Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

9s aipsniai / a icles aine ecke mokslinės y inėjimo k yp ys: bal o-sla is ik, bal is ik, slawis ik, is o inė mo phology o he bal ical and slawischen, e ymology, Ph aseology o he bal ical and slawic languages, lexikology, language o he bal ical and slawic olklo e, is o ija o he bal is ik and slawis ik. Zu Ph aseoLogie in de bibeL des johann b e ke anMe kung isiškas bibelės e imas į Li auische pabaiga 16 jh. on johann b e ke apima daugybę kompleksinių elemen ų (idiome, Ph aseme). biblinės azeologizmų a ž ilgiu y a s a bu a p d iejų ka ego ijų a ski i: 1) dėl jono b e kūno biblijos azeologijos elemen ai, ku ie g įž a į biblines idiomas; 2) elemen ai, ku ie į am ik as si uacijas g įž a. ha ald bu ge ap ašė sa o handbook o Ph aseology e ek y ų me odą idioma ines iš aiškas senuose e imuose e uie en. a p ki ų jis pa odė ieną ūšį Ph asem. aip gali Lu e io bibelübe se zung ienas a ski as žodis ienos p äposi ionalen ph ase in b e kes e imas a i ik i. e ne a ijuoja azeologizmai i dažnai pasi odo į ai iose o mose. Pasku inį ka ą y a pa yzdžiai azeologizmų su sakz unkcijomis, kaip z. b. g uß o meln, paminė i. de Äqui alenz idioma ischen geb auchs au : „ausgangssp ache: ein wo – Zielsp ache: ein anno a ion he i s comple e ansla ion o he bible in o Li huanian om he end o he 16 h cen u y by johann b e ke con ains many complexe uni s (idioms, p o e bs e c.). ega ding biblical ph aseological uni s i is impo an o dis inguish be ween wo ca ego ies: 1) uni s, which go schLÜsseLwö e : Ph aseologismus, Ph asem, Ph aseo ex em, Ph asem a ian e, Ve imųen lehnung (kalkie ung), Ph aseoschema a, igu a e ymologica, ph aseologische biblizismen (biblinės Ph aseologismen). keywo ds: ph aseologism, ph aseme, ph aseological ex eme, ph aseological a ian , seologisms. ansla ion, ph aseological scheme, igu a e ymologica, biblical ph a- 10 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV back o biblical idioms; 2) uni s, which go back o ce ain aine ecke si ua ions. one o he e icien me hods o in es iga e idioma ic exp essions in ancien ansla ions is desc ibed by ha ald bu ge in his handbook o Ph aseology. among o he hings, he poin ed ou he ollowing ype o equi o b e ke. Ph aseological uni s o en occu in di e en a ian s. inally, i men ioned examples o ph aseological uni s wi h he unc ion o sen ences like alence o idioma ic usages: “sou ce language: a wo d – a ge language: a ph ase”. in Lu he ’s ansla ion o he bible a single wo d can co espond o a p eposi ional ph ase in he ansla ion he g ee ing o mula. einLei ingas Į pag indimą emos bū ų nu ody a okia: aš un e engiu bandymą, apie azeologiją pi moje isame pe da ime Biblijos į li uanų kalbą johann b e ke išaiškinimus da y i, nes eks ai ne ik iš lais ų sä zen i šie ne ik iš daugiau a mažiau lais ų žodžiu ügungen susideda, be i iš speci inių (s e eo ipių) sä zen i iš speci inių žodžiu ügungen ( es i , idioma inių). kombina o ika, dėka azių i eks ų, ibojasi aigi ne į elemen a inių (minimalų) iene ų sujungimą, be užima aip pa isas blokius (nich minimale) iene us, ku ie kaip okie iesiogiai daly auja azių i eks ų sukū ime. ai aikoma aip pa už eks ą Biblijos. šiame kon eks e y a eilė sa bs e lexijų Biblijoje iš ypa ingo in e eso. Man pagal ok ik į ci ie ungen kaip gemeine ede a ba p o e bwo in he Lu he bibel, ku i johann b e ke su kalbesis ( esp. kalbesys) a i inkamai pasaka i p ikalbesys pe da ė, c .: (1) I anis ieme pinigus, i da e, kaip buwo pamoki i. Schi ai s oios paspali was kalbesis a p Sidụ [ischeio a pasaka a p Sidụ] ik schei dienai Vnd jie a dė pinigus, nd he en kaip jie gele e bu o. Solchs y a iena gemeine ede gewo den bey den Jden, bis au den heu ig ag A illi, accep a pecunia, ece un , sicu e an doc i. E di ulga um es e bum is ud apud Judaeos usque in hodie num diem (M XXViii a ba (2) Bila iam io Apasch alai, Schi ai a wi ai kalbi, i ne kalbi ne wieno p ikalbesio discip echen u jm seine Jnge , Sihe, nu edes u ey ou , nd sages kein P ologwo Dicun uli eius: Ecce nunc palam loque is, e p o e bum nullum dicjhis ( XVi 15) 29). (šiu i oliau duodu a i inkamas ci as iš Vulga a pagal nVbs). ai y a į pa yzdžius (1) i (2) i ik iausiai aip pa ande no s ge ai ik ai p ie eks s ellen su ienu pe kel u p asme. P o e b a das y a čia daug pla esniame jausme iš palyginis, pa abel eikalingas. am ik as s abilumas i seman iniai spezi ik su inka ačiau į juos aip pa į kaip į iene us azeologijos. Zu Ph aseologie in de bibel des johann b e ke 11s aipsniai a icles daugelyje ie ų y a į Biblijos kalbą, ku i įsi e žliai i anschaulich y a, aizdai naudojamas. / aizda umas, emocingumas i eksp esi umas be y a u eigeni laukai azeologijos. po ka o laikų y a pasida ė azeologija į sa a ankišką lingui e den. ai aikoma ypač s ischen disziplin en wickel , de en o schungse gebnisse jedoch in de sp achlichen analyse und auch z. b. in de lexikog aphischen P axis noch ungenügend genu z a siž elgian į y esnius eks us. ai aip pa nė a a si ik inumas, kad ph aseologinis y inimas po umwälzančių į ykių 1989/1990 me ais ypač sak alenus eks us ėl s ip iau nuk eipė. aip bu o 1996 m. lenkų opole pi moji kon e encija apie emą Ph aseology and eligion į yko, ku ių medžiagos 1997 m. pasi odė1. pe isą pasku inio dezenniumo me u a ėjo daugybė į ašų apie azeologiją bibelėje, apie biblizizmus azembend oje į ai ių kalbų u. dgl. iš, no sgi u i bū i pasaky a, kad ši ema ik aip pa y inė ojus į da i liekančius laiko a pius bu o užsiėmęs. šie di b i y a is aiškiau ap i, kad azeologija a skelskalbų į eikšmingą mas ą nuo š en ųjų aš ų bu o pa eik as, ačiau ai čia į įdomią bend ada bia imą a p au inio i nacionalinio ys ymosi azeologijos a ski ų nacionaliniųkalbų a ėjo. galiausiai y a po ilgesnės azės išdi bimo sinch oninės azeologijos o schung šią pe diach oninę (is o inę) azeologijos o schungą užbaig i. šioje s i yje jau nemažai bu o pasiek a, gal ojame ik į di ba į is o inę azeologiją okiečių iš ha ald bu ge a ba į pasi engimus is o inio-e ymologinių ap ašymų aasemiko a ski ų sla ų kalbų Vale ij Mokienko i jo g upė (Бирих, Мокиенко, Степанова 1998). is o inė azeologija bal iško da į p adžią. aš sa e su iena monog a ija (ecke 1991) i iena se ija s aipsnių apie is o inę azeologiją lie u iško, La ijos i senp eußinio į šią jauną y inėjimo k yp į daly a au. šiame kon eks e imasi y imo azeologijos pi mojo e imo išsam biblijos pagal johann b e ke į Li auische ypa ingą poziciją užima. p ieš aš iesiogiai į apdi bimą ema, y a e o delich umpai kai ką saky i į mano naudojamą azeologijos są oką, ku is monog a ijoje išsamesnė išdės y a (ecke , gün he 1992). aš naudoju kaip obe beg im Ph aseologismus (-men) už ling is inius iene us, ku ie sa e pe 11 F azeologia a eligia. P oblemy azeologii eu opejskiej 2, pod ed. and zeja M. Lewickiego i wojciecha chlebdy. wa szawa: ene geia, 1997. 12 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV šias me kmės išski i: 1) pe ieną speci inę aine ecke seman iką, 2) pe hysich in: 1) sakzglied e ige Ph aseologismen = Ph aseme i 2) sakz e ige Ph aseologismen = Ph aseo ex eme. pe wo cha ak e (d. h. Ph aseologismen sind o mal gesehen g öße als wo o - men) und 3) du ch ih e besonde e unk ion. was le z e e be i , so gliede n sie Ph asemos pasižymi į ai iais g ade idioma ici y, . h. jų eikšmė negali (a ba ben jau ne isiškai) iš es is iš jų komponen ų eikšmės. jos isa asbū is s o i šalia žod o inės eikšmės, ačiau pas a asis nė a ealizuojamas. lemiamas už jų naudojimą y a pe pe da imą a si adusi ph aseologinė eikšmė. azemos y a sakzėje su žodžiais sujung os i eikia kaip sakzgliede . ši aip g indžiamas jų į a dijimas į aasemklases (in a ce ain analogy o he wo a en). Ph aseme bauen ka u su žodinėmis o momis i lais os žod ügungen sä ze an . Ph aseo ex emos y a isiški eiginiai. jie y a su azėmis e kip ba (į sudė ines azes) i bauen su azėmis eks us į. čiahe skaičiuoja z. b. p o e bwo de s (Pa ömien), apho ismen, g uß o meln e c. jie žymina ak bes ände i si uacijas. jų seman ika y a lyginan su os azemos d igubai; nes ji susideda iš: 1) žodinės eikšmės (dėl o jų e imumas į ki as kalbas) i 2) iš e algemeine inančios p asmės, ku is lemiamas jų naudojimui. ku i seman ika cemen uoja į am ik u būdu azeologizmus - jie a gauna uo aukš ą laipsnį an s abilumą. a ski i komponen ai gali išleis i a ba pe ki us subs i ui uo i, d. h. ai a eina p ie a ianz iš azemenų i azeo ex emenų. aip pa ai a ski ia ją aiškiai nuo lais ų žod ügimų i lais ų sä zen. aizdingumas, eksp esi umas, emocingumas i in ensy umas žaidžia už azeologijos s i į puikią aidmenį. Vo angiai aš būsiu sa e oliau su aasemika užsiim i i ik an šluß aip pa isai umpai į aaseo ex emik (i čia isų pi ma į kele ą p o e b o dų) įei i. kai ku ios ypa ybės kai e škindama Ph aseoLogie de bibeL 1. ai y a iš esmės a p d iejų ka ego ijų biblinių azeologizmų a ski i: 1) Ph aseologisms, ku ios iesiogiai į kalbinius iene us Biblijoje g įž i (Vladimi gak adina juos biblinės azeologisms su Zi- Zu Ph aseologie in de bibel des johann b e ke 13s aipsniai a icles o m ling is inės iene umo pasižymi, o am ik ą a cha ak e (Гак 1996: 10)) und 2) Ph aseologismen, die keine di ek e Quelle in si ua ion (begebenhei ) iš š en ųjų ašinių a spindina (po gak si ua i e biblies sekasi pi miausia du pa yzdžiai ( ien Ph asem i ienas Ph aseo ex em) už sche Ph aseologismen). pi miau minė ą ka ego iją /: (3) we ksmas i g iesumas dan ụ heulen nd eenklappen (Lk Xiii 28). šiam aasem a i inka šiuolaikiniame li uanų dan g iežmas ‘aimana imas (Lk Ž 60) i šiuolaikiniame okiečių heulen i Zähneklappe n ‘algemeine angs and e zwei lung (Mdi 212); (4) kạ aschiau, a ai aschiau ką aš pa ašiau hab, ai hab aš pa ašiau (jh XiX 22). Vgl. la . quod sc ipsi, sc ipsi. as azeo ex em u i p asmę: kas pada y a, y a pada y a i negali daugiau bū i pakeis a. ai y a apie apho izmą, ku is a iamai g įž a į iš a imą iš Pon ius Pila us, kai jis a sisakė už ašą, ku is i š haup e ch is i am k yžiaus u ė ų bū i p i i in as, pakeis i. Į an ą ka ego iją, den sogen. si ua y ių biblinių azeologizmų, skaičiuoja z. b. šis pa yzdys: (5) šiuolaikinis li . a pi kmo ožỹs iš ieno žmogaus, į ku į man kal ę ki ų abläd (LkŽ Viii 1029): d . Sündenbock: uss. kozël отпущения. Man gl. šią eks s elle iš 3 Mose XVi 22: (6) Jog schi aipo Awins wissus iụ nussideghimus an sawens ing Puschce nu nesch u, i epaliek ghị pus ineie Tas aigi de Bock isi j e misse ha au jm į ieną wildnis age, nd lasse jn į die wus e. Su pasku iniužymiąja ka ego ija azeologizmų, ku ie ik sekunda iai an biblinių si uacijų (kon ex e) pag indu su o muo i i ne su ling is iniais iene ais Biblijos eks e susijusiais, aš nesi uošiu oliau užsiim i. 2. kai e inama biblinių azeologizmų, ku ie į ling is ines iene es š en ojo ašymo eks e g įž a, a si anda kaip esminis sunkumas san ykyje pa yzdžiui p ie y imo azeologijos daba inių kalbų į p oblemą, kad mes apie jokios ling is inės kompe encijos dėl anks esnių kalbos epochų ne u ime i aip pa idioma iza imo laipsnį am ik ų käänimų negali iksliai nus a y i. iš šios p iežas ies daug kas lieka hipo e inis. ai odėl m. e. is o iniuose y imuose į azeologiją iš labai plačios azeologijos są okos iš yk i, ku is ne ik Ph aseme i Ph aseo ex eme apima, be i p äph aseologines pakei imus su mažu idioma izi y (e a ka okios, ku ios ik nus a y ą in ensy umog ad signalizuo i) i ne gi ik i us (s abile, s e eo ype) pakei imus į aukia. 14 aine ecke ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV šiuo jausmu no ėčiau umpai į du ipus okių pa e imų įženg i: a) į uos, ku iems am ik as g ama inis schema (iš kai ku ių y inė ojų aip pa Ph aseoschema adinamas) pag indu y a, kaip z. b. ipiškai li auischen bend ijos, ku ios iš in ini i ii (būdinỹs) + ienos ini en o m o he e b susideda, ačiau abi o mos ą pa į šaknį pasižymi. Iš jų eikšmės iš jų a neša sus ip inimą, in ensy a imą e bal odoje esančios seman ikos į iš aišką i odėl u ė ų ne ik kaip g ynai g ama inės (7) iog S owe ( pe) wa lemis guse e guses (k ebsdes) ai de s om sol on F schen wimmeln (2 Mose Viii 3)2; pasika ojimas deng e apdenge in: ka ego ie au ge ass we den. Man gl. wendungen des yps gužė e gužės in: (8) Kai Aa onas isch iese sawa Rankạ and Wandenụ Ægyp o, i ischeija wa les, iog Ægyp ụ Semẹ deng e apdenge [apdeng a s oiosi] Vnd Aa on ecke sa o hand be andenys Egip e, nd came F sche e au , he Egyp enland co e ed wa d (2 Moses Viii 6). b) b e kesče bibelübe se zung galima sau didesnį skaičių išsila inusių Ph aseme, be oliau esamu wendungen des yps de igu a e ymologica ausmachen. dies sind noch keine pa yzdžiu a odo jau am ik a seman inė specializacija p eliaguo i, ku i igu a ben jau į azemos a imumą ėkia, gl. : (9) Be kaip ạ Regeghimạ egeio, oiaus dumoiom ei i ing Macedoniạ... Kai jis be ai eidich e bu o ma ęs, aigi mes ach enime g ei ai u kelionės in Macedonian... U au em isum idi , s a im quaesi imus p o icisci in Macedoniam (apg XVi 10); (10) Tikėjose egėjimą egįs (Vilen as, epis olos i e angelios 156 pagal LkŽ Xi 360). Man gl. da heu iges d . Gesich e u i ‘Zukün iges o aussehen (ww 268) i la . isa oliau ‘ aumgesich e pama y i. 3. e o macija ai ma ė kaip ieną iš sa o haup a užduočių, Die o žodį žmonėms p ia in i i bū en kalbomis, ku ias jie sup a o i naudojo. Ma in Lu he io bibel anspo acija į anks neuhochdeu sche bu o beno d-, os und pie yčiųEu opa i su uo įs ojan i pi mąka inė kann lich on g oße bedeu ung ü die Ve b ei ung de p o es an ischen Leh e in š en ojo ašymo pe da imas į į ai ias šios egiono kalbas. šiuose kon2 ž . aine ecke (1987: 20), ku p ie posūkio iš bibeliaus e imo des b e ke da . li . k ebždė e k ebžda iš ieno gewimmel iš ex is die ens ehung des al en bal ischen sch i ums im 16. jah hunde einzu- wilden en (LkŽ Vi 487) i us. kimšja kiši nuo didelio gewimmel, pa eikiamas. Zu Ph aseologie in de bibel des johann b e ke 15s aipsniai / a icles a ky i i galiausiai aip pa didžia į da bą iš johann b e ke, pi mąjį e imą išsambiblijos į bal inę kalbą, bū en į Li auische, pasku inėje ečielėje 16 jah hunde s. kaip modelį jam a na o isų pi ma liu e sche pe da imas, dalis jis be aip pa iš e ė iš lo ynų. azeologizmų y imas okiame eks e u i su eilė ypa ybių eaguo i: a) Visų pi ma y a žinoma ypač glaudus san ykis su empla e cha ak e izuojan is. š en am eks ui y a g iež ai sek i i lais ügybės y a ne be olesnio leidžiama. uo pačiu u ė ų ačiau pe da imas klausy oją i skai y oją pasiek i i bū i sup an amas. šiame į ampos lauke pasi eiškia ypa ingos p oblemos, kai pe leidime Ph aseme iš p adžių kalbos (i. h. iesioginio o lage) į ikslinę kalbą a spindė i y a. ai šiandienos li . Ph asem (sà o) k ỹžių nèš i ‘labai a g i ( Ž 353) jau u i b e ke-bibelėje ieną pi m aką i ieną a ian o p ie o, ku ie sa e glaudžiai p ie modelio pas Lu he p isijung i: (11) i iei kas ne neschaie k isaus sawa i ei paskui manes: ne gal bu i mana Apasch alas Vnd kas ne sa o C eu neg , nd man sek ė , as kan ne mano Jnge bū i E , qui non baiula c ucem suam e eni pos me, non po es esse meus discipulus (Lk XiV 27); (12) Ku sai mane no sek i, e ussigina pa s sawe i eim K isụ an sawẹs Kas man no i sek i, as e leiskne sa e selbs, nd neme sa o C eu au sa e, nd seki e man paskui (Mk Viii 34). Vgl. d . sa o k yžių neš i; jo k yžių an sa ęs im is ‘seine Leiden pacien ly endu e (Mdi 271), ku is aip pa lo ynų kalboje išp ek eguo as, ačiau saugiai ose bylose, ku iose kalba y a apie ai, kad jesus sa o k yžių neša, da p äph aseologinis posūkis p ieina. į ieną eilę olesnių a ejų y a, glaudžiai p ie o lage, siuže inės e balph asemen pe edimai p ieš, kaip z. b. buną laiký i ‘schweigen, eigen l. ‘den žodą išlaiky i i láuž i š dį ‘j-n pe kumme ( as ) žudy i, eigen l. ‘das ši dz sulaužy i: (13) Bei schi ai es i pawa gusioio Nůdeia, iog Pik enibe sawa Bu na u es laiki i Vnd y a des a men ho nung, kad die boshei bus j en mund mssen uhal en e e i egeno spes, iniqui as au em con ahe os suum (hiob V 16); man mano he ? Tunc espondi Paulus: Quid aci is (14) Ka da o , we kdomi, i lauſʒdami mano ſchi di? – Was mache j , das j weine , nd b eche len es e a ligen es co meum? (apg XXi 13). das Ph asem buną laiký i y a ne cha ak e is inis už lie u išką s anda dinę kalbą, ai a eina po į odymo des Ž 114 aka inėse i šiau ės aka inėse munda e, aip pa pas k is ijonas donelai is, Philip amig, johannes b odowski i ie a simonai y ė p ieš. 16 aine ecke ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV Įp as ai, Quand bibel čia u i ieną labai panašų iš aišką (sawo bu ną užlaiky i), ku is aip pa po ik iausiai okiečių į aka a si ado, c .: (14a) I y a wa g=dieno nussi ikkėjimas, kad pik enybe u ės sawo bu na ulaiky i. kas das Ph asem láuž i š dį liečia, aip aš galėjau ai iš ėlesnių šal inių ne nus a y i. Li auischen akademiewö e buch (LkŽ XiV 884) y a ik Ph aseme su p ä igijuo ais eiksmažodžiais i ki omis eikšmėmis už iksuo i, aigi aš e iku, kad b e ke čia abiejuose ällen Äqui alen e į d . bu ną išlaiky i a i inkamai ai ši dį sulaužy i anuosina, ku ios sa e glaudžiai p ie Lu he sche o lage anlepen. lo ynų o lage silpnėja su eiksmažodžiu a lige e ‘ge iol sam me i; schme e n; į žemę smog i, sužalo i; ai gemü žeme schlagen; ai he z sunk pada y i o maliai aiškiai ab. Quand -bible mes u ime ieną iš aišką ipo ‘das he z sunkmachen, c .: (14b) Be Powils a sake: ką dá o e jús, we kdami, i mano ßi d sunkindami? b e ke sup an a pap as ai azeme Lu he - o lage gana ge ai i su eikia ją a i inkamai eisingai, no s i ne e ai į glaudžią anlehnung į Lu he ėl. oliau į edu ieną iš nedaugelio nesėkmingų pe da imo a ejų: (15) Anis wisạ sawạ No ạ ischpilde an manes Jie u i j en mo su ienas ki u an mi gekle Ape ue un supe me o a sua (hiob XVi 10). jonas Palionis u i ne a si ik inai gana nesup an amą šio P ädika i ph asems e imą pe b e ke in b 14 ada sa o komen a e p ie o pa ik in as in: (16) Jie isą sa o apmaudą išgiežė an manęs, gl. li . apmaudą giež i an ko, kam ‘ä ge n; sa o e ge išleis i į j-m. ai šiandienos d . jo mü chen an j-m kühlen u i eikšmę ‘seine i šmy ige (schlech e) laune, (seinen ä ge ) an j-m išleis i. pas Lu he da a eina ai nediminuo a d ąsa p ieš, be jis b uoch as aip pa jau mü lein, gl. Ls iii 664 (dazu ž . išsamesnį: ecke 2004). b) ai y a su uo skaičiuo i, kad pasukimas į o lage, d. h. pas Lu he , a siski ia nuo šiandienos okiečių i demen esnė ai e imo ek i a alen p ie b e ke įskai y i y a. Mokymo Reich šiuo požiū iu y a šie pa yzdžiai: (17)...wadinamas Hiobas, as buwa p as as i ge as [ eisus] Diewobiạns i pik a wengịs de hies Hiob, De selb bu o blog nd eis, Go ch ig, nd meide das bse ...nomine Job, e e a i ille simplex e ec us ac imens Deum e ecedens a malo (hiob i 1); Die o bijans i pik a wengịs (18) E ne daboieisi mana Ta no Hiobo? Neſa ne a iem ligaus Sʒemeie, p aſ as i ge as / eiſus/, Has u ne aš u ėjo au mano a nach Hiob? Nes ai y a jo gleiche ne Lande, blogai nd eis, Zu Ph aseologie in de bibel des johann b e ke 17s aipsniai / a icles Go ch ig... Numquid conside as i se um meum Iob, quod non si ei similis in e a, homo simplex e ec us ac imens Deum e ecedens a malo (hiob i 8). eimode po a o mel blogai i eisingai y a jau idu io aukš oje okiečių kalboje žinoma i Lu he naudoja ją kelis ka us bibelį e s yje išsky us aukščiau ci uo as ie as da 2 sam XV 3 i Psalme XXV 21. Zu le z genann en s elle gl. : (18a) P as ibe i eisibe [ ai] eissaugoia mane, nesa esch awẹs laukiu Schlech nd ech das beh e e mich, Denn ich ha e dein ( e 8485)3. anks neuhochdeu sche wendung blogai nd eis u ėjo eikšmę ‘ein ach (=schlich ) i eisingai, gl. Ls iii 853. ik po Lu he pasikei ė eikšmė is daugiau į neigiamą, gl. heu iges blogai i eis ‘su ūpe, in unpe kene weise; daugiau nei gana blogai ‘kaip ge ai ai įmanoma, be ne obulai (Mdi 415). b e ke pe kelia blogai (=schlich ) į ikinamai su pagalba ge ai iš sla ų iš auk o p as as, ku is aip pa eikšmę ‘pap as u (be o jau daugiau neigiamo ‘a m, maž) galėjo u ė i, c . ska džius (1931: 176). už an ąją komponen ą po os o mos jis se z ge as a ba eisus, ku is u. a. aip pa eikšmę ‘sąžiningai, eisingai u i. Quand -biblijoje s o i už šią d ynių o mą abiejose eks inėse wie nas i eisus, ačiau wie nas ėlua y a slawismus, ku is eikšmę ‘iš ikimas, ikin is, sąžiningas u ėjo, gl. ska džius (1931: 236). c) glaudžiai san ykis e imo p ie pa eiklo galiausiai iškėlė klausimą po nuomojimo, in case o he ph aseology abo e all o he ansla ion'sen lehnung (kalkie ung) up, which howe e o en no easy o decide. Vienas gali galbū p iim i, kad aukščiau minė uose kėliniuose kaip z. b. buną laiký i, š dį láuž i aip pa už kele ą olesnių pa yzdžių okie kalkie ėjimai egzis uoja. aiškiai galima sies i dalines a hib idas e imo a simokymus, ku ie uo cha ak e izuojami, kad iena komponen a iesiogiai iš iškas inės kalbos pe imama (a simoka), o ki os komponen os (a ba ki i komponen ai) e čiamos, c .: (19) PONas usu ius Baiụ musch [ka iaus] He bus jums ginčy . . . Dominus pugnabi p o obis (2 Mose XiV 14). už ginčy se z b e ke baju muš i, ačiau šis į y sla isches *bojь bi i ‘schlach schlagen p iski iamas. Li . muš i y a bojus ‘s ei , schlach iesiogiai į Li auische pasiskolin as bu o i bū en po iš edimo bu ę. Übe se zung on os sl. bi i, wäh end bojь (poln. boj, weiß uss., uss. boj) als bajus, 3 dieses we k is mi e s ku z o e igs ellung des o liegenden a ikels zugänglich ge- 24 ac a Linguis ica aine ecke Li huanica LXIVLXV (51b) aß jus ißwessu... émę...ku piens bey meddus sklys a (2 Mose iii 17); (51c) Jis ne ma ys s owês, ney páuppes, meddumi i swies u ékances (hiob XX 17); kazys g igas nag inėja sa o Monog aphie Литовские пословицы (1987: 7795) lie u išką pa a lę Ku mūsų nė a, e šiai midų ge ia (žodžiai: ‘ku mes nė a, ge bia kälbe iai medig ank; sens: ‘ku mes nė a, ai labai ge ai) i jo daugialypius a ian us. uo jis s eičia biblinius käänimus des yps milch i honig i sujungia ai li . p o e bwo Ku mūsų nė a, en i upės pienu plaukia uo. jis pab ėžia ačiau, kad pas a asis i oniškai b uož as, kas į biblinius pasikei imus niekaip ne inka, ačiau y a biblinio pasikei imo į aka aki aizdu. Iš ypa ingo susidomėjimo ačiau y a, kad g igas pagal nuo odą į mano pi mąjį esą į is o inę azeologiją bal ų i sla ų (ž . ecke 1968: 7981) šioms kalboms seną a siliepimą honig & bie d inken iš anks o numa o, p ieš ku į aukščiau paminė as li auų p o e b e is y a specialesnis i jaunesnis. pagal mano nuomonę egzis uoja šalia biblinio (al es amen inių i galbū su heb ajiška olklo e adicija susijusio) žodžio milch and honig a ba honig and wein iena iš jų isiškai a ski ai e inama žodžio honig & bie (os bal . medus & alus; u sl. med & olъ) bal ų i sla ų kalboje, ku ios į senosios aps aigimo pa adinimų swee d ink i swee d ink susie i (i opposi ion). ai y a čia iš jų u inio ma omi gana panašūs käänimai p ieš, ku ie ačiau isai ski ingų adicijų i su uo susijusių kul ū ų iškil i. 4. kai nus a oma azemenų y a keli į odymai iš ieno kalbosdenkmo a i inkamai keli į odymai iš į ai ių kalbosdenkmäle n os pačios epoche padedan ys. pa yzdys am y a s o i palyginimas (a ba kompa a i ph asem) a y a bal kaip de snee: (52) I io Weidas buwa kaip Siebai, i io Rubas bal as kaip Sniegas Vnd jo ges as bu o kaip de bli, nd jo d abužis wis kaip de snee E a au em aspec us eius sicu ulgu , e es imen um eius nixu candidum sicu (M XXVIII 3). iš pos ille des b e ke iš 1599 (ii 399) y a po klemen ina Vosyly ė (LkPŽ 250) okiojo liudijimo (i jau šiandienos no mą p i aiky o ašymo) žinoma: (53) I ūbas jo bal as kaip sniegai. bibelį e s yje nuo samuel bogusla chylinski skai oma a pa i ie a: (54) Rūbai jo bal i kaipo sniegas (po LkŽ Xiii 250 aip pa su p i aikynu ašymu). Zu Ph aseologie in de bibel des johann b e ke 25s aipsniai / a icles Į kele ą sP ichwö e i Zwei g uss o MeLn šiame pasku iniame sky iuje no iu aš kele ą nedaug išaiškinimų į Ph aseo ex emik pada y i i bū en į s a bų s i į iš o, į pa ömien a ba p o e bwö e . 1.Ve duokime pi miausia p ie okiečių pa a lės Kas ande n ieną g ęb , pa enka pa s hinein, kaip ku io šal inis ho s i annelies beye (1987: 232) […]sp ichwö e lexikon[…] die sp üche salomos apibūdinami. en sakoma: o puls (a eis) Kas ieną g ubenus da o, as bus (55) Kaſsạsis důbẹ, ịpuls. I kas aicʒoij (?) [ans elle on ausges ichenem i a] akmeni, an d ein nuk en a, Vnd kas ieną akmen wale , au den jis bus komen Qui odi o eam, incide in eam; e , qui ol i lapidem, e e e u ad eum (sp sal XXVi 27) i (56) O kasạnsis důbẹ, pa s ịpuls. i a dan ì wo ạ, ki mis (sal is, ingels) ịkạs Be kas ieną g ubenus da o, as bus selbs d ein nuk en a, Vnd kas den aun u eisse , den bus iena šneka s abken (P ed X 8). abu belegs ellen y a kiek ienas da ienas sinoniminis p o e bwo . Vienas gali ik iausiai p asmę mūsų in e esuojančio aizdinės ki o p idė i no ė ų. sp ichwo es wie olgend wiede geben: ‘ein ungemach e leide de selbs , de es einem y a egzis uoja yšys a p Ph aseo ex emen i Ph asemen, ku is isų pi ma susideda iš o, kad ne nedaug Ph aseme iš daly i (segmen en) iš Ph aseo ex emen suda y i, . h. ienas iš būdų azembildimas y a e selbs s ändigung iš dalių iš Ph aseo ex emen. Man gl. p ie: (57) Jus uspůla Sÿ a ạ, i kassa A imoiui iusụ Důbẹ (1545) I alle be einen a men Waisen, nd g ab ewe n Nehes en g uben Supe pupillum i ui is e sub e e e ni imini amicum es um (hiob Vi 27). ik iausiai p ieina i čia b e ke į Lu he į išleidimą iš 1545 a gal; nes išleidimas iš 1524 odo ieną šiek iek ki ą žodlau ą an : yh alle be eynen a men waysen, nd o e ewe n nehis en iš. 2. aip pa p o e b o džiai pa odo dažnai a ian us an , c .: (58) Ne wienas be nas ne gal dwiem ponam slusi i Kein Hausknech kan weien He n die- (59) Newienas dwi negalem Ponam slusi i NIemand kan weien He n a na (M Vi 24). ką ik ci uo as pa a lė pa odo pe išnykimą des be nas jau s ip esnę nen – Nemo se us po es duobus dominis se i e (Lk XVi 13) und Ve allgemeine ung au . 3. no s šie pa yzdžiai sa e z. . eikšmingai ski s osi ienas nuo ki o, jie is iek y a ge ai kaip a ian ai ieno Ph aseo ex emos (šiu p o e bwo es) įž elg i: pilna ės halbe is edu aš isai am schluss da d i Ph aseo ex eme su appella i ische unkcija 26 aine ecke ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV (60) Be Jesus biloio iemus. Ne a P a akas be ces ies, ik ai Tiewischkioia i namie p ieg sawu iụ Jhesus be kalbėjo u jnen, Vienas p anašas gali ni gend mažiau, nes ė ynėje, nd daheim bey den seinen E diceba eis Jesus: Non es p ophe a sine hono e nisi in sua pa ia e in cogno ione sua e in domo sua (Mk Vi 4). (61) P a akas nieku ne u masesnios ga bes, ne Tiewischkioia sawa, i sawa Namůsụ (1546) P anašas laikomas ni gend mažiau, nes jo ė ynėje nd jo namuose (M Xiii 57). aip pa čia ski iasi Lu he iaus leidimas iš 1522: Eyn p ophe gill ny gend mažiau nei da heym nd bey den seynen. (62) Ne wienas p a akas (wiens p a aks) p ijim as i a ewischkiej sawa Kein p ophe as y a angenem jo ė lande (Lk iV 24). (63) Nesa ghis pa s Jesus liudija, Jog P a akas sawo iewischkeie ga bes ne u Denn e selbe Jhesus euge e, das ein P ophe da heim nich s gil (jh iV 44). ai sup an ama, kad į b e kes bibelį e s ymą daug daugiau p o e b o dų pasi aiko i čia ik pa yzdiniai į kele ą galėjo bū i įženg a. Übe haup galima sies i, kad p o e bwo scha z šiuolaikinių Eu opos kalbų į eikšmingą mas ą nuo pa ömien, ku ios jau Biblijoje ykdom, gep äguo as bu o. (šiu : g uß o meln) an: (64) Giwenk su Diewu [sweikas]! Gehab a e wol! (apg XXiii 30). čia y a bū ina ieną didesnį kon eks ą į auk i: ai y a apie ieną laišką, ku į obe haup mann į klausius Lysias pa ašė, ku is šiame 23. sky iuje ci uojamas i p ie ku io pabaigos y a paminė a g uß o mel. al e na y iai p ijung as g uß (S eikas!) palieka jokių abejonių uo, kad ai pas Giwenk su Diewu! (žodžiui: ‘Leb su go !) apie ieną g uß o melą y a. su umpin a o ma pasi aiko ši s eß o mulė da oliau esančiame pa yzdyje: (65) su diewu (!) Gehab euch wol! ...abs ine e ab idolo hy is e sanguine e su oca is e o nica ione; a quibus cus odien es os bene age is. Vale e (apg XV 29). ieną e išplės ą kon ex ą edu aš po Lu he -išleidimo iš 1546 an: Das j euch en hal e om Genop e nd om Blu , nd om E s ick em, nd on Hu e ey, on welchen, so j euch en hal e , hu j ech , Gehab euch wol. žaidele anuo i. na ü lich ließen sich auch ü diesen yp on Ph aseo ex emen wei e e bei- iš išdės y o išplaukia, kad iš Johann B e ke iš e s ame Biblijos į senli aušką, isos u us i didžiulę į ai o ę azeologinių iene ų, ku ie y a Š en ojoje knygoje, sa o nuosėdą ado. ai susiję į ai ios ka ego ijos ph aseologinių iene ų, p adė os nuo Minimalph asemen des yps ali . po akim, pe į ai ias Ph asemklasses (kaip Zu Ph aseologie in de bibel des johann b e ke 27s aipsniai / a icles subs an i ph aseme, e balph aseme, p edika i ph aseme, ad e bialph aseme e c.) iki ypa ingų ipų kaip po a o melės, s o in ys palyginimai, Ph aseoschema a, igu ae e ymologicae i pagaliau į ai ių ipų Ph aseo ex emes (p anašai, g uß o melės). ieną eikšmingą aumenį iš y ime imasi išaiškinimai apie a kū imą M. Lu he pasi aikančių idioma inių käänimų i jų pe da imus pe b e ke į, ku ie, apsk i ai nuo kelių nedaugelio išimčių, kaip pa yko gali bū i pa adin i. p oblema ikos kalkia imas y a de aliai e oduojamas. ypa ingą pažiū ą ado ph aseologinių a ian ų p oblemos aip pa ski ingi s ūmoklių idioma icumo nag inėjamų käänimų s adijai. kai ku ios nu ody as p oblemos ( aip san ykis iš anks neuhochdeu sch o ‘ o i al li . po akim aip pa ek i alen e už anks neuhochdeu sches sa o Mu Mu lein an j-m (ab)kühlen b e ke-bibel aip pa i ki ose al li auischen Denkmäle n i šiuolaikiniame Li auischen) bu o mano esė Ph ase and Idiom in B e ke's Old Li huanian Bible oliau y inė a i ap ašy a. ezumiuojan no ėčiau ik ieno už iksuo i: idealus a ejis bū ų, jei ai pa yk ų, už kiek ieną a ski ą Ph asem i Ph aseo ex em iš bibelės umpą monog a inį ap ašymą suku i a siž elgian į iškas inę kalbą (Lu he -bible, be aip pa jų modeliai lo yniškoje, g aikiškoje i heb ajiškoje kalboje) i ikslo kalbą (al li auščia pasku inio ečialį 16 a.). ai bū ų iena be kokiu požiū iu pa enkinan i pag indas diach oninei azeologijos y imui lie u iško. LI e A u beye ho s , beye annelies 1987: Sp ichwö e lexikon. Leipzig: bibliog aphisches ins i u . bu ge ha ald, buho e annelies, sialm amb os 1982: Handbook de Ph aseologie. be lin, new yo k: de g uy e . ecke aine 1968: Minimale ex agmen e į sla ų i jų a i ikimų į bal ų. Bal is ica 4(1), 7981. ecke aine 1987: Ma in Lu he i as anks y as bal ų aš um. Pola a kъnigopisьnaja s (P iloženije ea ly p o es an ism in eas e n eu ope, ed. by Ve onica du eu) 16, 625. ecke aine 1991: S udien zu his o ischen Ph aseologie de slawischen Sp achen (un e A siž elgian des Bal ischen) (Sla is iniai įnašai 281). München: Ve lag o o sagne . 28 aine ecke ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV ecke aine 2004: Ph ase and idiom in b e kes old Li huanian bible. S udies in Bal ic and Indo-Eu opean Linguis ics. In hono o William R. Schmals ieg, ed. by Philip baldi, Pie o u. dini. ams e dam/Philadelphia: john benjamins Publishing company, 5162. ecke aine , gün he ku 1992: Die Ph aseologie de ussischen Sp ache. Leipzigbe linMünchenwienZü ichnew yo k: Langenscheid Ve lag encyklopädie. F azeologia a eligia (P oblemy azeologii eu opejskiej 2), pod ed. and zeja M. Lewickiego i wojciecha chlebdy. wa szawa: ene geia, 1997. Ž F azeologijos žodynas, ed. jonas Paulauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, gelumbeckai ė jolan a 2002: Linksnių i 2001. p ielinksninių kons ukcijų sin aksė Jono B e kūno Biblijos E angelijoje pagal Luką (Ope a linguis ica Li uanica 1). Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. g igas kazys 1987: Литовские пословицы. Вильнюс: Vaga. gsbM Гiis o inis sloniq беларускай mob, рэд. A. I. Жураскi, вып. 2, Minsk: Na uka i тэхnika, 1983. hdg u spalding kei h. An His o ical Dic iona y o Ge man Figu a i e Usage 3, 5. blackwell, Ox o d, 1974, 1991. Ldw iiV ku scha alexande . Li auisch-deu sches Wö e buch 14. gö ingen: Vandenhoeck & up ech , 19681973. Lew iii aenkel im ai. Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech , 19621965. Lk Ž Paulauskas jonas. Lie u ių kalbos azeologijos žodynas. kaunas: Š iesa, 1977. LkPŽ Vosyly ė klemen ina. Lie u ių kalbos palyginimų žodynas. Vilnius: Mokslas, LkŽ 1985 . Lie u ių kalbos žodynas 12, Vilnius: Min is, 19681969; 36, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 19561962; 79, Vilnius: Min is, 19661973; 1015, Vilnius: Mokslas, 19761991; 1617, Vilnius: Mokslo i encopedijų leidiklykla, 19951996; 1820, Vilnius: Mokslo i encopedijų leidybos ins i u as, 19972002. LS IIV öh ich Lu z. Leksikon de p o e b ö lichen Redensa en 14. eibu g baselwien: he de e lag, 1973. Mdi wol ied ich. Mode ne okiečių idioma ik. München: Max huebe Ve lag, nVbs No a 1976 . ulga a Biblio um sac o um edi io. omae: Lib e ia edi ice Va icana, 1979. Zu Ph aseologie in de bibel des johann b e ke 29s aipsniai a icles ska džius P anas 1931: sla ische Lehnwö e im al li auischen. Tau a i žodis s ng Словарь русских народных говоров, рэд. Ф. П. Филин, вып. 3. Ленинград: e Tex k i ische 7, 3–249. Edi ion e imo Psal e s į Li auų kalbą nuo Johannes B e ke, Pas o zu Labiau i königsbe g i. P ., Н аука , 1968. po ank aščio iš 1580 m. i pe di b os asuzijos šio Psal e s nuo johannes ehsa, Pas o zu königsbe g i. P ., po spausdinimo iš 1625 m. šalia Psal e io e imo į okiečių kalbą Ma ino Lu he io po išleidimo iš 1545 m., pagal bend ada bia imą iš iedemann kluge, su į edimu ap ūpin i i h sg. iš ied ich scholz, biblia sla ica, h sg. iš hans o he i ied ich scholz, pagal bend ada bia imą iš ch is ian hannick i udolphge , se ie supplemen : ium: biblia ludanica, eihe 2: edi ionsbände, band 6, Pade bo n, Munich, 2002. wien, Zü ich: e dinand schöningh, walde alois, 1910: La inisches e ymologisches Wo buch, 2. heidelbe g: ca l win e Ve lag. ww Žodžiai i azės. Wö e buch zum deu schen Sp achgeb auch, hs g. iš e ha d ag icola po daly a imo iš he be gö ne i u h kü ne . Leipzig: bibliog aphisches ins i u , 1975. Бирих Александр, Мокиенко Валерий, Степанова Людмила 1998: Словарь русской фразеологии. Историко-этимологический справочник. Под ред. В. М. Мо- киенко, Санкт-Петербург: Фолио-Пресс. Гак Владимир 1996: Специфика библейских фразеологизмов в русском языке. – F azeologia a eligia. Tezy e e a ów międzyna odowego sympozjuma naukowego. Opole, 4-6 ugsėjo 1996 ., 10. dieLLen i. iš senojo es amen as u iu aš už sa o y imą ik dalis p iėmė, bū en os, ku ios j. Palionis i j. Žukauskai ė Jonas B e kūnas. Rink iniai aš ai (abk ūz as: b, ), Vilnius 1983: 33312 pa eikiami. aip pa komen a a eil ai (s. 332359) bu o a siž elg a. ii. naująjį es amen ą b e keschen bibelübe se zung galėjau an aukian da nepaskelb o edi ionsbandes 7 (abb e ia ed: ange ed). aš no iu an šios ie os už d augišką a siliep i, man ieną laiką šį band palik i, P o . d . jochen d. ange nuoši džiai padėko i. ai y a apie edi ion: Na ias Tes amen as Ing Lie uwischka Lieszuwi pe aschi as pe Jana B e kuna Labguwos plebona 1580. Das Neue Tes amen į lie u išką kalbą iš e ė Johann B e ke, Pas o zu Labiau 1580. edi ion de handsch i , bd. 7 i 8, 30 aine ecke ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV Labiau i. P . 1580. bd. 7: e angen i apos elichi a. edaguoja jochen d. ange. e dinand schöningh Pade bo n-MünchenwienZü ich aip pa um das beihe zu bd. 7: ano acijos i išaiškinimai (s. 520544) edaguoja jochen d. ange. iii. už Lu he sche o lage aš į e inau okį kū inį iš: D. Ma in Lu he 's wo ks. K i inė Gesam ausgabe. Die Deu sche Bibel 15221546. bd. 1 weima , 1906; bd. 2 weima , 1909; bd. 6 weima , 1929; bd. 8 weima , 1954; bd. 10, 1. puse weima , 1956; bd. 10, 2. puse weima , 1957; bd. 2. pus e weima , 1960. iV. 11, Quand -bibliją ci uoju po: Biblia Tai es i Wissas Szwen as Raß as Seno i Nau- jo Tes amen o, ka alauczuje, 1736. [numa ymas au o iaus: šis į ašas y a paskai a, ku ią aš 2002 m. ugsėjo 27 d. a p au iniame susi inkime 400 me ų Li auische bibel: Philologische und heologische Aspek e de b e ke- o schung laikiau. paminė a kon e encija bu o nuo 26 iki 29 ugsėjo 2002 a E ns -Mo i z-a nd -uni e si e g ei swald nuo P o . d . jochen d. ange su eng a. kadangi iki daba inio laiko (08.04.2011) šios kon e encijos medžiagos nepasi odė, ma au sa e e čiamas, an šio kelyje publika imą mano da bo ealizuo i. R. E.] . san auka s aipsnio ikslas ap a i jono b e kūno biblijos e imo azeologizmus. Šiame e ime daug kompleksinių elemen ų, idiomų i dėl jono b e kūno biblijos azeologijos azemų. ski iamos d i ka ego ijos: s aipsnyje elemen ai, besi emian ys biblinėmis idiomomis, i elemen ai, ku ie emiasi am ik omis si uacijomis. pa eikiama daug pa yzdžių, s aipsnyje pa odančių, jog b e kūno e ime p ielinksninė kons ukcija gali a i ik i Liu e io biblijos ieną žodį. iš s aipsnyje pa eikiamos medžiagos ma y i, kaip azeologizmai į ai uoja i kaip y a eiškiami. minim s aipsnyje i azeologizmai, a liekan ys sakinio unkciją kaip pasis eikinimo omulės, p z. : Liu e io biblijoje pa ašy a: Gehab a e wol! : sen. lie. Giwenk su Die u! (s eikas): lo . : Vale e! (apg XV 29). bū ų s a bu pa eng i umpą kiek ienos biblijos azemos aiškos abiejose iek šal inio, iek e imo kalbose ap ašymą, ap a ian a ian us i jų speci inius seman inius b uožus. Į eik a 2011 m. balandžio 8 d. aine ecke Mu zane Ring 16, D-12681 Be lin, Vokie ija [email p o ec ed]