Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai

65s aipsniai / a icles ju gi a ja osLaVienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, onologija, ekspe i- men ina one ica. P ienų Šnek os iZoLiuo ieji e iSlisi caLbos balsia: akus iniai i a ikuLiaciniai PoŽyMiai a icolo desc i i impo an i più P enų šnek os isoliuo ųjų e išliosios lingua balsių acous ic and a icula o y ea u es o owels o he subdialec o P ienai p onounced bo h in isola ion and in sen ences ano acija acus inie e a iculiacinie con assegnia. i isul a i dello s udio indicano che isola ieji e na u ale nel linguaggio gomos isoliuo ai is a ų balsių acus iche e a iculiazionali p op ie à isal a e ispe o s au e iš a i P enų šnek os balsiai ski iasi, ačiau san ykiai a p balsių išlieka okie pa ys. dau- ai co isponden i sen i i i is a ų suoni. P enų šnek os izoliuo ųjų i danielo joneso ka dinalinių balsių spek inių cha ak e is i- kų con on o pe me e di a e ma e che alcuni P enų šnek os oci delle lo o acus iche e a icoluliacinee p op ie àam poco esis ono dai co isponden i p imiini ca dinalini suoni. Palyginus dei sud al iš aičių kučinų, occiden ų aukš aičių šiauliškių Pãšuš io, šiau inių kauniškių Lukši, y ų aukš aičių ilniškių s kų, pie ų žemaičių aseiniškių ež ilko, šiau inių žemaičių elšiškių akmẽnė e y inių kauniškių P enų šnek os izoliuo ųjų ga sų kokybinius požymi, no a a che P enų šnek os izolićejy mažiausiai nu enia dai co isponden i p imi dons donsos. anno a ion he a icle analyzes he main acous ic and a icula o y ea u es o owels o he subdialec o P ienai p onounced bo h in isola ion and sen ences. isola ed owels di e om hose esMiniai Le pa oleŽ: oceis, suo, o man ė, spek as, acus inės e a ikuliacinės p op ie à. keywo ds: owel, sound, o man , spec a, acous ic and a icula o y ea u es. 66 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ions emain unchanged. he acous ic and a icula o y ju gi a ja osLaVienė ea u es o he majo i y o sounds p onounced in isola ion a e mo e p ominen in a icula ed in a na u al low o speech in he subdialec o P ienai, ye he owel in e ela- compa ison wi h he espec i e sounds p onounced in sen ences. he pe o med compa ison be ween spec al cha ac e is ics o isola ed owels o he sub- dialec o P ienai and hose o ca dinal owels by daniel jones allows s a ing ha some o isola ed owels o he subdialec o P ienai should be con as ed wi h he p ima y owels. ha ing compa ed quali a i e ea u es o isola ed sounds om he sou he n aukš ai ian kučiūnai subdialec , he subdialec o Pašuš ys o he wes e n aukš ai ian Šiauliai dialec , he no he n kaunas Lukšiai subdialec , he s i kai subdialec o he eas e n aukš ai ian Vilnius dialec , he e ž ilkas subdialec o he sou he n samogi ian samoginiai dialec , he akmenė subdialec o he no he n P ii ian elšiai dialec and he eas e n kaunas P ienai subdialec , i was no iced ha isola ed owels in he subdialec o P ienai a e leas de ia ed om hei coun e pa sounds. 0 . ĮVadas 0 .1 . scopo L'obie i o di ques a ice ca u ilizzando la ice ca di un p og amma di analisi dei suoni compu e izza a P aa s iluppa o da scienzia i dell'Uni e si à di ams e dam P. boe smos e d. weeninko esamina e i da i o enu i ispe o a così s esso modo p onuncia i uni e salmen e iconosciu i e alili di i ap ašy i izoliuo ųjų1 P enų šnek os balsių akus inius i a ikuliacinius požymius, quali à dei oci elo joneso ca dinali 892, P enų ios 6467; 2002b: 6971), sud dei cuči (Leskaus 109 2000: 93; 2004: 8596), es dei ilniški s ki (u ičienė 2004: 6580; danese: 7690) e dei elia 91105 (Mu inienė 1998: 91; 2007: 112), i quali kalbos bei ki ų šnek ų – aka ų aukš aičių kauniškių Lukši (bace ičiū ė 2000: 13–17; 2004: 158–174), aka ų aukš aičių šiauliškių Pãšuš io (kazlauskai ė 2002a: p esen ano ca a e is iche di accus i udine e di a icolazione più legge e, ol e che di al i a gomen i, come il balbanese e il balbanese. 2 danielo joneso ka dinalinių balsių o mančių éikšmės p esi da polkų one iko ik o o jassemo akus inės one ikos eikalo (1973: 190, 13.1 len .). come no o, jassemo o mančių signi icazioni calcola e secondo ane ole me odikà. Se e anni a ca dinalini balsi dei o man es icalchia us p og amma P a a 4.1.14, è s a o no a o che a di e si me odi calcola i o mici signi ica i i non coincidono, e anche se ca dinalini balsi dei appo i imangono quelli s essi, più a idabili do ebbe o conside a si i da i jassemen (plačiau ž . ja osla ienė, kaukėnienė 2004: 2538). P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 67s aipsniai a icles pie ų žemaičių aseiniškių ež ilko (a kočai y ė 2002: 169173)3 isoliuo ai e azėse iš a ų balsių duomenimis. / 0.2. ma e iale s udia oji e me odica la o o isoliuo ųjų e išlios lingua balsių s udiimui sceglie e ali s udiamojoje šnek oje u ilizza i le pa ole: ·s. ~ sė, · . ~ ė, ẽ·s. ~ sė, ·s o. ~ s o, ã·so. ~ so, s õ· u. ~ s õ e s ó e, pũ·s u. ~ ps um ps um, k.p. ~ kẽpė, k.p o. ~ kẽp o, k.so. ~ kãso, ksi ~ ksi, kèpsi ~ kèpsi, kps ~ kèps, kàs ~ kàs , ks αs ~ kòs as, skùs ~ skùs . išliosios lingua balsiam i i con ques i pa ole sono s a i cos i u išlūs, p incipalmen e di e-ke u ių pa ole sakiniai, che semio a miniais sc i menimi casualiine o dine edaši i in ogus, plg. : Vaikai ąso quel cuniù, G ei ai kepsi quel pesce, Vaikai ęsė quel la o o e . . i iamąja ma e iale isoliuo ųjų e išliosios lingua balsių ekspe imen ui no maliu pa lamen o empu po 3-5 ol e di e amen e in compu e ì isc i è e uomini non p esen i di e i di lingua dei piùne i di gene azione in o man a da P enų. Vadinamuosius isoliuo uosius balsius dik o iai ęsda o ci ca ino a 1 s. sakiniai e pa ole sono s a e as e i e in compu e io memo ia. analisi a sceglie e più anda e p o e. Il ma e iale sal a o in ile di ipo *.wa . ca pan gli elemen i di ice ca u ilizzo asi compu e ine p og amma P a a 5.0.34, selezionus opzioni Fo man & LPC, successi amen e To u inių balsių spek ai p ima misu azione nu il ua i, i. i. elimina i supe io i che 3500 hz4 equenzii. eseguendo analisi spe ale, p ima escu a e dei segmen i di indagine è s a a de e mina a e nupies a na u ale a ia ous g ado di g igo e del suono o pa ola Visible Speišma uo os e, se necessa io, nub aižy os o mančių aie o ie, più al eu anche pascelkan 3500 Fo man , T ack i Down o TableO Real, nus a y os s aciona iõsios segmen o dalies idu io o mančių éikšmės (jos suap alin os 10 hz ikslumu). užpakalinių aukš- hz colo e. spesso na u ale spe og amma e o manci dinamica dischini sono s a i jugga i in una sola immagineà, p ecisamen e lo o suda anando in e mini di equenza e du a a. iso oliuвых balsių o mančių signi ica i i alu a i e quali ybiniai segmen ų 3 elenca i schnek om ise a i in la o i di s udi di a mių ech ipo spek og ama, aukščiausiu pasi enkan 3500 hz dažnį. ada au oma iškai isoliuo ų balsių spek ų esegui o u ilizzando compu e ine analizze suoni p og amma P aa . è impo an e che nei menziona i s udi šnek ų, ad eccezione y ų aukš aičių ilniškių s kų šnek os ap ašą, o man ės signi ica o enu o isololiuo o di u i segmen o o man ės signi ica o mediu kis. come e s kų šnek os ap aše, in ques o la o o misu a a idu inė g yniausioji izoliuo ojo pa e sono o (plg. u bana ičienė 2005: 7677 e en min. li .). s aziona ioji segmen o pa e o enu a da ci ca ci ca 1 s a i icialmen e paulgina o suono isci pus 500 ms lungio a ka pą. 4 al eš ie equenze imuo e e la s essa p og amma analisi dei suoni P aa , scegliendo opzioni Spec um, To Spec um e Edi , successi amen e Publish band il e ed sound e anco a Edi . 68 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV (į )) calcola e alekso gi denio p og amma Fo ju gi a ja osLaVienė m a n 2. Pa s, c ea a secondo aimonmančių idu inių eikšmių mediu kiai indica i pa ame ai (kompak iškumas (C), bemoliškumas (b), onalumas (T) i į empimas nelle abelėse di ques o a icolo, anche o ni i p og amma eXceL2007 b aižy i do Pio o skio (Pio o skij 1960) o mules. Visų in o man ų o pa ies ga so o - g a ikai. 1 . iZoLiuo ųjų baLsių y iMo eZuL A AI ul e io men e engono discussi e analizza i i isul a i dello s udio ins umen ale P ienų šnek os isoliuo ųjų e išliosios lingua balsių. 1 .1 . P ienų šnek os isoliuo ųjų balsių akus inės i a ikuliacinės cha ak e is ikos P enų šnek os isoliuo ųjų balsių spek og amų pa yzdžių pa eikiama 113 igu e. sulla base degli o enu i isul a i (ž . 1 len .) e enendo con o a spe og amma, P enų šnek os balsius si può scomme e e sia acusiniu, sia a iculiaciniu pag indu. P ima di u o si s isi ano acus inamen e isoliuo ųjų balsių segni. Secondo emb o al oį, che dipende dal bu nos esona o iaus, isoliuo ai p onuncia e [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] conside i ini al al o emb o suoni: la lo o seconda o man è è più al a di 1500 hz, a onalima indeksii ben che maggio i del basso emb o izoliuo ųjų [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] su ques i balsi la o man è non aggiunge 1500 hz (plg. 1–13 pa .). Visų žemo emb o ga sų, išsky us umpąjį [a], onalumo laipsnis 1 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [i·] spek o- g ama 2 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [u·] spek- og ama P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 69s aipsniai a icles / 3 PaV. isoliuo ai p onuncia o balsio [·] g ama spek o-4 PaV. isoliuo ai p onuncia o balsio [o·] spek- og ama 5 PaV. isoliuo ai p onuncia o balsio [e·] g ama spek o-6 PaV. isoliuo ai p onuncia o balsio [a·] spek- og ama 7 PaV. isoliuo ai p onuncia o balsio [e.] spek-8 PaV. isoliuo ai p onuncia o balsio [a.] og ama spekneigiamas. isoliu ieji [e·], [e.] e [e], ispe o ai oci di al o e basso emb o, occupano og ama acus ica nello spazio in e pinę posė į: le lo o seconde o man è piani 1770 hz, 1710 hz e 1820 hz ispe i amen e, e indessi di onali à mol o mino i di [i·], [i], [·], 70 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV 9 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [i] spek o- g ama 10 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [u] spek- og ama 11 PaV. isoliuo ai p onuncia o balsio [e] og ama spek-12 PaV. isoliuo ai p onuncia o balsio [a] spek- og ama 13 PaV. isoliuo ai p onuncia o balsio [ɔ] spek-14 PaV. išliosios lingu balsio [ɔ] og ama spekbe benokai più g andi che [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u]. [Ques i] ipo alo onai og ama in e piniais ga sais dažnai laikomi i ki ose a mėse (plg. bace ičiū ė 2004: 166; kazlauskai ė 2002b: 56; aip pa plg. gi denis 2001: 341; u bana ičienė 2005: 78 i k .). P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 71s aipsniai a icles / 1 Len eLė. P enų šnek os izoliuo ųjų balsių o man ės e alu azioni5 V 1 (hz) 2 (hz) 3 (hz) C b Tį . [i·]280 2460 3210 712 107 828 1890 [i] 390 2020 2720 772 107 585 850 [·] 360 2390 2780 750 107 756 1310 [e·] 640 1770 2540 850 106 285 450 [e.] 670 1710 2610 859 106 223 490 [e] 560 1820 2650 829 106 349 530 [a·] 780 1270 2530 915 106 -88 540 [a.] 790 1300 2590 914 106 -83 580 [a] 710 1330 2430 895 107 11 450 [o·] 410 730 2210 890 113 -231 1150 [ɔ] 480 910 2300 885 111 -125 810 [u·] 330 660 2090 868 115 -200 1420 [u] 400 870 2320 862 112 -89 910 del più al o emb o nella šnek oje s udia a sono isoliuo asis [i·] ( 2 = 2460 hz, T = 828), piumiusio lungieji [u·] ( 2 = 660 hz, T = -200) e [o·] ( 2 = 730 hz, T = -231). bisogna di e che il più basso emb o balsio il più g ande bemoliškumo ky ini isoliu ieji [o·], [ɔ] e [u], ispe i amen e plg.: b = 113, 111, 112. No e abile che P enų šnek os isolau ieji al o onie oci sono a i più al ie e, e zema onie indeksas (115), adinasi, jį a ian lūpos u ė ų bū i ak y iausios. Pagal akus inę klasi ikaciją, šis balsis p iklauso bemolinių balsių klasei. bemoliniais aip pa lai- nondimmeno emb u negu, pe esempio, niau inių kauniškių Šaki acus icas ga sų sa u a e spec o skleidą lega e con e icaliuoju poslinkiu gi žu io aukš yn a ba žemyn (plg. gi denis 2003: 193195; Pake ys, 2003: 23): come il basso s'insleidęsimo la lingua iso oliu a i, uo p imo o man ė. come is o, šnek oje (plg. bace ičiū ė 2004: 160). nella s essa bassa equenza di [i·] e [u·] o man ė (a . 1 = 280 hz, 330 hz), al i isoliuo ųjų [i], [·], [o·], [ɔ] e [u] balsių 1 s y uo dalla 360 a 480 hz. So p enden emen e, che la p ima ilgojo [·] o man ė in e io e negu co oųjų [u] e specialmen e [i] (a . 1 = 360 hz, 400 hz, 390 hz). Bemo emb o [a·], [a.] e [a] la p ima o man ė più al a (a . 1 = 780 hz, 790 hz e 710 hz), i iani, ques i suoni dicendo lingu is nusilidęs biminiusiai (plg. 113 igu a.). 5In ques a e in al e abellesse menzioni dei simboli signi ica i i: 1, 2, 3 10 hz accu a ezza suonda e p imi e balsio medie ine pa i o man i éikšmės, C kompak iškumo indeks, b bemoliškumo indeks, T onalumo indeks, į . inse imen o indice. 72 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV enendo in conside azione l'abbiamo ju gi a ja osLaVienė o mandoci padė ì, isoliuo uosius balsius si può scompa i secondo di di uziškumo, o kompak iškumo6, g ado. come is o in abella 1, kompaklusia una dall'al a e in gene ale dalla pa e cen ale dello spe o (c . 6, 8, 12). Pachi negli spa si dello iškiausias y a žemo emb o p igim inio ilgumo [a·], aip pa [a.] i [a] (a . C = 915, 914 i 895)7: jų abi pi mosios ( 1 i 2) o man ės akus inėje e d ėje mažai nu o- spe o [i·] e [u·] en ambe le p ime 1 e 2 ques o nekompak iniai, o s essi di uziškiausi oci. Secondo į empimo indeksą non è di icile s abili e che i lunghi oci si p onunciano kun kas į empčiau negu co isponden i b e i, plg.: [i·] į . = 1890, [i] į . = 850; [u·] į . = 1420, [u] ens. = 910; [o·] į . = 1150, [ɔ] į . = 810. Į empimu di e isce almeno P enų šnek os [e·] [e.] [e] e [a·] [a.] [a], plg.: [e·] į . = 450, [e.] ens. = 490; [e] į . = 530; [a·] į . = 540, [a.] ens. = 580, [a] ens. = 450), pe sino, come si ede, ampolo [e] è un indice di in odensione più al o di [e.] e [e·]. successi a iene p esen a a a ikuliacinė izoliuo ųjų šnek os balsių in e p e azione. al o emb o suoni [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] conside a ei ini p iešakiniais, lo o dicendo i la lingua is iene passlincesso in p iešakinę pa e bu nos. zazakaliniais laiki ini [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] essi a iani lingžu ius e aus in zazakalinę bunos pa e. Secondo pakilimą isoliu ieji šnek os i suoni ačiau ne i os pačios eilės balsius a ian , liežu io poslinkis ski iasi: iš isų bal- sių [i·] y a pa s p iešakinis, o [u·] i [o·] – pa ys užpakaliniai. suskyla in al ou inio ([i·], [i], [u·], [u]) e bassou inio ([a·], [a.], [a], [e·], [e.], [e]) pakilimo balsius. P esso al iu ini balsi sliejasi e isoliuo asis [·]; le oci [o·] e [ɔ] conside a i più in e medi […] di medio a icchimen o suoni, sebbene [o·] 1 solo 1020 hz di e isce da [u] e [i] p imaõsios o man ès. Secondo l'ape u a della bocca chiusa ia snecchia ilgasis [i·], ape anissima [a·] e [a.]. i po enziali osi degli iso oliu app esen ano di e amen e le peculia i à e elazioni dell'a iculazione dello schema acus ica (ž . ig. 15), cui abscisi dell'asse sono in ia i di e enumai della seconda e della p ima o man è ( 1 2), o o dina degli assi dei p imi o man i ( 1) signi icazioni (plg. Lade oged 1975: k .; cla k, yallop 1999: 173; Lade oged, Maddieson 2002: 284286; 2008: 31, 18; gi denis 2008: 26n. dallo schemo si ede che le dis anze a isoliuo ìi an e io ìi suoni sono ben maggio i che a pos e iolìi: an e iakinè se ie balsi appo i dal [i·] ino a [e.] a igu an i la sinis a iangolo co s inea osse amen e ilgesnė pe des ini, jungiančią zaokalinė se ie balsius nuo [a], [a·] ino a [u·] (plg. an . 1984: 114; Mu inienė: 98 e 103 k .). maggio i dis anze a an e iakinese ile di balsi, indicano che il lo o ho izon alusis linguo io poslinkis dan ų di cimi endęs esse e più i iskissimo negu zainakalinių. ilgasis 6 pe il kompak iškumo indekso da z . u bana ičienė 2005: 79, 102 izn. 7 anche c . Pake ys 2003: 26. P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 73s aipsniai a icles / [i·] da an iakiausias a icolazione suono, lo dicendolo linguu is più passlinkés in p iešakinę pa e bunos. izoliuo ieji [o·] i [u·], [ɔ] i [u] be eik nesiski ia užpakalumo laipsniu: [o·] i [ɔ] solo legge men e zaccalesni ispe o ispe i amen e [u·] e il b e e [u]. Mol o di u i i suoni in za alalinę iga i a ée lunghie [o·] e [u·]. in alcune al e šnek os, il cui isoliuo o ocalismo isanalizza o da simili p incipi, k aš u inę posizione occupa anche [o·] (Pãšuš io šnek oje) e [u·] (Lukši e kučinų šnek os) (ž . Leskauskai ė 2004: 93; kazlauskai ė 2002b: 62; ma plg. c o he s 1978: 97; u bana ičienė 2005: 83). bassou ini [a·], [a.], ispe o a ap a aisiais [o·], [ɔ], [u·] e [u], zais alumo il più piccolo legge men e più scu o della lunghezza na u ale [a·]. P ienų šnek os izoliuo ų e danielo joneso ca dinalinių balsių spek ų palyginimas oliau izoliuo ai p esun o šnek os ocalizmo iene pa agona o con gli inglesi one iko joneso ka dinaliniai oci, che consis ono da pi minių pi m (1[iː], 2[eː], 3[iː], 4[a], 5[ɑː], 6[ɔː], 7[oː], 8[uɛ]) e an inių (9[yɛː], 10[øː], 11[œ], 12[ː], 13[ː], 14[ ɛː], 15[ ɛː], 16[paː], 17[paː], 15]. P enų šnek os isoliu ieji balsiai acus icinėje e d ėje 80 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV 3 Len eLė. P enų šnek os išliosios kalbos balsių o man ės i alu a iai V 1 (hz) 2 (hz) 3 (hz) C b Tį . [i·] 330 2320 2970 739 107 740 1460 [i] 360 1980 2660 764 108 612 780 [·] 380 2280 2870 759 106 679 1270 [e·] 570 1830 2670 830 106 343 570 [e.] 630 1750 2690 848 106 257 570 [e] 1860 510 2640 815 106 410 510 [æ·] 610 1620 2660 851 106 209 390 [æ.] 670 1640 2680 862 106 175 490 [] 570 1730 2700 835 106 289 500 [a·] 770 1310 2580 909 106 -64 540 [a.] 780 1340 2530 908 106 -41 470 [a] 700 1370 2600 889 106 13 430 [o·] 440 790 2260 890 112 -202 1010 [ɔ] 500 1040 2190 874 110 -5 770 [u·] 350 720 2170 866 114 -166 1260 [u] 450 920 2240 873 112 -76 890 liškumas uniodas. Pa agon i con isoliuo ųjų [u], [u·], [ɔ], [o·], išliosios kalbos, kaip i izoliu ieji, balsiai ski iasi bemoliškumu: bemoliniais laiky ini [u] i [u·] bei [ɔ] i [o·] (plg. a . b = 112 i 114 bei 110 i 112), ačiau a i inkamų izoliuo ųjų balsių, išsky us [u], ma y , dėl ak y esnės lūpų eiklos be- moliškumo indeksai didesni (plg. [u·], [ɔ], [o·] b = 115, 111, 113), adinasi, jie labializuojami s ip iau. izoliuo ai i na ū aliame kalbėjimo s au e iš a ų [u] bemo- nel na u ale lusso linguis ico išs a ų co isponden i balsių mino e e in enzione g ado, legge men e ido o 890; [o·] e [ į ]ɔ. = 1090 e 770. non di ale al o inse imen o šiuo a ž ilgiu ilgųjų i umpųjų į empimo san ykis, plg.: [u·] i [u] į . = 1260 i come isoliu ieji e in empčiausiasmo da isoliuo ųjų e išliosios lingua balsių è ilgasis [i·] aukš a oniai [i], [·], i ypač [i·] (balsių į empimo indeksus ž . 1 i 3 len elėse). Pa s (plg. izol. e siem e semilungi des ina o in enzione segno non è così impo an e, u a ia išliosios k. [i·] į . = 1890 i 1460). ki iems, . y. [a], [e] ipo, ilgiesiems, umpie- di e iscono al i pa ame i quali a i i ques o se iamen e inco aggia a dubi a e, se da e o la du a a dei osi possa esse e conside a a un dis in i o segno onemì. ale opinione è enu a anche da al i ice ca o i a mini (ž . Mu inienė 2007: 127 e k .). in sin esi si no i che b iskesni p incipalmen e isoliuo ai iz a ų balsių akus iniai požymiai. išim į suda o ik [e·], [e.], [e] – izoliuo ai a ian šių balsių P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 81s aipsniai / a icles labiau pab ėžiama a i esns a ikuliacijos ie a; su uo, ma y , i susijusi že- mesnė negu nel na u ale lusso linguis ico p esumibili co isponden i balsių seconda ie o - man ės eikšmė. bū en dėl šios p iežas ies a sisaky a i i izoliuo ai a iamus [æ·], [æ.], []. 2.2. išliosios kalbos balsių a iculiacinè in e p e azione oliau pa eikiama išliosios kalbos balsių a ikuliacinė in e p e acija. išliosios kalbos ga sai izoliuo ųjų balsių a ž ilgiu akus inėje e d ėje aizduojami 21 pa- eiksle. Palyginus izoliuo uosius i išliosios kalbos balsius (plg. 21 pa .), ma y i, kad secondo lųjį linguu io poslinkį na u ale delle condizioni di disco so si dis inguono quelli s essi ocali zaecalinės eilei i cosidde i emb o bassi suoni [a·], [a.], [a], [o·], 21 [ɔ], [u·], [u], ku iuos a ian liežu is būna a si aukęs į užpakalinę bu nos dalį. PaV. P enų šnek os izoliuo ieji (•) e išliosios kalbos ( ) oia 82 ac a Linguis ica ju gi a ja osLaVienė Li huanica LXIVLXV Tu i i lo o onalumo, come menziona a, mol o basso e, ecce o [a], esp esso nega i i nume i. Nella p iešakinę pa e bu nos la lingua is passlinkęs p onunciando i cosidde i soani al ia onius [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], quindi essi conside i i p iešakiniais di u i lo o onali à esp essa posi i i nume i, allo s esso p iešakiausiu anche conside a in [i·]. No abile che i igliosi lingu [i·], [i] e [·] zapakalesnės a ikuliacijos suoni, o [e·], [e.], [e] p iešakesni negu co ispondami isoliu ieji. Secondo ila [æ·], [æ.], [] zapakalesnės a ikuliacijos susai negu [e·], [e.], [e] e p iešakesni negu [a·], [a.], [a]. Secondo e icalųjį linguajukį poslinkį da zazakalinių aukš u iniais laiki ini [u·], [u], da p iešakinių [i·], [i]. Ai di ques o solle amen o osių do ebbe esse e assegna o e [·], u a ia non è così s e o e chiuso come lungis [i·], quindi o malmen e conside a e un oci di medio solle amen o. Ai in e medi si a ibuiscini anche [o·], [ɔ]. al i oci [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a] secondo il palilimen o del linguu io conside a ei ini in e io i, solo, ecc., [a·], [a.], [a] a ikcinemi kilimą i eilę ne okie yškūs kaip a i inkami izoliuo ieji ga sai. Įdomu pas ebė i, kad daugiau a mažiau ski iasi ne ik izoliuo ųjų, be i saki- p op ie àmis secondo paniuose iš a ų žemu palilimo nosuliaina o igine e pe la quali à dei balsi pailgėjusių ki čio. Pe esempio, la oce del linguaggio išliosis [a·] quan o zazakalesnės a ikuliazioni e più scu a negu [a.]. può esse e che ques o imų ga sų po eikį, nes na ū aliai iš a as jis kiek umpesnis negu ilgasis [a·] (pla- oce di lunghezza posizionale subisce un maggio e g ečiau ede e ja osla ienė 2006: 245264; 2010: 173188). lo s esso si dice anche pe gli an eacchini balsius del isalimen o in e io e: žemėlesnio emb o negu [æ.] è il bassino oce della lunghezza na u ale; [e·] e [e.] caso il più basso emb o suono da conside a si della lunghezza posizionale [e.] (plg. e Lukši šnek os co isponden i isul a i (ž . bace ičiū ė 2004: 176)10). 3 . iŠVados conside ando a P ienų šnek os isoliuo ųjų e išliosios lingua balsių akus ine e a iculiacne p op ie à, nonché in joneso ka dinalinių e i iamosios šnek os balsių sis emų di e enze e simili udini (ž . 16, 21 ig. e 13 able.), e compa ando da i degli s udi pe inen i P ienų šnek os e al i lie u ių šnek ų, si possono a e alcune conclusioni gene end in: • acus iche, e a iculiacinee p op ie àmi alcuni isoliu ieji P enų šnek os oiai ([o·], [u·]) g e in ini su pi miniais (7[oː], 8[uː]), al i ([i·], [i], [·], [a·], [a.], anche plg. [a], [ɔ], [u]) – i su pi miniais, i su an iniais a ba ik su an iniais joneso ka - 10 gi denis 2000: 349; 2003: 194; 2005: 4555. P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 83s aipsniai a icles dinaliniais balsiais. P ima dei ca dinalini balsi, ispe o maggio anza balsi, meno o più (ypač plg. isoliuo uosius [e·], [e.], [e]) pasislinkę di ezioni del midu io dello spazio acus ica. • k aš u inė a ikuliacija secondo ila e pakilimą ca a e is icissima P enų šnek os załalinės eilei medio pakilimo balso [o·] le sue p op ie à spe ali quasi comple amen e coincide con il p imo balso 7[oː]. solo poco meno, in es emina a a icolazione inclina o e as e ne del e ici ino alzamen o oce [u·] pe lui u a ia più b ilhan e p ima io ca dinale suo co isponden e 8[uː]. • Compa a ous i segni cocini dei suoni alcinai al issimi me idionali, occiden ali alc aici šiauliškių Pãšuš io, se en ionali kauniškių Lukši, eas e n alc aičių ilniškių s kų, me idionali žemaičių aseiniškių ež ilko, se en ionali žemaičių elšiškių akmẽnė e o ien ali kauniškių P enų šnek os izo ųjų, no a a endenzia po- • isoli e na u ale a p onuncia e [enų šnek os] a ia, u a ia la linkis eng i k aš u inių ka dinalinių balsių a ikuliacijų. Vis dėl o P enų šnek os izoliuo ieji balsiai mažiausiai nu olę nuo a i inkamų pi minių joneso ga sų. elazione a i oci imane la s essa: [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i]. Secondo la p ima o man e [i·], [i], [u·], [u] si dis inguono come oci dell'al o imale ascesa, a cui schliegia e [·]; del medio solle amen o es i oia [o·], [ɔ], basu inie laiki ini [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a]. • la maggio pa e isoliuo ai dei osi p onuncia i acus iche e a icolula i p op ie à più i iscen i che dei co isponden i asi p onuncia i suoni. Pas ebi a a endenza gene ale di išliosios lingua al iu inius balsius a i apbi iau, e in e iu inius chiusiau negu co ispondamus isoliuo uosius balsius. ol e a ciò, išliosios lingua p iešakinie oci (ischy us [e·], [e.], [e]) upu į zapakalesni, a in e iu inie p iešakesni negu co ispondami isoliu ieji. solo i oci del išliosios [e·], [e.], [e] p eceden i a iculiazioni e quan o più chia o emb o negu co isponden i isoliuo ai p onuncia e. i iamo nella schnecca, come e in al e occiden ali alch aici kauniškių šnek ose, [æ·], [æ.], [] zapakalesnės a ikuliacijos ga sai negu [e·], [e.], [e] e p iešakesni negu [a·], [a.], [a]. Li e a u a a kočai y ė dai a 2002: P osodija e ocalismo dei Paesi me idionali. Vilnius: Ins i u o della lingua Li uani. bace ičiū ė i ma 2000: Lukšių šnek os izoliuo ų balsių y imas. – Kalbo y a 48–49(1), 5–18 . bace ičiū ė ima 2004: Šakių šnek os p ozodija e ocalismo. Vilnius: Ins i u o della lingua Li uani. 84 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV cla k john, colin yallop 1999: An In oduc ion ju gi a ja osLaVienė o Phone ics and Phonology. ox o d, camb idge: blackwell. c o he s john 1978: ypology and uni e sals o Vowels sys ems. Uni e sals o Human Language 2, ed. by j. h. g eenbe g. s an o d (cali .): s an o d uni e si y P ess, an 1964 95–152. Фант Гуннар. Acuis ica eo ia речеобразования. Mosk a: Scica. gi denis aleksas 2000: Calbo y os la o i 1. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. gi denis aleksas 2001: Calbo y os la o i 3. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. gi denis aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos paginidai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. gi de nis alek sas 2005: adu iškio šnek os balsių [a·]/[a.] du a a e spek ai. Bal i- s ica 40(1), 45–55. gi de nis aleksas 2008: yd icho ku šaičio p iegaidės: (akus inė ekons ukcija). – Bal is ica 43(3), 381404. ja osla ienė ju g i a 2006: P ienų šnek os žemu inių balsių kiekybė i ki i ski iamie- ji ožai. Bal is ica 41( 2452),264. ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P ienų šnek os onologija (do a o disse azione). Vilnius: Vilniaus uni e si à. ja osla ienė ju gi a, kaukėnienė Lidija 2004: danielo joneso ka dinalinių balsių spek inės cha ak e is ikos. Kalbo y a 53(1), 2538. jassem wik o 1973: Pods awy one yki akus ycznej. wa szawa: Pańs owowe wydawnic wo naukowe. kazlauskai ė ū a 2002a: Pašuš io šnek os onologinė sis ema: ocalismo e p ozodija (humani . m. d . dise .). Vilnius: Vilniaus uni e si à. kazla uskai ė ū a 2002b: Pašuš io šnek os izoliuo ų balsių spek ų y imas. Kalbo y a 51(1), 6178. Lade oged Pe e 1975: A Cou se in Phone ics. new you k e c.: ha cou & jo ano ich. Lade oged Pe e , ian Maddieson 2002: The Sounds o he Wo lds Languages. Malden: blackwell Publishe s. Leska uskai ė as a 2000: kučiūnų šnek os izoliuo ų balsių spek inės cha ak e is ikos. Kalbo y a 4849(1), 8394. P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 85s aipsniai / a icles Leskauskai ė as a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius: Lie- u ių kalbos ins i u o leidykla. Mu inienė L ina 1998: akmenės šnek os izoliuo ų balsių spek inė analizė. Kalbo y a 47(1), 91105. Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmas i p ozodija. Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus pedagoginis uni e si e as. Pio o skij Pake ys an anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilnius: enciklopedija. 1960 Пиотровский Раймонд Г. Ещё раз о дифференциальных приu ban a iчie nė знаках фонемы. – Вопросы языкознания 6, 24–38. joli a 2004: s i kų šnek os izoliuo ų balsių akus inė analizė. Kalbo y a 53(1), 6580. u bana ičienė joli a 2005: S i kų šnek os (Ry ų aukš aičių ilniškių) onologinė sis ema: Vokalizmas i p ozodija (humani . m. d . dise .). Vilnius: Vy au as il g andejo uni e si à, Li u ių kalbos ins i u as. acous ic and a icula o y ea u es o owels o he subdialec o P ienai p onounced bo h in isola ion and in sen ences suMMa y he a icle analyzes he main acous ic and a icula o y ea u es o owels p onounced bo h in isola ion and sen ences o he eas e n kaunas P ienai subdialec . he esea ch ma e ials we e eco ded in closed p emises using a compu e di ec ly (using di ec ional mic ophone). e e y sen ence o wo d was eco ded 3 5 imes unde na u al empo o speaking. speake s would p onounce isola ed owels o app oxima ely one second. sen ences and wo ds we e u he ans e ed o compu e memo y and sa ed using he.wa ile o ma . segmen a ion o he analysed elemen s was pe o med using he sound p ocessing and analysis so wa e P aa (5.0.34 e sion) o he p og am de eloped by uni e si y o ams e dam esea che s, P. boe sma and d. weenink. in addi ion o he sound analysis so wa e P aa , o he p og ams we e applied o e alua ion o he expe imen al da a. he esae ch esul s show ha isola ed owels di e om hose a icula ed in a na u al low o speech in he subdialec o P ienai, ye he owel in e ela ions emain unchanged: [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.] and [] should be ega ded as on , and [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u], [u] and [u] as back ocalic sounds high- ise owels a e [i·], [i], [u·], [u]; he sound [·] is adjoined o hem; middle- ise owels a e [o·] and [ɔ], and he owels [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.] and [a] should be ea ed as being low. 86 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV he acous ic and a icula o y ea u es o he majo i y o sounds p onounced in isola ion a e mo e p ominen in compa ison wi h he espec i e sounds p onounced in sen ences. a gene al endency was no iced ha high owels a e p onounced mo e openly in connec ed speech, and [e·], low owels a e espec i ely close han espec i e isola ed owels. besides, on owels (excep [e.] and [e]) a e sligh ly mo e back and low ones a e mo e back in connec ed speech as a icula ion compa ed wi h hei isola ed coun e pa s. only he owels [e·], [e.] and [e] ha e a mo e on and a sligh ly ligh e pi ch han espec i e owels p onounced in isola ion. onda y o seconda y he pe o med compa ison be ween spec al cha ac e is ics o isola ed owels o he sub- dialec o P ienai and hose o ca dinal owels by daniel jones allows s a ing ha some iso- la ed owels o he subdialec o P ienai ([o·], [u·]) should be con as ed wi h he p ima y owels (7[oː], 8[uː]), while o he s ([i·], [i], [·], [a·], [a.], [a], [ɔ], [u]) wi h bo h p ima y and sec- ca dinal owels by jones bo h acco ding o hei acous ic and a icula o y ea u es. i is complica ed o dis inguish which ca dinal owels could be coun e pa ed wi h space o sounds he isola ed owels [e·], [e.] and [e], as hey a e loca ed in he middle sec ion o he acous ic acco ding o hei ise. compa ed wi h p ima y ca dinal owels, he majo i y o owels a e shi ed in he middle di ec ion o acous ic space. mos ypical o he back middle- ise owel [o·] in ex eme a icula ion acco ding o he ho izon al and e ical posi ion o he ongue is he he eas e n kaunas P ienai subdialec , as i s spec al ea u es almos o ally coincide wi h hose o he p ima y owel 7[oː]. he back high ise owel [u·] is only sligh ly less inclined o ex eme a icula ion i s p ima y coun e pa 8[uː] is s ill mo e p ominen compa ed wi h i . ha ing compa ed quali a i e ea u es o isola ed sounds om he sou he n aukš ai ian kučiūnai subdialec , he subdialec o Pašuš ys o he wes e n aukš ai ian Šiauliai dialec , he no he n kaunas Lukšiai subdialec , he s i kai subdialec o he eas e n aukš ai ian Vilnius dialec , he e ž ilkas subdialec o he sou he n samogi ian dialec , he akmenė subdialec o he no he n P ii ian elšiai dialec and he eas e n kaunas aseenai subdialec , a gene al endency was inclined, i.e. he ex eme o a oid a icula ion o ca dinal owels. howe e isola ed owels in he subdialec o P ienai a e leas de ia ed om hei coun e pa sounds by jones. Į eik a 2011 m. o ob e 24 d. ju gi a ja osLaVienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania [email p o ec ed]