Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai
Full text
65straipsniai / articles jurgita jarosLaVienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, fonologija, eksperimentliche Phonetik. Prienų Šnektos iZoLiuotieji und riSLiosios kaLbos baLsiai: akustiniai ir artikuLiaciniai PoŽyMiai Artikel beschriebenen wichtigste Prenischer Schnektos isoliuotischen und rišlioses acoustic and articulatory features of vowels of the subdialect of Prienai pronounced both in isolation and in sentences anotacija Sprachen balsier akustinische und artikuliacinie Zeichen. die Ergebnisse der Untersuchung zeigen, dass isoliierteeji und natürliche Sprache Gumos isoliuotai austarteten Balsien akustischen und sraute ištarti Prenų šnektos balsiai skiriasi, tačiau santykiai tarp balsių išlieka tokie patys. dauartikuliationellen Eigenschaften schärfter als entsprechenden Saknissen austarteter Laute. Prenų šnektos izoliuotųjų ir danielo joneso kardinalinių balsių spektrinių charakteristikų vergleichung erlaubt zu behaupten, dass einige Prenų šnektos stimmen ihren akustischen und artikuliacinigen eigenschaftenin wenig tescheiden von entsprechenden ursprünglichen kardinalischen Stimmen. Palyginus südlicher hochschtaitiger kuchinder, westlicher hochschtaitiger šiauliškių Pãšušvio, nördlichen kauniškių Lukši, easterner hochschtaitiger vilniškių svrkų, südlicher unteraičių raseiniškių ežvilko, nördlicher unteraičių telšiškių akmẽnės und rytischen kauniškių Prenų šnektos isoliuotųjų lautens Qualitätszeichen, bemerkt, dass Prenų šnektos isoliert die lauteste Stücke von den entsprechenden ersten dkolen jones. annotation the article analyses the main acoustic and articulatory features of vowels of the subdialect of Prienai pronounced both in isolation and sentences. isolated vowels differ from those esMiniai WodŽai: Stimis, Geras, formantė, spektras, akustischen und artikuliaentlichen Eigenschaften. keywords: vowel, sound, formant, spectra, acoustic and articulatory features.
66 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV tions remain unchanged. the acoustic and articulatory jurgita jarosLaVienė features of the majority of sounds pronounced in isolation are more prominent in articulated in a natural flow of speech in the subdialect of Prienai, yet the vowel interrelacomparison with the respective sounds pronounced in sentences. the performed comparison between spectral characteristics of isolated vowels of the subdialect of Prienai and those of cardinal vowels by daniel jones allows stating that some of isolated vowels of the subdialect of Prienai should be contrasted with the primary vowels. having compared qualitative features of isolated sounds from the southern aukštaitian kučiūnai subdialect, the subdialect of Pašušvys of the western aukštaitian Šiauliai dialect, the northern kaunas Lukšiai subdialect, the svirkai subdialect of the eastern aukštaitian Vilnius dialect, the eržvilkas subdialect of the southern samogitian samoginiai dialect, the akmenė subdialect of the northern Priitian telšiai dialect and the eastern kaunas Prienai subdialect, it was noticed that isolated vowels in the subdialect of Prienai are least deviated from their counterpart sounds by d. jones. 0 . ĮVadas 0 .1 . Ziel Dieser Studie Ziel wird mit Verwendung einer von Wissenschaftlern der Universität amsterdam P. boersmos und d. weeninko entwickelten computerischen Lautanalyse-Programm Praat zu untersuchen erhaltene Daten vergleichen mit demselben Weise ausgesprochenen allgemein anerkannten ir aprašyti izoliuotųjų1 Prenų šnektos balsių akustinius ir artikuliacinius požymius, Stimmqualitätseteln elo joneso kardinalin 892, Prenų rios 6467; 2002b: 6971), südlichen Kuchien (Leskaus 109 2000: 93; 2004: 8596), östlichen Vilniškių svrkų (urvičienė 2004: 6580; danski: 7690) und unteren Teliaškių kalbos bei kitų šnektų – vakarų aukštaičių kauniškių Lukši (bacevičiūtė 2000: 13–17; 2004: 158–174), vakarų aukštaičių šiauliškių Pãšušvio (kazlauskaitė 2002a: vokalpraktiken (Murinienė 1998: 91105; 2007: 91123) sowie von anderen Sprachen die Akustension und Intensität der Stimmen besser abschreiben, indem sie sie sie von anderen Sprachen abschreiben. 2 danielo joneso kardinalischen balsien formančių réikšmės entnommen aus polkischen phonetiko viktoro jassemo akustischen phonetika geschalo (1973: 190, 13.1 lent.). wie bekannt, jassemo formančių Bedeutungen berechneten nach älterer Methodik. Vor sieben Jahren kardinalischen Balsiëns formantes umzählend Programm Pr a a t 4.1.14, bemerkt wurde, dass mit unterschiedlichen Methoden berechneten formentigen Bedeutungen nicht übereinstimmen, und obwohl kardinalische Balsiëns Verhältnisse dieselben bleiben, zuverlässigsten sollten als jassemen Daten betrachtet werden (plačiau sr. jaroslavienė, kaukėnienė 2004: 2538).
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 67straipsniai articles südlicher landaicher raseiniškių ežvilko (atkočaitytė 2002: 169173)3 isoliuotai und frazėse austartų balsių duomenimis. / 0.2. untersuchambedinge und arbeitsmethode isoliuotenden und rišlios sprach balsien untersuchung zu wählen solche untersuchame schnektoje verwendeten worte: t·s. ~ tsė, t·t. ~ ttė, tẽ·s. ~ tsė, t·sto. ~ tsto, tã·so. ~ tso, stõ· du. ~ stõtte stótte, pũ·stu. ~ pstum pstum, k.p. ~ kẽpė, k.pto. ~ kẽpto, k.so. ~ kãso, tksi ~ tksi, kèpsi ~ kèpsi, kps ~ kèps, kàst ~ kàst, kstαs ~ kòstas, skùst ~ skùst. rišliosios Sprachen balsiam tirti mit diesen Wörtern wurden zusammengesetzt rišlüs, hauptsächlich drei-keturier Wörter von sakiniai, die haliautarminalen Schriftmenimis zufälline Ordnung suraßiten in Blus, plg. : Vaikai tąso jenes Hunig, Greitai kepsi den Fisch, Vaikai tässe das Arbeit und t. t. tiriamą die Material isoliuotųjų und rišliosios Spraches balsien experimentu normalu gesprochenes Tempu nach 3-5 Mal direkt in den Computer einrechete drei Sprache defektüchter intehenden älneres Generations informanta Männer aus Pren. Vadinamuosius isoliuotuosius balsius diktoriai tęsdavo etwa bis 1 s. sakiniai und Wörter wurden verlegt in Computio atmithį. analei wählen am meisten ausgekommen Versuche. Der Inhalt gespeichert in *.wav Typ Dateien. karpant untersuchamutige Elemente benutztotasi computerine Programm Pr a a t 5.0.34, ausgewus optionen Formant & LPC, später To tutinių balsių spektrai vor Messung nufiltruoti, t. i. entfernten höheresni als 3500 hz4 Frequenzien. während spektralische analyse, zuerst auskerpter Untersuchungssegmenten wurde festgestellt und nupiešta natürliche verschiedener Grauchumsstuf des Formant, Track ir Down to TableOfReal, nustatytos stacionariõsios segmento dalies vidurio formančių réikšmės (jos suapvalintos 10 hz tikslumu). užpakalinių aukšSounds oder Wortes Visible Speišmatuotos und, wenn erforderlich, nubraižytos formančių trajektorien, höchstenu auch pasporgend 3500 hz Farben. oft natürliches Spektrograma und formentiger Dynamik Zeichnungen wurden jüngt in ein einziges Bild, genau sie sudrunend in Bezug auf Frequenz und Dauer. ech tipo spektrograma, aukščiausiu pasirenkant 3500 hz dažnį. tada automatiškai isotoliußer Balsien formentiger Bedeutungen bewertet und qualitybliche Segmenten 3 aufgeführten Schnekten zuteilten Arbeiten in Tarnissen isoliuierten Balsien spektren Untersuchungen durchgeführt verwendend computerine Geräuanalyse Programm Praat. wichtig, dass in den erwähnten schnektų untersuchungen, außer eastern aukštaičių vilniškių svrkų šnektos beschreibung, formantės bedeutung im gehalten isoliuoten aller segment formantės bedeutnissen mitturkis. wie und svrkų šnektos appache, in diesem Werk gemessen mitturinė gryniausioji izoliuotojo lautteil (plg. urbanavičienė 2005: 7677 und ten min. lit.). stacionarioji Segment Teil erhalten aus ungefähr über 1 s künstlich paulgender Sound auskirpus 500 ms längio atkarpą. 4 hoštieji Frequenzien entfernen tacha Geräuschanalyse Programm Praat, auswählnd optionen Spectrum, To Spectrum und Edit, später Publish bandfiltered sound und wieder Edit.
68 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV (įt)) berechnen alekso girdenio Programm Fo r jurgita jarosLaVienė m a n t 2. Pa s, erstellt nach raimonmančių mitturischen Bedeutungen mitturkiai parametrai (kompaktiškumas (C), bemoliškumas (b), tonalumas (T) ir įtempimas angegeben werden dieses Artikels tabelėse, auch geliefert werden Programm do Piotrovskio (Piotrovskij 1960) formules. Visų informantų to paties garso foreXceL2007 braižyti grafikai. 1 . iZoLiuotųjų baLsių tyriMo reZuLtAtAI werden weiter diskutiert und analysiert Prienų šnektos isoliuotųjų und rišliosios Sprache balsių instrumentinio Untersuchung Ergebnisse. 1 .1 . Prienų šnektos isoliuotųjų balsių akustischen und artikuliationalen Charakteristiken Prenų šnektos isoliuotųjų balsių spektrogrammen Beispielen wird in Bildern 113 vorgestellt. basierend erhaltis Ergebnissen (zr. 1 lent.) und hinsichtlich an Spektrogramm, Prenų šnektos balsius lässt sich unterscheiden sowohl akustiniu, sowohl artikuliaciniu grunde. Zunächst umsehen werden akustinische isoliuotųjų balsien Zeichnungen. Nach tembro Höhe, der von burnos Rezonators abhängt, isoliuotai auszusprechen [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] halytini hochto tembro lauten: ihre zweite formantä ist höher als 1500 hz, und tonalumsindeksai weiss wesens größer als leimo tembro izoliuotųjų [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] dieser Balsien auf formantä erreicht 1500 hz nicht (plg. 1–13 pav.). Visų žemo tembro garsų, išskyrus trumpąjį [a], tonalumo laipsnis 1 PaV. izoliuotai ištarto balsio [i·] spektrograma 2 PaV. izoliuotai ištarto balsio [u·] spektrograma
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 69straipsniai articles / 3 PaV. isoliuotai ausgesprochen balsio [·] grama spektro-4 PaV. isoliuotai ausgesprochen balsio [o·] spektrograma 5 PaV. isoliuotai ausgesprochen balsio [e·] grama spektro-6 PaV. isoliuotai ausgesprochen balsio [a·] spektrograma 7 PaV. isoliuotai ausgesprochen balsio [e.] spek-8 PaV. isoliuotai ausgesprochen balsio trograma [a.] spekneigiamas. isolierteeji [e·], [e.] und [e], im Vergleich mit hohem und niedrigem trograma tembro Stimmen, besetzen akustischem Raum eine Zwpinene Positionet: ihre zweiten Formantes flächen jeweils 1770 hz, 1710 hz und 1820 hz, und Tonalitätsindeksei viel kleiner als [i·], [i], [·],
70 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV 9 PaV. izoliuotai ištarto balsio [i] spektrograma 10 PaV. izoliuotai ištarto balsio [u] spektrograma 11 PaV. isoliuotai ausgesprochen balsio trograma [e] spek-12 PaV. isoliuotai ausgesprochen balsio [a] spektrograma 13 PaV. isoliuotai ausgesprochen balsio [ɔ] spek-14 PaV. rišliosios Sprachen balsio trograma [ɔ] spekbet geringe größeren als [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u]. [Diee] Typ allophonai trograma zwischenpiniais garsais dažnai laikomi ir kitose tarmėse (plg. bacevičiūtė 2004: 166; kazlauskaitė 2002b: 56; taip pat plg. girdenis 2001: 341; urbanavičienė 2005: 78 ir kt.).
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 71straipsniai articles / 1 LenteLė. Prenų šnektos isoliuotųjų balsių formantės und Bewertungen5 Vf1 (hz) f2 (hz) f3 (hz) C b Tįt. [i·]280 2460 3210 712 107 828 1890 [i] 390 2020 2720 772 107 585 850 [·] 360 2390 2780 750 107 756 1310 [e·] 640 1770 2540 850 106 285 450 [e.] 670 1710 2610 859 106 223 490 [e] 560 1820 2650 829 106 349 530 [a·] 780 1270 2530 915 106 -88 540 [a.] 790 1300 2590 914 106 -83 580 [a] 710 1330 2430 895 107 11 450 [o·] 410 730 2210 890 113 -231 1150 [ɔ] 480 910 2300 885 111 -125 810 [u·] 330 660 2090 868 115 -200 1420 [u] 400 870 2320 862 112 -89 910 des höchsten Tembro untersuchende Schnektoje sind isoliuotasis [i·] (f2 = 2460 hz, T = 828), niederste langieji [u·] (f2 = 660 hz, T = -200) und [o·] (f2 = 730 hz, T = -231). muss sagen, dass niedrigstes tembro balsio größter bemoliškumo kytini isoliuotieji [o·], [ɔ] und [u], entsprechend plg.: b = 113, 111, 112. Notabler, dass Prenų šnektos isoliutieji hochatonige stimmen gerufen höherer, indeksas (115), vadinasi, jį tariant lūpos turėtų būti aktyviausios. Pagal akustinę klasifikaciją, šis balsis priklauso bemolinių balsių klasei. bemoliniais taip pat laiund zematonie niedrigeren tembru negu, zum Beispiel, nördlichen kauniškių Šaki akustischen geräuschteigenschaften des Spektros skleidung entsprechend verbunden mit vertikaliem liežuvio poslinkiu hochun oder niederun (plg. girdenis 2003: 193195; Pakerys, 2003: 23): dem niedrigeren šnektoje (plg. bacevičiūtė 2004: 160). gesneidesschen liežu aus isotoliu tariet, dem höchste erster dessen formant. wie gesehen, am Bereich der niedrigsten Frequenzen die erste [i·] und [u·] formantė (att. f1 = 280 hz, 330 hz), anderer isoliuotųjų [i], [·], [o·], [ɔ] und [u] balsių f1 svyruert zwischen 360 bis 480 hz. Erstaunlicherweise, dass die erste ilgojo [·] formantė niedrigere negu kurųjų [u] und besonders [i] (att. f1 = 360 hz, 400 hz, 390 hz). Lemo tembro [a·], [a.] und [a] erste formantė höchste (att. f1 = 780 hz, 790 hz und 710 hz), hieße es, diese Laute sagend die Zunge verschwindet ist nämlich (plg. 113 fig.). 5In dieser und in anderen Tabelierungen erwähnter Symbolen Bedeutungen: f1, f2, f3 10 hz genauigkeit sufrundeten ersten drei balsio mittlerlichen Teile formenchten Réikšmės, C kompaktikeitsindex, b bemolilichkeit index, T tonalumsindex, spann. Eingespannungsindex.
72 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV angesichts an beidem formenßen Polätü, jurgita jarosLaVienė isoliuotuosius balsius kann gespaltigt nach difuziškumo, oder kompaktiškumo6, grad. wie in Tabelle 1 gesehen, kompaklusios einander von und generell von der zentralen Teil des Spektrums (schaue 6, 8, 12). Pachi im Spektrumendschätzen [i·] tiškiausias yra žemo tembro prigimtinio ilgumo [a·], taip pat [a.] ir [a] (att. C = 915, 914 ir 895)7: jų abi pirmosios (f1 ir f2) formantės akustinėje erdvėje mažai nutound [u·] beide ersten f1 und f2 das nekompaktiniai, oder selbst difuziškiausi Stimmen. Nach einspannungsindex zu bestimmen ist nicht schwer, dass lange Stimmen gesprochen werden wo was intempčiau negu entsprechende kurzie, plg.: [i·] įt. = 1890, [i] įt. = 850; [u·] įt. = 1420, [u] spann. = 910; [o·] įt. = 1150, [ɔ] įt. = 810. Eingespim am wenigsten unterscheidet Prenų šnektos [e·] [e.] [e] und [a·] [a.] [a], plg.: [e·] įt. = 450, [e.] įt. = 490; [e] įt. = 530; [a·] įt. = 540, [a.] įt. = 580, [a] Volt. = 450), sogar, wie gesehen, trumpojos [e] Eingespannungsindex ist höher als [e.] und [e·]. weiter wird vorgestellt artikuliacinė isoliuotųjų šnektos balsių interpretacija. aukšto tembro klänge [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] geltenitzini gegenakiniais, sie sagend liežuvis ist passlinkęs in gegenakinę burnos teil. hinteralinigen haltenytini [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] sie sagenig zungwiu zurückzugus in hinterakalinę burnos teil. Pagal pakilimą tačiau net ir tos pačios eilės balsius tariant, liežuvio poslinkis skiriasi: iš visų balsių [i·] yra pats priešakinis, o [u·] ir [o·] – patys užpakaliniai. izoliuotieji šnektos Lause suskyla in hochutiniums ([i·], [i], [u·], [u]) und niedrigutiniums ([a·], [a.], [a], [e·], [e.], [e]) pakilimo balsius. Bei hochutlichen Balsien schliejats und isoliuotasis [·]; stimmen [o·] und [ɔ] gehalten werden eher mittleren mittleren Aufstiegs lauten, obwohl [o·] f1 nur 1020 hz unterscheidet von [u] und [i] ersterõsios formantės. Nach der Mundöffennheit schloßariaus im Schnekke ilgasis [i·], opferenste [a·] und [a.]. isotoliußer balsier Potenziale artikulationseigenschaften und verhältnisse direkt darstellt akustische raumschema (zr. Fig. 15), deren abscisier achse verschebt werden zweiter und erster formantes skirtumai (f1f2), o ordinachsachse erster formen 173 (f1) Bedeutungen (plg. Ladefoged 1975: tt.; clark, yallop 1999: 38; Ladefoged, Maddieson 2002: 284286; 2008: 18 girdenis: 26 31, n. i.). aus dem scheme sieht man, dass die entfernungen zwischen isoliuotenden voraklichen stimmen weitaus größer sind als zwischen hinterklaligen: vorakines reihen balsierverhältnisse von [i·] bis [e.] darstellende linjuriji trikampio krachtin bemerklich ilgesnė für rechtsiniąją, jungianches hinterakalines reihen balsius von [a], [a·] bis [u·] (pl. fantg. 1984: 114; Murinienė: 98 und 103 kt.). größere Abstände zwischen vorakines Reihen Balsien zeigen, dass ihre horizontalisches Zungeuvio poslinkis dantų richtungsmi tendęs sein farsklicher als zaakalischen. ilgasis 6 wegen kompaktikeits indekso noch siehe urbanavičienė 2005: 79, 102 ausn. 7 auch siehe. Pakerys 2003: 26.
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 73straipsniai articles / [i·] vorakiausies Artikulationsschall, ihn sagend Zungevis am meisten passlinkess in vorakinę burnos Teil. izoliuotieji [o·] ir [u·], [ɔ] ir [u] beveik nesiskiria užpakalumo laipsniu: [o·] ir [ɔ] nur etwas hinterakelester für jeweils [u·] und den Kurzenden [u]. Am meisten von allen Lauten in hinterlinige Reihe zurückzugewene längste [o·] und [u·]. in einigen anderen Schnektos, deren isoliuotis Vokalismus ausanalysiert worden ähnlichen Prinzipien, kraštutinę Position auch einnimmt [o·] (Pãšušvio šnektoje) und [u·] (Lukši und kučinų šnektos) (žr. Leskauskaitė 2004: 93; kazlauskaitė 2002b: 62; aber plg. crothers 1978: 97; urbanavičienė 2005: 83). Unterutinių [a·], [a.], im Vergleich mit diskustaisiais [o·], [ɔ], [u·] und [u], hinterkalum der kleinste etwas dunkler der natürlichen Länge [a·]. Der Vergleich von Prienų šnektos isoliuotících und danielo joneso kardinalischen balsien-Spektren wird weiter isoliuotai angebtes šnektos Vokalismus verglichen mit englischen Phonetiko joneso kardinalischen Stimmen, die bestehen aus den ersten (1[iː], 2[eː], 3[iː], 4[a], 5[ɑː], 6[ɔː], 7[oː], 8[uɛ]) und antrischen (9[yɛː], 10[øː], 11[œ], 12[ː], 13[ː], 14[ɛː], 15[ɛː], 16[paː], 17[ː], 15 Pa]. Prenų šnektos isoliuotieji balsiai akustischem Raum in
80 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV 3 LenteLė. Prenų šnektos rišliosios Sprache balsių formantės und Bewertungen Vf1 (hz) f2 (hz) f3 (hz) C b Tįt. [i·] 330 2320 2970 739 107 740 1460 [i] 360 1980 2660 764 108 612 780 [·] 380 2280 2870 759 106 679 1270 [e·] 570 1830 2670 830 106 343 570 [e.] 630 1750 2690 848 106 257 570 [e] 1860 510 2640 815 106 410 510 [æ·] 610 1620 2660 851 106 209 390 [æ.] 670 1640 2680 862 106 175 490 [] 570 1730 2700 835 106 289 500 [a·] 770 1310 2580 909 106 -64 540 [a.] 780 1340 2530 908 106 -41 470 [a] 700 1370 2600 889 106 13 430 [o·] 440 790 2260 890 112 -202 1010 [ɔ] 500 1040 2190 874 110 -5 770 [u·] 350 720 2170 866 114 -166 1260 [u] 450 920 2240 873 112 -76 890 liškumas einodas. Palyginti mit isoliuotischen [u], [u·], [ɔ], [o·], rišliosios kalbos, kaip ir izoliutieji, balsiai skiriasi bemoliškumu: bemoliniais laikytini [u] ir [u·] bei [ɔ] ir [o·] (plg. att. b = 112 ir 114 bei 110 ir 112), tačiau atitinkamų izoliuotųjų balsių, išskyrus [u], matyt, dėl aktyvesnės lūpų veiklos bemoliškumo indeksai didesni (plg. [u·], [ɔ], [o·] b = 115, 111, 113), vadinasi, jie labializuojami stipriau. izoliuotai ir natūraliame kalbėjimo sraute ištartų [u] bemoim natürlichen Sprachteil ausstartų entsprechenden Balsien geringer und eingespannungsgrad, etwas vermindert 890; [o·] und [nt]ɔ. = 1090 und 770. nicht solch šiuo atžvilgiu ilgųjų ir trumpųjų įtempimo santykis, plg.: [u·] ir [u] įt. = 1260 ir hohes Eingespannungs als isoliuotieji und intempčiausias aus isoliuotųjų und rišliosios aukštatoniai [i], [·], ir ypač [i·] (balsių įtempimo indeksus žr. 1 ir 3 lentelėse). Pats Sprache balsiä ist ilgasis [i·] (plg. izol. und siem und halblängen zu bestimmten rišliosios k. [i·] įt. = 1890 ir 1460). kitiems, t. y. [a], [e] tipo, ilgiesiems, trumpieInspannungseigenschaft ist nicht so wichtig, jedoch unterscheiden andere qualitibliche Parameter das ernstlich fördert zu bezweifeln, ob wirklich Lasiäw Dauer kann betrachtet werden unterscheidendem Phonems Merkmal. diese Meinung behalten auch andere Tarmian Forscher an (žr. Murinienė 2007: 127 und kt.). zum zusammenfassen bemerkbar, dass kräftiger hauptsächlich isoliuotai austarter balsiä akustiniai požymiai. išimtį sudaro tik [e·], [e.], [e] – izoliuotai tariant šių balsių
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 81straipsniai / articles labiau pabrėžiama atviresns artikuliacijos vieta; su tuo, matyt, ir susijusi žemesnė negu dem natürlichen Sprachefluss angeblichen entsprechenden Balsiä der zweiten Formantės reikšmė. būtent dėl šios priežasties atsisakyta tirti izoliuotai tariamus [æ·], [æ.], []. 2.2. rišliosios kalbos balsių artikuliacinė interpretacija toliau pateikiama rišliosios kalbos balsių artikuliacinė interpretacija. rišliosios kalbos garsai izoliuotųjų balsių atžvilgiu akustinėje erdvėje vaizduojami 21 paveiksle. Palyginus izoliuotuosius ir rišliosios kalbos balsius (plg. 21 pav.), matyti, kad nach horizontalųjį zungeubigem poslinkį natürlichen sprechungsverhältnissen auszeichnen die selben hinterlinigen Reihen Stimmen die so genannten niedrigen [ɔ], [u·], [u], kuriuos tariant liežuvis būna atsitraukęs į užpakalinę burnos dalį. tembro Laute [a·], [a.], [a], [o·], 21 PaV. Prenų šnektos isoliuotieji (•) und rišliosios Sprachen ( ) Stimme
82 acta Linguistica jurgita jarosLaVienė Lithuanica LXIVLXV Allų ihr Tonalum, wie erwähnt, sehr niedrig und, außer [a], ausgerecht negativem Zahlen. Eingeführt in die Vorakině burnos Teil liežuvis passlinkęs bei Sagen der so genannosischen hochatonius Laute [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], also sie geltenittin Gegenakinien aller ihrer Tonalum ausgegriffen positiefem zahlen, selbem Vorakiausiu auch geltenittin [i·]. Nämlich, dass rišliosios Sprachen [i·], [i] und [·] zapakalesnės artikuliacijos Lause, o [e·], [e.], [e] vorakesni negu entsprechami isoliuotieji. Nach der Reihe [æ·], [æ.], [] zapakalesnės artikuliacijos Lause negu [e·], [e.], [e] und gegenakesni negu [a·], [a.], [a]. Nach vertikalem Zungeussinkį aus zaukalischen hochutinigen haltenittini [u·], [u], aus vorakischen [i·], [i]. Zu diesem Auflift Balsiä sollte zugewiesen werden und [·], jedoch er ist nicht so schmal und geschlossen wie langgesis [i·], daher formell gehaltene mittleren Auflift Balsi. Zu zwischenlichen auch zugeschriebenini [o·], [ɔ]. andere Stimmen [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a] nach Zungeuvorkimung geltenitini Niederutinigen, nur, beispielsweise, kilimą ir eilę ne tokie ryškūs kaip atitinkami izoliuotieji garsai. Įdomu pastebėti, kad daugiau ar mažiau skiriasi ne tik izoliuotųjų, bet ir saki- [a·], [a.], [a] artikcinėmis eigenschaftmis nach paniuose austartener Unterutnakilimo nosuliaines Ursprungs und wegen kirtius pailgėjusių Balsien Qualitäts. Zum Beispiel, rišliosios Sprache der Ton [a·] wie viel zazakalesnės timų garsų poveikį, nes natūraliai ištartas jis kiek trumpesnis negu ilgasis [a·] (plaartikuliationen und dunkler als [a.]. kann sein, dass dieser positionischen Längens Stimme erlebt höheren grečiau siehe jaroslavienė 2006: 245264; 2010: 173188). dasselbe sage ich auch über die vorakinen unterem Aufstiegs balsius: unterėlesnio tembro negu [æ.] ist der unterer Stimme der Naturlänge; [e·] und [e.] Fall von niedrigerem Tembro Geräuschen zu betrachten positionsigen Längens [e.] (plg. und Lukši šnektos entsprechenden Ergebnissen (žr. bacevičiūtė 2004: 176)10). 3 . iŠVades angesichts der Prienų šnektos isoliuotųjų und rišliosios sprach balsių akustischen und artikuliacnen Eigenschaften, sowie in joneso kardinalischen und tiriamosios šnektos balsių systemen unterschiede und ähnlichkeiten (žr. 16, 21 fig. und 13 tab.), und vergleichend Prienų šnektos und anderer litauischer schnektų entsprechender Untersuchungen einige Daten, kann man machen Generendrin Schluss: • akustischen, und artikuliacinigen eigenschaftenim einige isoliutieji Prenų šnektos stimmei ([o·], [u·]) gretintini mit pirminigen (7[oː], 8[uː]), andere ([i·], [i], [·], [a], [ɔ], [u]) – ir su pirminiais, ir su antriniais arba tik su antriniais joneso kar10 [a·], [a.], auch plg. girdenis 2000: 349; 2003: 194; 2005: 4555.
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 83straipsniai articles dinalinigen balsien. / Primären Kardinalischen Balsien hinsichtlich die meisten Balsien weniger oder mehr (ypač plg. isoliuotuosius [e·], [e.], [e]) pasislinkę akustischen Raumes mituriohrsichtmi. krachtutische Artikulation nach Reihen und Pakilimą charakteristischste Prens Schnektos hinterkaliner Reihes mittlerem Pakilfschall [o·] seine spektrischen Eigenschaften fast vollständig übereinstimmt mit dem Ersten Balsio 7[oː]. nur etwas weniger, in krachtutinę artikulation genehrt und hinterner hochutigener Auflift-Stimme [u·] für ihn dennoch schärfer primärer kardinaliner Gegenstand 8[uː]. • Palyginus der südlichen hochštaičių kučinų, westlichen hochštaičių šiauliškių Pãšušvio, nördlichen kauniškių Lukši, eastern hochštaičių vilniškių svrkų, südlicher niedrigaičių raseiniškių ežvilko, nördlichen niedrigaičių telšiškių akmẽnės und rytischen kauniškių Prenų šnektos isotųjų Lauten, bemerktete Nach der ersten linkis vengti kraštutinių kardinalinių balsių artikuliacijų. Vis dėlto Prenų šnektos izoliuotieji balsiai mažiausiai nutolę nuo atitinkamų pirminių joneso garsų. Formantes Bedeutung [i·], [i], [u·], [u] ausstehen als höchtimmen Aufstiegs stimmen, an die schließe und [·]; mittleren Aufstiegs esti Stimmen [o·], [ɔ], niedrigutinigen laikytini [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a]. • mehrheitlicher isoliuotai austarteter Balsien akustische und artikuliationale Eigenschaften schärfere als entsprechender Satznissen austarteter Laute. Passerbettet allgemeine Tendenz rišlioses Spraches hochutinius balsius tarti offbiriau, und niedrigutinius schloiau negu entsprechamen isoliuotuosius balsius. außerdem, rišliosios Spraches vorgakinische Stimmen (ischskyrus [e·], [e.], [e]) truputį fürnakalesni, und niedrigutinie gegenakesni negu entsprechami isoliuotieji. nur rišliosios Sprachen Stimmen [e·], [e.], [e] vorakigere Artikulation und wie viel heller Tembro negu entsprechami isoliuotai aussprechen. tiriamojoje schnekte, wie und in anderen vakarischen hochštaičių kauniškių šnektos, [æ·], [æ.], [] zapakalesnės artikuliacijos lause negu [e·], [e.], [e] und gegenakesni negu [a·], [a.], [a]. Literatūra atkočaitytė daiva 2002: Süd unteraičių prozodija und vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto Verlag. bacevičiū tė ri ma 2000: Lukšių šnektos izoliuotų balsių tyrimas. – Kalbotyra 48–49(1), 5–18 . bacevičiūtė rima 2004: Šakių šnektos prozodija und Vokalismus. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto Verlag.
84 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV clark john, colin yallop 1999: An Introduction jurgita jarosLaVienė to Phonetics and Phonology. oxford, cambridge: blackwell. crot her s john 1978: typology and universals of Vowels systems. Universals of Human Language 2, ed. by j. h. greenberg. stanford (calif.): stanford university Press, fant 1964 95–152. Фант Гуннар. Acoustiische Theorie Redebildung. Moskva: Wissenschaft. girdenis aleksas 2000: Kalbotyros Werke 1. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Verlagsinstitut. girdenis aleksas 2001: Kalbotyros Arbeiten 3. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Verlagsinstitut. girdenis aleksas 2003: Theoretische litauischen Phonologies Grundlagen. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Verlagsinstitut. girde nis alek sas 2005: adutiškio šnektos balsių [a·]/[a.] dauer und spektrai. Baltistica 40(1), 45–55. girde nis aleksas 2008: frydricho kuršaičio priegaidės: (akustinė rekonstrukcija). – Baltistica 43(3), 381404. jaroslav ienė jurg ita 2006: Prienų šnektos žemutinių balsių kiekybė ir kiti skiriamiesie Merožai. Baltistica 41( 2452),264. jaroslavienė jurgita 2010: Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija (daktaro dissertation). Vilnius: Vilniaus Universität. jaroslavienė jurgita, kaukėnienė Lidija 2004: danielo joneso kardinalischen balsien spektralen charakteristiken. Kalbotyra 53(1), 2538. jassem wiktor 1973: Podstawy fonetyki akustischer. warszawa: Państowowe wydawnictwo naukowe. kazlauskaitė rūta 2002a: Pašušvio šnektos fonologische System: Vokalizmus und prozodija (humanit. m. dr. disert.). Vilnius: Vilniaus Universität. kazla uskaitė rū ta 2002b: Pašušvio šnektos isoliuotų balsių spektren Untersuchung. Kalbotyra 51(1), 6178. Ladefoged Peter 1975: A Course in Phonetics. new yourk etc.: harcourt & jovanovich. Ladefoged Peter, ian Maddieson 2002: The Sounds of the Worlds Languages. Malden: blackwell Publishers. Leska uskaitė asta 2000: kučiūnų šnektos isoliuotų balsių spektralische charakteristiken. Kalbotyra 4849(1), 8394.
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 85straipsniai / articles Leskauskaitė asta 2004: Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Mur inienė L ina 1998: akmenės šnektos isoliuotų balsių spektrische Analyse. Kalbotyra 47(1), 91105. Murinienė Lina 2007: Rytinių šiaurės žemaičių fonologija: vokalizmas ir prozodija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. Piotrovskij Pakerys antanas 2003: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: enciklopedija. 1960 Пиотровский Раймонд Г. Ещё раз о дифференциальных приurban aviчie nė знаках фонемы. – Вопросы языкознания 6, 24–38. jolita 2004: svirkų šnektos izoliuotų balsių akustinė analizė. Kalbotyra 53(1), 6580. urbanavičienė jolita 2005: Svirkų šnektos (Rytų aukštaičių vilniškių) fonologische System: Vokalizmas und prozodija (humanit. m. dr. disert.). Vilnius: Vytautas großjojo Universität, Lietuvių kalbos institutas. acoustic and articulatory features of vowels of the subdialect of Prienai pronounced both in isolation and in sentences suMMary the article analyses the main acoustic and articulatory features of vowels pronounced both in isolation and sentences of the eastern kaunas Prienai subdialect. the research materials were recorded in closed premises using a computer directly (using directional microphone). every sentence or word was recorded 3 5 times under natural tempo of speaking. speakers would pronounce isolated vowels for approximately one second. sentences and words were further transferred to computer memory and saved using the.wav file format. segmentation of the analysed elements was performed using the sound processing and analysis software Praat (5.0.34 version) of the program developed by university of amsterdam researchers, P. boersma and d. weenink. in addition to the sound analysis software Praat, other programs were applied for evaluation of the experimental data. the resaerch results show that isolated vowels differ from those articulated in a natural flow of speech in the subdialect of Prienai, yet the vowel interrelations remain unchanged: [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.] and [] should be regarded as front, and [a·], [a.], [a], [o], [o·], [ɔ], [u] and [u] as back vocalic sounds high-rise vowels are [i·], [i], [u·], [u]; the sound [·] is adjoined to them; middle-rise vowels are [o·] and [ɔ], and the vowels [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.] and [a] should be treated as being low.
86 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV the acoustic and articulatory features of the majority of sounds pronounced in isolation are more prominent in comparison with the respective sounds pronounced in sentences. a general tendency was bemerkt that high vowels are pronounced more openly in connected speech, and [e·], low vowels are respectively closer than respective isolated vowels. besides, front vowels (except [e.] and [e]) are slightly more back and low ones are more back in connected speech as articulation compared with their isolated counterparts. only the vowels [e·], [e.] and [e] have a more front and a slightly lighter pitch than respective vowels pronounced in isolation. ondary or secondary the performed comparison between spectral characteristics of isolated vowels of the subdialect of Prienai and those of cardinal vowels by daniel jones allows stating that some isolated vowels of the subdialect of Prienai ([o·], [u·]) should be contrasted with the primary vowels (7[oː], 8[uː]), while others ([i·], [i], [·], [a·], [a.], [a], [ɔ], [u]) with both primary and seccardinal vowels by jones both according to their acoustic and articulatory features. it is complicated to distinguish which cardinal vowels could be counterparted with space of sounds the isolated vowels [e·], [e.] and [e], as they are located in the middle section of the acoustic according to their rise. compared with primary cardinal vowels, the majority of vowels are shifted in the middle direction of acoustic space. most typical of the back middle-rise vowel [o·] in extreme articulation according to the horizontal and vertical position of the tongue is the the eastern kaunas Prienai subdialect, as its spectral features almost totally coincide with those of the primary vowel 7[oː]. the back highrise vowel [u·] is only slightly less inclined to extreme articulation its primary counterpart 8[uː] is still more prominent compared with it. having compared qualitative features of isolated sounds from the southern aukštaitian kučiūnai subdialect, the subdialect of Pašušvys of the western aukštaitian Šiauliai dialect, the northern kaunas Lukšiai subdialect, the svirkai subdialect of the eastern aukštaitian Vilnius dialect, the eržvilkas subdialect of the southern samogitian dialect, the akmenė subdialect of the northern Priitian telšiai dialect and the eastern kaunas raseenai subdialect, a general tendency was inclined, i.e. the extreme to avoid articulation of cardinal vowels. however isolated vowels in the subdialect of Prienai are least deviated from their counterpart sounds by jones. Eingeleitet 2011 m. Oktober 24 d. jurgita jarosLaVienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituanien [email protected]