scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Nemajūnų parapijos oikonimai ir jų kaita XIX a.

Jonas Palionis

Full text

64 acta Linguistica Lithuanica LXVI jonas PaLionis Los direcciones de investigaciones académicas: historia de Lituvias rašomosios kalbos, bendrinės kalbos kultūra, senųjų lietuvių raštų publikavimas y tyrimas, onomastika. neMajūnų ParaPijos oikoniMai y sus KaIta XIX a. oikonyms of the nemajūnai Parish and their change in the 19th century anotación en el artículo abordajam cincuenta uno XiX a. rašytiniuose fuentes fijuotas nemajūnų parapijos oikonimas. efectuado cada lugar de residencia del nombre de origen y darybos análisis, se ve, que XiX a. en esta parapía dominaba personalidad de origen oikonimai. principalmente ellas hecha con prensaga -iškės. con precesagoms -ūnai, -onys, -ėnai de nombres personales kilukeletas oikonimų, kilusių de apeliativos. Los últimos según morfemína sandarą sių gyvenamųjų vietų vardų užfiksuota mažiau. XiX a. nemajūnų parapijos metrikuose rasta ir son primarias o sudurtiniai nombres de lugares de vivienda. sin conocimientos lingüísticos, a cada oikonimo artículo se presenta y de carácter histórico comentarios. annotation the article discusses fifty-one oikonyms of nemajūnai Parish recorded in the 19th century written sources. the analysis of the origin and formation of each name of settlement shows that in the 19th century the parish was dominado by the oikonyms deriving from personal names. the derivatives with the suffix -iškės prevailed. there are less names of settlements with the suffixes -ūnai, -onys, -ėnai deriving from personal names. several oikonyms which can be traced to appellatives were also found in the 19th century record books of nemajūnai Parish. by their morphemic structure, the latter can be divided to primary or compound names of settlements. apart from linguistic knowledge, each oikonym is accompanied by the comments of historical type. esMiniai palabras: nemajūnų parapija, oikonimai, kilmė, daryba. keyWords: nemajūnai Parish, oikonyms, origin, word-formation. nemajūnų parapijos oikonimai ir jų kaita XiX a. 65straigsniai articles / 1 . Įžanginės Pastabos nemajnų1 parapía (dabajo perteneciente Prienų rajonui) es relativamente nesena: separada de anteriormente expuesta didelės Punios parapías sólo 1788 m. (Palionis 2003: 12). tanto Lituania estado archyve, tanto nemajūnų iglesia archyve son no pocas fuentes, permitientes recrear bastante autentišką XiX a. ésta parapías oikonimų2 sinchroninį y diachroninį imagen. en el archivo estatal de Lituania se conservan bautisto, matrimonio y muerte metrikos libros (fondai 669 y 1044), mientras que en el archivo eclesiástica personajes (nombres y apellidos). de esas listas exista 1834, 18421847, 1852 1857 y 1888 m. 1834 m. lista escrita lenkiškai y nombrado Spis Parafian Koscioła nemažai išpažinties priėjusių parapijos žmonių sąrašų su jų gyventomis vietomis ir Niemoniunskiego (sp). Vėlesnieji (1852, 1853, 1854, 1855, 1856, 1857,1888) listas escritas rusiškai (kirilikiniais rašmenimis)3. XiX a. nemajūnų parapías oikonimų cantidad tanta y cualidad determinar importantesesni son las últimas listas, porque en ellas nombramientos de asentamientos proporcionar forma vardininko. En los actos metricos normalmente se indica su kilmininkas (lenkiškai rašytuose con prielinksniu z ze, w (o rusiškai vietininkas su в, въ /)). por lo tanto en este artículo presentado XiX a. oikonimų vocynėlye se basa principalmente menėtais sąrašais, y metrikų datos usotse sólo como complementario fuente. tuas listashuas inscrita no sólo expuestointį efectuados personas apellidas, apellés, lugar de residencia, sino y tipo de lugar de residencia (dvaras, palivarkas, kaimas, municipio, galudvaris zascianka, viensėdis, bajorkaimis okolica) además, 1834 m. listaše aún y número de asentamientos sodibes (dūmų). taigi habamieji listas son muy informativús no sólo lingüístico, sino también históricamente. desde el punto de vista estadístico valioso es 18521857 m. listas de abajo presentadas por separado año 1856 el número de habitantes de la parroquia nemajūnų: 1852 m. 1853, 2143, 1854 m. 2200, 1855 m. 2050, 206 m. 2000, 1857 m. 1949 personas (aprobado Merkinės dekano kun. Petro kaminsko (Каминский). aquí adelante se presenta alfabético bemaj de todos los listas enjuiciados oikonimų vocynėlis4 con lingüístico y histórico carácter comentariosis, adėpuestos a cada 1 sobre nemajūnų nombre žrmr y historia. Palionis jonas. por el topoviergio Nemajnai historia y origen. Archivum Lithuanicum 12, 241248. 2 oikonimais aquí llamados nombres de asentamientos, plg. gaivenis kazimieras, keinys stasys. Kalbotyros terminos diccionario. kaunas: Šviesa, 1990, 136. En el artículo 3 principalmente remiamasi 1834, 18521857 y 1888 m. listrašais, porque 18421847 m. listrašuas nepastebėta ryškesnių oikonimijos pakitimų. 18521857 m. listas se pusieron en un libro, titulado Libro de Isсповiедающих и Причащающихся Римско-Католической Церкви (kn). 1887 m. separado lista más adelante marcimas spp. autorius es didžiai dėkingas birštono i nemajūnų klebonui monsinjor jonui danilevićui por permiso usar estos libros. 4 incluido sólo neaiškus 1888 m. lista el nombre galudvario dAGLEB (= dagilia?). 66 acta Linguistica Lithuanica LXVI oikonimo. en ellas se aclara oikonimo origen directa, jonas PaLionis i. i. de qué anterior verdadero o comúnino palabra es surgido oikonimas, generalmente noleidándose en el último genezá, que es no oikonimicas, y toponimicas especiales etimologicos estudiinamientos tasca. además, de frecuente oikonimo lizde se indica la relación de ese oikonimo con XVii a. segunda parteXVIII a. primera parte de las metricas de la parroquia de Punias fijadas correspondimenís (usualmente marcimi más temprano en ellas encontrando determinado oikonimo 2008). neišleista de akių también XiX a. nemajūnų parápias oikonimų interrelación con el presenteti: la presencia o metai). tam tikslui remtasi šio straipsnio autoriaus darbais (Palionis 2003 ir Palionis ausencia de cada oikonimo se verifica en comparación con la seniūnía birštono, a la que pertenece mayoría de esta parápias localidades, datos5. 2. oikoniMų žodynėLis examinados en fuentes encontrados XiX a. nemajūnų parapijos oikonimų žodynėlis aquí formado ordinastine orden alfabeto. sus lizdos titrados en las presentadas de polkiškai o rusiškai inscribidos oikonimų reestablecidas autentiškos o tales consideradas Lituviškos vardininko formas (išprambdintas en mayambiu šrift). Después de estos lenktónicos skliaustos mencionados correspondimenes de fuentes, posteriormente redactiti mencionado carácter comentarios, ilgesni o cortesni, dependiomai de los disponibles sobre oikonimą datos. sumetimos ahorumo en los comentarios utilizada literatura y fuentes indicar determinromis abreviados, cuya lista dadas al final del artículo. puesto que rusiamente escribirían 1852 1857 m. las listas uno de otro casi no difieren, en los comentarios suelen mencionarse 1852 m. la lista, y de otros levantadas aikštėn diferencias, de los cuales son muy pocas. aislados casos restatamiento de formados titulares es problemático. sin embargo tales casos son pocos, porque: 1) muchos de los oikonimų fixsuados en examinétuas XiX a. fuentes son sobrevividas y ligi de los actuales tiempos y redaxiti en 1975 m. editado segundo tomo de zinyno de subdivisiones administrativo-territorial de Lituania TSR (Latsž ii), y 2) fue posibilidad de muchos de esos oikonimų comprobar en el seniūnío birštono, cuya presencia abarca la mayor parte del territorio anousia meto nemajūnų. además, cierta parte oikonimų es conocida al autor de este artículo, nacido y juventud en vivida en esta parapijoje. Ante problemáticamente atstatytų oikonimų titulares formas de skirtinas estas (pazymėtes klaustuku): beržinė? // beržynė?, dubiai?, de parte y žiūka. por el último oikonimo existencia de la gran nemuno kilpos kaimíes en el habla no hay dudaes: yo mismo estoy escuchándolo de ese krasto gente lengua. pero que él habiendo XiX a. 5 por informacinę ayuda, concedidaú me, escribias este artículo, estoy muy agradecido birštón seniūnui jonui kderiui. nemajūnų parapijos oikonimai ir jų kaita XiX a. 67straipsniai articles como dzingeliškių pakaitas (žr. žodynėlį), para esto no hay datos6. / por beržinės o beržynės oikonimų también nada cierta no puede decir, como y sobre lietuviškus rusiškos ДУБiЯ correspondimenis. babraViČia (Bobrowicze sp, Бобровиче kn) palivarko, bucisio kairėje Veknės pusėje, cerca del conocido XiX a. primera pusė escritor stanislovo Moravskio dvarelio, nombramiento. Este nombramiento menciona ya m. 1659 Punios parapías krikšto metrikų (kM) akte nr. 70, donde está y Mykolo babrãvičiaus (Bobrowicz) pavardė, mostrando palivarko nombramiento origen. babravičiai minimi y en posteriores actos de Punios metrikų (žr. Palionis 2003: 159; Palionis 2008: 191, 261). Prieškario en Lituania independiente usaba y ahora se utiliza sulietuvinta o atberžinė?, beržynė? (Бржезина kn) nombre del pueblo, fijado 1852 m. dos veces, pero nerandamas sp, también desconocido de lietuvinta kaimo vardo forma Babrónys, kuri fiksuota ir Latsž ii 21. XViiXVIII a. Punios parapijos metrikų aktų. quizás sea el pueblo cuyo nombre Latsž ii 33 y LVži i 449 se presenta de alytaus distrito butrimonių apylinkės? actuales de la parroquia nemajūnų no hay tal aldea dentro de sus límites. su nombramiento tiene su origen relacionado con la palabra común béržas. buČinai (Buczuny sp, Бучуны kn) nombre de pueblo de origen personal, surgido de la apellés buČinas, a su vez de la apellidos Bùčius o Bučs (LPž i 326). Veikiau desde la últimaosios, que fijada en 1664 m. Punios sM akte nr. 202. Introductor, que este oikonimas ya m. 1555 fijado Mažosios Lietuvos šaltiniuose (žr. deltuvienė 2006: 133). Este nombre perdurado ligi tiempos actuales. būd (Buda sp, Buda kn) el nombre del pueblo, relacionado con la palabra comúnÀ būda ‘nedidelis namelis. Este nombre es bastante común y se utiliza no solo para pueblos, sino también a lageros, montañas, bosques y otros lugares marcarėti (LVž i 588590), también y como pavrė (LPž i 327). Introductor es esto que kn 1853, 1854 e incluso 1888 m. listrašuas зафиксированы dvi Būdos: būda toLiMoji (Буда дальша) y būda artiMoji (Буда близша). esto, aparenta, dioė base XiX a. adquilėti pluriskaitena a la actual forma del pueblo bdos (Latsž ii 42; LVž i 588). cegenia (Цегельня kn) el nombre del pueblo, en el que, matyt, fue la plytinė. él es claro prestinys de polkų cegielnia, зафиксированный ya 1888 m. listaше, pero nepastebėtas XViiXVIII a. Punios parapías metrikų knygose. tal vez a principios del XX. desaparecido plytinei, no quedó nė tal nombre de lugar (lo no hay y Latsž ii). diMŠeViČia (Dymszewicze sp, Дымшевиче kn) el nombre del pueblo, neabejotinai originęs de pavardés dÌMŠa, que, como indica la Punios parapía metrikų actas, aún no había sulenkinta XVii a. segundo parėje (Palionis 2008: 8384). sus pero 6 verdad, él fijado en 1921 m. lenkiškame mapape, pero tolokai al noresé desde dzingeliškių pueblo. 68 acta Linguistica Lithuanica LXVI el proceso de lenkinimo ya en ese momento jonas PaLionis había comenzado. 1659 m. kM nr. 119 inscrita de Dimszewicz kilęs steponas dimša, y 1665 m. sM nr. 210 de Dimszewicze (Joanne Dymßa), pero aún 1697 m. nr. 342 Dymsze, nr. 397 de Dymszy, taigi ese pueblo era llamado Dimšiai o Dimšos. turbūt šitokį dvejopą el nombre del pueblo refleja y Punios metricuas pasatikančios diferentemente sulenkintos formas del pueblo: sM nr. 161 de Dimszwicze // sM nr. 210 de Dimszewicze. Más tarde, como indica y analizan las fuentes (bent oficiales en escritos), más adquilėjo última formaji. sin embargo en vivoja calboa, además Dimšių y Dimšų, pudo ser utilizado y el actual nombre del pueblo DÌMŠIŠKS, el cual observado en 1738 m. Punios parapías matrimoniokų knygoje (sM4 nr. 103): de Dymsyszki. *dubiai? (Дубiя spp) es problemiškas galudvario (zostinkų) nombre, nombre (de Dube) conocido ya desde XVii a. antrosios pusės Punios sM 1658 m. akto nr. 59 y bastante frecunas en actos más tardes, surašytuose iii pirmo a. XV. randamas tik 1888 m. sąraše ir nefiksuotas ankstesniuose XiX a. sąrašuose. toks pusėje (Palionis 2003: 162; Palionis 2008: 262). sin embargo por qué él no fijo en los examinados tempranos XiX a. fuentes, puede por el tanto sólo aděliar. quizá ese galudvaris era muy pequeño o sus habitantes anteriormente pertenecían a otra parroquia? o tal vez paprčiausiai 1834 m. compilanteros del listado pasaron berašiendo el nombre de una asentamiento, del cual neįtrajė y posteriores listas de escritores. ahora tal oikonimas nemajūnų parapijoje no se conoce. *duÕbės (Ya kn) viensėdžio, fijsuoto sólo 1854 m. listaše, nombre. esto ejerentemente lista rašiusiojo vertinys, cuyo aquí dada restatyta lietuviška forma. listache indica que en este viensėdy hayan estado 3 personas. dLiVarŠkės (Dworaliszki sp, Дворалишки kn) esto es muy aiškios origen antiguo nombre del pueblo, surgido del término común dvarlis, matyt, buvusio tais tiempos en el pueblo. de tal denominación aldea fijado ya XVii a. en la segunda parte (1660 kM nr. 87, 88 y kt.) y pertenía Punios parapijai, más tarde incluido en nemajūnų parapijai plotą. él sobrevivido hasta los actuales tiempos, pero pertenece jiezno parapía. dzÌngeLiŠkės (uki lub Dzingieliski sp, Дзынгелишки kn, spp) pueblo, fixsuoto en 1825 m. krikšto, 1831 m. matrimoniokos (ze wsi Dzingeliszek) y 1834 m. listaše como reemplaito žiūka, cuyo nombre no está en listas más tardías, Este nr. 652 de los actos métricos (Palionis 2003: 160) se encuentra y pavadinimas, be abejonės, kilęs iš pavardės dzÌngeLis7, kuri savo ruožtu iš dzÌnga (LPž i 556). iš šios pastarosios kM 1669 m. nr. 952 ir sM 1679 m. localovardis dzingiŠkės (Palionio 2008 Vietovardžių rodyklėje p. 321 erróneamente impresdito 7 de esta pavardės sulenkintos forma dzingieWa, dzingieLeWicz de Puni Lousia parapijai perteneusi territorios fijsuotos 1723, 1725 y 1727 m. km3 (r. Palionis 2008: 103). nemajūnų parapijos oikonimai ir jų kaita XiX a. 69straipsniai / articles dziÑgeLiŠkės vietoj dzÌngiŠkės)8. sp listaše alternativė referencia también turbió engaidinga: dzÌngeLiŠkės y žiūka, como indican más tardes fuentes, turėję ser separados kaimai, vé. žiūkai. džerVa (Drzerwy9) žr. MÌŠiŠkės. frMoniŠkės (Formaniszki sp, Фурманишки kn) esto viejo nelietuviškos origen dvaro y nombre del pueblo, Punios iglesia metricuas fijsuoto ya taigi dvaru, así y m. 1888 1659 m. (kM nr. 27) ir buvo išlikęs ligi XX a. vidurio. dabar jis jau išnykęs, nes nepaminėtas Latsž ii. 1852 m. sąraše jis pavadintas „имѣнiе Фурманишки“, listaše. Este nombre suręs de vokiška origen la apellés Fùrmonas = Fuhrmann ʻvežikas (plg. LPž i 600). como nombre de mansión LaV este oikonimas inscrito kurMoniŠkės (p. 16). este nombre se registra y en 1844 en sąraše (kurManiszki). geLežnai (Giełazuny sp, Гiелажуны kn) pawr lineal senas, 1658 m. kai geLažnas, LPž i 646), que su turžtu de geLžius (tarmiškai geLažius). tal nombre, sin ningún cambio, sM 9 minimas kaimo pavadinimas. jis kilęs iš pavardės geLežnas (tarmišperlevés y ligi šiol. gLiniŠkės (Glinißki sp) galudvario nombre, fijado sólo 1834 m. sąraše. Mentionada, que en él esąs sólo un humo, t. y. una viviente šeimyna. tal nombramiento desapercibió ni XViiXVIII, ni XiX a. metrikos libros. quizás él es de apellíneas origen, surgido de *gLinius o *gLinys (plg. pavardes GLINVIČIUS, GLINICKAS LPž i 683) y neilgai exististavęs. su no hay ni sg, ni Latsž ii. verdad, sg kaimas gLiniszki zarpicsuados desde augustavo parapías, pero desde allí bargu o había aparedído nemajūnų parapijoje qué ateivis. gÕjus (Гай spp) galudvaris, observado sólo 1888 m. en lista. como se ve de dado rusiško correspondientemen, es un préstintis nombre slavizmas, suręs de baltarusiško o lenkiško comúnino palabra gaj ‘miškelis, giraitė. él зафиксирован Latsž ii 88 y aún sobrevivięs. jackeViČia (Jackiewicze sp, Яцкевиче kn) el nombre del pueblo se encuentra en todas las listas consideradas, excepto 1888 m., surgido de akivaizdžiai slaviškos origen apellés jackViČius (LPž i 781). Punios Metrikų actos en tal aldea tuvintas á jackÓnys sobreviviés liga actuales tiempos (fixado y pavadinimas fiksuotas jau 1665 m. sM nr. 226, bet vėliau (turbūt XX a.) sulieLatsž ii 100). 8 dzingiszki, como nombre de pueblo y palivarko, mencionado de daukšių par. kalvarijos pavieto (sg 1881: 296). 9 Este nombre se encuentra sólo xiX a. medio de nemajūnų parapía metrikų aktos (18301870 m. período), ej.: w Zascianku Dzerwy (gM 1833), w Zascianku Dzerwach (kM0 1835). allí algunas veces se ubaito y otra forma: w zascianku Dzerwa (kM0 1830). en examinétuas listas el pueblo no nombrado ni Dzerwy, ni Dzerwa. 70 acta jonas PaLionis Linguistica Lithuanica LXVI JndiLiŠkės (Jundziliški sp, Юондзилишки kn) viejo nombre del pueblo, fijado en todos los examinados XiX a. fuentes. él se menciona ya m. 1659 Punios kM nr. 99 y posteriores en esta parroquia metrikų actos. sobrevivido liga nuestros tiempos, pero se dice jndeLiŠkės. sin duda, él provéns de la apellés jndiLa (LPž i 854). en él dz en lugar d aparentemente aparecido debido al lenkiško tarimo influencia (dzūkuose por tarmiškos tarties). En este pueblo, en el izquierdo litoral Verknės, fue y изgarsėjęs ustronės dvaras (žr. далее ustronė), cuyo madero viviamísis casa sobrevivięs ligi šiol. *kLebÕniŠkės (Плебанишки kn) 1853 y 1854 m. listrašuas зафиксированный едиkiemio nombre. su ya no existe 1888 m. sąraše. Nomadinism slaviškos kilmės, exististavęs, matyt, muy corto tiempo, porque de él no Latsž ii. Aquí dicho con su comienzos K, ya que P apenas o podía ser lituanos utilizada (P, matyt, surgido debido lenkų kalbos įtakos, plg. le. pleban). karVLiŠkės (Karвелишки spp) galudvario nombre, zafixado sólo 1888 m. listaše y como nombre del pueblo Latsž ii 125 de jiezno apylinkės. tempresnios, XViiXVIII y XiX a. fuentes de la primera parte desapercipuesto. su origen, como y la mayoría de otros, también apellina de KARVLIS (LPž i 396). ahora tal denominación el pueblo pertenece jiezno parapía. MartinÓnys (Martynione sp, Мартынанце kn) nombre del viejo pueblo, suręs de krikštavardės pavardės MÁrtinas (LPž i 167). Este nombre fijsuoto 1675 m. sM nr. 561 y encontrándose bemaj en todos los examinados listashuas, excepto (gal escribitorio nepastebėtą?) 1888 m. lista. él está y Latsž ii 173. MatiŠionys (Matyaßance sp, Матешанце // Матешанцы kn) también viejo y también krikštavardinės pavardės origen nombre del pueblo. posible cosaiktas, este nombre surgidoés de *MatiŠionis < *MatiŠius (plg. le. Maciej Motiejus. Punios kM nr. 3 él se menciona ya 1659 m. y muy frecuente en examinados XiX a. fuentes. como sabe, de este pueblo ha surgido el famoso orador nuestro jonas kazlauskas (19301970)10. MÌŠiŠkės (Misiszki, Misziszki sp; Миcишки kn) galudvaris y pueblo, aparecęs XVIII a. segundo parroje. 1767 m. febrero 6 d. Punias seniūnía inventoriue tal nombre aún no figuruoja11. pero 1782 m. mayo 11 d. Punios pa- (Catharinae) desde Mišiškių (de Misiszki) duktė ieva12. Mišiškės minimos también rapijos kM akte nr. 450 jau minima stepo Paukščio (Ptaszynski) ir katerinos 1783, 1784 m. y tardías en actos de metrikos de bautismo. 10 Más amplamente žr. Palionis 2001: 77. 11 inventoriaus originalus está en la Academia Lituana Mokslų Vrublevskių biblioteka handraščių skyriuje, f13675. 12 bautisto metrikos libro, sobreviviusi Punios iglesia archyve. nemajūnų parapijos oikonimai ir jų kaita XiX a. 71straipsniai articles / Mišiškių kaimą constituye dos partes, separadas Vėžióngirės miško: rytinė kairėje miško pusėje (viendo desde el noreste) y vakarinė dešinėje, ante nemuno margen derechoyo. Los últimos XiX a. fue dvejopai llamado: este siglo medioje džerVas, a finales zÕstinkoMis13. independientes de Lituania tiempos en lugar deste nelietuviško pueblo pueblo gente característico del nombre fue utilizado y oficialis MiŠiŠkių antrųjų (rašteėtas romėnišku skaitmeniu ii) nombre14. MiŠiŠkių nombre se puede kilditi de MiŠkiŠkių15 y aclarti la primera [k] izkritimą como resultado de disimiliación, juoba, que ese dvidalis pueblo seikūrė escirstuas Vėžiongirės miško áreas. ahora él termina de extinguirse, y vad. zostinkose, de los cuales nacido y el autor de este artículo, ya no laban de residentes permanentes y ellas, benafinantes zajelti mišku, asignadas a también muy sunykuso PeLŠiŠkių pueblo (žr. adelante). MÒbeLės (Мойбалы kn, Молбиело spp) este es el nombre, registrado en 1852 m. listaše como viensėdžio (односеле) nombre, 1888 m. listaše como galudvario (застънок), y XX a. como pueblo (Latsž ii 189). El origen de este nombramiento nolaški, probablemente nelietuviška. su no ha escrito sg. MLiŠkės (Mulißki sp, Мулишки kn) como y Moibelių, 1834 y 1852 m. fijado como viensėdžio, 1888 m. como galudvario, y más tarde como nombre de pueblo (Latsž ii 191). no hay duda de que él es de pravardinės origen, compuesto de MuLs o MLius (žr. LPž ii 280). Chitaip nombrado aldea aún neišvankęs. narÃVai (Naвары spp) pueblo, fuérsio por nemajūnų parapijos límites de, pero incluyto en esta parapías m. lista, nombre 1888. su nombre rusiškas listache erróndai debido metatezés inscrito. entonces él tenía pertenecer a balbieriškio parapía. su origen probablemente es apellinė: de pravardinės narÃVas (žLP ii 295). *naujakuriai (Новосiолки spp) – galudvario pavadinimas, nefiksuotas ankstesni en listashuas, no se conoce de más tarde fuentes (de él no hay y Latsž ii). neČinai (Nieczuny sp, Neчуны kn) es uno de los más antiguos nombres del pueblo, registrado ya en 1658 m. Punios sM akte nr. 19. juzgando por la frecuencia de su consumo observada en métricas, ya XVII a. él debía ser didoc. 1834 m. listaše 13 El Apellido zÕstinkos provéns de polkų Zaścianki ‘vieta más allá de la pared (como a una determinada unidad territorial zaścianek lietuviškas equivalente mano utilizado galùdvaris). 14 tal él fijado y en 1921 m. lenkiškame mapa (Prienų lapo 023): Misiszki ii. Leer más. Palionis 2010: 4145. 15 oikonimas MiŠkiŠkiai consumos зафиксированы 1685 y 1688 m. Molėtų parapijos metricuas, vé. 2004: 163. 72 acta Linguistica Lithuanica LXVI indicar 8 dūmai (sodybos). su origen apellida de jonas PaLionis noČinas (LPž ii 313). perdurado no del todo pequeño y ahora. tal oikonimas es existo y Majojoje Lituania (deltuvienė 2006: 170). Nemajnai zr. neManinai. garliauskas neManinai (Niemaniuny sp, Némonyuны kn) esto es examinados parapías bažnytkaimio y dvaro gretiminis nombre, aparedęs vietoj XViiXVIII a metros. en los actos de los metrikos de los consumidores y liga de nuestros tiempos. Sospecha que la forma neManinai pudo ser constituída algúnkuriam metrikų escribía neMajūnus en conexiónus con los locales lenkiškai kalbėjusių šlėktų vartotu río nombre nieMan (plačiau žr. Palionis 2010). 1834 m. súraše menimas neManiūnų dvaro šeimininkas J. W. Romuald Dankiewicz, 42 años. Paberžiai (Побержи kn) viensėdis, grabado sólo 1852 m. sąraše, nepastebėtas en otros XiX a. fuentes. por lo que éste aparentemente existía neilgą tiempo. El origen del apellido claramente pavrinė de PabÉržis (LPž ii 358). PadVarÌŠkės (Подворишки kn) viejo nombre de pueblo de apellida origen (ish pavardės PadVarÌŠkis), mencionado ya 1658 m. sM nr. 16. kažkodėl su no 1834 m. listaše (gal entonces independė nemajūnų parapijai?), pero figuruja 1888 m. sąraše. PanartÌŠkės (Ponartyßki sp, Панартышки kn) viensėdžio apellido, fijado en 1828 m. acta de matrimonio (z Panartyszek), 1834 y 1852 m. sąrašuose, más tarde tapęs y el nombre del pueblo (Latsž ii 224). Matyt, esto nelabai viejo nombre, pues Punios parapías XViiXVIII a. metrikues nepastebėtas. su origen probablemente pavrinė (plg. PÃnora, PÃnoras, LPž ii 390). PaneMnė (Poniemunie sp, Понемуне kn) dvaro, palivarko y el nombre del pueblo, encontrándose en todos los examinados listrašu. su origen está claro, relacionado con Nemunu. de ese nombramiento aldea existe y ahora. nombre del pueblo, su origenme relacionado con Veknės upe. él tiene la vieja PaVerkniaĨ (Powiechnia sp, Поверхнiе kn) – galudvario, palivarko, o vėliau ir historia: Punios metricuas observado 1670 m. y perdurés liga nuestros tiempos. encontramas 1834 y 1852 m. sąrašuas. de sulencida forma podrían ser restablecida y el nombre PaVerknė, pero teniendo en mente al idioma lituano noūdingą tokią darybą (su nepakitusia galūne) y la actual forma y anuometinius transliteracijos variaraviones, autentiška laikytina daugiskaitinė vyriškosios giminės forma (tokia ella zafiksota y Latsž ii 235). PeLŠiŠkės (Pieleszyszki sp, Пелешишки kn) esto a la mismo sur de la parte nemajūnų bažnytkaimio pequeño bosquekelio aislada šlėktų asentamiento, también turinti la vieja historia. su nombre no eslaškios origen. resolviendo de neretos nemajūnų parapijoje lugarovardžių con formantu -iškės, originusių de pavardžių, se puede spėti, que nemajūnų parapijos oikonimai ir jų kaita XiX a. 79straipsniai articles / LaV Lituania apabentada lugar. kaunas, 1925. LPž iii diccionario de apellidos Lituáneos 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Lsł iV Słownik języka polskiego por Samuela Bogumiła Linde 4. Lwów, 1860. LVž i bilkis Laimutis, Maciejauskienė Vitalija, razmukaitė Mar ija. Lietuvos vietovardžių žodynas. Vilnius: Lituvians idioma instituto, 2008. Maciejauskienė Vitalija 2009: Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII siglo bažnytinėje knygoje. Archivum Lithuanicum 11, 159188. Morawski stanisław 1858: od Merecza do kowna. Teka Wileńska 6, 77. Palionis jonas 2001: Prof. jono kazlausko gimtines apylinkių vietovardžiai XVii a. en métricas. Baltistica 36(1), 7780. Palionis jonas 2003: XVII a. segunda parte de Punios parapías nombres personales y lugarovardías. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación. Palionis jonas 2008: XVII a. finalesXVIII a. primera parte de Punios parapías nombres personales y lugarovardías. Vilnius: Mokslo y enciklopedías editorial. Palionis jonas 2010: Mišiškių kaimas. Dainava 2(20), 4145. safarewicz jan 1956: Litewskie nazwy miejscowe na -iszki. Onomastica 2, 1563. Słownik sg geograficzny Królewstwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. Warszawa: nakł. filipa sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 18801914. oikonyms of the nemajūnai Parish and their change in the 19th century su based on the baptism, marriage and death record books stored in the Lithuanian state archives and the lists of parishioners going to confession dating back to 1834, 18441847, 18521857 and 1888 which are kept at nemajūnai church archives, the article analyzes the 19th century o Parishikonymy of nemajūnai. in the analysis of the 19th century names of settlements, the author mostly relied on the lists of parishioners going to confession as they provide the names of settlements in the nominative case (the record books usually indicate their genitive case). What is more, the afore-mentioned lists do not only include the names, surnames, places of residence of the people going to confession but also the type of a residential area (village, small town, single-homestead rural settlement, etc.), and the list of 1834 also specifies the number of homesteads in a settlement. therefore, the said lists are highly informative in both linguistic and historical terms. 80 jonas PaLionis acta Linguistica Lithuanica LXVI the analysis of the origin of 51 oikonyms of nemajūnai Parish recorded in the 19th century written sources leads to a conclusion that the majority of the names of settlements from this parish can be traced to the onyms deriving from personal names (around 30); the number of derivatives which can be traced to physiographic terms is slightly lower (around 13), while others constitute the place names of obscure or non-Lithuanian origin. in terms of morphemic structure, the oikonyms with the suffix -iškės deriving from pernames of settlements with the suffixes -ūnai, -onys, -ėnai deriving sonal names prevailed in nemajūnai Parish in the 19th century. in total, 14 names of settlements with this suffix were found in the sources under analysis. the recorded number of the from personal names is lower: - 4 cases, *-onysūnai 3 cases and -ėnai 2 cases. by their morphemic structure, the oikonyms deriving from appellatives can be divided to primary and compound. Įteikta 2011 m. mayo 5 d. jonas PaLionis Universidad de Vilna Juozo Tumo-Vaižganto g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Lituania