scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Algirdas Sabaliauskas. „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m.“

Aldona Paulauskienė; Sarma Kļaviņa

Full text

299recenzijos / reviews aLdona PauLauskienė Vilniaus universitetas Direcciones de investigaciones científicas: teoría gramatica, historia de la ciencia gramatica, social linguvistica. sarMa kaVia Latvijos universitetas Las direcciones de investigaciones científicas: quantitativyvinė lingvistica, comúnji kalbotyra, kalbotyros historia. algirdas sabaliauskas LietuVių kaLbos tyrinėjiMo historia. 19802010 M. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 2012, 766 p. isbn 978-609-411-084-9 a veces gamtovaizdis, arte o ciencia obra de esti tan grandioso y permelkiante hasta el soelos profundidades, que difícil encontrar primera palabra adecuada y empezar él sobre habla. Patekudos en tal situación, empezamos desde lo que vemos ya percibichuas y cervertusias libro, i. y. desde autoriaus fotograma. no sabe, qué ocasión ella hecha, pero maravillosamente encaja al término de un trabajo significativo. Alcanza la más alta cimaúné, desde la cual tan ampliamente y tordo verse. percepta la importancia del trabajo asumido, turitada talento, labštumo, perseverancia, pagar ir a objetivo. Todo esto dio asombroso resultado. autor puede y tiene derecho ser feliz. sarma kavia se interesó en historias de estudio de lenguas (p. 479). y ella hallado 2000 m. editada en finomía la cuatro autores 672 páginas de Šiaurės šalių lingvistikos istoriją (The History of Linguistics in the Nordic Countries). ambos maravillimemos algirdo sabaliausko trabajo singularumu. total número de páginas 1286 (i tomo 253 páginas, ii 267, iii 766). tal diferencia de volumen del tercer tomo surgida por dos razones: 1) con el paso del tiempo, ínguló el número de investigadores de lenguas lituanas, expandido ciencia del idioma; 2) pavergtoje Lituania no fue posible validar en forsienį emigravusių kalbininkų trabajos. entonces esta laguna colmada en la tercera libro. sabaliauskas su trilogía comienza desde teorías sobre el origen de la lengua lituanas y primera libro de Lituviškos, primeros gramatikų. Presentada detallada general del primeroyo idioma lituanos estudiinamiento etapo overview. Lyginamoji istorinė kalbotyra, que imposible sin lietuvių kalbos, XiX a. apareció y suklestėjo Alemania. por lo que se inicia 300 acta Linguistica Lithuanica LXIX desde vokiečių kalbotyros darbų. Después de ellos aLdona PauLauskienė, sarMa kaVia describen pačius lietuvių tyrinėjimai hasta 1918 m. (fridrichas kuršaitis, aleksandras kuršaitis, jonas juška, antanas juška, antanas baranauskas, kazimieras jaunius, jonas spudulis y kt.). Después 1918 m. principalmente escribe sobre Lituanian lengua tyrinėjimus Lituania (kazimieras būga, jonas jablonskis, eduardas Volteris, Pranas skardžius, antanas salys, Petras jonikas y kt.), aunque lingvistinė minologijos darbas, akademinė Lietuvių kalbos gramatika, Lietuvių kalbos atlas. sigue escribiéndose acerca de estudios kazimiero būgos ir jono jablonskio veikla prasidėjo gerokai prieš 1918 m. antroji knyga apima laikotarpį nuo 1940 iki 1980 m. Pradedama skyriumi „tyrinėjimas tarybų Lietuvoje“. atsirado temos: „Lietuvių kalbos žodynas“ „terde la lengua Lituanies en Lituania y otras tsrs republikas, liaudies democracia países y en el mundo. tercera libro incluye diez councybinas y veintešimt independientes Lituania años. Durante las últimas décadas mucho más fácil obtener grados científicos y nombres, porque ellos se afirman fuera de Moscú. por eso escrita y protegida multitud de dctaro disertaciones de diversas lingüotyros áreas. Įspūdingas es que sabaliauskas no sólo suregistravęs, evaluinęs disertaciones, sino y indicés sus temas publicuutos artículos. además, aquí descritos bícalbia y especiales de terminos diccionarios, listados sus autores y responsables editores, Lituvians Institute of Language cooperación con Matemáticas y informática instituto Multimedías centro y unesco katedros Informatika humanitars specialistais y kt. Desde luego, como y otros tomoes, comienza desde más importantes lituanistikas trabajos: Lituvias palabras de trabajo, terminologías de trabajo, académicos Lituvias gramaticas de lengua, Lituvias lengua atlas, tarmių tekstų, žodynų. Perskaičiusios terciasiego tomá, pensamos, que son dos lituanistas libros, cuyos contenidos neatspeida el título: esto jono kazlausko Lietuvių kalbos istorinė gramatika, en la que hay mucho menos, negu permite tikėtis antraštė (tik daiktavardis ir veiksmažodis be būtojo dažninio sako), y algirdo sabalia tiempo tyrin Lietuvos kalbos istorija, en la que hay mucho más, neguėjimo antraštė. Aquí hay investigadores biografías facta de, no sólo sus más importantes trabajos habotyros, sino y recuerdos, y grožinė kūryba, ciencia trabajos recenzías, informes conferencias, jubiliejinés de habla, necrologos. descrita no sólo de los lituanos, sino también prūsų lengua estudiinėjimas, uso de hechos de lenguas baltas para otros trabajos (mitología, historia cultural, diversas humanitarias y con ellas relacionadas otras ciencias áreas, por ejemplo, niños psicología). si aún kalbininkos será cuando kabinami ordinas y medallas, esto sabaliauskas por su científico trabajo tiene obtener primero. él se advierte esta noaprastá enciklopedia escrita toda la vida. pero pues habidas y otros trabajos: estudięs leksiką de las lenguas Lituvias y baltas, escribés de todos gustamente leídos libros de ciencia popularización del idioma. Una de ellas (Mes baltai) readase aún y ingles, švedų, italų lenguas. dos primeros tomos de historia de la lengua Lituania valorai Lituane estatal premia, y tercero, abiejų recenzenčių opinión, digas Lituania republikas ciencia premia. algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m. 301recenzías reviews si sabaliausko libro en el que se incluirían solo hechos, sin más importantes obras de contenidos atropellamiento y valoraciones, en este lugar tendríamos que acabar nuestro escrito. / pero valorar tiene derecho cada. savas perspectiva en lo que ha escrito, normalus cosa. Unocks él de lituanistikos fogidinio, y otrooks de vecinos de país. por lo tanto recenzentés, deseando no imponer una otrai opinión individualías, un poco se apartan: pirgal quizás incluso racionalistica comenzar muoju asmeniu rašo Paulauskienė, o kur sutampa abiejų nuomonė, vartojamos įvardžio mes formos. de sí mismo. Persliqué y pensé, que no tan ya mal he dirbta, bastante padaryta. susimąsčiau sólo por dos palabras significado: positiva o negativa ella tiene las palabras polemika y originalumas. quería polemicos, quería diálogo. christianas s. stangas baltos lenguajes comparativos gramaticos (Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen 1966) pratarmemente ciencia la definejia como diálogo cooperujant. desafortunadamente, lituanistikoje al normal dialogue en muchos casos fue difícil o incluso imposible acceder, porque al diálogo necesita al menos dos, necesita tradiciones, y lituanistai en muchas lenguaotyras áreas fueron iniciadores y únicos. y aunque escribimos dviese, pero todo lo abarcar imposible. Por ejemplo, incluso y terminada el científico trabajo, no podría discutir con experimentales fonética, fonología, acentología, onomastica, etimología, estilistica especialistais, prūsų lengua investigadoris, conozco no todos Lituania tarmes y kt. Conozco listados ámbitos de investigación importancia, pero no tengo competencias. nopazístu de los viejos monumentos de la lengua lituanos de la manera, como los conoce jonas Palionis. y aún hay muchas áreas, donde puedo hablar sólo de la educación general. diálogo normal no pudo ser y debido al carácter de los primeros. juk sabaliausko descromuoju tiempo lituanistikas mokslus rinkosi pirmūnai. y ellos sentían su exclusividad. atirskamos justino Marcinkevičiaus Dienoraštį sin datas, perscaitkamos escribinio sobre joną kazlauską draugo daina y hallaremos que jonas, en la secundaria escuela invitada a responderinėti, incluso algunacaño especialmente eidavęs ante lentos, como insistéždando, que va decir que moka. A los primeros necesitan espacio, y congregarse en un solo lugar, al principio ellos se estumdūn con elbúnes. así es habidas y lituanistikas enjidinio. por originalidad. cómoge otra? joveni profesores a destino dioė estudiantes de primerūnų auditoría. esto fue lituanistai con clasikinés filología especialización. a ellos no dirás pero co. necesitaba muy mucho trabajar. de esos estudiantes ha salido muchas personas famosas. parte de ellos descrita y sabaliausko libro. me alegro de que ellos me obligaron constantemente a aprender y pensar sobre su enseñada materia. de una nedidelé (gal algunos de ocho personas grupo) salió profesor académicos bonifacas stundžia, conocida tautosakininkė bronė katilevičiūtė-stundžienė, gvido Michelinio esposa birutė Žindžiūtė, profesorė Meilutė ramonienė, docentė audronė kudulytė-kairienė. y cuán gabios de ellos habian en otros cursos! no todos recuerdo, pero gabús estudiantes bu- acta Linguistica Lithuanica LXIX vo sigitas narbutas, Laimutė anelauskaitė (balodė), aLdona PauLauskienė, sarMa kaVia ritutė Šepetytė, giedrė Vrubliauskaitė, Mindaugas strockis y kt. realmente no noamas chomskis historinei kalbotyrai pasiuntė mirties bučinį (p. 302 444). europa él fue pasiųstas veinte siglo temprano, pero Lituania sin embargo to palabras sobre su literūriné creación: Kad būč más turėjęs, būčiau daugiau davęs. Duota co y como tesėta. Anot vyskupo Motiejaus: no tengo caballlių, ariu asilais, y mi tierrava nedirvonuoja. tales citas istorinė kalbotyra buvo karalienė iki XX a. pabaigos. nors 1959 m. pradėta rašyti akademinė Lietuvių kalbos gramatika, bet į tai, kas ne istorija, visą laiką buvo žiūrima iš aukšto. kai dėl niekinamosios pažiūros į tradicinę gramatiką (o gal ir į moterį mokslininkę) pasidarydavo sunku dirbti, atmintis pakišdavo citatą iš Vaižgande de famsias personas biografías estoy prisikaišiojusi llena cabeza, que en ellas como ramentais podría asentarme, cuando el columbur no aguantará injustizstas críticas. Aquí también cita una cita de augusto schleicherio: Esu medios de gabumų, pero tengo firme la voluntad. Y ayudando ella logro lo que pienso que circunstancia requerida. Totalmente natural pregunta, por qué largo tiempo no hubo históricas sintaxes. Zigmas Zinkevičius a él respondió minint Prano gailiūno 80 años jubiliejų. él habiendo sólo nominalus gailiūno disertación jefe, porque gailiūnas escribía sobre liepiamosios sedacos significados y consumo, y a él rūpėjusios sólo formas. mientras a los científicos preocupaba sólo la forma de la palabra, sobre la histórica sintaxis ni siquiera miente no podía ser. por lo tanto legítimamente lituanistikoje históricas sintaksés pradininko laurai tenka Vytautui ambrazui (p. 123131), pues él, basándose no huščiomis formas de la palabra, y participvinėmis construcciones, acedió a palabras compuinių istorijos. y sólo XXi a. a principios (2006 m.) escribió trabajo, titulada Lietuvių kalbos istorinė sintaksė. sería bien, que ateity surgastos de personas, magantes valorar lo que se ha hecho, y queriincias continuar empezados trabajos, que historica kalbotyra neniekintų sinchroninas, porque muchelį hipózias se puede fundamentar, basado solo vidine reconstrucció. sabaliausco se esfuerza ser objetivous, pero a veces fundatai y subjektyvias simpatijas. Por ejemplo, simpatía algirdui juliui greimui: incluso trijose lugares (p. 17, 79, 97) recordado su 1991 m. Literatūroje e mene publicado artículo, lleno orgullose del orgullo sí mismo y despreciando los lengbininkus de Lituania. Mat en el extranjero él solo estėjęs ante semiotikos lopšio, a Lituania después de la guerra surgidas muchos kalbininkų, pero ellos bėtinas darbštuolis Zigmas Zinkevičius dedąs paskutinę plytą a XiX a. kalbotyrą. sabaliauscas esa postreriena plytą mutilas, y crítica nieko dora nenuveikę. tiesa, parašę žodyną kaip kokį dangoraižį, tik apstatydami rusus, už jį patį buvęs gabesnis suolo draugas jonas kabelka parako neišradęs, stevirta elogiim. (p. 128), y Vytautas ambrazas Svetimų tikrinių vardų escritura (p. 130). pues baisi antrašté Lituuvias de idiomas isdavystė. de sabaliausko libro parece que acerca de kitu atveju pasielgta atvirkščiai: nutylėta tai, ko nutylėti nederėtų. Pavyzdžiui, tik informuojama, kad Vincas urbutis parašęs knygelę Lietuvių kalbos išdavystė lengua algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m. 303recenzías review edidad nadie nada nerašė. / pero pues escribió, e incluso muy mucho, no sólo lingüistas, sino y otras personas culturales. lengua Lituvias diccionar y balčikonis debería estar fuera de críticas límites. acumulando toda la lengua materialá, ya se puede escribir y gramática, y científica crítica á la que atlaikan diccionos, y aún otrookios trabajos. sólo de la lengua hechos pirmiausia svarbu jų turėti kiek galima daugiau. jeigu kartais tauta išnyktų, tai pasaulis turėtų bent gražų jos paminklą. net ir iš skurdžių prūsų kalbos faktų pahay que crear ciencia. tad escrita significativas de trabajos (Vladimiro toporovo, Vytauto Mažiulio, grasildas blažienės, audronės kaukienės, P. u. dinio y kt.). no necesitan quererse, que cien años escrito el Verdynas tuviera y algún que sea específico principio de ciencia. cambiitáronse escritores generaciones, pero Žodyno unividad la apoyó programa de escritura. su ni poco nopagino viejos pisos ejemplos nukélimas á la pabaiga del artículo y añadida soviética prudos frazeología, mostranti, qué vida que vivíamos. sólo mejorino Woodyną ejemplos, recopilados de juliaus janonio, Petro cvirkos, salomėjos nėries, juozo baltušio, kazio borutos, just. Marcinkevičiaus y kt. escritores de obras. Minint 17 tomo aparición, kazys bradūnas sinceramente lamentėjosi, que en el extranjero creó escritores y poetas lengua nopitecusi en Zodyną. cuanto mayor diccionario, cuanto mayor la riqueza de la nación. usando el idioma Lituáneo, ya escritos sinónimos, antonimientos, frazeologías dicodiña, aprovechamos él y nosotros con danute tarvydaite escrydando libro a Zodyno normos y actualína vartosena. mucho qué se puede repasar Lituvias lengua dicodyne, porque, anot kazimiero būgos, kalboje nauta pasisakanti, lo que esanti. más que liúdna, cuando, ya salído todo a Žodynui, humanitarai, de ellos incluso dos profesores, postringauja sobre lietuvių kalbos skurdą krikščioniškos pakraipos žurnale Naujasis židinys. Aidai 56 (2010). es difícil imaginar lingüotyró lituanos sin balčikonio. descuidado dicho de greimo, que balčikonis más trabajo que lengua amés hombre. pero pues el trabajo, teniendo propósito á crear algo significativo, es sagrado. nadie otro tan no suboké su fe al trabajo y cargo como balčikonis. aldonas Pupkis ya examinó balčikonio papel palabrasynas escritura historia en. pero aún quedan traducciones literarias y gramaticas. rūta Marcinkevičienė tyrė Guliverio kelionių vertimą. y le parece que balčikonis traducido este veikalá dos veces: desde originalalo lenguaje al litáneo y de rašomosios en šnekamąją (p. 344). porje, balčikonis aprovechó no sólo originalalu, sino y traducciones en varios otros idiomas. Todos los criticvos balčikonio vertimus (ir rūtai Marcinkevičienei) necesitaba saber que buenos traductores transčia no originalalo formą, pero contenido, que lietuvių bendrinė kalba basaisi no escritos, y gyvąja kalba žmonių. por lo tanto, cuando otras naciones se esfuerzan šnekamąją lengua a elevar a las escritas, los lituvos tienen hacer inverso: la lengua de las escritas perfeccionar hasta šnekamosios kalbos. que los pagyros de la Lituania šnekamosios language no fuera subjektyvios, trasladé aquí una cita a desde juozo Pikčilingio Koradio interviu. esto amerikiecio theodoro s. trustono palabras: Lietuvių kalba, būdama labai sena, es 304 aLdona PauLauskienė, sarMa kaVia acta Linguistica Lithuanica LXIX nuostabios sandaros, tobulesnė net už sanskritą ir senąją graikų kalbą, turtingesnė por latynas y dónde que subtilτερη por esos todos tres. además, la lengua Lituania está más íntimamente relacionada con ellas que nada otro, que creara la naturaleza, matinės struktūros formomis [...]. nėra jokių abejonių, kad jokia kita kalba pasaulyje nėra įgijusi tokią vertę kaip lietuvių. didžios šlovės diadema pridera lietuvių no sólo palabras de šaknimis, sino también gratautai, sukūrusiai, išrutuliojusiai y así ištobulinusiai la lengua de la gente con su maravillosa y clara sandara (Pikčilingis 1982: timą, o iš vienos bendrinės kalbos vertė į kitą bendrinę kalbą. 3132). taigi balčikonis realizó no doppubá verbūtų muy malamente, si electrónica medios habla de podukros turstų hijaros o incluso madre lengua (p. 344). Nosotros tenemos responsabilidad de que ella mejorara, en vez de dictar sus normas a la lengua común. nuevas tecnologías y globalizaciones en la era lingüistas y todos la gente de la escritura tienen que sentir una gran responsabilidad por la belleza de la lengua lituanas y richtingumo nykimą. balčikonis tradujo y jano otrębskio gramatiká. malamente poseída, que vertimas neišleistas, que esta gramatica sustentada sólo histórine, cuando en realidad ella es y sinchroninė, y historinė junto. sólo balčikonio įprašytas otrębskis suplanootą penkių tomų gramatiką empezaron a escribir desde terciosio tomo, desde escuelas enanas morfologías. y autoriaus, y traducedor objetivo fue lograr que juozo Žiugždas gramatica no fuera la única y noauklėtų mokinių komunistine dvasia. y añadido históricas gramatica ciencia a nadie no sería padecido. Vytauto Vitkausko testimoniijimu, balčikonis turėjęs mejoresas instituto mašininkes perrašytus tres ejempliorius y ellos distribulijęs bibliotekom. pero, por lo visto, uno nusiuntés y mismo autor al autor. retrospectivas sobre balčikonį Dėk palabra á la palabra turėsi žodyną es aleksandro Žirgulio artículo, en el que dada extractukų de otrębskio laiškų balčikoniui: [...] regocijamés, que usted acabáis iii tomo vertimá mejor del que vuestro de todo no puede ser. Vertimas nos parece maravillosamente precisos y hermosos. Todos sus apéndices serán, sin duda, útiles (p. 215). Jirgulio opina, balčikonis habiendo ya subrendís escribir y originalų mokslo veikalą, pero Pats considerando a sí mismo más lenguaje praktiku, él no tenía ambiciones decir su palabra en ciencia gramatica, por lo que descinó a su trabajo bičiulio, cuyo filologínu conocimiento siempre gėrėjosi (ten pat). neišnagrinėję balčikonio vertimų, noentenderemos, quién él de veras fue nuestra nación. gramatica de traducio mašinraščio habría que buscar centrales Ma o Mažvydo bibliotekų archyvuose. Vilniaus universiteto bibliotekoje jo nėra. neradus Lietuvoje, habría pavajiarse a Lenkiją y paieškoti otrębskio archyve. Pora notas de los por medio de dicynas. p. 52 escribió: en el aptariario período de nuestro libro fueron publicados tres de gran valor gramáticos diccionarios. por qué sólo tres? ¿sobre qué se determinó la significancia de los diccionarios interlimi? 1988 m. salió y Druskininkų tarmės Dictionary. quizá es insignificšmento debido a que difercinis i nesudaro varios tomos? algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m. 305recenzijos / reviews comprensible, por qué significativos detallíos Zietelos y dieveniškių šnektų vocodynai. pero ¿no habrían sido más puntuales permitir diferenciacinį y Zanavykų šnektos diccionario? pues la mayor parte de esta šnektos lexis coincide con la lexis de lengua bendrinesa. en segundorajame sabaliauskas correctamente evaluó tritomé Lituvias lengua gramaticá como unikų veikalą, parašytą žmonių, apgynusių o aún teberašančių disertaciones, sukaupusių toda įmanomą kalbos medžiagą. A afirmación, que ella atadanti una mano escrita, debería añadir, que ese atrodymas exterino, porque teoría gramatica en ella contradictoriga. aunque los primeros dos tomai calštas cabezas fueron bastante críticamente evaluados, pero entonces sabaliausks en esos no del todo basados valoraciones no dirigía atención y era correctos. sin embargo ahora, queriendo elogiar unatomes gramaticas y el mayor de sus editores, sobre tritomę gramatatiką hašo así: Pagrįstai gramatikai fue prikaišiojamas y bastante frecuens estricta sincronía nopaisima. debido a su enorme volumenés académica gramatica de la lengua Lietuvių no fue cómoda y prácticas norminamiento, especialmente escuelas de necesidades. taí surgió el asunto de escribir de menor volumen, sistemingότερο, mejor reflejanteįusius recientes de la teoría gramatica laimėjimus veikalą (p. 38). qué significa togi griežta sincronija? tritomética gramatikoje actual bendriné lengua separada de tarmių y viejos raídos gráficamente: qué no pertenece a la lengua actual, ese esparprintinta petitu. esto muy significativa tanto encslui, como practicas. ella ha sido criticada, que ilustruojamieji ejemplos recopilado desde kristijono donelaicio hasta gramática de escritura tiempos. pero críticos neprisminé, que cada hombre con toda lengua cošioja no histórica, sino sincronina gramática. por lo tanto gramaticas autores tenían derecho a recopilar muestras de visur y, perkošę a través de su lengua sietą, atribuirlos ahoračiai. qué otra, que algunas de las archajinés gramatísticas formas (caip y ta histórica bevardė giminė) tradicionalmente ėjo de gramatikos en gramatiką. tercerio tomo, parairto sintaksei, neatsirado kam valitar. sintaksés especialistas futa, pero capaces de universaliąją sintaksé combinar con específicaine Lituvias lengua morfología y hacer originalias desarrolladas nematiti y ahora. suelen propios ejemplos tempiami a teorías, apoyte estranimas lenguas hechos. Vienatomés gramaticas fueron bastante favorablemente evaluadas svetimtaučių bičiulių. gramatiką, isleistą rusų kalba, valorino tatjana bulygina y jurijus stepanovas, y isleistą anglų kalba Wiliamas r. schmalstiegas. stepanovas estos eilučių autorei yra prisipažinęs, kad neigiamų recenzijų apskritai nerašąs, recenzuojamuosiuose darbuose ieškąs tik teigiamų dalykų, o jei jų nerandąs, nesiimąs recenzuoti. o schmalstiegas mismo escribió Lietuvių kalbos istorinę sintaksę (A Lithuanian historical syntax), íntegramente basándose en Vytauto ambrazo Lietuvių kalbos dalyvių istorine sintakse. recensuado y primera edición unitatomés de gramática habla lituanas, pero esta recenzías sabaliauskas nematés. puedo sobre académicas gramáticas de la lengua Lituania decir y zymaus bulgarų kalbininko ivano duridanovo (p. 567568) opinię. así ya susiklosté circunstancias, que XX a. segrojoje mitad europa muy interesėtasi 306 aLdona PauLauskienė, sarMa kaVia acta Linguistica Lithuanica LXIX problemas de veiksmažodžio, y bastante jóvenes científicos de extranjeros fueron enviados stažuotis á Vilniaus universitetą. Vadovauti a ellos era asignado la así llamadoveiksmažodžio specialistė. así en mis manos cayó ivano duridanovo aspiranté katina bončeva. su jefe amplios zammojos científico. a él cuidó extirpar de la lengua bulgaras paradigma de tiempos de acciónmajodio gretinando ella con baltos lenguas de tiempos de acciónmajodio. bulgaros lengua difiere de otros slavos lenguas analíticos accionesmajodio tiempos. joje en general más analitismo. gretinant duridanovo previsto tres lengvas, arčiau bulgarų habría sido la lengua latvias, y Lituvias hubiera ocupėmusi interpiné padėtį, pero, desafortun, su aspirantė nemokėjo ni Lituvias, ni latvias lenguas. además, Latvia tal para el trabajo aún no había padėjėjų. taigi tenkinomés sólo sugretinimu con lietuvians lengua. 1986 m. bončevos disertación apginta sofijoje (egzempliorius está y Vu en la biblioteca científica). fui invitada a oponerse a ella y tuve oportunidades allí más tiempo pasisbčiuitar, pabellejar con bulgaras profesores y lectores. devajiuojancia paledėjo duridanov y pidióé, que le atsiųsčiau Lietuvių kalbos gramatiką. no oíé su habla en Lituaniano, por lo que pasitearé, cuáles gramaticas quieran tritomės o unaatomės (1985 m. ya teníamos gramatatiką rusų kalba). él quería tritomés. duridanovo opina, esto esanti es muy valiosa gramatica, porque en ella multitud de ejemplos del lenguaje, a teoría él y él mismo galįs susikurti. sabaliausko libroga neeilinė, por lo que y nuestra recenzija savotiška. como sabaliauskas de la historia del estudio de la lengua lituanas pašo sobre kalbininkų poéticos habilidades o įdomesnius biografía facts, por ejemplo, olego Poliakovo darbą betonuotoju o alvydo butkaus construcybininku, así y nosotros preparamés escribirse a paísį kryptstančių istorijų, pero bastante significativos de los lingüotyra lituanos y investigadores. La teoría de las palabras, basándose en impresionante kiekiu perscritas literatura forensiña y hechos de lenguas lituáneas, el primero lituanistikoje creó Vincas urbutis. pero lituanistas primero vieron tritomés la gramática de la lengua Lietuvių daiktavardžių darybos skyrių (1965 m.). y mucho más tarde (1978 m.) Verdžių darybos teoría. tritomés gramatikos autorés būdvardžio y acciónmajoradio preesaginea darybą escribé independientemente del urbucio daiktavardžių preesagines darybos, basándosi de los hechos de la lengua, tradición. por lo que todo salió muy bien, porque cada parte de la lengua tiene su propio significado, sus palabras de doybos y caitybos peculiaridades, savitą consumo. deėjus gramatikai, urbučio daiktavardžių daryba fue muy escurrta: atrodė, que ya nadie más y rusų kalba geriau už urbutį čia negali išmanyti. rašytoje gramatikoje darybos s departamento no existe, pero él nuevamente aparece lietuviškame vienatomės gramatatikos variante, publicadažuisame 1994 m. Por tanto tiempo se puede no sólo recreciar la Teoría de Darybos Wožžių, sino y aprenderla como cuál es mucha lentelę. y si no, es al menos bueno ingresarnos a conciencia de lo que son haciendo categorías ir kur jos reiškiasi, ypač jeigu jau pagal urbučio daiktavardžių darybos pavyzdį algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m. 307recenzijos / reviews estás preparesi pertvarkyti lo que está escrito sobre būdvardžių o veiksmažodžių darybą tritomėje gramatikoje. En la teoría de dichos de dar urbutis acerca de las categorías de daribo escribo muy cautelosamente: darybos categorías, matyt, ryškiausiai reiškiasi daiktavardžių, tiesa, no de todos, y principalmente priesagų ir galūnių vedinių daryboje (p. 280). él mismo antesdélicos de daiktavardžių neaprašo según darybos categorías, porque antesdėlių nedaug, y ellos nevienareikšmiai. būdvardžių y veiksmažodžių priesagų también también pocos, y sus pluriareikšmės. o accionesmajodžių priešdėlinė daryba en esencia difiere de daiktavardžių o būdvardžių. por eso todo no puede mauti en uno, que y muy bonjaus, kurpalio. desde to tardelesnė gramatica teóricamente noidaro mejor superior que tempránea. sabaliausko se menciona que yo a antesdėlinę daiktavardžių darybą žiūrinti originaliai (p. 133). de dónde ese originalumas? urbutis indicó sólo formal de diferencia entre daiktavardžių y accionesmažodžių antesdėlinės darybos: accionesmažodžio priešdėlis galūnės nekeičia, a daiktavardžio keičia. por lo que cuida descubrir, cuál es el papel de los antedėlinių daiktavardžių galūnė. pues clarois galūnių artibinio vaidmens diferenciación al comparar stalius (: estalas) y pastalė (: estalas). por qué a casi cada verboverbo se puede añadir prefixélí (y aún no por uno), y obiktavordžiai prefixélí tiene sólo algunos? Por ejemplo, crece hiebas po beržu, por lo que se llama paberžiu, es la habitación ante la entrada ango, por lo que se llama prieangiu, es tiempo antes de almuerzo, es decir y antespiečiai y t. t. Pasado pienses sobre abę, musę, gėlę, akmenį, pan y muchoselį de otros daiktų reiškiančius daiktavardžius, con los cuales невomocadas prielinksninės konstrukcije. de ellos neįmanomas y previspuestos vediniai. así se establece prielinksnines construcciones y prefichinio daiktavardjio conexión, y ver galūnes destinintis no žodį. dūrinių galūnė visai taip pat iš dviejų žodžių padaro vieną. Vadinasi, galima plėsti dūrinio sąvoką: dvišakniai dūriniai atsiranda kontrakcijos būdu iš dviejų otorgar palabra a nuevo significado, y construcción áformiti como una kaitomą savarankiškų palabras, a un prededėlinie de servicio y otro savarankiško. ambos casos ne priešdėlių vediniai, o dūriniai. kas be galvos, tas begalvis, kas be proto, tas beprotis, kas be laisvės, tas belaisvis galūnés rollo es el mismo. Hedici, prefidėlinos daiktavardžiai es y pan. así caracterizábase hombre, la palabra hombre generalmente pasaidžiamas, y peculiaridad dis su daiktus reiškiančiais daiktavardžiais, pavyzdžiui, beakuočiai miežiai. būdvardis beakuočiai negali virsti daiktavardžiu, nes negalima praleisti žodžio miežiai. tačiau reiškiantis būdvardis virsta daiktavardžiu. lo que otra esa mismo darybos būdvarir būdvardis baséase no una palabrají, y prielinksnine construcción. aclarando problemas, se puede escribir no recenzía, pero toda gramaticá. y cómo evitar eso, si sabaliausko libro no mero enciclopedia información? en gramaticas debe estar sólo lo que es gramatica. Veikslus considerando negramatine categoría, pero de todos modos sobre ellos escribiendo gramatikoje, temdoma y veikslų, y veiksmažodžių priešdėlinės darybos concepta. 314 aLdona PauLauskienė, sarMa kaVia acta Linguistica Lithuanica LXIX skardžius siguió actividades de nenagrinó, y incentivo esto hacer dambriūną. ese, siendo nekritiškas, mayor volumen de trabajo reemplazó Lituvišką jablonskio termą veikslai internacional term aspectos, y vokiečių Aktionsart nombrino jablonskio term veikslai. y 1960 m. Lithuanian encyclopedia's imprenta bostone emitió Leonardo dambriūno 160 paginos con todos los apéndices librogelę Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai. en él hay comparación con polkų lenguas acciones y aprovechada safarewicziaus método acciones describir según tiempos. la verdad a decir, no tan fácil de pronookti jablonskį. y después de estos trabajos él quedó inalterado, sólo un poco apagado: habiendo frecuentinio tiempo asignado significado del acto. Uno impulsó, otro escribió, recibió excelentes skardžiaus evaluación y Aídas revista premiazimiento, pasabrió pratarmėje, a sabaliausks persirašė y en su libro (p. 431 432). esto es como a veces sale con valoraciones y elogios. Durante esos años en instituto muy mucho aprendí. Pablé, que gramatica sin fin interesus trabajo, y per veikslus se puede adquilitis y en gramatina veiksmazodio semantiką (tranzityvumą), y en tiempos significos, y en general en toda gramaticos ciencia. Parašiau teturis autorinius arkus, bibliografías posiciones por dos centos, porque teóricas literatura realmente fue neaprėpiamas cantidad. (no en vano Maslovas aspektologiją sugeré llamar separada rama de la lingüotyros ciencia). Mašininkių reescrito trabajo atiduoto considerarstyti. ningún esenciales recelos no laukta. sólo después de la consideración Vytautas ambrazas preguntó: cómo gi ahora será? gramatica en los planes este tema previsto galnaitytei. y he aquí donde ulvydo sacreciante particularidad: él nė poco nesutriko y ofreció me suscribir con galnaityte, porque ella ya protegynusi disertación. ya no! Pequeño argumento, que ella mayoresné y ya apoderusa. pero cómo es posible al jefe de gramática e incluso a todo el colectivo seniors no ver el plan y permitir por años enteros a mí escribir tema, que está previsto para otro autor? salí del instituto no dejada ni una página, y nadie mi trabajo nepasigedo. tanto de lo: lo que fue, pražuvo. pero completamente no pajuvo. dvejus años paredagavusi la literatura científica y técnica, esa institute escrito trabajo pateikiau como referatą Vilniaus universiteto aspiranturas departamentoui. su jefe dijo que semejante en todo el tiempo de su trabajo no había visto. el revisor Vytautas Mažiulis también calificó muy bien. Entrestojos necesitaba afirmar temá. Į veikslus katedroje entonces žiūrėta muy escépticamente. pero kazlauskas pronunció lemtingo fraza: jei es a quem guiar, tegul rašo. o Pikčilingis, katedros vedėjas, pasakė: formalus gerente será, y ella escribirá y sin gerente. recenzuodama sabaliauskoa, neju narjucitos hechos de su biografía científica porque, que sobre eso propone se puede suverti nocias sabaliausko descritas de personalidades y sus libros. nadie en Lituania y sabía que veikslų studijos XX a. mediuryje y antrojoje parte fue muy actualias en otros países. sólo pasqué sentido, como de extranjeros ‒ ‒ empezó a naukti stažuotojai tirti baltos lenguas veikslų. El primeris fue glasgo profesor universitario Viktoras holttumas. extraño, pero grato, cuando te, algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m. 315recenzijos / reviews aún sólo asistentę, asigna dirigir el profesorus tažuotei. Todo el mes sentabamos juntos Vu Profesorios skaitykloje. él aprendió y de los idiomas lituanos, y tik apgintą kandidato disertaciją, o išvažiuodamas pasakė: „jeigu nebūtų buvę jūsų darbo, mano stažuotė būtų buvusi beprasmė.“ vertéronse mano qué 1980 m. conocí con extraordinario científico y hombre jurijumi stepanovu (p. 510513). Más tarde, interactuando con él, entendí, por qué tetas tik 2003 m. suteikė jam garbės daktaro laipsnį, nors stepanovas ir anksčiau Vilniaus universibuvo to nuspernosés. él muy amaba Lituania y sus personas, después enero 13 acontecimientos salido del partido. 1968 m. stepanovas fue la primera ginama Lituania jono kazlausko daktaro disertación oponente. Tras kazlausko muerte él sintió que perdió más que más amchilio, atrrūko, o tal vez cuán fue y rechazado de Vilniaus universidad, pero aún Litui ugdė jóvenes científicos, atocogas leido alimo gente sodibas. 1979 m. apareció, en su opinión, dos significativos libros: ambrazo Lituvias de la lengua participantes histórica sintaksė y Paulauskienės Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžių categorías. por lo tanto, solicitado reginas Venckutės, accedió ser mi disertación oponente. Lo más interesante es que, considerando en katedro, irritintasi: anksčiau Paulauskienė kabinėjosi ante galnaitytės, y ahora isdrįso kibti y ante Žulio; capítulos sobre categoría de persona reikią descarsi (girdenis, mejor amigo de Žulio, nepratarė nė žodžio). pero yo no de obedniųjų. por eso triunjé, pues stepanovui parecía al contrario: apie categoría de persona escrita mejoramente en la lingüotyrea mundial. stepanov nustebino y al que rytmetį, recibidoto reginos Venckutės estadié, vyko no en el hotelí ilsarse, y pas nos en namus y nousivilkándose palto me ofreció estar junto con él la redacción de un informe a la conferencia baltistas rygoje. Prensa la escribimos (Paulausskeene, Stepanov 1985: 1724). Preguntadas, cuáles agradeces quieran por el oponente vargą y viaje a desde Moscú, stepanov solicitó ocuparse atogogomi en el pueblo. apoderábame en Švendubrėje, ante pat raigardo slėnio puikioje sodyboje, donde prieklėtyje del lluus kadaise lėpėsi Mikalojus konstantinas Čiurlionis, donde no vez visitió compositorus balys dvarionas, donde vivía balčikonis, recogiendo druskininkų dainas, donde perediciones exp y yo vivienau, y jocheną rangę (p. 602607) fui apvendinusi. cuando entrėjus stepanovos a medio vacaciones, los visité, ambos con la esposa Lilija alegrukuotas chaimininkes gėsi, kad niekad taip puikiai neatostogavę: turėję du puikius kambarius ir kvalificocinamo measto, caminščioję por mišką y panemune en druskininkus, lankęsi Čiurlionio casa llevusi en conciertos, druskininkų i secundarines escuela directorus Vytautas bazys automobiliu pavežiojęs po Pietų Lietuvą. Todavía nos era quedé pasearicščioti de Čiurlionio taku y sinceršcamente pasicarbėti. lo más importante, que esas famosas personas, con los cuales tuvo que enfrentarse, quedaban amichulíes y valoridades sólo visam gyvenimui. stepanovo jubiliejui skirtame rinkinyje Kalba ir kultūra: Faktai 316 aLdona PauLauskienė, sarMa kaVia acta Linguistica Lithuanica LXIX pedir los artículos según su tirtas problemas. estaba feliz invitada a su amčiulių būrį. Veiksmažodžių veikslai con mí travedé y japonę eiko sakurai. sabaliauskas sabe que ella escuchó bonifaco stundžios prūsų lengua paskaitų (p. 724). pero ¿puedes todo saber? de dónde averiguara que su profesor, habiendo recibido Paulauskienės libro, envió a su alumna a estudiar actividades. tal vez puede sólo guessarse de publicaciones. pero no tan fácil descubrir, que sakurai y después de estudios muchas veces, pequeños niños dejadas a abuutías, važiuodavo a Lituania, apsiguientecía no en hotel, y Paulauskų casa, que Paulauskienė norėdama pudiera vilkėti y kimono, que nadie japonijoje tan puikiai nekalba y nerašo lietuviškai como sakurai. Preguntada, por qué ella hasta ahora sólo asistenté, y no profesoré, muy silenciamente respondió: Vyrai neleidjia. japonė tiene ser nuolanki y obedini, pro duris ella pirma neina. ahora ya sus niños paaugę: sūnui naoto once años, hija akanei aštuoneri, y sūnui kento ketveri, y sakurai aún prometa no vez viskytis Lituania. dar prirmeniu persona en primer lugar quisiera pokalezni sobre dos excepcionales lituanos de la lengua Zigmą Zinkevičius y aleksą girdenį. Zigmą Zinkevičius mi generación recuerda como un excelentes conferencistoja. ahora orgulluojamésemos habidas balčikonio mokiniai, y entonces Zinkevičius considerábamos mejoru lector, y histórica gramáticau įdomiausiu mokslu. entonces aún no nuevetamos, que logriniamente demasiado grande apego a mokslui, su proporcionada honra, premiapmai y diversasirias premias, deseo visur pirmauti puede hombre de actuar como kokie narkotikai. Zinkevičius todo expirpo ciencia, ocupados en cargos, honra y respetos avinoye tanto Lituania, tanto y en el extranjero. esto con gran respeto descrita en el libro sabaliausko. talentoso y trabajštus Zinkevičius, pero todo lo que su ha escrito, ahora abarcar y evaluar imposible. así rimvydas Šilbajoris habló y de eduardą Mieželaitį: Talentoso Mieželaitis, pero él trykšta como poderoso fontán medio de plaza y imposible evaluar adecuadamente su totalidad. Muy atentamente llegaré Zinkevičiaus Lituvias historia de la lengua desde la primera página hasta indicadores, porque preparéme escribir sobre las primeras gramaticas de la lengua lituanas. Conozco y esta estudio Zinkevičiaus antesistoría. 1964 m. Vu Lietuvių kalbos katedra junto con Ma Lietuvių kalbos ir literatūros institutu fue sumanę istoriją ir ją baigti 1970 m. bet autoriai labiau rūpinosi savo daktarinėmis (habilitacinėmis) disertacijomis ir planuoto darbo nepradėjo. Planus tais laikais reikalauescribir Lietuvių kalbos ta llevar. tad 1968 m. febrero 8 d. katedros sentídy en (protocol no. 314) decidi a separarse del instituto y escribir dos trabajos de ciencia, los cuales atstotos y planificada historia de Lituvias lengua, y fueran manualėls estudiantes de escuelas superiores. Palioniu previsto escribir Lituvias literūrines historia de la lengua. él escribió y emtió su manualélí 1979 m. Paskui patobulinés, cuán cambiés antrašté, 1985 m. a los estudiantes ingrese una historia de la lengua escritomosios Lituvias. algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m. 317recenzías review antrasis fue previsto trabajo colectivyvinis Lituvias lengua histórica gramatika. / Plan tal: I. Įvadas y bibliografía (3 a. l kazlauskas); II. Fonética: 1) vocalismo, 2) kirchiación (8 a. l. girdenis), 3) consonantizmo (3 a. l. Zinkevičius); III. La Comisión considera que las medidas adoptadas por el Estado miembro no constituyen ayuda estatal en el sentido del artículo 107, apartado 1, del Tratado. Morfología: 1) daiktavardis (5 a. l.), 2), įvardis (2 a. l.), 3) skaitvardis (1 a. l.) Mažiulis, 4) būdvardis (2 a. l. ), 5) nekaitomosios kalbos dalys (1 a. l.) Zinkevičius; 6) veiksmajodis (5 a. l.) kazlauskas. el trabajo debería ser dirigėlio carácter, párrafo sistema, literatura indicoma texto, término de finalización 1970 m. kazlauskui y Zinkevici daktaro disertaciones valstymai y defensaimas claramente obstadė escribir katedros suplanuoto trabajo. Pasó tragiška kazlausko muerteis completamente sugriové planą. lo mejor es todo escribir a uno: qué planeas, si vivo y sano eres, eso y pabaigi. Zinkevičius todo hizo uno: a los estudiantes proveyó dialectología y históricas gramatica manualelas, escribió didįjį Lietuvių kalbos istorijos veikalą, pasé él sukonspektavo, y ramutė Plioplytė tradujo al inglés lengua y lanzó al mundo. leyendo Zinkevičiaus Lituvias historia de la lengua, visokios pensamientos lindo a la cabeza, especialmente cuando apėjau hasta escritoino periodo. sobre uno de los más importantes viejas nuestra escritija etapas (XViXVii a.) Palionis es apgynęs habilituoto dottaro disertación, muchos años Vilniaus universitete enseñado toda los Lituanos escritomosios kalbos istoriją, editado dos de esta disciplina manualėlio variantes, con t. buchiene parašęs platos introducción sobre las primeras impreso gramaticas del idioma lituanos instituto publicación Primmoji lietuvių kalbos gramatika (1957). del Palionio esperėtasi Zinkevičiaus trabajo detallada análisisés y evaluación, pero algúnkodėl no laukta. no puede considerarse historia ahoraties descro. cualquiera, viviéndomes descritos tiempos, sabe, cómoes ellos eran. no requecía políticación: escrito sobre gorbačiovo reformas, brazausko y beriozovo actividades. sobre los lingüistas de Lituania necesitó dejar escribir sabaliauskui. juolab, que aquí encontras cuerno de mente nouvokiamos cosas. Por ejemplo, albertas rosinas desde 1989 m. ya era profesor del katedro de filología baltas de la Universidad de Vilnia, y 19911996 m. líder de esta katedra. 1994 m. isectuame Zinkevičiaus Lietuvių kalbos istorijos Vi tomo él todavía trabaja en otras instituciones (p. 268). qué gi aquí sucedpę? 189 p. prirašita muchasybė puoselėjusių lengua cultura kalbininkų pavardžių. y poraryta muy incorrecta conclusión: [...] visiškas valdžios nesirūpinimas traducciones de la lengua lituanas niekais. Muy duele el corazón leyendo estas líneas. ateitimi, susitaikymas su jos išnykimu „komunizmo epochoje“ visas tas pastangas es pues falsa! Palionio Lietuvių rašomosios kalbos istorijoje es completamente diferente: después de guerra išaugo nauja talentingų rašytojų karta, introducido obligatoria enseñanza secundaria, periódicos, žurnalų, knygų editorias laborbo calificados stilistai, radijas, televisión, teatras rūpinosi kalbos tairūpinasi kalbos syklingumu. todėl bendrinė kalba šiuo metu pasiekė aukščiausią tobulumo laipsnį. kažin, kaip dabar Zinkevičius mano? ar jau nepriklausomos Lietuvos valdžia labai 318 aLdona PauLauskienė, sarMa kaVia acta Linguistica Lithuanica LXIX kultūra? ¿ya es mejor, cuando al lenguas lituáneas prikaišiota visokios noadaptados svetimybių, cuando de ninguna lengua norminamiento en absoluto no verse? ya en 1994. era claro, qué se hace a la lengua lituanas, y Zinkevičius sin embargo última frase en el libro aplanko propone: Į ateitį reikia žiūrėti optimistiškai. cervertos libro con esta frase, norėtųsi prabilti Vinco Mykolaičio-Putino palabras: grynas optimmas man suena como melas. aleksas girdenis dijo que la lengua inglesa hará una mayor daño a la lengua lituana que a la rusa. ellos, al parecer, con jörunduru hilmarsón, jugando chachmatais, habėjęsi sobre aquella inglés palabras šmėklą (p. 637), pero desconoc, si islandų kalbai ella tanto daño hizo, cuanto lietuvių. islandai libre nación, y nosotros, nosisibadavé de uno de kartuvias, su noru kišame la cabeza en otros kilpą. girdenis mía misma al comienzo del renacimiento de Lituania escribía: Padaríamos todos esto y aquello, pero seguramente no tanto como teníamos y pudimos... particularmente doludo es, cuando bien piensas qué gi tu buena nuveikei? tyrei lengua, especialmente de este país zemaičių (y ante todo mažeikiškių), y ¿de quién de eso mejor o al menos intrigante vivir? Los alumnos de aquí vis rečiau elkasi filologo camino (ciudad o pueblillo no el lugar, donde interesama homtąja lengua y homtąja gente cultura, y narsiai geriančiame kaime cuán ahora begimsta gabių?) (bimtoji kalba, 1990, nr. 10, p. 12). de tal talento de personas como aleksas girdenis nace tal vez solo una vez por centenientį. por lo que él y especialybę elegir fue nelágua, porque podía en todas las ciencias y artes alcanzar la cima. como él tocaba el violín! qué vozí tenía! Optiéndose por los estudios de lenguaje, él de todos modos no se separó con lyrika, hegzametro análisis. el conocimiento de lenguas no lo exiló stažuotis po mundo universidades, pero él atsiunté el mundo. savarankiamente aprendido la vieja lengua de los griegos, era oponuoti Mindaugo strockio darbui. Matematiko ir fiziko gabumai pravertė dirbant eksperimentinės fonetikos laboratorijoje, iš inžinierės Vidos Žilinskienės girdenis pajégos investigar su prozodía y hizo savarankišku caminou queenantia estudiinėtoją de lenguas litvias (p. 291293). Todas girdenio publicaciónciones discutidas lima kalbėti apie lingvistinę girdenio mokyklą: per trisdešimt jo vadovaujamų Lietuvos ir Latvijos kalbininkų apgynė disertacijas“ (p. 189). kas galėtų pasakyti, en sabaliausko libro, y aún escrito: Šiandien gakiek girdenio tiempo inspuesta en otros personas científico trabajo, cómo stengtasi exhortados kalbininkų, galinčių ti apie jį daug daugiau, juk kartu gyventa ir dirbta. Čia galima tik pridurti, kad, kalbėdamasis su tavimi, jis niekad nežvilgčiodavo į laikrodį, rodydamas, kad skuba, prolestir lo que su propio talentingai comenzada? quisiera escribirykad tu lengua le no interesa. girdenio Kalbotyros trabajos de tres tomai valer separada atención. final de cada tomo incluido Dialogos, donde se puede recrear y propio girdenio enfoque en kalbotyrą. sentía él su talento jerezá, pero no quería birtis. Primerojo tomo encima vemos girdenį con balčikoniu, šypsančiu así, como él šypsodavosi sólo con bičiulías paime o visitandois pas baltarusijoje vivian Lithuvians. Pedí que girdenis ahora dado la palabra algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m. 319recenzías review escribiríamos retiminimus sobre balčikonį / esto él hacer rechazó: dar alguien pensará, que girióse. eso es cierto, porque escribiendo sobre otros, inevitablemente aparecerás y tú mismo. verdadera paradoja: gabiausias XX a. lengbinista Lituanos recibió sólo dos colectivos premios del estado: una por secundarías escolares, y otra junto con unatomios gramatikos autoriais. y nourasta siquiera un girdenio trabajo, digno de la República de Lituania premia de ciencia. Zinkevičius escribía sobre sí mismo. en tal caso el autor se extiende por encima de todos, otros, que y elogiados, en sí mismo pamajėja. sería aún mitad bédro, si en tál escrito no hubiera apkalbų y apmaudžių errores. colegaą Vladą bartusevičių él perkrikštija Vincu, posėdyje, en el cual se considerase Zinkevičiaus pálita, jiedu con kabelka apkalba juliją Žukauskaitę, que, kabelkos žiniomis, escuchasi skardžiaus, como reikią decir: ¿o Žvaigždės spindi nebesuje, o en los cielos? o skardžius contestado: tau, panele, ant antpečių (Zinkevičius 1999: 149). argi galėjęs skardžius, toda la vida cuidadosis la cultura del lenguaje, así contestar a toda una pregunta inteligente? y pašnekovai, burlándose de Žukauskaitė, mostraron que ellos mismos no sabe, que se puede decir abejaip, dependiendo de lo que como interpretes esa cielos: o como techą sobre su cabeza, o como espavę, llena de estrellas. obvio, que búgos escritos editar más complicado que jablonskio. pero Palionis emitió lo que en ese momento era requeringiausia: jablonskio gramaticas. Zinkevičius giriasi presentado por radiją ambos jablonskio Rinktinių raštų tomus: el primero tomą constitué artículos de los arregimientos del lenguaje, y el segundo manualélia (p. 184). pero en realidad a el primerío jablonskio Rinktinių raštų tomą sudėti no artículos, y gramaticas, sintaksė, linksnių y prielinksnių ciencia, trabajos, de los cuales y mismo jablonskis no laik manualėliais, artículos están en segundorajame tomo. m. jablonskis escribió 1925 1922 m. sintrauką gramatical y sólo con exenciones ofreció ella como vadovėlį a las clases superiores de la escuela secundaria, pero esta sintraukos Palionis en Rinktinius raštus no hizo. lo que está jablonskio Rinktinių raštų en dos tomos, del todo no dificulta y acordar, y si neatsameni, esto comprobink, pero aquí Zinkevičius nė trupucio nojaucia responsabilidades por lo que pacho. y la mejor editorial de la editorial nocorino, porque escribía académico. radęs de tal no creėtino pauperutiniškumo ejemplos, imi dedojar y algunos por la ciencia aseveraciones. sarmai kaviai. 265 páginas del libro (nuo 463 a 728) sabaliauskas asignó a lingübinistas extranjeros, moliusitos de lituáneas lenguas, ella estudius, sus facts utilizados en sus trabajos, determina sus estudiinamientos valę lituanistikai, baltistikai y indoeuropeistikai. Desde luego, el autor reconoce que al final del XX a. y a principios del XXi a. la histórica comparativioja lingüotyra ya sus objetivos está alcanzada, y Lituvians lengua como mas antica indoeuropeos lengua pasidariusi no tanta requerida, porque ahora dominancias nuevas sincronines lengotyras. sin embargo ella sigue siendo importante para la etimología, la tipología de lenguas y a otras áreas de lingüotría. 320 aLdona PauLauskienė, sarMa kaVia acta Linguistica Lithuanica LXIX sabaliauskas yra aprašęs nemažai kalbininkų iš įvairių įvairiausių pasaulio šalių (europos, asiíos, americos, australías y kt.), aprendusių lietuviškai y uno u otro aspektu tyrusių lietuvių kalbą. en su libro como detallio en enciklopedia galinatūralu, ma rasti vertingų žinių apie tas asmenybes ir šalis. recenzijoje paminėsime tik kai kuriuos iš jų. que de extranjeros los primeros sabaliausko describir giminiškos nautos latvių kalbininkai. ahora en Letonia no hay tal lingüista, que Lituáneos dialotyra y baltos apskritai baltistikai galėtų tiek duoti, kiek kadaise yra davęs janis endzelynas. tačiau lenguas comparativamoji tradición aquí neišvancusi. Antes del segundo mundial guerraą, cuando la universidad de Letonia trabajaba janis endzelynas y en ella había filología baltos departamento, muchos baltistas estudiar iban a rygá, y XX a. a mediados su dirección de caminos cambió, porque Vilnius se convirtió en centro baltistikas. Vilniaus universitete ya aprendió no solo solo latvios lingüistas. y y de latvios no uno aquí es defendido disertación o participado en los comunes trabajos de estudios de lenguas baltas, por ejemplo, formando atlas de lenguas Baltas. En este libro sabaliauskas principalmente introduce a los lectores con aquellos latvianos, que como baltistai hice crecer bajo la dirección de Vilniaus profesorių Vinco urbučio, Vytauto Mažiulio, alekso girdenio, Zigmo Zinkevičiaus y aleksandro Vanago. El primeris aspirante de Vilniaus Universidad fue reinis brtulis, nacido akmenės rajone Pipirų kaime (1937994). 1962 m. él ingresó en Vilniaus universidad aspirantūrą y estudió relaciones lexicos de lenguas latvias y Lituanianas. Šia tema escribió artículos. sus lituanistinos trabajos él proclamó y la prensa latvias. puesto que sabaliauskas mismo es traducido latvians gožina literatura al idioma Lituvios, él no olvida y de lo que brtulis tradujo lietuvians gožina literatura al idioma latvios. gabús de diversos países lingüistas tenían y literúricos habilidades: traducía e incluso estudiaba grožina literatura, kūrė eilėraščius, apascymus. Latvijas universitete junto de otras disciplinas brtulis enseñesté y Lituvias lengua. Más tarde a Vilnius estudiar fueron ya sus alumnos. Pteris Vanagas 19821984 m. fue estudiante de Vilniaus universidad, 1985988 m. aspirante deste universidad y finalmente aquí apgynė daktaro disertación. albertas sarkanis no sólo lingüista, sino también diplomático. como lingüista él se interesėjasi dialectos latvios, latvios y lenguas lietuvias contactos. sarkanis 1993 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertación de la experimental de tarmių fonética. o Laimutė balodė (anelauskaitė) sus šaknimis pertenecen a ambas nuestras sitetuose, kur dėsto abi baltų kalbas, tyrinėja baltų kalbų onomastiką, bendradarnaciones. ella Vilniaus universiteto absolventė, pero al mismo dvejus metus estudió y Latvijos universitete. ahora ella trabaja rigos y helsinkio univerbiauja formando diccionarios. sabaliauskas describeo y latvistikas estudios, en las que simplemente imposible resolverse sin lituvians lengua, por ejemplo, Martos rudztės Latvių kalbos istorinė fonetika (1993), konstantno karulio dvitomis Latvių kalbos etimologinis žodynas (1992), antono breidako darbai. En esta maravillosa enciklopedia aún encontraremos ainos algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m. 321recenzijos / reviews blinkenos, benitos Laumanės, dainos nitios, ojāro bušo, dacės Markus, Valentinos skujios, brigitos bušmanės, annos stafeckos, Lidijas Leikumos y kt. tyrinėjimus con referencias, qué sus trabajos son importantes lituanistikai. simplemente maravilloso, cómo puikiai sabaliauskas conoce vecinosos kalbotyrą, como adquilinęs en todo, que puede método o objeto de estudiinamiento atraukti otros kalbininkus. Por ejemplo, latvės tremtinės stockholmo universitės profesorės vaikų kalbos studija nuo cinco meses hasta penkerių metų (1982). Nuestra profesora y criando sus hijos logró trabajar requerido y muy interesantes de habotyros trabajo. slavistas atención de los Lituanos al lengbai desde XiX a. antrosios pusės tęsiasi hasta šiol. esto muestra y sabaliausko detalles rusos, ukrainiechos, polkų, Czechų y bulgarų kalbininkų trabajos analizé (482568). con especial respeto y rūpestingumu descrita rusas baltistas actividad, porque de verdad maskviškiai Vladimiras toporova, olegas trubačiova, Viačeslav ivanov muy amplio perfil científicos kalbininkai, folkloristai, mitologos, etnologos, literaturas tirinėtojai. actual lingüotyra y lituanísticas son particularmente significativos dos dekilios teóricas lingüotyros specialistas tatjanas bulyginas y jurijaus stepanovo los trabajos. sus teorías gramaticas y teóricas gramaticas, semántica y semiotica, comparamosas lingüotyros y filosofía del lenguaje son preciosos heredados investigadores de diversos idiomas. Los lingüistas Lietuvių pueden enorgullecerse de su amistad y dėmesiu, muchos hoy conocinomų Lietuvos lingvistų a ellos d agradingi por liderazgoavimą mokslo camino al principio. con granele respeto describir sankt Petreburgo baltistas mayoresniores generación (jurijaus otkupščikovo), y jaunesniosios (aleksiejaus andronovo) y ukrainiečio anatolijaus nepokupno trabajosi. un lugar especial apraxe sabaliausko ocupa polkų kalbininkai, y entre ellos notable baltisto y indoeuropeisto Wojciecho smoczyńskio biografía, lingüístico camino, linguvistikos žurnalų, biuletenių, bibliografijų publicación y más importante veical lituanistikai Lituuvių kalbos etimologinis žodynas (2007). muchos lituanistikai nusipelnę Leszekas bendarczuk, Michałas kondratiuk y kt. Zymūs chekos, bulgaros baltistai. Muy puikiai presentados vokiečių kalbininkai, cuyos tėvynėje XiX a. a principios surgió comparigamoji historinė kalbotyra. más activo estos tiempos vokiechos baltista es raineris eckertas. jis sabaliausko aprašomuoju laikotarpiu paskelbė daug lituanistikai svarbių studijų, vokiečių spaudoje recenzavo svarbiausius lituanistinius darbus, hasta la salida a jubilación dirigía su iniciativa enseigtam centro baltistikos greifswaldo universitete. sabaliauskas, perfectamente familiarizado con los ámbitos de investigaciones y pedagogine actividades de este científico, hace una conclusión, que los últimos dos décadas eckertui fueron muy exitosos, tanto baltistikos como y slavistikos ámbitos (p. 573). Muy valioso vokiechos indoeuropeisto Wolfgango P. schmido (p. 583588) aporte en baltistikos ciencia. le pertenece idėja, que la viejas Europa (jo 322 aLdona PauLauskienė, sarMa kaVia acta Linguistica Lithuanica LXIX terminas) hidronimía centro esąs baltos frestuos. él estudió prūsų y kuršių nerijos lengvas, desde 1985 m. edagavo publicaciones seriją Hydronymia Europea y junto con bernowskiu es de tres tomos veikalo kuršių nerijos kalba: Vieno mirštančio dialecto historicas kalbotyros y instrumentales foneticos studios (19891999 m.) editor y codraautorius. especialmente mucho lituanistaski y en general baltistaski deservido de amplio perfil filólogo de Münsterio universidad profesor friedrichas scholcas (p. 591599). inapremidamente significativo para nosotros su trabajo de estudio de literatura baltos Pabaltijo pueblos literatura. su aparición y desarrollo (1990 m.). es es un estudio de Lituvias, latvias y estas literaturas, en la cual eslyškinama literaturas formavimosi específica y relaciones con vecinosinas literaturas. Lituanistas sin fin significativo es 1981 m. scholco sumanytas didžiausio XVi a. monumentos de la raštija lituvians jono bretkūno biblías vertimo fotokopías. él preparó primoríí proyecto de publicación, cuidó de fondos y 1991 m. ėmė mostrarse los resultados de este trabajo. del total editados cuatro libros (19912002 m.), las cuales imprentas prepararon jochenas dieteris range, scholcas, friedemannas kluge. hay que decir que sabaliauskas con granele respeto al autor describe todos al menos cuanto con baltistika relacionados scholco trabajos. Münsterio universitete scholcas fue slavų y baltų seminaro, más tarde interdisciplinarinio baltų estudios instituto jefe. bastante fuertes tradiciones baltistikos italiijoje, donde 1931 m. famosis italų kalbininkas giacomas devot comenzó permitir el primer mundo baltistikos žurnalą Studi Baltici, ėjusį hasta 1969 m. Malonu señaló, que 1995 m. Pizos universitete ísteigtas žurnalas Res Balticae. más activos deste treintaaño baltistais sabaliausco considera Mariją teresą ademollio gagliano, gvidą Michelinį y Pietro umberto dinį. Nosotros, como bien conocístas diní, la mayor simpatía sentimos para él. es no sólo un gran científico, poligloto, sino también muy amable hombre. Javi dinio interésisamiento baltos lenguas y kalbotyros historia, su opus magnum baltos idiomas (Le lingue baltiche. firenze, 1997) lenguas lituanas y latvias apareció 2000 m., rusų 2002 m. y ya traducida al inglés lengua. entre muchos otros sus trabajos se destaca aLiLetoescVr: baltos kalbotyros principio (ALILETOESCVR: linguistica baltica delle origini. Livorno, 2010, 844 p.). y cuán dinis es ha hecho ha hecho en el campo de arte y cultura! él reprezintó europá con los pueblos baltos, sus pasados y presentestimi, cuán excelentes esė, grožinės literecenzijoje imposible enumerar ni ratūros (prozos ir poezijos) vertimų. siquiera los más importantes investiginėtojos y sus trabajos. belicha sólo exhortar a los lectores atirar sabaliausko libro, en la que se puede encontrar todo, o casi todo, lo que relacionado con lituanistika y baltistika. sabaliausko Lituvias historia de estudiinamiento de la lengua maravillbus lingüotyros patrimonio de la historia futuras generaciones. algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1980–2010 m. 323recenzijos / reviews Literatūra Pėk palabra á la palabra tendrás diccionario. Atseminimai sobre kalbininką Juozą Balčikonį 2006: Vilnius: Lituvias instituto del lenguaje. natal lengua, 1990, nr. 10, p. 12. jablonski jonas 1957: Rinktiniai escritos 1. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros imprenta. kazlauskas jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. kavia sar ma 2012: jāa endzelna akadmiskās biografijas mzzināmas lappuses ldz 1940. gadam Latvijās Zinātu Akadmijas Vstis, a daa, 5/6 nr. lk. 518. Nuestra lengua 1975, nr. 3. Паулаускене Алдона, Степанов Юрий 1985: Универсальные категории в gramática a los idiomas bálticos. Baltu valodas senāk un ahora. rga, lk. 1724 Pikčilingis juozas 1982: El Verbo interviu. Vilnius: Mokslas. skardžius Pranas 1936: Veikslai y su consumo. Gimtoji habla 4. safarewicz jan 1938: stan badań nad aspektem czasownikowym w języku litewskim. – Balticoslavica 3. Wilno. stang christian s. 1966: Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen. oslo bergen tromsö. Степанов Юрий С. 1981: Имена. Предикаты. Предложения. Москва: Наука. urbutis Vincas 1978: Verodžių darybos teoria. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1999: Ante lituanistikos Židinio. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación. Эндзелин Янис 1905–1906: Латышские предлоги 1–2. Юрьев. Įteikta 2013 m. octubre 8 d. aLdona PauLauskienė Vilniaus universitetas Balio Sruogos g. 8-1, LT-10220 Vilnius, Lituania [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] sarMa kaVia Latvijos universitetas Ozolciema 24-I-112, LV-1058 Riga, Latv [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected]