Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija

71s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: geoling is ika, lie u ių a mių klasi ikacija, Lie u ių kalbos a lasas, Wohnungs e häl niß (punk en) Ne z. keywo ds: geolinguis ics, classi ica ion o he Li huanian dialec s, a las o he dialec s, poin ne wo k. danguoLė MikuLėnienė Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs k yp ys: geoling is ika, bal ische Sp achen dialek ologija, sinch onische und diach onische akcen ologija, mo onologija, Sp ache Geschich e, li auischen sp acho y os Geschich e. Lie uVi a Mi inkLas: sein iŠ akos und oP iMiZacija ano acija geoling is ikos an ängzia Li uanien sie ina mi kalbininko an ano salio Ak i i ä en. im a ikel wi d a gumen en o geleg , zu beweisen, ne wo k o Li huanian dialec s: he sou ces and op imisa ion dass li auische Sp ache a laso (19771991) k ea o en aus wesen lichen ėmėsi salio und seine alkininkų įdi biu: sie nu z en sich demselben, jedoch wie iel pako ego u Wohnungso iü-ne lu. de li auischen sp ach a las punk enne zkl ha nich geände und es gese z nach de heu igen li auischen a mien klassi ika ion. so wu de gelassen Möglichkei wei e e li auische a mianen wicklungs ylgėsen und un e suchen. anno a ion he beginnings o geolinguis ics in Li huania is linked wi h he ac i i ies o he linguis an anas salys. he a icle p esen s a gumen s ha p o e ha he au ho s o he Lie u ių kalbos a las (a las o he Li huanian Language, 19771991) mos ly d eh on he wo k o salys and his colleagues: hey used he same ne wo k o se lemen s, which hey modi ied a li le. he ne o he poin s o he a las did no change wi h he con empo a y classi ica ion o Li huanian dialec s. in his way he possibili y o u he obse e and s udy he de elopmen o Li huanian dialec s emained. Pama inis li auische geoling is ikos eikalas Lie u ių kalbos a lasas (1. Leksika 1977, 2. Fone ika 1982, 3. Mo ologija 1991)1 li auische a mes s ell en 376 Mapsapien und de en Kommen a ais. aus allem besch iebenen übe 560 sp ach phänomenen, gegebene pe du 1 ü diesen eikalą 1994 m. Lie u ių kalbos a laso Au o en (kaziui Mo kūnui, aloyzui Vidugi iui und k .) wu de einge eik a Lie u os espublikas mokslo p emija. 72 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII ausend e schiedie s en a mlichen Da en aus danguoLė MikuLėnienė dem ganzen li auischen Sp achgebie , zusammenge agen übe 700 000 ka o ekos Ka elės (Lka i 1112, Mo kūnas 1980: 4546, bka 2009: 41). jedoch selbs dieses geschalo Sch eibungs Geschich e bis je z wenigkai bekann . besonde s wenig i a sammelns und häu ims ins uk ionen, me hodische und me hodologische e Lie u ių kalbos a laso p iešis o ė: pa engiamieji i o ganizaciniai da bai, medžiagos eadyhum des y e s. Das Ziel dieses A ikels de Wissenscha gesellscha In o ma ionen zu geben, die nich nu aus üh liche mi dem Lie u ių Sp ache a las auszubilden wü den, abe und übe p ü en schon e ügba e Da en übe geoling is ikens An ang in Li uanien. Objek a mių Un e suchungsma e ials egis aa ions Au zeichnungen, Büche n gespeiche Li uäischen Sp achins i u o Sp achen is o ijos i dialek ologijos sky iaus a mių a chy e. apibend inan analizės duomenis em asi kompiu e inės ka og a ijos me odu. LIETUVIŲ KALBOS ATLASO engybos is o ija: ŠaL iniai li auische Sp ach a las. obwohl li auische a mė y os a bei zu beginnen o ganisie en os eins eigus Lie u ių kalbos ins i u ą, eine Zei lang geglaub , dass li auische a mių ne z insie in mi Da en Lie u ių kalbos a lasu sammelung und damals zusammengese z de Haup we ks geog aphischen ka ėlapio P ojek (Mikulėnienė 2008: 1718). Lie u os Kalbos a laso Į ade is nemaža das bes ä igenden Hinwuominų, beispielsweise: Lie u ių kalbos a laso E s ellung iel jäh , Zei und Mi el e o de ende A bei , dem Bedingungen zusammengese z nu in den Jah en de Rä e. Nach spezielem P og amm 1950 m. begonnen wu de sys ema isches A lasma e ial sammeln aus allen li auischen Sp achda minen (meh als 700 Wohnpunk e) daue e as zwei Jah zehn e (Lka i 5). damalsischem punk en Lie u os s plo e a mių medžiaga bu o ink a iš 703 ( ėliau 704) gy enamųjų (einen on dem ande en enn e e wa 1012 km). Gleichzei ig A bei beginnend (dahe kann man e s ehen, dass im ün en Jah zehn ) wu de auch o genommen und un e suchenden Wohnungspunk en nume ie ung: begėjus sie on nö dlichs en Wohnungspunk en, sowei möglich, gehal en sich ho izon alichs en Linien mi didėjanosie Reihennumme n eus u siemi (Lka i 11). es zeigen wü de, dass A lasos An ang zei y inas xx a. un asis zehnme is. Aus diesem Besch eibung zeig sich jedoch nich , we und wann solche Anzahl on Punk en es geleg ha ; kas wähl e die Wohngebie e und üh e die 12 km. a s umas a p paski ų punk ų; kas nu odė isą duomenų pa eikimo žemė- lapiuose a ką. aigi daugiau duomenų ieško ina jau ki uose šal iniuose. „Lie u ių kalbos a lasas“. P ospek as, ka og a a imo i komen a ų ašymo Punk ennumme ie ung du ch; wa um gewähl 10 ins uk ion2. Zunächs is es ein ge inge Manusk ip , da io e 1968 in. da in beschū2 wei e Tex e kü z wi d (Pkki). Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 73s aipsniai a icles din i alle möglichen a mines Ma e ials Quellen. / das, sag Au o en: 1) ka o eka, nach P og ammą ansammel sei 1950 m. (aus 706 Wohnpunk en); 2) S uden en, Heima a mings e e e n, P ak ikumszei gesammel es Ma e ial; 3. mi elmäßige Tex e, eingesch ieben ode au gezeichne au eine Tonband aos elę; 4) g oßes Wö e buch li auische Sp ache; 5) paski ų au o ų monog aphien, A ikel, S udien (Pkki 8). In diesem Dokumen kann man inden und meh we olle In o ma ionen beispielsweise, he auszu inden, dass A laso ka ėlapių eskizai b aižy i 1957 m. kon ū iniame ka ėlapyje (jį spausdino Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o paus u ė). o make a imui angewende schon ein ande e kon ū ine Lie u os s ka ėlapis, en sp echen 1968 m. Lie u os s adminis a i en e eilungs ka ėlapį, dessen mas elis 1: 600 000 (Pkki 5). de aillie umgedeck we den Themen de Sp achenphänomen-Ka og a ie ung: o ges ell we den Ve aglichen Zeichen sankau os (ž . Fig. 1). 1 PaV. Lie u ių kalbos a lasui pa eng os ienos su a inių ženklų sankaupos pa yzdys a k eip inas dėmesys į čia pa ap a iamą ženklų a ojimo eiliškumą, bend inei li auische sp abei und a mnissen gehö enden Da en ma kie ung und e c. aus 1 und 2 ma y i, kad bend inės lie u ių kalbos ak ams bu o nu a a aiky i už ušuo us (a be eik už ušuo us) su a inius ženklus, o a miniams – neuž ušuo us, ž . 2 pa . 2 PaV. bend inės lie u ių kalbos i a mės duomenų žymėjimo pa yzdys bild. In diesem Dokumen wi d auch deu lich angegeben und das, dass ein A las li auische Sp ache zusammenges ell wi d, echi end au dem Te mine Ma e ial des Ins i u s li auische Sp ache und Li e a u de Akademie Lie u os s Mokslų, zusammenges ell in den Jah en de Rä emach nach P og a mą3 (PKKI 1). 3 hie e wäh 1951 m. ausleis a Lie u ių kalbos a laso Ma e ie sammelungs P og amm (Au o en juozas balčikonis, bo isas La inas, juozas senkus; an asis leid. 1956 m.) 74 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII alsohi diese Zi a soll e aus äumen le z e danguoLė MikuLėnienė Au o e es Zwei el übe apy ik io a mių Ne z Bildungspe iode, jedoch zusammenge auch e Ma e ial zeig was ande es. li auischen sp achins i u s sp achgeschich e und dialek ologies ab eilung a chi en ge undene olke , in dem „1942–1943 m. a saky ų apklausos lapų (žodžių geog a ijai) egis acija“. mi egis ie en 19421943 m. bekommen an wo ungen zu an ano salio anke os Apklaus 1 F agen4. Eingeseg u ą me aline sąsaga aus dem ganzen geseg es 61 ie ages o ma sei e. Punk enlis e beginn am zwe ajame, nich nume io ame, sei e, de welche au o iä wu de gehal en e s e . Le z e Sei e auch unnumme ie , gelassen leščias. Pü s e e masis puslapis a lieka idinio i šelio (p iešlapio) unkciją: puslapio idu yje iš- Lis een i el. ande e Sei en numme ie en Reihe olge: nume is gesch ieben obenuje, pe mi u į. išsamesnė egis acijos lapų analizė odo, kad senasis a mių inklas suda y as adminis a i em e i o iellem P inzip: zue s angegeben alsčius, nachhe kaimas. Zum Beispiel, dem heu igen i kšli Punk (Lka 33) he an gehö e meh in de Nähe liegende Wohngebie en: naikia, k učia, spu gana (2), Meinõ iai und, na ü lich, selbs i kšlia; Šaki punk ui (Lka 512) Pskepaliai, Papa yna, a žuo lupia, Vilkẽliškiai, kiaulupia, būd iẽčiai, i inia und Šakia. aus dem ganzen salio klausimyno egis a ions blä e n au gezähl 704 bewohnba e Punk e des li auischen Te i o iums und 9 Punk e, ma kiē i omėniškais skai menimis, auße halb Li huanias Flo as g enzen (jų ma y i iš nume acijos aus dem ganzen geba 13). Lka Da en gesammel aus ebenso iel O en (ž . dieses A ikels Abschni Lie u ių kalbos a las). Panag inėjus Lis e einliche , schon nack em Auge zu sehen, dass iele Punk en nich un e scheiden und jene, aus denen e hal en und einge agen wu de salio anke os An wo en, und jene, die, pasak ins uk ionen au o ie , soll en sein e einig e a ybų ege ings Jah en. Hinsich lich, iele Punk e und ih e Zahlens Übe eins immung kann nich i zu ällig sein: ko gu e, sechs es Jah zehn es und spälesni li auische Sp acha las-Schöp e anpasse e salio anke ai gescha enes a minį Ne z und ihm benu z usi. Wei e e Quellen. die e ügba en Da en zeigen, dass einem sys ema ischen Sammlungen on In e minien Da en o bei geh gu im Vo aus. e ns en kollek i ischen in inie ungen gebu a noch o dem k ą. Hie des sp achenaa s Mindaugo Shinkūno kü zlich o Lie u os kalbininkai engėsi ku i i leis i Lie u ių kalbos a myną . ai u ėjo 4 an seg u o, ku io i šelyje išspausdin a „Дело no....“, nežinomo asmens anka mėlynu ašalu už ašy a: „1942–1943 m. a saky ų apklausos lapų (žodžių geog a ijai) egis acija“. kiek žemiau p iklijuo as lape- lis su už ašu „ egis acijos“. Žodis už ašy as didžiosiomis aidėmis anka. ašy a juodos spal os ašalu. Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 75s aipsniai a icles sein wissenscha liche Zei sch i ode ande e o sis inis Ve ö en lichung (sch ijnen 1933: 77)5. / In o ma ionen angegeben, dass e is ged uckdinamas (das e s e hel is im d uck), jedoch wede au o ius (a au o iai), noch Publika ionsnamen nich unu odomi. dass diese in o ma ion pass ä kla e e , diese schykščius bibliog aphie Da en muss e gänz en ande e, jedoch ielleich nich allen bekann e ak en de li auischen a mė y os geschich e. soga kele ius Jah e (19311933 m.) Vy au o g oßjojo uni e si e e o kam Sch eibungsminis e ien o ganisie kos en eimi Ku sai a mėms i i. ihnen lei e e ju gis ge ulis, hö e nijus mokęs a minius ak us zu e sch eiben i 1925 m. angenommen a in e na ionalen one ine kopenhagos ansk ipcija (Mo kūnas 2000: 283 ). wie bis heu e ausgebliebenen Ku sen-Kundige lis en zeigen, Ku se besuch en ie G uppen (po 1013 Kundscha e ). am Ende de Ku se wu de un e sch ieben eine Ve p lich ung abzu o de n seine a mę und d uche be ei es e e aš ohne Ve gü ung dem Bildungsminis e ium zu übe geben (Mo kūnas 2000: 287). Die Zusage wu den den Ku s eilnehme n bes ä ig pa ašais6. ge ulio ku sen hö e […] Pe as jonikas, izabelė Ma use ičiū ė, elzbie a Mikalauskai ė und k . e üll e gegebenes Ve sp echen (plačiau Mo kūnas 2000: 288289). Mo kūno (2000: 288) behaup e , ku se Hö e innen be ei e e gim oie Ta mianbesch eibungen soll e o se zen selbs ge ulio begė ą se iją Lie u ių kalbos a mės. E masis sąsiu inis (šių dienų e inimu, buchga) wa ge ulio und ch is iano s ango be ei e es besch i as Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose (ge ullis, s angas 1933)7. Deshalb in dem e wähn en bibliog aphischen In o ma ionen ge ulis nenu ode e ged uckdinam Kon is inisch Publika ions Au o en und sąsiu inis Namens. en deck e Quelle bezeug , dass o meku sische Hö e n ge ulio und ch is iano s ango ausnahme wa ein puikus beispiel, wie solchen a bei du chge üh . baldus geb osios a mės phe ikos und mo ologies besch eibung Pag amančio a mė s ell e Pe as jonikas, diplominius A bei en sch ieb Ma use ičiū ė, Mikalauskai ė und ande e. aigi noch eška iu bilde en sich meh e e li auens dialek ologies ich ungen: besch eibomoji und geoling is inė. besch eibende dialek ologien ich ung wu de beibehal en und nach dem zwei en wel k ieg. 19461950 m. Lie u ių kalbos ins i u o da bo plane sie e lindē a einzelna ema Lie u ių kalbos a mių opisymas ( emaslei e ik asis Ma na ys balčikonis), plačiau ž . Mikulėnienė 2008: 21. 5 au o ė au innzlich dank e d . Mindaugui Shinkūnui, sichelichem diese wich ige In o ma ion, und habil. d . jolan ai gelumbeckai ei ü Deu sch Biblio heken su as ą Quelle. 6 Pasižadėjimų nepa ašė ein ande e Auslände e und alle le z en ie ie G uppe Hö e . die Ku se ihnen daue en kü ze ( is, nich sechs) Wochen, dahe kann sein, dass de Le np ozess blieb nich žbaig as (plačiau siehe Mo kūnas 2000: 284288). 7 Buches obschels un en, wo angegeben Buch e ö en lichungso und Jah e, g oß o ma igen Buchs aben noch gesch ieben: ŠVie iMo Minis e ijas knjiga LeidiMo koMisijas Leidinys, 379 no. 76 danguoLė MikuLėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII o geoling is ische li auens dialek ologies ich ung zue s sie ne mi salio anke a, de en zwecki wu de deu lich besch ieben žodžių geog a ijai. schon selbs salio na anke os pa adinimas Apklausas 1 odo, kad jų ke in a suku i daugiau. aigi i 1946–1950 m. Lie u ių kalbos ins i u o da bo plane ši k yp is o muluo a kaip sa a ankiška ema „kalbinė geog a ija“. jos ano acijoje ašoma: „Pagamin a ik ie- anke a, abe sie is nich beende , be agungsin i duomens nesuklassi izo i (ci .: Mikulėnienė 2008: 22). nich ange üh und Themenlei e . so also be o begonnen zu we den Lokalen Einwohne Um age, a mių Ne zwe k schon muss e sein zusammenges ell . dahe li auischen geoling is iken die u sp ünge kel inens soga nich in den zwei en wel k iegspe iode, als die e s en sp achlichen da en schon gesammel wu den sis- emiškai, o į da senesnius laikus – į ke i ąjį xx a. dešim me į. ak iškai lie u ių geoling is ikos p adžia galėjo su ap i su uome ės Š ie imo Minis e ien o ganuo ais ku sais. g e inaMoji LIETUVI KALBOS ATLASO APPLAUSO 1 Punk anaLiZė Und Wodžių Geog aphie Da en, eingesamm e und au gesch iebenen des Zwei en wel k iegs Jah en pe e gleichend ku zen Zei aum 19421943 m.8, wa wi klich iel und aus ielen O en. dies zeig , beispielsweise, kiškio Namen Ve b ei ungska ėlapis (ž . Fig. 3). sp achliche Applösung 1 Da en beginnen zu ka og a ie en nu sammige xx a. Ende (plačiau sieh P anskūnai ė 1993; 1994; 1997; ge žo ai ė 2011), jedoch und aus ihnen Regis a ionslis e zeig , dass die An wo en zu diesen An agen de Um age zu no ie en meh als aus 1 500 O en9. kazio Mo kūno bezeugim, en asis wel liche k ieg s ü z e zu beenden diesen, haup sächlich Leh e innen und älniä e Klasses Schüle n Hil e du chge üh y ą, A bei (Lka i 10), jedoch schon und aus dem, wie iel a mines Ma e ial zu diese Zei wa zusammenge ass , kann man en scheiden, dass Auswahlei a bei e e genauig, . y. schon ha e gescha en ein Ne z li auische Ta mių. aigi li auische sp ach a lasen k ea o en b auch e nich ihn zu scha en on neu: sechš ojo zehn mecios dialek ologi konn en sich be a en salio suda y uoj i ų Wohnungsgebie en są ašu. 8 dazu kann man e kennen aus den e ügba en Apklaus 1 Exemplio ių D uckungsda en: E s e Sei enboden s eh in eins en Buchs aben gesch ieben: sp. Š y u ys, Vilnius 1942. E s e, bandomieji, į egis uo i da 1941 m., be jų bū a labai mažai. An wo nahmen 9 wie sch eib Lie u ių kalbos a lase (Lka i 10), ne aus allen li auischen Sp ache a nissen und šnek ų olygiai. as olls ändig gab es An wo en aus klaipėda k aš o (už ollny a nach 1 anke ą aus klaipėda und Šilu ės apsk ičių). es wi d bedämma eine schwie ige poli ische und his o ische Si ua ion dieses Landes. Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 77s eipsniai a icles / 3 PaV. kiškio benennungen li auische a mnissen ( emian is salio Apklausas 1 anke os an wo en)10 dami o enbzlich übe zeug bei Du ch üh ung des P ojek s de Visuo ischen Do a ion Šiuolaikinie geoling is ikos o schung in Li uanien: Punk enne zop imisie ung und in e ak i ioji a minės lo Mi a bei e Lau a ge žo ai ė. in o macijos sklaida11, kai bu o a lik a ka og a inė isų Lka punk ų pa ik a12. Į ieną žemėlapį sukėlus salio Apklauso 1 egis acijos duomenis i Lie u ių kalbos a laso punk us, ma y i, kad daugelio gy enamųjų punk ų nume acija su ampa13 . 10 Žemėlapį suda ė Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus jaunesnioji moks- 11 P ojek s n . VP1.3.1-ŠMM-07-k-01-028; aus üh ende Ins i u ion Li uäischen Sp achins i u , P ojek lei ung p o . d . danguolė Mikulėnienė, plačiau ž .: h p://www. a mes.l . da z . (aliūkai ė 2011, kalėdienė 2011). 12 ka og a inę übe p ü üh e das li auische Sp achins i u s sp achgeschich s und dialek ologies ab eilungs Mi a bei e Lau a ge žo ai ė, d . auš a kaika y ė, d . Mindaugas Šinkūnas. 13 ge ä nisg undlage Lie u os kelių a las (Vilnius: b iedis, 2010, 178 p.). Mas elis: 1 cm 1,2 km. 78 ac a danguoLė MikuLėnienė Linguis ica Li huanica LXVIII Zum Beispiel, nö dliche zemai ige elšiškių lo e übe eins imm as d ečdalis Apklauso 1 und Lie u ių kalbos a las Punk en (ž . Anhang 1 len elę). Eine on ihnen, zum Beispiel de heu ige i kšlių Punk (Lka 33), en sp ich is salio Apklaus An wo en egis aa ionsbuch in demselben Numme ma kie es O en k učis, sp ganus und i kš lis (ž . Anhang 1 abelelę). besonde s o ensichzlich li auische Sp ache a las-punk en und salio a mių Ne zpunk en übe lappung aus ykke dann, wenn ausgewähl e Gegenden užklojamas 5 pa .). ada aki aizdžiai ma y i, kad jos geog a iškai iš esmės su ampa a išsidės- čiusios labai nedideliu a s umu (ž . 4 pa .). 4 PaV. i kšli punk as (Lka n . 33) i jam p iklausiusios gy enamosios ie o ės14 eine au ande en (ž . Anašus zu ampenden Punk en e häl nis gehal enen und wes liche hochš aičių šiauliškių plo e (ž . Anhang 2 len elę), e was g öße e südliche p iedo 4 len elę), o y ų aukš aičių kupiškėnų jis ne šiek iek mažesnis – (ž . p ie- hochš aičių e i o ijoje (ž . do 3 len elę), plg. 5 pa . No d zemaičiai Vaka ų kupiškėnai aukš aičiai aukš aičiai y ų übe liegende Punk e aukš aičiai Pie ų Anzahl 20 23 928 elšiškiai šiauliškiai Pa a mee Punk e Anzahl 55 65 19 87 übe eins immenden und nich übe eins immenden Ve häl nis 2,75 2,8 2,1 3,11 Punk e 5 PaV. su ampan ie enden Lie u ių kalbos a laso und an ano salio Apklauso 1 Punk en e häl nis 14 g öß en skai menims ma kie gegenwä ige Lie u ių kalbos a laso punk , kleinesniais a. salio Apklauso 1 An wo en egis acijos knygoje mi demselben nume iu ma kie es Gebie . Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 79s aipsniai / a icles so is es nich schwe zu be echnen, dass übe eins unge äh d ečdalis li auensische laso i an ano salio Apklauso 1 punk ų: ai odo su ampančių i nesu ampančių punk ų san ykių idu kis (2,69)15 . gali bū i, kad iena ki a gy enamoji ie o ė pasi ink a ėliau, . y. jau po an- Sp achen a o das wel k iegs beispielsweise, kučinai (Lka n . 683). au de Regis a ionsblä e diese Gegend gib es nich . jedoch beim gleichen 683 Numme n ma kie en umische kaimai kaimẽliai, Šulinẽliai (žemėl. Šulneliai), Miškniai, gehö ende Lazdjų alschiu, und gals a, gudẽliai, Vy au a, zu diese Zei gehö ende Veisiej alschiu, siehe pa . 6 6 PaV. kučinų punk (Lka n . 683) und ihm gehö igen Wohngebie en Vadinasi, nach dem zwei e en wel k ieg, in Li uanien p aūžus landwi scha liche kollek i iza ion, ėmimams und melio acijai, salio a mių ne klas wu de ko egio as as. kadangi baigian is ka ui lie u ių geoling is ikos kū ėjas an anas salys pasi- und genauin aukė in o aka us, penk ajame zehnme a us und spä e li auischen sp ach a laso kū ėjai sein nuopelnų minė i konn e, jedoch wissenscha lich hin e li benu z e. LIETUVIŲ KALBOS ATLASO Punk Lo ink oP iMiZaViMas Heu e noch schwie ig genau zu sagen, wie o übe einigedešimme Jah e Zei aum Punk e des li auischen Sp acha lases geände wu den ode sons ko igie en. 15 Alle Übe p ü ungsda en we den e ö en lich in dem geplan en Ve ö en lich en a las XXI a. an ängliche li auische a mės: geoling is ische und socioling is ische Un e suchung (zemälapien und de en Kommen a e). 86 ac a danguoLė MikuLėnienė Linguis ica Li huanica LXVIII acijos punk- 1942– 1943 m. Punk egis-Valsči- eilės n . us Do LKa o n . Vie o ė o n . 334 44 do nu es Šlapabe žės 334 be ygalos Vandžių? 366 be ygala 404 48 Šlapabe žė Venzgalių [Vincgalys] 366 107 kėdainių Pelėdnagių 404 kėdainiai 406 52 Šė os kamėnų 406 Šė a a. kaplių [aukš ieji kapliai] Vainiūnas juškonių ki deikių Pakščių Pe aičių (2) *Piliakalnio [y a bei 445446, oloka] Šė os m. 407 52 Šė os gaižūnai 407 gaižūnai 441 47 jos ainių ka ūna os 441 jos ainiai 445 224 Pano e ių Pasodos 445 Pasoda Pano e ių m. 472 31 jona os ii bajo iškių [bajo iškiai] ba bo laukio [ba bo laukis] gembiškių* kul os 472 kul a 473 31 jona os bazilionių [bazilioniai] jaugeliškių [jaugeliškiai] Lukšių [Lukšiai] Ma ku iškių [Ma ku iškiai] P aulių (2) [P auliai] 474 228 473 Ma ku iškiai Vep ių Vep ių [Vep iai] 474 [knyzlaukis] Pageležių [Pageležiai] sližių [sližiai] Vep iai knizlaukių (2) 519 209 kaišiado ių Palomenės 519 Palomenė Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 87s aipsniai / a icles 3 Len eLė. su ampan ys eas e n aukš aičių kupiškėnų Punk e (Lie u ių kalbos a laso und an ano salio Apklauso 1 gemäß) Punk o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė 18 Papilio Papilys kada ų kubilių kuciūnų* Mikalių [Mikaliai] Paškučių [Paškučiai] smaliečių (2) gudelių 84 124 Panemunio Ša kiūnėlių [Ša kiūnėliai] uskiškių* gačionių [gačionys] su ainiškio 85 su ainiškis 122 Pandėlio Šėkš ininkų [Šiekš ininkai] 116 116 Šiekš ininkai 122 Pandėlio Vilkelių su aizdžių s anionių [s enionys] umpiškėnų Pandėlys Neuigkei en Lailiūnų kaliamiesčio* jokūbiškio gineižių [gineišiai]? bui ydžių [bui ydžiai] 117 Pandėlys 92 174 kupiškio kupiškis d ulėnų [d ūlėnai] sla inčiškio k asna os nk.* Plundakų Pake u ių Laičių kupiškio m. (2) kuosėnų Vizgiūnai [Visgiūnai] Valiukiškio nk. * s ydenių [schwedisch] akmeny ės 174 88 ac a danguoLė MikuLėnienė Linguis ica Li huanica LXVIII Punk o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė 92 kupiškio Laičių 175 [ju konys] kunigiškio su ainių [su ainiai] ju konys ju konių 126 skapiškio a konių jaučiupie io [jaučiapie is] Laibiškių [Laibiškiai] [ a konys] 176 skapiškis 207 103 kamajų Šimonių gučiūnų? bu enų [bu ėnai] juodpėnų Punkiškių [Punkiškiai]? 207 juodpėnai 238 103 Šimonių bu enų juodžiūnų nociūnų [bu ėnai] 238 Šimonys 4 Len eLė. übe ein allenden südlichen hochs ačių punk e (Lie u ių kalbos a laso und an ano salio Um age 1 Da en) Punk- o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė 538 213 Žaslių ilgakiemio ku miškių [ku niškės] an akalnio [an akalnis] dubių [dubės] s abinciškių [s abin iškės] Žaslių nk. [Žasliai] [ilgakiemis] 538 Žasliai 539 213 Žaslių Papa čių 539 Papa čiai 594 211 semeliškių dzenkūniškių semeliškių [semeliškės] [dzenkūniškės] 594 semeliškės 613 208 hochad a io ju gionių alešiškių [alešiškės] [ju gionys] 613 hochad a ys 631 210 onuškio g uožininkų [g uožninkai] 631 onuškis 642 10 simno bab auninkų (2) [bab auninkai] [kalesninkai] k okiniukų [k okininkai?] Me elicos [My el?] o esnykų [ninkai?] Ponkiškių [Ponkiškiai] k ekš ėnų [k ekš ėnai] 642 simnas gluosnykų [gluosninkai] kalesnykų Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 89s aipsniai a icles / Punk- o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė simno kolonis en [kolon] ski u iai alus i mūkis ai kolonija* [kaniukai]. 644 1 aly aus aly aus m. [aly us] Likiškėlių [Likiškėliai] Miklūsėnų [Miklusėnai] 644 aly us 645 2 alo ės alo ė ilgų [ilgai] Meškučių (2) [Meškučiai] zaupių [užupiai] būdos [būda] 645 646 5 iele daugai (2) [daugai] [užukalniai] 646 daugai iele kol. * junčionių ko liškių [ka liškės] [junčionys] sokonių [sokonys] ü ukalnien 655 131 udaminos Lopiškių gumbelių [gumbeliai] d. ki snos [d. ki sna] 657 10 (3) [Lomiškiai] 655 udamina simno bab auninkų (2) [Me ely ė?] Ponkiškių [bab auninkai] 657 Me eliai [Ponkiškiai] 9 sei ijų obelninkų Me elių [Me eliai] [obelninkai] Me elicos 672 128 132 Š en eže io Mikyčių (2) Lazdijų [Mikyčiai] Ma čiuka iznos Puodžių [Ma čiukonys] [Puodžiai] 672 Š en eže is 674 8 9 sei ijų cibulių Mi osla o [cibūliai] ge ėnų (2) Za amčiš- [ge ėnai] Žaga ių [Žaga iai] kės*? 674 sei ijai 677 12 Va ėnos kazimie a o Pe lojos (2) [Pe loja] [kazimie a as] 677 Pe loja 90 ac a danguoLė MikuLėnienė Linguis ica Li huanica LXVIII Punk- o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė 679 12 Va ėnos Vydenių [Vydeniai] 679 Vydeniai 684 133 Veisiejų gals ų [gals ai] 684 Veisiejai [Pe oškai] Pa eisėjų [Pa eisiejai] sma liūnų [sma liūnai] Šadžiūnai [Šadžiūnai] be ašiūnai (2) [be ašiūnai] Pe oškų 685 129 Leipalingio jo aišių (2) [jo aišiai] 685 jo aišiai 686 133 Veisiejų be ašiūnų (2) [be ašiūnai] 686 Leipalingis 129 Leipalingio dulgininkų [dulgininkai] Leipalingio ms . (2) [Leipalingis] sankonių [senkonys?] Ve šių (3) [Ve šiai] 687 7 Me kinės Liškia os Pana os [Pana a] Piliakalnio [Piliakalnis] Vo e ų* (2) [Liškia a] 687 Liškia a 688 7 Me kinės česukų kampų [kampai] kasčiūnų [kasčiūnai] Me kines ms . (2) [Me kinė] Milioniškių [Milioniškė?] suba ūnų [suba onys] 690 12 Va ėnos kane os [kania a] 690 kania a 692 133 Veisiejų sapiegiškių [sapiegiškiai] 692 [česukai] 688 Me kinė sapiegiškiai 693 67 kapčių Žmi kamies [Žmi klės] 693 kapčiamies is 697 24 Ma cinkonių Ma cinkonys 697 Ma cinkonys 701 129 Leipio Leipio dulgininkų [dulgaling] 701 Lipliininkai ge da [ge dašiai] k i ys Lipliūnų [Lipniūnai] Mize ų [Miza ai] 703 24 Ma cinkonių Škle ių [Šklė iai] 703 Šklė iai VII 69 nočios jasauskų VII nočia 134 XIII 130 135 sei ų k asnap- Punsko k asna o Punsko oli kle ų gilaišių Vidugi ių 136 XIII Punskas Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 91s aipsniai a icles suMMa y i was belie ed o some ime ha he ne wo k o Li huanian ne wo k o Li huanian dialec s: he sou ces and op imisa ion dialec s inhabi ed se lemen s was made when he collec ion o ma e ial o he a las o he Li huanian Language began. / howe e , he e a e mo e and mo e a gumen s which sugges ha he consolida ion o geolinguis ics in Li huania should be i s o all linked wi h he name o he linguis an anas salys, which means ha i should be da ed by he 1930s, when on he ini ia i e o salys and his colleagues p epa a ions we e made o in ensi e collec ion o dialec al ma e ial. a ha ime, he Minis y o educa ion o ganised a ee cou se o esea che s in o dialec s; ju gis ge ulis and ch is ian s angs monog aph Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose (dialec o Li huanian ishe men in P ussia; 1933) which was o be a model o desc ip i e dialec ology was piblished; he i s ques ionnai e Apklausas 1 was made, acco ding o which lexical da a was collec ed om almos all locali ies o Li huania. he e o e, i is qui e possible ha hen a p ojec o he main map o wo d geog aphy was d awn because da a was collec ed sys ema ically. he a icle includes a gumen s ha p o e ha he au ho s o he a las o he Li huanian Language (19771991) d eh on he wo k o salys and his colleagues: wi h some changes made, hey used he same ne wo k o inhabi ed se lemen s. he ne wo k o poin s o he a las emained unchanged a e he p esen classi ica ion o Li huanian dialec s was consolida ed, lea ing an opening o u he obse a ion and esea ch o he de elopmen o Li huanian dialec s. Eingelie e m. 2012 No embe 15 d. danguoLė MikuLėnienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius, Li uanien [email p o ec ed]