1759 metų „Ziwato“ moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida

51s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: Ziwa o a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, mo e iškasis linksnia imas, galūnė, mo ológico ab e ação. keywo ds: he Ziwa o dialec , no he n Zemaiciai o k e inga, he eminine- ype declension, in lec ion, mo phological educ ion. sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as As di eções de pesquisas acadêmicas: sinch oninė e diach oninė mo ologija. 1759 Ano ZIWATO1 Ma e iŠ kojo LinksniaViMo daik aVa dŽiai e j aida ano ação a igo analisado pelo melho xViii a. no es e e as dos k e ingiškių a mės aš ijos monumen lo 1759 m. Ziwa o ma e iškojo linksnia imo2 daik a a džių aida. Ao ipo de aleg niação eme iškoio pe encem ês kamienai: ā nouns o eminine- ype declension in he Ziwa o o 1759 and he Mo phological de elopmen o hose nouns e ā kamienai e ē kamienas. no abalho Ziwa o a mia dados são compa ados com a uais dados da a mia g e ingiškių do no e. analisá eis daik a a dzes kamienos pa adigmas compa ação e ela e elação do no e zemaičių k e ingiškių a dažodžio mo ologia de desen ol imen o endências e b uožus. Compa inamoji analise mos a que o eme iškojo aleg niação daik a a džių o mas de mu imen o e homonyminių lyčių gausą lemb a da oné ica da a mės, ambém ki čia ação. aigi a mės mo ologia aida depende da mo ologia e onologia eiškinių. 1 Ziwa as Pona y diewa Musu jeZusa ch is usa, Me uy Pona 1759. a ualine bend ine kalba o í ulo do li o signi ica Mūsų Viešpa ies i die o jėzaus k is aus gy enimas. Em abalhos de ciência ela é chamada simplesmen e Ziwa u. No a igo 2 baseia-se alekso gi denio e albe o osino p opos a da daik a a džio aleg niamen o ipos hie a chia (plačiau ž . (gi denis 2000b: 5062). 52 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII anno a ion he p esen a icle is de o ed o he analysis o sona a Vaičiakauskienė he de elopmen o he eminine- ype declension nouns as ep esen ed by he 18 h cen u y bes eco d o he no he n Zemaiciai (samogi ians) o k e inga dialec he Ziwa o, published in 1759. he eminine- ype declension comp ends h ee kinds o s em: ā and ā, and also ē s ems. he da a o he Ziwa o dialec we e compa ed wi h he da a o he p esen -day o m use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e s udy o he noun s em pa adigms e ealed ce ain cha ac e iscondi ioned by he phone ic de elopmen s in he dialec as well as by he pa e ns o s essing. hus he mo phological de elopmen o he dialec depends bo h on mo phological and phonological phenomena. ic ea u es and endencies in he mo phological de elopmen o p ope names in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e analysis p o ed ha changes in he noun o ms o he eminine- ype declension and he abundance o homonymous o ms had been p e- ĮVadas Hojeiniai his o icas mo ologias y inėjimai neabejo inai pe mi e 1759 m. Ziwa ą conside a melho u xVIII a. nó dicos k e ingiškių a mės monumen inklu4. Leidinyje o me o lenkų kalbos ašmenimis cla amen e e consis en emen e ap esen a-se no es zemaičių k e ingiškių a mės onologinė sis ema, g ama icos e mo ologijos sanda a. sequencialmen e examinada e desc i a Ziwa o a mės onologická i mo ologická sis ema (plačiau ž . gi denis, gi denienė 1997: 1944). já kazimie as būga (1958: 561578) em o mas ixsuo adas. analizuodamas one inius balsių paki imus lie u ių a mėse dažnai ėmėsi Ziwa e analisado esc i oja monumen o mo ologia5 des inados de sequecões e abalhos de alhos a é ago a al a. Ziwa as suas a chajiškomis peculia idades g ama icais domino não um his ó iaiką da língua li uânica e suas a mių y ėją. sob e as peculia idades do léxico e sin axe de Ziwa o, e especialmen e sob e a mo ologia, conside á eis são esc i os aleksas gi denis (2000a: 204210; 233257; 2000b: 183190; 355356; 2001: 170181; 292325; gi denis, gi denienė, 1997, 1119; gi denis, ski man 1998, iixi ). Ziwa o ex o explicando a ika ų ski ybių seda imą e asaičių a mėse usou Vladas g ina eckis (1973: 292, 365 e k .). Zigmas Zinke ičius alando sob e 3 abaixo ex o o nome des a a mia ab e ia-se ŠVŽk. 4 Espe ei sob e o a o de que Ziwa as esc i o cos ei o e asaičių k e ingos apylinkių a me: gi denis 2000a: 237257; gi denis, gi denienė 1997: 1119; gi denis, ski man as 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2002b: 4–7 . 5 aqui menė ini do bas an e comple os abalhos de es udan es da Uni e sidade de Vilnia: bazinys 1995, Šiliauskai ė 1992. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 53s aipsniai a icles g adualmen e adquilamen o de zemai ybių xViii a. língua de esc i os li uãos Ziwa ą a ibuiu iš isai zemai iškai pa ašy iem ex os e indicou mais impo an es des e aš ijos memini de e minė di iculdamen e e mais acilmen e baixosaičiams obse imas zemai ybes, accen a o o me o klo onologijos bei mo ologijos b uožus (1966: 217–218 i k .; 1980: 196 i k .). Žemai iškomis knygos ypa ybėmis domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 44–58) Ziwa o ašybos naujo es. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analisuando xViii a. a linguagem dos esc i os eligiosos en a izou que Ziwa e yški endência a enuncia a ce os cos ei o zemaičių a mės lyčių i aukš ai in i kalbą. au o indicou equen es ex os aukš ai ybes, cujo uso e e i amen e lemb ou a adição da esc i a de ex os aukš ai iškų daquele empo. explicando as o mas da língua li uânica, o igem, aidão e ki chiação examinado à publicação ėmėsi jonas kazlauskas (1958: 59, 62; 1959: 1744; 1963a: 333; 1963b: 178179; 1968: 248 e k .). Menciona-se que albe as osinas (1995: 25 e k .) econs uindo pa adigma kai imo de in oduções de línguas bal as ambém usou Ziwa e paliudy omas o mas pa icipinių in oduções. wa o a mės e a ual k e ingiškių a mės mo e iškojo linksnia imo ipo daik amų daik a a džių kamienų pa adigmas compa a i a e ela ŠVŽk a mės a dažodžio mo ologijos de desen ol imen o endências e b uožus. ais o obje i o des e a igo ap esen a sinch oninio xViii a. n. y inėjamo aš ijos paminklo mo ologija a chajiška, odėl ikslinga lygin i Zi- amas k e ingiškių aš ijos monumen lo 1759 m. Ziwa o ma e iškojo linksniação daik a a džių aidos a džių (kaip i apsk i ai isų daik a a džių ipų6) kai ymo pa adigmas. analizuoja- desc ição e, mais impo an e, compa ado com a ual ŠVŽk a mės daik a a džių kai ybos sis ema. consis en emen e analisadas no a igo cons i uídas mencionadas kamienos daik a a dzes aleg niação pa adigmas, discussada analisadas daik a a dzes galūnių o igem, en ada explica his o icos p ocessos de aidos do a dazodo, i imų causas e mo i us. Ziwa o e ŠVŽk da a da a mės compa ação pe mi iu ap esen a econs uída xViii a. midu io analizuojamosios a mės mo e iškojo linksniação daik a a džių mo ologiją. Ziwa o a mėje dis inguem ês eme iškojo aleg niação kamienai: ā e ā kamienai bem ē kamienas. Os p imei os dois kamienai mu uamen e mui o semelhan es, eles di e em só es udo mos ou, que e asaičių a mėje mui o supanašėję ā e ē kamienai. 6 sob e ou os analisado monumen al da esc i a dos i ik a a dzes dos ipos de aleg niação e . Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005: 9199. 7 sob e Ziwa o g á ico e esc i a já mais uma ez esc i o (plačiau ž . gi denis 2000a: 233257; 2000b: 183190; kamiengalio p iebalsio minkš umu – dėl šios p iežas ies šiuos kamienus galima bū ų ap a i ka u (plg. inkauskienė 1999). s aipsnyje minė i kamienai bus ap- a iami a ski ai, nes ski iasi galūnių kilmė i į ai uoja galūnių žymėjimas eks e7 . 2001: 292326; gi denis, gi denienė 1997: 1144; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), po an o nes e a igo não epe iama. 54 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII I ā ā kaMienai Todos ā, ā kamienų daik a a džiai são mo e iškosios giminės, em se e aleg nius ( a dininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, ie ininką (inesy ą) e šauksmininką), is núme os ( ienaskai ą, daugiskai ą e d iskai ą). ā kamienas Vienaskai a daugiskai a V. ąka 5710 ~ nk8 V. ąkas 1089 ~ nkas K. gałwos, ąkas 11913 ~ gl os, nkas k. ąku 414 ~ nku n. zmona, dyinay ~ žmonas, din. n. źmonoms 2732 ~ žmuonoms g. ąka 217 ~ nka g. ąkas 29 ~ nks kalbojy 5914 ~ nko, dino, klbo 1. Vienaskai os a dininko galūnė é -a, po exemplo: [...] nie a zwyczaiaws, idan bał a gałwa okiuw me iu numy um, ney miałwe Panna, an Įn. ąku 8117, ~ nk Įn. ąkomis 751 ~ nkoms V . ąko 82, dyinoy 2119, dienoj 3215, V . ąkoʃy 916 ~ nkos awęs i a okay dek e as yzdu as 23524. Š . ka una 2918 ~ k  .n Š. źmonas 1182 ~ žmonas Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė ambém -a ( nk ~ hand9, oba ~ ob), que kildin ina de ano ino ilgojo *-. elhos akū inės galūnės em línguas li uãs são su umpėjusios sob e xiii a. pabaigą e xiV a. p adžią (būga 1961: 46; gi denis 2001: 173174; g ina eckis 1973: 267). 2. Vienaskai os kilmininko galūnês é -as, -os, p z. : A neźyno e, jog ąnay jumis yzwede yz newales Fa aona; yz maces ąkas nep ie elyzkas 1851921; En ão negiediekiemos p y seu zawk y, pa a não łupomis, ale zy dy, abyczaju o ne egyn e, y p ikłodu, eypag y anos Zmonos Pagonkas 971618. a ual na k e ingiškių a mėje šakninio ki čia imo daik a a džių ienaskai os se žemaičių šnek ose neki čiuo as longosios ci kum leksinės galūnės são umpėjusios anksčiau negu akū inės. melho isso indica di e en es *-añ e *-n a liepinhas. No p imei o caso esse Duga sis e a su ienbalsėjęs, mas ainda abe o (p z.: ns. gal. d ba ‘da bą), segundo kilmininko galūnė y a -as, o galūninio – -uos ( nkas ~ añkos, obos ~ obõs). Vienaskai os kilmininko galūnė kilusi iš *-s. kaip odo a mių y imai, šiau inė- […] não só su ienbalsėjęs, mas já pe ėjęs em meio úl imo pakilimą (p z.: 8 a igo pa a exemplos e minios u ilizado Palemono š i as e seus diak i iniai sinais. 9 aqui e pos e io men e exemplos de compa amó ia da língua c ia au o a do a igo. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 55s aipsniai a icles ns. / įn. šk ‘šaka; da plg.: ns. nome. ąka 5710 e ns. įn. ąku 8117) (gi denis 2001: 174). neki čiuo ų galūnių ci kum leksiniai oias žemaičių a mėse mais menos são edukui i (g ina eckis 1973: 272). analisá el aš iia monumen o kilmininko o mas con i ma o a o, que neki čiuo a galūnė -ās a mėje háia su umpėjo, e ki čiuo oji ( eikiausiai pe a pinę -o.s) in e o em -uos. 3. O únicoascai o bene iciá io galūnés são os seguin es: -ay, -a = [a.]10, exemplo. : S ojoy, quando u dydy nobaźen wu, cuda o Diewa ławkie aź ligi e e dienay, ne egiedamy niekokie cuda, pa syganda 825; Abłudnikay ( ay i a błudyjen is) ne epkie ay źmogaws ney mozokie , kas yz bu na mys a ale kas yz bu na paey a y zy dies, kaypo ayles pyk as, we ym mo e i es, uź muśimas, y k om padabnes 8636. na a ual ŠVŽk a messa abo dadoamusnis acaba-se -a. (lo . ~ ló ai, ob. ~ óbai). Ziwa as con i ma que unicascai os bene iciá io galūnė -a a mėje su ienbalsėjo de *-ai (plačiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 18). quaisque signos diak i ís icos, galinhos ma ca em mono ongizuado balsio comp imen o, Ziwa o adu o nãousou. sem eles zemai iškas su ienbalsėjusias galūnes -[a.] (beje, e -[e.]) pode se insc i o só dig a ais -aa, -ee. Ziwa o au o , pa eceusiai e i ando dig a o -aa, žemai išką ienaskai os 4. Vienaskai os galininko galūnė é -a, p z. : Duiu ocês znoka, que queu i az pabućiusiu y sob e cujo ąka py mu pakieliu, aay se á 1342728. k e ingiškių naudininko o mą analizuojamame eks e pa a ojo os kelis ka us. ienaskai os galininko a ma coincide com paliudy a Ziwa e, . i. kalbamojo linksnio galūnė é -a (lo a ~ ló ą, oba ~ óbą). lexão do galhei o -a neabejo inai kildin ina de *-añ. 5. Vienaskai os įnagininko galūnė é -u = [ọ], например. : Weyziek en ão kaypo awa ąku Apaz ałams duna pa e, leipdams, idau wyims dali um ne śikz ay, y kaypo ąkoy anu, y ąkoy u, ku yi nu anu jeme duna skiel um 811719. k e ingiškių a mėje ienaskai os įnagininko galūnė -ó ( nk ~ hand, obọ ~ óba) kildin ina de *- < *-n <*-n. es udo e elou que a galūnė do emininiço di e niamen o daik a a džių ienaskai os įnagininko coincide com o masculiniço di e niamen o ipo o kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko galūne -ọ < *-ō (Vaičiakausky ė 2001: 121). aigi já Ziwa o a mėje oi su apę daik a a džių o e ā kamienų ienaskai os įnagininko o mas ( a plg. gi denis, gi denienė 1997: 13). 6. Vienaskai os inesy o o ma a iam: -o = [uo], -oj, -oy, -ojy, например. : Gałwo nu E zkieśiu ka unas (y ku ę kie u esdeśim is ka u wiezdays użgawa, ąnkiey ię diełodamy) buwa onu gylu uk ąn e 3321113; Ale ay Jezus kalbieje apeyni Baziy ćūn kuna awa, ku ay ećioyoy dien yz numy uśiu a sikiele 1151718; Jaw i a ćieas aqui 10 e adian e de aco do com a g a ia de Ziwa o e a esc i a lauž uška são ap esen ados nos ex os ansli e uados de galmes one icas, que não são esc i as com o ex o. 56 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII binkie ies g ey a, po que oj adinoj, galiema ij a a y y paim y, ek en ay nu mynes, jog ninguém nos ano ne a ims 1572628; We kie debeis, we k o ay li o as Wie ojy aos os az as doo as We kie Pe kunay, y Dangaws galibes, sku P y G aba añko[je], obo Po na 33315–18 . Lyginamojoje a mėje ienaskai os inesy o o ma baigiasi -uo ~ -o(je) ( nko ~ ~ obõ[je]). isso an inas o igem galūnė, deco ida do elho loca i * ankāi e pos pozições *-én. aigi abo daamosios galūnês aida e a essa: *-āi + en > -ājén > -ōjẹ. como osinas a i ma (2000: 181), pos poziciniai ie ininkai inham se o mado ainda an es *-āi, *-ān ou *-ēi, *-ēn umpėjimo, ou a ez hoje e íamos ais o mas, como * ankaje, *žemena). Vienaskai os inesy o o mas o nou um skiemeniu ilgesnės po ou os linksnių o mas, po an o suas mo ologicamen e umpėjo. senieji aš ai odo, kad su umpėjusių o mų jau bū a xVi–xVii a. aš uose (Zin- ke ičius 1980: 192). Ziwa o g a ikos i ašybos analizė leidžia eig i, kad au en iška ienaskai os ine- sy o leksija laiky ina -uo; (da plg. gi denis 1996: 221), e ou as a ian es g a inas do aleg inho alá el são ly ys paaukš ai in as do ex o au o us (plg. gi denis, gi denienė 1997: 3132). analisado ex o indica que xVIII a. meadosie k e ingiškių ap iamojo kamieno daik a a džių ienaskai os inesy o leksija já es a a su umpėjusi. 7 . Vienaskai os šauksmininko galūnė -a, p z. : O co una p awedliwa ys! 33025 . na a ual compa a amojade a messa ā kamieno daik a a džiai šauksmininko o ma ac ialmen e não em: ela é coincabuda com a dininku, di e encia só ki čiu (m g ~ me g). Šauksmininko leksija -ă, pe dendo sua mo ologicamen e signi icância, ilgainiu de ia se nume ama, например.: mo in, Onu (Zinke ičius 1966: 222; gi denis 1962: 60). ais di eyklingų unisasi o chauksmininko o mas sem galūnės apasci o e Ziwa e, eg: ma in 6121; żmon 681. 8 . múl iiskai os a dininko galūnė -as, p z. : Ale ąkas y koies seu buwa u yz as, y a e Ponas Jezuas Apa o mas yz yzkie ij eguł waykśćio 108911. o mas plu alis a a dininko k e ingiškių plo e e mina-se ambém -as ( nkas ~ añkos, obas ~ óbos). galūnė -as es ina de *-ās. pesquisas mos am que zemaiços nãoadeugiskai os ki čiuo as -ā labai anks i su umpėjo (gi denis 2001: 171; Vaičiakausky ė 2002b: 14). šauksmininkas de seno é coinc apęs com mui osiskai os a dininku. Ziwa e mui osiskai os a dininko e šauksmininko o mas ambém coincidem. 9. plu alis a kilmininko galūnė é -u, p z. : O quando ne olyi buwa, zwećiaw e Panna yzgy da ąkma anu ieme sob e ąku awa Suneli 351921; Po quan o dia paźieg no ju i Elzbie a Zacha ioiu y Jona, eje u Juzupu Panna y Naza e ha [...] 401718. a ual na ŠVŽk a mê abo dado aleg nio galūnė es i ou ki čiuo a -u., ou neki čiuo a -u, i. y. coincida com paliudy a ex o ( nku ~ añkų, ọbũ. ~ ob). kalbamojo linksnio galūnė kildin ina iš *-uñ . 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 57s aipsniai a icles / Ziwa o a iškojo e mis o ipo de aleg nia io daik a a džių analizė (Vaičiakausky ė 2002a:236; 2002b: 223 18) leis ų eigi que os e e idos daik a a džių ki čiuo a kilmininko galūnė ainda e a alegada com nosiniu balsiu (da plg. aleksand a ičius: 1963 102). sem isso, al espêliojimen o pode ia basea o in ui i o u Ziwa e mul idiskai os o ma kilmininko un 17410 ou d iga sio un akul a i us uso não podeūninėse posições, po exemplo. : Kam munęs ape ay kławi, quando munymi ne yki, kławskies un, ku yi mu nęs kławe, nes az pa aiemnay ne mokiaw nieka 174810; apskuns as 18817, skunðes 31410. 10. múl ipla do u ilizado galūnê é -oms, например. : y yz kalbynieje iems ne i ykiema ju, y kyi iby śy dyis, jog ne no ieje ykie y źmonoms, cuja egieje ij yzk e ingiškių a mėje šio nu my uʃiu kiełuʃi, ada ʃ oʃawoje anus y ba a 2731–3 . linksnio galūnė é -uom ( nkoms 11 ~ añkoms, óboms ~ obóms) (plg. alminauskis 1931: 92). apam a iosios galūnės ozis de aco do a mės dėsnius di ongiza osi de -omus, que su giu de seno inės *-āmus. elhos esc i os pesquisas mos am que xVixVii a. ainda o am usados nesu umpėję naudininkai *šakāmus ‘šakoms, * ankāmus ‘ ankoms. nesu umpėjusių naudininko o mas de es es dias e mėse ge almen e nãoap inkama. dialec ologogos conco dam que os cu os a ian es mais cedo adquilhou žemaičiuose (plg. Zinke ičius 1966: 232), po an o e Ziwa e uni e salmen e adquilėjusios su umpėjusios naudininko o mas. 11 . mui osiskai os galionis a em galūnę -as, p z. : Dieł o kławpuis ąkas u dieju i paka ney kałbieje 1667. Lyginamojoje a mėje mui osiskai os galininko o ma ambém -as ( nks ~ hands, obs ~ óbas), que su umpėjo de *-s. alguns kalbininkai (kazlauskas 1968: ninko 189; Zinke ičius 1980: 195) linkę many i, kad ap a iamojo linksnio leksija kildin- ina iš *-ns12. g eičiausiai (kaip i ki ų kamienų a dažodžių) daugiskai os gali- senoji galūnė oi be n, . y. *-s, po que de ou a hoje e íamos: *-ns → -ns → -s → -s → -s. 12. múl ipla do įnagininko galūnés são -omis, -oms, p z. : Az ug iawiu aquela Bażnićiy ąkomis dy p a, o po yju dienu paʃ a iʃiu aną nawjy, ymis dienomis 18119–21; Y pabudyna Pons Diews Juzupa y Nikodema, ku yi iemy pazwaleny nu Pyło a, a eje u d obinoms<...> 24718. na a ual k e ingiškių a mėje mui osiskai os įnagininko galūnė -uoms ( nkoms ~ añkoms, obũoms ~ obõms). nesu umpėjusių abo dado mais aleg as o mas de é gi dėjęs gi denis numa caninoe (gi denis, Pab ėža 1998: 20; ainda plg. Lka 1991: 66, žemėl. n . 63). Mo ologicamen e não mudūn a galūn a melho a mė11 No e e asaiços elšiškių a mėje ā ( ambém e ā bei ē) kamienų a dažodžių daugiskai os naudininkas pode e įnagininko ki į bei p iegaidę, ej.: dinũoms ‘dienoms, m gũoms ‘me goms (gi denis 1996: 57, 103, 142). 12 sob e a o igem des a lexão eja ainda. Minjúulis 1970: 311312. 58 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII je išlaikė i i p iebalsinio kamieno daik a a džiai sona a Vaičiakauskienė (Zinke ičius, 1966, 233; ainda plg. ku -ā kamiengalis i galūnė *-ms. mui osiskai os įnagininko galūnėje i pe eko mo ologicas signi icâncias e ex ingko des e modo Vaičiakausky ė 2002b: 59). galūnė -uomis a si ado iš seno inės lie u ių *-āms, abo da-men o linksnio o ma co apo com mui osiskai os naudinikku. A ualmen e, o oxi onino de ki čiação galūnė di e e do bene iciá io só a igaide e com ela elacionadau a i auk iniu ki čiu13: o mas bene iciá io ki čiuojamas i ap adicialmen e, įnagininko i agališkai; ba i oninio ki čiação ambos aleg niai coincidem ( a z . aleksand a ičius 1963: 105). Ziwa as indica que em meados xVIII a. Pajū io žemaičiai k e ingiškiai ainda usa am nesu umpėjusias o mas mul iskai os įnagininko (su umpėjusių o mų analizuojamame ex o apascikė só pa ą ezes). 13. mui osiskai os inesy o galūnė é -osy = [uosẹ], например. : Jey ne yzwiiu ąkoy seu p adu yma wyniu y ne idieiu py z a muna y wyi a wyniu, y ne ydieiu ąkas muna y zona jo, ne i ykieiu 271911. nesu umpėjusias ie ininko (inesy o) o mas išlaikė ik kai ku ie k e ingiškiai i pajū iškiai (gi denis, osinas 1976: 188–197), o šiaip lyginamojoje a mėje dau- giskai os ie ininko galūnė y a -uos ( nkos ~ añkos[e], obũos ~ obõs[e]); da plg. (aleksand a ičius 1963: 107). mui osiskai os inesy as oi um skiemeniu ilgesnis do que ou as o mas pa adigmas, po an o endęs mo ologicamen e umpė i. Ziwa o análise pe mi e a i ma , que xViii a. medu yje ā kamieno mui osiskai os icininko (inesy o) o mas ainda não umpėjo. ā kamienas ā kamieno daik a a dços aleg niação não há gausus. g ande pa e é passada em ē kamieną14. Pe ėjimo p iežas is – neki čuo oje pozicijoje ga sai *-ā , *-an, *-a i *-ē, *-en y a su apę į -e, plg. ( osinas 1971: 49). dėl šios p iežas ies galūninio ki čia imo daik a a džiai adqui o seis homonimines o mas, e šakninio ki čia imo aš uonias. aigi já xVIII a. meadosie k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo linksnia anja daik a a džių (kaip, beje, i iso a dažodžio15) nep oduk i ých kamienų pe missão į p oduk i iuosius. 13 isso pode a i ma -se só com esgua do, po que ā kamieno a dažodžių daugiskai os naudininkas šiau ės a mėje gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę (gi denis 1996: 57, 103, 142). žemaičių 14 em alguns abalhos de linguo y os ā e ē kamienų daik a a džiai são discu idos jun os (aleksand a ičius 1963: 101116; Šiliauskai ė 1991). aqui é kamieno i ik a o zii são discu idos sepa adamen e. 15 Po mais sob e Ziwa o a mės a dazônio nãop odu i iões kamienų passamen o pa a p odu iuosius e Vaičiakausky ė 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005: 9199. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 59s aipsniai a icles / Vienaskai a daugiskai a V. dwae 5520, poni 1817 ~ d sè, ponì V. duśies 5417 ~ dũ.šes K. dwaes 1519, ponios 24712 ~ d .ses, k. dwaiu 8525 ~ d .u poũos n. dwaey 1714, duśiey 4424 ~ d sê. n. dwaioms 24228 ~ d oms g. dway 1111 ~ d .sẹ g. dwaes 19017 ~ d sès Įn. dway 1910 ~ d s Įn. kojomis 5320 ~ kúojomìs V . baznicio 224, baźnićioj 7921, dwaioy 7710 V . kojoy VI34 ~ kúojosẹ ~ bažnĩ.o, ~ d o Š. dwae 23610, poni VII2 ~ d sè, ponì Š. dwaes 24320 ~ d .ses 1. Einaskai os 16 a dininko galūnės são -,a = [e], -e e -i, p z. : Y eyp awa duśie g ey a aną a as, iey gie ay kaypo Panna zwećiawe ano yizkoi 501718; Day lywa din a Poni Aniołu 2871315. ie kie e, y p yʃyweyziekie e, nes dwaʃe kuna y kawłu ne u : kayp muni ege e u yn- i 26917–19; Tada a imk zapło a uż ʃawa ćiʃ a a, ku i eʃi Aniołams ligi, Tu pa i buʃi Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė -ẹ (d s ~ d asi, d ~ dali), que su giu de seno inės *-. a mês (como e de odos os no e zemaiços, exce o os mesmos sulinos e o ien ais seus pak aščius) ozis a po minkš ojo p iebalsio sendo nemi čiuo as pe de e iginį balsį e susiau ėjo a é ẹ. e dade, juozas aleksand a ičius (1963: 109) ac edi a que al a k e ingos a mês susiau ėjęs a é , mas malgu, se es e balsis galėjo iek susiau ė i17 . Ziwa o a mėje, kaip odo pa yzdžiai, galūnės balsis da bu o nesusiau ėjęs. Menė i g a inia unaskai os a dininko a ian es (išsky us -i), como indica ex o g a ikos analizė, ma quia balsį e ou -æ po j. sepa adamen e é p eciso menciona a pala a poni (ponì ~ põni), cujo galūnė -i (Zinke ičius 1966: 223). o inal -i nãoapla ūnamen o indica que ele su giu de *- (būga 1958: 566). a mies es udos mos am que ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius, ambém e * e *, su umpino odas a mės. No e žemaičiai, di e en e do ou os a mių, *, * nesuplakė com *, * ou *, *, например.: ns. nome. g žì ‘g aži, dgs. pode. mšks ‘miškus (Zinke ičius 1966: 116). Vienaskai os šauksmininko o ma não di e e do a dininko. 2. Uniscai o kilminhinha em as seguin es galões: -es, -os, например. : Kał as aay u wadżio ojes, pyk os dwaes apie as, me e 18214; Ponas Jezušas u e niky po we bu ne dielos g iża y Je uzalu 1213. 16 A ualmen e em compa inamojoje a mã é usada o ma com ē kamieno galūne, exemplo: d se ‘d asė(je). 17 aqui menciona-se que a i asis e ki čiuo oje absoliu inėje galūnėje bas an e ecen emen e exis ia nimpa es zemaičių kal a ijos e ne a ėnų , mais amplamen e sob e isso e gi denis 2000a: 233236; mais plg. juškai ė, gi denis 1974: 9394. 66 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII g. dwy dyiny 1061, sona a Vaičiakauskienė aby kojy 22414 ~ d din, b ko Įn. dwym gałwym 31119 ~ d m gl m 1 . Femiškojo aleg niação ipo a dažodžių d iskai os a dininko e galininko linksnių galūnė é -y = [ẹ], p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061 Y eypo ij yz æy kaypo iuna an Lu nes, dydy wyny aby zwæćiawy kojy p y k iżiaws p ymuśiedie 2241315; Pa am ana u uczćiwa y paki e e eele anà: y eyp zwieieiey, y awæs kałbie y e je Dwayzdy Dangawszy , 2069. na a ual compa a amoje a mna in es iga i o aleg niação daik a a dzes d iskai os a dininko e galininko da o ma coincide com paliudi mas Ziwa e (d ž izd ~ d ì ž aĩgždi). Mo e iškosios giminės d iskai os a dininko e galininko leksija -ẹ ~ -i kildin ina de seno inės lie u ių *- (plg. kazlauskas 1968: 130; ainda ž . Zinke ičius 1980: 181). 2. d iskai os kilmininko galūnė é -u, p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 10613. a ual na k e ingiškių a mėje daik a a džio d iskai os kilmininko galūnė ambém é -u (d jũ. bobu ~ d ijũ. bóbų) e coincide com abo dados daik a a džių mui osiskai os kilmininku. 3. d iskai os įnagininko galūnė é -ym = [ẹm], p z. : No in wyiny bu um weykiy bu wy, ky y ułomny; ąku koju ne u iejy; kup o y, akły, dwym gałwym, kie u iomis ko jomis [...] 3111720. na a ual ŠVŽk a messa d iskai os įnagininko galūnė ambém -ẹm (d m šà km ~ d i šaki). sob e a o igem e aido do d iskai os įnagininko exa a á ias explicações (plg. Mažiulis 1970: 209218; Zinke ičius 1980: 198). Nes e a igo man ém-se kazlausko hipo zés. aigi senosas d iskai os įnagininko o mos kamiengalis é a dininko e galininko galūnė. os mais elhos o ma des e aleg nio inha galūnę -ma, al ez decu so de *-m (kazlauskas 1968: 128, 132; ainda plg. aleksand a ičius 1967: 239; Zinke ičius 1966: 206). Veikia elmen e k e ingiškių api iamosios d iskai os o ma é mo ologicas o ig24 žemaičiai įnagininko (kaip, beje, e naudininko) galūnės okalizmą p ide ino ao nome e galūnės okalizmo galininko. e minando analisado ipo de daik a a džių d iskai os o mas de se iço pode-se a i ma que em empos Ziwa o, como mos am dados exemplos, já e am usadas ais eminiskoho di e ido ipo de daik a a džių d iskai os o mas, quais são usadas e hoje k e ingiškių plo e (da plg. aleksand a ičius: 10 19634). 24 an anas salys es as k e ingiškių d iskai os o mas en ė aiškin i one iškai, mas a isso con aš a au ų mo e iškosios giminės a dažodžio galūnės -ẹm kelmė iš *ām; não ik ų one icamen e explicado e ais o mas como (dộm) gaidộm ‘(d iem) gaidžiam, po que conjuninys *djă zemaičių a mėje é sup iešakėjęs an es kalbamųjų d iga sių siau ėjimą (gi denis 2001: 430). 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 67s aipsniai a icles / IVaŠDOS isanaliza us e compa us Ziwa o a mės e ŠVŽk daikginamen o eme iškojo aleg niação e elou, que a pa i xVIII a. medu io k e ingiškių a a džių kamienų pa adigmas, galima da y i šias iš adas. 1 . Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik a a džių pa adigmų ly- a mėje esminių mo ologinių pokyčių neį yko. a aida da mo ologia da a mės depende da mo ologia e da onologia enominių. 2. já xVIII a. meadosie k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo linksnia anja daik a a džių (caim e iso a dažodžio) nãop oduk i iųjų kamienų pe missão į p oduk i iuosius. 3. y imas a skleidė, kad jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā ka- mienų ienaskai os įnagininko o mos. 4. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių uni askai os ie ininko (inesy o) o mas oi expe iusios mo ologico umpamen o. o mas mul iskai os (kaip, byje, e a iškojo aleg niação) ainda não umpėjo. Nes e momen o su umpėjusies ly ys alamosios ca ac e ís icas só k e ingos šnek a. 5 . Ziwa o análise indica, que eme iškojo aleg niamen o daik a a džių mul idiskai os naudininko o mas mo ologicamen e cambi o a é xVIII a. meio ex o uni e salmen e u ilizadas su umpėjusios ly ys. 6 . Ziwa o a mėje eme iškojo aleg niação daik a a džių mui osiskai os įnagininko o mas do naudininko sky ėsi só galūninio balsio i p esençaimu. Lyginamojoje a mėje mencionados o mas di i ia só p iegaidė e com ela elacionado a i auk inis ki is. 7. como indica Ziwa o análise, xViii a. meadosie k e ingiškių a mėje ē kamieno daik a a džių leksija -es < *-ēs da sky ėsi nuo galūnės -ẹs < *-s, plg.: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės e ugnys 904 < *-s ‘ugnies. 8.no ex o em conside ação a o ma d iscai os a a, mas dėsningas. Ziwa o empos, como indicam dados exemplos, já o am usadas ais eminikojo aleg niação ipo daik a a džių d iskai os o mas, quais usadas e hoje k e ingiškių plo e. Li e a Ū a aleksand a ičius juoza s 1963: k e ingas a mės daik a a džio kai ybos peculia idades e galūnių aida. Kalbo y a 9, 101117. alminauskis k., 1931: Vyskupo a. ba anausko laiškai hugo webe iui. A chi um Philologicum 2, 68116. bazinys . 1995: 1759 ano Ziwa o eiksmazodis e seus o mas (bakalau o abalho). Uni e sidade de Vilniaus. 68 ac a sona a Vaičiakauskienė Linguis ica Li huanica LXVIII būga kazimie as 1958: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li . leidykla. búga kazimie as 1961: Rink iniai esc i os 3. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li . edi ó ia. gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologia e pala as de da yba ( ank aš is). gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo e encikopedijų publikla. gi denis aleksas 2000a: Calbo y os ob as 1. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. gi denis alexas 2000b: Calbo y os ob as 2. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. gi denis aleksas 2001: Calbo y os ob as 3. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. gi denis aleksas, osinas alb e as 1976: alguns samp o a imen os dialec ologicas one icos ques ões. Bal is ica 12(2), 188197. gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759 ano Ziwa o índice. Vilgi denis aleksas, ski man as Pe as 1998: 1759 ano Ziwa as. nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. gi denis aleksas, Pab ėža juozas 1998: Žemaičių ašyba. VilniusŠiauliai. g ina eckis Vladas 1973: His ó ia dos a men os Zemaičių. Vilnius: Min is. juškai ė ., gi denis aleksas 1974: o mesmo e ne a ėnuose. Kalbo y a 25(1), kazlauskas jonas 1968: Lie u ių 93–94. kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1958: Li u ias línguas i-kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko i ie ininko o mas de o igem ques ãoimu. Kalbo y a 1, 5167. kazlauskas jonas 1959: daik a a džių ()u aleg niação nykimas. Li u ians kalbo y os ques ões 2, 1745. kazlauskas jonas 1963a: a chajiškos p iebalsinio kamieno linksnių o mas. Kalbo y a 6, 333334. kazlauskas jonas 1963b: po causa da língua li uânica a dazônio sis ema de ki čiação da aidos. – Kalbo y a 7, 171–181. LKa II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas, 1982. LKa III A las da língua Li uânica 3. Mo ologia. Vilnius: Mokslas, 1991. Mažiulis Vy au as 1970: Bal ų e ou os indoeu opeos línguas elações. Vilnius: Min is. Palionis jonas 1979: His ó ia da Li uânia li e á ia da língua. Vilnius: Mokslas. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 69s aipsniai a icles / Palionis jonas 1995: His ó ia da Li uânia ašomosios língua. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: daba inė padė is i is o inė aida (dak a o dise acija). Vilniaus uni e si á io pedagógico. os albe inas as 1971: Šaukėnų šnek os ā, ē e i kamieno daik a a džiai. Kalbo y a 23(1), 4954. osinas albe as 1995: Bal as línguas in oduções: mo ologias aida. Vilnius: Vilniaus uni e sidade. osinas albe as 2000: inesy o e adesy o o igem e aidos ques ãoim. Bal is ica 34(2), 173–183. subačius gied ius 1998: Žemaičių bend inės kalbos idėjos: XIX século começo. nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Vililiauskai ė . 1991: 1759 anos Ziwa o daik a a džių aleg niação sis ema (diplominis da bas). Uni e sidade de Vilniaus. Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 anos Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai e sua aida. Kalbo y a 50(1), 119133. Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 Ziwa o i e p iebalsinio kamieno daik a a džiai e suas aida. Bal is ica 36(2), 223236. Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 anos Ziwa o a dazônio sis ema de aleg niação (dak a o dise ação). Vilniaus uni e si á io pedagógico. Vaičiakauskienė sona a 2005: 1759 anos Ziwa o u i iu kamieno daik a a džiai e suas aida. Ac a linguis ica li huanica 53, 9199. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u ians dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ias linguagem his ó ica g ama ica 1. Vilnius: Mokslas. suMMa y he aim o he a icle was o esea ch and desc ibe he de elopmen o he eminine- ype noun declension, wi h emphasis on he Ziwa o o 1759, he nouns o eminine- ype declension in he Ziwa o o 1759 and he Mo phological de elopmen o hose nouns w i en eco d o he 18 h cen u y no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he e a e h ee kinds o s em iden i ied in he eminine- ype declension ā and ā s ems, and also ē s em in he Ziwa o dialec . he i s wo 70 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII he immedia e pos -s em posi ion. as he p esen esea ch sona a Vaičiakauskienė p o es, a e y close simila i y can be obse ed be ween he s ems ā and ē in he Zemaiciai dialec . o he h ee s ems a e e y much alike, he only di e ence being he pala alized consonan in he esea ch p esen s an accu a e and consis en ly ca ied ou analysis o he a o emen ioned noun s ems in e ms o he s udy o hei declension pa adigms, and he ob ained da a we e compa ed wi h he da a o he p esen -day use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . gi en solid g ounding: he o igin o noun in lec ions, some p ocesses in he his o ical de elopmen o p ope names, causes and mo i es o change. he me hod o compa a i e s udy enabled us o wi h he help o he me hod o inne econs uc ion, he ollowing poin s we e disclosed and p esen he econs uc ed mo phology o nouns o he eminine- ype declension in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec o he mid-eigh een h cen u y. Zemaiciai o k e inga dialec in he 18 h cen u y had al eady unde gone he p ocesses o duced. in he p esen -day use, educed o ms o his kind a e ypical only o he sub-dialec o k e inga. he compa a i e s udy o he da a o he he ho ough s udy and he subsequen analysis ca ied ou p o ide su icien g ounds o s a e ha ha singula loca i e case o ms o he eminine- ype declension in he no he n Ziwa o dialec and o he no he n Zemaiciai o k e inga dialec e ealed ha in he Ziwa o dialec , mo phological educ ion. al hough he o ms o plu al loca i e cases had no as ye been e- in he nouns unde discussion, he s ems o he plu al ins umen al case and da i e case o ms di e ed only in he p esence o he inal owel i. in he p esen -day dialec o k e inga, in he eminine- ype declension, hese noun o ms a e di e en ia ed only by he onic accen and, ela ed o i , he on ing o he s ess shi . hus, i is e iden ha he plu al da i e o ms in he Ziwa o dialec had al eady been mo phologically educed. wi h e e ence o he nouns o he ē s em, i should be no ed ha he in lec ion o he nouns o he ē s em speaks o he ac ha in he mid-18 h cen u y, in he dialec o k e inga, he in lec ion -es < *-ēs s ill di e ed om he in lec ion -ẹs < *-s, c .: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės and ugnys 904 < *-s ‘ugnies. In oducida m. 2012 d. augpjüço 2 sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uânia [email p o ec ed]