Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos

156 ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Los di ecciones de in es igaciones cien í icas: a ealinas lenguas bal as in es igaciones, geoling is ica, dialec ología. Sudinas Occiden ales AukŠ aiČių ŠiauLiŠkių Šnek os: geoLingVis inis asPek as y su in e P e acijos1 ano ación a ículo p esen a se geoling is inis es udio pa a mės de á ea šnek ų (jona õs y sus apylinkių) de los sudinas occiden ales aukš aičių šiauliškių. in es igadoji ma e ial Zigmo Zinke ičiaus y alekso gi denio a mių clasi icaciones aka ų aukš aičiai he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions šiauliškiai, kazimie o jauniaus e an ano salio aukš aičiai idu iečiai, an ano ba anausko y iečiai pi mieji. Menė ų plo as sug e inación mane a de ca og a ía compu acional esb iskino in e pinę aka os alš aičių šiauliškių padė į espec o de ecinosinos pa a mių. Las del su es as pa a més šnek os se dis inguen po lo que en odas las clasi icaciones a sidu a en el mismo pe i e io y con ac a con es os luga es esla os lenguas, po lo que pueden se in e p e adas como pe i e icas. anno a ion he a icle p esen s a geolinguis ic s udy o he Sou he n a ea (wi h Jona a and i s en i ons) o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian. The s udied ma e ial is he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai om he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis, he 1 po p opues a a ículo emá y alioso apun e since amen e g aciasjuju p o . d . danguolei Mikulėnienei. esMiniai palab as: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, lie u ių a mių klasi ikacija, geoling is ika, ling is inis žemėlapis, jona a, pe i e inės šnek os. keyWo ds: Wes e n aukš ai ian o Šiauliai, classi ica ion o Li huanian dialec s, geolinguis ics, linguis ic map, jona a, pe iphe al subdialec s. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 157s aipsniai a icles / Middle auk š ai ian om kazimie as jaunius and an anas salys classi ica ion as well as an anas ba anauskas i s eas e n. el compa ison o he men ioned a eas applying a me hod o compu e ca og aphy ons a ed he in e media e si ua ion o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai wi h ega d o neighbou ing subdialec s. jona a and i s en i ons a e dis inguished by he ac ha in all clas- demsi ica ions hey a e on he edge o he a ea and ha e con ac s wi h he sla languages o his a ea; hey can be conside ed o be pe iphe al. El mé odo geoling is ís ico beįsigalin is Lie u os dialek ologijoje pe mi e mi a de o a mane a a kalbininkų da bus, di e en es pe íodos de clasi icaciones de las lenguas li ias, compa a y desc ibi con di e sos aspec os los da os de las lenguas ecopiladas en el mismo o di e en e momen o (Mikulėnienė, s a ecka 2009: 141163; Mikulėnienė, umpa 2008: 128146; 2009: 98; 2011: 1323; 2011a). El obje o de es e a ículo has a aho a poco es udiadas jona õs y sus a iunquias šnek os, las cuales li uáneos a mių clasi icaciones asignadas a la misma su ina aka os aukš aičių šiauliškių po ción (ž . 1 igu a.). 1 PaV. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os2 2 núme osė os indicadas zonas son y Lie u ių kalbos a laso ( oliau Lka) pun os (ž . Lka i obje i o del a ículo mos a es a pa a més, 21–30). 158 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII especialmen e la pa e su de ella, e olución á a és del mé odo geoling is ís ico3. aP a iaMasis PLOT sob e el habla de la zona šnek as, si uadas al es e desde la línea baisógalado nu àkėdái niaijona à, se menciona b e emen e en muchos abajos de dialek ólogos (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinke ičius 1966: 15; 2002 [1969]: 205: 377; 2006: 86; Mo kūnas 1993: 7; kazlauskai ė y k . 2007: 85). en la ac ual clasi icación de a menes li uanos jona y aičiams šiauliškiams (gi denis, Zinke ičius 1966: 139147). Es as i jos apylinkės p iski os didesniam e i o iniam kalbiniam iene ui – aka ų aukš- edilinkés pe enecen aka os alš aičiams, po que nosiniai ocías ą, ę y d iga siai an, am, en, em man enikomi saludiki. de los occiden ales alz aicias kauniškių šiauliškiai di ie en en es as ca ac e ís icas: 1) a aukia ki į de galūnės; 2) ab e ia neki čiuo os la guosius balsius y ala ga ki čiuo os umpuosius balsius; 3) umpina neki čiuo as galūnes (Zinke ičius 2006: 203205; Lk ch 6063; kazlauskai ė y k . 2007: 25 28)4. además, šnek os aún di e encia en que con ac a con es os luga es esla os lenguas. La á ea de los šiauliškios de los al os occiden ales, a la que se incluye žagã ės, jõniškio, k uopi, Šakýnos, s upu , Šiauli, Áukš elkės, Pakaps, Šaũko o, Šlu os, be ýgalos, baisógalos, do nu õs, kėdáinių, Š os, jona õs apylinkės, o ma una longi ud, nepla ų y sólo más abajo el Šiaulis sus. del oes e de la pa e occiden al de los aukš aičiai šiauliškiai limi a con los žemaičiai, y del eas e n con eas e n aukš aičiai pane ėžiškiai y ši in iškiai. Pie iniai šiauliškiai įsi e pia a p aka ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių (ž . Lka i, žemėl. n . 1; www. a mes.l ). 3 el comienzo de geoling is ís icos en el mundo elacionado con los es udios del dialec ólogo gokiečių geo go Wenke io, y en Li uania con kazimie o būgos, an ano salio abajos (Lke 3233; salys 1985: 7376; Mo kūnas 1977: 78; 1980: 4152). En luga de an e io men e usados concep os de la geog a ía del lenguaje, įsigali geoling is ika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, s a ecka 2009: 40–42; www. a mes.l ). ki o i ebekin a pa i me odika, be adicinių užda inių išsikeldama is naujus (kalėdienė 2011; aliūkai ė 2011: 257–259). 4 Plg. imos bakšienės, as os Leskauskai ės, dai os Vaišnienės 2011 m. p ojek ui Šiuolaikiniai geolin- linguis icina geog a ía aho a cada ez más g is icas in es igaciones Li uania: op imización de edes de pun os y in e ac i ioji a minės in o macijos dislaida (n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) cons i uída aka ų aukš aičių šiauliškių ski iamųjų a minių ypa ybių anke ą (www. a mes.l ). 5 a kazlauskai ė, basándose en o os kalbininkų abajos, a las de Li u ias, mapa de la enciclopedia de Li u ias y ex as de aka ų aukš aičių šiauliškių, menė am plo ui a ibuye más localidades, é. mapaėlapį (kazlauskai ė i k . 2007: 24). así en él en a adicionalmen e, i. e. según Lka i (žemėl. n . 1), su eños žemaičiams a niškiams asigna džiukai (132 pun os), aka ų aukš aičiams kauniškiams g kalnis (399), a iógala (400), Leñčiai (401) y daugėlškiai (439), eas e n aukš aičiams paneškižiams su ėliškis (335). En e au o és indicada aka os alš aičių šiauliškių plo o noa enka de seno le a ibuída gegužnė y iMo (499) i Pociūnliai (265). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 159s aipsniai a icles En es e a ículo compa a los ac uales aka os aukš aičiai šiauliškiai con kazimie o jauniaus y an ano salio ski s ymo aukš aičiais idu iečiais y an ano ba anausko ski s ymo y iečiais pi maisiais. aPžVaLga Es os šnek om des inados de obambula es ob as casi no hay. P imamasis sob e es e acen o habla la esc ibió Vik o as Po žezinskis (Поржезинский 1896: 128), ap a ęs y ų lie u ių a mės šnek ų, įėjusių į o me o kaũno gube nijos Šiauli, kaũno y Pãne ėžio išla an, am, en, emikymas, p z.: žã āsis (su), ãesiu (plg. a mēs pie ios lie u ių pie ās, aesiu), aka, žazias (Поржезинский 1896: 8, 12); p íbalsis l aquí y apsk i is, one iką. jo paminė a kaũno apsk ičiai p iklausiusi žemių i jų aplinki- nių kaimų šnek a, ačiau a ski ai neap a a. iš šiai šnek ai, kaip i a imoms Šiauli apsk i ies šnek oms, būdingų ypa ybių minė inos: nosinių balsių ą, ę i d iga sių en oda eas e n Li huanian a mėje se dice kie ai, ej.: łasu ‘lesu, ładas (plg. midu io lie u ių a mėje lesù, lẽdas), łang as, paniała (Поржезинский 1896: 24). kul õs šnek os ( učinų aldea, uusio ace ca de dos kilóme os desde kul õs, lenguaje pag indu) desc ipą cons i ué ju gis ge ulis (ge ullis 1930: 4851). basándose ba anausku es a šnek á él a ibuyó o ieños p immiosos me idieños y discué su ki čiación, balyno y p iebalsyno peculia idades. cuán a is a de la oz son co as, semilongas y la gas. Semillongos, su opinión, pueden se los co os ki čiuo i i, u y miš iųjų d iga sių i, u + , l, m, n p ime os dėmenys, ej.: b.βa ‘bu o, p a. ‘púp apul i, mú.m ‘mum. umpasis oz e al p incipio de la palab a, i agalis o i ap adis e, enanuan e Mix iųjų d iga sių pi muoju dėmeniu, ansciamas a, ej.: a·s ‘ežys, pɔukšis ‘paukš elis, ‘ge i. a mée ab e ian con aški iniai, poki iniai y galūnių los oces la gos, ienbalsinami d ibalsiai ie, uo, ej.: g ui ‘g ūdelį, nù ue ‘nu ūpė, bał adɔne ‘bal aduony ė, e õ ‘ ie oje. educidos los p ime os d ibalsios (i)ai, ei, au dėmenys, ej.: α ka ‘ aiko, akuɛi ‘akulio iai, pukšɔis ‘paukš elis. o a ez a liegan los oces que es án al inal de la palab a, ej.: dugnὶ ‘dugne6, maιs ‘mamy ės (ge ullis 1930: 4950). incluso se indican cinco p iegaidés: umpinė (Ku z on), s um inė (S oß on), ęs inė (Dehn on), idu inė (Mi el on) y ki s inė (geschni enem Dehn on). Las dos úl imas abo danos más ampliamen e (ge ullis 1930: 4849). izbalsyno peculia idades mencionos: l kie inación, ej.: .eła ‘didelę, gał· u me ‘galė ume; j cai imas neskiemeniniu i (žymima ), ej., in α . (ge ullis 1930: 51). 6 Plg.: 7. auslau : a) sch i li . be on es -è > -ι: dugnè > dugnὶ, die è > diβὶ (ge ullis 1930: 50). 160 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII Todas es as ca ac e ís icas se ilus an po cinco amposas ex os ansc i os (ge ullis 1930: 5253)7, añadida su ansc i a ab aomo kul iečio e s a giesmė go sey gelobe und gebenedeie o Paga bin s buki i paczes awo as (ge ullis 1930: 53). Pak aš ines al oš aičių idu iečių kul õs, Vẽp ių, su liškio, baisógalos á eas, en las cuales edukuojmi galūniniai d ibalsiai ai, au, ambién menėjo salys, pe o más amplamen e es os luga es de idiomas neap a ė: 68 (1935; 1992: 30). Occiden ales al os aičius šiauliškių šnek as sob e Š ą y jõna ą, como eniendocias pe i e icas šnek om ca ac e í icingos b uožų, i. e. s ip ią są eiką con sla ų lenguas, señaló kazys Mo kūnas, pe o más ex ensamen e sus neap a ė (1993: 7). sob e pninkų y sus apilinkies lengua ki čiación, balsyną y p iebalsyną, algunas peculia idades de la mo ología esc ibió boni acas s undžia (1980: 98100; 1988: 111114). Ši šnek a se di idió en dos pašnek es, besis i iancias po ca ac e ís icas one icas (el a liepimien os de la palab a galo a, galūninių a, e (< -*án, -*én) y ą, ę a i ikmenimis). Vienone pašnek ėje, a la que asigna dagiliónių, Va ekių, aukš ãkaimio, pninkų, kunigškių, saleniñkų kaimai, galūninis a e ciamas u ipo balsiu, señalimu ʋ, ej.: sa ʋ, dūnk s, a luga galinių a, e (< -*án, -*én) y ą, ę a iami u, i, žymimi ʋ, ι, ej.: k ka , šiin šilkinė, gi i n ʋi. an ojoje pašnek ėje, a la que en a en Vãnagiškio, Padaig, keižoni8 kaimai, neki čiuo as galūninis a a iamas sin u a spal io, pe o ambién educido, ej.: ž, sъs, á ъs (i á ыs), a luga galūninių a, e (< -*án, -*én) y ą, ę. a iami a, e, ej.: a g, aka ‘ anką kamieno d iga siai an, en i nosiniai ą, ę man ene odo plo e (s undžia 1980: 98; 1988: 112). o as peculia idades, s undžios eigim, comunes a oda pninkų šnek a. ocías ė, a illas a la on e a con eas e n al š aičiais ši in iškiais diibalsinami, ej.: nepadije ‘nepadėjo, u em ‘ o ėm, diibalsis uo se aduce uɔ o ɔ, ej., dudə (i ddə). educido i agalis y neki čiuo as d iblasis ai, p z., k úmы. ki is, excep o aquellos a los que la lengua li uana es la segunda, a abázase de umpos galūnės en an espasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį o d ibalsį ie, uo (s undžia 1980: 99100). s undžios pas ebėjimu (1980: 99), de esos locales de pe sonas, a quienes li u ias lengua es ma oji, al habla de balsios y d ibalsios p iegaidės di e encia, pe o debilpnai. de las peculia idades mo ología menė inas del ad e bio p esen e iempo de la p ime a pe sona o mas con , d, ej.: áudiau ‘audžiau, s a iaũ ‘s ačiau, i e a i ie eiksmawodžiai, ej.: apa dinėja ‘apa ia; p ielinksnis iž ‘iš, ej.: iž y o (s undžia 1980: 100). algunas cuales jona õs šnek os ki čiación y balyno, p iebalsyno peculia idades, su gidas po los con ac os con lenguas esla as, discuė ū a kazlauskai ė (2008: 600609). au o é es imonio, en es a šnek oje nes ip iai d ibalsinami ki čiuo i ė, o, например.: s u ié 7 ales mismos ex osy p esen adas odas once ba anausko dis ingui os a minos. 8 s undžia (1980: 98) indica keižioni el nomb e del pueblo y innašoja explica que los nomb es de los pueblos su p opo cionan ales, kokie ue on записать из местных жителей. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 161s aipsniai / a icles ‘s o ė i, žmuónis ‘žmonės; unbalsinami díbalsia ie, uo, ej.: diẽnas ‘dienos, α duód α p ‘pa duoda. En misš i amilias augę a ia así: jåunesn.m ‘jaunesniems, a až. ‘a ažiuo i. de mažens mokan ys kelias leng as es os luga es los habi an es ne a oja de algunos minkš ųjų p iebalsių. Po nesuminkš ėjusių p iebalsių pakin a p edeakiniai ocais, ej.: p.s ‘sɛ ɛsɛpussese ės, ž.mes ‘zemės, g .čɛ ‘g yčia. edukuoPaskelb a es os šnek ų ex os de, insc iby ų de pied a y ak (L ii 238239, 246248; kazlauskai ė 2005: 6667): jami neki čiuo ų galūnių balsiai, iš umposios galūnės ki is a i aukiamas ne ik į p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo, be i į d iga sinį skiemenį. Links ama išlygin i ki čio ie ą žodžio pa adigmoje. ˈ · ʋs ei pà( ) u ·jʋ p e. k is; b. a lab ы . su.ku akmeniai (L ii ˈ 239), u ·dawọm sẹkl·če↑ ad.nam ˈ ˈ ˈ ˈ α // gi .namыs n.mыs↑ akmeniai (kazlauskai ė 2005: 66), i a.ks e . · l i pa kõɔũ.ks ыikα . akai (L ii 247); eninų (Pano e i ˈ pa apijos) (Ma ke ičienė 2001: 169170): ˈ α a dina · i α α da a lá·is i mu e is; bda a ga ine (Ma ke ičienė 2001: 169), l a b α bda a geg.žes minesi ažul.u abal. // k αk abali; inʋs α ik.nʋs (Ma ke ičienė 2001: 170); pninkų, Ma kù iškių i gaižnų9 (kazlauskai ė i k . 2007: 8793, 9597; Lk 223): a en ʋ s i .kis gi ·nʋ upninkai (kazlauskai ė y k . 2007: 90), lauskai ė y k . mã·ma bú·da a kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p α / dà pi ã·ga .kæp α Ma ku iškiai ( kaz- / 2007: 91), · a ·s ježe a: judʋs j·že ʋs, ·psk i ʋs i bá·l ʋs Ma ku iškiai (Lk 223), e g·de g·de liguóninẹ gul·je / ·kι s u ʋ kuóje i l.[ka] gaižūnai (kazlauskai ė i k . 2007: 96); jaugelškių (kazlauskai ė 2005: 68–69): p α sku da↑ uóke šun·be buå pad. ιs (kazlauskai ė 2005: 69); žemių10, Pasódos, ba galos11 y gegužnės (Lk 221222, 224225): uk ˈ s ugus ·s i ·kšč us žeimiai (Lk ˈ 221), anʋ anʋ jisa, ž ˈ · i pi ·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lk 22 pàc šená·uja sẽ·nis: k·k a s eika à, ó·ks šenã· imas ba ėgala (Lk 221), lakš igela ˈ laba g ažæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lk 225). Los ex ac os p esen ados ˈ mani ies amen e e lejan abo dadasas peculia idades del á ea de šnek os en cues ión. Šnek ų aP a iMas iejoje jauniaus y salio a mių klasi ikacijoje (salys 1933: geoLingVis iniu Požiū iu 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140) los ac uales šiauliškius o man pa e aukš aičių aka iečių ziemiečių y aukš aičių idu iečių (ž . ig. 2). 9 Laikomasi o icialiosios, Lka i 26 indicadas o mas. 10 insc i a žemis. 11 insc i a Be gala. 162 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII 2 PaV. kazimie o jo eniaus y an ano salio a mių clasi icación aukš aičiai idu iečiai d iga sius am, an, em, en i nosinius balsius ą, ę išlaikė sano, como y aka iečiai, ačiau kie ojo l p ieš ė a imu a imi y iečiams (salys 1946: 53; 1992: 109). de dado mapa se e que salio aukš aičiai idu iečiai a si suskilę en dos aco os: šiau inį (zemiau Šiauli es e aco o comple amen e nu ūks a) y ies Legečias p esagiando el su 12. Es as á eas di ie en no solo po peculia idades lingüís icas. yški i gam inė es os pa es lími e: [...] desde Šiauli has a pa bé žės y Šùš ės san akio d iekiasi la gas pelkių y a amen e habi ados bosques uožas (salys 1992: 111). de hecho en es os luga es gausu pelkių, 12 de salio aukš aičių idu iečių plo o desc ip o (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) y añė o lie u ių a mių mapėlapio e , que es os aukš aičių plo o un poco más abajo Šiauli susiau ėja, pe o comple amen e nenu ūks a. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 163s aipsniai a icles du pynų ( ėkỹ os, sùlinkių du pynai, ý u ėnų y Šlu os y eliai) y didelių miškų masi ų (Mažuõlių, Liaudškių i žpelkių) (ž . Lk 40, 41, 56, 57). ininkų) y aka inių dzūkų. Į an ąjį aukš aičių idu iečių plo ą (pie inį) p adedan Legečias įeina baisóga- la, g ažškiai, Šlapãbe žė, kėdáinių, jona õs, kaũno, kaišiado i i P enų apylin- kės. Šioje a mių klasi ikacijoje aukš aičiai idu iečiai a sidu ia a p aukš aičių a- ka iečių (žiemiečių, eliuoniečių i pie iečių), aukš aičių y iečių (pan ininkų, pun- del ac ual desglose occiden ales alš aičiai šiauliškiai y del iejo desglose alš aičiai idu iečiai geog á icamen e exisės o muy simila es, pe o exis a y di e encias (ž . ig. 3). de es e mapa se puede e que: 1) salio aukš aičiai idu iečiai en ó en la pa e o ien al de ac uales šiauliškių; 2) la me idional pa e al š aičių idu iečių comp endió no sólo ac uales aka ų aukš aičių šiauliškių, sino y nemažą aka ų aukš aičių kauniškių, no smallę g e imų pie ų aukš aičių plo as pa e. 3 PaV. aukš aičiai idu iečiai en la ac ual clasi icación de a mių nojo sci s imo aukš aičių idu iečių 164 ac a Linguis ica Li huanica LXVII g i na eck ienė elen a, senkus juozas 1968: Lau a ge žo ai ė nue o eikalas sob e nues os a mes. – 4 PaV. Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai an ano ba anausko a mių klasi ikacijoje13 Pa eik asis žemėlapis odo, kad daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių i se- plo as y inė iba su ampa. sin eso, y inė iejo ski s ymo aukš aičių idu iečių iba casi coincide con kamieno ki čiuo ų ą, ę (ž . Lka ii, žemėl. n . 44) y kamieno i agalių am, an (ž . Lka ii, žemėl. n . 69) iso onomis. desde es os iso onos en ey us nosiniai ą, ę y d iga sių los p ime os dėmenes comienzan a es eu i se (ž . 2 igu a.). Vaka inė aukš aičių idu iečių iba casi coincide con l an es e y especialmen e ė (ž . Lka ii, žemėl. n . 15, 28) iso onomis, desde los cuales odo en ey us (así y casi aukš aičių idu iečių plo e) l se supone kie ai (ž . ig. 2). Es os de dos clasi icaciones sug e ini- 13 sud. Lau a ge žo ai ė (2011). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 171s aipsniai a icles gi denis aleks as, Zin ke ičius Zigma s 1966: ace ca de las clasi icaciones de a menes de la lengua Li uania. / Kalbo y a 14, 139147. Li e a u a y a e 25, 6. g i na eck is V ladas 1968: zymus eikalas sob e a mes de la lengua Li u ias. T ibunal 113, 2. jankauskas Vidman as 2000: Jona os s . Jokūbo iglesia y pa apía. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos edi o ial y imp us u ė. ka lėdienė L aima 2011: geoling is ikas adimosi sąlygos Lie u oje. In e nacionales con e encias cien í icas Socioling is inė dialek ologija: bal ų a mių y imai p anešimų ezės 2011 m. oc ub e 2122 d. Vilniaus uni e si e o kauno acul ado humani a io ka ed a de Li u ias ilologías, Li u ias Ins i u o de lengua depa amen os de his o ia y dialec ología. acceso: h p://www. a mes.l /images de In e ne /Veikla/Laima%20kaLediene.pd . ka aliūnas sim as, sa baliausk as alg i da s 1967: capi alinis lie u ių dialek ologijos eikalas. Pe galė 6, 154156. ka aliūnienė egina 1999: Jona a Lie a os k aš as. Vilnius: es es ellasu és. ka aś ha lina, u kowsk a k ys yna y k . 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, si uación socjolingwis yczna, cechy lingükowe, eks y. Wa szawaWilno: eLiPsa. kazlauskai ė ū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų ex ai y comen a ios. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o edi o ial. ka zlauskai ė ū a y k . 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. ka zlauskai ė ū a 2008: jona os šnek os ca ac e ís icas one icas. P oblemas de his o ia de la lengua y dialec ología 2, 600609. kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. k iklys b onius 1965: Mūsų Lie u a 2. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedi- su edi o ial. Le Viii Lie u ių enciklopedija 8. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, Lk 1956 . kelių Lie u os a las, y . ed. Mindaugas bal ušai is. Vilnius: b iedis, 2010. LKA iii A las del idioma Li uanio 1. Leksika; 2. Foné ica, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Cánslas, 19771982. Lke Lie u ių kalbos enciklopedija, pa engė kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación, 1999. Lk Li u ias de la lengua a mės. Ch es oma ija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Min is, 1970. 172 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lk ch – b ace i č i ū ė i m a, i anaus k i e n ė a u d a, Leska u s k a i ė a s a, umpa edmundas. de las lenguas Lie u ių ch es oma ija. Vilnius: Edi o ial del Ins i u o de la Lengua Li uania, 2004. L ii u bana ičiū ė-Ma ke ičienė žane a, g ina eckis Vladas. Di menes Li uanos 2. Vilnius: Vilniaus Uni e sidad pedagógico, 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapy a džių są adas (kompak inė plokš elė). Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. Ma ke ičienė žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e- o leidykla. Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. – Ac a Linguis ica Li huanica (a iduado a la p ensa). Mikulėnienė danguolė, s a ecka anna, sud., 2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal os lengua de a las. P ospek as = A las o he Bal ic languages: A P ospec . īga: La ijas uni e sidades La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi kulėnien ė d anguolė, u mpa edmu ndas 2008: nue o ž ilgsnis į kazimie o jauniaus a mių klasi ikaciju. P oblemas de his o ia de la lengua y dialec ología 2, 128146. Mo kūnas ka zys 1977: Į adas. A las del idioma Li uano 1. Leksika. Vilnius: Mokslas, Mo kūnas kazys 1980: Pažin is con lenguas li uanas a mėmis. Vilnius: 7–18. Mokslas. Mo kūnas kazys 1993: po el concep o de pe i e ina a mės. Lie u ių kalbo y os klausimai i ege janusz 2006: Polszczyzna gwa owa na Li wie. Słownic wo polszczyzny 30, 4–7. gwa owej na Li wie. Wa szawa: dig, 1147. sa lys an a nas 1933: algunas no asos a mių his o ia. A chi um Philologicum 4, salys an anas 1935: Lie u os kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). kaunas. salys an anas 1946: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). 21–34. übingenas. salys an ana 1985: Raš ai 3. Į ai ūs a ículos. oma: Lie u ių ka alikų Mokslo lo akademija. akademija. salys an anas 1992: Raš ai 4 . Lie u ių kalbos a mės. oma: Lie u ių ka alikų Moks- semaškai ė ing ida 2010: Lie u os d a ai. Encíclopédico conocynas. Vilnius: algiman as. sk a džius P ana s 1968: Diak ologija de las Li uanias. aidai 5, 215218. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 173s aipsniai a icles s undžia boni a cas 1980: algunas no as sob e upninkų šnek ą. / Kalbo y a 31(1), s undžia boni acas 1988: upninkų apylinkės a minė 98–100. si uacija. K aš o y a 22, Vabaln inko juo zas [g ildys juozas] 1910: žinios desde 111–114. Li uania. žeimė. Vienybė 41, Vi kauskas Vy au as 1967: impo an e habo y os 642. eikalas. Gim asis k aš as 16, 3. Vi kauskienė e landa 2007: Gegužinės pa apías y iglesia his o ia. kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. X. M. [Miežinis Ma as] 1909: desde Li uania. žeimė. Hil is 46, 2. X. M. [Miežinis Ma as] 1909a: desde Li uania. žeimė. Hil is 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Li wie Kowieńskiej. S udium socjolingwis yczne. Wa saw: slawis yczny oś odek Wydawniczy. ę dzy kownem a Poniewie ż em. Bal ų y o os idiomas oné ica y acen ología p oblemos. Zi elińs ka anna 2004: Li ewskie in e e encje one yczne w polszczyźnie na e enie mi Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si a io edi u a, 105109. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u os dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1992: His o ia de la lengua Li uania 5. Bend iné lengua el ascenso. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial. nke Zi ič ius Zigmas 2002 [1969]: sob e la dis ibución de las a ismas de la lengua s aipsniai 1. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 365–380. li uanas. Rink iniai Zinke ičius Zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. Барановскiй aнтoнiй 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ . Санктпе- тербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ. boúl e ъ Édua d 1904: Li o ska хрестоматiia. Санктпетербургъ. Поржезинскiй bиктор 1896: З амѣтки по діалектологіи литовскаго языка. Санктпетербургъ: Типогpaфия Императорской Академии Наукъ. Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолин- g ís icas zámbulas). S udia nad polszczyzną K esową 10, 7191. Ya нис kazimip 1894: [No aaleksand o skij uzdъ] Памямная кнuжка Ковенской губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176. Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ко- венской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228. Явнис казимip 1911: Грамматика литовскаго языка. c.-Петербургъ: Типогпафия suMMa y he И. Академіи Наукъ. 174 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions a icle is conce ned wi h he a ea o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian in he classi ica ions o Li huanian dialec s du ing a ious pe iods. he ocus is on he li le s udied sou he n subdialec s o jona a and i s en i ons. by applying a compu e ca og aphy me hod, he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai in he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis was compa ed o he Middle aukš ai ian in he classi ica ion by kazimie as jaunius and an anas salys and o he i s eas e n in he classi ica ion by an anas ba anauskas. he compa ison o he men ioned a eas demons a ed hei in e media e si ua ion wi h he Wes , while in he eas hey bo de on he eas e n aukš ai ian. in ba anauskas classi ica ion he i s eas e n ha di e s om he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai by dis ibu ion also inds i sel be ween he Wes e n and second and hi d eas e n. he subdialec s o jona a and i s en i ons ega d o o he subdialec s. he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai inds i sel be ween he žemai ian and eas e n aukš ai ian. Wi h ega d o he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai , jau nius and salys’ Middle aukš ai ian ha is simila ly placed bo de s wi h he Wes e n aukš ai ian in eme ge as pe iphe al i.e. as occupying a inge si ua ion wi h ega d o he compa ed subdialec s. su pe iphe al si ua ion was de e mined no only by hei excep ional geog aphical si ua ion bu also in e ac ion wi h he sla languages ha we e spoken in hese a eas. Į eik a 2012 m. eb e o 10 d. Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]