scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Juozas Aleksandravičius. „Kretingos tarmės žodynas“

Antanas Balašaitis

Full text

178 acta Linguistica Lithuanica LXVI antanas baLaŠaitis Mokslinių investigaciones direcciones: leksicografía, cultura del lenguaje, terminología. juozas aleksandravičius kretingos tarMés diccionar Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 2011, 512 p. isbn 978-609-411-072-6 hay que regocijarse de los dialektologos lituanos zammojais y trabajos. 2011 m. El Instituto de la Lengua Lituania emitió incluso dos šnektų diccionynos: esto deste instituto kalbininkų danguolės Mikulėnienės, kazio Morkūno y aloyzo Vidugirio preparado Dieveniškių šnektos orodyno antrasis tomas (608 p.) y juozo aleksandravičiaus Kretingos tarmės diccionynas. tales diccionynos comienzo dióė Vilniaus universitarios lectores posario años (nuo 1949 m.) señalto atención en datos acumulación de tarmenes Lituanies. Esta fuente de datos fue los estudiantes de diversas tarmių que estudian universitete lituanistiką, estimulados a dar su nativos šnektos descripą como diplominį darbą. de ellos (más como 60) el entonces docente universitario zigmas zinkevičius preparó detallada monografía sobre lituanos lengua tarmes Lietuvių dialektologija (1966) con 75 fonetinių datos mapasapías. El primer autor del trabajo diplomático interminio fue 1949 m. absolventas kretingiškis desde būbeli pueblo juozas aleksandravičius (19202007). estudiándose él fue estudiante del científico lingüotyras búrelio primer presidente, tolesneces estudios asignados en Lietuvių kalbos instituto aspirantūrą. él y uno de la primera dialektologas expedición a Prienų rajoną 1950 m. participantes. desgra, to gabaus pirmūno destino neglosté. del aspiranturas fue eliminado (išsiaiškinus soviética autoridad no adecuadas hechos de la biografía, además, y sesuo había pasitusha a Occidente). disertación él escribió y apgyné 1968 m. trabajando Mokytojų tobulinimosi institute. aleksandravičius primero de lituanos dialektologos, sumanés prepararse su nativa tarmia diccionario. записывал palabras y oraciones aún estudiodamas. cuantos años maestrojaudando comenzó a escribir diccionino texto. A disertación sobre cretingas tarmę añadió por 3000 tarmės palabras de priedą (be iliustracinių sakinių). nublokštas de la dialectología al vocabulario regresó sólo en la senedad 2004 m 1 esto le aprendimos del artículo introductorio del diccionario juozo aleksandravi smagčiaus lituanistinė ir pedagoginė amž, en el que se presentan actividades de los colegas (aldo sabaliausko, zigmo zinkevičia, bronia voluntus voluntariantyną) necesariamente primero han de platinar estas once a miam y niamui tierras:s ji, anà ‘t, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, kretingos tarmės žodynas 179recenzías reviews por lo que 2007 m. Instituto de la lengua Lituania repetotinai propuesta a dicodyno manraští prengti prensa ryžosi departamento de historia de la lengua y dialectología directora prof. dr. danguolė Mikulėnienė y doc. dr. daiva Vaišnienė. / sus esfuerzos exponidos en el artículo editorial de Vaišnienė kretingas tarmės žodynas: principales principios de presentación material. en él se señala que después de una larga interrupción regresado a la escritura del diccionario autor […]nebesuspidió recitar este diccionario desde el principio hasta el final, suvienoditar y apsisoldre por algunos de las palabras o formas de presentación, por lo tanto redacción científica tenía responder a muchas importantes preguntas, relacionadas no sólo con técnicas, sino también con sujetos de interpretación científica. wondyno rengėjos con pateiktu manusraščiu actgėsi respectuosamente: stengėsi mantener autorious y científico editororio pažiūrų dermę. Platokame (16 paginas) en el artículo editorial discuti los principios de ordenamiento del diccionario, transkripcia, transponavimas, significaciones precisión. de lo visto, que redactoresas al diccionario texto gerokai padirbėta seekta diccionario priderir al contemporáneo tarmių lexicografías nivel. Después de este artículo como introducción del diccionario se presentan aún más detallas (18 pg. de) autorio Įvadinės pasnotos, donde se aborda didocas tarmės área (aproximadamente 600 kilómetros cuadrados), sus habitantes (entrep ellos y kuršininkai), esta krašto historia, lugarovardžiai, caracteringiausios tarmės peculiaridades, palabras atranka y kt. autorio indica que diccionne palabras típicas sólo de la misma parte occidental de las tierras tarmės. por lo tanto el discutido diccionario es didokas diferenciacinis diccionario (nors netrūksta y bendrinės kalbos žodžių). de todo en él por 14 mil de palabras. tempresniu entendim al diccionio dejado Kretingos tarmės dicodyno nombre, aunque ahora tendstama llamar šnektų dicodynais. segamajo primero tal editado Vytauto Vitkausko dicodyno ejemplarum. Nominados estos diccionarios y de otra manera: Vito Labucio Daukšių krašto slovynas, klementina Vosylytė baigia preparar Kupiškėnų Dictionary. preparado prensa de birutės rokaitės-Vanagienės (19342011) Mosėdžio apylinkių vārdynas será el tercer diccionario zemaičių šnektos. n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, n, 2 Este no existe Lkž, pero su prevalencia aparece en el mapa del atlas de lenguas Baltas (2009: 159). 180 acta Linguistica Lithuanica LXVI žvaizd ‘žvaigždė. unos cuantos savitos būdordes con antanas baLaŠaitis prefidėlio ap-: apdurns, apkūns, aplams, -ė ‘apsileidėlis, apsauss, apsens, apžals, apžiuliks, - ‘suktokas, correspondientes bendrines del lenguaje -okas vedinius. en la palabra apstu apviitos doybos preveiksmių, especialmente de viejos vicarios: áudrotie ‘esant temprai, gidrotė3, gili, katrotie, lnantie, lýtotie, segantie, sniñgantie, šaiguotie, šapie, ‘greitai, šitie, šiókie, šlãpie, tasie, tõlie, vjuotie, vtrotie. Schnektai caracterííinga daría prieveiksmių con priešdėliu pair baigmeniu -iuo, correspondiente bendrinės kalbos -ui: padieniuõ, paeiliuõ, pagauriuõ, pakarčiuõ, pakeliuõ, paplaukiuõ, paporiuõ, parindžiuõ, pasauliuõ, paskypuõ, pavandeniuõ, pavjuo, pavišiuo. Įdomūs tiempo preveiksmiai: заtáipernai ‘užužpernai, заtáivakar ‘prieš dos días. Šnektoje hay y mencinadas significanzas daríns con antesdėliu naarba priesaga -alis, -ė: nãkabis ‘kas nelabai kam tikęs, nenaudėlis, nãkažis ‘kas menkas, prastas, navkšlis, -ėkas nevykęs, netikęs. Priesaga -alė como sin menedamòria se usa a desviadas mujeres nombrar, y comunes palabras tienen menedamąia significado: butãlis ‘prastas namas, kelãlis, kēsalis ‘menkas kupstas, kūtã ‘lisprastas tvartas, lovãlė, mergãlė, mūrãlis ‘prasta trobyklė, nosãlė, numãlė, pelkãlė, snopãlėžioplys, ‘šnekala, švãmalis ‘netikėlis, nevėlykis, nevãlėlė, žardãlė. Contra agradable significancia tienen nombres de miembros de la familia: mamãlė, tėvãlis, vyrãlis y dievãlis. kretingiškių šnekte aún viva y savita diskkaita: katrùdu, katrdi ‘katrie du, pačiùdu, patdi ‘patys du, vèdu, vèdi ‘mẽvi, šiùdu, šdišiedu, šiedvi: vdọ s anu kẹik ėmi lgaikuovůos vėdzedms abdệms tuoks tákkékms vtėms t lẹ nmi instead de étė dõm dõm jõdamai u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u š a priválgê? pr o òjẽsi pri mnẹs? ž gran valodyno iliustraciniai sakiniai. ellos variados, a menudo trumpi (pasitaiko greta y parecidos), de pokalbių notada y ilgesnių, presentada priežodžių, patarlių, dainų fragmentų (nevengiama y talalinių). Palyginus con Kupiškėnų vocynu ilustraciones gerokai menos: a muchas palabras añadida vos po uno trumputį sakinį. leyendo diccionario imaginas posario la gente butí, preocupaciones y estado de ánimo. quisiera varias y pacituoti (praktiniais sumetimais ellos transponuti): Bestausi vaistai inteligi vivir. Ka tiene muchas obras ni[ra] tiempo ni morir. Cosas vivís, tal i morttis. Badas i gelžį laužo. Laiko y su šašuolėčio nepriginsi. ¿Cuán naturaleza tiempo? Quanto sukibo, tanto i tiempo. Meilė como seilė: istįso y nukrito. Ka blezdinga laksdėl significado de explicación. parece, necesitó explicarse más precisamente algunos términos domésticos. Langnė camara en otro extremo trobo. Aquí tiko añadir prastesniajame. Praverté žvilgterėti en Lkž, como y aclarando párlaidinis ratos parte. tiko añadir jungiamoji, plg. perlaidinys. no está claro, ¿por qué piragiùkas se explica pluralistainium bandelės. Kamùnija no fortalecimiento sakramenta. Gnė no solo paklodé šienu llevar, plg. Lkž. 3 dudaotina diferente galūné. kretingos tarmės žodynas 181recenzías reviews to pažemiais, será lytaus. Ka i con vingiu, bi justoiau. si quieres ka qué creciera, neces nagá añadir. Juoda blanca, bi evaporta. Nesiusi prigusi, y ka prigusi, como chuste chusi. Jungims en kolūkius nos no sucedió: todo sugriové. toda nedėlią como no suie fui, ka tierra atendió. Protali, protali, kumet tu pareisi numie. Cuo lobo nace, con eso y karš. Ka giltína te parautų! Al final algunas observaciones. Palyginus Lkž y tarmių dicynus, visto dicyninio artículo sandaros pakitimientos. segant Lkž dėsningai compon (su preesaga -ai) caractervardiniai prieveiksmini y mažybiniai daiktavardžiai fuían presentados de caractervardžio o daiktavardžio artículo, y Kretingos tarmės dicodyne ellos escelian aún separada antrašte. así hacer es ordenuisi la Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2006 m. diciembre 21 d. sentencia protocoliniu nutarimu, porque ellos considerytini savarankiškais žodžiais. discamaje dicoyne, como visto de manuscrščio faksimilės, autorio tales prieveiksmių separadamente neiškėlė, y mažybinius daiktavardžius presentaron separado lizdu. editora Vaišnienė radusi, que esto no fue consistentemente hecha, por lo que necesitó todo sutenerficar según VLkk recomendaciones. así haciendo diccionarios de palabras prolifera. por otra parte, nedėsngie formar prieveiksmia fuían elevados separado artículo. taigi ahora tanto unos, como otros son iguales lexicográficamente valorados. Šalia apsčiai pateiktų skolinių kažin o tradicionalino tarmės palabra es ekspirnas, pãjamas, balatõrija o finanzas perdirbinys pináusai, péršvietamoji ‘rentgeno patalpa, ddelis ãčiuo. autorius pratarmėje escré, que preparęs diferenciacinį diccionario. por lo tanto no necesitó editoras proponerle a renunciar a palabras de lengua bendrinesa, que no tienen tarmei característicos significamientos, ej.: grdyti, grbti, gretas, gulti, radė, rugsjis y kt. Vargu o laikytini hibridais stanė y sumnnė es slavizmai, como y stanė. Lelijlės hibrido considerar ya nedería. como slavizmas lelija marcada sólo Druskininkų tarmės dicodyne, pero Lkž ella no aplica. finalizando manuscrito regocijo que así geranoriamente instituto dialektologių fue aceptado grande aleksandravičiaus trabajo žemaičių šnektos y memoria de la historia de la lengua. hermosamente edlecido con debida introducción él ensirikiavo en tarminių žodynų būrį. debido estranimųjos poder sufrida skriuda nepalaužé atkaklaus tierraaicio. Polgido de svajoto instituto, zagniaužęs nuoskaudą, él rįžo con doana lietuvių kalbotyrai. 182 acta antanas baLaŠaitis Linguistica Lithuanica LXVI Literatura Baltu lengua atlants. Prospekts = Baltos lengua de atlas. Prospektas = Atlas of the Baltic Languages. A Prospect, sudarytojos y įvado autorės: danguolė Mikulėnienė, anna stafecka; mapasapios comentarios de autores: ilga jansone, anna stafecka, rima bacevičiūtė, asta Leskauskaitė; mapasapios ordenador variante a preparé edmundas trumpa. rīga: Latvijas universidades Latviešu valodas institūts, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Dieveniškių šnektos diccionar. NŽ. Vilnius: Lituvians idioma instituto, 2010. Cretingos diccionario tarmín. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 2011. Introducido m. 3 de marzo de 2012 antanas baLaŠaitis Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Lituania