scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Mikalojaus Daukšos raštų ilgosios šaknies „sta“ kamieno veiksmažodžiai

Raimonda Šarkytė

Full text

RAIMONDA ŠARKYTĖ جامعة كلايبيدا مجالات البحث العلمي: الدراسات البلطيقية، وتاريخ الفعل. أفعال من نمط الجذر الطويل STA في مؤلفات ميكالويوس داوكشا أفعال من نمط الجذر Sta الطويلة الواردة في نصوص ميكالويوس داوكشا مُلَخَّص تحلل المقالة أفعال نمط الجذر sta ذي الجذر الطويل في مؤلفات ميكالويوس داوكشا. وتُدرس الأفعال المشهود بها من هذا النوع من جوانب متعددة: إذ تُناقش مورفولوجيا الأفعال (بنية صيغتي الحاضر والماضي)، والمورفونولوجيا (الصوائت والصوامت وحالات التناوب الصائتي)، وخصائص الترميز التركيبي من منظور الدلالة الفئوية. كما تُقارن أفعال داوكشا بأنظمة الأفعال لدى مارتيناس ماجفيداس ويوناس بريتكُناس، وبمعطيات اللهجات الليتوانية والليتوانية المعاصرة، بغية تحديد التوزع الجغرافي والتأريخ للِّكْسيمات، ودوافع التغيرات البنيوية. مُلَخَّص تتناول المقالة أفعال نمط الجذر sta ذات الجذر الطويل، الواردة في نصوص ميكالويوس داوكشا. وتُحلَّل الأفعال المعنية من جوانب مختلفة: صرفيًا (بنية صيغتي الحاضر والماضي)، ومورفونولوجيًا (الصوائت والصوامت وحالات التناوب الصائتي)، كما تؤخذ في الاعتبار خصائص الترميز التركيبي فيما يتصل بالدلالة الفئوية. ثم تُقارن بنية الأفعال المسجلة في أعمال داوكشا بما يوجد في النصوص القديمة لبريتكُناس وماجفيداس، وكذلك في اللهجات الليتوانية واللغة الليتوانية المعاصرة. ويهدف البحث إلى تحديد التوزع الجغرافي والطبقات الزمنية للِّكْسيمات المسجلة، واقتراح دوافع تغير الأفعال المعنية. كلمات مفتاحية: داوكشا، فعل، إدخال، نمط الجذر sta، بنية الجذر، اللهجات، النصوص القديمة. كلمات مفتاحية: داوكشا، فعل، إدخال، نمط الجذر sta، بنية الجذر، اللهجات، النصوص القديمة. Straipsniai / Articles 9 RAIMONDA ŠARKYTĖ 0. ملاحظات تمهيدية 0.1. موضوع هذه المقالة هو الأفعال ذات الجذور الطويلة وجذوع Postilėje ir Katekizme الموثقة في كتابات ميكالوجوس داوكشا، والمنتمية إلى جذع sta¹. وقد عُثر في أعمال هذا المؤلف على 87 فعلًا ذا صيغة إدراجية وsta جذعيًا، منها 30 فعلًا إدراجيًا و57 فعلًا ذا جذع sta، منها 49 لها حركة جذر طويلة. ولتوفير منظور سياقي أوسع، يُقارن نظام أفعال داوكشا بأنظمة معاصريه، مارتيناس ماجفيداس ويوناس بريتكناس. وقد وُثّق في كتابات ماجفيداس 17 فعلًا، وشهدت إنجيل بريتكناس على 43 فعلًا ذا جذر طويل وجذع sta. وتُقارن خصائص أنظمة الأفعال لدى هؤلاء المؤلفين فيما يلي ببيانات اللهجات الليتوانية واللغة الليتوانية المعاصرة. دُرست كتابات داوكشا، التي توضح الصيغة الوسطى من اللغة الليتوانية، من جوانب شتى²، غير أنه لا يوجد حتى الآن وصف مستفيض للأفعال ذات الجذور الطويلة وجذع sta في كتابات هذا المؤلف. وتشكل أفعال الجذع Sta مجموعة كبيرة من الأفعال، وهي أوسع انتشارًا في اللغات البلطيقية الشرقية، ولها خصائص مميزة تفصلها عن الأنماط البنيوية الأخرى. وكان للدلالة الفئوية أهمية خاصة في تطور أفعال الجذع Sta؛ ففي اللغة الليتوانية المعاصرة، يدل المورفيم sta غالبًا على حدث تلقائي ونهائي وعلى تغير تدريجي في الحالة. وتُكوّن بعض أفعال الجذع sta تقابلًا causativa / resultativa (قارن verčia / virsta, gręžia / grįžta, rūgsta / rūgsta, diegia / dygsta وما إلى ذلك)، وتدل على عملية نتيجية (للاطلاع على مزيد من التفاصيل عن أفعال الجذع sta وتطورها، انظر Pakalniškienė 1995، وكذلك Kazlauskas 1968: 333، Kuiper 1937: 202–203). وكثير من أفعال الجذع sta أسماء مشتقة من أسماء أو صفات، ولذلك تعبّر غالبًا عن حالة تحوّلية أو تغير فيها يرتبط بالكلمة الأساس: šilpti, vargti, álkti, il̀gti, kálsti (للاطلاع على مزيد من التفاصيل، انظر Pakalniškienė 2000: 71–89). وفي اللغة الليتوانية المعاصرة، تحقق صيغ الجذع sta، مع حالات استثنائية نادرة، على نحو أمثل عدم التناظر بين الترميز الدلالي والصرفي، وتتوافق مع مبدأ الأيقونية التركيبية؛ إذ يعبّر جذع sta عن فعل تلقائي و/أو عن فئة اللزوم³. ومن حيث البنية الصرفية الصوتية، قد تحتوي جذور أفعال الجذع sta على حركة جذر قصيرة أو طويلة (pas- 1 سبق أن نوقشت الأفعال ذات الجذر القصير، والأفعال الإدراجية، وأفعال الجذع sta الواردة في أعمال ميكالوجوس داوكشا؛ انظر Pakalniškienė, Šarkytė 2012. 2 درس براناس سكاردجيوس مسائل التنغيم في كتابات داوكشا، ووصف ألبيرتاس روزيناس بنية الضمائر (2001)، وحلّل يوناس باليونيس (1979, 1995) أسلوب داوكشا الكتابي ومعجمه وخصائص لغة ترجمته؛ ودرس يورجيس ليبيديس (1963, 1977) الأفعال غير الموضوعية، وقدمت أودروني كاوكيينيه (2006) تحليلًا للأفعال الانعكاسية في الكتابات القديمة؛ أما أنواع بعينها من الأفعال الإدراجية وأفعال الجذع sta فقد وصفتها فيتاليجا كابشفيتشينيه (2002, 2003). 3 لا تنطبق فئة التعدية إلا على عدد قليل من الأفعال، وغالبًا ما تظهر في الصيغ ذات السابقة، قارن: išvysta, užmiršta, išgirsta, mėgsta. 10 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Mikalojaus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai ينتمي إلى هذا النمط أفعال الجذع sta التي لا يتغير فيها صائت الجذر؛ إذ يتكون الأساس من حركة طويلة أو مزدوجة أو من صائت ومصوت معًا)، وتتسم بصيغ جذع o في الماضي. أما أفعال الجذع sta الأحدث عهدًا (ذات الخصائص الصرفية المزدوجة)، فلها في جذر المضارع حركات مطوّلة q، ę، y، ū، نشأت بعد زوال الحرف الدخيل n قبل s، š، z، ž: mąžta, šąšta, gęsta, vysta, dūžta. ولا يُعدّ التناوب الحركي سمة مميزة لصيغ أفعال الجذع sta الأساسية؛ إذ يجري غالبًا تعميم الصوائت نفسها في جميع الصيغ الأساسية. وتتسم البنية الصامتية لأفعال الجذع sta بتنوع كبير، وتشيع البنى الجذرية الأكثر تعقيدًا خصوصًا في الأفعال ذات الجذور الطويلة. 1. أفعال ميكالوجوس داوكشا ذات الجذور الطويلة وجذع STA 1.1. وُثّق في كتابات داوكشا 49 فعلًا ذا جذر طويل؛ منها 25 لها حركة طويلة في الجذر، وتتكون نواة الجذر في أربعة أفعال من صائت مزدوج، بينما تحتوي جذور 20 فعلًا على صائت ومصوت معًا. ولا تنتمي إلى هذا النوع البنيوي من الأفعال إلا أفعال الجذع sta. ويعرض الجدول 1 جميع الأمثلة الموثقة في نصوص داوكشا وماجفيداس وبريتكناس. إن الإشارة إلى طول حركة الجذر في كتابات المؤلف موضع الدراسة إشكالية؛ ففي حالات كثيرة تُعلَّم الحركة بعلامة تشكيل للنبر لا تكاد تعكس طولها، ولذلك لا توجد وسيلة كتابية مميزة للتعبير عن الحركة الطويلة (قارن الصيغ nulūf-ta DP 213,44، plūfta DP 580,14، užrikbta DP 463,10، wikfta DP 508,46، iždikfta DP 487,11 / iždigfta DP 99,33، وما إلى ذلك). كما أن مقارنة الأفعال المعنية ببيانات الكتابات القديمة الأخرى تثير بدورها بعض الالتباس؛ إذ لا توجد في كتابات ماجفيداس ولا بريتكناس طريقة كتابية متسقة لتمثيل الحركات الطويلة، باستثناء بعض الصيغ التي استخدمها بريتكناس، ويبدو أنها تعكس حركة جذر طويلة؛ قارن papijkfti BB12, 6، pakljda BB154, 3 (j ir ij = y)، plūfta BB293, 25، įchplūdę BB141, 31⁴. وتتيح مقارنة الأفعال قيد الدراسة ببيانات اللهجات الليتوانية والليتوانية المعيارية تصنيفها أفعالًا ذات جذور طويلة؛ إذ إن بنية هذه الأفعال مستقرة في اللهجات والليتوانية المعاصرة، وتحافظ على الحركة الطويلة في جميع التصريفات، ولا توجد صيغ متناوبة، ولذلك لا يوجد ما يدعو إلى الاعتقاد بأن الصوائت القصيرة كانت سائدة في جذور الصيغ التي شهدت عليها كتابات داوكشا. فيما يلي سجل صيغ المضارع في الكتابات القديمة، مع مراعاة صوائت جذور الأفعال: 4 ومن ناحية أخرى، فإن طول الحركة ū في كتابات هذا المؤلف يُشار إليه على نحو شديد الاضطراب؛ قارن صيغ BB plu-ftanczę, plūftanczę, plūftanczę، والليتوانية المعيارية pakūrti – الماضي pakūrė؛ للاطلاع على مزيد من التفاصيل، انظر Raudienė 2001: 16. Straipsniai / Articles 11 RAIMONDA ŠARKYTĖ الجدول 1. سجل صيغ المضارع في الكتابات القديمة Daukša Mažvydas Bretkūnas 1 أ. الأفعال ذات الحركة الطويلة في الجذر užblė̇tancʒėa DK 161,13 – – iždįgłta DP 99,33 iždįkłta DP 487,11 – įſchdigłta BB552, 23 iufſta DP 462,29 iſijūſta DP 312,15 – – ſulįgłta DP 59,28 ſulįgłtame DP 296,5 ſulįgłtancʒius DP 217,27 – – pralobſta DP 4,9 – pralobſta BB326, 47 nuluſta DP 213,44 nulū́ta DP 484,19 – – megſta DP 40,13 mêgſti DP 10,28 [mêgėme DP 110,26] [panegįáma DP 623,50] pamêgſta DP 378,4; DP 435,38 pamêkſta DP 213,48; pamêgſta DP 395,5 megſta GK II 452 mekſta GKII 338 mekſta BB551, 19 panókſta DP 489(490),22 panókſtama DP 406,21 prinókſtami DP 389,47 [nepanókamoy’ DP 46,39] – nokſta BBJoz2,16 – – papijękſti BB12, 6 plūſta DK 180,19 pluſta DP 238(138),48; DP 370,1; DP 580,14 pluſtá DP 580,40 apiplūſta DP 626,23; išplūſta DP 251,2; nūplūſta DP 626,23 – plūſta BB293, 25 [plūduncʒius BB354, 2] užrikſta DP 463,10 – – aprūgſta DP 86,42∞ – – ſprogſta DP 13,1∞ – – praʒókſta DP 104,8 praʒokſta DP 500,17, DK 169,4 praʒókſtu DK 169,3 – يتجاوز BB18, 10 trokſt’ DK 175,16 trokſta DP 36,10 trokſcht GKII 447 – 12 Acta Linguistica Lithuanica LXVII جذور الأفعال ذات الجذر الطويل في كتابات ميكالوجاس داوكشا أفعال جذع sta Daukša Mažvydas Bretkūnas trôkβta DK 104,17؛ DK 155,22 trôkβtu DK 135,7؛ DK 140,22 trôkβtamę DK 51,10 trôkβtanti DK 106,4؛ trôkβtaſis DP 399,20 wikſta DP 508,46 – – iβwſſta DP 287,4 – يضيء BB284, 50 prazílta DP 303,42 – – 1B. الأفعال ذات الثنائي الصوتي المختلط في الجذر alkſta DP 533,39, DK 104,16 alkſtáncžius DP 475,29; alkſtancžiam DP 523,5 alkſtat GAm alxtanczus GK I 170 – âlpſta DP 66,11, âlpſtati DK 162,20 – apalpſtant BB544, 32 nugáltáś DP 80,40 nenugſgaſt’ DP 446,37∞ teſſinūſigſt GK II 514 – ižgîrſta DP 248,22 – – grîβta DP 236,4; DP 162,45 griβta DP 236,4 apgrîβta DP 9,16; atgrîβta DP 549,1; nugriβta DP 328,50; pagrîβta DP 382,45; fugriβta DP 120,36; DP 188,32; DP 433,30; DP 477,48; fugriβta DP 206,25; DP 280,2; DP 282,42; fugriβtancžius DP 542a(542),29 sugriſcht GK I 153 tegrîſcht GK II 514 grinſchta BB334, 24 fugrinſchta BB290, 43 tegrinſchta BB529, 11 pailſt DP pailſtamę DP 357,19 – atſilſta BB12, 7 użmirβta DP 560,25, DK 114,9 użmirβta DP 274,35; DP 586,33 użmirβtamę DP 18,37 ußumirſta GK II 522 ußchmirſtam GK II 452 – ſkêſta DP 222,36 skeſtancžia DP 78,20 – – patârpſta DP 61,13 – – يذبل DP 615,40 iſchtirpſt GK II 278 – wârgſtáte DP 32,4 wargſtancziu 136 wargſtanczę GK II 39 pawargſta BB324, 25 pawirſta DP 39,39; DK 12,1 pawirſta DK 11,13; DK 99,3 pawirſti GK II 334 pawirſta BB280, 16 Straipsniai / Articles 13 RAIMONDA ŠARKYTĖ داوكشا مازفيداس بريتكناس 1 ج. أفعال ذات ازدواج صوتي في الجذر – – aūfta BB73, 25 aūftant BB73, 24 ižgãiβta DP 582,33 nopgãiβta DP 81,3 – أُحزن BB400, 12 شُفي DP 369,45 – – 1.2. تسود في كتابات داوكشا الصيغ المنتظمة، ويُعدّ الترميز الدلالي والتركيبي للأفعال المدروسة أمثل؛ إذ تُثبَّت الخصائص الدلالية للأفعال (الفعل الذاتي / النهائي) بعلامة صرفية هي sta. وتسود في أعمال داوكشا صيغ المضارع المستقرة لجذع sta (انظر الجدول 1)، وهي تخضع لشروط بنية التصريف؛ وقد ترسّخ معظم الأفعال ذات الجذر الطويل وجذع sta التي وثّقها المؤلف في اللغة الليتوانية المعاصرة أيضًا. ولا يظهر في كتابات المؤلف المدروس سوى فِعلين لهما صيغتان للمضارع: pamėgſta DP ‖ mėgeme DP؛ nepanókſtama «غير مفهوم» DP ‖ nepanókamoý «في ما لا يُضاهى» DP. ويتيح ذلك افتراض أن امتداد جذع sta في اللغة الليتوانية جرى تدريجيًا، مع تنافس عدة صيغ. وظل الفعل drįsti في Postilėje داوكشا ذا جذع a (قارن dręſa DP 23,47).5 1.3. تُظهر البيانات المجموعة أن صيغ الماضي في كتابات المؤلف المدروس لا تتنوع؛ فلم تُوثَّق إلا صيغ ذات جذع o، المطابقة لشروط تصريف أفعال جذع sta (انظر الجدول 2). ومن ناحية أخرى، لم تُوثَّق صيغ الماضي لعدد كبير من الأفعال، أو لا تكشف عن الجذع. الجدول 2. سجل صيغ الماضي داوكشا مازفيداس بريتكناس Áłko DP 242,49, iβálko DP 106,40; iβalkuſi DK 162,18 – أُخرج BB546, 48 Iβáuβo DP 427,15 – praauſcha BB90, 8 vžáuβuſiu DK 93,2 – – iždĩgo DP 82,35∞; DP 84,13; DP 610,44 iždĩgús DP 97,21∞; iždĩge DP 97,22∞ – iſchdiga BB91, 23 5 في اللغة الليتوانية المعاصرة، أصبح هذا الفعل ذا بنية صرفية جديدة. ويمكن القول إن تطور هذا الفعل لم تحدده الدلالة الفئوية وحدها، بل كذلك الرغبة في تسوية النموذج التصريفي؛ ومن ثم عُمِّم حرف العلة نفسه في جميع صيغ هذا الفعل، وانتقل إلى الجذع sta. 14 Acta Linguistica Lithuanica LXVII الجذر الطويل في كتابات ميكالويوس داوكشا sta الجذعية Daukša Mažvydas Bretkūnas ižgandós DP 440,38; ižgándos DP 41,16; ižgandotes DP 194,14∞; nugándos DP 6,36; nugándos DP 337,14; nufigado DP 590,29 nūfiganda GK II 277 įsiganda BB95, 28 nūfsiganda BB101, 3 persiganda BB95, 28 fugėdo DP 576,52 fugigėdes DP 400,25 – – pragido DP 159,2 – – grīmzdo DP 290,3 grīmždo DP 288,3∞ nugrimzdus DP 595,4 nogrimzdij GK II 522 – grīžo DP 179,14 grīžo DP 61,37 pagrīžo DP 189,33; pagrīžo DP 444,53; pagrīžulios DP 393,28; sugrīžo DP 213,1; fugrīžo DP 390,6; fugrižo DP 49,16; DP 65,38; DP 479,47 fugrižo DP 65,38; DP 58,18∞; DP 63,27∞; DP 381,9∞ fugrižo DP 49,16; DK 121,10; DP 122,38; DP 189,38∞; DP 193,50; DP 195,10; DP 302,33; DP 386,22∞; DP 471,23∞; DP 591,4; fugrižo DP 384,13; fugrižo DP 63,11; DP 93,28; DP 185,23; DP 228,42; DP 229,21; DP 229,36; DP 311,35; DP 465,21; fugrižo DP 419,44; fugrižomę DP 282,7; fugrižome DP 58,35; fugrižes DP 149,8; DP 385,24 fugrižes DP 381,22∞; fugrižes DP 274,18∞; fugrižes DP 296,11; DP 496,40; fugrižes DP 391,19; fugrižés DP 385,25; fugrižés DP 204,35; fugriže DP 188,35; fugriže DP 276,54; DP 412,17; fugrižulios DP 180,11; fugrižuliam’ DP 561,43; fugrižuliu DP 280,6 fugrijbai GK II 462 atgriba BB20,10 atgrinba BB20, 9 apsigriba BB142, 6 palsigriba BB95, 24 pailfūju DP 174,33 nūilfau GK II 513 ifchilis GK II 447 apilfa GK II 528 – Straipsniai / Articles 15 RAIMONDA ŠARKYTĖ Daukša Mažvydas Bretkūnas paiúko DP 285,29 paiúk au DP 308,6; paiúkes DP 168a paiunkai GK II 359 paiunkta GK II 481 paiunktojes GK II 501 – nukaltės DP 432,29 – – paklído DP 136,39; DP 136,41; DP 165,39; DP 218,4 paklido DP 469,47; paklìdules DP 246,37; paklìdúlios DP 218,13; DP 232,12 paklìdújus DP 534,16; paklìdúliai DP 441,2 – pakljda BB154, 3 palìnke DP 422,3 palinkus DP 52,21; palìnkusí DP 189,33 – – fulìgo DP 344,2 – – pralòbė DP 290,31; pralòbes DP 579,12 – praloba BB57, 13 Nulūdo DP 359,10∞; nulūdote DP 216,8; nulūde DP 191,11; nulūdúsi DK 106,19; nulūdúsi DP 334,43 – – mego DP 492,42 pamego DP 598,47; pamégo DP 27,5; pamégos DP 625,28; pamêgo DP 28,32; DP 35,5; DP 46,8; DP 280,35; DP 425,35; DP 595,31; pamégau DP 591,42∞; pamégai DP 435,7 pamegau DP 593,8; pamégau DP 432,17; pamęgtąs DP 397,23 pamega GKI 216 – vȝmìrɓo DK 124,16; vȝmîrɓo DP 355,36; DP 602,21 vȝmîrɓome DP 135,2 vȝmîrɓes DK 122,6; vȝmîrɓes DP 77,20; DP 361,4; vȝmîrɓe DP 94,36 vɓmirſcha GK II 525 vɓmirſchau GK II 472 nevɓmirſcha GK II 431 uɓumirſcha BB90, 23 uɓmirſchai BB533, 19 pranóko DP 399,43; 602,33; pranóko DP 602,29; DP 616,25 – nunokens BB566, 14 panoka BB69, 23 panoko BB1Moz31,23 plìɓo DP 288,1∞ perplìɓo 179,1 – perplifcha BB397, 31 plúdo DP 169,2 iɓplúdo DP 176,2; iȝplúdo DK 142,5 – ifchplūde BB141, 31 iɓrîɓko DP 33,8 vȝrîɓko DP 418,23 iffirifka GKII 280 – 16 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Mikaloj aus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai Daukša Mažvydas Bretkūnas paſkendo DP 60,48 paſkėdo DP 523,13; DP 418,43 – – užſprīngo DP 140,5 – – paſwėiko 113,36∞ – – praſóko DP 5,2; praſókulius DP 474,25 – – tróbko DP 144,32 troſka GKII 451 itroſchkens BB546, 48 nuwargę DP 8,14 pawargėsis DP 206,30 pawarguſi GK II 524 pawarguſiuu GK II 522 pawargufio BB181, 6 užwėllūsiu DK 93,2; užwėles DP 353,18; užwėluf eis DP 404,26 – – Ißwīdo DP 117,36∞; Ißwīdau DK 144,9; Iß3wide DP 208,13 iſchwida GKII 462 iſchwida BB117,6 iſwjda BB118, 11 iwiko DP 50,31 – – pawirto DP 491,14; pawîrto DP 43,9∞; pérwirtufius DP 416,27 pawirtes GK I 182 pawirta BB42, 26 pawito DP 463,14 pawîte DP 582,39 – – prażīdo DP 398,22 – – 1.4. بنية جذور أفعال دوقشا متنوعة. وتسود الأفعال ذات البنية الصامتية البسيطة نسبيًا، انظر مثلًا: CVC (عشرون فعلًا)، CCVC (plūdo DP 169,2; paklido DP 469,47; plūpo DP 288,1∞, paſwėiko 113,36∞)، ولاثني عشر فعلًا نهاية مزدوجة (من نمط CVCC). وترد أيضًا بُنى أقل شيوعًا، وهي أكثر تواترًا في الأفعال التي تضم جذورها ثنائيَّ صوت مختلطًا، انظر مثلًا: CCCVCC (užſprīngo DP 140,5)، CCVCCC (grįmždo DP 290,3)، VCC (ilg tis DP 454,22, pailfujiu DP 174,33, ãlpfta DP 66,11, Álko DP 242,49)، CCCVC (ſprógſta DP 13,1)، VC (Ißâußo DP 427,15). ولا يُسجَّل أيّ تناوبٍ صوتيٍّ للحركات في الصيغ الأساسية للأفعال الموثَّقة⁶. 1.5. لا تظهر فروق بنيوية بارزة بين أفعال الجذر sta لدى المؤلفين المقارَنين—دوقشا وماجفيداس وبريتكناس—وفي معظم الحالات تتطابق صيغ المضارع والماضي في كتابات المؤلفين الثلاثة: إذ تُستعمل بانتظام صيغ المضارع ذات جذر sta وصيغ الماضي ذات جذر o. ويُذكر فقط أن بريتكناس استخدم صيغة ذات جذر a، هي praſchoka BB 18, 10، مع أن كتابات دوقشا... ⁶ فعل واحد فقط، هو dreſa (ذو جذر a تاريخيًا)، يُظهر في كتابات المؤلف قيد البحث تناوبًا نوعيًا للحركات: dreſa DP 23,47 – driffo DP 76,35. وتدل الصيغة drinſa المشهودة في كتابات بريتكناس على أن عملية تسوية تصريف هذا الفعل كانت قد بدأت بالفعل. Straipsniai / Articles 17 RAIMONDA ŠARKYTĖ تُستعمل فيها صيغتا المضارع من جذع sta لـprabõksta DP 104,8. وقد وردت الصيغتان بمعنى الفعل غير المتعدي: «يمرّ، يجري، يختفي». ويشهد هذا التنافس بين الصيغ على توسّع جذع sta وترسّخ الصيغة الشفافة صرفيًا ودلاليًا من حيث الترميز الدلالي. «[...] وقد حسم التفرع الدلالي للمعجم الانتقال إلى نمط الجذوع المنتهية بـsta؛ إذ إن الفعل، بعد اكتسابه معنى التحوّل والفعل غير المتعدي، يكتسب في الوقت نفسه صيغًا مضارعة ذات جذع sta» (Kiseliūnaitė 1991: 122). لم يُشهد في نصوص مَزْفِيداس وبْرِتْكُون حالاتُ تناوبٍ صوتي بين الصيغ الأساسية للأفعال قيد الدراسة. وكما فعل داوكشا، استخدم بْرِتْكُون صيغ الفعل ذات الجذع a dristi مع التناوب الصوتي القديم nedrenła BB98, 32، وبالتصويت المسوّى drinflat BB99, 15. 1.6. في اللهجات الليتوانية، تأتي أفعال الجذر الطويل عادةً بصيغ المضارع ذات الجذع sta. ويمكن تفسير الصيغ البديلة غير النمطية بطرائق شتى: ففي بعض الصيغ بقيت صيغ أقدم ذات إدراج صوتي (skẽnda Š, Kz, Aps, Ad, viñta Er, Krk, Kkl, ruñga Glv)، وربما أيضًا صيغ ذات جذع ia (mẽgia Ob, V.Krev, Brž, Pš, Slm, Užp, Vaižg, Sv, Všk, Lnkv, SD137, Ds)، وفي أخرى استُبدل التصويت الجذري في المضارع بتعميم تصويت الماضي (príruga Zt)، كما ترد أشكال هجينة (vỹma Lz). 1.7. في الليتوانية المعاصرة، تأتي صيغ جميع أفعال الجذر الطويل على هيئة جذع sta، ولا توجد دوافع لنشوء صيغ موازية. الاستنتاجات 1. تسود في أعمال داوكشا صيغ المضارع المستقرة ذات الجذع sta، وهي تخضع لشروط بنية التصريف؛ ولم يُشهد إلا عدد قليل من صيغ المضارع الموازية (mẽgsta ‖ mẽgia, nòka ‖ noksta «يلحق، يساوي»)، مما يدل على توسع جذع sta. 1.1. إن الترميز البنيوي للأفعال التي دوّنها داوكشا موحّد وأمثل؛ ومعظم الأفعال المشهود بها شفافة صرفيًا ودلاليًا، إذ يُعبَّر عن الدلالة الفئوية (التحوّل، واللازمية، وغالبًا النتيجية) بعلامة صرفية، أي باللاحقة sta. 2. تتوافق صيغ المضارع والماضي المشهود بها في كتابات مَزْفِيداس وبْرِتْكُون مع الصيغ التي استخدمها داوكشا، ولا تظهر أفعالهم اختلافات بنيوية بارزة؛ لكن كتاب بْرِتْكُون Biblijoje يشهد صيغتين متوازيتين لفعل واحد، plūsta ‖ plūdžia. كما استخدم هذا المؤلف صيغة ذات جذع a هي prašoka بمعنى «يمرّ، يجري»، وهي في هذا المعنى نفسه ذات جذع sta في أعمال داوكشا. 3. تُستعمل في اللهجات الليتوانية عادةً صيغ ذات جذع sta لأفعال الجذر الطويل؛ ولا تملك سوى بضعة أفعال شهد بها داوكشا صيغًا مضار- 18 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Mikalojaus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai من صيغ الزمن الماضي، وجميعها موثقة في منطقة الأوكشتايتية، وبنيتها الصرفية متنوعة إلى حدّ كبير: فمنها صيغ الإدخال القديمة skėnda Š, Kz, Aps, Ad، وvūnta Ėr, Krk, Kkl، وrūnga Glv؛ وصيغ الجذر ia وa، مثل sveikia Lz، وmėgia Ob, V.Krėv, Brž, Pš, Slm, Užp, Vaižg, Sv, Všk, Lnkv, SD137, Ds، وplūdžia، وprirūga Zt، فضلًا عن الصيغة التلوثية vỹma Lz. في اللغة الليتوانية المعاصرة، لا تُستخدم إلا صيغ الجذر sta التي تتميز بأقصى درجات الشفافية وقوة الأيقونية، وتعكس عدم التماثل في الترميز الدلالي والصرفي. ŠALTINIAI DK – Kathechismas, arba Mokslas kiekvienam krikščioniui privalus. Parasitas per D. Jaku-ba Ledesma Theologa Societaitis Iesu. Ižgulditas iš Liežuvio Lankiškio ing Lietuviška per Kuniga Mikaloju Daukša Kanonika Žemaičiu. Išspaustas Vilniuje Metuose užgimimo Viešpaties 1595. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. DP – Postilla Catholicka: Tai esti izguldymas Ewangeliujų kiekvienos nedelos ir szvetes per vissus metus / Per kuniga Mikloiv Davksza Kanonika Mednikų- [Vilnius: Akademijos sp.], 1599. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Mž – D o m i n y k a s U r b a s. Martyno Mažvydo raštų žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. G i e d r ė N o r v i l a i t ė 2004: Intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai M. Mažvydo raštuose. Magistro baigiamasis darbas. Klaipėdos universitetas. Transliteruotas J. Bretkūno Biblijos (I-oji ir III-ioji dalys) rankraštinis tekstas. – Lina Raudienė 2001: Jono Bretkūno „Biblijos“ šakniniai veiksmažodžiai. Magistro baigiamasis darbas. Klaipėdos universitetas. LITERATŪRA K a p s e v i č i e n ė V i t a l i j a 2002: Morfologinė intarpinių ir sta-kamienių veiksmažodžių (grūva, gyja tipu) struktūra senojoje lietuvių raštijoje. – Vārds un tā pētīšanas aspekti: Rakstu krājums 6. Liepāja. K a p s e v i č i e n ė V i t a l i j a 2003: Morfologinė intarpinių ir sta-kamienių veiksmažodžių (kyla, byra tipų) struktūra senuosiuose lietuvių raštuose. – Vakarų Baltų kalbos ir kultūros reliktai (Tiltai, priedas Nr.14). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. K a r a l i ū n a s S i m a s 1987: Baltų struktūrų bendrybės ir jų kilmė. Vilnius: Mokslas. K a u k i e n ė A u d r o n ė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Straipsniai / Articles 19 RAIMONDA ŠARKYTĖ Kaukienė Audronė 2002: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija 2. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Kaukienė Audronė 2006: Sangražinių veiksmažodžių istorija. Klaipėda: Druka. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. Kiseliūnaitė Dalia 1991: Šakninių veiksmažodžių struktūros įvairavimas baltų kalbose. Daktaro disertacija. Vilnius. Kolln Hernan 1969: Oppositions of voice in Greek, Slavic and Baltic. – Det Kongelige Danske Videnskabernes Selskab. Historisk - filosofiske Meddelelser 43(4). Kuiper F. B. J. 1937: Die Indogermanishen Nasalprasentia. Amsterdam. Lebedys Jurgis 1963: Mikalojus Daukša. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. Lebedys Jurgis 1977: Senoji lietuvių literatūra. Vilnius. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. www.lkz.lt. Pakalniškienė Dalia 1996a: Lietuvių kalbos intarpinių ir sta-kamieninių veiksmažodžių diachroniniai sluoksniai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 83–85. Pakalniškienė Dalia 1996b: Naujausias intarpinių ir sta-kamieninių veiksmažodžių sluoksnis: imitatyvai. – Baltistica 31(1). Pakalniškienė Dalia 1997: Senosios baltų kaitos atspindžiai intarpinių veiksmažodžių šaknyse. – VIII tarptautinio baltistų kongreso „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“ pranešimų tezės. Vilnius. Pakalniškienė Dalia 2000: Lietuvių kalbos intarpiniai ir sta-kamieniai denominatyvai. – Veiksmažodžio raidos klausimai (Tiltai, priedas Nr. 1). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 71–89. Pakalniškienė Dalia 2004: Bendrieji baltų kalbų veiksmažodžiai. Morfologinė struktūra. – Vārds un tā pētīšanas aspekti (Rakstu krājums 8). Liepāja, 201–210. Pakalniškienė Dalia 2005: Intarpiniai resp. sta-kamieniai veiksmažodžiai bendrinėje lietuvių ir latvių kalboje. – Vārds un tā pētīšanas aspekti (Rakstu krājums 9). Liepāja. Pakalniškienė Dalia 2005: Rytų baltų CiR tipo veiksmažodžiai (Baltistica, priedas Nr. 6). Pakalniškienė Dalia 2008: Lietuvių kalbos intarpinių veiksmažodžių su e šaknyje kilmė. – Baltistikos problemos 3. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 250–263. 20 Acta Linguistica Lituanica LXVII Mikalojaus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai P a k a l n i š k i e n ė D a l i a, Š a r k y t ė R a i m o n d a 2012: Mikalojaus Daukšos raštų intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai natūraliosios morfologijos požiūriu. – Res humanitariae 11. Klaipėda, 149–170. P a l i o n i s J o n a s 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. Vilnius: Mokslas. P a l i o n i s J o n a s 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. R a u d i e n ė L i n a 2001: Jono Bretkūno „Biblijos“ šakniniai veiksmažodžiai. Magistro baigiamasis darbas. Klaipėdos universitetas. R o s i n a s A l b e r t a s 2001: Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra. Vilnius: MELI. S a b a l i a u s k a s A l g i r d a s 1957: Atematiniai lietuvių kalbos veiksmažodžiai. – Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai, 77–114. S k a r d ž i u s P r a n a s 1996–1999: Rinktiniai raštai 1–5. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (1), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (2–5). V i d u g i r i s A l o y z a s 1973: Zietelos tarmės veiksmažodžio kaityba. – Lietuvių kalbotyros klausimai 14, 199–219. Sta Stem Verbs with Long Root Attested in the Texts of Mikalojus Daukša S U M M A R Y The aim of this article was to explore long rooted sta stem verbs attested in the old texts of Mikalojus Daukša. 49 verbs in question have been found, 25 of which have a long vowel, 4 verbs have a diphtong and 20 verbs have tautosyllabic combinations with n in their root. The analysis of attested verbs allowed highlighting the most prominent peculiarities of usage of verbs in the texts of Daukša and his contemporaries Mažvydas and Bretkūnas, also in Lithuanian dialects and contemporary Lithuanian language: 1. In the works of the aforementioned author stable sta stem structures, complying with the paradigm structure requirements, prevail, thus the majority of them correspond to the forms used in the contemporary Lithuanian language. The only complementary forms found in the works of Daukša megsta || megia, noka || noksta testify the expansion of sta stem. Semantic and constructional coding in the majority of attested verbs is optimal, that is, semantic characteristics of verbs in question (namely, spontaneous, reflexive, intransitive, and frequently resultative action) are reinforced by a morphological marker sta. 2. The present and past forms found in the texts of Mažvydas and Bretkūnas in the majority of cases correspond to those attested in Daukša’s texts, the verbs do not have any prominent Straipsniai / Articles 21 RAIMONDA ŠARKYTĖ structural differences in the works of all three authors, the only complementary forms plūsta || plūdžia have been found in the texts of Bretkūnas. This author used a stem verb prašoka differently from Daukša, who preferred sta stem forms for the same meaning. 3. In Lithuanian dialects complementary forms vary in their morphological root structure, that is, several infix forms, a and ia stem forms have been registered in Aukštaitija region as substitutes for stable sta stem forms. In the current Lithuanian language only optimally transparent and iconic sta stem forms, complying with asymmetry of semantic and morphological coding are being used. Įteikta 2012 m. liepos 30 d. RAIMONDA ŠARKYTĖ Klaipėdos universitetas Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, Lietuva [email protected] 22 Acta Linguistica Lithuanica LXVII