Prienų šnektos nosinių sonantų spektrinė charakteristika

105s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: nosiniai sonan ai, o man ė, an i o man ė, spek inė cha ak e is ika, acus iche p op ie à. keywo ds: nasals, o man , o al ze o, spec al cha ac e is ics, acous ic ea u es. ju gi a ja osLaVienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių ice che di ezioni: diale ologia, onologia, spe imen ale one ica. P ienŲ Šnek os nosiniŲ sonan sPek ická cha ak e is ika ano acija sulla base di da i dello s udio ins umen ale, nell'a icolo analizzanei y inių kauniškių P enų šnek os nosinių sonan ų akus inės ski iamosios he spec al cha ac e is ics o he nasals in he subdialec o P ienai ypa ybės. desc i endo ca a e is iche spe ali dei suoni s udiabili iene p esa in conside azione alla p iebalsi o man i signi ica i e ene gia sclaidà (nume o mancia nosine nello spe o dei suoni nosini spesso mol o maggio e, pe ché li a iculando ul e io men e pa ecipa nosies ezona o ius) nonché in ade imen i balsi kokybę, i lo o o manci (specie 2) signi ica i e ine ca a e is iche s isi ano e i sonan ų kokybinius požymius lemia o man ės, ik jos ne okios yškios kaip balsių, be o, o - lo o spe o o man i an i o manci signi ica i. ajek o ijas i s uk ū ą. di e encijuojan [m], [], [n], [] i nosinių gomu inių alo onų spek- anno a ion he main dis inc i e acous ic ea u es o he nasals in he eas e n kaunas P ienai subdialec ha e been in es iga ed in he expe imen al s udy desc ibed in he p esen a icle. he ob ained da a sugges ha he nasals a e dis inguished om he o he sounds o he subdialec o P ienai on he basis o hei o man s uc u e ( hey a e like owels in ha hey can be cha ac e izes la gamen e in e ms o hei o man equences, bu hey di e in ha he o man s a e no as loud as hey a e in owels; beside, he nasals a e made by blocking he sound om coming ou o he mou h while allowing i o come ou h ough he nose, and his a ec s he ela i e ampli ude o he o man s) and ansi ions be ween i and he con ex owel. since one o he main dis inc ion be ween nasals du ing he nasal mu mu is p o ided by he o al an i- esonance, he nasal sono an s [m], [], [n], [] as well as nasal- ela allophones a e cha ac e ized by he equency alues o he o al ze o. 106 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII 0. ĮVadas P enų šnek os nosinių sonan ų spe ali ca a e is iche gene ali sono desc i e s udiando P enų šnek os sonyną ins umen iniu modo (ja osla ienė 2010: 264267)1. pe ò esaus ee analisi dei dis in i i acus ici in qui non è s a a da a, non misu a a įbalsių (C→V) seconda o man ės pe eiga e spec e cos i ui an i an i o mančių luogo e signi icanze. ques o ha s imola o e e ua e un ul e io e esame della s udiamosios šnek os nosinių sonan ų, i cui isul a i e desc i i in ques o a icolo. 0.1. scopo a icolo nosiniams sonan i (come e al i balsingi agli p obalsi) ca a e is iche e balsio p op ie à: lo o dicendo p edomina il ono p incipale ( odėl balsingieji p obalsi spesso hanno aiškią o mančių s uk ū ą); delle lo o, come e balsių, quali a i i a i lemia o man ės (especialmen e p ime d i 1, 2), solo sonan ų esse non così yškias come balsių (plg. gi denis 2003: 221 e en min. li .; 224; Lade oged, Maddieson 2002: 102136, 182245; Lade oged 2005: 4962, 84 e k .). ol e a ciò, a causa dell'ul e io e (nosies) ezona o iaus in luenza nume o o mancich nosini suoni spe e è spesso maggio e (ž . bace ičiū ė 2008: 10; bu kauskai ė 2010: 6, 8; g igo je s 2012: 267 272 e en min. li .). analizzando acus iche ca a e is iche dei segmen i ūpimų iene conside a o e in ade imen i balsių o mančių s u u a e dinamica2, pe ché, come manoma, 1 Li u ių kalbos a mių konsonan izmas ins umen iniu modo poco i a . senza P ienų šnek os p iebalsių (2010: 238267; 2010a: 307324), abbas anza de aglia amen e e sis ema icamen e desc i e solo al spe o dei a mės dei se en ioni žemaičių (plačiau ž . gi denis 1967; 2000: 6978; 258267; kliukienė 1992; 1994: 4352; 1995: 5868; 1998: 7985; 2011 e e c.). al i la o i ins umen ali des ina i p incipalmen e a singoli casi di comun inesa lingue li uani di consonan izmo: ad esempio, applicando lokusų (angl. loci) misu azione me odicà, di e enziali p iebalsių spek inės (i audicinės) ypa ybės i eg esy inis p iebalsių pala alizacijos po eikis balsių acus ici mo kš ųjų e kie ųjų p e okalinių lingue li uani sonan ų požymius ap ašė y is amb aze ičius (2010: 510). o a o che gli s essi impo an i segni di e enziando mo kš uosius e ca e uosius sonan us sono 2 lokusai. Mokslnieks o nisce anche i isul a i della misu azione desc i omiei p iebalsiì 2 e 3 lokus, discu e luogo a iculiazione e eg igy inė koa ikuliazione e e o lokus (anche plg. bace ičiū ė 2008: 719; de eške ičiū ė 2008: 1519; de eške ičiū ė, kazlauskienė 2009: 98111; amb aze ičius 2012a: 1318 e .). 2 dicendo [m], [n] ipo suoni in bocna iene cos i ui o la cosidde a chiusu a, pe ò l'a ia s o è glisciamen e uscisce p o nosį, e p ecisamen e ques o esonanza nasale decide ce i ce i ca a e is ici spe ali dei suoni adiacen i (delle linguaggi comunini li uani 76 del s udio spe imen ale della du a a e quali à di alcuni nazalizuo ìi oci Ledicho a 2012:85; edi anche plg. de eške ičiū ė 2008: 1519). o, pe esempio, dicendosi espls amuozi p iebalsius, bu noje un ce o empo cos i uisce anche la cosidde a aklina kliū is (užda uma), e ai p o s aigiai p asiskė usius pada gus della lingua s igu zia con kiaim, quindi exploss amųjų p iebalsių kiaia di ezioni, al e ki (plačiau ž . gi denis 2003: 224; 1967; Lade oged 2005: 50; ja osla ienė 2010: L'obie i o di ques o a icolo, sulla base dei da i dello s udio, è di analizza e e desc i e e le ca a e is iche acus iche più impo an i dei P en šnek os nos nekokios sonan ų. kokybę iksliau odo g e imų balsių o mančių p adžia a ba pabaiga: ieni p iebalsiai jas pak eipia ieno- P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 107s aipsniai a icles nosiniai p iebalsie ben assegna i solo secondo de e mina i adi imani balsių spek o b uožus (ž . gi denis 2003: 224 e en min. li .; kliukienė 1992: 78 e en min. li .; 1998: 80; anche plg. bace ičiū ė 2008: 719; ja osla ienė 2010: 261262; g igo je s 2012: 7580). pe ò dis inguendo uno nosinio sonan à da un al o ques o con e ma e le più ecen i ice che spe imen ali di sonan ì è anche impo an e misu a e e gli an i o ma i i signi ica i che si o mano nello spe o dei p iebalsi degli s udi (plg. g igo je s 2012: 275280; 288290; 2012a: 2223; bu kauskai ė 2010: 6 e en. li . min. edi anche Lade oged, Maddieson 2002: 117118)3. 0.2. ma e iale da s udia e e me odica di la o o P iebalsinių onemųm, […]/, […]n/, […]/ alo onų spek o s udiimui sceglie e ali pa ole u ilizza e nell'in es igazione m[…].ma. ~ mmą, m.na. ~ mną, n.ma. ~ nmą, n. a. ~ n ą, m.da. ~ mdą, m. a. ~ M ą, d.ma. ~ dmą, d.na. ~ d ną, n·ko. ~ nko, m·n. ~ mýnė, p·n. ~ pýnė, m.ne. ~ mẽnę, m. e. ~ mẽ ę, n.še. ~ nẽšę, m.na. ~ mẽną, p.na. ~ pẽną, mó·ko. ~ móko, nó·ko. ~ nóko e k . analizzando spe ine ca a e is ichech conside a a e in ade imų balsių o mančių s u u a e aie o ijas. Palyginimui aggiun i amen e i os e degli al i suoni spe o sclaida peculia i à pa olezie .ka. ~ pko, p·l. ~ pýlė, s.ne. ~ sa ànę, .ke. ~ ẽkę, k.pe. ~ kẽpę e al. conside ando il a o che g e a di o i e mo kš ųjų p iebalsių abi ualmen e engono u ilizza i mol o di e si alo oni di osi, anche ce cando di ką, k.pa. ~ kpą, l.pa. ~ lpą, b.da. ~ bdą, p.-da. ~ pdą, .da. ~ dą, p·ko. ~ misu a e il più obie i amen e i kie ųjų e minkš ųjų suoni (anche il sonan o nasaleu ino) an i o man e, pe lo s udio sceglie e e ali, p incipalmen e be eikšmiai, esempi con b e i ocali di solle amen o del gomu ino in e io e p ima della gomakinė e zapakalinės [m:mama], [ee], [nana], [ee], [naŋka], [eke] e e c.; i as solo, neki o as, [m], [m], [n], [m], [m], [n] neki čiuo i gomu iniai alo onai [ŋ] e [] misu a e all'in e no della pa ola. 240267; 2010a: 307324 e k . ; pe gli acus inių p iebalsių pala alizacijos požymių plačiau ž . amb aze ičius 2012: 513). Rico da o che i onologiniai elemen i della lingua sono non assoluu ūs, e ela i i, poiché suoni, la cui s u u a dello spe o comple amen e iden ica, possono esse e pe cepi i di e samen e, se di e isce le lo o oninė aplinka (ž . an 1970: 52 .; jassem 1973: 112 .; gi denis 2003: 224 k . e en. min. li . e.). 3 pe di e enzionali acus inių minkš ųjų e kie ųjų p e okalinių lie u ių kalbos sonan ų požymų ž . amb aze ičius 2010: 510 (da z . 1 izn.). 4 lo o dicendone pab ėž o (ki čiuo ) galinis umpasis oce. 108 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII la ma e ia s udia a dopo e ol e ju gi a ja osLaVienė cons a ojamuja in onazione ( . y. isoliuo ai, come a ski us saginius) di e amen e in compu e ì isc i è e app esen an i della gene azione medu iniosa non de en o i dei di e i linguis ici uomini e una donna da P enų. nonna u ali p onuncia i esempi s udiimui nonusa e. Il ma e iale sal a o in ile di ipo *.wa . ka pan P aa (5.0.34 e 5.3.23). eseguendo analisi spe ale, p incipalmen e esci ų segmen ų (žodžių o i iamuosius elemen us naudo asi ams e damo uni e si e o mokslininkų Paulio boe smos i da ido weeninko suku a kompiu e ine ga sų analizės p og ama p iebalsių i g e imų balsių) è s a a de e mina a e nupieš a na u ale di a i g adi di g igezza del suono o pa ola Visible Speech ipo spe og ama, più al o op inguo 5000 hz dažnį. poi au oma icamen e misu a e e, se necessa io, nub aiži e o mančių aie o ie, più al eum anche op ing 5000 hz equenza. spesso na u ale spe og amma e o manci dinamica dischini sono s a i jugga i in una sola immagineà, p ecisamen e lo o suda anando in e mini di equenza e du a a. anche b aiži i e spek ini sonan ì pjū iai: misu ando suoni an i o man es (o nulines o man es, angl. o al ze os), in una eni ano junca e le cosidde e FFT e LPC k ei ės (me endo e misu ando FFT e LPC e juncandoli in una piešinį naudo asi La ijos one iko ju io g igo je o paaiškin a me odika5). 1 . nosini P iebaLsi sPek o aPŽVaLga ul e io men e engono discussi e analizza i i isul a i dello s udio ins umen ale P enų šnek os nosinių sonan ų. 1 .1 . P ienų šnek os nosinių sonan ų o mančių s u u a e ene gia disdaida Palyginus P enų šnek os nosinių i nenosinių p iebalsių spek ines ka ak e is ikas ma y i (plg. 124 ig., anche c . 3 izn.), che spe o ene gia pe sa i a 5 Piešian spek inius sonan ų pjū ius, p incipalmen e nella des ina del p og amma P aa panello bisogna a sida y i i i di una pa ola o segmen o spek og amą, e, pasižymėjus nosinio sonan o spek ą (s aciona ia sua pa e), sceglie e Spec um: View spec al slice. nel pannello sinis o del p og amma eme ge il nome dello spe o FFT escu a o. ul e io men e si do ebbe sceglie e LPC smoo hing (nello s esso sinis a pannello) e s oka iamo lange Spec um: LPC smoo hing egis a e gli oppo uni coe icien i. Ad esempio, Numbe o peaks pe ques a ice ca scel o il nume o 26 (pe ché il ma e iale s udia o è egis a o u ilizzando 44,1 khz equenza, cosidde a nel pannello del si, pusė bū ų 22 + 4 (a ba 5) = 26), o p ie P e-emphasis om (Hz) į ašy a 50.0, i , paspaudus OK, au oma iškai gau as adinamasis spek inio pjū io LPC piešinys ( o mančių ajek o ija). Vėliau, deši- p og amma P aa , già o ene e suoni pjū ių FFT e LPC dischiiniai giungono in uno (juncando dischiini e anco a impo an e sceglie e co e amen e le equenze e al i necessa i pa ame i). P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 109s aipsniai a icles / [m], [], [n], [] a iculiazioni6 scoppia o pla esnessa zona di equenze ques o è una delle acus iche dis inzioni nasionali p iebalsių ca a e is iche (gi denis 1967: 249; 2003: 225; kliukienė 1992: 134; 1998: 80). come menziona o, a causa dell'ul e io e esona o e in luenza nosinių sonan ų spek e o mandoci nume o spesso maggio e, inol e, nasinis esonansas demia e ade imų sonos spek ą: lo o pa lando il gomu io mo kš asis non chiude del u o nosies e mės angą e pa e dell'a ia uscisce p o nosį (plg. Pake ys 2003: 191; kliukienė 1998: 80; k denis 2003: 224; Mu inienė 2007: 62 e.). quindi nel p ossimo capi olo sa à a is a i e ade imen i suoni o manci s u u a peculia i à. e ino a adesso dei li uani più de aglia amen e non s udia a in modo ins umen ale p iebalsių [m], [], [n], [], [ŋ] e [] spe ali ca a e is iche di e enzian i b uožas nosinių sonan ų spek e susidončios an i o man ės e lo o impo anza dis inguendo ap a iamosios classe memb ius uno dall'al o la gamen e esamina o nella seconda pa e di ques o a icolo. In ques o capi olo, sulla base dei isul a i o enu i e enendo con o degli spe og amma e dei disegni di aie o ije o mando, engono in p imo luogo esamina i i quali ybiniai [m], [], [n], [] a ibu i che de e minano le p ime due o man è 1 e 2. esse dipendono da o no e in pa e del naso o ma i dei ca i à isonan i e delle lo o ecip oche elazioni (gi denis 2003: 221). La p ima o man è nasali (angl. nasal o man , ečiau nasal ze o7) si o ma nella s essa zona delle equenze più basse (ž . 1 len ., plg. 124 pa oji o on i in co ela a con il g e imo balsio kokį (ques o è impo an e ene con o dis inguendo i memb i di quella classe; plg. i kliukienė 1992: 5657; 7879; bace ičiū ė 2008: 10; amb aze ičius 2010: 89; g igo je s 2012: 275280)8. Secondo lo s udio P enų šnek os, neki čiuo ų [m], [], [n], [] 1 signi ica i i isoliuo ai nelle pa ole p onuncia e (misu a a s aziona ioji sonan ų dalis) cos i uisce app ossima i amen e da 250 a 290 hz (ž . 1 len .): desc i end i i calcoli p ima balsį [a.] masculin p onuncia o [m] 1 = 253 hz; [n] 1 = 276 hz; mo e s p onuncia o [m] 1 = 266 hz; [n] 1 = 288 hz; p ima balsį [i·] a ų p onuncia o [] 1 = 269 hz; [] 1 = 271 hz; mo e s p onuncia o [] 1 = 268 hz; [] 1 = 275 hz e e c. come is o, quan o più al a endusi esse e 6 dei i i cos i uisce la base dei p iebalsi di ono elemen i, quindi le lo o o manci nas os i abbas anza bene isibili. Ma lo o dicendo mo kš asis gomu ys s'abba gia, i ae a dalla yklės nascolinė pa ella e a abbas anza libe amen e esce p o nosį (i. i. esplimo nebūna, pe ché in bocca non si ende di maggio e p essione a è). pe il p e okalinių lie u ių kalbos sonan ų a ikuliacijos ie os i one ino kon eks o e e o lokusam ede e amb aze ičius 2010: 89. pe la lingua la ia sonan ų akus inių dis inzionali peculia i à ede e g igo je s 2012: 267292. 7 ina a enzione che alcuni ice ca o i hanno usa o ques o anglišką e miną (nasal ze o) nel signi ica o an i o man ės (o nulinės o man ės), e nosinių p iebalsių 1 chiama nosine o man e (nasal o man ) (ž . Lade oged, Maddieson 2002: 117, 4.6). 8 scienzia i s anie i indicano (sulla base di alcuni da i delle lingue del mondo) che [m], [n] 1 equenzia di banda aggiunge da 200, 250 o 300 hz ino a 300, 400 o 450 hz (ž . bu kauskai ė 2010: 6 i en min li .; g igo je s 2012 270: k i en min li . i.). Ad esempio, Pe e is Lade ogedas e ianas Maddiesonas (2002: 117) o niscono le ca alonì nasinių p iebalsių p ime o man es: [m] 1 = 250 hz; [n] 1 = 280 hz. 110 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII 1 PaV. La pa ola m.ma. ~ mmą spek o-2 spek og ag ama (1-ojo ma i o oce) PaV. La pa ola m.na. ~ mną ma (1-ojo ma i o oce) 5 PaV. Dello 3 PaV. Žodžio n.ma. ~ nmą spek og a- ma (1-ojo y o balsas) 4 PaV. Žodžio m.ma. ~ mmą spek o- g ama (mo e s balsas) pa ola n.ma. ~ nmą spe og a-6 P aV. La uomo oce) g ama (mo e s oce) pa ola sn.pa. ~ snpą spek oma (1-ojo P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 111s aipsniai a icles 7 PaV. / Dello pa ola n.ma. ~ nmą spek og a-8 P a V. La pa ola m.na. ~ mẽną spek oma (mo e s oce) g ama (1-ojo uomo oce) 11 PaV. La pa ola m.na. ~ S ongną spek o-12 PaV. La pa ola m.ne. ~ ma (mo e s balsas) mẽnę spek og ama (1-ojo uomo oce) g ama (1-ojo uomo oce) g ama (2-ojo uomo oce) ma (2-ojo uomo g ama (mo e s balsas) 9 PaV. Žodžio m.ne. ~ mẽnę spek og a- oce) del du o den ino [n] la p ima o man ė ispe o al lūpinio [m], e le signi icazioni dei sonan ì 1 sono 10 PaV. Žodžio m.na. ~ mną spek o- mol o simili, u a ia pa agonando i co isponden i ige uosi e mo kš uosi di quella classe, più spesso gli na iè endnè a esse e [] e [] 1 espec i amen e. nei leggli asi p onuncia i nei schnek os in es iga i dei da i, uomini p onuncia o [m], [n] 1 = 360 hz) ispe o ispe i amen e isoliuo ai nelle pa ole p onuncia e9. 9 sonan ì [m] e [n] la p ima o man è non si dis ingue, pe ò si o ma nell'al ėlesnių dažnių zona (apibend in a Ne consegue, pa agonando i da i, che da e o è impo an e conside a e non solo l'ambien e one ico dei 112 ac a ju gi a ja osLaVienė Linguis ica Li huanica LXVIII 1 3 PaV. La pa ola n·ko. ~ nko spe og a-14 PaV. La pa ola m·n. ~ mýnė spek oma (2-ojo y o nosinių sonan ų spek ai quasi non si dis inguono. Si i iene che p iebalsių nazalizacija, balsas) g ama (2-ojo y o balsas) Nei se en ionali pa a mėje sia minkš ųjų, sia kie ųjų appa en emen e, sopp ima igidi à e mo bissimi à segnoì, e egli pe cepi o solo da age imi 15 PaV. Žodžio mó·ko. ~ móko spek o- suoni s udia i e gli elemen i supe segmen ini (pa isi amen e, i con abalsi di chii i spesso sono più in ensi, i 16 PaV. Žodžio nó·ko. ~ nóko spek og a- suoni endono mol o più a lungo che co isponden i non chii i, ecc.), ma anche al i a o i ( empo di con e sazione, in onazione, ecc.). e i à, nosinių sonan ų kiekybė in ques o la o o apposi amen e non s udia a, solo a i a a l'a enzione, che con on ando minimali coppie (i. e. non casuali casi) nonci čiuo as p eballis [m] lengesce ispe o nonci čiuo as [n]. P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 113s aipsniai / a icles balsių (ž . kliukienė 1992: 57, 44 izn., 63, 13 len .). aigi si i iene che [m]: [], [n]: [] l'opposizione in ques a ada mazione sos enga solo o ai ( enpam, 57, 7879). 1 Len eLė. P ienų šnek os apibend in as nosinių sonan ų pi mõsios o man ės éikšmės isoliuo ai p onuncia i nelle pa ole10 il suono [<m>a.][<>e.][<n>a.][<>e.][m>o·][<>i·][<n>o·][<>i·] in o m. 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) Vy ų o a 253 285 276 287 250 269 264 271 Ma e s o o 287 266 288 289 264 268 268 275 pe ò la seconda P enų šnek os [m], [], [n] e [] o man ė ( 2) indica che il emb o più basso sono lūpinie suoni [m] e [] (c . a . 2), con on ando solo i memb i della classe mo bs u [] e [] si ede che la seconda o man ės equen i diapazone e simili possono esse e, pe esempio, p ima del lungo ele u ino del sonan o [i·] sonan ė] [] e es [ 2] poco. An e-bo omino isalimen o posizionale della lunghezza oceį [e.] dei p esun i [] e [] 2 di e isce anche men i, solo osse a a endenza più spesso ele ėlesniu emb u a i minkš ąjį nelūpinį sound (ž . 2 a .). 2 Len eLė. P ienų šnek os apibend in as nosinių sonan ų an õsios o man ės éikšmės suon [<m>a.][<>e.<][<n>a.][<>e.][m>o·][<>i·][n>o·][<>i·] in o m. izoliuo ai iš a uose žodžiuose11 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) Fy ų balso 1041 1623(?) 1378 1704(?) 800 2327(?) 1051 2320(?) Ma e s balso 1126 1764(?) 130 18229(?) 72963(?) 1110 2499(?) 10 1 e 2 len elėse lauž iniuose skus u indica o la oce che a dopo il sonan o nosinio; misu o e sonan ò p ende e maschí o o n = 36, mo e s o o n = 1224. 11 domande in abella a i a l'a enzione nel a o che s abili e la o man e della s aziona iò pa e è s a o non age ole, pe ché lo spe o dei mo kš ųjų nosinių sonan ų ben più spesso iene u a ispalès ispe o ispe i amen e di kie ųjų, quindi calcola e 2 signi icazioni non possono esse e conside a e a idabili di e enziando mo kš ųjų [] e [] spe ine ca a e is iche. do e cosimiglio misu a e CV ipo combinini, i. i. p iebalsio della ine e balsio della inizi, o al imen i įbalsio, 2 localizazione, ques o anche impo an e ene con o in balsių 2 dinamica (ž . 3 len ., anche plg. amb aze ičius 2010: 9, 4 pa . ; g igo je s 2012: 279, 2 len . ). 120 ac a ju gi a ja osLaVienė Linguis ica Li huanica LXVIII 28 PaV. Minkš ojo [] spe ino pjū is (cai ėje p onuncia a mo e s, dešinėje p onuncia a iš 27 i 28 pa eikslų ma y i, kad y o iš a o [n] an i o man ė p asideda maždaug y o) da 1000 hz, e mo e s p onuncia o [n] da 1100 hz, . i. aukščiau negu ispe i amen e dicendo lūpinį sonan ą. Mincš ojo [] Z1 inizia ci ca da 1600 hz è anche alščiau negu ispe i amen e []. Minks ųjų e ha e ųjų nosinių gomu inių alo onų an i o man ės anche non coincidono: 29 pa eiksle [ŋ] Z1 si o ma ci ca da 2000 hz, e [] an i o man ė supe io e inizia sop a 3000 hz (ž . 30 ig.). il ma e iale indica che dello s esso (i. e. sole o o mo kš ojo) sonan o an i o man i equenzi diapazone può quan o a ia e a causa del e imo ( olesnio) balsio quali à (i quan i à): quan o più al e [], [] Z1 p ima in en a il balsoso al o emb o neguį [i·] ispe i amen e p ima il co o [i], e p ima [a] sonan [m], [n] Z1 spesso più al o negu [u] e pan. aigi dicend nelūpini [n], [] e specialmen e [ŋ], [] an i o man è sono più al e, negu dicend lūpini sonan us ques o i in dipende dal luogo a iculiazione: bu nos (e da pa e nosies) esonansine e mie di dimensioni e della lingua iolazione in bocno bei 27 PaV. kie ojo [n] spe inis pjū is (a sinis a p onuncia a mo e s, des ina p onuncia a uomo) P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 121s aipsniai / a icles poslinkio (pi myna gal) che engono un po' de e mina a e g e imo balsio a ikuliazione (plg. e g igo je s 2012: 269 e en min. li ., 276279). nasale an i o man ė aukščiausia a ian gomu inius [ŋ], [], . y. kai bu nos ezonansinė e mė um- piausia i liežu io idu inė dalis a si aukia gomu io link. suono in b e e iassumendo i isul a i dello s udio acus ici dis in i oli, si può a e ma e che: • ap ašan P enų šnek os nosinių sonan ų akus ines ski iamąsias ypa ybes bū i- na conside a i e in i p op i sonan ì quali a i i a ibu i lemiančias o man es, e in adegimen i suoni spe ine ca a e is iche e CV l'al a o man è (pe eigą i jos dinamiką). CV an õsios o man ės pe eiga i dinamika laiky ina iena s a biausių ski iamųjų minkš ųjų i kie ųjų nosinių sonan ų a ikuliacijos ie os peculia i à. Tu o ques o di e enzia i desc i i i p iebalsius e ne dis ingue dagli al i suoni; • dis inguendo [m], [], [n], [], [ŋ], [] uno dall'al o mol o impo an i e an i o mančių signi icazioni, che i in dipendono dal luogo di consiglio sono o (bu nos ezonansinės 30 29 PaV. gomu inio [ŋ] spek inis pjū is (kai ėje iš a a mo e s, dešinėje iš a a y o) PaV. gomu inio [] spe inis pjū is (a sinis a p onuncia a mo e s, des ina p onuncia a uomo) 122 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII dimensione e o ma e mės, ju gi a ja osLaVienė poslinkio del linguu io e di alcune al e a iculiacinii ca a e is iche dicendo sonan ą): • in u i i casi lūpinio [m] an i o man ė in e io e ispe o ispe i amen e nelūpinio sonan o ([n]) e pa icola men e gomu inio alo ono [ŋ]; • dai da i iassun i, minimo di e isce l'uomo p onuncia o [m] e [n] Z1 signi ica i; • P enų šnek oje di u i i ųjų nosinių p iebalsių aukščiausiai gomu inių alo onų an i o man ės; • pa agonando i mo kš uosius e i igidi p iebalsius ede e che più al e ispe i amen e [], [] e [] Z1 signi icazioni. 3. sValo i più iŠVados P enų šnek os nosinių sonan ų s umen o di s udio i isul a i indicano che gli s udiamiosi p ebalsius possono esse e di e enzia i secondo le lo o ca a e is iche acus iche e spe ali p ebalsių e adigimų balsių ca a e is iche: • sonan ų kokybinius požymius ypač lemia žemųjų dažnių pi moji (a ba nosinė) o man ė i sonan ų bei g e imų balsių p adžios (a ba įbalsių) an oji o man ė e la sua dinamica, anche impo an i s udiabili p iebalsiì e adicimen i suoni o man ici s u u a, nume o, in ensi à e spe o sclaida. nosiniams sonan ami è ca a e is ico dispe sione dell'ene gia dello spe o più ampia nella ampli udine delle equenze a causa di aggiun i o esona o iaus in luenza. • g e a o a nosinius p iebalsií p esen i balsií la p ima o man è spesso quan o pablėsusi e aukš ėlesnė (dėl nosinės o man ės į akos), anche spesso aukš ėlesnė e za o man ė ice imų balsií. a due nosini sonan ì le oci nazalizgia e sono più che ispe i amen e g e a di uno nosinio sonan o: ad esempio, a kie ųjų nosinių p iebalsių zazakalinės eilės (specie abbellimen o in e io e) balsių seconda o man ė in e io men e u o il empo di a imo, g e a di uno nosinio p iebalsio della s essa quali à e quan i a i i p iebalsių 2 gene almen e pogemessa solo un ce o empo. • nosini sonan i [m], [], [n], [], [ŋ] e [] dis inguendo una dall'al a es emamen e impo an e la lo o spe o che si compone an i o man ė Z1. sommend i i da i, in u i i casi lūpinių sonan ų an i o man ės in e io i negu co isponden emen e nelūpinių. Con on ando minkš uosius e kee uosius p iebalsius de e mina o che supe io i co isponden i minkš ųjų [], [] e [] an i o mančių signi icazioni. più al e P enų šnek oje nosinio gomu inio sonan o an i o man ės. Li e a Ū a amb aze ičius y is 2010: di e en ial acous ical cues o Pala alized s nonpala alized P e ocalic sonan s in Li huanian. Uomo e pa ola 1, 510. P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 123s aipsniai a icles amb aze ičius y is 2012: acus inii p iebalsių pala alizacijos požymiai. S udi di lingue: Ling is ica (21), 513. Accessibile online: h p.dx.doi.o g/10.57501.j h p.sal. 0.21.2073. amb aze ičius y is 2012a: Loci o Pala alized s nonpala alized P e ocalic Plosi es in Li huanian. L'uomo e la pa ola 1, 1318. bace ičiū ė im a 2008: pe le lingue li uane minkš ųjų p iebalsių junginių (espe imen inis y imas). Pe spec i es o Bal ic Philology. Pozna, 719. bu kauskai ė edi a 2010: nazalizacija: samp a a e s udi. Lie u ių kalba 4 (p ieiga pe in e ne ą: www.lie u iukalba.l ). de eške ičiū ė sig i a 2008: pe la lingua li uanea sclandžiųjų p iebalsių kiekybės. L'uomo e la pa ola i, 1519. de eške ičiū ė sig i a, kazlauskienė as a 2009: dusliųjų sp ogs amųjų p iebalsių spek inė analizė and hei explosimo du mė. Il suono e i suoi aspe i di ice ca: me odologia e p ak an ika. sud. Leskauskai ė a., Meiliūnai ė V. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 98–111. gunna 1970: sound, ea u es, and Pe cep ion. P oc. o he 6 h In e n. Cong . o Phone ic Sciences. P ague, 49–60. gi denis aleksas 1967: Mažeikių a mės onologinė sis ema (Filol. m. kand. dis.). Vilnius: Vilniaus uni e si à. gi denis aleksas 2000: Calbo y os la o i 2. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. gi denis aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos paginidai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. g igo je s ju is 2008: La iešu alodas pa skaņu sis ēmas akus isks un audi ī s aks u ojums. īga: Lu La iešu alodas ins i ū s. g igo je s ju is 2012: acous ic cha ac e is ics o he La ian sono an s. Bal is ica xLVii (2), 267292. g igo je s ju is 2012a: ela ion o he locus equa ions o he place o a icula ion o he La ian consonan s. P o esso io Alekso Gi denio (19362011) commemo azione con e enza, Vilniaus uni e si à, 2012 m. o ob e 1820 d., P anešimų ezės. Vilnius: Vilniaus uni e si e iskaus, 2223. ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P enų šnek os onologija (Do a o disse azione). Vilnius: Vilniaus uni e si à. ja osla ienė ju g i a 2010a: P ienų šnek os sp ogs amųjų p iebalsių spek o sklaida e al e dis inamosios peculia i à. Bal is ica xLV (2), 307324. ja osla ienė ju g i a 2011: P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: acus iniai e a ikuliaciniai požymiai. Ac a Linguis ica Li huanica LxiVLxV, 6586. 124 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII jassem wik o 1973: Pods awy one yki akus ycznej. ju gi a ja osLaVienė wa szawa: Pas owowe wydawnic wo naukowe. kliukienė egina 1992: No d zemaičių a mės konsonan izmo acus inės i audicinės ypa ybės (Filol. m. kand. dis.). Vilnius. kliukienė eg ina 1994: Spe i dei p iebalsi dei Paesi se en ionali e acus iche p iebalsi delle classi. Kalbo y a xLiii (1), 4352. kliukienė eg ina 1995: No d zemaičių in e okalinių p iebalsių ukmė. Kalbo y a xLiV, 5868. kliukienė eg ina 1998: Sis ema dei segni di e enziali dei p iebalsi dei No d zemaici. – Kalbo y a xLVii, 7985. kliukienė egina 2011: Consonan izmo delle a me no d e aiche: acus ine e audicine peculia i à. Vilnius: Vilniaus uni e si à. Lade oged Pe e 2005: Vowels and Consonan s: (An In oduc ion o he sounds o Languages). 2nd edi ion. uni e si y o cali o nia, los angeles: blackwell Publishing. Lade oged Pe e , ian Maddieson 2002: The Sounds o he Wo lds Languages. Malden: blackwell Publishe s. Ledicho a edi a 2012: Lie u ių bend inės kalbos nazalizuo ųjų balsių [a·], [o·], [u·] du a a e ca a e is iche quali a i e spe imen ale. L'uomo e la pa ola i, 7985. Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmo e p ozodija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus pedagoginis uni e si e as. Pake ys an anas 2003: Fone ica della Li uanian bend inės kalbos. Vilnius: enciclopedia. suMMa y he main dis inc i e spec al ea u es o he nasals in he subdialec o he spec al cha ac e is ics o he nasals in he subdialec o P ienai P ienai ha e been in es iga ed in he expe imen al s udy desc ibed in he p esen a icle. he ob ained da a sugges ha he nasals can be dis inguished om he o he sounds o he subdialec o P ienai on he basis o hei se o acous ic pa ame e s ( o man s uc u e) and ansi ions be ween i and he con ex owel. nasals a e like owels in ha hey can be cha ac e izes la gely in e ms o hei o man equences (one o he main p ope ies o nasals is low i s o man ), bu hey di e in ha he o man s a e no as loud as hey a e in owels; besides, he nasals a e made by blocking he sound om coming ou o he mou h while allowing i o come ou h ough he nose, and P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 125s aipsniai a icles his a ec s he ela i e ampli ude o he o man s (bo h o consonan s and con ex owels). / o example, he i s wo o man s o ha con ex owel [a.] a e e y close oge he wi h he cen e be ween hem being a abou 1000 hz. usually he i s o man o ha nasalized owels a e weake han he second due o he incidence o a nasal ze o, and he hi d o man mo es up i he nasaliza ion inc eases o in case he owel is ully nasalized. since he main dis inc ion be ween nasals du ing he nasal mu mu is p o ided by he o al an i- esonance (o al ze os o an i- o man s whose equencies a e de e minmened by place o a icula ion), he nasal sono an s [m], [], [n], [] as well as nasal- ela allophones a e cha ac e ized by he equency alues o he o al ze o. he egion o he o al ze o was sea ched aking in o accoun he lengh o he o al ezona o as well as he ongue con igu a ion a ec ed by he con ex owel. he esul s show ha he equency o he o al ze o di e s because o a icula o y habi s and gende di e ences o he in o man s. Į eik a m. 19 no emb e 2012 d. ju gi a ja osLaVienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania [email p o ec ed]