“Būdvardžių darybos raida. The Development of Adjective Formation”

161 ecenzijos a siliepimai WiLLiaM . schMaLs ieg he Pennsyl ania s a e uni e si y mokslinių y imų s i ys: indoeu opie iškos s udijos, Bal ijos, ypač seno ės P ūsijos, sla ų kalbos. būdVa džių da ybos aida. būd a džio "Ma ion saulius amb azas" apib ėžimas; suda y oja danguolė Mikulėnienė Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011, 274 p. isbn 978-609-411-066-5 Šiomis monog a ijomis au o ius užbaigė sa o ijų dalių da bą apie lie u ių subs an i ų o ma imo ys ymąsi. pi moji dalis […]daik a a džių da ybos aida. Lie u ių kalbos eiksmažodiniai ediniai, ski i a dinių a dų ( e balinių iš es inių) plė ai, pasi odė 1993 m. i an oji dalis "daik a a džių da ybos aida". Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai, ski as a dų (nominalinių iš es inių) plė ai, pasi odė 2000 m. Deja, au o ius mi ė, kol negalėjo pa uoš i ečios sa o da bo dalies galu inės e sijos leidimui. ši monog a ija bu o pa eng a emian is jo ank aščiais i s aipsniais, paskelb ais lie u ių i ne lie u ių kalbiniais žu nalais. ji y a padalin a į leidinius imis ski ingomis kalbomis. pag indinę dalį suda o šeši Lie u os kalbos sky iai, ski i būd a džių o ma imui (p. 7 […] 155) i angliškas sky ius, pa adin as "Kiek ienos indoeu opie iškos Bal ijos būd a džių sa ybės" (p. 156 […] 180). Baigiamasis eks as y a Daniel Pe i iš e s as į p ancūzų kalbą s aipsnis, pa adin as "Bal ique o ien al e bal ique occiden al, bal ique e sla : le p oblème de leu s ela ions anciennes du poin de ue de la o ma ion des mo s", ku is iš p adžių bu o paskelb as žu nale "His oi e Épis émologie Langage" 26 (2004): 43 […] 79 (p. 181 […] 211). oliau pa eikiamos su umpinimai (p. 212[…]213), nuo odos (p. 214[…]239), lie u ių žodžių indeksas (p. 240[…]) 266) i a dų indeksas (p. 267-272). 1 sky iuje au o ius ašo, kad s a bų in o maciją apie būd a džių o ma imą galima as i jau seniausiose lie u ių g ama ikose - Daniel Klein (1653 […] G amma ica Li anica; 1654 […] Compendium Li anico[…] Ge manicum) i K is upas Sapunas i Theophylus Go lieb Schul z (1673 […] Compendium G amma icae Li anicae). Abi šios g ama ikos pab ėžia, kad diminu i iai išlaiko iek pag indinio žodžio ly į, iek pabaigas, 162 ac a WiLLiaM . schMaLs ieg Linguis ica Li huanica LXVI p z., juodas […] juodas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] juodokas […] Tačiau šis b uožas, ma y , nė a seno inis iš es inis me odas, o naujo ė, ypač andama Ry ų dialek uose. ki as mažinimo būd a dis su iksai -iškas i -inis, p z., kūniškas […]ko po alinis, kū inis[…] i geležinis […] geležies[…]. su ix is -in elis(-ė). hus in he a o emen ioned ea lies g amma s one encoun e s silpnin elis ‘a bi weak’ as well as silpnokas ‘id’. he i s g amma s also egis e he klein g ama ikoje y a kai ku ių skai meninių būd a džių su su iksais -(i)okas(-a) i -(i)opas(-a), p z., ienokas i iene opas […] as pa s, panašus[…], no s sapūnas i schul z[…] g ama ikoje mes susidu iame ik su su iksu -opas, p z., iene opas. Augus Schleiche (1856 m.) i F ied ich Kü sch (1876 m.) g ama ikos knygos, aip pa ki ų mokslininkų, pa yzdžiui, Augus Leskieno, pi mųjų indoeu opiečių žodžių o ma imo one y inėjusių lie u ių a dinių su iksų, da bai. Ap a iami P anas ska džius, kazimie as būga, P anas kniūkš a, jan o ębski, jan endzelin i ki ų da bai, o sky ius baigiasi adelė Valeckienė klasi ikacija šešiose būd a džių ka ego ijose: 1) būd a džiai, eiškian ys s ip inimą a kiekį; čia s a biausi y a diminu i ai su su iksu -(-i)okas(-a); 2) būd a džiai, eiškian ys būdingas sa ybes; Į šią ka ego iją įeina iš es inės su su iksu -ingas(-a) i aip pa labai p oduk y ūs žodiniai būd a džiai su su iksu -us(-i), eiškian ys būdingą sa ybę, kilusią iš a i inkamo eiksmo ( als ybės), p z., apdai ùs(-) […] apdai ùs(-[…], a sa gùs(-[…]) […] a sa gus […] i . . ; 3) būd a džiai, eiškian ys išo ines sa ybes -(i)uo as(-a), -(i)o as(-a), -ė as(-a); 4) būd a džiai, eiškian ys panašias a cha ak e is ines sa ybes, daugiausia su o muo i su su iksu -iškas(-a); 5) būd a džiai, eiškian ys cha ak e is inius b uožus; į šią ka ego iją p iski iami p oduk y ūs iš es iniai p oduk ai su -inis; 6) būd a džius, nu odančius gaunamas sa ybes; Tai daugiausia žodinės iš es inės su su iksu -us(-i), p z., ap akùs(-) […] acionalizuo as[…], išlaidùs(-) […] eks a agan iškas[…]. Tačiau, kaip pažymi Amb azas, ka ego ijų ibos ne isada y a isiškai aiškios. 2 sky ius ski as būd a džių o ma imo ka ego ijoms is o iniu požiū iu. Kaip i a diniai, būd a džiai gali bū i suski s y i į žodines i a dines ka ego ijas. Ve baliniai būd a džiai pap as ai nu odo sa ybes, kilusias iš eiksmų (a būsenų) i pap as ai su o muojami su su iksu "us(-i", p z., pla ùs(-) "plausus" i našùs(-) "p oduk y us". šis seno inis žodžių o ma imo ipas apo labai p oduk y us i išpli o ki ų ipų sąskai a. Lie u os kalba aip pa pa eldėjo iš indoeu opiečių ki ų e esnių su iksų su panašiomis unkcijomis: *-no-, *-lo-, *- o-, *- o-, *-uo-. Tai y a senų iš es inių žodžių, u inčių giminaičių daugelyje susijusių kalbų, p z., plnas […] ull[…], ū[…]las […]many[…], ãš as […]sha p[…], s ã as i s a ùs […]s eep, e ical[…], gý as […]ali e[…]. su iksai *- o i *-no u i seno ės seman ikos būd a džių da ybos aida he de elopmen o adjec i e o ma ion 163 ecenzijos pe žiū i yšius, c . bál- as […]whi e[…] i bál-nas […]whi e-backed[…]. " su ix" bu o naudojamas pasy iojo pa icipo bal iškai, ku , ski ingai nuo sla ų, "nsu ix" nep iėmė šios unkcijos. Lie u ių a diniai būd a džiai u i kele ą ipų p odukcinių o macijų. Jie u i didesnę seman inę di e enciaciją, be jei mes juos nag inėjame is o iniu požiū iu, mes andame yšius a p anks esnių seman inių san ykių i o ma imo ipų, ku ie iš pi mo ž ilgsnio y a gana ski ingi. - al eadyė as(-a) eiškia ne ik išo ines, pa i šu iniškas sa ybes, be i idines sa ybes (kaip i iš es inės su su iksu P anas ska džius no ed ha adjec i es wi h he su ixes -(i)o as(-a), -(i)uo as(-a), -ingas(-a). šio ipo seman inių iš es inių amžių pa i ina okie giminaičiai kaip Li h. ba zdó as […] ba zdo as[…], ku is ge ai a i inka ocs *b ada ъ, Pol. B oda y, Rusai. bo oda yj, lo . ba bā us. Tuo pačiu me u iš es inės su uo pačiu su iksu gali nu ody i idinę kokybę, p z., Li h. die ó as […] a sida ęs, pamaldus[…], La . die uo s […] ge as, nuos abus[…], oP deiwu s […] palaimin as, išgelbė as[…] kaip i ocs *boga ъ […] u ingas[…] i lo ynų o ūnā us […]id[…]. mažinimo žodžiai suda o ypa ingą a dinių būd a džių ka ego iją. Pap as ai jie odo didesnį a mažesnį kokybės kiekį i u i meilės niuansą, p z., ge ókas […] eisingas, eikšmingas[…], didókas […] gana didelis[…]. jie y a glaudžiai susiję su skai menų iš es inėmis, p z., ienókas(-a) […] as pa s, homogeniškas[…], d ejókas […] d iejų ūšių[…] (ž . ocs dъ ojakъ), ku ios jau XVI amžiuje bu o pakeis os iš es inėmis -(i)opas(-a). odėl lie u ių būd a džių iš edimo is o ijoje u ė ume a ski i is ka ego ijas: 1) būd a džius, eiškiančius eiksmą i o eiksmo ezul a ą; 2) būd a džiai, eiškian ys p isky imą; 3) mažinimo būd a džiai. Šios ka ego ijos, g eičiausiai, bu o pa eldė os iš ėlesnės indoeu opie iškos p o o kalbos, ačiau nuo seno ės laikų jos bu o glaudžiai susijusios iena su ki a. 3 sky iuje ap a iami eiksmo a ezul a o apibūdinimo būd a džių iš es iniai su iksai. Labiausiai papli ęs iš jų y a *-us em su iksas -us(-i), senas iš es inis ipas. Li h aip. "Pla ùs(-) […]wide[…] ski iasi ik ablau laipsniu nuo oi p […] hú i a es an pə əθu-, gk. Pla ys […] pla i[…]. lie u ių kalboje šis iš es inis ipas apo labai p oduk y us i dažnai iš es iniai žodžiai a si anda iš an inių, aip pa iš pi minių eiksmažodžių, p z., skalùs […] leng ai padalin i […] iš skáldy i […] padalin i […] i ka ais su ablau a iacija, p z., ma ùs […] leng ai mi i […] mi i […] mi i […]. A odo, kad ūks a OP i La . *-us em būd a džiai bū ų į odymas, kad jo p oduk y umas lie u ių kalba y a neseniai. Bal ijoje, aip pa ki ose indoeu opie iškose kalbose, p z., li ų kalboje, y a gana daug de e balinių *-node i a y ų. plnas(-à), La . pilns, oP pilnan, sla ų *pьlnъ pъlnъ, ge manų ulna, senosios ai ių lān, sk . Pu ana, a es an pə əna- […] ull[…]. Y a daug okių iš es inių lie u iškai, p z., d ėgnas ‘damp (ž . d ėk i ‘ aip ap i d ėgnas), i . . Lkž y a 105 pa yzdžių, iš ku ių 73 u i *-us em d igubus, p z., klnas(-à) ‘noble i klnus(-). Iš es inės su *-no dažnai u i duble us *-lo-, c ., k snas […]hea y-se , wi h a solid build[…] i k slas. Žodiniai būd a džiai su su iksu *-ino-, suku os iš nedidelio eiksmažodžių skaičiaus, y a būdingi aka ie iškiems dialek ams. kai ku ie iš jų, kilę iš pe einamojo eiksmažodžių, y a a imi pa icipiams p asme, p z., nšinas(-à) nešimas. apsk i ai žodiniai būd a džiai su iš es iniais su iksais iš *-no nebė a p oduk y ūs Bal ijos i susijusiose kalbose. Ve baliniai būd a džiai su su iksu - inas(-à) 164 ac a WiLLiaM . schMaLs ieg Linguis ica Li huanica LXVI su iksas - inis y a kilęs iš pasy ių pa icipių *- obu šie y a naujausi, a si ado ik lie u ių kalboje i dažniausiai andami si ydas žodynuose, p z., abejo inis ‘wą plywy (į a inas). kai ku ie lie u ių žodiniai būd a džiai *-loha u i gilias is o ines šaknis. Taigi iš sinch oninio požiū io iš es inė ū[…]las(-à) […]many[…] nebegali bū i a ski a į jos sudedamąsias dalis ū[…]-las(-à). iš eiksmažodžio " eu[…]-/ u[…]-/ ū- […]pūs i, padidin i[…] gene ally ha e he meaning o necessi y and a e equen ly called ‘pa iciples o necessi y’, hus nèš inas(-à) ‘which mus be ca ied’. simila ly o he su ix - inas mes aip pa u ime "Li h". ù-m as, u-ñ as ù-n as […]didelė minia, pulkas[…], ù-ms as, ūks an is […] ūks ančiai[…]. Kai ku iais a ejais mes susidu iame su ijų su iksų -lo-, - o i -now pakai omis su a pačia šaknim, p z., kiblùs(-s) […] hanging on o, s icking o[…], kibnùs […] hanging on o[…], kib ùs(-[…]) […] cu ious[…]. su iksas -lus(-i) apo gana p oduk y us i čia u-s amo o mos pakei ė o-s amo o mas. Taigi senesnis būd a dis ga[…]las(-à) […]sad, so ow ul[…] bu o pakeis as u-s em o ma gailùs (-[…]). su iksas -lus(-i) aip pa u i a ian us -slus(-i) i -šlus(-i), aigi, pa yzdžiui, bailùs […]baimingas, bailius[…] i baislùs, i uklùs […]s o is[…] i ukšlùs-() […]š elnus[…]. su iksas *-mo bu o naudojamas nuo anks y ųjų laikų, kad bū ų su o muo i būd a džiai iš eiksmažodžių. indoeu opie iškos o mos *kai-ma-/ *kei-maha su eikė Li h. káimas, oP caimis […] kaimas, Li h. "Kimas" i "La ". cìems […] kaimas[…]. (amb azas […] nuo oda Pkež iii 76 . u ė ų bū i iš aisy a į Pkež ii 76 .). amb azas pažymi, kad su iksas -mas(-a) aip pa pasi aiko su […]us em a ian u -mus(-i), p z., abu a ian ai lai-mas(-a) […]su eik as[…] i lai-mus(-i) y a pa i in i. Dauguma žodinių būd a džių su su iksu *-mo bal iškosiose kalbose apo pasy iais dalykiniais, no s kai ku ie iš jų ne i daba a odo labiau panašūs į būd a džius, pa yzdžiui, Li h. gãlimas […] įmanoma[…], įmãnomas […] įsi aizduojamas[…], emian is iš es inėmis su su iksu *-mo he iš es inė su iksa *-imo/ -īmo bu o suku a, ku i suda o ne ik būd a džius, be i a dinius a dus, eiškiančius eiksmus i sa ybes, p z., gy nimas […] gy enimas […], ãšymas […] ašymas. Ve baliniai būd a džiai su su iksu *- o bu o žinomi indoeu opie iškose kalbose nuo anks y iausių laikų, p z., Li h. s ã as, la . s a us, gk. S aτός, sk . s hi- á […] s o ė i[…]. dauguma žodinių būd a džių su šiuo su iksu lie u ių (kaip i daugelyje ki ų ie kalbų) apo pasy iais dalykiniais. Tik dalis jų (daugiausia in ansi y ių eiksmažodžių iš es inės) išsaugojo o iginalią būd a džio eikšmę, p z., š ikimas ‘ ai h ul’, e c. in e es ingly enough ge manic *we ma- ‘wa m’ has he same adjec i al su ix. Li h. būd a džių da ybos aida he de elopmen o adjec i e o ma ion 165 ecenzijos apž algos bál as(-à) […]whi e[…], keĩs as(-à) […]s ange[…] i . . Amb azas pažymi, kad g eičiausiai su iksas *-u[…]owas jau bu o nep iklausomas o macinis su iksas i bu o glaudžiai susijęs su su iksais *-no-, *- o-, *-mo-. Ypač senas y a Li h. Gý as, La . dzî s, sla ų ži ъ, la . ī us, oL jī á- ‘ali e < ie *guei-/*guī-. Amb azas eigia, kad Li h. Klipas, i La . Klàips "duona" kilusi iš indoeu opie iškos šaknys *klei- […] nusilenk i, nusilenk i[…] i nu odo į o kupščiko 2001b (paš o ašymo klaida 2001a). Amb azas nepaminėjo Buga i Alminauskis nuomonių, kad lie u iškas žodis kilęs iš senosios islandų kalbos hlei , nei mano moky ojo Al edo Seno nuomonės, kad žodis kilęs iš Bal a usijos kalbos chlěb a ba Pol. chleb (ž . LeW 271). 4 sky iuje ap a iami nominalūs iš es iniai p oduk ai. seno ės indoeu opiečių p o o-kalbų iš es inėse kalbose, ku iose dominuoja p iedėlis *-(i)i[…]o-/-eii[…], p z., lo ynų pa ius, gk. πάτριος, oi pí iya- […] a he […]s, ė inis[…]. lie u ių kalba išliko palygin i nedaug iš es inių žodžių su su iksu *-(i)i[…]o. ai bū ų būd a džiai -ias(-ia), p z., apsčias […]plen i ul[…], šlãpias […]we […] i . . Lie u ių kalba u i šiek iek daugiau būd a džių su su iksu -is, -ys (-ė), aip pa kilusių iš *-(i)i-, p z., kai s (-ė) […] įsikū usi kai ėje[…] i . . Šalia *-i[…]o-(-ii[…]os em iš es inių lie u ių kalba aip pa y a a i inkamų *-os em iš es inių, p z., šalia aps.čiasia) […] gausybė, aip pa […]ps as (-à). Šis eiškinys y a gana senas, ž . Li h. *-i[…]o-s em na[…]jas […]new[…] su oP *-o-s em (acc. pl.) nawans […]id[…]. Apsk i ai duomenys leidžia da y i iš adą, kad Ry ų Bal ijos egione būd a džiai su su iksu -(i)io išliko p oduk y ūs šiek iek ilgiau nei ki ose Bal ijos dialek ų ie o ėse. 5 sky iuje ap a iamos senųjų indoeu opiečių būd a džių o ma imo Bal ijos kalboje bend os sa ybės. Bal ijos kalbose andame a chajiškus žodinius būd a džius, eiškiančius sa ybes, a si andančias iš žodinio eiksmo a būsenos. Tai y a *-no-, *- o-, *-lo-, *- o-, *-uo- i iš es iniai pabaigos *-u i *-o-. Pa yzdžiui, pl-nas […] ull[…], ãš- - as […]sha p[…], ū[…]-las […]many[…], s ã- as […] e ical[…], gý- as […]ali e[…], pla ùswide […], sn-as […]old[…]. Amb azas pažymi, kad kele as anks esnių mokslininkų l, n, šaknų su ikso kei imą siejo su anks esniu he e okli iniu nuosmukiu. y a am ik as okių pakai inių žodžių skaičius, pa i in as lie u ių i susijusių kalbų, p z., li ų. le-las […] hin[…], senasis islandų lin […]so , weak[…], gk. Li osas. Tačiau aki aizdus g aikiškas giminai is y a abejo inas. pagal isk (1970: 101) ‘Wie la . līlium s amm auch λείριον aus eine ös lichen Mi elmee sp ache... auch das poe ische λειρίος und λειρός als beiwö e de hau und de s imme dü en als ablei ungen on λείριον e s ändlich sein (‘lilien weiss, -za )... Tačiau labiau į ikinan ys y a la ių pa yzdžiai ku -ls i ku -ns […]dea […]. Šeš ame sky iuje ap a iama Bal ijos e nogenezė a siž elgian į žodžių o ma imą. au o ius pažymi, kad o maciniai a iksai leng iau keliauja iš ieno dialek o a kalbos į ki ą nei in lekcijos. Todėl žodžių o ma imo duomenys gali bū i naudojami, kad bū ų galima išsp ęs i sudė ingas Bal ijos e nogenezės p oblemas. Daugelis įp as ų 166 ac a WiLLiaM . schMaLs ieg Linguis ica Li huanica LXVI ypes o bal ic wo d o ma ion a e inhe i ed om common bal ic o ea lie imes. nepaisan o, lie u ių, la ių i senosios p ūsijos žodžių o ma imo p ocesai y a gana ski ingi. Šie ski umai i jų san ykiai leidžia iš i i kai ku iuos p ocesus, ykusius olimoje Bal ijos p aei yje. Ac ionis nomina i eiksmo i ezul a o būd a džiai jau seniai lie u ių i la ių kalbose bu o suku iami su su iksu *-mo, o Ry ų Bal ijos kalbos šiuo a ž ilgiu a i inka olimesnes sla ų, albanų i he i ų kalbas. Ki a e us, senosios p usų kalbos su iksas *-mois andamas ik skaičiuose i būd a džiuose bei asmeniniuose a duose, kilusiuose iš pas a ųjų. Tačiau y a e ų išimčių. "Elbing" žodynas (39) su eikia mums "dumis" ( ouch), c . Li as. Dumas, La . d[…]mi, sla ų *dymъ, la . ūmus, oL dhūmá- […] dūmai[…] i g aikų abs ak us θ[…]μός […] siela[…]. lie u ių kalboje suku iami eiksmo a diniai su su iksais *-i-mo-/-īmo- (p z., nešmas ‘nešimas, ãšymas ‘ ašymas), o la ių kalboje, kaip i senosios p ūsų kalboje, egzis uoja ik su šia s uk ū a susiję būd a džiai. galima pas ebė i, kad ski ingai nuo lie u ių kalbos, ku ioje pap as ai naudojamas su iksas -mo, la ių kalba būd a džio su iksas *-no susidu ia su o ma -šana (<*-s-io-nā), p z., mi šana […]dea h[…]. A imiausias p ie o su iksas y a ne lie u ių, o senosios p usų kalbos, ku susidu iame su su iksu -sna, c . oP billīsna […]sayings[…]. Amb azas pažymi, kad kalban apie lie u ių e nogenezę, eikia nepami š i, kad kele as žodžių o ma imo izoglosų jungia lie u ius su p usais i a ski ia juos nuo la ių. Pa yzdžiui, Li h. Šeimýna […] amily[…] a i inka oP seimīns […]domes ic se an s[…]. kolek y iniai o ma imai su su iksu *-īno aip pa andami sla ų kalbose (ž . li . be žýnas […]bi ch g o e[…] i sla ų *be zīna-). Tačiau la iškai galima as i ik ablau a ian ą *-ei-no-/-oi-no-, c . Li as. Eglynas […] i g o e[…] p ieš La . "Eliene, eleens […]id[…]. Kadangi ie *-ei aip pa duoda p o o-sla išką *-ī, neįmanoma nus a y i, a sla ų ekons ukcija *be zīna y a anks y iausia o ma, a ne. Galima aip pa ekons uo i anks y ąjį p o o-sla išką *be zeinain, ku io a eju su iksas a i ik ų la ių, o ne lie u ių o mą. sky ius, pa adin as "Kažkokie senieji indoeu opie iniai bal ų būd a džių da ybos b uožai o ma imo b uožai b uožai" (p. 156-180), iš esmės y a 5 sky iaus "Senieji indoeu opie iškieji bal ų kalbų būd a džių da ybos b uožai" e imas į anglų kalbą. Angliškas e imas puikus, be negalėjau as i paaiškinimo, kodėl ik šis pasku iniame sec ion was ansla ed in o english o he name o he au ho o he ansla ion. s aipsnyje ( anc. amb azas) su elkia dėmesį į ai, kad lie u iškai i la iškai y a daug s uk ū inių ski umų, ypač eiksmo a dinių, kolek y inių a dinių i diminu i ų o ma imo požiū iu. įspūdingas ak as, kad su iksas *-imo/-īmo, žinomas okiuose lie u ių a diniuose, kaip nešmas ‘nešimas i ãšymas ‘ ašymas, andamas ik la ių i senosios p ūsijos kalbose būd a džių da ybos aida he de elopmen o adjec i e o ma ion 167 ecenzijos apž algos būd a džiais, p z., La . dialek ų ālīms […]dis an […], c . Li as. Tólimas, Tólimas […]id[…]. galima pas ebė i, kad ski ingai nuo lie u ių kalbos, ku ioje pap as ai naudojamas su iksas -mo, la ių kalba būd a džio su iksas *-no susidu ia su o ma -šana (<*-s-io-nā), p z., mi šana […]dea h[…]. A imiausias p ie o su iksas y a ne lie u ių, o senosios p usų kalbos, ku susidu iame su su iksu -sna, c . oP billīsna ‘sayings. Lie u ių i la ių kalbos aip pa ski iasi diminu i ų o ma imo būdu, lie u ių kalba pap as ai naudoja su iksą *-eli[…], dažnai lydimą anks esnio subalansuo o žodžio pala alizacija. Nepaisan o, šis su iksas e ka čiais pasi aiko la ių kalboje, p z., maĩšelis (maiss […]bag[…] mažinan is), c . Li as. maiš[…]lis […]id[…]. Y a labai mažai į odymų, kad šis su iksas y a senosios p ūsų kalbos, p z., (eV 179) pa owelis […]su uok inis […] i galbū bazinis epig aminis žodis ewelyse […]mažas ė as […] i keli asmeniniai a dai. Įp as as la ių diminu i as, ki a e us, y a su o muo as su su iksais *-inio i *-ī io-, p z., dê,liņš iš dê,ls ‘son i b ālī is iš b ālis ‘b olis. lie u ių kalba *-ī io diminu i iai y a daug ečiau pasi aikan ys nei la ių kalba, no s mes susidu iame su li ų kalba. B oly is kilęs iš b olis […] b olis […]. ki a e us, ski ingas o pa ies su ikso ablau o laipsnis, . y. *-oi iois, plačiai naudojamas lie u ių kalba, p z., b olái is iš b ólis. šis su iksas la iškai nežinomas. kolek y iniai a diniai, eiškian ys žmonių a gy ų bū ybių g upę, la iškai išnyko, o lie u iškai ka ego ija išliko, ž . Li as. b olijà […]b oliai i sese ys[…], sla ų *b a ьja […]b oliai[…], gk. φρατρία […] gen is, klanas[…]. La ijos dialek ai u i daugybę iš es inių, nu odančių augalų a objek ų g upę, esančią ienoje ie oje, p z., su ikso *-ã-io-, c . La . dialek as àlksnãjs […]alde -g o e[…], o lie u ių kalba u i álksna, alksnà […]id[…]. labiausiai papli ęs lie u ių su iksas, eiškian is augalų a objek ų g upę, esančią ienoje ie oje, y a *-ī-no, (ž . Li as. šeimýna, oP seimīns […]namų a nai[…]. kai ku iuose y iniuose i aka inėse aukš ųjų lie u ių dialek uose kolek y iniai a diniai y a -y ė, c . Li as. alksný ė […]alde -g o e[…], eglý ė […]pine miškas[…], ka klý ė […]willow g o e[…], (suklys a čia (p. 190) kaip ka klýlė). Šis p iedėlis u ėjo egzis uo i i la ių kalboje, kaip ma y i iš ie ų pa adinimų Apsī e, Kalmī e i . ., ačiau šiuo me u la ių kalboje andama ablau ų iš es inė, p z., b, zai e šalia Li h. be žy ė […]jaunų be žų miškas[…]. amb azas ap a ia su iksą -ys a ( aip pa dažniau -ys ė a dams, eiškian iems kokybę) i ašo -ulis(-ė) - apibūdina cha ak e is ikos u ė oją. Lie u ių kalba aip pa u i a dus -uõlis(-ė), p z., bičiùlis i bičiuõlis […] iend[…]. Senosios P ūsijos i Ry ų lie u ių dialek ai u i su iksą -ena, ku is nu odo gy ūno odą a odą, p z., Li h. a klenà […] ži go oda[…], oP (eV 498) nognan […]Lede , oda[…], jei žodis kilęs iš *nōgenan. Ki a e us, la ių kalba ne u i šios ha Li h. k ikščionys à ‘ch is iani y’ co esponds exac ly o oP (eV 794) c is ion- is o (he e (p. 192) misp in ed as c is ioms o), see Pkež ii 280. in addi ion o nouns o mos su ikso, no s mes susidu iame su su iksu *-eni[…]o-, p z., ecenis […]old man[…], î enis amb azas pažymi, kad Bal ijos kalbų a chaizmas y a ge ai žinomas, ačiau y a a ejų, kai sla ų kalbos išsaugojo senesnę būseną nei Bal ijos. Taigi sla ų kalba išsaugojo seno inį su iksą *- el-, o bal iškoje kalba šis su iksas bu o isiškai pašalin as i pakeis as su iksų *- āio i *-io-. Tam ik os naujo ės žodžių o ma imo s i yje su ienija bal uus, sla us i ge manus, p z., nuosa ybės būd a džius *-isko-, c ., p z., ocs božjskъ, go ikos 168 ac a WiLLiaM . schMaLs ieg Linguis ica Li huanica LXVI "Ry ų ėjas". Lie u ių kalba u i ik kele ą okių iš es inių žodžių, p z., be gždnis(-ė) […]ba ni gy ūnas[…]. s a biausias lie u ių su iksas, eiškian is cha ak e is inio -inykas u ė oją, u i ikslią a i ikmenį senosios p usų, be ne la ių, p z., Li h. laukinkas […] laukų gy en ojas[…], oP (eV 407) laukinikis […]Leman, nuomininkas[…], be La . "Lacinieks" - " als iečiai". amb azas ašo, kad a diniai žodžiai, žymin ys sa ybės u ė oją, y a aip pa p oduk y ūs sla ų kalboje i kad jie dažnai y a būd a džių, susijusių su *-ino-, c ., p z., g ěšьnikъ […]sinne […] […]g ěšьnъ […] sin ul[…], iš es iniai. Tačiau a odo, kad g ěšьniką galima sup as i i kaip agen inį a dinį (ž . Vaillan 1964: 211). Taigi, a u ime sup as i, kad nusidėjėlis u i nuodėmės sa ybę, a y a eiksnys, ku is gali sukel i nuodėmę? A odo, kad ai eologinis klausimas, o ne ling is inis. pagal amb azas a diniai su su iksu *-iko bu o papli ę Vaka ų aukš osios lie u ių dialek uose, no s Ry ų aukš osios lie u ių dialek uose jie y a mažiau dažnai pa i inami. Šis su iksas kilęs iš mažinimo su ikso *-ikow, ku is y a ge ai pa i in as senosios p usų kalbos, p z., malnijkix […]kindlein, mažas aikas[…]. Amb azas ašo, kad sla ų kalbos ik iausiai ga o agen inius su iksus *- ā-io i *--io iš Bal ijos, c . Li as. a ójas […]plowman[…], La . a ājs < * a ājs, oP (eV 236) a oys ‘acke mann, plowman, ku is y a giminai is su p o o-sla iška *o ajь […]id[…]. Tuo a pu slapy a džio su iksas *-(i)iois p oduk y us sla ų (p z., člo ěčь […]žmogus[…]), g aikų (p z., ππιος […] u ingas ži gais[…]), indik (c . Vedinis áś (i)ya- (š ai klaidingai spausdin as kaip ás iya-) […]p iklausan is (a ba kilęs iš) a klių[…]). Šis būd a džio ipas nė a ge ai a s o aujamas bal iečių kalboje, no s okie būd a džiai egzis uoja, ž . Li as. Šlapias […]damp[…], La . Šauk. gudisks, Li h. "Di inas". Be kelių jau minė ų spausdinimo klaidų, čia paminėsiu da kele ą. "Da ui ""Vanags 1951"" (p. 18) ik ai y a spausdinimo klaida, nes jis gimė 1962 m. 116 puslapyje i anglų e ime 166 puslapyje mes susidu iame su gk. " […]γιος […]holy, sac ed[…] su spi i us lenis ie oj eisingo […]γιος su spi ion p. 113, n. 8 oind k ṣṇaśá ‘juodasis y a eisingai pe ašy as, be anglų e imui n. 7 puslapyje 163, aidė -ṣ bu o išb auk a, kad duo ų mums k ṇaśá. No s šioje apž algoje iš eiškiau labai nedidelę k i iką, man a odo, kad isi bal iškai y inė ojai u ė ų bū i dėkingi p o eso ei Mikulėnienė už ai, kad ji su inko i leng ai pa eikė šio alen ingo, be ne inkamo de- us aspe ; on p. 194 we ind ankš uõlis o aukš uõlis; on p. 211 exlusi e o exclusi e. būd a džių da ybos aida he de elopmen o adjec i e o ma ion 169 ecenzijos apž algos nus ojo ling is as, žmogus, ku io žinių gylis i aš ūs įž algos a edė p ie s a bių i įdomių iš adų. Kad sup as ume, kokį nuos olį pa y ėme, pa a ia skai y i Saulius Amb azas nek ologą, ku į pa ašė G asilda Blažienė (2010). mane ypač suža ėjo Saulius'o ė o komen a as: ‘nemėgs u, kai mane aplenkia (blažienė 2010: 203). mano ka os bal iškai nusi eikę žmonės gali dalin is uo jausmu. su umpinimai gkVi. […] senosios La . La in oP old P ussian oi old indic e e ences blažienė g asilda 2010: išėjęs, g aikiškas bažnyčios Pol. kad pasilik ų. […] Ac a Linguis ica Li huanica 62[…]63, eV […] elbing žodynas. La . […] […] lenkų […] La ijos ocs indoeu opie iškos li os. lie u ių sla ų usų. usų kalba 201–204. LeW […] aenkel e ns . Lie u os e imologinis žodynas. Heidelbe gas: Ka las Vin e is; Gö ingen: Vandenhoeck u. up ech , 1955-1965 m. Lkž Lie u ių kalbos žodynas 120. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, Pkež i-iV Mažiulis Vy au as. P ūsų 1941–2004. kalbos e imologijos žodynas 14. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1988-1997 m. Vaillan And é 1964: Manuel du ieux escla e 1. Pa yžiuje: e gų ins i u as. Į eik a 2011 m. g uodžio 19 d. WiLLiaM . schMaLs ieg The Pennsyl ania S a e Uni e si y 814 Co nwall Road Vals ybinis koledžas PA 16803, JAV [e-paš as apsaugo as]