Nemajūnų parapijos oikonimai ir jų kaita XIX a.

64 ac a Linguis ica Li huanica LXVI jonas PaLionis Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių ašomosios kalbos is o ija, bend inės kalbos kul ū a, senųjų lie u ių aš ų publika imas i y imas, onomas ika. neMajūnų Pa aPijos oikoniMai i jų KaI a XIX a . oikonyms o he nemajūnai Pa ish and hei change in he 19 h cen u y ano acija s aipsnyje ap a iamas penkiasdešim ienas XiX a. ašy iniuose šal iniuose už iksuo as nemajūnų pa apijos oikonimas. a likus kiek ieno gy enamosios ie os a do kilmės i da ybos analizę, ma y i, kad XiX a. šioje pa apijoje domina o asmen a dinės kilmės oikonimai. dau- giausia jų pada y a su p iesaga -iškės. su p iesagomis -ūnai, -onys, -ėnai iš asmen a džių kilu- sių gy enamųjų ie ų a dų už iksuo a mažiau. XiX a. nemajūnų pa apijos me ikuose as a i kele as oikonimų, kilusių iš apelia y ų. Pas a ieji pagal mo eminę sanda ą y a pi miniai a ba sudu iniai gy enamųjų ie ų a dai. be ling is inių žinių, p ie kiek ieno oikonimo s aipsnyje pa eikiama i is o inio pobūdžio komen a ų. anno a ion he a icle discusses i y-one oikonyms o nemajūnai Pa ish eco ded in he 19 h cen u y w i en sou ces. he analysis o he o igin and o ma ion o each name o se lemen shows ha in he 19 h cen u y he pa ish was domina ed by he oikonyms de i ing om pe sonal names. he de i a i es wi h he su ix -iškės p e ailed. he e a e less names o se lemen s wi h he su ixes -ūnai, -onys, -ėnai de i ing om pe sonal names. se e al oikonyms which can be aced o appella i es we e also ound in he 19 h cen u y eco d books o nemajūnai Pa ish. by hei mo phemic s uc u e, he la e can be di ided o p ima y o compound names o se lemen s. apa om linguis ic knowledge, each oikonym is accompanied by he commen s o his- o ical ype. esMiniai žodžiai: nemajūnų pa apija, oikonimai, kilmė, da yba. keyWo ds: nemajūnai Pa ish, oikonyms, o igin, wo d- o ma ion. nemajūnų pa apijos oikonimai i jų kai a XiX a. 65s aipsniai / a icles 1 . Įžanginės Pas abos nemajnų1 pa apija (daba p iklausan i P ienų ajonui) y a palygin i nesena: a ski a nuo anksčiau bu usios didelės Punios pa apijos ik 1788 m. (Palionis 2003: 12). iek Lie u os als ybės a chy e, iek nemajūnų bažnyčios a chy e y a nema- žai šal inių, leidžiančių a ku i gana au en išką XiX a. šios pa apijos oikonimų2 sinch oninį i diach oninį aizdą. Lie u os als ybės a chy e saugomos k ikš o, san uokos i mi ies me ikų knygos ( ondai 669 i 1044), o bažnyčios a chy e – nemažai išpažin ies p iėjusių pa apijos žmonių są ašų su jų gy en omis ie omis i asmen a džiais ( a dais i pa a dėmis). ų są ašų esama 1834, 1842–1847, 1852– 1857 i 1888 m. 1834 m. są ašas ašy as lenkiškai i pa adin as Spis Pa a ian Kos- cioła Niemoniunskiego (sp). Vėlesnieji (1852, 1853, 1854, 1855, 1856, 1857,1888) są ašai ašy i usiškai (ki ilikiniais ašmenimis)3 . XiX a. nemajūnų pa apijos oikonimų kiekybei i kokybei nus a y i s a besni y a pas a ieji są ašai, nes juose gy en iečių pa adinimai pa eik i a dininko o ma. Me- ikų ak uose pap as ai nu odomas jų kilmininkas (lenkiškai ašy uose su p ielinks- niu z / ze, w (o usiškai ie ininkas – su в, въ)). odėl šiame s aipsnyje pa eik ame XiX a. oikonimų žodynėlyje daugiausia em asi minė ais są ašais, o me ikų duo- menimis naudo asi ik kaip papildomuoju šal iniu. uose są ašuose už ašy a ne ik išpažin į a likusių žmonių a dai, pa a dės, gy enamoji ie a, be i gy enamosios ie os ūšis (d a as, pali a kas, kaimas, mies elis, galud a is „zascianka“, iensėdis, bajo kaimis „okolica“) be o, 1834 m. są aše da i gy en ie ės sodybų („dūmų“) skaičius. aigi kalbamieji są ašai y a labai in o ma y ūs ne ik ling is iniu, be i is o iniu a ž ilgiu. s a is ikos a ž ilgiu e ingas y a 1852–1857 m. są ašų gale pa- eik as pagal a ski us me us nemajūnų pa apijos gy en ojų skaičius: 1852 m. – 2200, 1853 m. – 2143, 1854 m. – 2053, 1855 m. – 2060, 1856 m. – 2000, 1857 m. – 1949 žmonės (pa i in as Me kinės dekano kun. Pe o kaminsko (Каминский). oliau čia pa eikiamas al abe inis bemaž isų są ašuose už iksuo ų oikonimų žo- dynėlis4 su ling is inio i is o inio pobūdžio komen a ais, p idė ais p ie kiek ieno 1 apie nemajūnų pa adinimo kilmę i is o iją ž . Palionis jonas. dėl ie o a džio Nemajnai is o ijos i kilmės. – A chi um Li huanicum 12, 241–248. 2 oikonimais čia adinami gy en iečių pa adinimai, plg. gai enis kazimie as, keinys s asys. Kalbo y os e minų žodynas. kaunas: Š iesa, 1990, 136. 3 s aipsnyje daugiausia emiamasi 1834, 1852–1857 i 1888 m. są ašais, nes 1842–1847 m. są ašuose nepas ebė a yškesnių oikonimijos paki imų. 1852–1857 m. są ašai sudė i į knygą, pa adin ą Книга Исповiедающих и Причащающихся Римско-Католической Церкви (kn). 1887 m. a ski as są ašas oliau žymimas spp. au o ius y a didžiai dėkingas bi š ono i nemajūnų klebonui monsinjo ui jonui danile ičiui už leidimą naudo is šiomis knygomis. 4 neį auk as ik neaiškus 1888 m. są ašo galud a io pa adinimas dАГЛЕБѢ (= dagilia?). 66 jonas PaLionis ac a Linguis ica Li huanica LXVI oikonimo. juose aiškinama oikonimo iesioginė kilmė, . y. iš kokio anks esnio ik i- nio a bend inio žodžio y a a si adęs oikonimas, dažniausiai nesileidžian į pas a ojo genezę, ku i y a ne oikonimikos, o oponimikos specialių e imologinių y inėjimų užda inys. be o, dažno oikonimo lizde nu odomas o oikonimo san ykis su XVii a. an osios pusės–XViii a. pi mosios pusės Punios pa apijos me ikuose iksuo ais a i ikmenimis (pap as ai pažymimi anksčiausiai juose andamo am ik o oikonimo me ai). am ikslui em asi šio s aipsnio au o iaus da bais (Palionis 2003 i Palionis 2008). neišleis a iš akių aip pa XiX a. nemajūnų pa apijos oikonimų sąsaja su daba imi: kiek ieno oikonimo bu imas a nebu imas ik in as lyginan su bi š ono seniūnijos, ku iai p iklauso dauguma šios pa apijos ie o ių, duomenimis5 . 2. oikoniMų žodynėLis nag inėjamuose šal iniuose andamų XiX a. nemajūnų pa apijos oikonimų žo- dynėlis čia suda y as įp as ine al abe o a ka. jo lizdų an aš ėse pa eik os iš lenkiš- kai a usiškai už ašy ų oikonimų a s a y os au en iškos a okiomis laikomos lie u- iškos a dininko o mos (išspausdin os s ambiu š i u). Po šių lenk iniuose skliaus- uose nu ody i šal inių a i ikmenys, oliau su ašy i minė o pobūdžio komen a ai, ilgesni a umpesni, p iklausomai nuo u imų apie oikonimą duomenų. aupumo sume imais komen a uose panaudo a li e a ū a i šal iniai nu ody i am ik omis san umpomis, ku ių są ašas duo as s aipsnio gale. kadangi usiškai ašy ų 1852– 1857 m. są ašai ienas nuo ki o be eik nesiski ia, komen a uose dažniausiai minimas 1852 m. są ašas, o ki ų iškeliamos aikš ėn ski ybės, ku ių y a labai mažai. a ski ais a ejais an aš inių o mų a s a ymas y a p oblemiškas. ačiau okių a ejų nedaug, nes: 1) daugelis nag inė uose XiX a. šal iniuose iksuo ų oikonimų y a išlikę i ligi daba inių laikų i su ašy i 1975 m. išleis o Lie u os TSR adminis - acinio- e i o inio suski s ymo žinyno an ame ome (La sž ii), o 2) bu o galimy- bė daugelį ų oikonimų pa ik in i bi š ono seniūnijoje, ku ios e i o ija apima didžiąją bu usios ano me o nemajūnų pa apijos dalį. be o, am ik a dalis oiko- nimų y a žinoma šio s aipsnio au o iui, gimusiam i jaunys ėje gy enusiam šioje pa apijoje. P ie p oblemiškai a s a y ų oikonimų an aš inių o mų ski inos šios (pažymė- os klaus uku): be žinė? // be žynė?, dubiai?, iš dalies i žiūkaĨ. dėl pas a ojo oikonimo egzis a imo didžiosios nemuno kilpos kaimiečių kalboje nė a abejonės: aš pa s esu jį gi dėjęs iš o k aš o žmonių kalbos. be kad jis bu ęs XiX a. 5 už in o macinę pagalbą, su eik ą man, ašiusiam šį s aipsnį, esu labai dėkingas bi š ono seniūnui jonui kẼde iui. nemajūnų pa apijos oikonimai i jų kai a XiX a. 67s aipsniai / a icles kaip dzingeliškių pakai as (ž . žodynėlį), am ne u ima duomenų6. dėl be žinės a be žynės oikonimų aip pa nieko ik a negalima pasaky i, kaip i apie lie- u iškus usiškos ДУБiЯ a i ikmenis. bab aViČiaĨ (Bob owicze sp, Бобровиче kn) – pali a ko, bu usio kai ėje Veknės pusėje, ne oli žinomo XiX a. pi mosios pusės ašy ojo s anislo o Mo a skio d a elio, pa adinimas. Šis pa adinimas minimas jau 1659 m. Punios pa apijos k ikš o me ikų (kM) ak e n . 70, ku y a i Mykolo bab ã ičiaus (Bob owicz) pa a dė, odan i pali a ko pa adinimo kilmę. bab a ičiai minimi i ėlesniuose Punios me ikų ak uose (ž . Palionis 2003: 159; Palionis 2008: 191, 261). P ieš- ka io nep iklausomoje Lie u oje a o a i daba a ojama sulie u in a a a - lie u in a kaimo a do o ma Bab ónys, ku i iksuo a i La sž ii 21. be žinė?, be žynė? (Бржезина kn) – kaimo pa adinimas, iksuo as 1852 m. du ka us, be ne andamas sp, aip pa nežinomas iš XVii–XViii a. Punios pa apijos me ikų ak ų. galbū ai as kaimas, ku io pa adinimas La sž ii 33 i LVži i 449 pa eik as iš aly aus ajono bu imonių apylinkės? daba inės nemajūnų pa apijos ibose okio kaimo nė a. jo pa adinimo kilmė susijusi su bend iniu žodžiu bé žas . buČinai (Buczuny sp, Бучуны kn) – asmen a dinės kilmės kaimo a das, a si- adęs iš pa a dės buČinas, sa o uož u kilusios iš pa a dės Bùčius a Bučs (LPž i 326). Veikiau iš pas a osios, ku i iksuo a 1664 m. Punios sM ak e n . 202. Įdomu, kad šis oikonimas jau 1555 m. iksuo as Mažosios Lie u os šal iniuose (ž . del u ienė 2006: 133). Šis pa adinimas išlikęs ligi daba inių laikų. būdÀ (Buda sp, Буда kn) – kaimo pa adinimas, susijęs su bend iniu žodžiu būda ‘nedidelis namelis’. Šis pa adinimas y a gana dažnas i a ojamas ne ik kaimams, be i eže ams, kalnams, miškams i ki okioms ie oms žymė i (LVž i 588–590), aip pa i kaip pa a dė (LPž i 327). Įdomu ai, kad kn 1853, 1854 i ne 1888 m. są ašuose už iksuo os d i Būdos: būda oLiMoji (Буда дальша) i būda a iMoji (Буда близша). ai, ma y , da ė pag indo XiX a. įsigalė i daugis- kai inei daba inei kaimo o mai bdos (La sž ii 42; LVž i 588). cegenia (Цегельня kn) – kaimo, ku iame, ma y , bu usi ply inė, pa adinimas. jis y a aiškus skolinys iš lenkų cegielnia, už iksuo as jau 1888 m. są aše, be nepa- s ebė as XVii–XViii a. Punios pa apijos me ikų knygose. u bū XX a. p adžio- je išnykus ply inei, neliko nė okios ie os pa adinimo (jo nė a i La sž ii). diMŠeViČiaĨ (Dymszewicze sp, Дымшевиче kn) – kaimo pa adinimas, neabejo- inai kilęs iš pa a dės dÌMŠa, ku i, kaip odo Punios pa apijos me ikų ak ai, da nebu o sulenkin a XVii a. an oje pusėje (Palionis 2008: 83–84). ačiau jos 6 iesa, jis iksuo as 1921 m. lenkiškame žemėlapyje, be olokai į šiau ę nuo dzingeliškių kaimo. 68 jonas PaLionis ac a Linguis ica Li huanica LXVI lenkinimo p ocesas jau uo me u bu o p asidėjęs. 1659 m. kM n . 119 už a- šy a de Dimſzewicz kilęs s eponas dimša, o 1665 m. sM n . 210 – de Dimsze- wicze (Joanne Dymßa), be da 1697 m. n . 342 Dymsze, n . 397 – de Dymszy, aigi as kaimas bu o adinamas Dimšiai a Dimšos. u bū ši okį d ejopą kaimo pa adinimą a spindi i Punios me ikuose pasi aikančios ski ingai sulenkin os kaimo o mos: sM n . 161 de Dimszwicze // sM n . 210 de Dimszewicze. Vėliau, kaip odo i nag inėjami šal iniai (ben o icialiuose aš uose), labiau įsigalėjo pas a oji o ma. ačiau gy ojoje kalboje, be Dimšių i Dimšų, galėjo bū i a o- jamas i daba inis kaimo pa adinimas DÌMŠIŠKĖS, ku is pas ebė as 1738 m. Punios pa apijos san uokų knygoje (sM4 n . 103): de Dymsyſzki . *dubiai? (Дубiя spp) – ai p oblemiškas galud a io („zos inkų“) pa adinimas, andamas ik 1888 m. są aše i ne iksuo as anks esniuose XiX a. są ašuose. oks pa adinimas (de Dube) žinomas jau iš XVii a. an osios pusės Punios sM 1658 m. ak o n . 59 i gana dažnas ėlesniuose ak uose, su ašy uose XViii a. pi moje pusėje (Palionis 2003: 162; Palionis 2008: 262). ačiau kodėl jis ne iksuo as nag inėjamuose anks esniuose XiX a. šal iniuose, galima uo a pu ik spėlio i. gal as galud a is bu o labai mažas a jo gy en ojai anksčiau p iklausė ki ai pa apijai? o gal pap asčiausiai 1834 m. są ašo suda inė ojai p aleido be ašydami ienos gy en ie ės pa adinimą, ku io neį aukė i ėlesnieji są ašų ašy ojai. daba oks oikonimas nemajūnų pa apijoje nežinomas. *duÕbės (Ямы kn) – iensėdžio, iksuo o ik 1854 m. są aše, pa adinimas. ai eikiausiai są ašą ašiusiojo e inys, ku io čia pa eik a a s a y a lie u iška o ma. są aše nu ody a, kad šiame iensėdyje bu ę 3 žmonės. dVa ẼLiŠkės (Dwo aliszki sp, Дворалишки kn) – ai labai aiškios kilmės seno kaimo pa adinimas, a si adęs iš bend inio žodžio d a lis, ma y , bu usio ais laikais kaime. okio pa adinimo kaimas iksuo as jau XVii a. an oje pusėje (1660 kM n . 87, 88 i k .) i p iklausė Punios pa apijai, ėliau į auk as į nemajūnų pa apijos plo ą. jis išlikęs iki daba inių laikų, be p iklauso jiezno pa apijai. dzÌngeLiŠkės (Ƶuki lub Dzingieliſʒki sp, Дзынгелишки kn, spp) – kaimo, ik- suo o 1825 m. k ikš o, 1831 m. san uokos (ze wsi Dzingeliszek) i 1834 m. są- aše kaip pakai o žiūkaĨ, ku io nė a ėlesniuose są ašuose, pa adinimas. Šis pa adinimas, be abejonės, kilęs iš pa a dės dzÌngeLis7, ku i sa o uož u iš dzÌnga (LPž i 556). iš šios pas a osios kM 1669 m. n . 952 i sM 1679 m. n . 652 me ikų ak uose (Palionis 2003: 160) andamas i ie o a dis dzin- giŠkės (Palionio 2008 „Vie o a džių odyklėje“ p. 321 klaidingai išspausdin a 7 Šios pa a dės sulenkin os o mos dzingieLoWa, dzingieLeWicz iš Punios pa apijai p iklausiu- sios e i o ijos iksuo os 1723, 1725 i 1727 m. kM3 (ž . Palionis 2008: 103). nemajūnų pa apijos oikonimai i jų kai a XiX a. 69s aipsniai / a icles dziÑgeLiŠkės ie oj dzÌngiŠkės)8. sp są aše al e na y inė nuo oda aip pa u bū klaidinga: dzÌngeLiŠkės i žiūkaĨ, kaip odo ėlesnieji šal iniai, u ėję bū i a ski i kaimai, ž . žiūkai. dže VaĨ (D ze wy9) ž . MÌŠiŠkės. Ù MoniŠkės (Fo maniszki sp, Фурманишки kn) – ai senas nelie u iškos kilmės d a o i kaimo pa adinimas, Punios bažnyčios me ikuose iksuo as jau 1659 m. (kM n . 27) i bu o išlikęs ligi XX a. idu io. daba jis jau išnykęs, nes nepaminė as La sž ii. 1852 m. są aše jis pa adin as „имѣнiе Фурманишки“, aigi d a u, aip i 1888 m. są aše. Šis pa adinimas kilęs iš okiškos kilmės pa a dės Fù monas = Fuh mann ʻ ežikas’ (plg. LPž i 600). kaip d a o pa adi- nimas LaV šis oikonimas už ašy as ku MoniŠkės (p. 16). oks pa adinimas už iksuo as i 1844 m. są aše (ku Maniszki). geLežnai (Giełazuny sp, Гiелажуны kn) – pa a dinės kilmės senas, 1658 m. sM 9 minimas kaimo pa adinimas. jis kilęs iš pa a dės geLežnas ( a miš- kai geLažnas, LPž i 646), ku i sa o uož u iš geLẼžius ( a miškai geLažius). oks pa adinimas, be jokių paki imų, išlikęs i ligi šiol. gLiniŠkės (Glinißki sp) – galud a io pa adinimas, iksuo as ik 1834 m. są aše. Paminė a, kad jame esąs ik ienas dūmas, . y. iena gy enan i šeimyna. okio pa adinimo nepas ebė a nei XVii–XViii, nei XiX a. me ikų knygose. galbū jis y a pa a dinės kilmės, a si adęs iš *gLinius a *gLinys (plg. pa a des GLINẼVIČIUS, GLINICKAS – LPž i 683) i neilgai egzis a ęs. jo nė a nei sg, nei La sž ii. iesa, sg kaimas gLiniszki už iksuo as iš augus a o pa apijos, be iš en a gu a bu o a si adęs nemajūnų pa apijoje koks a ei is. gÕjus (Гай spp) – galud a is, pas ebė as ik 1888 m. są aše. kaip ma y i iš pa- eik o usiško a i ikmens, ai skolin inis pa adinimas – sla izmas, kilęs iš bal a- usiško a lenkiško bend inio žodžio gaj ‘miškelis, gi ai ė’. jis už iksuo as La sž ii 88 i da išlikęs. jackeViČiaĨ (Jackiewicze sp, Яцкевиче kn) – kaimo pa adinimas andamas isuo- se nag inėjamuose są ašuose, išsky us 1888 m., a si adęs iš aki aizdžiai sla iškos kilmės pa a dės jackẼViČius (LPž i 781). Punios Me ikų ak uose oks kaimo pa adinimas iksuo as jau 1665 m. sM n . 226, be ėliau ( u bū XX a.) sulie- u in as į jackÓnys išlikęs ligi daba inių laikų ( iksuo as i La sž ii 100). 8 dzingiszki, kaip kaimo i pali a ko pa adinimas, nu ody as iš daukšių pa . kal a ijos pa ie o (sg 1881: 296). 9 Šis pa adinimas andamas ik XiX a. idu io nemajūnų pa apijos me ikų ak uose (1830–1870 m. laiko a piu), p z.: w Zascianku Dze wy (gM 1833), w Zascianku Dze wach (kM0 1835). ka ais en jis pa a o as i ki okia o ma: w zascianku Dze wa (kM0 1830). nag inė uose są ašuose kaimas ne adin- as nei Dze wy, nei Dze wa. 70 jonas PaLionis ac a Linguis ica Li huanica LXVI JÙndiLiŠkės (Jundziliški sp, Юондзилишки kn) – senas kaimo pa adinimas, iksuo as isuose nag inėjamuose XiX a. šal iniuose. jis minimas jau 1659 m. Punios kM n . 99 i ėlesniuose šios pa apijos me ikų ak uose. išlikęs ligi mūsų laikų, be a iamas jÙndeLiŠkės. be abejonės, jis kilęs iš pa a dės jÙndiLa (LPž i 854). jame dz ie oje d eikiausiai a si adęs dėl lenkiško a imo į akos (dzūkuose dėl a miškos a ies). Šiame kaime, an kai iojo Ve knės k an o, bu o i išga sėjęs us onės d a as (ž . oliau us onė), ku io medinis gy enamasis namas išlikęs ligi šiol. *kLebÕniŠkės (Плебанишки kn) – 1853 i 1854 m. są ašuose už iksuo as ien- kiemio pa adinimas. jo jau nė a 1888 m. są aše. Pa adinimas sla iškos kilmės, egzis a ęs, ma y , labai umpą laiką, nes jo nė a La sž ii. Čia pa eik as su jo p adžios K, nes P a gu a galėjo bū i lie u ių a ojama (P, ma y , a si ado dėl lenkų kalbos į akos, plg. le. pleban). ka VẼLiŠkės (Kарвелишки spp) – galud a io a das, už iksuo as ik 1888 m. są aše i kaip kaimo pa adinimas – La sž ii 125 iš jiezno apylinkės. anks es- niuose, XVii–XViii i XiX a. pi mosios pusės šal iniuose nepas ebė as. jo kil- mė, kaip i daugumos ki ų, aip pa pa a dinė – iš KARVẼLIS (LPž i 396). daba okio pa adinimo kaimas p iklauso jiezno pa apijai. Ma inÓnys (Ma ynione sp, Мартынанце kn) – seno kaimo pa adinimas, kilęs iš k ikš a a dinės pa a dės MÁ inas (LPž i 167). Šis pa adinimas iksuo as 1675 m. sM n . 561 i andamas bemaž isuose nag inėjamuose są ašuose, iš- sky us (gal ašy ojo nepas ebė ą?) 1888 m. są ašą. jis y a i La sž ii 173. Ma iẼŠionys (Ma yaßance sp, Матешанце // Матешанцы kn) – aip pa seno i aip pa k ikš a a dinės pa a dės kilmės kaimo pa adinimas. galimas daik as, šis pa adinimas a si adęs iš *Ma iẼŠionis < *Ma iẼŠius (plg. le. Maciej „Mo iejus“. Punios kM n . 3 jis minimas jau 1659 m. i labai dažnas nag inėjamuose XiX a. šal iniuose. kaip žinoma, iš šio kaimo y a kilęs žymus mūsų kalbininkas jonas kazlauskas (1930–1970)10 . MÌŠiŠkės (Misiszki, Misziszki sp; Миcишки kn) – galud a is i kaimas, a si adęs XViii a. an oje pusėje. 1767 m. asa io 6 d. Punios seniūnijos in en o iuje oks pa adinimas da ne igū uoja11. ačiau 1782 m. gegužės 11 d. Punios pa- apijos kM ak e n . 450 jau minima s epo Paukščio (P aszynski) i ka e inos (Ca ha inae) iš Mišiškių (de Misiszki) duk ė ie a12. Mišiškės minimos aip pa 1783, 1784 m. i ėlesniuose k ikš o me ikų ak uose. 10 Plačiau ž . Palionis 2001: 77. 11 in en o iaus o iginalas y a Lie u os Mokslų akademijos V uble skių biblio ekos ank aščių sky iuje, 136–75. 12 k ikš o me ikų knyga, išlikusi Punios bažnyčios a chy e. nemajūnų pa apijos oikonimai i jų kai a XiX a. 71s aipsniai / a icles Mišiškių kaimą suda o d i dalys, a ski os Vėžióngi ės miško: y inė – kai- ėje miško pusėje (ž elgian iš šiau ės) i aka inė – dešinėje, p ie nemuno dešiniojo k an o. Pas a oji XiX a. bu o d ejopai adinama: šio amžiaus idu y- je dže VaĨs, o pabaigoje – zÕs inkoMis13. nep iklausomos Lie u os lai- kais ie oj šio nelie u iško kaimo žmonių kalbai būdingo pa adinimo bu o a ojamas i o icialusis MiŠiŠkių an ųjų ( aš e žymė as omėnišku skai- meniu ii) pa adinimas14 . MiŠiŠkių pa adinimą galima kildin i iš MiŠkiŠkių15 i aiškin i pi mosios [k] išk i imą kaip disimiliacijos ezul a ą, juoba, kad as d idalis kaimas susikū ė iški s uose Vėžiongi ės miško plo uose. daba jis baigia išnyk i, o ad. zos- inkose, iš ku ių kilęs i šio s aipsnio au o ius, jau nebeliko nuola inių gy en ojų i jos, bebaigiančios užžel i mišku, p iski os p ie aip pa labai su- nykusio PeLŠiŠkių kaimo (ž . oliau). MÒibeLės (Мойбалы kn, Молбиело spp) – ai pa adinimas, už iksuo as 1852 m. są aše kaip iensėdžio (односеле) a das, 1888 m. są aše kaip galud a io (застънок), o XX a. kaip kaimo (La sž ii 189). Šio pa adinimo kilmė neaiš- ki, eikiausiai nelie u iška. jo nė a už ašy a sg. MLiŠkės (Mulißki sp, Мулишки kn) – kaip i Moibelių, 1834 i 1852 m. iksuo as kaip iensėdžio, 1888 m. kaip galud a io, o ėliau – kaip kaimo pa- adinimas (La sž ii 191). nė a abejonės, kad jis y a p a a dinės kilmės, su- da y as iš MuLỸs a MÙLius (ž . LPž ii 280). Ši aip pa adin as kaimas da neišnykęs. na ÃVai (Навары spp) – kaimo, bu usio už nemajūnų pa apijos ibų, be į auk o į šios pa apijos 1888 m. są ašą, pa adinimas. jo usiškas pa adinimas są aše klaidingai dėl me a ezės už ašy as. uome jis u ėjo p iklausy i balbie- iškio pa apijai. jo kilmė eikiausiai y a pa a dinė: iš p a a dinės na ÃVas (LPž ii 295). *naujaku iai (Новосiолки spp) – galud a io pa adinimas, ne iksuo as anks es- niuose są ašuose, nežinomas iš ėlesnių šal inių (jo nė a i La sž ii). neČinai (Nieczuny sp, Neчуны kn) – ai ienas iš seniausių kaimo pa adinimų, į ašy as da 1658 m. Punios sM ak e n . 19. sp endžian iš me ikuose pas e- bimo jo a ojimo dažnumo, jau XVii a. jis u ėjo bū i didokas. 1834 m. są aše 13 Pa adinimas zÕs inkos kilęs iš lenkų Zaścianki ‘ ie a už sienos’ (kaip am ik o e i o inio iene o zaścianek lie u iškas a i ikmuo mano a ojamas galùd a is). 14 oks jis iksuo as i 1921 m. lenkiškame žemėlapyje (P ienų lapo 023): Misiszki ii. Plačiau ž . Pa- lionis 2010: 41–45. 15 oikonimas MiŠkiŠkiai už iksuo as 1685 i 1688 m. Molė ų pa apijos me ikuose, ž . ga liauskas 2004: 163. 72 jonas PaLionis ac a Linguis ica Li huanica LXVI nu ody i 8 dūmai (sodybos). jo kilmė pa a dinė – iš neČinas (LPž ii 313). išlikęs ne isai mažas i daba . oks oikonimas y a bu ęs i Mažojoje Lie u oje (del u ienė 2006: 170). neMajnai ž . neManinai. neManinai (Niemaniuny sp, Nемонюны kn) – ai nag inėjamos pa apijos bažny kaimio i d a o g e iminis pa adinimas, a si adęs ie oj XVii–XViii a. me ikų ak uose plačiau a o o i ligi mūsų laikų kaimiečių a ojamo pa adi- nimo neMajnai. Į a iama, kad o ma neManinai galėjo bū i suda y a kažku iam me ikų ašy ojui neMajūnus susiejus su ie inių lenkiškai kal- bėjusių šlėk ų a o u upės pa adinimu nieMan (plačiau ž . Palionis 2010). 1834 m. są aše minimas neManiūnų d a o šeimininkas J. W. Romuald Dan- kiewicz, 42 me ų. Pabe žiai (Побержи kn) – iensėdis, į ašy as ik 1852 m. są aše, nepas ebė as ki uose XiX a. šal iniuose. odėl jis eikiausiai egzis a o neilgą laiką. Pa adini- mo kilmė aiškiai pa a dinė – iš PabÉ žis (LPž ii 358). PadVa ÌŠkės (Подворишки kn) – senas pa a dinės kilmės kaimo a das (iš pa- a dės PadVa ÌŠkis), minimas jau 1658 m. sM n . 16. kažkodėl jo nė a 1834 m. są aše (gal ada nep iklausė nemajūnų pa apijai?), ačiau igū uoja 1888 m. są aše. Pana ÌŠkės (Pona yßki sp, Панартышки kn) – iensėdžio a das, iksuo as 1828 m. san uokos ak e (z Pana yszek), 1834 i 1852 m. są ašuose, ėliau apęs i kaimo pa adinimu (La sž ii 224). Ma y , ai nelabai senas pa adinimas, nes Punios pa apijos XVii–XViii a. me ikuose nepas ebė as. jo kilmė eikiausiai pa a dinė (plg. PÃno a, PÃno as, LPž ii 390). PaneMÙnė (Poniemunie sp, Понемуне kn) – d a o, pali a ko i kaimo pa adi- nimas, andamas isuose nag inėjamuose są ašuose. jo kilmė aiški, susijusi su neMunu. okio pa adinimo kaimas egzis uoja i daba . PaVe kniaĨ (Powiechnia sp, Поверхнiе kn) – galud a io, pali a ko, o ėliau i kaimo pa adinimas, sa o kilme susijęs su Veknės upe. jis u i seną is o iją: Punios me ikuose pas ebė as 1670 m. i išlikęs ligi mūsų laikų. andamas 1834 i 1852 m. są ašuose. iš sulenkin os o mos galė ų bū i a s a y as i pa adinimas PaVe knė, ačiau u in gal oje lie u ių kalbai nebūdingą okią da ybą (su nepaki usia galūne) i daba inę o mą bei anuome inius ansli e acijos į ai a- imus, au en iška laiky ina daugiskai inė y iškosios giminės o ma ( okia ji už iksuo a i La sž ii 235). PeLŠiŠkės (Pieleszyszki sp, Пелешишки kn) – ai p ie pa pie inės dalies nema- jūnų bažny kaimio nedidelio miškelio a ski a šlėk ų gy en ie ė, aip pa u in i seną is o iją. jos pa adinimas neaiškios kilmės. sp endžian iš ne e ų nemajūnų pa apijoje ie o a džių su o man u -iškės, kilusių iš pa a džių, galima spė i, kad nemajūnų pa apijos oikonimai i jų kai a XiX a. 79s aipsniai / a icles LaV – Lie u os apgy en os ie os. kaunas, 1925. LPž i–ii – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Lsł iV – Słownik języka polskiego p zez Samuela Bogumiła Linde 4. Lwów, 1860. LVž i – bilkis Laimu is, Maciejauskienė Vi alija, azmukai ė Ma ija. Lie u os ie o a džių žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Maciejauskienė Vi alija 2009: Oikonimai Lankeliškių pa apijos XVII amžiaus baž- ny inėje knygoje. – A chi um Li huanicum 11, 159–188. Mo awski s anisław 1858: od Me ecza do kowna. – Teka Wileńska 6, 77. Palionis jonas 2001: P o . jono kazlausko gim inės apylinkių ie o a džiai XVii a. me ikuose. – Bal is ica 36(1), 77–80. Palionis jonas 2003: XVII a. an osios pusės Punios pa apijos asmen a džiai i ie o a - džiai. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Palionis jonas 2008: XVII a. pabaigos–XVIII a. pi mosios pusės Punios pa apijos as- men a džiai i ie o a džiai. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidyba. Palionis jonas 2010: Mišiškių kaimas. – Daina a 2(20), 41–45. sa a ewicz jan 1956: Li ewskie nazwy miejscowe na -iszki. – Onomas ica 2, 15–63. sg – Słownik geog a iczny K ólews wa Polskiego i innych k ajów słowiańskich. Wa szawa: nakł. ilipa sulimie skiego i Władysława Walewskiego, 1880–1914. oikonyms o he nemajūnai Pa ish and hei change in he 19 h cen u y suMMa y based on he bap ism, ma iage and dea h eco d books s o ed in he Li huanian s a e a chi es and he lis s o pa ishione s going o con ession da ing back o 1834, 1844–1847, 1852–1857 and 1888 which a e kep a nemajūnai chu ch a chi es, he a icle analyses he 19 h cen u y oikonymy o nemajūnai Pa ish. in he analysis o he 19 h cen u y names o se - lemen s, he au ho mos ly elied on he lis s o pa ishione s going o con ession as hey p o ide he names o se lemen s in he nomina i e case ( he eco d books usually indica e hei geni i e case). Wha is mo e, he a o e-men ioned lis s do no only include he names, su names, places o esidence o he people going o con ession bu also he ype o a esiden- ial a ea ( illage, small own, single-homes ead u al se lemen , e c.), and he lis o 1834 also speci ies he numbe o homes eads in a se lemen . he e o e, he said lis s a e highly in- o ma i e in bo h linguis ic and his o ical e ms. 80 jonas PaLionis ac a Linguis ica Li huanica LXVI he analysis o he o igin o 51 oikonyms o nemajūnai Pa ish eco ded in he 19 h cen- u y w i en sou ces leads o a conclusion ha he majo i y o he names o se lemen s om his pa ish can be aced o he onyms de i ing om pe sonal names (a ound 30); he numbe o de i a i es which can be aced o physiog aphic e ms is sligh ly lowe (a ound 13), while o he s cons i u e he place names o obscu e o non-Li huanian o igin. in e ms o mo phemic s uc u e, he oikonyms wi h he su ix -iškės de i ing om pe - sonal names p e ailed in nemajūnai Pa ish in he 19 h cen u y. in o al, 14 names o se le- men s wi h his su ix we e ound in he sou ces unde analysis. he eco ded numbe o he names o se lemen s wi h he su ixes -ūnai, -onys, -ėnai de i ing om pe sonal names is lowe : -ūnai – 4 cases, *-onys – 3 cases and -ėnai – 2 cases. by hei mo phemic s uc u e, he oikonyms de i ing om appella i es can be di ided o p ima y and compound. Į eik a 2011 m. gegužės 5 d. jonas PaLionis Vilniaus uni e si e as Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Lie u a