Prienų šnektos nosinių sonantų spektrinė charakteristika

105s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: nosiniai sonan ai, o man ė, an i o man ė, spek inė cha ak e is ika, akus inės sa ybės. keywo ds: nasals, o man , o al ze o, spec al cha ac e is ics, acous ic ea u es. ju gi a ja osLaVienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, onologija, ekspe imen- inė one ika. P ienŲ Šnek os nosiniŲ sonan Ų sPek inė cha ak e is ika he spec al cha ac e is ics o he nasals in he subdialec o P ienai ano acija emian is ins umen inio y imo duomenimis, s aipsnyje analizuojamos y inių kauniškių P enų šnek os nosinių sonan ų akus inės ski iamosios ypa ybės. ap ašan i iamųjų ga sų spek- ines cha ak e is ikas a siž elgiama į p iebalsių o mančių eikšmes i ene gijos sklaidą (nosinių sonan ų kokybinius požymius lemia o man ės, ik jos ne okios yškios kaip balsių, be o, o - mančių skaičius nosinių ga sų spek e dažnai daug didesnis, nes juos a ikuliuojan papildomai daly auja nosies ezona o ius) bei į g e imų balsių kokybę, jų o mančių (ypač 2) eikšmes bei ajek o ijas i s uk ū ą. di e encijuojan [m], [], [n], [] i nosinių gomu inių alo onų spek- ines cha ak e is ikas apž elgiamos i jų spek e susida ančių an i o mančių eikšmės. anno a ion he main dis inc i e acous ic ea u es o he nasals in he eas e n kaunas P ienai subdialec ha e been in es iga ed in he expe imen al s udy desc ibed in he p esen a icle. he ob ained da a sugges ha he nasals a e dis inguished om he o he sounds o he subdialec o P ien- ai on he basis o hei o man s uc u e ( hey a e like owels in ha hey can be cha ac e izes la gely in e ms o hei o man equences, bu hey di e in ha he o man s a e no as loud as hey a e in owels; besides, he nasals a e made by blocking he sound om coming ou o he mou h while allowing i o come ou h ough he nose, and his a ec s he ela i e ampli ude o he o man s) and ansi ions be ween i and he con ex owel. since one o he main dis- inc ion be ween nasals du ing he nasal mu mu is p o ided by he o al an i- esonance, he nasal sono an s [m], [], [n], [] as well as nasal- ela allophones a e cha ac e ized by he e- quency alues o he o al ze o. 106 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII 0. ĮVadas P enų šnek os nosinių sonan ų spek inės cha ak e is ikos bend ais b uožais ap ašy os i ian P enų šnek os ga syną ins umen iniu būdu (ja osla ienė 2010: 264–267)1. ačiau išsamesnė akus inių ski iamųjų požymių analizė kol kas nebu o pa eik a, nema uo a įbalsių (C→V) an osios o man ės pe eiga i spek e susida- ančių an i o mančių ie a i eikšmės. ai paska ino a lik i papildomą i iamosios šnek os nosinių sonan ų y imą, ku io ezul a ai i ap ašomi šiame s aipsnyje. 0.1. s aipsnio ikslas nosiniams sonan ams (kaip i ki iems balsingiesiems p iebalsiams) būdingos i balsio sa ybės: juos a ian y auja pag indinis onas ( odėl balsingieji p iebalsiai dažniausiai u i aiškią o mančių s uk ū ą); jų, kaip i balsių, kokybinius požymius lemia o man ės (ypač pi mosios d i – 1, 2), ik sonan ų jos ne okios yškios kaip balsių (plg. gi denis 2003: 221 i en min. li .; 224; Lade oged, Maddieson 2002: 102–136, 182–245; Lade oged 2005: 49–62, 84 i k .). be o, dėl papildomo (nosies) ezona o iaus į akos o mančių skaičius nosinių ga sų spek e dažnai būna didesnis (ž . bace ičiū ė 2008: 10; bu kauskai ė 2010: 6, 8; g igo je s 2012: 267– 272 i en min. li .). analizuojan akus ines ūpimų segmen ų ypa ybes a siž el- giama i į g e imų balsių o mančių s uk ū ą i dinamiką2, nes, kaip manoma, 1 Lie u ių kalbos a mių konsonan izmas ins umen iniu būdu mažai i as. be P ienų šnek os p iebalsių (2010: 238–267; 2010a: 307–324), gana išsamiai i sis emiškai ap ašy os ik šiau ės žemaičių a mės p iebalsių spek inės (i audicinės) ypa ybės i eg esy inis p iebalsių pala alizacijos po eikis balsių spek ui (plačiau ž . gi denis 1967; 2000: 69–78; 258–267; kliukienė 1992; 1994: 43–52; 1995: 58–68; 1998: 79–85; 2011 i pan.). ki i ins umen iniai da bai ski i daugiausia a ski iems bend inės lie u ių kalbos konsonan izmo a ejams: pa yzdžiui, aikydamas lokusų (angl. loci) ma a imo me odiką, di e- encinius akus inius minkš ųjų i kie ųjų p e okalinių lie u ių kalbos sonan ų požymius ap ašė y is amb aze ičius (2010: 5–10). nus a y a, kad pa ys s a bieji požymiai di e encijuojan minkš uosius i kie uosius sonan us y a 2 lokusai. Mokslininkas aip pa pa eikia ap ašomųjų p iebalsių 2 i 3 loku- sų ma a imo ezul a us, ap a ia a ikuliacijos ie os i eg esy inės koa ikuliacijos po eikį lokusams (da plg. bace ičiū ė 2008: 7–19; de eške ičiū ė 2008: 15–19; de eške ičiū ė, kazlauskienė 2009: 98–111; amb aze ičius 2012a: 13–18 i . .). 2 a ian [m], [n] ipo ga sus bu noje suda oma adinamoji užda uma, ačiau o o s o ė sklandžiai išeina p o nosį, i bū en šis nosinis ezonansas lemia am ik us g e imų ga sų spek inius požymius (dėl lie- u ių bend inės kalbos kai ku ių nazalizuo ųjų balsių ukmės i kokybės ypa ybių ekspe imen inio y i- mo ž . Ledicho a 2012: 76–85; aip pa plg. de eške ičiū ė 2008: 15–19). o, pa yzdžiui, a ian sp ogs- amuosius p iebalsius, bu noje am ik ą laiką aip pa suda oma adinamoji aklina kliū is (užda uma), i o as p o s aigiai p asiskė usius kalbos pada gus išsi e žia su sp ogimu, odėl sp ogs amųjų p iebalsių kokybę iksliau odo g e imų balsių o mančių p adžia a ba pabaiga: ieni p iebalsiai jas pak eipia ieno- kia k yp imi, ki i ki okia (plačiau ž . gi denis 2003: 224; 1967; Lade oged 2005: 50; ja osla ienė 2010: P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 107s aipsniai / a icles nosiniai p iebalsiai ge ai ski iami ik pagal am ik us g e imų balsių spek o b uo- žus (ž . gi denis 2003: 224 i en min. li .; kliukienė 1992: 78 i en min. li .; 1998: 80; aip pa plg. bace ičiū ė 2008: 7–19; ja osla ienė 2010: 261–262; g i- go je s 2012: 75–80). ačiau ski ian ieną nosinį sonan ą nuo ki o – ai pa i - ina i naujausi ekspe imen iniai sonan ų y imai – aip pa s a bu išma uo i i i iamųjų p iebalsių spek e susida ančių an i o mančių eikšmes (plg. g igo je s 2012: 275–280; 288–290; 2012a: 22–23; bu kauskai ė 2010: 6 i en min li .; aip pa ž . Lade oged, Maddieson 2002: 117–118)3 . Šio s aipsnio ikslas – emian is ins umen inio y imo duomenimis, išanali- zuo i i ap ašy i s a biausias spek ines P enų šnek os neki čiuo ų nosinių sonan- ų cha ak e is ikas i nus a y i, kokios akus inės ypa ybės ski ia i iamuosius ga sus ieną nuo ki o. 0.2. i iamoji medžiaga i da bo me odika P iebalsinių onemų /m/, //, /n/, // alo onų spek o y imui pasi ink i okie i iamojoje šnek oje a ojami žodžiai: m.ma. ~ mmą, m.na. ~ mną, n.ma. ~ nmą, n. a. ~ n ą, m.da. ~ mdą, m. a. ~ M ą, d.ma. ~ dmą, d.na. ~ d ną, n·ko. ~ nko, m·n. ~ mýnė, p·n. ~ pýnė, m.ne. ~ mẽnę, m. e. ~ mẽ ę, n.še. ~ nẽšę, m.- na. ~ mẽną, p.na. ~ pẽną, mó·ko. ~ móko, nó·ko. ~ nóko i k . analizuojan spek ines cha ak e is ikas a siž elg a i į g e imų balsių o mančių s uk ū ą i ajek o ijas. Pa- lyginimui papildomai i os i ki ų ga sų spek o sklaidos ypa ybės žodžiuose .ka. ~ ką, k.pa. ~ kpą, l.pa. ~ lpą, b.da. ~ bdą, p.-da. ~ pdą, .da. ~ dą, p·ko. ~ pko, p·l. ~ pýlė, s.ne. ~ sẽnę, .ke. ~ ẽkę, k.pe. ~ kẽpę i pan. a siž elgian į ai, kad g e a kie ųjų i minkš ųjų p iebalsių įp as ai a ojami labai ski ingi balsių alo onai, aip pa siekian kuo objek y iau išma uo i kie ųjų i minkš ųjų ga sų ( aip pa i nosinio gomu inio sonan o) an i o man es, y imui pasi ink i i okie, daugiausia be eikšmiai, pa yzdžiai su umpaisiais p iešakinės i užpakalinės eilės žemu inio pakilimo balsiais: [mama], [ee], [nana], [ee], [naŋ- ka], [eke] i pan. i as ik pi masis, neki čiuo as, šių žodžių4 sonan as [m], [], [n] i []; neki čiuo i gomu iniai alo onai [ŋ] i [] ma uo i žodžio iduje. 240–267; 2010a: 307–324 i k .; dėl akus inių p iebalsių pala alizacijos požymių plačiau ž . amb aze i- čius 2012: 5–13). P isimin ina, kad onologiniai kalbos elemen ai y a ne absoliu ūs, o san ykiniai, nes ga sai, ku ių spek o s uk ū a isiškai ienoda, gali bū i su okiami ski ingai, jei ski iasi jų ga sinė aplinka (ž . an 1970: 52 .; jassem 1973: 112 .; gi denis 2003: 224 i en. min. li . i k .). 3 dėl di e encinių akus inių minkš ųjų i kie ųjų p e okalinių lie u ių kalbos sonan ų požymių ž . amb- aze ičius 2010: 5–10 (da ž . 1 išn.). 4 juos a ian pab ėž as (ki čiuo as) galinis umpasis balsis. 108 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII i iamąją medžiagą po is ka us kons a uojamąja in onacija ( . y. izoliuo ai, kaip a ski us sakinius) iesiai į kompiu e į įskai ė ys kalbos de ek ų ne u in ys idu iniosios ka os a s o ai y ai i iena mo e is iš P enų. nena ū aliai iš a i pa yzdžiai y imui nepanaudo i. Medžiaga išsaugo a *.wa ipo ailais. ka pan i iamuosius elemen us naudo asi ams e damo uni e si e o mokslininkų Paulio boe smos i da ido weeninko suku a kompiu e ine ga sų analizės p og ama P aa (5.0.34 i 5.3.23 e sijomis). a liekan spek inę analizę, pi miausia iš- ki p ų segmen ų (žodžių a p iebalsių i g e imų balsių) bu o nus a y a i nupieš- a na ū ali į ai aus pilkumo laipsnio ga so a žodžio Visible Speech ipo spek og a- ma, aukščiausiu pasi enkan 5000 hz dažnį. ada au oma iškai išma uo os i , jei eikia, nub aižy os o mančių ajek o ijos, aukščiausiu aip pa pasi enkan 5000 hz dažnį. dažnai na ū ali spek og ama i o mančių dinamikos piešiniai bu o jungiami į ieną aizdą, iksliai juos sude inan dažnio i ukmės a ž ilgiu. aip pa b aižy i i spek iniai nosinių sonan ų pjū iai: ma uojan ga sų an i o man es (a ba nulines o man es, angl. o al ze os), į ieną bu o jungiamos adinamosios FFT i LPC k ei ės (nus a an i ma uojan FFT i LPC bei jungian juos į ieną piešinį naudo asi La ijos one iko ju io g igo je o paaiškin a me odika5). 1 . nosiniŲ P iebaLsiŲ sPek o aPŽVaLga oliau ap a iami i analizuojami P enų šnek os nosinių sonan ų ins umen inio y imo ezul a ai. 1 .1 . P ienų šnek os nosinių sonan ų o mančių s uk ū a i ene gijos sklaida Palyginus P enų šnek os nosinių i nenosinių p iebalsių spek ines cha ak e is- ikas ma y i (plg. 1–24 pa ., aip pa ž . 3 išn.), kad spek o ene gija dėl sa i os 5 Piešian spek inius sonan ų pjū ius, pi miausia dešiniajame p og amos P aa panelyje eikia a sida- y i i iamojo žodžio a segmen o spek og amą, i , pasižymėjus nosinio sonan o spek ą (s aciona iąją jo dalį), pasi ink i Spec um: View spec al slice. kai iajame p og amos panelyje a si anda iški p o FFT spek o pa adinimas. oliau eikė ų ink is LPC smoo hing ( ame pačiame – kai iajame – panelyje) i iššokusiame lange Spec um: LPC smoo hing į ašy i eikiamus koe icien us. Pa yzdžiui, Numbe o peaks šiam y imui pasi ink as skaičius 26 (nes i iamoji medžiaga į ašy a naudojan 44,1 khz dažnį, adina- si, pusė bū ų 22 + 4 (a ba 5) = 26), o p ie P e-emphasis om (Hz) į ašy a 50.0, i , paspaudus OK, au oma iškai gau as adinamasis spek inio pjū io LPC piešinys ( o mančių ajek o ija). Vėliau, deši- niajame p og amos P aa panelyje, jau gau i ga sų pjū ių FFT i LPC piešiniai jungiami į ieną (jungian piešinius i ėl s a bu eisingai pasi ink i dažnius i ki us eikiamus pa ame us). P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 109s aipsniai / a icles [m], [], [n], [] a ikuliacijos6 išsiskaido pla esnėje dažnių zonoje – ai iena iš akus inių ski iamųjų nosinių p iebalsių ypa ybių (gi denis 1967: 249; 2003: 225; kliukienė 1992: 134; 1998: 80). kaip minė a, dėl papildomo ezona o iaus į akos nosinių sonan ų spek e o mančių skaičius dažnai didesnis, be o, nosinis ezo- nansas lemia i g e imų ga sų spek ą: juos a ian minkš asis gomu ys ne isai uždengia nosies e mės angą i dalis o o išeina p o nosį (plg. Pake ys 2003: 191; kliukienė 1998: 80; gi denis 2003: 224; Mu inienė 2007: 62 i k .). odėl ki ame sky iuje bus apž elgiami i g e imų ga sų o mančių s uk ū os ypa umai. o iki šiol lie u ių išsamiau ins umen iniu būdu ne y inė as p iebalsių [m], [], [n], [], [ŋ] i [] spek ines cha ak e is ikas di e encijuojan is b uožas – nosinių sonan ų spek e susida ančios an i o man ės i jų s a ba ski ian ap a iamosios klasės na ius ieną nuo ki o – plačiau nag inėjamas šio s aipsnio an oje dalyje. Šiame sky iuje, emian is gau ais ezul a ais i a siž elgian į spek og amų i o mančių ajek o ijų piešinius, pi miausia apž elgiami kokybiniai [m], [], [n], [] požymiai, ku iuos lemia pi mosios d i o man ės 1 i 2. jos p iklauso nuo bu noje i iš dalies nosyje susida ančių ezonansinių e mių bei jų a pusa io san- ykių (gi denis 2003: 221). Pi moji nosinių p iebalsių o man ė (angl. nasal o man , ečiau – nasal ze o7) susida o pačių žemųjų dažnių zonoje (ž . 1 len ., plg. 1–24 pa .), o an oji i in susijusi su g e imo balsio kokybe (į ai s a bu a siž elg i ski ian kie uosius i minkš uosius os klasės na ius; plg. i kliukienė 1992: 56–57; 78–79; bace ičiū ė 2008: 10; amb aze ičius 2010: 8–9; g igo je s 2012: 275–280)8 . P enų šnek os y imo duomenimis, neki čiuo ų [m], [], [n], [] 1 eikšmės izoliuo ai iš a uose žodžiuose (ma uo a s aciona ioji sonan ų dalis) susida o maždaug nuo 250 iki 290 hz (ž . 1 len .): apibend in ais skaičia imais p ieš balsį [a.] y ų iš a o [m] 1 = 253 hz; [n] 1 = 276 hz; mo e s iš a o [m] 1 = 266 hz; [n] 1 = 288 hz; p ieš balsį [i·] y ų iš a o [] 1 = 269 hz; [] 1 = 271 hz; mo e s iš a o [] 1 = 268 hz; [] 1 = 275 hz i pan. kaip ma y i, kiek aukš esnė linkusi bū i 6 i iamųjų p iebalsių pag indą suda o ono elemen ai, odėl jų o mančių juos os gana ge ai ma omos. Ma juos a ian minkš asis gomu ys nusileidžia, a si aukia nuo yklės užpakalinės sienelės i o as gana lais ai išeina p o nosį ( . y. sp ogimo nebūna, nes bu noje nesusida o didesnio o o slėgio). dėl p e okalinių lie u ių kalbos sonan ų a ikuliacijos ie os i one inio kon eks o po eikio lokusams ž . amb aze ičius 2010: 8–9. dėl la ių kalbos sonan ų akus inių ski iamųjų ypa ybių ž . g igo je s 2012: 267–292. 7 a k eip inas dėmesys, kad kai ku ie y ėjai šį anglišką e miną (nasal ze o) a oja an i o man ės (a ba nulinės o man ės) eikšme, o nosinių p iebalsių 1 adina nosine o man e (nasal o man ) (ž . Lade- oged, Maddieson 2002: 117, 4.6 len .). 8 užsienio mokslininkų nu odoma ( emian is kai ku ių pasaulio kalbų duomenimis), kad [m], [n] 1 dažnių diapazonas siekia nuo 200, 250 a 300 hz iki 300, 400 a 450 hz (ž . bu kauskai ė 2010: 6 i en min li .; g igo je s 2012: 270 i en min li . i k .). Pa yzdžiui, Pe e is Lade ogedas i ianas Maddiesonas (2002: 117) pa eikia ka alonų kalbos nosinių p iebalsių pi mąsias o man es: [m] 1 = 250 hz; [n] 1 = 280 hz. 110 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII 1 PaV. Žodžio m.ma. ~ mmą spek o- g ama (1-ojo y o balsas) 2 PaV. Žodžio m.na. ~ mną spek og a- ma (1-ojo y o balsas) 3 PaV. Žodžio n.ma. ~ nmą spek og a- ma (1-ojo y o balsas) 4 PaV. Žodžio m.ma. ~ mmą spek o- g ama (mo e s balsas) 5 PaV. Žodžio n.ma. ~ nmą spek og a- ma (1-ojo y o balsas) 6 P aV. Žodžio sn.pa. ~ snpą spek o- g ama (mo e s balsas) P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 111s aipsniai / a icles 7 PaV. Žodžio n.ma. ~ nmą spek og a- ma (mo e s balsas) 8 P a V. Žodžio m.na. ~ mẽną spek o- g ama (mo e s balsas) 9 PaV. Žodžio m.ne. ~ mẽnę spek og a- ma (mo e s balsas) 10 PaV. Žodžio m.na. ~ mną spek o- g ama (1-ojo y o balsas) 11 PaV. Žodžio m.na. ~ mẽną spek o- g ama (1-ojo y o balsas) 12 PaV. Žodžio m.ne. ~ mẽnę spek o- g ama (1-ojo y o balsas) 112 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII 1 3 PaV. Žodžio n·ko. ~ nko spek og a- ma (2-ojo y o balsas) 14 PaV. Žodžio m·n. ~ mýnė spek o- g ama (2-ojo y o balsas) 15 PaV. Žodžio mó·ko. ~ móko spek o- g ama (2-ojo y o balsas) 16 PaV. Žodžio nó·ko. ~ nóko spek og a- ma (2-ojo y o balsas) kie ojo dan inio [n] pi moji o man ė negu a i inkamai lūpinio [m], o minkš ųjų sonan ų 1 eikšmės labai panašios, ačiau lyginan a i inkamus kie uosius i minkš- uosius os klasės na ius, dažniau aukš ėlesnės linkusios bū i [] i [] 1 eikšmės. išliuose sakiniuose iš a ų i iamosios šnek os sonan ų [m] i [n] pi moji o man ė nesiski ia, ačiau susida o aukš ėlesnių dažnių zonoje (apibend in ais duomenimis, y ų iš a o [m], [n] 1 = 360 hz) negu a i inkamai izoliuo ai iš a uose žodžiuose9 . 9 Vadinasi, lyginan duomenis, iš ies s a bu a siž elg i ne ik į i iamųjų ga sų one inę aplinką i supe - segmen inius elemen us (pa yzdžiui, ki čiuo ų p iebalsių spek as dažnai in ensy esnis, ga sai pap as ai daug ilgesni negu a i inkami neki čiuo i i pan.), be i ki us eiksnius ( a imo empą, in onaciją i k .). iesa, nosinių sonan ų kiekybė šiame da be specialiai ne y inė a, ik a k eip as dėmesys, kad lyginan minimaliąsias po as ( . y. ne a si ik iniais a ejais) neki čiuo as p iebalsis [m] ilgesnis negu a i inkamai neki čiuo as [n] . P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 113s aipsniai / a icles Šiau ės žemaičių pa a mėje iek minkš ųjų, iek kie ųjų nosinių sonan ų spek ai be eik nesiski ia. Manoma, kad p iebalsių nazalizacija, ma y , slopina kie umo i minkš umo požymį, i jis su okiamas ik iš g e imų balsių (ž . kliukienė 1992: 57, 44 išn., 63, 13 len .). aigi manoma, kad [m] : [], [n] : [] opoziciją šioje pa a - mėje palaiko ik balsiai ( en pa , 57, 78–79). 1 Len eLė. P ienų šnek os apibend in os nosinių sonan ų pi mõsios o man ės éikšmės izoliuo ai iš a uose žodžiuose10 ga sas in o m. [<m>a.][<>e.][<n>a.][<>e.][<m>o·][<>i·][<n>o·][<>i·] 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) 1 (hz) Vy ų balso 253 285 276 287 250 269 264 271 Mo e s balso 266 287 288 289 264 268 268 275 an oji P enų šnek os [m], [], [n] i [] o man ė ( 2) odo, kad žemesnio emb o y a lūpiniai ga sai [m] i [] (ž . 2 len .), ačiau lyginan ien ik minkš- uosius klasės na ius [] i [] ma y i, kad an osios o man ės dažnių diapazonas gali bū i i isai panašus, pa yzdžiui, p ieš ilgąjį aukš u inio pakilimo balsį [i·] so- nan ų [] i [] 2 mažai esiski ia. P ieš žemu inio pakilimo pozicinio ilgumo balsį [e.] a iamų [] i [] 2 ski iasi aip pa menkai, ik pas ebė a endencija dažniau aukš ėlesniu emb u a i minkš ąjį nelūpinį ga są (ž . 2 len .). 2 Len eLė. P ienų šnek os apibend in os nosinių sonan ų an õsios o man ės éikšmės izoliuo ai iš a uose žodžiuose11 ga sas in o m. [<m>a.][<>e.][<n>a.][<>e.][<m>o·][<>i·][<n>o·][<>i·] 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) 2 (hz) Vy ų balso 1041 1623(?) 1378 1704(?) 800 2327(?) 1051 2320(?) Mo e s balso 1126 1764(?) 1309 1822(?) 729 2463(?) 1110 2499(?) 10 1 i 2 len elėse lauž iniuose skliaus uose nu odomas po nosinio sonan o einan is balsis; ma uo ų so- nan ų im is y ų balso n = 36, mo e s balso n = 12–24. 11 klaus ukais len elėje a k eipiamas dėmesys į ai, kad nus a y i s aciona iosios dalies o man es bu o neleng a, nes minkš ųjų nosinių sonan ų spek as ge okai dažniau būna isai išblėsęs negu a i in- kamai kie ųjų, odėl apskaičiuo os 2 eikšmės negali bū i laikomos pa ikimomis di e encijuojan minkš ųjų [] i [] spek ines cha ak e is ikas. ku kas pa ikimiau ma uo i CV ipo junginių, . y. p iebalsio pabaigos i balsio p adžios, a ba ki aip – įbalsio, 2 lokalizaciją, ai pa s a bu a siž elg- i į balsių 2 dinamiką (ž . 3 len ., aip pa plg. amb aze ičius 2010: 9, 4 pa .; g igo je s 2012: 279, 2 len .). 120 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII 28 PaV. Minkš ojo [] spek inis pjū is (kai ėje iš a a mo e s, dešinėje iš a a y o) iš 27 i 28 pa eikslų ma y i, kad y o iš a o [n] an i o man ė p asideda maždaug nuo 1000 hz, o mo e s iš a o [n] – nuo 1100 hz, . y. aukščiau negu a i inkamai a ian lūpinį sonan ą. Minkš ojo [] Z1 p asideda maždaug nuo 1600 hz – aip pa aukščiau negu a i inkamai [] . Minkš ųjų i kie ųjų nosinių gomu inių alo onų an i o man ės aip pa nesu- ampa: 29 pa eiksle [ŋ] Z1 susida o maždaug nuo 2000 hz, o [] an i o man ė aukš esnė – p asideda i š 3000 hz (ž . 30 pa .). y imo medžiaga odo, kad o pa ies ( . y. kie ojo a minkš ojo) sonan o an i- o mančių dažnių diapazonas gali kiek a ijuo i dėl g e imo ( olesnio) balsio kokybės (i kiekybės): kiek aukš esnės [], [] Z1 p ieš į emp ą ilgąjį aukš o emb o balsį [i·] negu a i inkamai p ieš umpąjį [i], o p ieš [a] sonan ų [m], [n] Z1 dažnai aukš ė- lesnis negu p ieš [u] i pan. aigi a ian nelūpinius [n], [] i ypač [ŋ], [] an i o man ės y a aukš esnės, negu a ian lūpinius sonan us – ai i in p iklauso nuo a ikuliacijos ie os: bu nos (i iš dalies nosies) ezonansinės e mės dydžio i liežu io padė ies bu noje bei 27 PaV. kie ojo [n] spek inis pjū is (kai ėje iš a a mo e s, dešinėje iš a a y o) P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 121s aipsniai / a icles poslinkio (pi myn–a gal), ku iuos šiek iek lemia i g e imo balsio a ikuliacija (plg. i g igo je s 2012: 269 i en min. li ., 276–279). nosinio ga so an i o man ė aukščiausia a ian gomu inius [ŋ], [], . y. kai bu nos ezonansinė e mė um- piausia i liežu io idu inė dalis a si aukia gomu io link. umpai apibend inan akus inių ski iamųjų ypa ybių y imo ezul a us, galima eig i, kad: • ap ašan P enų šnek os nosinių sonan ų akus ines ski iamąsias ypa ybes bū i- na a siž elg i i į pačių sonan ų kokybinius požymius lemiančias o man es, i į g e imų ga sų spek ines cha ak e is ikas bei CV an ąją o man ę (pe eigą i jos dinamiką). CV an õsios o man ės pe eiga i dinamika laiky ina iena s a biausių ski iamųjų minkš ųjų i kie ųjų nosinių sonan ų a ikuliacijos ie os ypa ybių. Visa ai di e encijuoja ap ašomuosius p iebalsius i ski ia juos nuo ki ų ga sų; • ski ian [m], [], [n], [], [ŋ], [] ieną nuo ki o labai s a bios i an i o mančių eikšmės, ku ios i in p iklauso nuo ga so a imo ie os (bu nos ezonansinės 29 PaV. gomu inio [ŋ] spek inis pjū is (kai ėje iš a a mo e s, dešinėje iš a a y o) 30 PaV. gomu inio [] spek inis pjū is (kai ėje iš a a mo e s, dešinėje iš a a y o) 122 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII e mės dydžio i o mos, liežu io poslinkio i kai ku ių ki ų a ikuliacinių ypa ybių a ian sonan ą): • isais a ejais lūpinio [m] an i o man ė žemesnė negu a i inkamai nelūpinio sonan o ([n]) i ypač gomu inio alo ono [ŋ]; • apibend in ais duomenimis, mažiausiai ski iasi y o iš a o [m] i [n] Z1 eikšmės; • P enų šnek oje iš isų i ųjų nosinių p iebalsių aukščiausios gomu inių alo o- nų an i o man ės; • lyginan minkš uosius i kie uosius p iebalsius ma y i, kad aukš esnės a i inkamai [], [] i [] Z1 eikšmės. 3. sVa biausios iŠVados P enų šnek os nosinių sonan ų ins umen inio y imo ezul a ai odo, kad i- iamuosius p iebalsius galima di e encijuo i pagal jų akus ines ypa ybes i spek i- nes p iebalsių i g e imų balsių cha ak e is ikas: • sonan ų kokybinius požymius ypač lemia žemųjų dažnių pi moji (a ba nosinė) o man ė i sonan ų bei g e imų balsių p adžios (a ba įbalsių) an oji o man ė i jos dinamika, aip pa s a bi i iamųjų p iebalsių i g e imų ga sų o mančių s uk ū a, skaičius, in ensy umas i spek o sklaida. nosiniams sonan ams bū- dingas spek o ene gijos išsiskaidymas pla esnėje dažnių ampli udėje dėl papil- domo ezona o iaus į akos. • g e a a a p nosinių p iebalsių esančių balsių pi moji o man ė dažnai kiek pa- blėsusi i aukš ėlesnė (dėl nosinės o man ės į akos), aip pa dažnai aukš ėlesnė ečioji g e imų balsių o man ė. a p d iejų nosinių sonan ų balsiai nazalizuo- jami labiau negu a i inkamai g e a ieno nosinio sonan o: pa yzdžiui, a p kie ų- jų nosinių p iebalsių užpakalinės eilės (ypač žemu inio pakilimo) balsių an oji o man ė žemesnė isą a imo laiką, g e a ieno nosinio p iebalsio os pačios kokybės i kiekybės p iebalsių 2 dažniausiai pažemėja ik am ik ą laiką. • nosinius sonan us [m], [], [n], [], [ŋ] i [] ski ian ieną nuo ki o i in s a - bi jų spek e susida an i an i o man ė Z1. apibend in ais duomenimis, isais a ejais lūpinių sonan ų an i o man ės žemesnės negu a i inkamai nelūpinių. Lyginan minkš uosius i kie uosius p iebalsius nus a y a, kad aukš esnės a i in- kamų minkš ųjų [], [] i [] an i o mančių eikšmės. aukščiausios P enų šnek oje nosinio gomu inio sonan o an i o man ės. Li e a Ū a amb aze ičius y is 2010: di e en ial acous ical cues o Pala alized s nonpala- alized P e ocalic sonan s in Li huanian. – Žmogus i žodis 1, 5–10. P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 123s aipsniai / a icles amb aze ičius y is 2012: akus iniai p iebalsių pala alizacijos požymiai. – Kalbų s udijos: Ling is ika (21), 5–13. P ieiga in e ne e: h p://dx.doi.o g/10.5755/j01.sal. 0.21.2073. amb aze ičius y is 2012a: Loci o Pala alized s nonpala alized P e ocalic Plosi es in Li huanian. – Žmogus i žodis 1, 13–18. bace ičiū ė im a 2008: dėl lie u ių kalbos minkš ųjų p iebalsių junginių (ekspe i- men inis y imas). –Pe spec i es o Bal ic Philology. Pozna, 7–19. bu kauskai ė edi a 2010: nazalizacija: samp a a i y imai. – Lie u ių kalba 4 (p i- eiga pe in e ne ą: www.lie u iukalba.l ). de eške ičiū ė sig i a 2008: dėl lie u ių kalbos sklandžiųjų p iebalsių kiekybės. – Žmogus i žodis i, 15–19. de eške ičiū ė sig i a, kazlauskienė as a 2009: dusliųjų sp ogs amųjų p iebalsių spek inė analizė i jų sp ogimo ukmė. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak- ika. sud. Leskauskai ė a., Meiliūnai ė V. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 98–111. an gunna 1970: sound, ea u es, and Pe cep ion. – P oc. o he 6 h In e n. Cong . o Phone ic Sciences. P ague, 49–60. gi denis aleksas 1967: Mažeikių a mės onologinė sis ema (Filol. m. kand. dis.). Vil- nius: Vilniaus uni e si e as. gi denis aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. gi denis aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. g igo je s ju is 2008: La iešu alodas pa skaņu sis ēmas akus isks un audi ī s aks u- ojums. īga: Lu La iešu alodas ins i ū s. g igo je s ju is 2012: acous ic cha ac e is ics o he La ian sono an s. – Bal is ica xLVii (2), 267–292. g igo je s ju is 2012a: ela ion o he locus equa ions o he place o a icula ion o he La ian consonan s. – P o eso iaus Alekso Gi denio (1936–2011) a minimo kon e en- cija, Vilniaus uni e si e as, 2012 m. spalio 18–20 d., P anešimų ezės. Vilnius: Vilniaus uni- e si e o leidykla, 22–23. ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P enų šnek os onologija (Dak a o dise - acija). Vilnius: Vilniaus uni e si e as. ja osla ienė ju g i a 2010a: P ienų šnek os sp ogs amųjų p iebalsių spek o sklaida i ki os ski iamosios ypa ybės. – Bal is ica xLV (2), 307–324. ja osla ienė ju g i a 2011: P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai. – Ac a Linguis ica Li huanica LxiV–LxV, 65–86. 124 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII jassem wik o 1973: Pods awy one yki akus ycznej. wa szawa: Pas owowe wydawnic- wo naukowe. kliukienė egina 1992: Šiau ės žemaičių a mės konsonan izmo akus inės i audicinės ypa ybės (Filol. m. kand. dis.). Vilnius. kliukienė eg ina 1994: Šiau ės žemaičių p iebalsių spek ai i akus inės p iebalsių klasės. – Kalbo y a xLiii (1), 43–52. kliukienė eg ina 1995: Šiau ės žemaičių in e okalinių p iebalsių ukmė. – Kalbo- y a xLiV, 58–68. kliukienė eg ina 1998: Šiau ės žemaičių p iebalsių di e encinių požymių sis ema. – Kalbo y a xLVii, 79–85. kliukienė egina 2011: Šiau ės žemaičių a mės konsonan izmas: akus inės i audicinės ypa ybės. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Lade oged Pe e 2005: Vowels and Consonan s: (An In oduc ion o he sounds o Lan- guages). 2nd edi ion. uni e si y o cali o nia, Los angeles: blackwell Publishing. Lade oged Pe e , ian Maddieson 2002: The Sounds o he Wo ld’s Languages . Malden: blackwell Publishe s. Ledicho a edi a 2012: Lie u ių bend inės kalbos nazalizuo ųjų balsių [a·], [o·], [u·] ukmės i kokybės ypa ybių ekspe imen inis y imas. – Žmogus i žodis i, 79–85. Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmas i p ozodija. Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus pedagoginis uni e si e as. Pake ys an anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilnius: enciklopedija. he spec al cha ac e is ics o he nasals in he subdialec o P ienai suMMa y he main dis inc i e spec al ea u es o he nasals in he subdialec o P ienai ha e been in es iga ed in he expe imen al s udy desc ibed in he p esen a icle. he ob ained da a sug- ges ha he nasals can be dis inguished om he o he sounds o he subdialec o P ienai on he basis o hei se o acous ic pa ame e s ( o man s uc u e) and ansi ions be ween i and he con ex owel. nasals a e like owels in ha hey can be cha ac e izes la gely in e ms o hei o man equences (one o he main p ope ies o nasals is low i s o man ), bu hey di e in ha he o man s a e no as loud as hey a e in owels; besides, he nasals a e made by blocking he sound om coming ou o he mou h while allowing i o come ou h ough he nose, and P ienų šnek os nosinių sonan ų spek inė cha ak e is ika 125s aipsniai / a icles his a ec s he ela i e ampli ude o he o man s (bo h o consonan s and con ex owels). o example, he i s wo o man s o ha con ex owel [a.] a e e y close oge he wi h he cen e be ween hem being a abou 1000 hz. usually he i s o man o ha nasalized ow- els a e weake han he second due o he incidence o a nasal ze o, and he hi d o man mo es up i he nasaliza ion inc eases o in case he owel is ully nasalized. since he main dis inc ion be ween nasals du ing he nasal mu mu is p o ided by he o al an i- esonance (o al ze os o an i- o man s whose equencies a e de e mened by place o a - icula ion), he nasal sono an s [m], [], [n], [] as well as nasal- ela allophones a e cha ac e - ized by he equency alues o he o al ze o. he egion o he o al ze o was sea ched aking in o accoun he lengh o he o al ezona o as well as he ongue con igu a ion a ec ed by he con ex owel. he esul s show ha he equency o he o al ze o di e s because o a - icula o y habi s and gende di e ences o he in o man s. Į eik a 2012 m. lapk ičio 19 d. ju gi a ja osLaVienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]