ plg. avd. Ewa Brazutayte 1669 (IAK); Bùbn-ia-pievė pv. Prn: pvd. Bubnys; Bulōt-pievės pv. KzR: pvd. Bùlota ar pan.; Čùpl-ia-pievė pv. Lbv: pvd. Čùplis; Daniėl-pievė pv. Gdl: avd. Daniėlius; Faùst-a-pievė pv. Klvr: avd. Fáustas; Griẽš-pievė pv. KzR: pvd. Griẽšius; Ignas-pievė pv. Klvr: avd. Ignãsius; Jūr-a-pievė pv. Brb: pvd. Jura; Jūr-a-pievė pv. KzR: pvd. Jūras; Juršk-pievė pv. Ss: pvd. Jurškas ar pan.; Kalẽd-pievė pv. Gdl: pvd. Kalẽda; Karál-pievė pv. Igl: pvd. Karãlius; Krìnsk-a-pievė pv. Lbv: avd. *Krinskas ar pan., plg. lenk. pvd. Krynski (SNP V 321); Lung-a-pievė dr. Gdl: pvd. Lungas ar pan.; Lùkš-a-pievė pv. Lbv, Lùkš-a-pievė || Lùkš-a-pievis pv. Lbv: pvd. Lukša; Marč-pievis pv. Klvr: avd. Marčius; Mìkn-a-pievė pv. Krsn: pvd. Miknà; Pẽck-a-pievė pv. Gdl: pvd. Pẽckus; Ragaĩš-pievės pv. Šil: pvd. Ragaĩšis; Ročk-a-pievė pv. Prn: pvd. Ročkà; Runk-pievė pv. KzR: pvd. Runkỹs ar pan.; Šemš-ia-pievė pv. Mrj: pvd. Šemšỹs; Šim-pievė pv. Klvr: pvd. Šìmas; Turūt-pievė pv. Klvr: pvd. Turūtà; Vaičiūn-pievė pv. Igl: pvd. Vaičiūnas; Vizbar-pievė (|| Vizbarìnė) pv. Igl: pvd. Vižbaras ar pan.; Zar-a-pievė pv. KzR: pvd. Žãras; Ziẽn-pievė pv. Šil: avd. Ziẽnius; -pilv-: Jon-pilvis pv. Klvr: v. Jõnas; -pošn-: Grink-a-pošnė pv. Gdl: pvd. Grìņkus; -raist-: Abrōm-raistis pv. Prn: avd. Abrōmas; Balk-a-raistis pv. Brb: avd. Bãlkė, Bãlkis ar pan., plg. lenk. pvd. Bałka, Bałko (SNP I 150); Kajẽck-a-raistis lg. KzR: pvd. Kajẽckas; Kald-a--raistis pv. Brb: avd. *Kalda ar pan., plg. lenk. pvd. Kolda (SNP V 70); Kāv-a-raistis (|| Kālviairaistis) pv. Gdl: pvd. Kavà ar pan.; Kundok-raistis pv. Vv: pvd. Kuñdoka ar pan.; Miciūt-raistis pv. Gdl: pvd. Miciūta; Pijōn-raistis pv. Vv: avd. *Pijonas ar pan., plg. lenk. pvd. Pion (SNP VII 362), vok. avd. Pijan (Gottschald 1954: 467); Rudž-ia-raistis pv. Gdl: pvd. Rùdžius ar pan.; Stan-a-raistis pv. Klvr: avd. Stanỹs ar pan.; -skynim-: Akleĩ-skynimis ar. Prn: avd. *Aklejus ar pan., plg. vok. avd. Ackley (Gottschald 1954: 160); -šaltin-: Gieb-šaltinis pv. Klvr: pvd. Giẽbas; -(i)up-: Samuol-iupis pv. Prn: pvd. Samùolis; -viet-: Blaz-a-vietė ar., pv. Klvr: pvd. Blãžas; Pastebėta, kad tiriamame areale šios grupės agronimai sudūrimo būdu sudaromi su bendriniu daiktavardžiu, kuris dažniau nusako arealo geografinę situaciją (126 – ~94%) nei su žmogaus aplinka susijusius pavadinimus (8 – ~6%). Fiksuota itin daug dūrinių su leksemomis balà (57 – ~43%) ir pieva (25 – ~19%) antruosiuose sanduose. Tai greičiausiai atspindi gamtinių sąlygų, kraštovaizdžio kaitą, kada daugelis šlapių vietų (šiuo atveju balų) įgijo kitokį objektinį statusą ir pateko į tiriamų onimų, įvardijančių kitus žemės paviršiaus objektus (dažniausiai pievas), grupę. Pagal darybos reikšmę šiame skyriuje aptarti agronimai laikytini posesyviniais, arba priklausymą žyminčiais dariniais. 110 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63 maketas.indd 110 2011.06.17 08:24:06 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronomų darybos bruožai 1.4. Sudėtiniai agronomai Šioje antrinių vietovardžių grupėje skiriami kilmininkiniai ir kvalifikaciniai agronomai16. 1.4.1. Kilmininkiniai agronomai. Kvalifikacinių agronomų atžvilgiu kilmininkiniai sudaro daugumą (santykis skaičiais 19 : 1, procentais – 99% : 1%). Pirmieji jų dėmenys, išreikšti, matyt, buvusių savininkų asmenvardžių kilmininku, antrieji – geografiniai nomenklatūriniai terminai ir su žmogaus aplinka, veikla susiję objektų bei kitokie pavadinimai (pastarųjų santykis vienas kito atžvilgiu apylygis): Baikio duobė pv. Prn: pvd. Baikỹs; Daņgėlo lankūtė pv. Ss: avd. *Dangėlas, plg. avd. Dangels 1769–1822 (IAK), pvd. Dangėlaitis; Jonėlio kalnas dr. Igl: avd. Jonėlis; Karalių pievukės pv. Klvr: pvd. Karãlius; Kãsparo pieva pv. Lbv: avd. Kãsparas; Krasėnkos kal̃nas ar. Krsn: avd. *Krasenka, plg. lenk. pvd. Krasienko (SNP V 263); Kurmanãvičiaus žẽmė ar. Prn: pvd. Kurmanãvičius; Magdės alksnynas pv. Klvr: v. Magdė ir lie. alksnynas ‚alksnių miškas, alksnytė‘; Pauliuškos uosynas ar. Krsn: avd. *Pauliuška, plg. lenk. pvd. Pawluszko (SNP VII 242), ir lie. uosynas ‚uosių miškas‘; Pečiūko plỹnė pv. Klvr: pvd. Pečiukas ir lie. plỹnė ‚plyna vieta, lyguma‘; Ruodžių krantas dr. Brb: avd. *Ruodys ar pan., plg. avd. Petrelis Ruodaitys 1662 (IAK); Senkų rėvas pv. Igl: pvd. Señkus ir lie. rėvas ‚tarpeklis, griova, dauba‘; Smailiaus alksnynas pv. KzR: pvd. Smailius ar pan. ir lie. alksnynas ‚alksnių miškas, alksnytė‘; Spūdžio kalnėlis l. Prn: pvd. Spūdỹs; Šalkauskų senovė ž. Ss: pvd. Šalkáuskas ar pan. ir lie. senóvė ‚seniai tręštas laukas‘; Ulkòvo balà pv. Lbv: avd. *Ulkòvas, plg. lenk. pvd. Ulkowski (SNP X 17); Urbonų alksnynas pv. Igl: pvd. Ūrbonas ir lie. alksnynas ‚alksnių miškas, alksnytė‘; Vaičiulio Rečius pv. KzR: pvd. Vaičiulis ir lie. rėčius ‚užgijusios žaizdos žymė, randas‘; Veñco balà pv. Klvr: pvd. Veñcas. Kaip matyti iš užrašymų, asmenvardiniai kilmininkiniai agronomai turi posesyvinę reikšmę. 1.4.2. Kvalifikacinis agronimas užrašytas vienas. Abu jo dėmenys tarsi suaugę į vieną žodį. Pirmojo dėmens išreikštas skiriamasis požymis nėra atsitiktinis, nesusijęs su apibrėžiamuoju objektu (plg. Vanagas 1970: 274): Šventas Jõnas pv. Klvr: lie. šveñtas, -à ‚krikščionių tikėjimu – žmogus, išgarsėjęs ypatingu religingumu ir po mirties bažnyčios paskelbtas garbintinu tikinčiųjų globėju‘ ir v. Jõnas. Tyrimas parodė, kad iš asmenvardžių kilusių agronimų grupėje dariausi yra vediniai (391 – ~71%). Didžiąją jų dalį sudaro priesagų vediniai (380 – ~97%)17. 16 Dėl antrųjų sandų kilmės šaltinio, jų produktyvumo ir kt. žr. 1.3. 17 Dėl šiame skyriuje tirtų agronimų priesagų produktyvumo, jų darybinių reikšmių ir kt. žr. 1.2.2. Straipsniai / Articles 111 DALIA SVIDERSKIENĖ Mažai produktyvūs galūnių vediniai (10 – ~2,5%), priešdėlio vedinys užrašytas tik vienas. Rečiau kalbamos grupės agronimai sudaromi sudūrimo (134 – ~24%)18 ir sudėjimo (20 – ~4%) būdu. Be papildomų darbovės priemonių sudarytų agronimų užfiksuota mažai (4 – ~0,7%). 2. IŠ APELIATYVINIŲ ASMENŲ PAVADINIMŲ KILĘ AGRONIMAI Marijampolės apskrityje jų užrašyta 76 (~10% visų tyrimui pasirinktų vietovardžių). Apeliatyviniais asmenų pavadinimais, iš kurių, manoma, kilo šiame skyriuje analizuojami agronimai, nusakomas amatas, užsiėmimas, išvaizdos, būdo bruožai, kilmė (etnonimai)19 ir kt. Pagal tai ir išdėstomi poskyriai. Darybiniu aspektu šie agronimai skiriami į grupes: pirminius, priesaginius, sudurtinius ir sudėtinius. Priesagų vediniai išdėstomi pagal priesagų abėcėlę, dūriniai – pagal antrųjų sandų abėcėlę. Sudėtiniai užrašytieji šios grupės agronimai yra tik kilmininkiniai. Visi jie turi posesyvinę reikšmę: kilmininkas juose rodo vietos priklausomybę asmeniui, pasakytam apeliatyvu (plg. Savukynas 1963: 239). 2.1. Iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių amatą, užsiėmimą ar pan., kilę agronimai 2.1.1. Priesagų vediniai: -ynė: Daktar-ynė ar. Šil: lie. dãktaras ‚gydytojas‘, plg. pvd. Dãktaras, Daktaris20; -iškė: Grunrãk-iškė pv. Lbv – germaniškos kilmės vv., sietinas su vok. grünrock ‚girinininkas, medžiotojas‘ (Križinauskas 1992: 457); Kapiton-iškė pv. Krsn: lie. kapitõnas ‚karinis laipsnis; tą laipsnį turintis karininkas‘. 2.1.2. Sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Laũn-a-balė pv. Ldvn – greičiausiai sietinas su lenk. łowny ‚geras, apsukrus, vikrus meškeriotojas, medžiotojas‘ (SJP II 818); Striėlč-ia-balė pv. Krsn: lie. striėlčius ‚medžiotojas; eigulys‘. 18 Dėl antrųjų sandų kilmės šaltinio, jų produktyvumo ir kt. žr. 1.3. 19 Dėl termino žr. Gaivenis, Keinys (1990: 60, 208). 20 Šiuo ir kitais atvejais palyginimui teikiamos pavardės, susiformavusios iš atitinkamų apeliatyvinių asmenų pavadinimų. LPŽ duomenimis, tiriamame areale jos nepaplitusios, tačiau mūsų vardyne funkcionuoja. 112 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 2.2. Iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių išvaizdos, būdo bruožus ar pan., kilę agronimai Visi užrašyti vietovardžiai – priesagų vediniai: -inė: Šmākš-inė pv. Prn: lie. šmākšas ‘plepys, tarškalaš‘; -ynė: Kibyz-ynė pv. Mrj: lie. kibyza ‘liesas, aukštas žmogus; stypla‘; -iškė: Guogl-iškė sklp. Prn: lie. guoglỹs ‘žmogus su ilgu sprandu‘; Murmul-iškė pv. Šil: lie. murmùlis ‘kas murmėdamas, neaiškiai kalba‘, plg. pvd. Murmùlis. 2.3. Iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių kilmę (etnonimų) ar pan., kilę agronimai 2.3.1. Pirminis agronimas užrašytas vienas: Cigankà pv. Lbv: lie. cigankà ‘čigonė‘. 2.3.2. Priesagų vediniai: -inė(s): Dzūk-inė dr. Ss: lie. dzūkas, -ė ‘dzūkų tarmės atstovas‘; Prūs-inė pv. Klvr: lie. prūsas, -ė²¹; Turk-inė drb. ž. Ldvn: lie. tur̃kas, -ė ‘turkų tautos žmogus‘, plg. pvd. Tur̃kas; Žyd-–inė ar., pv. KzR, Lbv, sklp. Ldvn: lie. žýdas, -ė; -ynė: Žyd-ynė pv. Klvr; Žyd-ynė (|| Abromynė) l. Mrj: lie. žýdas, -ė; -iškė: Mozūr-iškė dr. Prn: lie. mozūras, -ė, plg. pvd. Mozūras; Žyd-iškė ar. Klvr; dr. Gdl: lie. žýdas, -ė. 2.3.3. Sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Cigōn-balės gn. Brb: lie. cigōnas, -ė; Maskōl-balė pv. Klvr, Krsn: lie. maskōlis, maskōlius, plg. pvd. Maskōlis; Mozūr-balė pv. Klvr: lie. mozūras, -ė, plg. pvd. Mozūras; Prancūz-balė pv. Lbv, Mrj: lie. prancūzas, -ė; Prūs-balė pv. Igl, KzR, Mrj: lie. prūsas, -ė; Žyd-balė 2 pv. Klvr, pv. Krsn, Lbv: lie. žýdas, -ė; -darž-: Žyd-a-daržis ar. Gdl, Šil; Žyd-ā-daržis drb. ž. Igl; Žyd-a-daržis dr., pv. Igl: lie. žýdas, -ė; -kaln-: Maskōl-kalnis ar. Krsn: lie. maskōlis, maskōlius, plg. pvd. Maskōlis; Prancūz-kalnis dr. KzR: lie. prancūzas, -ė; -kapin-: Prancūz-kapinės l. Mrj: lie. prancūzas, -ė; -kar-: Žyd-karis dr. Ss: lie. žýdas, -ė; 21 Siekiant išvengti pasikartojimų, dažnai vartojamų apeliatyvinių asmenų pavadinimų cigōnas, -ė ‘čigonų tautybės žmogus‘, maskōlis, maskōlius ‘rusas‘, mozūras, -ė ‘mozūrų etninės grupės žmogus‘, prancūzas, -ė ‘prancūzų tautos žmogus‘, prūsas, -ė ‘buvusios Rytų Prūsijos, Klaipėdos krašto gyventojas, vokietis; liuteronas‘ ir žýdas, -ė ‘žydų tautybės žmogus‘ reikšmės toliau straipsnyje (žr. 2.3) nenurodomos. Straipsniai / Articles 113 ALL_62_63_maketas.indd 113 2011.06.17 08:24:06 DALIA SVIDERSKIENĖ -lank-: Žyd-lankė pv. Mrj: lie. žydas, -ė; –lauk-: Žyd-laukis ar. Brb: lie. žydas, -ė; –piev-: Cigōn-pievė 2 pv. Brb: lie. cigōnas, -ė; Maskōl-pievė pv. Lbv: lie. maskōlis, maskōlius, plg. pvd. Maskōlis; Žyd-pievė 2 dr. Igl, 3 pv. Klvr, pv. Lbv, 2 pv. Ldvn, pv. Mrj, Šil, Vv; Žyd-pievės pv. Lbv: lie. žydas, -ė; –raist-: Cigōn-raistis pv. Šil: lie. cigōnas, -ė; Žyd-a-raistis pv. Klvr: lie. žydas, -ė; –rev-: Žyd-revis drb. ž., pv. Brb: lie. žydas, -ė. Užrašytas vienas sudurtinis pievos vardas, kurio antrasis sandas – upės vardas Šešupė Mrj (LUEV 163): Žyd-šešupė pv. Mrj: lie. žydas, -ė. 2.3.4. Sudėtiniai kilmininkiniai agronimai: Prancūzų Kapaï ž. Prn: lie. prancūzas, -ė ir kapaï; Žydo márgas dr. Lbv: lie. žydas, -ė ir lie. márgas ‚žemės matas‘. 2.4. Iš kitų apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilę agronimai 2.4.1. Priesagos -iškis vediniai: Bób-iškis pv. Mrj: lie. bóba ‚ištekėjusi moteris; sena moteris, senė‘, bōbė ‚boba, senė‘; Ubag-iškis ar. Šil: lie. ùbagas ‚elgeta‘. 2.4.2. Užrašytas vienas šio pogrupio sudurtinis agronimas: –piev-: Mērg-a-pievė pv. Mrj: lie. mergà ‚suaugusi netekėjusi moteris, mergina; ūkininko, buožės samdoma mergina darbininkė, samdinė, tarnaitė‘. 2.4.3. Sudėtiniai kilmininkiniai agronimai: Diēdo rugienėlė dr. Ss, Diēdo skýni-mas dr., pv. Prn – pirmieji dėmenys iš lie. diēdas ‚tėvo ar motinos tėvas, senelis; senas žmogus, senis‘, antrieji dėmenys: rugienėlė iš lie. rugienėlė, plg. rugiena ‚laukas, kur augo rugiai‘, skýnimas iš lie. skýnimas ‚išskinta, iškirsta miško vieta‘; Ponių rais-tėlis pv. Gdl: lie. ponià, plg. põnas ‚privilegijuoto luomo žmogus; turtingas žmogus, dvarininkas, savininkas; šeimininkas; kas nedirba fizinio darbo, valdininkas‘. Tyrimas parodė, kad iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilę agronimai dažniausiai daromi sudūrimo būdu (48 – ~63%). Šiame skyriuje tirtų sudurtinių agronimų pirmieji sandai visais atvejais – apeliatyviniai asmenų pavadinimai, antrieji – dažniausiai (45 – ~94%) fiziografiniai, topografiniai terminai (balà, dãržas, kálnas, kãpinės, lankà, laũkas, piẽva, raístas), kiti (3 – ~6%) – su žmogaus aplinka ar pan. susiję objektų pavadinimai (-kar- greičiausiai sietinas su kárti, kãria, kõrė ‚atimti gyvybę, užneriant ant kaklo ar kojų virvę ir pakabinant‘, rêvas ‚tarpeklis, griova, dauba‘). Produktyviausi dūriniai su leksema balà ir piẽva antrajame sande (15 ir 16 – po ~31%). Mažiau darūs šioje agronimų grupėje yra vediniai (21 – ~28%), šiame areale visi jie padaryti su priesagomis. Produktyvesnės posesyvinę funkciją atliekančios 114 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63 maketas.indd 114 2011.06.17 08:24:06 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darbo bruožai priesagos –in(e)s, –iškė, –iškis (8 – ~38%; 7 – ~33%; 2 – ~9%;); priesagos –ynė vedinių užrašyta 4 – ~19%. Dar mažiau agronimų sudaroma sudėjimo būdu (6 – ~28%). Visi užrašyti sudėtiniai vietovardžiai – kilmininkiniai. Užfiksuotas vienas pirminis agronimas. Iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilusiems tiramo arealo agronimams galūnių ir priešdėlių vediniai nebūdingi. 3. GALIMOS DVEJOPOS KILMĖS AGRONIMAI Marijampolės apskrityje jų užrašyta 100 (~14% visų tyrimui pasirinktų vietovardžių). Šie agronimai gali būti siejami arba su asmenvardžiu, susiformavusiu iš apeliatyvinio asmens pavadinimo, arba su apeliatyviniu asmens pavadinimu. Kadangi abi kilmės galimybės yra vienodai tikėtinos, gali būti lygiavertės, jos ir teikiamos greta atskiriant vieną nuo kitos sutartiniu ženklu /, reiškiančiu „kita vertus, galima kilmė iš“. Pasirinkimą žymėti būtent taip lėmė noras išvengti straipsnyje itin dažno šio žodžių junginio vartojimo. Iš asmenvardžių arba iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių jų kilmę (etnonimų), kilusių agronimų grupėje (žr. 3.3) autorė teikia pirmenybę apeliatyvinei kilmės aiškinimo galimybei, kurią daugeliu atvejų ir pateikia pirmąją. Nustatant pamatinį žodį (etimoną), didelis dėmesys skirtas tiek apeliatyvinio asmens pavadinimo, tiek asmenvardžio, iš kurių galėtų būti vedami Marijampolės apskrities agronimai, arealiniam paplitimui. Apeliatyvinių asmenų pavadinimų paplitimo duomenys, kaip, beje, ir kitų bendrinių žodžių (apeliatyvų), randami Lietuvių kalbos žodyne. Prireikus, kaip jau buvo minėta, šio šaltinio elektroniniu leidimu ir naudojamasi. Duomenų apie lietuvių pavardžių paplitimą ieškoma LPŽ. Tačiau, aiškinant šio skyriaus toponimų kilmę, minėtų šaltinių nepakako. 20 atvejų (~20%) teko pasiremti istorinių asmenvardžių kartoteka. Dažniausiai rekonstruoti pamatiniai žodžiai grindžiami tame pačiame areale ar šalia jo esančiose vietose fiksuotais turėtais istorinės antroponimijos duomenimis, į šią kartoteką patekusiai (išrašytais) iš Daugų parapijai priklausiusių gyventojų sąrašų, Lankeliškių parapijos (Vilkaviškio r.) jungtuvių registracijos knygos22, Nočios parapijos krikšto metrikų registracijos knygos, Krosnos bažnytinės knygos, Valkininkų seniūnijos inventoriaus ir kitų šaltinių. 22 Dėl šaltinio apibūdinimo plačiau žr. Maciejauskienė (2008: 138–140). Straipsniai / Articles 115 DALIA SVIDERSKIENĖ Darybiniu aspektu aptariamieji Marijampolės apskrities agronimai skiriami į grupes: pirminius, galūnės ir priesagų vedinius, sudurtinius ir sudėtinius. Priesagų vediniai išdėstomi pagal priesagų abėcėlę, duriniai – pagal antrųjų sandų abėcėlę. Sudėtiniai šios grupės agronimai yra tik kilmininkiniai. Visi jie turi posesyvinę reikšmę. Pirmasis dėmuo yra jų žymimos vietos buvusio savininko asmenvardžio kilmininkas, arba kilmininkas juose rodo vietos priklausomybę asmeniui, pasakytam apeliatyvu (plg. Savukynas 1963: 238, 239). 3.1. Iš asmenvardžių arba iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių amatą, užsiėmimą ar pan., kilę agronimai 3.1.1. Pirminis (pluralia tantum formos) agronimas: Pinčiukai pv. Klvr: avd. *Pinčiukas, plg. avd. Symon Pinczuk 1777 (IAK) / lie. pinčiukas ‚sielių plukdytojas‘. 3.1.2. Priesagų vediniai: -inė: Kriauč-inė ar. KzR: *Kriaučius, plg. avd. Adam Krewčius 1604 (IAK) / lie. kriaučius ‚siuvėjas‘; Launink-inė pv. Igl: avd. *Launinkas, plg. avd. Adam Łaunik 1625 (IAK) / lie. lãuninkas (–ykas) ‚viršaitis; seniūnas; seniūno padėjėjas‘; -ynė: Bendõr-ynė pv. Ss: pwd. Beñdorius / lie. beñdorius ‚kubilius‘; Dielinink-ynė drb. ž., pv. KzR: pwd. Diẽlininkas / lie. diẽlininkas (–nykas) ‚lentų pjovėjas, lentpjūvės‘; Katil-ynė dr., pv. Mrj: pwd. Katilius / lie. katilius ‚katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjas‘; Kubil-ynė ar. KzR: pwd. Kubilius / lie. kubilius ‚kubilių dirbėjas; kubilių pardavėjas‘; Rač-ynė dr. Lbv, drb. ž. Klvr, KzR, pv. Lbv: pwd. Rãčius / lie. rãčius ‚medinių vežimo detalių, ratų dirbėjas‘; Tekor-ynė dr., pv. Ss: pwd. Tẽkorius / lie. tẽkorius ‚kas tekina, drožia‘; -iškė(s): Dešėtnink-iškė ž. Krsn: avd. *Dešėtninkas ar pan., plg. avd. Barbara Desetnikowa 1678–1693 (IAK) / lie. dešėtninkas ‚šaltyšius, seniūnas‘; Gelãž-iškė pv. Krsn: pwd. Gelãžius / lie. gelãžius ‚geležius‘; Kálv-iškė pv. Lbv: avd. *Kalvis, plg. avd. Tomas Kalvuis 1630 (IAK) / lie. kálvis ‚kas verčiasi metalo kalimo amatu‘; Katil-iškė drb. ž. Klvr: pwd. Katilius / lie. katilius ‚katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjas‘; Krauč-iškė pv. Lbv: avd. *Kraučius ar pan., plg. avd. Nicolao Krauczius 1639 (IAK) / lie. kraučius ‚siuvėjas‘; Kubil-iškė ar., ž. Ldvn, Kubil-iškės pv. Krsn: pwd. Kubilius / lie. kubilius ‚kubilių dirbėjas; kubilių pardavėjas‘; Kudr-iškė dr. Prn: avd. *Kudrys, plg. avd. Bartłomiej Kudrys 1835 (IAK) / lie. kudrỹs ‚vagis, vagišius; sukčius, apgavikas; išdykėlis, padauža, nenaudėlis‘; Kukor-iškė ar. Šil: pwd. Kùkoris / lie. kùkorius, -ė ‚virėjas‘; Kùmet-iškė ar. Klvr: pwd. Kùmetis / lie. kùmetis ‚dvarininko ar buožės samdomas valstietis, dirbantis už butą ir atlyginimą natūra; 116 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai daržininkas, sklypininkas‘; Mėlnyk-iškė ar. Mrj: pvd. Mėlnykas / lie. mélnykas ‚malūnininkas‘; Mlinar-iškė pv. Klvr: avd. *Mlinaris ar pan., plg. avd. Andreas Mlynarz 1675 (IAK) / sietinas su lenk. młynarz ‚malūnininkas‘ (SJP II 1013); Pakul-iškė sklp. Prn: pvd. Pakùlis / lie. pakùlius, -ė ‚kas verčiasi pakulomis; kas susivėlęs, apsileidęs, netvarkingas‘; Puõdž-iškė pv. Ldvn: pvd. Puõdžius / lie. puõdžius ‚puodų dirbėjas‘; Ribõk-iškė pv. Klvr: pvd. Ribõkas / lie. ribõkas ‚žvejys, žuvautojas‘; Rimor-iškė pv. Krsn: avd. *Rimorius ar pan., plg. avd. Sebelthian Rymarz 1552 (IAK) / lie. rimorius ‚kas siuva pakinktus‘; Trečiõk-iškės 2 pv. Lbv: pvd. Trečiõkas / lie. trečiõkas, -ė ‚valstietis, valdantis trečdalį valako‘; –iškis, –iškiai: Bendõr-iškis pv. Krsn: pvd. Bendorius / lie. bendorius ‚kubilius‘; Kálv-iškiai 2 pv. Ldvn: avd. *Kalvis, plg. avd. Tomas Kalwis 1630 (IAK) / lie. kálvis ‚kas verčiasi metalo kalimo amatu‘; Šiaučiùk-iškis pv. Mrj: pvd. Šiaučiùkas / lie. šiaučiùkas ‚batsiuvio sūnus‘. 3.1.3. Sudurtiniai agronimai (dūriniai): –bal-: Kažemėk-a-balė pv. Krsn: avd. *Kažemėkas ar pan., plg. avd. Petry Kažamekas 1691–1719 (IAK) / lie. kažemėkas ‚odų dirbėjas, odminys, odininkas, odžius‘; Kriauč-ia-balė pv. Klvr: avd. *Kriaučius, plg. avd. Adam Krewcius 1604 (IAK) / lie. kriaučius ‚siuvėjas‘; Mėduiš-balė ar. Brb: avd. Medvišas (Zinkevičius 2008: 114) / lie. meduišius ‚medžiotojas, medinčius‘; Skiẽč-balė pv. Igl: pvd. Skiẽčius / lie. skiẽčius ‚skietų dirbėjas ir pardavinėtojas‘; –kaln-: Šaltyš-kalnis ar. Krsn: avd. *Šaltyšius ar pan., plg. avd. Simonis SzaltyJz 1685–1731 (IAK) / lie. šaltyšius ‚kaimo seniūnas‘; –lauk-: Vait-laukis dr. Ss: pvd. Vaitas / lie. vaitas ‚valsčiaus vadovaujantis pareigūnas, viršaitis‘; –marg-: Šiauč-margis drb. ž. KzR: avd. *Šiaučius ar pan., plg. avd. Helena Jziauciowa 1678 (IAK) / lie. šiaučius ‚batsiuvys, kurpius‘; –piev-: Skerdž-ia-pievė pv. Ldvn: avd. *Skerdžius, plg. avd. Laurenty Skierdziunas 1667 (IAK) / lie. skerdžius ‚vyriausias piemuo, bandos prižiūrėtojas, kerdžius‘; Trečiõk-pievė pv. Klvr: pvd. Trečiõkas / lie. trečiõkas ‚valstietis, valdantis trečdalį žemės‘; –raist-: Kálo-ia-raistis (|| Kãvaraistis) pv. Gdl: avd. *Kalvis, plg. avd. Tomas Kalwis 1630 (IAK) / lie. kálvis ‚kas verčiasi metalo kalimo amatu‘. 3.1.4. Sudėtiniai kilmininkiniai agronimai: Bãrtininko kálnas ar. Igl, Bãrtininko senõvė ar. Ss – pirmieji dėmenys iš pvd. Bãrtininkas / lie. bãrtininkas ‚drevinininkas, bitininkas‘, antrasis dėmuo senõvė iš lie. senõvė ‚seniai tręštas laukas‘; Kálvio daržas dr. Mrj: avd. *Kalvis, plg. avd. Tomas Kalwis 1630 (IAK) / lie. kálvis ‚kas verčiasi metalo kalimo amatu‘; Rãčiaus raistas pv. Vv: pvd. Rãčius / lie. rãčius ‚medinių vežimo dalių, ratų dirbėjas‘; Šinkorių balaitė pv. Klvr: pvd. Šinkoris / lie. šinkorius, -ė ‚smuklininkas‘. Straipsniai / Articles 117 ALL_62_63_maketas.indd 117 2011.06.17 08:24:07 DALIA SVIDERSKIENĖ 3.2. Iš asmenvardžių arba iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių išvaizdos, būdo bruožus ar pan., kilę agronimai 3.2.1. Pirminis (pluralia tantum formos) agronimas: Tupikai ž. Brb: pvd. Tupi-kas / lie. tupikas, -ė ,kas tupi, sėdi; kas tupinėja vietoje, lėtai dirba, lėtar darbis‘. 3.2.2. Priesagų vediniai: -inė: Blūs-inė drž. Ldvn, pv. Klvr, Blus-inė pv. Vv: pvd. Blūsius ar pan. / lie. blūsius ,kas turi daug blusų; mažas, silpnas, menkas, vargingas žmogus‘; Šašk-inė pv. Lbv: pvd. Šaška / lie. šaškus, -ė ,kas nušašęs, nušašėlis‘; -ynė: Juodvirš-ynė drb. ž., pv. KzR: pvd. Juodviršis / lie. juodviršis, -ė ,su juodu viršumi; su juoda nugara‘; Žvair-ynė drb. ž. Ss: avd. *Žvairys ar pan., plg. avd. Waliul Zwayris 1610 (IAK) / lie. žvairys, -ė ,kieno žvairios akys, kas žvairakis‘; -iškė(s): Babil-iškė ž. Krsn: pvd. Babilius / lie. babilas ,storulis‘; Čėpl-iškė ar., pv. Krsn, 1. Ldvn: pvd. Čėpla / lie. čėpla ,sulysusi moteris‘; Juodsnuk-iškė dr. Prn: pvd. Juodsnūkis / lie. juodsnūkis, -ė ,kas juodo snukio, juodo veido; nepraustaburnis‘; Kupr-iškė dr. Šil: pvd. Kuprys / lie. kūpris, -ė, kuprys, -ė, kūprius, -ė ,kas su kupra, kuprotas‘; Kušl-iškė pv. Ldvn: pvd. Kušlys / lie. kušlỹs, -ė; kūšlius, -ė ,kas neprimato; aklys, spangys, žabalis‘; Mėšl-iškė pv. Klvr: pvd. Mėšlius / lie. mėšlius, -ė ,nešvarus, mėšlu susitepęs, nevalyvas žmogus‘; Naudž-iškė ar. Ss: pvd. Naūdžius / lie. naūdžius ,savanaudis žmogus, gobšas, lupikas‘; Pyrag-iškė pv. Ldvn: pvd. Py-rāgius / lie. pyrāgius ,pyragų mėgėjas‘; Šlub-iškė dr. Šil: avd. *Šlubis ar pan., plg. avd. Jasius Szlubis 1637 (IAK) / lie. šlubis, -ė ,kas šlubas, raišas‘; Verksn-iškės pv. Klvr: pvd. Verksnys / lie. verksnys, -ė ,kas nuolat verkia ar greit pravirksta‘; Žil-iškės pv. Mrj: pvd. Žilius ar pan. / lie. žilius, -ė ,žilas žmogus, senis‘; -iškis: Klip-iškis drb. ž. KzR, Klip-iškis pv. Šil: avd. Klipà (Zinkevičius 2008: 565) ar pan. / lie. klipius, -i ,kuris klypuoja‘; Riogl-iškis lg. Vv, Riogl-iškis pv. Igl: avd. *Rioglẏs ar pan., plg. avd. Valentinum Roglis 1639 (IAK) / lie. rioglẏs, -ė ,kas nevikrus, nerangus, grioz das, kerėpla‘; 3.2.3. Sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Bindōk-balė pv. Klvr: pvd. Bindōkas / lie. bindōkas ,apsileidėlis, tinginys‘; Dund-a-balė pv. Klvr: pvd. Dùnda / lie. dùndà ,pabalda, padauža‘; Pamp-a-balė pv. Krsn: avd. *Pampa ar pan., plg. vok. avd. Pampe (Gottschald 1954: 458) / lie. pámpė ,kas storas, išsipūtęs‘; Stālg-ia-balė pv. Krsn: pvd. Stalgỹs / lie. stalgùs, -ì ,griežtas, atkaklus, įžūlus, išdidus‘; Stung-a-balė pv. Prn – galbūt iš pvd. Stungỹs / lie. stungỹs ,tingus, nerangus žmogus, netikėlis‘; -piev-: Dumč-ia-pievė pv. Mrj: pvd. Dumčius / lie. dumčius ,galvočius, patarėjas‘; -žard-: Gab-a-žardė pv. Igl: avd. *Gabas ar pan., plg. avd. Michulis Gaba 1678–1693 (IAK) / lie. gābas ,godus, šykštus žmogus, gobšas‘. 118 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 3.3. Iš asmenvardžių arba iš apelatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių kilmę (etnonimų) ar pan., kilę agronimai 3.3.1. Priesagų vediniai: -inė: Gud-inė pv. Klvr: lie. gùdas23 / pvd. Gùdas; Kazok-inė dr. Vv: lie. kazõ-kas, -ė / pvd. Kazõkas; -ynė: Lietùvinink-ynė dr. Ss, drb. ž. KzR: lie. lietùvininkas, -ė ‚lietuvis‘ / pvd. Lietùvininkas; Paliok-ynė drb. ž. Mrj: lie. paliõkas, -ė ‚lenkas‘ / pvd. Paliõkas; -iškė(s): Gud-iškė pv. Prn: lie. gùdas / pvd. Gùdas; Kazok-iškės ar. Šil: lie. kazõkas, -ė / pvd. Kazõkas. 3.3.2. Sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Kazõk-balė pv. Klvr: lie. kazõkas, -ė / pvd. Kazõkas; -kaln-: Kazõ-kalnis (< *Kazõk-kalnis) dr. Ss: lie. kazõkas, -ė / pvd. Kazõkas; -piev-: Bajõr-pievė pv. Brb: lie. bajõras, -ė / pvd. Bajõras; Gud-ā-pievė pv. Klvr: lie. gùdas / pvd. Gùdas; Šved-pievė l. Gdl: pvd. Švėdas / lie. švėdas ‚švedų tautos žmogus (seniau – švedų kareivis)‘; -raist-: Bajõr-a-raistis pv. Ldvn: lie. bajõras, -ė / pvd. Bajõras; Gùd-a-raistis pv. Gdl: lie. gùdas / pvd. Gùdas. 3.3.3. Sudėtiniai kilmininkiniai agronimai: Gùdo skýnimai pv. Gdl: lie. gùdas / pvd. Gùdas ir lie. skýnimai, plg. skýnimas ‚iškirsta, iškirsta miško vieta‘; Žemaičių pieva pv. Ldvn: lie. žemaitis, -ė ‚iš žemaičių krašto kilęs žmogus‘ / pvd. Žemaitis. 3.4. Iš asmenvardžių arba iš kitų apelatyvinių asmenų pavadinimų kilę agronimai 3.4.1. Galūnės -ė vedinys: Bobin-ė pv. Igl: pvd. Bòbina, Bòbinas24. 3.4.2. Priesagos -iškis vediniai: Liòl-iškis pv. Prn: pvd. Liolỹs / lie. liolỹs ‚baidyklė, kuria gąsdina vaikus, baubas‘; Ragan-iškis pv. Ldvn: avd. *Raganis ar pan., plg. pvd. Raganãvičius / lie. ragãnius ‚negeras, nedoras žmogus‘. 23 Siekiant išvengti pasikartojimų, dažnai vartojamų apelatyvinių asmenų pavadinimų bajõras, -ė ‚privilegijuotas žemdirbys, ppr. privilegijuotas vidutinis dvarininkas; privilegijuotos kilmės žmogus, šlėkta‘, gùdas ‚baltarusis (kartais lenkas ar rusas)‘, kazõkas, -ė ‚valstietis, buvusių Dono, Kubanės, Tereko, Orenburgo ir kitų karinių sričių gyventojų palikuonis‘ reikšmės toliau straipsnyje nenurodomos. 24 Neišleistina iš akių tai, kad vietovardis gali būti priesagos -inė vedinys iš lie. bòba ‚ištekėjusi moteris; sena moteris, senė‘, bòbė ‚boba, senė; žmona, pati, bobà‘. Straipsniai / Articles 119 DALIA SVIDERSKIENĖ 3.4.3. Sudurtiniai agronimai (dūriniai): –bal-: Diėd-balė pv. Krsn: avd. *Diedys ar pan., plg. avd. Petri Diedis 1708–1740 (IAK) / lie. diėdas „tėvo ar motinos tėvas, senelis; senas žmogus, senis“; –raist-: Vaik-a-raistis pv. Klvr: avd. *Vaikas ar pan., plg. avd. Anna Waikelicia 1668 (IAK) / lie. vaikas „tėvams sūnus ar duktė“. Tyrimas parodė, kad galimos dvejopos kilmės agronimų grupėje dariausi yra vediniai (65 – 65%). Absoliučią daugumą iš jų sudaro priesagų vediniai (64 – ~99%). Produktyvesnės priesagos – –iškė(s) (33 – ~52%) ir –ynė (16 – ~25%), mažiau produktyvios – –inė (8 – ~12,5%) ir –iškis, –iškiai (7 – ~11%). Galūnės vedinys užfiksuotas vienas. Nebūdingi kalbamai agronimų grupei priešdėlių vediniai. Daug rečiau šie agronimai padaromi sudūrimo būdu (26 – 26%). Šiame skyriuje tirtų sudurtinių agronimų pirmieji sandai gali būti tiek iš asmenvardžių, susiformavusių iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, tiek iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Antrieji sandai – dažniausiai (24 – ~92%) fiziografiniai, topografiniai terminai (balà, kálnas, laũkas, piẽva, raĩstas), kiti (2 – ~8%) – su žmogaus aplinka ar pan. susiję objektų pavadinimai (márgas „žemės matas“ ir žárdis „aptvaras gyvuliams“). Produktyviausi dūriniai su leksema balà (11 – ~42%), piẽva ir (6 – ~23%) ir raĩstas (5 – ~20%) antrajame sande. Dar mažiau kalbamų agronimų sudaroma sudėjimo būdu (7 – 7%), visi sudėtiniai agronimai – kilmininkiniai. Be papildomų darybos priemonių susidarę agronimai užfiksuoti du. Pastebėta, kad panašus darybos būdų bei tipų modelis būdingas ir pirmosios straipsnyje tirtos aiškios kilmės agronimų (kilusių iš asmenvardžių) grupei. Taigi būtų galima manyti, kad šioje grupėje (galimos dvejopos kilmės) analizuotų agronimų darybos pamatas dažniau yra asmenvardis nei apeliatyvinis asmens pavadinimas. Tarpukariu iš gyvosios kalbos užrašytų Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų tyrimas baigiamas 2 lentele (žr. priedą). Apibendrinant šių vietovardžių analizę darybos požiūriu, galima daryti keletą išvadų. 4. IŠVADOS 4.1. Tyrimui pasirinktų žemėvardžių darybos analizė parodė, kad absoliučią daugumą sudaro derivacinių požymių turintys antriniai agronimai (~99%). Daugiau nei pusė iš jų yra priesagų vediniai (~64%). Jų darybai naudojama 21 priesaga (skaičiuojant abiejų giminių ir skaičių variantus): 13 lietuviškos (baltiškos) kilmės –aitė, –ėlis, –iena, –ienė, –ija, –inė(s), –inis, –ynė, –iškė(s), –iškis, –iškiai, –lė, –okas (~97% visų priesagų vedinių), 8 slaviškos kilmės –anas, –auka, –ava, –avas, –čizna. 120 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai -enk-, -k-, -ova (~3% visų priesagų vedinių). Produktyvumu čia ypač išsiskiria priesagų -iškė(s) ir -ynė vediniai, sudarantys ~45% ir ~31% visų priesagų vedinių. Tiriamo arealo agronimai kiek dažniau sudaromi ir su dar dviem lietuviškomis (baltiškomis) priesagomis -inė(s) (~13%) ir -iškis, -iškiai (~7%). Iš to aiškėja produktyviausias priesaginių agronimų darybos modelis: asmenvardis, apeliatyvinis asmens pavadinimas ir pan. + posesyvinę funkciją atliekančios priesagos -in-, -išk- → agronimas, pamatinio žodžio atžvilgiu reiškiantis posesyvumą. Priesagos -ynė vediniai, padaryti iš asmenvardžių, tiriamame areale žymi žmonių gyvenamąsias ar gyventas vietas. Taigi tyrimas parodė, kad agronimų darybos procese vyrauja lietuviškos (baltiškos) priesagos (~97%), su slaviškomis priesagomis vedinių sudaryta mažai (~3%). Antroje vietoje, darybinės analizės duomenimis, yra sudurtiniai agronimai (dūriniai), sudarantys apie trečdalį tirtų onimų (~28%). Užfiksuota ypač daug dūrinių su leksemomis bala (~40%) ir pieva (~27%) antruojuose sanduose. Tai leidžia manyti, kad kadaise šie vietovardžiai žymėjo objektus, tiesiogiai nusakytus jų topografinio termino. Bėgant laikui ir keičiantis kraštovaizdžiui, daugelis šlapias vietas (šiuo atveju balas) žyminčių objektų greičiausiai įgijo kitą objektinį statusą ir pateko į tiriamų onimų, įvardijančių kitus žemės paviršiaus objektus, grupę. Mažiau būdingi šiam arealui sudėjimo būdu padaryti agronimai (~5%), nebūdingi galūnių vediniai (~1,5%) bei pirminiai (~1%) agronimai. 4.2. Didžioji dalis (625 – ~86%) tirtų Marijampolės apskrities agronimų yra aiškios kilmės. Galimos dvejopos kilmės agronimai sudaro ~14%. Apibendrinant jų analizę darybos ir kilmės požiūriais, buvo pastebėta, kad pastarųjų vietovardžių darybos polinkiai artimesni iš asmenvardžių nei iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilusių agronimų grupės darybiniams polinkiams. Taigi galima spėti, kad asmenvardis, matyt, ir yra dažnesnis jų kilmės šaltinis. 4.3. Šio arealo agronimų pamatiniams žodžiams (etimonams) pagrįsti asmenvardžiai randami ne tik lietuvių antroponimijos šaltiniuose, tarp kurių svarbų vaidmenį atlieka istorinių asmenvardžių kartoteka, bet ir lenkų, pavieniais atvejais vokiečių asmenvardžių šaltiniuose. Tai patvirtina pastebėjimą dėl tam tikro lietuvių toponimų sluoksnio, liudijančio apie glaudžias lietuvių (baltų) ir lenkų (slavų) ar net vokiečių onimijos sąsajas (plg. Maciejauskienė 2006: 234). Tokie yra Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai. Ištyrus iš apeliatyvų ir kitų vietovardžių kilusių šios grupės toponimų darybos polinkius, tyrimo duomenys bus panaudoti nustatant bendras arealo agronimų kilmės ir darybos tendencijas. Tikimasi, kad tai padės ne tik aiškinantis šiai vietovardžių klasei būdingus ypatumus, bet ir atskleidžiant atskirų Marijampolės apskrities vietovardžių klasių (subklasių) panašumus bei skirtumus. Straipsniai / Articles 121 DALIA SVIDERSKIENĖ PRIEDAS 1 LENTELĖ. Iš asmenvardžių kilusių agronimų priesagos25 Priesagos | Agronimai Lietuviškos (baltiškos) | Kiekybinė išraiška | Procentinė išraiška -išk- | -iškė(s) | 167 | 189 | 44 | 50 | -iškis, -iškiai | 22 | | 6 | -ynė | 122 | 33 -in- | -inė(s) | 46 | 47 | 12 | 12 | -inis | 1 | | 0,2 | -iena | 3 | 0,7 -aitė | 2 | 0,5 -ėlis | 1 | 0,2 -ienė | 1 | 0,2 -ija | 1 | 0,2 -lė | 1 | 0,2 -okas | 1 | 0,2 Iš viso | 368 | ~97 Slaviškos -k- | 4 | 1 -anas | 1 | 0,2 -auka | 1 | 0,2 -ava | 1 | 0,2 -avas | 1 | 0,2 -ėžna | 1 | 0,2 -enk- | 2 | 0,5 -ova | 1 | 0,2 Iš viso | 12 | ~3 25 Priesagos išdėstomos pagal vedinių gausumą; esant vienodam reprezentantų skaičiui, laikomasi abėcėlės. 122 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63 maketas.indd 122 2011.06.17 08:24:07 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronomų darbovės bruožai 2 LENTELĖ. Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronomų darbovės tendencijos Agronomai pagal kilmę Agronomai darbovės požiūriu Pirmi-niai Vediniai Sukurti-niai (dū-riniai) Sudė-tiniai Iš viso Galū- nių Prie-sagų Prieš-dėlio Iš asmenvardžių kilę agronomai 4 10 380 1 134 20 549 ~76% Iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilę agronomai 1 – 21 – 48 6 76 ~10% Galimos dvejopos kilmės agronomai 2 1 64 – 26 7 100 ~14% Iš viso (kiekybinė ir procentinė išraiška) 7 ~1% 11 ~1,5% 465 ~64% 1 ~0,2% 208 ~28% 33 ~5% 725 ~100% LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI Brb – Balbieriškis (Prienų r.) Gdl – Gudėliai (Marijampolės sav. t.) Igl – Igliškėliai (Marijampolės sav. t.) Klvr – Kalvarija (Marijampolės sav. t.) Krsn – Krosna (Lazdijų r.) KzR – Kazlų Rūda Lbv – Liubavas (Kalvarijos sav. t.) Ldvn – Liudvinavas (Marijampolės sav. t.) Mrj – Marijampolė Prn – Prienai Ss – Sasnavā (Marijampolės sav. t.) Šil – Šilavotas (Prienų r.) Vv – Veiveriai (Prienų r.) KITI SUTRUMPINIMAI a. – amžius ar. – arimas avd. – asmenvardis drb. ž. – dirbama žemė dr. – dirva gn. – ganykla lenk. – lenkų lg. – lyguma lie. – lietuvių p. – pusė pan. – panašiai plg. – palygink ppr. – paprastai prk. – perkeltinė reikšmė pv. – pieva pvd. – pavardė sklp. – sklypas skol. – skolinys sl. – slavizmas t. – taria v. – vardas vnt. – vienetas vok. – vokiečių vv. – vietovardis ž. – žemė Straipsniai / Articles 123 ALL_62_63_maketas.indd 123 2011.06.17 08:24:07 DALIA SVIDERSKIENĖ SUTARTINIAI ŽENKLAI * – žymimos rekonstruotos asmenvardžių lytys ~ – apytiksliai ‖ – atskiria vietovardžių variantus / – atskiria vieną galimą kilmės aiškinimo versiją nuo kitos ? – abejonė ŠALTINIAI DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. Gottschald Max 1954: Deutsche Namenkunde. Berlin: Verlag Walter de Gruyter u. Co. IAK – LKI Vardyno skyriaus istorinių asmenvardžių kartoteka. Križinauskas Juozas 1989: Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1. Vilnius: Mokslas. LKŽė – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Rитutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. www.lkz.lt. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LUEV – Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, ats. red. Elena Grinaveckienė. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. LVKŽ⁵ – Kuzavinis Kazys, Savukynas Bronys, Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. LVŽ – Bilkis Laimutis, Macijauskienė Vitalija, Razmukaitė Marija, Lietuvos vietovardžių žodynas 1. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Rospond Stanisław 1973: Słownik nazwisk śląskich 2. Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk: Zakład Narodowy im. Ossolińskich – Wydawnictwo Naukowe. SA – Список абонентов Московской городской телефонной сети 1, 2. Москва: Связь, 1971. SIP – Słownik imion współcześnie w Polsce używanych. Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1995. SJP – Jan Karłowicz, Adam Kryński, Władysław Niedźwiedzki, Słownik języka polskiego 1–8. Warszawa: nakładem prenumeratorów, 1902–1927. 124 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63 maketas.indd 124 2011.06.17 08:24:07 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronomų darbo bruožai SNP – Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 1–10, wydał K. Rymut. Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1992–1994. VK – LKI Vardyno skyriaus vietovardžių iš gyvosios kalbos kartoteka. Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LITERATŪRA Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Bartkutė Nerija 2008: Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai (daktaro disertacija). Šiaulių universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Blažienė Grasilда 1986: Keletas pastabų dėl prūsų Sembos mikrotoponimų. – Baltistica 22(2), 37–42. Blažienė Grasilда 2005: Prūsų žemėvardžių tyrinėjimo problemos. – Baltistica 6 priedas, 27–41. Endzelytė Renata 2004: Šiaurės vidurio Lietuvos agronimai. – Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rakstu krājums 8, 80–89. Endzelytė Renata 2004a: Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai su priesaga –išk-. – Lietuvių kalbotyros klausimai 50, 1–10. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa. Maciejauskienė Vitalija 1997: Dėl lietuvių pavardžių (asmenvardžių) klasifikavimo. – Baltistica 32(1), 101–109. Maciejauskienė Vitalija 2006: Lenkų asmenvardžiai Lietuvos vietovardžių žodyne. – Gwary i onomastyka pogranicza polsko-wschodniosłowiańskiego i słowiańsko-bałtyckiego, 218–236. Maciejauskienė Vitalija 2008: Dėl asmenvardžių su priesaga –(i)ūnas paplitimo XVII amžiuje. – Archivum Lithuanicum, 137–156. Mickienė Ilona 2001: Telšių rajono toponimų daryba (daktaro disertacija). Vytauto Didžiojo universitetas. Mickienė Ilona 2006: Dėl agronimų darybos. – Kalbų studijos 8, 27–30. Podol’skaja Natalija 1978: Словарь русской ономастической терминологии. Москва: Наука. Straipsniai / Articles 125 ALL_62_63_maketas.indd 125 2011.06.17 08:24:08 DALIA SVIDERSKIENĖ Savukynas Bronys 1963: Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai, – Lietuvių kalbotyros klausimai 6, 235–246. Sviderskienė Dalia 2005: Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darybos ir kilmės polinkiai. – Acta linguistica lithuanica 52, 91–118. Urbutis Vincas 1978: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mokslas. Characteristic Features of the Formation of Agronyms of Anthroponymic Origin in Marijampole County SUMMARY The analysis of formation of agronyms of the anthroponymic origin in Marijampolė County showed that secondary agronyms having derivational features constitute an huge absolute majority (~99%). Derivatives having suffixes account for more than half of them (~64%). Twenty-one suffixes are used for their formation (including variants of both genders and numbers): 13 are of Lithuanian (Baltic) origin –aitė, -ėlis, -iena, -ienė, -ija, -inė(s), -inis, -ynė, -iškė(s), -iškiai, -iškis, -lė, -okas (~97% of all derivatives with suffixes), eight of Slavic origins -anas, -auka, -ava, -avas, -čižna, -enk-, -k-, -ova (~3% of all derivatives with suffixes). Derivatives with suffixes -iškė(s) and -ynė are especially marked for productivity; they amount to about 45% and 31% of all derivatives with suffixes. Agronyms of the investigated area are slightly more often formed with two more Lithuanian (Baltic) suffixes -inė(s) (~13%) and -iškis, -iškiai (~7%). It makes it possible to detect the most productive formation model for derivatives with suffixes: an anthroponym, an appellative name of a person, etc. + the suffixes -in-, -išk- fulfilling possessive functions → an agronyme, meaning possessiveness in respect of the primary word. In the investigated area derivatives with the suffix -ynė derived from anthroponyms mean places where people live or used to live. Thus, the investigation showed that the Lithuanian (Baltic) suffixes prevail in the process of formation of agronyms, and a small amount and percentage of derivatives is formed with the Slavic suffixes. On the grounds of the derivational analysis, compound agronyms (compounds) are placed second, and amount to about one third of the onyms investigated (~28%). Especially many compounds with lexemes balà ‘a marshy place, often with unchanging / unmoving water in it; a swamp, a marsh; a puddle, a pool’ (~40%) and pievà ‘area of land where grass suitable for hay- -making grows’ (~27%) in the second component were recorded. It enables us to suggest that in a period of time and with the change of the landscape the majority of objects marking damp places (in this case bogs, which is profoundly recorded in the second component of the 126 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai compounds) most probably have acquired different objective status and were included into the group of investigated onyms, naming other objects on the earth’s surface. Agronyms formed by composition (~5%), derivatives with endings (~1,5%) and primary agronyms (~1%) are less characteristic of this area. While investigating the origins, the most precise primary word (etymon), from which the agronyms are derived and to which they are related, was sought. The selected target of research revealed that in all cases agronyms were formed from anthroponyms, appellatives names of persons, ethnonyms, etc. Attention should be paid to the fact that in the investigated area they may be the facts of the Lithuanian (still functioning or already extinct, confirmed only by the historical anthroponymy facts) as well as of the Polish or in certain cases of the German lexis. Therefore it is possible to speak about the layer of place names written down in the interwar Marijampolė County witnessing the Lithuanian (Baltic) and the Polish (Slavic) or even the German onymy interrelations. Such are the characteristic features of the formation of agronyms of anthroponymic origin in Marijampolė County. With the objective of having a complete view and model of the formation and origin of the area agronyms, these data will be included into analysis of the types of the formation of place names and origin tendencies, and, as hoped, will help to restore the overall pattern of place names in the interwar Marijampolė County. Įteikta 2010 m. gruodžio 2 d. DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva El. paštai: [email protected], [email protected] Straipsniai / Articles 127