scieee Open visual document viewer

Dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos „-in-“ vedinių

Dalia Sviderskienė

Full text

81s aipsniai / a icles daLia sVide skienė Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: onomas ika ( ik ischen Wo es da ybos, U sp ungs o schung). dė Ma ijaLMPoLės aPsk i ies ag oniMų P iesagos -inVedischen ano a ion Diese A ikel soll au züglich anschauen in zwischenuka iu on he ag onyms – de i a i es o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y gesp ochene Ma ijampolės apsk i ies oponymie s Teil ag onimus, p eesagos -in edinius. basie end we olle zusä zliche In o ma ionen, eingesch ieben in Ea hs Namens Anke en, e such e man so genau wie möglich zu bes immen un e such en O o a dzungen Da bisweise, zu inden und einge e n igen Gemeinscha swö zungen, mi denen man e binden kann, aus denen man kildi ie e imologojamasias ag onimų ly is, zu e gänz en sowie pa iksligen bes ehenden südlichen li auensischen Sp ach lo es O o a dzungen und U sp ung E klä ungen. die du chge üh en Da en könn en in den Li uanis iken und bal is iken Un e suchungskon ex in eg ie we den. anno a ion he a icle a emp s o ake a close look a he pa o oponymy o Ma ijampolė coun y eco ded in he in e wa pe iod ag onyms as he de i a i es o he su ix -in-. basie end au den we ollen zusä zlichen In o ma ionen au gezeichne in Field-Name F agebögen, such e de Au o zu iden i izie en den Typ de Bildung de place names unde analysis, um zu iden i izie en and name he common wo ds, die können assoziie we den mi he e ymologised ag onym o ms and om which hey can be de i ed, um zu e gänzen und zu e idie en he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names in he sou he n a ea o he Li huanian language o he mos accu a e way possible. he esea ch da a can be included in o he con ex o he esea ch o he Li huanian and bal ic linguis ics. esMiniai Wö e : zwischenuka io Pe iodes, O o a džiai, ag onimai, G undinis Wo (e imonas), Bend inis Wo (apelia i ), O o a džių da yba, P iesaga, edinys. keyWo ds: in e wa pe iod, place names, ag onyms, base wo d (e ymon), common wo d (appella i e), o ma ion o place names, su ix, de i a i e. 82 ac a daLia sVide skienė Linguis ica Li huanica LXVI 0. ĮVadas P iesagos -in- edinių papli imo i p oduk y umo duomenys į ai iose lie u ių oponimų klassen in (poklasien) ziemlich ne ienodi. aleksand o Vanago behaup e ‚ hid onimai mi Be angenhei -inė und -inis, apsk i ai iman , pass übe all in Li uanien. nu im no dli huäischen mi u lichen eil (apy ik iai mi cen um Vabalninkas, kupiškis, subačius), süd y lichen li auischen und un e aičiuose sie e was sel enesni (Vanagas 1970: 164). ai pa emia i onomas o pa eikiamas hid onimų p iesagų papli imo ka og a inis aizdas ( en pa , p. 407). bend as iš apelia y ų i iš asmen a džių pada y ų p iesa- -in ed gos in Li uanien Zahl au o us angegeben 522: 178 mi -inė und 344 mi -inis ( en Ib, p. 381, 385). wissend die gesam e Anzahl de Be essagungshyd onemen e e wa 4000 (ibd., p. 277) wu de es ges ell Be essags -in edinių Gehal in Wasse a džių Klasse 13 %. li auische oikonimų Un e suchungsda en, zwei e aus uni e salesnių P eesagä nach da inių p oduk i um (po -išk-) is P eesaga -inė. Ma ijas azmukai ės eigim, oikonimai-de i a ai mi diese Beesaga papli e e nemažame Lie u os plo e; sie sind wenige ypisch aka ische dzūkam sowie südlichen akų ajons umgebungen. auße pie y inį dūnininkų kampą, nepopulia üs diese Anspagas ediniai un e aichien, auch nö dlich in Li uanien zwischen Ven õs und Mūšõs ( azmukai ė 1998: 113). g öße e P oduk i i ä , wie ašo au o ė, nepasižymi -iniai. P iesagos edinių uožas deu liche in de selben nö dlichen Teil Li huaniens (demselben). das pa emia und y ėjos o ges ell e oikonimų p eesagų Ve b ei ungs ka og a ische Bild P iede n . 1, Ka apis e n . 2. P iesagų P oduk i i ä s eihen, zusammenges ell nach den allgemeinen P ozen sä zen de P oduk i i ä de zählba en (p iesagischen Da bys) ediniai, Zu age -in ediniai bes ehen: 5 % -inė ediniai ( as i 323 oikonimai) und 1,25 % - pa iniai ediniai ( as i 83 oikonimai) ( en, p. 111). basie end du chge üh s en p eesaglichen helonimų Un e suchung Da en, e klä e e, dass diese onimų daybai e wende alle gesp ochenen p eesagas galūnių Va ian en, aus ihnen gemach omi un e schiedliche Mengen edinių. da iausios is aus *-nokilusios beisp uch mi 47 beisp uchen dada y a 45,9 % alle besonde kei shal e ne n benennungen: mi -inė 32,4 % (in Bezug de ganzen daibungska ego ie %), mi -inis 6,9 % mi -inės 3,4 %, mi -iniai sind 104, das bilden 1 % alle 0,6 % [...] i . . “ (bilkis 2008: 262). Veiksmo ezul a ų pa adinimų, y ėjo eigimu, aiškios daibunglichen beisp uch helonimų. da on wu den 14,4 % -inė und po 3,8 % -inės, -inis de i a ů (ibd., p. 269270) ge unden. P iesagische Da bau li auische o onimų S udie nach, P iesag -in ediniai bilden 18,2 %. sie we den gemach mi diese Be angenhei Galūnių Va ian en: 10,28 % edinių pada y a mi -inė, 1,85 % mi -inės, 0,51 % mi -iniai und 5,56 % mi -inis (kačinai ė 2009: 141). zu o du chge üh en Ma ijampolės umsk i s zwischenuka iu zuzauschann en o o a džių un e suchungen da ybos und u sp ung aspek u besonde e au me ksamkei in p eesagas -in edinius wu de nich gezogen. wah , beme k wu de, dass oponimų mi Vo sa z -in andama in allen dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 83s aipsniai a icles o o a džių klasėse: anden a džių, Wohnungso en namen de , besonde s un e ė a džių. sie we den gemach sowohl aus appellia i en, wie aus onimų. aus hus end einen Ma ijampolės Bezi ks bodė a džių poklasį, pe sönliche n U sp ungs ag onimus (s ide skienė 2010: 97127), s ell e sich, dass Zu änge -in ediniai 12 % bilden ( as i 47o a džiai, on denen 46 -inė(s) und 1 - lokalinis edinys) (ib, p. 122). Spä e wu de Au me ksamkei au die apelia i enes U sp ungs p eesagas -in edinių sankaupą in diesem a eale gezogen. Hie ih e eingesch ieben 328, i. i. übe halbę (~50 %) alle aus gemeinslichen Wö e n en usių p eesaginių ag onimų. obwohl ediniai mi diesem beesaga o gemach we den und in ande en li auischen sp achen lo en (plg. Mickienė 2001: 117118; 2006: 2730, endzely ė 2004: 8089; 2005: 145146, ba ku ė 2008: 157159), ih e ausge o sch en o en eingesch ieben iel was wenige als i iamame a eale. auße dem wu de Au me ksamkei auch in die Ta sache gezogen, dass Ma ijampolės umsk i s E de namens de Anke ose1 eingesch ieben äuße s wenige (apie d ei zehnim is) apelia i ines U sp ungs zusammen lichen kilmininklichen2 ag onimų. basie end au dem, dass gene inese Sp achp äseagas -inis Eigennweise plin a in de Auss oßung einen on g ama ischen Synonymen daik a a džio kilmininką (plg. kniūkš a 1976: 196; 2000: 36), hypo he isch kann man denken, dass mögliche weise und oponym in möglichen Ve bindungen mi de Sp ache dėsniais, eikian apelia y iniais leksikos kon eks e. aigi p eesagos -in edinių quan i ybliche pe s a a wah scheinlich bezeig diese o o a dischen klases (subklasės) speziškumu un e suchamme läche und Diese a ikel e such a žiau anschauen in zwischenuka iu gesp ochenu e Ma ijampolės umsk i es oponymies eil apelia i ines u sp ung p eesagos -in edinius. basie end zusä zliche In o ma ionen Landesnamens onimų polinkį plės is kalbamų edinių naudai. An agen, e such sich so genau wie möglich zu bes immen un e such en O o a dzs Da bs a ą3, G undwö zungen, zu e gänz en, zu p ü en bes ehenden umgelinkių O o a dzs Da bs ys und U sp ung E klä ungen. in Zukun , be ei e syn he isches li auische oponymikas a be Lie u os ie o a džių žodyną (h p: www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g 2 ihnen gel en O swö e , zusammė i aus zwei sa a ankiischen Wö e n, de en e s e , de inizie endis, is i gendeines Gemeinwo s Ve minnik; kilmininkischen o o a dzungen zwei es wo is e dobe lächenobjek , das e s e auszeichne aus ande en einodů, benennung (plg. Vanagas 1970: 258259; auch siehe sa ukynas 1963: 235246). 3 u imi omenyje solche ag onimai, de en da ibes G unda z kann sein sowohl nep iesaginis apelia i us (da inys be ach e ediniu, sein aneesaga da ybos a iksu), sowohl aneesaginis apelia i us. Im le z e en Fall ag onimas gehal in e s iniu. Lie u os oponimikoje u sp ünglichen gel en solche O snamen, die oponymiza ionszei , gemeinsnissen (o ande en ik iniams) Wö e n ums an o o a džiais, neįgyja jokių da ybos Zeichen. wegen dieses Beg i s, de an Wasse wä schen zu i , siehe auch Vanagas 1970: 24. Beispielsweise, basie end au un e such en Umk eises gudelių alsčiaus būdninkų Do an age Da en (äl e diese Wie a wa bei gi ai ės, die je z auski s ), manm man, dass de Wie aus Name Pagi nė is en s anden aus lie. pagi nis, -ė ‘ne oli gi ios esan is, plg. Pagi nis schonas kl (Lkže), zemė a dis gil e s iniu. also also diese ag onim in die un e such e o o e schiedslis e nich äll . 84 ac a Linguis ica Li huanica LXVI kilmę, nich eines o o a djis Pla z in daLia sVide skienė o mojamigen lizduen ode pan. bes. dazu, mi dem Ziel e scha en zu bleiben, die eins en bodenobe lächlichkei snamen, wie speci inę und am meis en kin ančią leksikos eil, diese Klasses o o a džius ke inama und wei e zu e o schen und e ö en lichen. im A ikel e kbie en aus lebosios Sp ache e sch ieben au hen ische O o e nüge. wenn zwischenuka io ma e iagoje O o a dis nesuki čiuo as ode sein ki čia ing neaiškus, nich zu e lässim, im A ikel e neki čiuojam. wie schon üblich ü diese A We ke, zu jedem O o e nahme angegeben we den einge üh en Objek en und ih e Lokaliza ions Hinweise. wei e e klä ama ag onimo he mė: angegeben spėjamasis g undinis Wo (e imonas), sein Bedeu nis. da zwischenuka iu eingesch ieben is das un e suchungsobjek gewähl e oponymie eil Ma ijampolės umsk i s ziemlich au hen isch, unbe üh emimas Sp achs Wö ze schaibens Modellen, in allen Fällen, su adus und eing a dijus allgemeine Wö he , mi denen sie inos, on denen kildin inos e imologizuojamųjų ag onimų ly ys, un e Angabe apelia y ų Bedeu ungen, benu z o asi li auensp achens Wö e no elek onische edi ion (wä s Lkže). in Bezug in G undwö e n Zugehö igkei an gewissen Sp ach eilen, un e schieden im A ikel zwei un e such e Toponimų G uppen: i. Vediniai aus daik a a dzungen s an y ai) i ii. Vediniai iš būd a džių (deadjek y ai). Pas a ųjų edinių Ma ijam- polės apylinkėse už ašy a 13 (4 %). ep ezen an ų skaičiumi deadjek y us ženkliai (desublenkia desubs an y ai. da on eingesch ieben 315 (96 %) (siehe auch Anhang, 1 diag am. Diese edische nach G unds ückwo ein we den in meh e e leksine seman ische G uppen: aus e schiedenen physiog aphischen Te minen, P lanzen, Tie ennamen und ande e e schiedene Na u es, sociale Umwel Daik ų, phänomen Namen. 1 . Vediniai iŠ daik aVa džių (desubs an yVai) 1 .1 . Vedische aus physiog a ischen Te minen -: Akmen-nė p . kl , k sn, Lb : lie. ãkmenas (akmuõ) ‘ s ei a uoliena ode ih einzelnes S ück ’; Engl-nė d . Šil: lie. angls ‘ ungeguigusio b ennen Holz liekana ; Buiz-nė a ., d . kz : lie. buizà ‘didelė pu ynė, makalynė, pamu ys; Daub-inė p . kl : lie. daubà ‘ slėnys, klonis, g io a ; Dub-nė p . k sn, Ld n: lie. dùbė ‘įdubimas, slėnys, plg. lie. dubùs, - ‘ duobė as, dubu iuo ; Duõb-inė p . Lb : lie. buob ‘ ausgeg ab ode zu ällig eingeboh e O au dem Boden ; Dù p-inė p . kl , Ld n, ss: lie. dù pa, dù pos ‘ susigulėjusios und apanglėjusios pelkių P lanzenen Res en 4; Gal-nė a . 4 Pie ų Namen können sein gemach ein ach aus lie. dù pinė (dk .) ‘pie a, wo geschni en ode ausgegossene du pės; duobė du pyne. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 85s aipsniai a icles kz , p . / igl, 2 p . kl , p . k sn, 2 p . Ld n: lie. gãlas ‘ O , wo ende welches ilgesnis Dings; Daik es k ach liche Teil (p adžia, pabaiga) ’; Išdag-nė p . Ld n, M j: lie. š da ga, ausdagà ‘ ausgescholzi ode sonnes ausgescho n e s elle weide, woške, du pyne, e b ingen ’; Kaln-nė p . kl : lie. kálnas ‘ hohe E dli ung ; Kap-inė p . kl ; Kamp-nė p . P n; Kamp-inė 2 p . igl, kl , p . Ld n, M j, 2 p . P n; Kamp- -inė 2 p . igl, p . P n: lie. kapas ‘ k aš , lande; halb; Fläche, Fläche; Randsei e; s ück ’; Klón-inė p . gdl; Klon-nė p . b b: lie. klónis ‘slėni S elle, slėnys, lenkė, loma, dauba; K an -nė d . ss: lie. k añ as ‘zemės anköp ungen an luss, seee o, mee ; kana dis; K iauš-inė p . kl : lie. k iašis ‘s a us, ska dingas u e , plö zlich e hili O ; Kùps -inė 2 p . b b, 6 p . gdl, 2 p . kl , 4 p . Lb ; Kups -nė p . b b, p . b b, gdl, igl, 3 p . kl , 2 p . k sn, gdl, 3 p . kl , 6 p . Lb , p . Ldn , 8 p . k sn, p . ss; Kups -inė d b. ž., p . P n; p . Lb , Šil: lie. kùps as ‘koks auch kleines ausklimim, kaupas, kemsas, kupu na; ja ų guba (10 ode 12 ü ų); Mi-škinė d . V : lie. m o es ‘ ežiais beg ünde e S elle; gi ia; Mol-inė d . k sn: lie. mólis ‘ us a zemė, ąsi (kai d ėgna), e wende ü Bau en, Ke amika bei en, lipdybai und so., mõlė ‘molio zemė, molynas; Pagi -nė p . kz : lie. pagi , pagi s ‘ elukas bei gi ios; Pakel-nė a ., p . kz , p . kl, Ld n: lie . pakel, pakels ‘pla a bei de S aße, nebeni S aße; šalikelė5; Pak iauš-nė p . Ld n: lie. pak iáušė, pak iáušis ‘s a us, ska dingas s and ode be gensei en, k iaušis, pak iū ė; Paupel-nė a ., p . kz : lie. pau pel, pãupelis ‘ ie a langi lelį; Paup-nė p . kz : lie. paup, paups ‘ ie a nebeni lę, pak an ė; Pa ieškel-inė p . Lb : lie. pa ieškel, pa ieškels ‘ ie a palei ho elį; Piesk-nė d . ss: skol. pieskà, piskas ‘sandige boden, sandige e dė; P a ekul-nė a . k sn: lie. *p a ekulis a pan., plg. lie. p a ekliai ‘iš aka, p o ėkis (?)’; P ūdel-inė p . b b: lie. p lis, plg. p das ‘ wenkinys; P d-inė p . gdl: skol. p das; Šal in-nė p . Lb : lie. Quellenis aus de E de ließende Wasse e sammlung; Ru bež-nė a . kz : skol. ubžius ‘zemės ėžio, Feld and, ežia; Rūd-nė d . V , p . k sn; R-ūdinė p . P n: skol. ūdà ‘p as a, pelkė a zemä mi du pių p iemisch, ūdynė; E de mi E z e mischung; Tak-nė p . igl: lie. ãkas ‘siau as kelelis gehen; p k. enge G undpla z; Tù p-inė p . b b: skol. ù pės ‘du pės; Valak-inė 2 p . igl; Valak-inė p . P n: skol. alãkas ‘zemės pla z übe zwanzigzig zehninių; Žiẽgžd -inė d b. ž. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as ‘ upus sandėlis, ž y as, ž i gždas; Žiõg-inė p . ss: lie. žiogs ‘užlie as i e s ek aš ys, zau ekis, adaksnis; liūnas, klampynė lusses ode seene s obe halb , ande e sei s, möglich He kun aus lie. žiógas, žió gis ‘šoklus iesiaspa nių bū io abzdys (Te igonia); Ž i gžd-inė p . igl: lie. sch igž dė ‚ž i gždė a zemė; 5 nich leis e a aus augen das, dass Landė a dnisse können sein machen ein ach aus lie. pakelnis, -ė ‘esan is [...] bei dem Weg. 86 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXVI -inės: Angl-nės a . k sn: lie. angls6; Du p-nės p . kz : lie. dù pė, dù pės; Kamp-nės p . ss; Kamp-inės p . igl: lie. kapas; Kéms-inės p . k sn: lie. kémsas samanamen ode g ase abzėlęs kelmas ode e d kaubu ėlis, kęsas; Valãk-inės p . kl : skol. alãkas; Žiegžd -inės gn. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as; -: K aš -niai d ., p . k sn: lie. k ãš as ‘galas, pabaiga, iba, siena; gabaliu- kas, sklypelis; upu is’; -inis: Kamp-nis d ., p . M j, p . P n: lie. kapas; Pagi -nis d b. ž. kz : lie. pa gi , pagi s ‘ gi ios pe kan is; eldas bei gi ios 7; Pa ieškel-inis d . ss: lie. pa ieš kels, pa ieškels. Es wu de beobach e , dass im un e such en A eale aus physiog a ischen Te minen gemach wi d de g öß e Teil (40 %) Beansagungen -in edinių (ž . p iedą, 2 diag amą). In diese G uppe wu den o esagen -inė ediniai gemach . sie bilden 91 % alle diese G uppe de O swö e . ande e ediniai gemach om mi P eisagas -ingalūnių Va ian en: 5 % edinių pada y a mi -inės, 3 % mi -inis. besch ieben ein edinys mi -iniai. besonde s iel un e suchamame Flo e ag onimų, en usių aus lie. kùps as. P iesagos -in ediniai, de en G undwo das e wähn e Appelia i is , au gesch ieben as in allen un e such en Bezi ke s olschien (balbie iškio, gudelių, kal a ijos, Liuba o, Liud ina o, k osnos, sasna os und Šila o o). das könn e zeugnen, dass ebenu en Gebie en jede Unebenhei de Landobe läche nich unbeme k geblieben und wa i gendwie benann 8 (ag onimų da ybos Fall kups u). aus apelia i udda ziemlich o gemach omi sp achami ediniai, ma y , bedeu e nich nu p as ą, pelkė ą lande mi du pių p iemaicha, ūdynę, lande mi udos p iemaicha. mögliche Fälle, wo ūdà bedeu e balų ūdą9. Kapas und gãlas noch zwei appellia i wa, aus denen o e eien gemach we den P eesagen -in ediniai. solchen ag onimų, de en G undwo is namensemiges Objek es nomenkla ū inis Te minus, in diesen umylinknissen nich ž ašy a. 6 Passi ikie ende gemeinscha liche Wö e , mi denen e bunden we den, aus denen kildinamos e imologizuijaman ag onimų ly ys, Bedeu ungen im A ikel nich unu aden. 8 un e suchend Ma ijampolės umsk i es ande e oponimų poklasį sudu inius o onimus wu de beme k , 7 žemė a dis galė ų bū i pada y as iesiog iš lie. pagi nis, -ė, ačiau kazlų ūdos alsčiaus seno ės kaimo anke os ie o a džių už ašy ojas okių duomenų nepa eikia. kadangi ag onimo da ybos pama as y a nep iesaginis apelia y as (pagi s), da inys laikomas p iesagos -in- ediniu (plg. 3 išnašą). dass in diesem a eale o (89 % ) o enwö ze we den gemach dem sudū ungsweise mi leksema kálnas and ajame sande (ž . s ide skienė 2006: 57). 9 noch z . Vanagas 1996: 9497, wo e klä end des S ad namens Kazl Rūdà, gehö usančio i iamam a ealui, kilmę, b ečiai disku ie zwei e e O o a džio dėmens Rūdà U sp ungs deškinimo Möglichkei en. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 87s aipsniai a icles / 1.2. Vediniai aus P lanzen-Namenungen -: Alksn-nė p . kz , Ld n: lie. aksnis be žinių Familie Baum (Alnus); A el-nė p . kl : lie. ã elis ‘balų augalas ilgais, s a k k epiančiais lapien (Aco us calamus); A žuol-nė p . kl , A žuol-inė p . Lb : lie. á žuolas seh ha e holzge la e e Baum (Que cus); Asikl-inė p . b b, gdl, 2 p . kl , k sn, p . Lb , P n, Šil; Asiūkl-nė p . k sn; Asiūkl-inė p . kl , Ld n, 2 p . P n: lie. asiklis ‘ asiūklinių Familie spo inische P lanze mi einen Schwyniškais lapelien, iaušis (Equise um) ’; A iž-inė p . P n: lie. a ižà ‘ Kul u p lanze, de en Kö ne e wende we den, um Fu e und Nah ung zu essen (A ena); o-P lanzen-Ke ne ’; Baland-nė p . M j: lie. ba lán da ‘ oks balandinių Familie P lanz (Chenopodium)10; Be ž-nė p . gdl, 4 p . k sn: lie. bé žas ‘ lapuo e Baum bal a ošimi (Be ula) ; Bulb-inė d . igl: skol. bùlbė ‘ da žo ė, de en Schakniagumbien iel K akmolo (Solanum ube osum) en hal en; os ga zo ės schakniagumbis ’; Búož-inė 2 p . M j: lie. búožė ‘š end as, ilkauodegė (Typha); Cibul-nė 3 p . Ld n: skol. cibùlis ‘s ogūnas (Allium cepa); Česnak-nė p . gdl: skol. česnãkas ‘ aš aus k apo da žo ė (Allium sa i um) ; Dilgl-inė p . M j: lie. gė dil l ‘ žolinis augalas, ku io s iebas i lapai su dilginančiais plaukeliais (U ica) ’; Di s-nė p . Ld n: lie. d sė ‘ a pinė pik žolė, pp . wachsende in Rüs en (B omus) ; D ebul-nė p . kz : lie. d ebul ‘ so ein Baum ebančiais lappen, epušė (Populus emula) ’; Egl-nė 2 p . k sn: lie. glė ‘ imme g üne spygliuo ische Baum mi dicken Zweigen, die bildenden kūgio o migen ainiką (Picea) ’; Geguž-nė 2 p . k sn; Geguž-inė p . igl, P n: lie. geguž (gegužs os) ‘ okios K ähe , wachsenden pūdymungen, gegùžis ‘ asiūklis, kežė ys (Equise um) ’; Glúoks-ninė p . P n: lie. glúoksnis ‘ gluosnischen Familie Baum, Žil i is (Salix) ; Glúos-ninė p . b b, 2 p . P n: lie. glúnis ‘ gluosninių Familie Baum, Žil i is (Salix) ; Ka kl-nė p . k sn, Lb ; Ka kl-inė p . kl : lie. kaklas ‘gluosnischen Familie Baum ode S aum (Salix cine ea), plg. lie. kaklės ‘ okios g olės; Kle -inė a ., p . Šil: lie. kl as kle inių Familie Baum b ei e n ka py ais blä e n, medžliepis (Ace ); Kop-ūs inė d . igl, p . kl : lie. kops as ‘k yžmažiedžių odiny lapinė da žo ė (B assica); Lapg-inė 3 p . kl ; Lapūg-nė p . k sn: skol. lapgas ‘pu iena (Cal ha palus is); Lapk-inė 3 p . 10 wegen . He kun noch sieh LVž i 322333, wo angegeben wi d O o a džių U sp ungs E klä ungsmöglichkei aus lie. balañdė, balañdis ‘ oks ukš is, ka elis; wildinische Ka el (Columba). des A ikels au o es Meinung nach, appa y , möglich und andoch ige O owa djs U sp ung e klä ungs Ve sion. basie end au bal ischen sp ach a lasen Da en, s ell e sich he aus, dass das allgemeine Wo balañdis e wende wi d übe all niede aiße a mės lo e, an den ang enz em aka ų aukš aičių und einigen eas e n aukš aičių pane ėžiškių šnek os (p. 89). un e such em li auischen sp ach läche wi d e wende apelia i ka lis, de , e wähne en a lasen Da en, is e b ei e in g oßjem Teil Li huaniens: ganz aukš aičių lo e, auch in einigen südlichen und y ischen südlichen un e uïčių aseiniškių šnek en (plg. p. 90; da . seh auch ka ėlapį p. 149). be ücksich ig in dies, me as Name im A ikel e binde sich mi lie. balánda und gewäh wi d desubs an y ų sky iuje, edinių aus P lanzen-Namenungen seman ische G uppe. 88 ac a Linguis ica Li huanica LXVI k sn: skol. lapkas ‘pu iena (Cal ha palus is); daLia sVide skienė Lénd -inė 2 p . Lb : lie. lénd ė ‘ a pinių Familie Wasse p lanze ilgu uščia idu iu s iebu; pap as oji nend ė (Ph agmi es communis); Nénd -inė 2 p . gdl, p . Lb ; Nend -nė 2 p . gdl, 4 p . k sn, p . Lb , Ld n; Nend -inė p . igl, kl : lie. nénd ė ‘ a pinių Familie Wasse p lanz ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis); Papa -nė p . kl : lie. papa is spo inis g oßen ka py igen Blä e p lanze (D yop e is); Pupeláišk-inė p . Ld n: lie. *pupelaiškė a pan., plg. lie. pùpalaiškė gencijoninių Familie pelkėse wachsende A zneip lanze (Menyan hes i olia a); Pùš-inė, Puš-nė p . k sn: lie. pušs ‘ isada g ündeckende Baum mi langen spyglien und unden kanko ėžiais (Pinus); Rug- -nė p . kl : lie. ugia, ugs ‘ a pinis (pp . win e inis) ja as, aus welchem G ūds Mehl gebackene B o (Secale); diesen ja ų wachsende Feld; Sãman-inė p . b b; Saman-nė 3 p . k sn, p . Lb ; Sama-ninė 2 p . kl , p . Šil: lie. sãmana d ėgnų ie ų spo inische P lanz mi Wu zeln-Fläukele n s a Schaknų (B yophy a); Se ben -nė p . Lb , ss; Se ben -inė p . Ld n: lie. se ben à, se beñ as ‘ aisk ūmis mi essommen ūgščiai süßen o onomen, gelswomen ode schwa zen Bee en (Ribes); Sikl-inė 2 p . Lb ; Siūkl-nė p . kl : lie. siklė, siklis ‘asiūklinių amiliens spo inische P lanz mi einen ž yniškais lapelien, iaušis (Equise um); Sk obl-nė d . ss: lie. sk õb las be žinių Familien ä ae a mediena (Ca pinus); Smlg-inė p . Lb ; Smilg-nė p . Ld n: lie. smlga ‘ a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); Smukn-nė p . k sn, Smukn-inė p . igl: lie. smùknė, smuknià ‘panaši u iks ą niede e O e g olė; Spagen-inė p . Lb : lie. spagena ‘spanguolėʻ; S adal-nė p . Ld n: lie. s adal ‘daugiame is deko a i in ische ode baum (Co nus); Šel ekšn- -nė p . kl , M j: lie. še s ‘p as a, -inė p . igl: lie. šel kšnis ‘šal ekšninių šeimos k ūmas a medelis (F angula)’; Še - s ee a g olė11; Še mukšn-nė p . Ld n: lie. sche mùkšnis ‘e škė inių amiliemes E d o onomis uogom (So bus); Šlýn-inė p . b b: lie. šlýnas, šlýnė ‘pilkš ai mels as ode balkš as gli us molis mi O ganischen Ma e ialien Ve mischungen; solchen molio boden; Š énd -inė p . Ld n: lie. š énd ė ‘nend ė (Ph agmi es); Uos-nė p . b b: lie. úosis aly medischen Familien ee mi ka py en plunksnos-A en und s ee audiena (F axinus); Viks -nė p . b b, kl , Lb ; Viks -inė p . kl : lie. iks à ‘ iks inių šeimos daugiame ė žolė (Ca ex); Vikš -inė p . kz : lie. is ‘ iks a (Ca ex); diese P lanze wie G olė ode Hein; Vingi -inė p . Šil: lie. ing is ėd yninių Familie meh jäh ige K äu e gen is (Thalic um); Vinkšn-nė p . k sn: lie. nkšna, inkšnà guobinių Familie Baum (Ulmus); Žolyn- -nė l. M j: lie. g olýnas ‘ i gendein g olige (wachsende ode skin ) P lanze , lie. žolnė ‘G ünengewuchso ; -: Nend -nės p . Lb : lie. nénd ė; Saman-nės p . gdl: lie. sãmana; Smlg- - p . gdl: lie. smlga; 11 Pie ų Namen können sein gemach ein ach aus lie. še nis, -ė ‘šiu kš us, kee as wie še iai. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 89s aipsniai a icles / -inis: A žuol-inis p . igl: lie. A žuel; B õk-inis d . ss: lie. b õkas ‘ solche da žo ė; os de Gemüses Schakniagumbis; unkelis (Be a) 12; Róp-inis d . ss: lie. ópė ‘ k yžmažiedžių Familie paša inė ode gegomoji da žo ė pailga ode om alia, s o a šaknimi (B assica apa) ’; Saman-nis p . gdl: lie. sãmana; Ski ps -nis a . k sn: lie. skips as ‘ mo gen (Fagus) ; Sk obl-nis l. Lb : lie. sk õblas; Sk uobl-inis p . gdl: lie. sk úob las ‘ be žinių Familie Medi kie a mediena (Ca pinus) ; Tabok-nis l. Teil ss: lie. abokà, abõkas ‘ bul inių Familie P lanz (Nico iana) . Pas ebe e , dass edischen aus P lanzen-Namenungen G uppe in da iausi P äsesagen -inė ediniai. sie bilden 91 % alle diese G uppe Landė a džių. ande e ediniai gemach we den mi dem Vo ansag -ingalūnių Va ian en: mi -inės pada y a 2 % edinių, mi -inis 7 %. mi - ediniaiinių nich z ašy a. im un e such en Fläche ag onime we den aus Bäuchen (aksnis, á žuolas, skips as, sk õblas, a išna, inkšnà) und aus e schiedenen O en wachsenden P lanzennamen: šlapių (ã elis), di ų (asiklis), da žų (b õkas, ópė), me ų (smlga), laukų (nkžà). meis g undlegenden Wö e n es i diese Leksemos: asiklis, nénd ė, sãmana, iks à. aus lebendes sp ache zwischenuka iu gewo de en un e suchabens poklases o o a dsinsch i en zu sehen, dass gleichzei ig in demselben lokalen aum in o ennamen mi anschlag -ini ih e galūnių a ian en gemach we den aus yšį su lie. asiklis i lie. siklė, siklis; su lapūk- i lapūg-, odančių yšį su skol. lapgas i skol. lapkas; su lend - i nend -, odančių yšį su lie. lénd ė i lie. nénd- g e imischen o men mi asiūkli siūkl-, odenden ė; mi sk obli sk uobl-, zehenden Ve bindung mi lie. sk õblas i lie. sk úoblas. Es wi d angenommen, dass dieses Un e suchungs aus yškin a a ijuojenden leksemų e schiedeni o ä könn e be ach e we den spezi ischem i iamam a ealui cha ak e ingu b uožu. 1 .3 . Vediniai aus Tie namen -inė: Án -inė p . gdl: lie. án is ‘ Haus- ode Wildwasse ogel (Anas) ; Ba suk-inė a . Šil: lie. ba sùkas ‘ plėš us zwie elis šiu ksčiais haa en, opš us (U sus meles) ; Dl-inė p . b b; wegen-nė p . b b; wegen-inė p . Ld n: lie. wegen ‘ bluju min ende gėlųjų andenų ki mėlė, siu bėlė (Hi udo medicinalis) ; Gaid-nė p . Ld n: lie. gaids ‘ Hainis ogel, Hühne spa in (Gallus gallinaceus) ; Gy a -nė p . k sn; Gy a -inė p . kl : lie. gy ã ė ‘ ilgu kūnu, ohne Beijen, gi ingais den imis schliaužikas, angis, pik oji, šnypš ėlė (Vipe a be us) ; Ja ub-nė p . P n: lie. ja u b ‘ e e inų Familie Vogel, i bė, i bė (Te ao bonasia) ; Ožk-nė p . kl : lie. ožkà ‘nedidelis aguo as a ajojan is (pp . naminis) Tie e, die ü Milch und Fleisch gehal en; Pemp-nė p . kz : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų Familie pelkių ukš is (Vanel12 ki a e us, nich mes ina . U sp ungs aus p d. B õkas (LPž i 312) Möglichkei . 96 ac a daLia sVide skienė Linguis ica Li huanica LXVI LokaLizacijos nuo odų su uMPiniMai b b balbiẽ iškis (P enų .) Ld n Liud inã as gdl gudẽliai (Ma ijámpolės sa . .) (Ma ijámpolės sa . . P n P enai kl sasna à (Ma ijámpolės sa . .) k sn k osnà (Lazdjų .) kz kazl ūdà V Lb Liubã as (kal a ìjos sa . .) (Ma ijámpolės sa . .) M j Ma ijámpolė igl igliškliai kal a ijà (Ma ijámpolės sa . .) ss Šil Šila ó as (P enų .) Vei e ia (P enų .) ande e su uMPiniMai a . gegenwä ige gn. daik a a dis lg. li auischen p k. . o o a dis a imas d . di a ganykla pp . liguma p . p ūsų pe kel ine n . ŠaL iniai plg. palligink p . no male weise skol. skolinys d b. einhei landė pan. pie a dab. p d. su name dk . ž. a bei e ama lie. ähnlich bedeu ung Bal u Sp ache a lan s. P ospek s = Bal ische Sp achen a las. P ospek as = A las o he Bal ic Languages. A P ospec , suda y ojos und ein ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna s a ecka; ka ėlapių komen a ų au o ė: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a Leskauskai ė; ka älapien compu e inį a ian zu be ei e e edmundas umpa. īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Lkže Lie u ių kalbos žodynas, elek onische Va ian . edak o ie Kollegie: ge ūda nach inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Zugang in e ne : www.lkz.l . LPž iii Lie u ių pa a džių žodynas 12, ed. aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas, LVž i bilkis Laimu is, Maciejauskienė Vi alija, 1985–1989. azmukai ė Ma ija. Lie u os ie o a džių Wö e buch 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Li e a ū a ba ku ė ne ija 2008: Joniškio ajons e i o iums oponymija: da yba und aidos polinkiai. Dak a o disse a ion. Vy au as g oßigen Uni e si ä , Šiaulių Uni e si ä . bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai und p iesagė ieji helonimai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 97s aipsniai / a icles endzely ė ena a 2004: No d midu io Lie u os ag onimai. Vā ds un ā Fo schungsaspek i. Raks u k ājums 8, 8089. endzely ė ena a 2005: No d mi u io Lie u os o o a džiai. Dak a o disse a ion. Vy au o de G oßen Uni e si ä . kačinai ė dalia 2009: P iesaginės da ybos li auische o onimai. Dak a o disse a ion. au o didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sino- Vynimai. Vilnius: Mokslas. kniūkš a P anas 2000: aus p eesagas -inis būd a džių e gangens und gegenwä ies. Sp achkul u 73, 3547. Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų Sp ache e imologijos Wö e yns 1. Vilnius: Mokslas. Mickienė ilona 2001: Telšių Raions oponimų da yba. Dak a o disse a ion. Vy au o de G oßen Uni e si ä . Mickienė ilona 2006: wegen ag onimų da ybos. Sp achs udien 8, 2730. azmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai. Dak a o disse a ion. li auische Sp achins i u und Vy au as g oßjojos Uni e si ä . sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai li auischen o o a džiai. Lie u os kalbo y os F agen 6, 235246. sinke ičiū ė dai a 2006: socioling is ische Si ua ion nö d eas e n Li huania zwischenuka io anke en Da en. Bal is ica 41(3), 497506. s ide skienė dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus o o a džių da ybos und U sp ungs polinkiai. Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91118. s ide skienė dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai. Li uanis ica 4(68), 4759. s ide skienė dalia 2010: Ma ijampolės apsk i ies pe sönwa dischen U sp ungs ag onimų da ybos B uozei. Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 97127. Vanagas aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. 98 ac a Linguis ica Li huanica LXVI suMMa y he esea ch o a eal oponymy ca ied ou o his day daLia sVide skienė has no es i ied such an ex ensi e usage o he su ix -inin o ming de i a i es om appella i es on he ag onyms – de i a i es o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y (a ound hal o all su ix de i a i es) and a pa icula ly small numbe ( hi y eco ded ins ances) o compound geni i e-case ag onyms o appella i e o igin, as es i ied in he in e wa Field-Name ques ionnai es o sis in he a ea unde analysis and he endency o he onyms o expand o he ad an age o he de i a i es analysed. i is a new ac supplemen ing he esul s o he esea ch on he oponymy o he sou he n pa o Li huania. au hen ic da a una ec ed by ex e nal ac o s Ma ijampolė coun y. he quan i a i e p e alence o he de i a i es wi h he su ix -in- is mos likely a p oo o he speci ic cha ac e o he class (sub-class) o he place names unde analy- (collec i isa ion, land amelio a ion, sla oniza ion), which was eco ded in he in e wa pe iod, was examined in he mos impo an aspec s o he esea ch o p ope wo ds: wo d- o ma ion and o igins. addi ional in o ma ion con ained in he Field-Name ques ionnai es con ibu ed o a mo e accu a e iden i ica ion o he me hod o wo d- o ma ion and base wo ds o he place names unde analysis. in his way, he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names o his a ea we e supplemen ed and e ised. ih e bedeu ung wi d sich in de Zukun en al en bei de Zusammens ellung eine syn he ischen A bei au li auische oponymie Dic iona y o Li huanian Place Names: sie we den meh genaue Ve sionen on In e p e a ion de U sp ünge on Feld-Namen und hel en zu iden i izie en he place o place names in he wo d amilies o med, e c. die lexemes iden i izie en in de S udie, aus denen die De i a e des Su ix -ina e gebilde , en hüll en die besonde en Eigenscha en des Relie s, Flo a und Fauna eines spezi ischen Gebie s de li auischen Sp ache, die Namen de I ems und Phänomene aus dem sozialen En i onmen ela ed o he sou he n pa o Li huania. he da a could be use ul and in e es ing o e hnologis s o he esea che s o o he ields and could help o know he o me esiden s o he a ea, hei men ali y and wo ld- iews o an e en be e deg ee. in o de o p ese e he names o he inies land a eas as a speci ic pa o lexis mos ly suscep ible o a ia ions, i is essen ial o con inue he esea ch and publica ion o he place names o his class. Eingelei e 2012 m. Janua 12 d. daLia sVide skienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien [email p o ec ed], [email p o ec ed]