Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis

219s aipsniai / a icles daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as, Lie u ių kalbos ins i u as Di ezioni di ice che scien i iche: geoling is ica, socioling is ica, pe cep i ioji dialek ologija, kogni y ioji ling is ica. kaLbos Va ian iŠkuMas PaaugLių akiMis: Ly ies kin aMasis1 Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende ano azione nell'a icolo analizza a del p oge o scien i ico Lie u ių kalba: ideali, ideologijos i apa ybės lūžiai ekspe imen ų medžiaga. s udiamasis a icolo ques ione a gensi a iamasis è una signi ica i a g andezza, di e enziozzan e gio anissima gene azione idealus della lingua li e is e. della lingua a ian iškumo e zioni domande. analizzando espe imen i, condo i in o no 7 sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų duomenys leidžia s a s y i i ki us maggio i binè ommine, didmiescio lingua e bend inesa lingua app esen an i socioling is ini egioninius Lie u os mies us i Vilniuje (bend a ekspe imen o daly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų), medžiagą, eskizuojami socioling is iniai kal- i a i. anno a ion he a icle analyzes he ma e ial om expe imen s in he esea ch p ojec Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. 1 ice ca esegui a nell'ambi o del p oge o Li uania lingua: ideali, ideologie e iden i à lūžiai, 20102013 ( ykdo Lie u ių kalbos ins i u as, ado ė Lo e a Vaicekauskienė, emia Lie u os mokslo a yba, su a ies n . Va -14/2010). esMiniai Ve odŽiai: socioling is ica, sessi cin amasis, sąmoningosios nuos a os, nesąmoningosios nuos a os, socioling is inis po e as. a i udes, sociolinguis ic keyWo ds: sociolinguis ics, a iable o gende , conscious a i udes, unconscious po ai . 220 ac a Linguis ica Li huanica LXIX conside o he issues o e alua ions in ela ion o he daiVa aLiūkai ė a iabili y o language. he analysis o he da a o expe imen s ca ied ou a ound 7 la ges he combina ion o expe imen s o he conscious and unconscious a i udes enables us o egional ci ies o Li huania and Vilnius ( he o al sample o pa icipan s in he expe imen 1451 pupils o he nin h and en h g ade o linguis ic homeland, big ci y language, and s anda d language. om 23 Li huanian schools) allows us o ske ch sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es 1. ĮVadinės Pas abos: Ly ies kin aMasis socioLingVis inėje Pe sPek yVoje socioling is ica p ospe i a, de e min i uni à di i e imen o la an i socialinio gende s kin amąjį, y a d iplanė. Il p imo piano in sos anza sie ina con a ian ine socioling is ikos (angl. a ia ionis sociolinguis ics) o al imen i quan i ibine socioling is ikos (angl. quan i a i e sociolinjuojama con Williamo Labo o nome. guis ics) y imų adicija (ž . Labo 2004: 6–21). Ši pa adigma dažniausiai asoci- Labo as p ecisamen e il p imo esplica a idėją, che a e ma e che appun o ques a ice cò in už alga e a ian iškumas y a p igim inė kalbos cha ak e is ika (ž . Labo 1969: 728). galima di enne onda i o a ian nej socioling is ikos già pachi negli s essi p imi in a ian nej socioling is ikos p incipu (plg. agliamon e 2012: 2). la o i ly is alu a a come signi ica i i a ian iškumą comuni à2 della lingua deminan e g andis. 1958 m. johišessenzialmen e ques o ishe io s udiim is i ui o del gene e in amojo d ina iškumas in es iga o e nas L. ishe is, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje iš y ęs -in i -ing a oseną (plg. ishin’ i ishing)3 i kalbamuosius a ian us į a dijęs socialiai lem ais a ian ais (angl. socially condi ioned a ian ) a ba socialiniais-simboliniais a ian ais (angl. so- cio-symbolic a ian s), kons a uoja, kad me gai ėms būdingesnis -ing a ian as (dau- giau apie y imą i ki ų kin amųjų dis ibuciją ž . ishe 1964 (11958): 483–489). gija di ice ca diale ologiche e a nuo a nella adizione. Qui è impo an e aggiunge e che isheguage sąmoningai modeliuodamas y imą numa ė abiejų lyčių in o man us. okia s a e- communi y de in ì. solo a causa delle adizioni a osena non as e isce alla šnekos o šnek os comuni àė 2 Pažymė ina, kad šiame s aipsnyje ka ego ija kalbos bend uomenė a i inka speech communi y, o ne lan- (più su ques a dis inzione c . aliūkai ė 2007: 1618; Vaicekauskienė, saus e de 2012: 7). 3 g uppi s udia i i cos i uì 24 bambini, po egualmen e agazzi e agazze. in o man ai appa ene a a due g uppi di e à, i. i. 36 anni e 710 anni. il ma e iale s udia o cos i uì e ipi di da i linguis ici: i cosidde i ape cepzioni es i ( . i. bambini p iku i es ii secondo i ice ca o i p esen a i b e i in odanginius sen ini); ispos e al o mųjį ques iona io (solo anzianių in o man ų); ne o malieji in e iu su le p op ie a i i à (kelių y esniųjų in o man ų) ( ishe 1964 (11958): 483. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 221s aipsniai a icles io s udio iscugo da dialek ologiche ondhe4, e lo s esso scienzia o e, p esen ando il suo nu eik à la o o, a s ė, se ali ice che non si può conside a e compa a i a ideolec ologija (angl. compa a i e ideolec ology) ( ishe 1964 (11958): 487). pa icola men e signi ica i o alla adizione quan i a i a socioling is ica di ice ca Labo o p epa a e in s udio su niujo kiečių a į5, quando ice ca o e, guidando a io (po kin i, più p ecisamen e sa ebbe a e ma e, è iusci o a dimos a e che dei linguaggi può esse e balsių, pa yzdžiui, ba ) i h (pa yzdžiui, hing) dis ibucijos analize, pa yko paaiš- s udia a sis ema icamen e, il cambio di sesso, come a una a iazione signi ica i a, è anche assegna o a enzione. amžiumi e pan. Labo mos ò, che modelli di a iazioni linguis iche Lais ieji a ian ai (angl. ee a ia ion) iš iesų y a ikcija, nes iš esmės isi kin a- mieji sie ini su socialinės s uk ū os iene ais – socialine klase, p o esija, ly imi, (angl. pa e ns o Labiau nesigilinando in a ian ine socioling is icas adizioni signi ica o a ia ion) galima nus a y i ne gi sudė ingoje didmiesčio kalbos bend uomenėje (daugiau ž . Labo 2006 (11966): iii, 30–33; Mes h ie 2001: 377–381). sociolindicii app esen ano dei su o mulu i in u algi sono impo an i e in ques o a icolo g is inių y imų aidai apsk i ai, pasaky ina, kad am ik os šių pačių pi mųjų a- p esen e òimam ice ca. aigi sia ishe io che labo o i da i delle ice che indicano che agazzie ( u o ishe io s udiime) e donne o agazze ealizzano meno signi icė ų a iabilii, i. e. la lo o aiška p ossότερη s anda di a, a lo o ca a e inghie o me p es iginei (maggio e ede e i she 1964 (11958): 484; labo 1972: 24 swann3; 2003: 221222). s ambe oli o smulkesnių socioling is inių s udi, unaip o al imen i ak uali adizioni (plg. z . ecke 1989: 245267; cheshi e 2002: 423443; omaine 2003: nančių ly ies kin amąjį, y a gausu i ame ikos, i kon inen inėje socioling is ikos 98118; agliamon e 2012: 3234 i k . ). 1990 m. Labo as, basandosi più negu 30 anni di espe ienza di ice che, su o a o a o a enzione in -in e mula o p incipus6, apibend inančius ski umų a p y ų i mo e ų kalbėjimo mo- 4 1954–1955 m. johnas L. ishe is ka u su žmona inko kalbinę medžiagą, ku ią ansk iba us i bu o -ing ealizzazionezione, e ques o di enne paspo a ice ca o e p ende e uno s udio spe imen ale (ž . ishe 1964 (11958): 483. 5 con iene aggiunge e che spesso a ian ine o quan i ine ice che socioling is ikos inizia a iden i icabile con Williamo Labo o 1963 m. Ma os Vynuogyno (angl. Ma has Vineya d) sull'isola Masačuse so nello s a ojoje esegui e suoni kai os (angl. a sound change) s udi. ice ca o e applicando di e o osse azione p incipius y ė kalbinių in amųjų (angl. linguis ic a iable)ay/ i aw/ ealizzazionezione / /. quan i a i e socioling is ikas pi m akas ha no a o che s udian la equenza e dis ibu ion a a ian i one iche di ayas e i aw, p oniujo k esijų, e ninių g upių a s o ų i k ., bus galima paaiškin i ga sų kai ą (daugiau ž . Labo 1972: 7–41). ačiau a ies, le ice che, na u almen e, hanno a o didesnę in luenza a ques a di ezione aidai. bisogna aggiunge e, mame leidinyje Sociolinguis ic Pa e ns (Labo 1972) pe spausdin as 1963 m. publikuo as y imas. 6 I p incipas. esan s abiliam socioling is iniam susisluoksnia imui, y ų nes anda inių o mų a ojimo che ci aojadažnis è maggio e negu emminili. Ia p incipio. kai ai dal e šaus (angl. change om abo e) le donne sono inizia i e di più pe p ende e p es igine o me che gli uomini. II p incipio. nelle kai ai da apačios (angl. change om below) le donne spesso sono no a o ės. 222 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX delius. La a iabile del sesso non iene alu a a suabsoluu in ai. il suo in lusso nės hie a chijos idinėje s uk ū oje, . y. be ku ioje klasėje kons a uojamas mo- esp essa sociali e iška gende s lingua memb i comuni à della p es ižinių no mų siekis, al a pa e, e maggio e imlumas inno azioni (ž . Labo 1990: 210, 213, 215, ci . da cheshi e 425–426; aip pa ž . Mes h ie 2003: 106–107). 2002: è impo an e aggiunge e, che a ian ine socioling is ikos ice ca o i accessibili conclusioni desc end ina a i i iąją lingbinę a i i à. an asis planas socioling is ikos pa adigmoje, ly ies kin amąjį laikąs eikšmingu dydžiu, sie inas su kalbinių nuos a ų y imais. kalbos koncep us a be kokią konk ečią aišką gali e in i abiejų lyčių a s o ai- i iamieji, aigi iš yškėjan ys pe cepcijos i e inimo ski umai gali bū i siejami i con il sesso dei memb i della comuni à linguis ica. kalban apie kalbinių nuos a ų y imus, s a bi y a iesioginių (angl. di ec ) i ne- di e i (angl. indi ec ) delle ice che di e enis. Le ice che della p ima pa adigma si basano sui quesi i, quando gli s udia i isponinėja in lingua a osenen, kalbų, kalbų a manų alu azione di iai soluzioni paslepia klausimus i pan., ne iesioginiai me odai – i iamąjį objek ą užmaskuoja. Me odolo- pi minį ikslą, aigi, ice ca o i i eniamo, indi e i i me odi assicu ano spon aniškesnius e ape e ispos e (plg. obiols 2002 2). s imuli (c . campbell-kible 2013: 142). aigi sop a u o e menziona ino 1960 m. kaip pažymėjo ka h yna campbell-kible , nuos a ų ekspe imen ų pag indas y a Wallaceo Lambe o e il suo eam c ea o kaukės (angl. he ma ched guise linguine disposizioni, ai esponden i non è i ela o e o scopo dello s udio, così s imolini e bali e alu a degli pa la o i pe sonali, socialine e k . echnique)7 me odas (ž . Mu ay 1998: 75–78)8, ku io esmė y a ai, kad i ian p op ie à. ka ie d age (2013), desc i ice dei me odi spe imen ali in socioling is ica, dis inse kaukės ikin is gau i nesimuliuojamų duomenų. Vykdan kaukės y imą, i iamieji klauso me odo con spon aniškos kalbos s imulais e p ecisamen e p epa e s imam y imui. pe ciò la ice ca kaukė essenza è quella che soli o s imų ga syne uno e mialmen e o come al imen i con assegna o disco so). così si escla isce, se la a ian e del pa la e ascol a o e- alu a o e speci ica, cambia la sociale mulais. Ši – spon aniškos kalbos i pa eng o s imulo – ski is y a s a bi i p is a ysi- ca a e is ica del pa la o e, o no. Hence, o ene e degli o a o i s im e čiai di en a la base pe s abili e iš kalbė ojų kalba du ka us, ienu a eju neu aliai, ki u a eju a lieka y imo o ga- niza o ių paski ąjį kaukės aidmenį, . y. ealizuoja i iamąją aišką ( ai gali bū i ambiaina sociale, kul8 ice ca o i si so olinea che il me odo o ale è uno dei più di usi me odi di ice che linguis iche disposizioni (cloppe 2013: 156). ū inę e ę. Kaukės me odas y a p iski inas p ie ne iesioginių me odologijų. 7 Plg. kaukės me odu pag įs as y imas p is a omas au elijos Čekuoly ės s aipsnyje, ski ame analizuo- i, kaip jaunimas e ina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuoly ė 2010: 323–326). kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 223s aipsniai / a icles kalban apie kalbinių nuos a ų y imus ne mažiau s a bi y a pe cep y iosios pa adigma della diale ologia. denniso . P es ono 1981 m. (P es on 1989; P es on 1999a: xxiiixl; P es on 1999b: 359373; P es on 2002: 57104) c ea e o api- bend in os ski ingų kalbėjimo a ian ų, pi miausia a minių, su okimo i e ini- mo me odologinės nuos a os sėkmingai p i aiky os jaV, jung inėje ka alys ėje, japonijoje, Veng ijoje, i alijoje, P ancūzijoje, Vokie ijoje, olandijoje, u kijoje i kai ku iuose ki uose k aš uose. P es on è desc i o 4 p incipali componen i di ale s udio: s udia i quelli più spesso u i a lik i žemėlapio užduo į (sužymė i jiems žinomas a įsi aizduojamas a ian ų ibas žemėlapyje), ei inguo i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą, į e in i a ian ų ski ingumą nuo jų pačių a ojamos a mainos (a nuo kokio ki o lyginamo- jo na io), lokalizuo i a ian us žemėlapyje (daugiau ž . P es on 1999a: xxxi –xxx ). no s y imo mechanizmas u i sąsajų su Lambe o me odu, pi miausia uo, kad du an e gli s udi u ilizza i s imulai ( čiau s udia i agli anca appicca e ai p op i ico di, isuali, ecc.), ol e a ciò, ali isul a i di s udi, come e kaukės me ošių me odologijų do, – išsiaiškinamos nuos a os dėl ieno a ki o kalbos a ian o9, isgi y a i esminių ski čių. Innanzi u o so olinea a che pe cep y iosios dialec ology mappaio compi i, y imuose i iamieji įp as ai žino, kad e ina kalbą. an a, kai ku ių pe cep y iosios dialek ologijos y imo segmen ų šaknys y a geoling is inės pa adigmos da buose, plg. a ian ų ski ingumo de e minazione compi i (ž . P es on 1999: xx xxx; ensink 1999: 37; daan 1999: 930; k eme 1999: 3136 e k .). le lo o eo iche p ospe i e: psicologia sociale, do e Vadinasi, galima eig i, kad kalbinių nuos a ų adicijos iš esmės išplin a iš d ie- le ice che igua dano p incipalmen e con di e en i lingue alu azione10, e da pe cep y iosios dialec ology, le cui app esen an i con e gono in una lingua a ian iškumo alu azione e pe cepzione ice che. nosios gene os idealus delle lingue de a pasaky i, kad abiejų adicijų da buose ly ies kin amasis y a s a bus ana- li inio ins umen a ijaus iene as. Šiame s aipsnyje kaip ik i s a bus šis, an asis, socioling is inių y imų planas: analizuojan kalbines nuos a as dėl a ian iškumo, s a s oma, a ly ies kin amasis y a eikšmingas dydis, lem ingai di e encijuojan is jau- Li uanee. La p ima p ospe i e, . i. a ian i socioling is ikos, disposizioni pe il sesso a iabile in p incipale analisię incluse solo come e inamoi in o mazioni, poiché la base dell'indagine p esen azione è non a i ios lingubinės a i i à, ma da i di alu azione e pe cepzione. 9 Šios idėjinės jung ys y a isiškai sup an amos, nes P es onas bu o Lambe o s uden as (ž . giles, bil- lings 2004: 190). 10 Lambe con il eam kaukės me odo ėmėsi ce cando di alu a e gli a eggiamen i e so canadesi anglakalbius e p ancūzakalbius (maggio e c . Mu ay 1998: 7475). 224 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX aigi šio s a s ymo pag indas – kalbinių nuos a ų ekspe imen ų, ykdy ų aplink 7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje, duomenys. kalbinė ekspe- imen ų medžiaga bend inės kalbos, Vilniaus mies o kalbos, kauno mies o kalbos i egionų, . y. a miškai žymė os, kalbos s imulai. comune espe imen o da- (si i di ly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų p o a c . Fig. 1). l'indagine in u i i pun i esegui a in 2012 2. Me odoLoginė PLa o Ma: dVina is eksPe iMen as kalbinių nuos a ų ekspe imen as y a d ina is: i iamos nesąmoningosios i są- moningosios disposizioni. in an icipo con iene di e che ale modello di ice che delle disposizioni in qualsiasi caso è più iusci o che en a e di s udia e solo qualsiasi una sola pa e delle disposizioni. ope ando dei due ipi di da i si può aspe a e maggio e obie i i à 1 PaV. i pun i di indagine kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis s aipsniai a icles negu p ima ia ma e ia linguis ica, u a ia in ques o caso i pa ikimumo. Žinoma, de a p ipažin i, kad me aling is inis disku sas (o kaip ik okį i už ik ina e balizuo a nuos a ų medžiaga) isada palieka daugiau klausimų sa ebbe oppo uno un po' pe azua e Labo , che, commen ando c i ica alcuni dei p op i p edecesso i pun i di is a in a iazioni modelius nelle g andi lingbin nelle comuni à, esą, se e quali si può pa la e di modelius, ciò sa ebbe jokio modelio modelis (angl. he comple e absence o any pa e n), so olineò che e mol o miglo i, non chia i a i a i modelli possono esse e s udia i sis ema icamen e e collega i con social models (ž Labo 2006: 225: 24, 30). aigi, pa lando di me aling is inio disco so, o al imen i sogge i ìi da i, p ecisi à s. e ingimen o, neabejo inai si può aspe a e gene end i de e mina i modelli. In ques o caso si sa ebbe de e mina i modelli di a iazione delle disposizioni, che, p esumibilmen e, nonmenno collega i con socialine, egione e k . lingua comuni àogumą. ale disposizione è sos anzialmen e p omossa menės są anga i , da labiau ikė ina, e lek uoja bend uomenės kalbinį sąmonin- dalle insž al e di ice che già e e ua e (plg. kalėdienė 2010: 86; kliukienė 2010: 104). 2.1. nesąmoningųjų nuos a ų y imo modelis nesąmoningųjų nuos a ų y imo pag indas – s imulų ekspe imen as. ekspe i- men o p o o ipo in e nazionale p oge o Lancha (daugiau z k is iansen 2009: 173178, specialmen e 1 abelę p. 174) pia a o ma me odologica. non consue e disposizioni pe chia i si è applica o il cosidde o es di alu azione del pa la o e (angl. speake base e alua ion expe imen ) (ž . k is iansen 2010: 544). aigi y imo me ododologinis sie ina in sos anza e con me odo di Lambe kaukės, e con P es ono pe cepbloome , eay, y iosios dialek ologijos y imų echnika. Pe ekspe imen ą naudo a ipinė 7-balė seman inio di e encialo skalė (daugiau apie seman inio di e encialo skalės naudojimą ling is ų y imuose ž . W ay, o , bu le 2005: 174176; k is iansen 2010: 545) (ž . ig. 2). delle cos uzioni), a incen i qualche Įp as ai seman inio di e encialo an oniminių eikšmių būd a džiai (a k . kalbos ca a e is ica, lega e a due dimensioni, i. i. s a us e solida umu (plg. yan, giles, sebas ian 1982, ci . iz hoppe 1985, ci . iz k is iansen 2010: 545). Ques e dimensioni delle sue dimensioni k is iansen 2010: 545) a ba i šenybe i pa auklumu bei dinamizmu (plg. Zahn, modelliscono già esizuo i socioling is ini bend inè delle lingue, Vilniaus ci à delle lingue e kalbė ojo socioling is inį po e ą (ž . 1 len elę). aigi y imų duomenys leis ben a miš- kai žymė os kalbos a s o ų po e us. Tu i degli s imoli pa la o i s iluppa ono la s essa emà signi ica a la sua opinione su buona insegnan e. con iene aggiunge e che quasi in u i gli s imoli si 226 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX emos žodžiai (p z.: ge as moky ojas, mokinys, pamoka, me odai, pamokos ema i pan.), aigi i iamiesiems pag įs ai galėjo susida y i įspūdis, kad y imas y a susijęs su kokia no s pedagogine p oblema. Šiuo požymiu ekspe imen as a i inka kaukės ipe e signi ica i a ecnica basa e ice che. 12 s imulų ga syną suda ė 8 pas o ūs i 4 keičiami s imulai. kiek ienu a eju s udiam ii alu a ono 4 app esen an i della bend inesa (2 agazze e 2 agazzi), 4 kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai). Likusių 4 s imulų kalbė ojai (2 me ginos Vilniaus e 2 agazzi) app esen a a egiolek inėms aiškoms oppu e al o didmiesčio ( . y. kauno) gio inimo linguabai. s imuli, u ilizza i nei pun i di s udio del g uppo elšių (Žemaičių kal a ijoje, sedoje e alsėdžiuose)11, da conside a si come uni à egiolek iniai della e maičių a mės; s imuli, u ilizza i nei pun i di s udi del g uppo Ma ijampolės, da conside a si come aka ų aukš aičių kauniškių egiolek iniai iene ai; s imuli, usa e Šiaulių g upės i iamuosi nei pun i, alu a i come aka ų aukš aičių šiauliškių egiolek iniai 11 ki ų iene ai; s imulai, naudo i Pane ėžio g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini g upių i iamuosius punk us ž . 1 pa eikslėje. pe seguen e obie i o non decisa Pa imo ina idabile se i as Leng abūdis Įdomus nuobodus Con ia o in se s esso insicu o in se s esso P o ingas k ailas Malonus nemalonus kie as ne ykėlis hoppenb ouwe s 1983: 1). al i au o ií a osenoje eVisi s imulai pe eng i da qualche minu i eco d, pe u i pe libe ojo ipo in e iu, cui 2 PaV. Ve inimo skalė kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 227s aipsniai a icles lek iniai iene ai /; s imuli, u ilizza e aly aus g uppo nei pun i kaip y ų aukš aičių pane ėžiškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i u enos g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip y ų aukš aičių u eniškių egio- s udia iosi, e egiolec ino uni a in endu o come in e media io a ian e a in ini kaip pie ų aukš aičių egiolek iniai iene ai. adizionali a mės12 e bend inės kalbos, i le en i complessi a mės e bend inės kalbos appo ios. il p imo bene egiolec inio uni à egiolek o ca ego ia la pa a ojo co nelijus a. j. hoppenb ouwe sas, con ques o e mine į a dijęs a ian ą, che susi o muoja su- (k yp is: a mė → bend inė kalba) (ž . mišus, supanašėjus, išsilyginus bend inei kalbai i a mei a pusa yje ema ge as maes oj, con co isponden i ci àä (ž . 1 ig.) mokiniais. pe ogni pun o accumula o non meno di 30 in e is e, in o man i selezioni enendo p ede ini i c i e i, giolek as a ojamas i kelių dialek ų panašėjimo, mišimo, pe sidengimo da iniui į a - dy i (daugiau ž . aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 161–162; aliūkai ė 2013: 5–6). i.e. 1) sesso bisogna a accumula e en ambi i sessi in o man ì ma e iali s imoli o ma i, 2) c i e io e à in o man i do e a esse e s uden i delle classi 1112; 3) sėslumo c i e io gli in o man i do e ano esse e na è e c esciu a nel pun o s udia o (i. e. Šiauliuose, Ma ijampolėje e k ., c . Fig. 1). u ilizzando il linguaggio dei gio ani. aigi dal ma e iale in e iu scisse si app esen a i us agmen i a i us c i e io, i. i. ce ca o che egionali s imulai osse a miškai žymė i (pa yπώς, žemaičių a mės egiolek iniams s imuli ca a e is ico žemai iškas ki čio a i aukimas, nenuoseklus o Audaci y p og amą pa eng i 13–16 sekundžių s imulai, a spindin ys in e iu punk o d ibalsinimas; y ų aukš aičių u eniškių egiolek aiška memb i della comuni à dei s imulams o muo i, iš aly as iukšmas, iški p os pauzės, eks as paga sin as i k . engian egioninės aiškos s imulus, laiky asi s imulų geoling is inio ep ezen- gio ani linguaggi pun o di is a conco e a alo e pun o di is a con con inuume è benokai di e si ica o, negu possibile i ela e 4 s imuli ga synu. Visgi pe espe imen o si mos ano qualche a miškumo a iazione modelli, o e o, biausia, li pa agona e con iniai s imulai išsiski ia o a imu (su yškiu a a spal iu) i pan.). Pab ėž ina, kad okia s imulų engimo s a egija aiky a, siekian pa ik in i, a a miškai žymė a Vilniaus ci à lingua e bend inesa lingua app esen ų da i. Na u almen e, i bend ine kalba. neabejo ina, kad aiškos a ian iškumas a mės i bend inės kalbos e iciskėjusių alu i non possono esse e conside a i uni e sali, u a ia su kalbė ojų į e čius galima e in i kaip egioninės aiškos a s o ų į e čius i , s a - endencijas kalbė i galima. 12 ku ios bene aiškiausias k i e ijus y a ski iamųjų ypa ybių sklaida a ian e. 234 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX lę). s a is icamen e signi ica i amen e di e isce le agazze e agazzi disposizioni solo Ma b (6)17 kalbė ojo b uožo, . y. šio s imulo a s o as a odo labiau malonus me gai- a causa di uno ėms. il comune di ques a dimensione di solida ie à ai ouis alu azione è basso (solo 7,56; ispe o bend ines lingua app esen an i di ques o ai ou į e čiai a 4,82; 5,52; 5,80), aigi, many ina, kad šios ski ies su eikšmin i nede ė ų, nes pagal Ma ijampolės g uppo dei ice ca o i sono al i pa ame i Ma b (6) le agazze e i agazzi la alu azione non di e isce. Hence, si può desc end in ai a e ma e, che il g ado di me gaičių i be niukų y a ienodas. kad jis nė a aukš as, odo daug palankiau eski- solida ie à con kalbinės gim inės kodi a zuojami bend inės kalbos e Vilniaus kalbos a s o ų socioling is iniai po e ai. ali da i p omuo ono assunzione pe il cosidde o plekso (angl. dialec in e io i y complex) (ž . siba a 1958, ci . iš inoue 1999a: 148). diale o menka e iškumo komPe cep y iosios dialek ologijos s udi mos ano (plg. bojimas nuo kalbinės gim inės aiškos i p ielankumas ki oms aiškos būdingas o- e ans 2002: 7193), che a si ikiom comuni à, le quali icino ambien e a minių kodų dėl ienokių o ki okių aplinkybių nelaiko eggia e čiais pi miausia iešo kodi del dominio pubblico. apposlamen e diale o menka e ibili à complesso agione spiega umio inoue, p is a ydamas dialek o aizdinio (angl. dialec image) koncepciją. y ėjas eigia, kad diale o immagindinì lemia e s esso diale o, e s e eo ipinamen e luoghi nonché abi an i diniai (galė ume p idu i – s e eo ipai). Vaizdinys, jo eigimu, gali u ė i į akos dialek ų kai ai bei a minių kodų sklaidai apsk i ai, jei kalbė ume apie ling is us imagdominančius aspe i. insieme il isualisio del diale o è e diale o menka e iškumo complekso agione ques o, inoue pun o di is a, già socialie psicologia ice ca o i campi di in e essi (maggio e z . inoue 1999a: 14715918; inoue 1999b: 174). salienė 2005: 9395) aigi iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad kal a ijos, Vilka iškio i Pil iškių jaunųjų i iamųjų (i me gaičių, i be niukų) dialek o aizdinys, konk ečiu a eju ai bū ų aka ų aukš aičių kauniškių kapsų k aš o (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, egiolec inio codice immaginnis, lemia almeno che silpną diale o menka e iškumo complexą. kyla klausimas, a ik oks kalbinės gim inės a s o o socioling is inio po e o paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, be ki okia pe spek y a bus p is a y a ieškan nesąmoningųjų i sąmoningųjų nuos a ų sąlyčio aškų i ski umų logikos. o daba poco poco su al i g uppi di nesąmoningųjų disposizioni espe imen o da i. Šiaulių g upės (g uzdžių, ku šėnų, ad iliškio) i iamosios e i iamieji, e - indami Šiaulių s imulų a ian iškumą, iš esmės a skleidžia labai panašias nesąmo- ningąsias nuos a as. egiolek inei aiškai aukš i į e čiai neski iami (ž . 5 len elė). 17 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Ma – Ma ijampolės s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 18 pa icola men e 11.7. schemą, che si o a p. 158. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 235s aipsniai / a icles ik šiek iek palankesni, eskizuodami socioling is inį egiolek inės aiškos a - s o o po e ą, y a be niukai. ŠiaulM (3)19 i Šiaulb (12) kalbė ojų im umo s. legg abūdiškumo alu azione a agazzi e agazze mol o di e isce. e lo o pa la o eia ŠiaulauM (3), e pa la o e Šiaulaub (12) appa ì besan i più eiksnio. una possibile a ian e, im i negu leng abūdžiai (ž . 6 len elė). Žinoma, negalima nepaisy i i disku so che appun o ques i pa lan i opinè su un buon app endimodello (ž . e e uo ą Labo o i oją pasi odė i iamiesiems labiausiai p iim ina, im ai a gumen uo a. apsk i ai be niukų didesnis palankumas egiolek inei aiškai y a labiau ikė inas nei ne ikė inas. ai a i inka i socioling is ikos y imuose apibend in ą a osenos p incipą nella pa e 1. di ques o a icolo No e in odu i e: a iamasis di sesso socioling is inėje pe spe i a). u a ia, bisogna iconosce e che ques a condizione non soddis a ola. dal nesąmoningųjų disposizioni es yskėjan is socioling is inis egiolek inės aiškos app esen an e i a o non indica che ale aiška è be niukų a osenos modelis. sos enu o al a g uppo dzūkijos e nog a inio egiono i iamųjų, i. e. mol ių, bu i ojų monių i simno mokinių, nuos a os dėl kalbinės gim inės išsiski ia. Šioje g upėje ly ies kin amasis u i nuos a as di e encijuojančios galios. dėl isų ke u ių kalbė- be niukų i me gaičių nuos a os ski iasi signi ica i amen e. il g ado di signi ica i i à in ogni caso di e isce (c . Tabelę 8). aigi alu ando alM (3)20 pa la o eja di ques a g uppo s udiama iche esp esse più a o e oli disposizioni a causa della sua se i ezza, iducia in sé, in elligenza, piace e. Valu ando alM (9) pa la o e, ques a g uppo s udiamose più a o e olmen e ispe o agazzi alu ano pa la o e se i umà, piace e, a idami à, įdomum e in elligingi udine. In u i i casi a le agazze e i agazzi nonąmoningųjų disposizioni li elloeniu esp essa s a is icamen e signi ica i i o mol o signi ica i i dei di e enziali. en ambe le o a ici più alu a e come se ie. si può solle a e la ques ione se ali disposizioni mos ano solida iza imen o con le pa elle dello s esso sesso. Funzionalmen e no. così sa ebbe possibile a e ma e in ale caso, se ės kalbė ojus-be niukus bū ų į e inusios ne aip palankiai kaip me gai es-kalbė o- agazijas. sebbene comuni di u e le dimensioni (plg. 1 abelę) gli e ici non sono mol o alš i e sono s a is icamen e signi ica i amen e bes ialian i dal bend inesa lingua e Vilniaus lingua a s o- ų į e čių, isgi me gaičių eskizuojamas socioling is inis kalbinės gim inės a s o o (kaip i a s o ės) po e as leidžia eig i, kad egiolek iniu (su aukš aičių a mės (pie ų aukš aičių pa a mės) pasluoksniu) codice p abilęs gio aneolis o jaunuolė non di en a u a s aniimu, į a inu, il cui pe sonali à si può smen i e (ž . 7 abelę). Me 19 s imoli delle le e e e al i segni signi ica i: Šiaul Šiaulių s imulai; M agazzai ė, b agazzo; (x) 20 s imų le e e e al i segni nume is nu odo s imulo eilės nume į. signi ica i: al aly aus s imulai; M agazzai ė, b agazzo; (x) gai ės enden i a i ene e che alb (6) è nume is nu odo s imulo eilės nume į. 236 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX in elligen e, iducia in se s essi, gen ile, signi ica i amen e si dis ingue ma gaičių disposizioni pe siekian is ikslo, pa ikimas i ne gi kie as. aip pa s a is iškai eikšmingai a ba labai alb (12) pa lan e di piace e, iducia in se s essi, a idabili à, se i ù, in elligenza e du e o. s a is icamen e signi ica i i e pe sino mol o signi ica i i (ž . 8 abelėje ca a e is ikas su binės apibend inan be niukų i me gaičių a pusa io į e čių ski umus (ku ie y a gim inės app esen an e i a o è pozi y us. Hen igi, i iamosios in sos anza p ipamen o da i si žyma***), galima eig i, kad šios g upės i iamųjų me gaičių socioling is inis kal- può a e ma e, che agazzai ės è lojalesnės linguina na nina, solida izuojasi con egione. Nel caso žįs a kalbinės gim inės kodo e ę. Vado aujan is nesąmoningųjų nuos a ų ekspe i- di ques a g uppo si può pa la e solo di agazzi am s udiabili c ea i socioling is iniai egiolek inės aiškos app esen an i po a i nonché aičių pane ėžiškių e u eniškių pa a mių gy ybingumą (plg. ik o laipsnio dialek o menka e iškumo kompleksą. Vėlgi bū ina p idu i, kad okia endencija p ieš a auja socioling is ikos disku se apibend in iems be niukų i me - gaičių a osenos modeliams (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje 1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje). d iejų y ų aukš aičių kalbinės aplinkos g upių (Pane ėžio i u enos, ž . 1 pa .) Mikulėnienė 2012: po e us, cioè è a o e olmen e alu e à gi dimus egiolec inius a ian i. neišsiski ia (ž . 9, 11 len eles). no s de a pažymė i, kad u in omenyje y ų aukš- esaminando Pane ėžio g uppo ( amygalos, k ekena os, Pumpėnų) da i s udiabili, accon abile che 6–7), bu o ikė asi, kad šių g upių i iamieji suku s s ip esnius socioling is inius s a is icamen e signi ica i i dei di e enziali nesąmoningųjų disposizioni li elloeniu a esponden ė e espondenčių nepaspe a a alu ando PanM21 pa la o e aišką (9). PanM (3) pa la o eja semb a a idime ole alle indaga ici, e Panb (12) pa la o eja agli indaga i. Ri iene che ale solida izalizza esi con p op io sesso pa lan e non sia mol o signi ica i o, pe ché alu ando al i pe sonali ca a e is iche di ques i pa lan i c ea più pasconcinan e se s essi l'imp essione. u enos s imù pa lan i secondo u i i pa ame i sia emmine, sia agazzi alu a i similmen e, di e enumai non s a is icamen e signi ica i i. Menzė ina solo u M (3)22 alu azione pa la o e di. ski umų neiš yškėja. da ienas kalbė ojas – Panb (6) s imulo – i iamosioms s ėdasų, zapalių i alan os mokinės aunche negu i agazzi alu ano u M (3) kie umą, se i umą, piace e (ž . 12 abelę). 21 s imoli delle le e e e di al i segni signi ica o: Pan Pane ėžio s imulai; M agazzai ė, b agazzo; (x) nume is nu odo s imulo eilės nume į. 22 s imoli delle le e e e al i segni signi ica i: u u enos s imulai; M agazzai ė, b agazzo; (x) numbe is indica s imulo ila nume o. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 237s aipsniai / a icles in gene ale, alu ando ques i g uppií skizuojamus socioling is inius egiolek inės aiškos a s o ų po e us, ly ies kin amojo laiky i eikšmingu, lemiančiu ski ingų asmeninių sa ybių po e us, nede ė ų. jaunųjų žemaičių (Žemaičių kal a ijos, sedos i alsėdžių mokinių) ku iamam anche non socioling is iniam kalbinės gim inės a s o o po e ui (ž . 13 len elę) i iamųjų ly is esis e un decisi o dydise. s a is icamen e signi ica i e di e enze a li ello nesąmoningųjų disposizioni si esp ime alu ando due dei qua o pa lan i, i. e. elšM (3)23 pa la o e agazzie endu i a i ene e un po' più se i e neguico, e elšb (6) pa la o e appa i ai alle s udiamosi più iduciais se s essi (ž . abelę 14). b e emen e iassumendo i isul a i dei g uppi di egione si possa di e che es yškėjęs me gaičių didesnis aankus kalbinės gim inės egiolek inėms aiškoms, anche se e nenio nella a i inka apibend in ų a osenos modelių (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aips- pa e 1. In oduci i e no e: gende s kin amasis socioling is inėje pe spe y oje), non è comple amen e inaspe a o. Simili isul a i si o engono occasionalmen e e ice ca o i di al i paesi24. P ima p esen ando g uppi kauno (k uonio, bab ų, Vilkijos) p imin ina, kad šios g upės i iamieji ga o išklausy i 12 s imulų ga syną, iš ku ių 8 s imulai ep ezen uoja didmiesčių kodus. 4 s imulai suku i iš kauno mies o dei s udiabili da i, s uden i in e iu ma e iali, aigi a e ma e, che s udiabili ques i codici possono ico da e i lo o lingubines gim inei codice p o o ipà, non sa ebbe comple amen e co e ga. k uonis (Li u ius lingua a laso pun o 554) dal pun o di is a geoling is inu pakliū a in aka ų aukš aičių p iedzūkio a ealą (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005: 114116), Vilkija (Lie u ių kalbos a laso pun o 495) pakliū a in aka ų aukš aičių šiau inį a ealą25. bab ai appa engono a laso della lingua Li uania Va eikonių (shis pun o (470) è aka ų aukš aičių šiauliškių a eale) pun o, pe bab us p aeina aka ų aukš ai2425). Hence, è p e edibile che espe imen o i pa ecipan i possono čių kauniškių pa a mės siena (ž . kazlauskai ė, Lapinskienė, bace ičiū ė 2007: a e e aka ų aukš aičių u a ia ques o, na u almen e, non signi ica, che s udia i agli kauno gio ani kauniškių (galbū i šiauliškių) pa a mės a ben egiolek inių b uožų pa i ies. aigi kauno s imulai nelaiky ini jų kalbinės gim inės pa yzdžiais. a ian i sono negi dė i. Gli abi an i di ques e locali à a i ano sia indus iali, che cul u ali della ci à kauno 23 s imų le e e e al i segni signi ica i: elš elšių s imulai; M agazzai ė, b agazzo; (x) p ancūzakalbėje nella pa e S izze a, i da i mos a è che le donne sono non così igo ose alu ando imą o mula o nume is nu odo s imulo eilės nume į. 24 Plg.: ca oline L’epla enie -saugy, a likusios pe cep y iosios dialek ologijos me odika pag įs us y imus con a ia ipo esi (ž . Lepla enie -saugy 2002: 354, 360361). 25 A no d a dal nemuno così ques o a eal į a dija nes anda inius a ian us i pagal aisyklingumo, i pagal pa auklumo k i e ijus, no s y ėja p ieš y- ima bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė e Vilija salienienė, salienė 2005: 8284). nė, aiškindamos aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės idinę di e enciaciją (ž . bace ičiū ė, Mikulė- 238 ac a Linguis ica Li huanica LXIX bisogna di e che pe espe imen o s udiamiei, daiVa aLiūkai ė alu a a pe sonali dei pa lan i ques a ask da a legge men e pa ikshina paslaugos. aigi, neabejo ina, kad kalbamų punk ų jaunimui kaunas nė a s e imas. kalbinis kaunas aip pa . Visgi eig i, kad šios g upės i iamieji a pažino kauno s i- mulų kalbė ojus kaip kauno jaunuolius i ai lėmė jų e inimą, aip pa negalima. in e p e azione. kaunb (12)26 pa la o e 35 pe cen o. degli s udia i a ibuì alla ci à sa ybes, ga o da ieną užduo į – nu ody i, iš kokio mies o y a kalbė ojas. aigi di kauno, e 45 pe cen o. ci à di Vilnius; kaunM kauno ci à, 44 pe cen o. ci à di Vilnius; kaunb (6) 41 pe c. alla ci à kauno, 37 pe c. Vilniaus ci à. Vediasi, unai o (3) – 38 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (9) – 42 p oc. al imen i p op ie àmis modeliuo socio ina, che il p incipale asocia e a bend esnis ques o didmies is. e sebbene kauno s imuli (come in al i casi egiolec ini s imuli) ling is inis kalbė ojo po e as nebu o asocijuojamas ik su kauno mies u. Many- pa lan i asd inės lingua s imuli pa lan i ca a e is iche pe sonali (ž . 15 len elę), ques o non odė Qui ico din ini Willyio die ckso dis anza (angl. dis ance) e ak ujo meninės ypa ybės į e in os mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos s imulų i ben- dis anza (angl. ac ual dis ance) (ž alio die cks 2002: 51) conce i, signi ican i eale, i.e. i iamiesiems šių kodų a s o ų lokalizuo i Vilniuje27. app esen an i di pa ame i geog a ici, dis anza e dis anza, decisi o social, cul u ale, s e eo ico codus manipola i o a uali. ali c eai i dis anze sono i compi i della mappa panamosea (plg. aliūkai ė 2009: 165166). dai da i degli espe imen i di ques a pa ame ų. no in p ia in i pa auklaus kodo a s o us a ba nu olin i nepa auklaus squad a si ede che ak ualųjį dis anzo agisce didmiesčio idėja, p obabilmen e come odo san ykius su sa o a kokiu ki u e inamu kodu. Pap as ai pe cep y iosios dialek ologijos da buose a s umą i ak ualųjų a s umą labai g ažiai a skleidžia adi- conc e i ipiškos socioling is ikoje opposizione miesski umų agazze e agazzi non nepasi aikė alu ando kaunb (6) es o-s imulo pa la o e. pe kaunM (9) e kaunb (12) pa la o i a agazze e agazzi as s. kaimas iš aiška. Pe žiū in kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų e inimus i ia- mojo ly ies kin amojo aspek u, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų nuos a ų s a is iškai labai eikšmingi nuos a ų ski umai ik dėl kalbė ojų im umo. eikia 26 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: kaun – kauno s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 27 si può solo aggiunge e, che e i app esen an i della lingua Vilniaus sono s a i a ibui i abiem didmiesčiams panašiu san ykiu, plg. : Vilnb (2) pa la o eja 46 pe c. dei i i a ibuì kaunui, 48 pe c. Vilni; 58 p oc. kaunui i 32 p oc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 p oc. kaunui i 46 p oc. Vilniui; VilnM (11) – 44 p oc. kaunui i 44 p oc. Vilniui. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 239s aipsniai / a icles VilnM (5) di e che in en ambi i casi pa è oi più a o e oli agazzes (ž . abelę 16). agazze e agazzi Ly ies kin amasis šiek iek suskaido nuos a as i dėl kaunM (3) kalbė ojos. Me - gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos įdomumą, p o ingumą i kie umą. Vilniaus mokyklų i iamieji, e inan iš ly ies kin amojo pe spek y os, nė a labai o iginalūs. Vilnb (8)28 s imulo kalbė ojas i me gaičių, i be niukų į e in as be s a is iškai eikšmingų ski umų. ki ų ijų kalbė ojų socioling is inius po e us endono a schizui e un po' di e samen e. Più si dis ingue VilnM (4) pa la o eja pe sonali qui abii į e čiai. Me gai en iau agazi ez ques a pa la o eja alu a e secondo la sup emaenybia dimensione p op ie à palankiau e ina šios kalbė ojos p o ingumą, malonumą, įdomumą, pa ikimumą. ge- ikslo s a is icamen e signi ica i amen e mino e. dai isul a i dell'espe imen o non si può cons a a e siekį. ki a Vilniaus kalbos a s o ė VilnM (6) ekspe imen o daly ėms a odo labiau įdomi, pasi ikin i sa imi i kie a. be niukai šiai kalbė ojai y a k i iškesni, jų į e čiai un maggio e a o e olezza delle agazze alle agazze-pa lė ojoms, pe ché Vilnb (2) s imulo kū ėnei s udia i semb a esąs in elligen e e piace ole (c . Tabelle 17, 18). 3.2. delle lingue bend inese e dei jas aip pa palankiau į e inamas i iamųjų. Šio s imulo a s o as i iamosioms labiau app esen an i Vilniaus lingua socioling is ini Visų g upių 12 s imulų (Vilniaus g upėje – 8 s imulų) ga syne eik i e in i 4 bend inės kalbos i 4 Vilniaus kalbos s imulai. apibend inan gau us duomenis eikia pasaky i, kad isų g upių i iamieji su- kū ė pa auklius i bend inės kalbos a s o o, i Vilniaus kalbos a s o o sociolin- g is ini i a i. Le alu azioni di agazze e agazzi di e iscono s a is icamen e signi ica i amen e (o anche mol o signi ica i amen e) (ž . a elę 19). No e à che i da i o enu i, i. e. supe io i agazze comuni della lingua s imų app esen an i pe sonali aie o i į e čiai co ispondono socioling is ų apibend in us a osenes polinkius (plg. Labo o i p incipą). Labiausiai išsiski ia Ma ijampolės g upės (kal a ija, Vilka iškis, Pil iškiai) i aly aus g uppi (daugai, bu imonys, simnas) alu azioni dei i i. Ques i g uppi di nesąmoningųjų disposizioni espe imen i dei pa ecipan i c ea pa icola men e posi i i (e socialinio a a aclumo, e s a uso dimensioni sa ybių) comune lingua app esen an i i a i. sesso del pa lan e, come is o nella abella 19, agli s udiamosi non è impo an e. 28 s imoli dei ca a e i e al i segni signi ica i: Viln Vilniaus s imulai; M agazzai ė, b agazzo; (x) nume is nu odo s imulo eilės nume į. 240 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX ki ų g upių ekspe imen o daly ės (gal išsky us elšių g upę) iš esmės nepa o- do didesnio p ielankumo negu daly iai bend inės kalbos be niukų s imulams. ali di e enumai possono segnala e le agazze l'iden i icazione si con il p op io sesso pa la o ea. aukš i į e čiai indicano che il codice della lingua bend inesa p essio andosi so ak ualiojo a s umo koncep ą). aigi iš duomenų a ku inas isai logiškas e ini- (plg. già menė ą die ckmo modelis me gai ės sop a u o dimos a iden i icazionesi me gai ėmis, o ne kalbė ojais-be niukais. apsk i ai ko eliuojan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų sa ybėmis, eikia pasaky i, kad s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų con pa lė ojamiy a alu ando e solida ie à, e s a usus dimensijų p op ie à. più spesso agazzie supe io i pun eggi pe pa è oi lo assegnano alu ando il pa la o e a idabili à e piace e (pa icola i à della dimensione di solida ie à) nonché iducia in se s essi e in elligenza (pa icola i à della dimensione dello s a us). Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as pagal kai ku ias cha ak e is i- che conco e con il app esen an e bend inese della lingua socioling is iniu i a o. pimas dalykas y a, a šį po e ą ikslina ly ies kin amasis. P idu ina, kad pačių Vilniaus g upės i iamųjų ku iamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po - Ci ū e as in essenza è il lo o kalbinesa ommi a ia app esen an e i a o (ž . a ole 17, 18), aigi i lo o į e čių ski umai qui non e s omi. bisogna di e che la a iabile del sesso signi ica i amen e in luenza socioling is ico dei pa ame i del i a o app esen an e della lingua Vilniaus. si può a e ma e, che in u i i g uppi di ice ca in agazzezioni į e čiai pe sino nemenkai nulemia Vilniaus lingua s imuli pos o di u i a mainų s imuli o dine. Me gaičių schizui a o Vilniaus lingua app esen an e socioling is ico i a o, come e bend inesa lingua app esen an e socioling is ico i a o, è pozi y esnis negu be niukų. dall'al a pa e, e lingbinessa gimnina app esen ų alcune ca a e is iche agazze e alu a ono in a o e più degli agazzi (ž . anks esnį s aipsnio ski snį). galima eig i, kad me gai ės apsk i ai e indamos laikosi dis ancijos, jos nė a okios non i mamen e, pe ché kalbinės gim inės a s o ų socioling is iniai po e ai sono abbas anza comuni, ka ego iškos, la lo o posizione ole an iškesnė negu be niukų. nos s imulams y a sie inas su a i ojo p es ižo eiksniu. Mažai ikė ina, kad Vilniaus kalbos s imulus pap as asis kalbos bend uomenės na ys labai aiškiai a ski ia nuo o nando a Vilniaus lingua s imuli in e zioni, si no a che le agazze maggio e a o e olezza di ques a a maibend inesa lingua s imuli29. Vediasi, alu ando unziona la s essa sis ema dei p o o ipi isudini e egolinga della lingua. 29 Vilniaus lingua s imulų žymė umas è ne yškus, dal bend inės kalbos s imulų li dis ingue solo, džiui, umpųjų balsių ilginimas, ilgųjų umpinimas neki čiuo ose pozicijos, d ibalsių ie i uo ien- pa yzbalsinimas, ki čio a i aukimas e pan. Plg. : VilnM (4) s imule [ iː] umpinamas 3 iš 4 pozicijų ; [ uː] umpinamas 1 iš 1 pozicijos; VilnM (8) s imule ienbalsinami [ie] (1 iš 1) i [uo] ( aip pa 1 iš 1) i pan. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 241s aipsniai a icles / Meno s a is icamen e signi ica i e o mol o signi ica i e di di e enze di u enos i Šiaulių g upėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos s imulų a s o ams alu azione è indica o aly aus g uppo e elšių g uppo agazzai ės (ž . 19 abelę). i kalbinės gim inės a s o o po e as eskizuojamas aly aus g upės me gaičių y a Rico dina, che pozi y esnis negu be niukų, aigi ci si p e ede che ali į e čių d ą me gaičių kalbinį sąmoningumą i ole an išką poziciją kalbos a ian iškumui ski umai indic benapsk i ai. legando le di e enze degli in e si dei agazzi e delle agazze con le p op ie à dei kėja os pačios endencijos kaip i e inan bend inės kalbos a s o us. s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso dimensijų kalbė ojų sa ybes. dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kal- bė ojo malonumą i įdomumą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa- pa lan i es yš imi e in elligingumą (s a us dimensioni p op ie à). dai da i dello s udio si Vilniaus kalbos a s o o me gaičių i be niukų ku iamas socioling is inis po e as ede che più coincide le p op ie à di du ezza inse o. a os pe lingua bend inesa e apibend inan de a pasaky i, kad me gaičių i be niukų nesąmoningosios nuos- lingua Vilniaus mol o simili. Ri iene che la somiglianza delle alu azioni abbia a che a e con nelabai aiškiu bend inės lingua immagina io a gio ani memb i della comuni à della lingua. dei s udi isudini nel sis ema di dis in i i di e enzia i della lingua bend inese non sis ema è os o e aiški, aigi similiusi codai, ne u in ys aiškių egiolek inių b uožų, pama uojami nello s esso u imu bend inesa lingua p o o ipu, o ques o e lemia al ius ale a maina app esen o o a ybių į e čius. isul a o mol o posi i i socioling is ini i a i dei pa lan i. e Li ies kin aMasis consciousingąsias dei i iabili disposizioni 4. sąMoningųjų nuos a ų duoMenys indicano šnek ų ei ingai. e come si po e a aspe a e, i da i espe imen o delle conscioinghi disposizioni incompa ibili a non consąinghi disposizioni. I da i di ques a pa e dell'espe imen o consen ono sos anzialmen e di cons a a e che alla gio ane gene azione è ca a e is ica leal à alla egione na ale. Vilniaus ci à, kauno g uppi, aly aus g uppi, Pane ėžio g uppi, u enos g ua mainom. solo Šiaulių g uppo e Ma ijampolės g uppo s udiamiei a o i ano endę alu a e Vilniaus šnek ą (ž . 20 pės i elšių g upės i iamieji a i ai dekla uoja iš ikimybę sa o kalbinės gim inės abelę). Visgią nonmoningųjų disposizioni espe imenmųjų disposizioni. P ima iamen e alu a a la lingubinessa gimmina a maina, seconda posizione a sidu ia bend inė lingua e o duomenų, supona usių įž algas dėl dialek o menka e iškumo komplekso ženklų egionuose, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nepapildo. 242 ac a Linguis ica Li huanica LXIX klios aiškos p o o ipų sis ema nelle egioni è daiVa aLiūkai ė keliasluoksnė. desc end in ini du sia a maina s. meno a aukli s. anco a meno apsk i ai iš sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o ezul a ų iš yškėja, kad pa au- a aukli e . . Il p imo modello sa ebbe ques o: il p o o ipo dei aiškos più piace oli è la pag indiniai modeliai, ku ie sis emina kalbos a ian iškumo aizdinius: pa aukliau- emo ina na i a del lingubinese. meno a aukli è bend inė lingua e (o) didmiesčių kalba; al e ammaini ge a chizza e secondo la ealųjį dis anza dalla kalbinės gimminei. ale modellois, con šiokie okie aggio namen i, ca a e is ico kauno g uppo, elšių g uppo e aly aus g uppo s udia i. ypač ep ezen a y us i ikslus šio modelio a spindys y a aly aus g upės i ia- didmiesčių a ian i ale sis ema immaginini implici a p i a umo e pubblico dis inzione. d uskininkų e Va ėnos šnek ų pozicija šnek ų ny ina, che Ma ijamopolės šnek os e Šakių šnek os poziciju ei inge spiega si può già menziona o a ualio conce o di ei inge da labiau pas ip ina lojalumą gim ajam egionui. Šiek iek pa ikslin i galima ik kauno g upės i iamųjų aizdinių modelį. Ma- dis anza. al i g uppi dei s udia i il più piace oli aiškos p o o ipo è desigualy is, . i. di e enumai a kalbinės gim inės a ian o, bend inės kalbos e didmiesčių (kauno, Vilniaus) lingua a azionelumo alo i sono s a is icamen e ne eikšmingi, e al e a mainos hie a chizuamo secondo ealųjį dis anza (meglio meno) dal kalbinės gim inės. Hence, kalbinės gim inės aiška non iene alu a a più che bend inės kalbos o ale modello ca a e is ico Pane ėžio g uppo, Šiaulių g uppo, u enos g uppo e y , kalbinės gim inės aizdinių sis emoje Ma ijampolės ie o occupa Vilka iškio šnek a (uno di didmiesčių (ypač Vilniaus) a maina. ques o g uppo espe imen i condo o Vilka iškyje). Ma ijampolės g upės i iamiesiems. galima bū ų eig i, kad iš isų i iamųjų Ma- ijampolės g upė išsiski ia didžiausiu nelojalumu kalbinės gim inės aiškai, be , ma- sommend inando Vilniaus s udiabili šnek ų ei ingus, alu a o s a is icamen e mingus į e čių ski umus, eikia pažymė i, kad šios g upės i iamieji ypač išski ia Vilniaus šnek ą, an oje pozicijoje esančios bend inės kalbos į e čiai s a is iškai signi ic eikšminai di e isce. Į aukus ly ies kin amąjį į šnek ų ei ingų pe žiū ą, ki aip negu iš nesąmonin- disposizioni gųjų espe imen o da i, esliškėja non pochi di e enziali. si può a e ma e che s udiando solo memb i di una comuni à di lingua di sesso sa ebbe ei ingai. o negalima pasaky i ik apie Vilniaus i iš esmės aly aus g upių i ia- o enu o uniche šnek ų muosius. aly aus g uppo me gaičių e agazzi lingubinis gus ois p asilenkia solo alu ando Vilniaus šnek ą agazzi e Vilniaus šnek a piace più che agazzi. ki as a mainas šios g upės i iamieji ei inguoja ienodai. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 243s aipsniai / a icles da gana nuosekli y a i jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip ma y i 20 abele a, ebbe a a inga e 16 a menų, u a ia a mian inclusione in ei inguo inų a mainų są ašus galu inių ezul a ų iš esmės nepakei ė. s a is iškai labai eikšmingai (**=p<.01)30 di e isce solo klaipėdos šnek os alu azione. Ques a schiacca alle agazze piace più che ai agazzi. si po ebbe conside a e se ale alu azione decida adinasi, un mą eikšmę u i kalbiniai a nekalbiniai dalykai. klaipėda – ienas iš didmiečių, a eggiamen o più a o e ole ad a mainą può esse e lega o e con ques o a o e. s a is icamen e signi ica i amen e (*=p<.05) di e isce e bend inės lingua į e čiai. nę kalbą e ina palankiau negu be niukai i ski ia aukš esnes pozicijas ei inge. Me gai en bend ide a di e che se negli espe imen i a ebbe o pa ecipa o solo agazzi, i lo o a maní a ing qua e ukas bene chia amen e più mos ebbe o sos egno a mė, Telšių šnek a, Plungės šnek a, Klaipėdos šnek a. Me gaičių sąmoningosios zemai iškos iden i à: žemaičių nuos a os ha monizuoja šią ski į me gai ės bend inei a mainų ei inge. lingui assegna la seconda posizione kauno g uppam s udiam più pa inkančios šnek os s a usą ienamen e a ibuiscono kauno a mainai, u a ia le al e a mainos engono a inga e di e en emen e. consape oli delle disposizioni li ello i agazzi s udia i del Vilniaus šnek ai, o ne bend inei kalbai. be niukų i me gaičių e inimo ski umai g uppo kauno signi ica un maggio e a o e olezza di e isce mol o signi ica i amen e nų e inimas. Šiaulių, Pane ėžio, Šakių, Ma ijampolės i elšių a mainų e inimo idu kiai odo, kad be niukai dažniau negu me gai ės šioms a mainos ski ia aukš- (**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05) di e isce e al i a mai esnes luoghi šnek ų ei inge. Ma ijampolės g uppo dei agazzi e delle agazze ideali del linguaggio sono conscioinghi p o edimen i li ellieni si dis ingue bene più di u i g uppi. be niukų p imo a ing as eje ukas y a Vilka iškio šnek a, bend inė kalba, Ma ijampolės šnek a, me gaičių ei ingo eje ukas – Vilniaus šnek a, Kauno šnek a, bend inė kalba. s a is iškai labai eikšmingi (***=p<.001) ski umai iš yškėja ei inguojan Vilniaus i kauno šnek- e Ma ijampolės e Vilka iškio šnek as. didmiesche a manom agazze mol o di più spesso che agazzi assegna posizione più ele a a ei inge, a kalbinės gim inės šnek as kaip labiausiai pa inkančias dažniau e ina be niukai. oks ei inga imas iš esmės odo, kad ly ies kin amasis lemia d i ski ingas labiausiai pa inkančios aiškos p o- o ipų sis emas. Analogamen e la a iabile del sesso di e enzia i da i šnek ų ei ingų e in al i g uppi s udiabili. 30 ski umų eikšmingumas skaičiuo as aikan Vilkoksono po ų es ą (angl. Wilcoxon Signed Pai es ). Šiuo es u pa ik inama, a be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi eikšmingai a ne eikš- mingai, ai eikia pag indą disku uo i apie nuos a ų ski umus. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. 250 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX Maegaa d Ma ie 2009: how many s anda ds? in es iga ing ‘ he double s anda d Model’ in he Ligh o e alua i e Pa e ns om a young u ban communi y. – Language A i udes, S anda diza ion and Language Change, ed. by Ma ie Maegaa d, ans g ege sen, Pia Quis , j. no mann jø gensen. oslo: no us, 131147. Mes h ie ajend 2001: sociolinguis ic Va ia ion. Concise Encyclopedia o SociolinMes h ie ajend 2003: guis ics, ed. by ajend Mes h ie. ox o d: else ie science, 377–389. social dialec ology. ajend Mes h ie, joan swann, ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y P ess, 76–113. Mikulėnienė danguolė, bace ičiū ė ima, salienė Vilija, sud., 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai e Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Ta mės mokyklai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė danguolė 2012: XXi a. iniziali Li uania si uazione: a mės ans o macija. Geoling is icas e socioling is icas polilogas XXI secziuje. con e enze heses. 2012 m. dicemb e 67 d., kaunas 2012, Vilniaus uni e si e o kauno akul e as humani a inis, 67. Mu ay s ephen o. 1998: Ame ican Sociolinguis ics: Theo is s and Theo y G oups. ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company. obiols solís M. 2002: he Ma ched guise echnique: a c i ical app oxima ion o a classic es o o mal Measu emen o Language a i udes. No es SL. Re is a de sociolingüís ica, 16. P es on dennis . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s Views o A eal Linguis ics. do d ech : o is, 5170. P es on dennis . 1999a: in oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, xxiiixl. P es on dennis . 1999b: a Language a i ude app oach o he Pe cep ion o egional Va ie y. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, 359373. P es on dennis . 2002: Pe cep ual dialec ology: aims, Me hods, indings. P esen ensink W. g. 1999: in o man classi ica ion day Dialec ology. P oblems and Findings, ed. by johannes be na dus be ns, jaap an Ma - le. be lin, new yo k: Moun on de g uy e , 57–104. o dialec s. Handbook o Pe cep ual lishing company, 37. Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Pub- omaine suzanne 2003: Va ia ion in Language and gende . The Handbook o Language and Gende , ed. by jane holmes, Mi iam Meye ho . ox o d: blackwell Publish- ing L d. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 251s aipsniai / a icles swann joan 2003: gende and language use. – ajend Mes h ie, joan swann, ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y P ess, 216247. agliamon e sali a. 2012: Va ia ionis Sociolinguis ics: Change, Obse a ion, a ion. Malden: blackwell. In e p e amaše ičius gie ius 2010: bloga lingua e socioling is inė compe enza. Da - bai i dienos 54, 189–198. Vaicekauskienė Lo e a, saus e de e ika 2012: Lie u os a mių eze a as: socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. – Taikomoji pa lo y a 1, 127. W ay alison, o ka e, bloome aileen, eay shi ley, bu le ch is 2005: P ojec s in Linguis ics. A P ac ical Guide o Resea ching Language. London: eplica P ess P . P iedas 1 Len eLė. del i a o socioling is ico dimensioni: sa y ma ica32 s a usas solida umas Vi šenybė Pa auklumas i dinamizmas pe seguen e il ine... indecisès + + a idabile... insicu ezza + + se io... legg abūdis + + įdomus... noiosus + + pasi ikin is sémi... insicu o di sé + + in elligen e... k ail + + piace ole... non piace ole + + kie as ... ne ykėlis + – – + 32 sa ybių ma ica p epa a a sulla base k is iansen 2009: 187189, k is iansen 2010: 545, k is iansen 2011: 267, Maegaa d 2005: 6769. 252 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 2 Len eLė. Šnek ų ei ingo espe imen o šnek ų lis e Vilniaus g oup kauno ci y polės Ma ijam- bend inė g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba didmiesčių kalba kalba kalba Vilniaus Vilniaus šnek a Vilniaus Vilniaus šnek a Vilniaus Vilniaus šnek a Vilniaus kauno šnek a kauno kauno šnek a kauno kauno šnek a kauno kauno šnek a kauno šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a klaipėdos šnek a egionalų šnek a cen ų elšių šnek a elšių elšių šnek a elšių elšių šnek a elšių šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes u enes a imos kalbinės Pas alio aplinkos ignalinos jona os Plungės Vika išk- šnek a io šnek a joniškio šnek a Va ėnos šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Šakių šnek a Šakių Pak uojo d uskini- kupiškio šnek a anykščių šnek a k e ingos šnek a nkų šnek a šnek a zemmės aukš aič- ių su alkiečių dzūkų kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 253s aipsniai a icles / 3 Len eLė. Ma ijampolės g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as33 Pe seguendo l'obie i o 34 (1) neappossedès (7) (n =203) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 7,04 7,48 8,43 8,79 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=202) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,69 7,56 8,11 8,75 Rim o (1) legg abūdis (7) (n=203) Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9) 7,29 7,84 7,90 8,19 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=202) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,51 7,03 8,23 9,54 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=189) Ma b (6) Ma M (3) Ma M (9) Ma b (12) 6,85 7,29 9,20 9,29 In elligingo (1) k ailas (7) (n=199) Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9) 6,68 8,34 8,38 8,77 Malonus (1) nemalonus (7) (n=198) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,88 7,56 8,36 9,21 Fie a (1) ne ykėlis (7) (n=203) Ma b (6) Ma M (3) Ma b (12) Ma M (9) 6,44 7,42 7,98 9,18 33 Len ele a o niscono i anghi medi. gli o a o i es ùsia i secondo il medio li ello, i lo o signi ica i i a ka. Mažesnis idu inis angas eiškia, kad kalbė ojui dažniau link a p iski i seman inio di e en cialo diminuimen o pau a a sinis a pa e si ua a pozi y iąją a ybę (pa yりに, pe seguendo il scopo, a idabile, Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . se io, e . .). 34 n nume o di s udia i del g uppo. Da no a e che e di al i g uppi i da i p esen an i in abelesse n segna nume i s udiabili. ac a Linguis ica daiVa aLiūkai ė Li huanica LXIX 254 4 Len eLė. Ma ijampolės g uppo di agazze e agazzi di e enumai di alu azione35 siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as Ma chi2 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 (3) 0,189 p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma M p= 0,249 0,867 0,598 (9) chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100 0,235 0,619 0,816 0,914 0,752 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma b (6) chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138 p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710 *(m>b) Ma b (12) chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089 p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 5 Len eLė. Šiaulių g upės i iamųjų egiolek inės aiškos app esen an e socioling is ico i a o Siekian is ikslo (1) neapsisp endęs (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,35 7,03 7,56 8,08 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=188) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,41 7,17 7,38 7,65 Rim o (1) legg abūdis (7) (n=188) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,12 7,27 7,66 7,95 35 di e enza di di e enza a s udiabili g uppií (be niukų e me gaičių) la signi ica i i à di alu azione e i ica a k uskalo e Voliso (angl. K uskal-Wallis) es . aumen o del nume o di chi quad a o indica la di e enza a gli s udia i- jų g upių e inimo didėjimą. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e - inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis S aipsniai a icles Įdomus (1) nuobodus (7) (n=189) Šiaulb (12) ŠiaulM (3) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) 255 / 6,52 6,71 6,82 8,00 Con idan e di sé (1) insicu o (7) (n=186) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,42 7,26 7,63 8,10 P a ingo (1) k ailas (7) (n=191) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) 6,37 7,85 7,86 8,05 Malonus (1) nemalonus (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,89 7,28 7,52 8,23 Fie a (1) ne ykėlis (7) (n=190) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,04 6,80 6,96 7,37 6 Len eLė. Šiaulių g upės le agazze e i agazzi di e enziali ŠiaulM siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as chi2 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p= 0,416 0,243 0,033 0,156 0,277 (3) 0,561 0,673 0,636 *(b>m) ŠiaulM p= 0,294 0,337 0,585 0,224 0,421 0,646 0,422 0,351 chi2 1,101 0,921 0,299 1,481 0,648 (9) 0,33110 0,2 0,164 0,419 chi2 2,99 3,233 2,026 1,381 0,211 0,644 0,87 Šiaulb p= 0,147 0,135 0,634 0,066 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a 0,943 2,672 1,936 0,653 (6) Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Šiaulb chi2 1,085 0,434 4,094 0,016 1,729 0,267 (12) 0,399 0,000 p= 0,298 0,510 0,043 0,899 0,188 0,605 0,527 0,988 *(b>m) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 256 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 7 Len eLė. aly aus g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=163) alb (12) alb (6) alM (9) alM (3) 7,06 7,50 7,70 8,16 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) alM (9) alb (12) alM (3) alb (6) 7,53 7,53 7,63 7,73 Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=159) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 6,44 7,45 8,01 8,07 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=163) alb (6) alb (12) alM (3) alM (6) alb 6,85 7,13 7,73 8,10 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=155) (12) alM (3) alM (9) 6,82 7,25 8,54 8,57 P o ingas (1) – k ailas (7) (n=162) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 7,14 7,44 7,71 8,09 Malonus (1) nemalonus (7) (n=164) alM (3) alb (6) alb (12) alM (9) 7,02 7,17 7,65 7,84 Fie as (1) ne ykėlis (7) (n=162) alb (6) alb (9) alM (3) alM 6,16 6,57 7,71 8,11 8 Len eLė. aly aus g uppo delle agazze e dei agazzi di alu azione ski umai siek. Pa ialM ikslo kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as (3) chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2 p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074 **(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM p= 0,204 0,049 0,006 0,045 0,075 0,020 0,001 0,189 siek. (9) chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723 Pa ialb p= 0,030 0,022 0,311 0,103 0,002 0,000 0,003 *(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 257s aipsniai / a icles 0,011 alb chi2 0,437 4,762 4,246 2,553 10,495 5,875 ikslo 15,044 5,784 p= 0,509 0,0290000 0,13910 0, 0,000115 kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as 0,016 (6) chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502 *(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b) (12) *(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 9 Len eLė. Pane ėžio g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Pe seguendo obie i o (1) neap escindès (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,40 6,74 7,84 8,14 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,63 6,66 7,83 8,05 Rim as (1) leng abūdis (7) (n=163) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) 6,28 6,55 7,87 8,74 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=162) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,47 6,64 7,13 7,52 Pas iccioso (1) poco iccioso (7) (n=154) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 5,90 6,48 6,98 7,40 In elligingo (1) k ail (7) (n=158) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,01 6,81 7,93 8,34 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) chi2 5,88 7,01 8,05 8,19 Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=161) Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9) 6,18 6,40 6,51 7,14 258 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 10 Len eLė. Pane ėžio g uppo di agazze e agazzi di e enumai siek. alu azione ikslo Pa ikimas im as Įdomus Pasi . sa imi gas nus Kie as P o in- Malo- PanM chi2 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012 (3) 0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156 0,374 *(m>b) *(m>b) PanM (9) 1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122 p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289 Me gaičių e be niukų e inimo ski umų nė a Panb (6) chi2 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057 p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811 *(m>b) Panb chi2 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064 (12) 2,858 p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091 *(b>m) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 11 Len eLė. u enos g uppo i iamųjų egiolek inės aiškos app esen an e socioling is ico i a o Pe seguendo l'obie i o (1) neap esceso (7) (n=120) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,52 7,83 8,18 8,21 Pa i o (1) impiccabile (7) (n=118) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,86 7,19 8,08 8,34 Rim as (1) leng abūdis (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,63 7,59 8,01 8,48 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=116) u b (6) u M (3) u b (12) u M (9) 6,94 7,54 7,81 8,99 kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 259s aipsniai / a icles Con ia o di sé (1) insicu o (7) (n=114) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,54 7,29 8,11 9,42 In elligingo (1) k ailas (7) (n=116) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,91 7,57 8,65 9,32 Malonus (1) nemalonus (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,37 7,4 7,75 8,79 Kie as (1) ne ykėlis (7) (n=119) siek. u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,36 7,47 7,79 9,06 12 Len eLė. u enos g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai Pa iki-P o-Ma ikslo mas se i as Įdomus Pasi . sa imias lonus Kie as u M chi2 0,030 2,186 4,416 2,172 1,339 2,24 5,194 11,412 (3) p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001 *(m>b) *(m>b) **(m>b) u M p= 0,706 0,947 0,195 0,831 0,610 0,669 0,315 (9) 0,734 chi2 0,828 0,67937 0,016 0,472 1,767 1,829 0,392 chi2 0,142 0,004 1,677 0,04660 0,2 0,182 1,008 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (6) 1,104 p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (12) chi2 0,232 2,0 1,140 0,74690 0,362 1,162 1,055 0,791 p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 266 ac a daiVa aLiūkai ė Linguis ica Vilniaus mies o i iamieji kauno g upė Ma i- jampolės g upė Šiaulių Li huanica LXIX aly aus g upa g upa Pane- ėžio g upė u enos g upa g upa elšių Vilnb (8) a idabile **(m>b) *(m>b) **(m>b) siek. ikslo *(m>b) **(m>b) *(m>b) pasi ik. im as **(m>b) *(m>b) įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b) sa imi **(m>b) **(m>b) malonus **(m>b) p o ingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b) **(m>b) ***(m>b) ***(m>b) du o *(m>b) 20 Len eLė. Šnek ų ei ingai Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Vilniaus šnek a kauno šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a aly aus šnek a Pane ėžio šnek a u enos šnek a Žemaičių bend inė bend inė Š iškio šnek a šnek a šnek a Kaunas Vilniaus Vilniaus šnek a šnek a šnek a elšių šnekkalba kalba šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a klaipėdos šnek a kauno šnek a Plungės šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Pane ėžio šnek a Šiaulių šnek a Šakių šnek- a u enos šnek a u enos šnek a Ma ijampo- lės šnek a Šiaulių šnek a kauno šnek a Ma ijamp- Pane ėžio o-Pane ėž- lės šnek a io šnek a šnek a Ma ijam polės šnek a Ma ijam polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Šakių šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Pane ėž- šnek a io aly aus šnek a Ma ik e - jampolės šnek a ingos šnek a kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 267s aipsniai / a icles Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a kupiškio šnek a ignalinos šnek a Pane ėž- šnek a elšių šnek a elšių šnek- a Pak uojo šnek a elšių šnek a elšių šnek- a elšių šnek a u enos šnek a io aly aus šnek a Ma ijampo- lės šnek a dzūkų su alkiečių Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende suMMa y he a icle analyzes he da a om he esea ch p ojec Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. such conside a ion is based on he da a o expe imen s o linguis ic a i udes ca ied a ound 7 la ges egional ci ies o Li huania and Vilnius. an expe imen o linguis ic a i udes pe o med in 23 Li huanian schools is bina y: unconscious and conscious a i udes we e analyzed. he expe imen o s imuli was he basis o he s udy o unconscious a i udes. he speech da abase o 12 s imuli consis ed o 8 s able and 4 a iable s imuli. in each case he pa icipan s e alua ed 4 ep esen a i es o he s anda d language (2 gi ls and o boys) and 4 ep esen a i es and 2 boys) a e a ibu ed o egiolec al exp essions. he so called speake e alua ion expe imen was applied o o he Vilnius language (2 gi ls and 2 boys). he speake s o he emaining 4 s imuli (2 gi ls iden i y unconscious a i udes. a s anda d 7-poin seman ic di e en ial pan s a ed he a ie ies o he Li huanian language by he subjec i e bes ...wo s c i e ion. in summa y o he s udy o scale was used in he expe imen . he a ings o sub-dialec s o med he basis o he s udy o conscious a i udes. he pa ici- conscious and unconscious linguis ic a i udes, se e al conclusions can be d awn. he da a o he a ings o sub-dialec s sugges ha he gende o pa icilanguage a ie ies among gi ls and boys o e en he p o o ype sys ems o he mos a ac i e e eal a g ea e loyal y o he a ie ies o pan s is an impo an a iable de e mining di e en e alua ions o a ac i eness o indi idual linguis ic homeland (o egiolec al a ie ies in gen languages anda d. i can be s a ed ha he exp ession in ce ain cases. a endency can be eco ded ha he a ings o sub-dialec s o boys 268 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX a iable o gende should no be s ongly associa ed wi h he inomial (i.e. s anda d language, e al), whe eas he a ings o sub-dialec s o gi ls e eal a mo e a ou able e alua ion o he Vilnius language, egiolec al a ie y) a iabil a iable o gende is signi ican in espec o e alua ion o non- a ie ies. he s a is ically sigle el o unconscious a i udes show ha emale pa icipan s i y. he da a om he pa o expe imen dealing wi h unconscious a i udes show ha he can be cha ac e ized by a mo e a ie ies, gi ls we e p one o c ea ing mo e posi i e sociolinguis ic ni ican o highly signi ican di e ences in e alua ions be ween boys and gi ls mani es on he po ai s han boys; only he sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es o linguis ic homeland a ou able disposi ion in espec o any a iabili y. in e alua ing he speake s o all language a e co ec ed by he a i- able o gende o a a lesse ex en compa ed o a ep esen a i e o he s anda d language o he Vilnius language. Į eik a 2013 m. spalio 7 d. daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uania [email p o ec ed]