Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis

219s aipsniai / a icles daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as, Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: geoling is ika, socioling is ika, pe cep i ioji dialek ologija, kogni y ioji ling is ika. kaLbos Va ian iŠkuMas PaaugLių akiMis: Ly ies kin aMasis1 Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende ano a ion im A ikel analysie sich wissenscha lichen P ojek s Lie u ių kalba: ideale, ideologien und iden i ä s lūžiai ekspe imen ų medžiaga. un e suchamasis A ikel age ob Geschlech s a iamasis is eine bedeu ende G öße, di e enziie end de jungen Gene a ion li auische Sp ache idealus. sp ach a ian iškumo e čių F agen. analysie end Expe imen en, du chge üh sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų duomenys leidžia s a s y i i ki us wü den und 7 g öß en binės geb lichen, didmies iges Sp achen und bend ines Sp achen egioninius Lie u os mies us i Vilniuje (bend a ekspe imen o daly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų), medžiagą, eskizuojami socioling is iniai kal- Ve e e s socioling is ische Po ä e. anno a ion he a icle analyses he ma e ial om expe imen s in he esea ch p ojec Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. 1 Un e suchung du chge üh im Rahmen des P ojek s Lie u ių kalba: idealai, ideologijos i apa ybės lūžiai, 20102013 ( ykdo Lie u ių kalbos ins i u as, ado ė Lo e a Vaicekauskienė, emia Lie u os mokslo a yba, Ve ags n . Va -14/2010). esMiniai WodŽiai: socioling is ika, geschich s kin amasis, sąmoningosios nuos a os, nesąmoningosios nuos a os, socioling is inis po e as. a i udes, sociolinguis ic keyWo ds: sociolinguis ics, a iable o gende , conscious a i udes, unconscious po ai . 220 ac a Linguis ica Li huanica LXIX conside o he issues o e alua ions in ela ion o he daiVa aLiūkai ė a iabili y o language. he analysis o he da a o expe imen s ca ied ou a ound 7 la ges he combina ion o expe imen s o he conscious and unconscious a i udes enables us o egional ci ies o Li huania and Vilnius ( he o al sample o pa icipan s in he expe imen 1451 pupils o he nin h and en h g ade o linguis ic homeland, big ci y language, and s anda d language. om 23 Li huanian schools) allows us o ske ch sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es 1. ĮVadinės Pas abos: Ly ies kin aMasis socioLingVis inėje Pe sPek yVoje socioling is ische pe spek i e, gewisse Be ich seinhei lae ende sozialen geschlech es kin amąjį, y a d iplanė. De e s e Plan im Wesen lichen sie inas mi a ian ischen socioling is ikos (angl. a ia ionis sociolinguis ics) ode ande s quan i a i en socioling is ikos (angl. quan i a i e sociolinjuojama mi Williamo guis ics) y imų adicija (ž . Labo 2004: 6–21). Ši pa adigma dažniausiai asoci- Labo o namens. Labo as wa de e s e eksplika o idėją, dass behaup en, dass ge ade ge ade diese a ian iškumas y a p igim inė kalbos cha ak e is ika (ž . Labo 1969: 728). galima Fo sche einz alga und wu de g undlegendem a ian lichen socioling is ikos schon pachies e s en p incipu (plg. agliamon e 2012: 2). a ian lichen socioling is ikos A bei en ly is bewe e als bedeu ungsam a ian iškumu in sp achgemeinscha 2 lemian is G öße. m. johiš 1958 G undsä zlich diesem ishe io un e suchim nas L. ishe is, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje iš y ęs -in i -ing a oseną (plg. ishin’ i ishing)3 i kalbamuosius a ian us į a dijęs socialiai lem ais a ian ais (angl. socially condi ioned a ian ) a ba socialiniais-simboliniais a ian ais (angl. so- cio-symbolic a ian s), kons a uoja, kad me gai ėms būdingesnis -ing a ian as (dau- giau apie y imą i ki ų kin amųjų dis ibuciją ž . ishe 1964 (11958): 483–489). eingese z es geschlech s in amojo d ina iškumas un e such gija dialek ologischen Fo schungs sąmoningai modeliuodamas y imą numa ė abiejų lyčių in o man us. okia s a e- adi ion in wa neue. Hie is wich ig hinzuzu ügen, dass isheguage communi y de ini . nu aus G ünden 2 Pažymė ina, kad šiame s aipsnyje ka ego ija kalbos bend uomenė a i inka speech communi y, o ne lan- de a osenen T adi ionen nich übe üh zu schnekos ode schnek os gemeinscha en (meh übe diese un e siß siehe aliūkai ė 2007: 1618; Vaicekauskienė, saus e de 2012: 7). 3 un e such en G uppe bilde e 24 Kinde , po gleiche maßen Männukų und Me gaičių. in o man ai gehö e zwei Al e g uppen, i. y. 36 Jah en und 710 Jah en. un e suchungsma e ial das bes and aus d ei Typen sp achliche Da en: so genann e ape cep ions es si ( . y. kinde p iku i exs ai nach den Fo sche n o geleg en ku zen einzanginius sä zien); An wo en zum o mųjį F agebogen (nu äl e ige in o man ų); ne o malieji in e iu übe ih e Ak i i ä en (kelių y esniųjų in o man ų) ( ishe 1964 (11958): 483. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 221s aipsniai a icles io Un e suchung auswuchs aus dialek ologischen G unden4, und selbs Wissenscha le , p äsen ie end sein nuweik es A bei , e ws ė, ob solchen Fo schungen wä e man be ach en können e gleichamuja ideolek ologija (engl. compa a i e ideolec ology) ( ishe 1964 (11958): 487). besonde s bedeu endem quan i a i en socioling is ike Fo schungs adi ion in Labo s be ei e en S udie übe niujo kischen a į5, wo Fo schėjui, lei end a yamųjų (po kin i, genaue wä e zu behaup en, gelang es balsių, pa yzdžiui, ba ) i h (pa yzdžiui, hing) dis ibucijos analize, pa yko paaiš- zu beweisen, dass Sp achen können un e such we den sys ema isch, geschlech s a iablam, als bedeu amem G öße, auch Au me ksamkei zu gewäh en. amžiumi Lais ieji a ian ai (angl. ee a ia ion) iš iesų y a ikcija, nes iš esmės isi kin a- mieji sie ini su socialinės s uk ū os iene ais – socialine klase, p o esija, ly imi, und pan. Labo as zeig e, dass Sp achen a ia ions modelius (angl. pa e ns o Labiau a ia ion) galima nus a y i ne gi sudė ingoje didmiesčio kalbos bend uomenėje (daugiau ž . Labo 2006 (11966): iii, 30–33; Mes h ie 2001: 377–381). nesigilinan in a ian ische socioling is ikos adi iones bedeu ung sociolindicijos g is inių y imų aidai apsk i ai, pasaky ina, kad am ik os šių pačių pi mųjų a- Ve e e su o mulie e Einzwalgos sind wich ig und in diesem A ikel p äsen iysimam un e suchen. hie sowohl ishe io als auch Labo s Fo schungsda en zeigen, dass Mädchen (nu ishe io e o sche) und F auen ode F auen ealisie en wenige bedeu e e Va ian en, d. h. ih e aiška nächότερη S anda d u, jenen cha ak e inge en p es ižigen Fo men (meh meh siehe i she 1964 (11958): 484; Labo 1972: 24 swann3; 2003: 221222). s ambä e ode smulkesnių socioling is ischen s udien, eine ig ode ande s ak uali adia ionen (plg. z . nančių ly ies kin amąjį, y a gausu i ame ikos, i kon inen inėje socioling is ikos ecke 1989: 245267; cheshi e 2002: 423443; omaine 2003: 98118; agliamon e 2012: 3234 und k . ). 1990 m. Labo as, basie end meh als 30 Jah en Fo schungse ah ung, su o a k eip e mula o p incipus6, apibend inančius ski umų a p y ų i mo e ų kalbėjimo mo- 4 1954–1955 m. johnas L. ishe is ka u su žmona inko kalbinę medžiagą, ku ią ansk iba us i bu o Au me ksamkei in -in und -ing Realisie ung, was es wu de passe Fo sche ü eine expe imen elle Un e suchung nehmen (ž . ishe 1964 (11958): 483. 5 de a hinzu ügen, dass meis a ian enische ode quan i ibine socioling is iken Fo schungen An angse iden i izie mi Williamo Labo s 1963 m. Ma os Vynuogyno (engl. Ma has Vineya d) ins Masačuse so s aa liche ausge üh en ge äuschai os (engl. a sound change) Fo schungen. o sche e wendend di ek iges beobach ungsp incips y ä sp achischen in amųjų (angl. linguis ic a iable)ay/ i aw/ ealiza ion / /. quan i a i en socioling is ikos Vo g akas beme ke e, dass un e such an/ayischen und aw/ phe ischen esijų, e ninių g upių a s o ų i k ., bus galima paaiškin i ga sų kai ą (daugiau ž . Labo 1972: 7–41). ačiau Va ian en Häu igkei und Dis ibu ion zwischen e schiedeningo Al e , p oniujo k a ies Un e suchungen, mame leidinyje Sociolinguis ic Pa e ns (Labo 1972) pe spausdin as 1963 m. publikuo as y imas. 6 I p incipas. esan s abiliam socioling is iniam susisluoksnia imui, y ų nes anda inių o mų a ojimo na ü lich, mach e didesnę Ein luss a diese Rich ung aidai. muss hinzu ügen, dass ci aojadažnis is g öße als F auen. Ia P inzipas. bei kai ai aus obšaus (angl. change om abo e) F auen sind ini ia i esnės übe nehmen p es ižine o men als männe . II P inzip. kai ai aus apaße (angl. change om below) be inden sich F auen meis ens sind no a o es. 222 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX delius. Die Geschlech s a ian is nich bewe e suabsoliu in ai. sein ein luß nės hie a chijos idinėje s uk ū oje, . y. be ku ioje klasėje kons a uojamas mo- aus yskieh sociali e ichs gesch ies sp ach gemeinscha smi gliede s p es ižischen no men s ei , ande e sei s, und g öße e imlumas inno a ionen (ž . Labo 1990: 210, 425–426; aip pa ž . Mes h ie 2003: 106–107). 213, 215, ci . aus cheshi e 2002: wich ig hinzu ügen, dass a ian ische socioling is ikas Fo sche n zugängliche E gebnisse beschend ina ak i i ąją kalbinę Ak i i ä en. an asis planas socioling is ikos pa adigmoje, ly ies kin amąjį laikąs eikšmingu dydžiu, sie inas su kalbinių nuos a ų y imais. kalbos koncep us a be kokią konk ečią aišką gali e in i abiejų lyčių a s o ai- i iamieji, aigi iš yškėjan ys pe cepcijos i e inimo ski umai gali bū i siejami i mi dem Geschlech Mi gliede de Sp achegemeinscha . kalban apie kalbinių nuos a ų y imus, s a bi y a iesioginių (angl. di ec ) i ne- di ek en (angl. indi ec ) Fo schungs un e sis. E s es Pa adigmas Un e suchungen basie en F ages ellungen, wenn die Un e such e an wo äja in Sp achen a osenen, Sp achen, Sp achen klausimus i pan., ne iesioginiai me odai – i iamąjį objek ą užmaskuoja. Me odolo- a manung Bewe ungs de ensie En scheidungen paslepia u sp ünglich Zweckü, demen sp echend, Fo sche innen meinung, indi ek e Me hoden gewäh leis en spon aniškesnius und o ene es An wo en kaip pažymėjo ka h yna campbell-kible , nuos a ų ekspe imen ų pag indas y a (plg. obiols 2002 2). s imuli (s. campbell-kible 2013: 142). aigi o allem und zu e wähnenswe en 1960 m. Wallaceo Lambe o und sein Team en wickel es kaukės (angl. he ma ched guise kalbine Bes immungen, echnique)7 me odas (ž . Mu ay 1998: 75–78)8, ku io esmė y a ai, kad i ian Responden en wi d nich o enba wah e Ziel de Un e suchung, so s im e balische und bewe e ikin is gau i nesimuliuojamų duomenų. Vykdan kaukės y imą, i iamieji klauso Sp eche s pe sönliche, socialene und k . Eigenscha en. ka ie d age (2013), besch eib sie expe imen elle Me hoden in socioling is ik, auszeichne e kaukės Me hode mi spon aniškos Sp achs s imulais und zielha be ei en s imam y imui. also so kaukės S udie Essenz is die, dass no male weise s imü mulais. Ši – spon aniškos kalbos i pa eng o s imulo – ski is y a s a bi i p is a ysi- s imyne ein sp achlich ode wie ande s ma kie es Sp echen). so he ausge unden wi d, ob iš kalbė ojų kalba du ka us, ienu a eju neu aliai, ki u a eju a lieka y imo o ga- niza o ių paski ąjį kaukės aidmenį, . y. ealizuoja i iamąją aišką ( ai gali bū i Sp echungs a ian e hö e -we e nde zu genaue , keiß soziale Cha ak e is ik des Sp eche s, ode nich . Hieß es, e hal en Sp eche e einsche čiai wi d zu G undlage zu bes immen a mains sozialeine, kul8 Fo sche n un e s eich sich, dass die sp echliche Me hode eine de am wei es en e b ei e en ū inę e ę. Kaukės me odas y a p iski inas p ie ne iesioginių me odologijų. 7 Plg. kaukės me odu pag įs as y imas p is a omas au elijos Čekuoly ės s aipsnyje, ski ame analizuo- i, kaip jaunimas e ina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuoly ė 2010: 323–326). sp achlichen Bes immungen Fo schungsme hoden is (cloppe 2013: 156). kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 223s aipsniai / a icles kalban apie kalbinių nuos a ų y imus ne mažiau s a bi y a pe cep y iosios dialek ologies Pa adigma. denniso . P es ono 1981 m. (P es on 1989; P es on 1999a: xxiiixl; P es on 1999b: 359373; P es on 2002: 57104) en wickel e a api- bend in os ski ingų kalbėjimo a ian ų, pi miausia a minių, su okimo i e ini- mo me odologinės nuos a os sėkmingai p i aiky os jaV, jung inėje ka alys ėje, japonijoje, Veng ijoje, i alijoje, P ancūzijoje, Vokie ijoje, olandijoje, u kijoje i kai ku iuose ki uose k aš uose. P es on is besch iebene 4 Haup komponen en solche Un e suchung: Un e suchamieji u i a lik i žemėlapio užduo į (sužymė i jiems žinomas a įsi aizduojamas a ian ų ibas žemėlapyje), ei inguo i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą, į e in i a ian ų ski ingumą nuo jų pačių a ojamos a mainos (a nuo kokio ki o lyginamo- jo na io), lokalizuo i a ian us žemėlapyje (daugiau ž . P es on 1999a: xxxi –xxx ). no s y imo mechanizmas u i sąsajų su Lambe o me odu, pi miausia uo, kad meis wäh end Un e suchungen e wend s imulai ( ečiau Un e suchamiesel ha sich zu e ließen ih en E inne ungen, bildlichen und e c.), auße dem, solche Un e suchungs do, – išsiaiškinamos nuos a os dėl ieno a ki o kalbos a ian o9, isgi y a i esminių E gebnis, wie und kaukės me ošių me odologijų ski čių. Zue s un e s eich e e, dass y imuose i iamieji įp as ai žino, kad e ina kalbą. an a, kai ku ių pe cep y iosios dialek ologijos y imo segmen ų šaknys y a geoling is inės pa adigmos da buose, plg. pe cep y iosios dialek ologies ka äpio Au gaben, a ian s un e schiedigkei Fes s ellungs Au gaben (ž . P es on 1999: xx xxx; ensink 1999: 37; daan 1999: 930; k eme Vadinasi, galima eig i, kad kalbinių nuos a ų adicijos iš esmės išplin a iš d ie- 1999: 3136 und k .). ih en heo e ischen pe spek i en: sozialen psychologien, wo Un e suchungen haup sächlich mi un e schiedliche Sp achen bewe e we den10, und aus pe cep y ioses dialek ologien, de en Ve e e sich in eine Sp ache a ian ikei s de a pasaky i, kad abiejų adicijų da buose ly ies kin amasis y a s a bus ana- li inio ins umen a ijaus iene as. Šiame s aipsnyje kaip ik i s a bus šis, an asis, socioling is inių y imų planas: analizuojan kalbines nuos a as dėl a ian iškumo, s a s oma, a ly ies kin amasis y a eikšmingas dydis, lem ingai di e encijuojan is jau- Bewe ungs und pe cep ions Un e suchungen ließen. nosios gene os li auische sp ach idealus. E s e e Pe spek i en, . i. a ian ischen socioling is iken, Bes immungen wegen des Geschlech s a iables in die Haup analyse einbezogen we den nu als ge e inamei In o ma ion, da die G undlage de p äsen ie ung Un e suchung is nich ak i ios albinä Ak i i ä en, abe Bewe ungs und pe cep ions Da en. 9 Šios idėjinės jung ys y a isiškai sup an amos, nes P es onas bu o Lambe o s uden as (ž . giles, bil- lings 2004: 190). 10 Lambe mi dem Team kaukės Me hode ėmėsi saehnend die Eins ellungen zu kanadischen Anglakalbie s und P ankūzakalbie s zu bewe en (meh siehe Mu ay 1998: 7475). 224 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX aigi šio s a s ymo pag indas – kalbinių nuos a ų ekspe imen ų, ykdy ų aplink 7 didžiausius egioninius Lie u os mies us i Vilniuje, duomenys. kalbinė ekspe- imen en Ma e iaga bend ines Sp achen, Vilniaus S ad sp achen, kauno S ad sp achen und egions, . y. a miisch ma kiė en, Sp achs imulai. ly ių im is – 1451 de in os i dešim os klasės mokinys iš 23 Lie u os mokyklų gemeinsames Expe imen o da- (Reichungsgebie en siehe Fig. 1). Un e suchung an allen Punk en du chge üh im 2012 2. Me odoLoginė PLa o Ma: dVina is eksPe iMen as kalbinių nuos a ų ekspe imen as y a d ina is: i iamos nesąmoningosios i są- moningosios Bes immungen. aubs o ge ech sagen, dass solch ein Fo schungsmodell Bes immungen in jedem Fall e olg eiche is als de Ve such nu i gendeine eine Sei e Bes immungen zu un e suchen. ope ie end zweie Typen Da en kann man e wa en 1 PaV. un e such e Punk e kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis a iclesnegegen de u sp ünglichen sp achbinigen Ma e ie Un e suchung, jedoch in i pa ikimumo. Žinoma, de a p ipažin i, kad me aling is inis disku sas (o kaip ik okį i už ik ina e balizuo a nuos a ų medžiaga) isada palieka daugiau klausimų diesem Fall wä e zweckmäßig e was pe azue en Labo , de , kommen ie end k i isches einige seine Vo g aken Sich ung in Va ia ionsmodelius in g oßen sp achlichen Gemeinscha en, es es, wenn und welche es möglich is übe Modelius zu sp echen, es wä e jokio modelio modelis (engl. he comple e absence o any pa e n), be on e, dass und seh miglo i, unkla a ia ionsmodelle sys ema isch und bezogen we den können we den können mi Social 225 models (ž Labo 2006: 24, 30). aigi, edend übe me aling is ischen disku s, ode sons subjek i iä e Da en, genauigkei s. alsiding, neabejo inai kann man e wa en beschend in en gewissen Modelle. In diesem Fall es wä e gewisse Bes immungen Va ia ionsmodelle, die, e wa ungsweise, nich mengen e bunden mi socialine, egione und k . Sp achen menės są anga i , da labiau ikė ina, e lek uoja bend uomenės kalbinį sąmonin- allgemeogumą. solche Bes immung im Wesen lichen ö de die be ei s geleis e en Fo schungs einzugs (plg. kalėdienė 2010: 86; kliukienė 2010: 104). 2.1. nesąmoningųjų nuos a ų y imo modelis nesąmoningųjų nuos a ų y imo pag indas – s imulų ekspe imen as. ekspe i- g öße e Objek i i ä men o P o o yp in e na ionalen P ojek s Lancha (daugiau sie k is iansen 2009: 173178, besonde s 1 abelę p. 174) me odologische Pla o m. unąmonde Bes immungen zu klä en angewende de so genann e Sp eche bewe ungs es (engl. e alua ion expe imen ) (ž . k is iansen 2010: 544). aigi y imo me ododologinis speake g undlegon im Wesen lichen sie inas und mi Lambe kaukės Me hode, und mi y iosios dialek ologijos y imų echnika. Pe ekspe imen ą naudo a ipinė 7-balė seman inio di e encialo skalė (daugiau apie seman inio di e encialo skalės naudojimą ling is ų y imuose ž . W ay, o , P es ons pe cepbloome , eay, bu le 2005: 174176; k is iansen 2010: 545) (z . Fig. 2). Teile Įp as ai seman inio di e encialo an oniminių eikšmių būd a džiai (a k . kalbos kons uk ionen), e wähinenden i gendein Cha ak e is iken, e bunden mi zwei Dimensionen, j. i. S a us und solida um (plg. yan, giles, sebas ian 1982, ci . aus hoppe 1985, k is iansen 2010: 545) a ba i šenybe i pa auklumu bei dinamizmu (plg. Zahn, ci . aus k is iansen 2010: 545). Diese Dimensionen einge ä e modellie schon eskizuo i kalbė ojo socioling is inį po e ą (ž . 1 len elę). aigi y imų duomenys leis ben socioling is ische bend ines Sp achen, Vilniaus S ad Sp achen und a miš- kai žymė os kalbos a s o ų po e us. Allų s imulų Sp eche innen en wickle e das gleiche Thema bedeu e e ih e Meinung übe eine gu e Leh e in. ziemlich hinzu ügen, dass sich in as allen 226 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX emos žodžiai (p z.: ge as moky ojas, mokinys, pamoka, me odai, pamokos ema i pan.), aigi i iamiesiems pag įs ai galėjo susida y i įspūdis, kad y imas y a susijęs su kokia no s pedagogine p oblema. Šiuo požymiu ekspe imen as a i inka kaukės S imuli au ech e häl bedeu ende Technik basie e Un e suchungen. 12 s imulų ga syną suda ė 8 pas o ūs i 4 keičiami s imulai. kiek ienu a eju un e sucham ige bewe e en 4 bend ines sp ach e e e (2 mägins und 2 kalbos a s o us (2 me ginos i 2 aikinai). Likusių 4 s imulų kalbė ojai (2 me ginos jungs), 4 Vilniaus und 2 jungs) ep äsen ie egiolek ischen aiškoms ode eines ande en didmies iges ( . y. kauno) jüngimo sp achbai. s imuli, zu e wenden in Telšių-G uppen Un e suchungspunk en (Žemaičių kal a ijoje, sedoje und alsėdžiuose)11 zu be ach en als nied igaičių a mės egiolek iniai eine ai; s imulai, e wende an Ma ijampolės G uppe Un e suchungspunk en, zu be ach en als aka ų aukš aičių kauniškių egiolek iniai eine ai; s imulai, zu e wenden Šiaulių G uppe un e suchamuosien Punk en, bewe ini iene ai; s imulai, naudo i Pane ėžio g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini als aka ų aukš aičių šiauliškių egiolek iniai 11 ande e G upų un e suchamuosius Punkus siehe 1 pa eikslėje. suchende zweck nich beschlossenes Pa ikimas unzu e lässimas e ns Leng abūdis Įdomus nuobodus Selbs e auen un e auen sich selbs P o ingas k ailas Malonus nemalonus kie as ne ykėlis hoppenb ouwe s 1983: 1). ande e au o ien a osenoje eVisi s imulai pa eng i aus einigen minu en eco dü, ge unden pe 2 PaV. Ve inimo skalė kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 227s aipsniai a icles lek iniai eine ai; s imulai, zu e wenden aly aus G uppe kaip y ų aukš aičių pane ėžiškių egiolek iniai iene ai; s imulai, naudo i u enos g upės i iamuosiuose punk uose, e in ini kaip y ų aukš aičių u eniškių egio- un e suchungsosie en Punk en, e egiolek inische Einhei beg ei end als in ini kaip pie ų aukš aičių egiolek iniai iene ai. zwischeninische Va ian zwischen adi ionellen a mės12 und bend ines Sp achen, e lek ie end komplexinge Ta mės und bend ines Sp achen Beziehungen. e s e bene egiolek inische Einhei egiolek o Ka ego ie pa a ojo co nelijus a. j. hoppenb ouwe sas, mi diesem Beg i eing a dijess a ian , de sich o muoja su- (k yp is: a mė → bend inė kalba) (ž . mišus, supanašėjus, išsilyginus bend inei kalbai i a mei a pusa yje eiwojo ype in e iu, dessen hema ge as Leh e jes, mi en sp echenden S ädä (ž . 1 bild.) mokiniais. ü jeden Punk gesammel nich wenige als 30 In e iewu, giolek as a ojamas i kelių dialek ų panašėjimo, mišimo, pe sidengimo da iniui į a - dy i (daugiau ž . aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 161–162; aliūkai ė 2013: 5–6). In o man enwahlung gehal en o ab abgese z e K i e ien, d. h. 1) Geschlech s muss e zu sammeln beide Geschlech e in o man ų Ma e ial S imulans su o ma i, 2) Al e k i e ium In o man e muss e sein 1112 Klassenspi ze 3) säslumsk i e iums in o man en muss en sein gebo en und au geę im un e such en Punk (i. e. Šiauliuose, Ma ijampolėje und k ., siehe Fig. 1). indem Jugendliche Sp ache. hieß aus in e iu ma e ial ausziki en ep äsen a i üs agmen i a i i ä sk i e ius, i. i. anges eb , dass egionalische s imulai wä e a miisch bezeichne e (pa ye weise, un e aichs Audaci y p og amą pa eng i 13–16 sekundžių s imulai, a spindin ys in e iu punk o a mės egiolek iniams s imuli cha ak e is isch žemai iisches ki čio a i zugung, s imulams o muo i, iš aly as iukšmas, iški p os pauzės, eks as paga sin as i k . engian egioninės aiškos s imulus, laiky asi s imulų geoling is inio ep ezen- nenuoseklus o d ibalsigung; y ų hochsch aičių u eniškių egiolek aiška jungen Sp ache gemeinscha s Mi gliede ens Sich weise konku ie we ens Sich weise mi kon inuume is ge inge iel äl ige , als möglich o engeleg 4 s imų ga synu. Ims iniai s imulai išsiski ia o a imu (su yškiu a a spal iu) i pan.). Pab ėž ina, kad okia s imulų engimo s a egija aiky a, siekian pa ik in i, a a miškai žymė a pe Expe imen u gezeig we den meh e e a milichkei a ia ionsmodelle, hie ei, bend ine kalba. neabejo ina, kad aiškos a ian iškumas a mės i bend inės kalbos biausia, sie mi Vilniaus s ad sp achen sowie bend ines sp ach Ve e e Da en zu e gleichen. Selbs e s änd, aus isskėjusių Bewe ungen kann nich als uni e sale kalbė ojų į e čius galima e in i kaip egioninės aiškos a s o ų į e čius i , s a - gel en, jedoch übe endencijas kalbė i galima. 12 ku ios bene aiškiausias k i e ijus y a ski iamųjų ypa ybių sklaida a ian e. 234 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX lę). s a is isch signi ikan un e scheide mägaiße und pojukų Bes immungen nu Ma b (6)17 kalbė ojo b uožo, . y. šio s imulo a s o as a odo labiau malonus me gai- wegen eines ėms. de allgemeine solida i ä sdimensions Me ožo-Bewe is nied ig is (nu 7,56; e glichen bend ines Sp ache Ve e e dieses Me ožo eingewe čiai 4,82; 5,52; 5,80), aigi, many ina, kad šios ski ies su eikšmin i nede ė ų, nes pagal zwischen Ma ijampolės G uppe i ienden sind ande e Pa ame e Ma b (6) die Me gaičių und Männukų Bewe ung nich un e scheide . Hingehend kann man beschend in ai me gaičių i be niukų y a ienodas. kad jis nė a aukš as, odo daug palankiau eski- behaup en, dass de G ad des Solida i ä s mi kalbine es gim lichen Code zwischen zuojami bend ines Sp achen und Vilniaus Sp ache Ve e e socioling is ische plekso (angl. dialec in e io i y complex) (ž . siba a 1958, ci . iš inoue 1999a: 148). Po ä e. solche Da en ö de n P ämisse wegen so genann em Dialek o bojimas nuo kalbinės gim inės aiškos i p ielankumas ki oms aiškos būdingas o- menka e ich igkei komPe cep y iosios dialek ologies Un e suchungen zeigen (plg. e ans 2002: 7193), dass a si ikiom Gemeinscha en, welche nahim Umwel a mlichen Coden wegen einokies ode andokies Ums änden gleich e eil en nich p ima isch p is a ydamas dialek o aizdinio (angl. dialec image) koncepciją. y ėjas eigia, kad ö en elo Domaine kodeis. zielliai dialek o menka e iškumo komplek s g und e klä diniai (galė ume p idu i – s e eo ipai). Vaizdinys, jo eigimu, gali u ė i į akos dialek ų kai ai bei a minių kodų sklaidai apsk i ai, jei kalbė ume apie ling is us umio inoue, dialek o bilddinig lemi und de dialek selbs , und s e eo ypinye o sowie Be ölke ung bilddominančius Aspek e. gleichzei ig dialek s bildnis is und dialek s menka e iškumo komplek s g und das, inoue ansich , schon sozialische psychologies aigi iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad kal a ijos, Vilka iškio i Pil iškių jaunųjų i iamųjų (i me gaičių, i be niukų) dialek o aizdinys, konk ečiu a eju ai bū ų aka ų aukš aičių kauniškių kapsų k aš o (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, o sche in e essen elde (meh iau z . inoue 1999a: 14715918; inoue 1999b: 174). salienė 2005: 9395) egiolek inio kodo bildndys, lemia wenigs ens schon silpną dialek o menka e iškumo komplexen. kyla klausimas, a ik oks kalbinės gim inės a s o o socioling is inio po e o paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, be ki okia pe spek y a bus p is a y a ieškan nesąmoningųjų i sąmoningųjų nuos a ų sąlyčio aškų i ski umų logikos. o daba e was so übe ande e G uppen' nesąmoningųjų Bes immungen Expe imen o Da en. Šiaulių g upės (g uzdžių, ku šėnų, ad iliškio) i iamosios und i iamieji, e - indami Šiaulių s imulų a ian iškumą, iš esmės a skleidžia labai panašias nesąmo- ningąsias nuos a as. egiolek inei aiškai aukš i į e čiai neski iami (ž . 5 len elė). 17 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: Ma – Ma ijampolės s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 18 besonde s 11.7. schemą, die sich au p. 158. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 235s aipsniai / a icles ik šiek iek palankesni, eskizuodami socioling is inį egiolek inės aiškos a - s o o po e ą, y a be niukai. ŠiaulM (3)19 i Šiaulb (12) kalbė ojų im umo s. leich abūdiigkei Bewe ung zwischen Jungen und Mädchenchen signi ikan weich . und ihnen sp ech igja ŠiaulauM (3), und sp ech igj Šiaulaub (12) e schien besan ys meh im i negu leng abūdžiai (ž . 6 len elė). Žinoma, negalima nepaisy i i disku so eiksnio. eine mögliche Va ian e, dass genau diese Sp eche innen Meinung übe ein oją pasi odė i iamiesiems labiausiai p iim ina, im ai a gumen uo a. apsk i ai be niukų didesnis palankumas egiolek inei aiškai y a labiau ikė inas nei ne ikė inas. ai a i inka i socioling is ikos y imuose apibend in ą a osenos gu es Lehymodelį (z . e e uo ą Labo o i p incipą im Teil 1. dieses A ikels. Einga adige Anme kungen: geschlech sschwankasis socioling is ische Pe spek i e). jedoch, muss ane kann we den, dass diese Bedingung nich e üll wi d. aus nesämoninglichen Bes immungen aus ysköhnende socioling is ische egiolek ische aiškos Ve e e a osenos modelis. Po ä zeig nich , dass solche Raiška is be niukų un e s ü z on ande e G uppe monių i simno mokinių, nuos a os dėl kalbinės gim inės išsiski ia. Šioje g upėje ly ies kin amasis u i nuos a as di e encijuojančios galios. dėl isų ke u ių kalbė- dzūkijos e hnog aphischen Regionos i iτικών, . i. iele, bu i ojų be niukų und me gaičių Bes immungen un e scheiden signi ikan . de G ad de Bedeu ung in jedem Fall un e schiedlich (z. 8 Tabelę). also bewe end alM (3)20 sp ech igej diese g uppe ausd ücke die un e sam scha güns ige Bes immungen wegen ih e Eh hei , Ve auens selbs imi, Ve s andigkei , Ve gnügen. Beu eilend alM (9) Gesp ächs elle in, diese G uppe un e sam es güns ige als Jungen bewe en Gesp ächs elle in E ns um, Ve gnügen, Ve auchum, Eingebung und In elligenz. In allen Fällen zwischen Mädchenchen und Jungen nesąmoninglichen Bes immungen Ebeneenu ausd ücke s a is icisch signi ikan em ode seh signi ikan em Un e schieden. beide Redne innen am meis en bewe e als e ns . kann die F age ės kalbė ojus-be niukus bū ų į e inusios ne aip palankiai kaip me gai es-kalbė o- au gewo en we den, ob solche Bes immungen zeigen solida iza im mi denselben Geschlech s Sp eche innen. Wi k le z nich . so wä e man behaup en in einem solchen Fall, wenn Mädchenijas. obwohl allgemeine alle Dimensionen (plg. 1 Tabelę) einwe čiai nich seh hoch sind und sind s a is isch signi ikan sich on Bend ines Sp ache und Vilniaus Sp ache a s o- ų į e čių, isgi me gaičių eskizuojamas socioling is inis kalbinės gim inės a s o o (kaip i a s o ės) po e as leidžia eig i, kad egiolek iniu (su aukš aičių a mės (pie ų aukš aičių pa a mės) pasluoksniu) kode p abilęs jungeolis ode jaunuolė wi d nich ganz emimu, į a inu, dessen Pe sönlichkei zu bezwei eln is (ž . 7 abelelę). Me 19 s imle Buchs azien und ande e Zeichen Bedeu ung: Šiaul Šiaulių s imulai; M Mädcheni ė, b Junge; (x) 20 nume is nu odo s imulo eilės nume į. s imų Buchs azien und ande e Zeichen Bedeu ungen: al aly aus s imulai; M Mädcheni ė, b Junge; (x) nume is nu odo s imulo eilės nume į. 236 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX gai ės neig en zu glauben, dass alb (6) is klug, e auens selbs , eundlich, signi ikan siekian is ikslo, pa ikimas i ne gi kie as. aip pa s a is iškai eikšmingai a ba labai auszeichne mägaičių Bes immungen wegen alb (12) Sp eche s F eude, Ve auen selbs , Zu e lässigkei , E ns hei , Ve s andigkei und S ei hei . s a is isch signi ikan sind und soga apibend inan be niukų i me gaičių a pusa io į e čių ski umus (ku ie y a seh signi ikan sind (z . 8 abelel in cha ak e is iken mi binės gim lichen e e e s po ai žyma***), galima eig i, kad šios g upės i iamųjų me gaičių socioling is inis kal- sind pozi y us. Hinsich lich, un e samosios aus wesen lichen p ipamen o Da en kann behaup en, žįs a kalbinės gim inės kodo e ę. Vado aujan is nesąmoningųjų nuos a ų ekspe i- dass me gai ės is lojalesne es sp achine Heima in, solida izuojasi mi Region. Im Fall diese G uppe kann man sp echen nu übe Männe ü die un e such en en s ehiemi socioling is ische ik o laipsnio dialek o menka e iškumo kompleksą. Vėlgi bū ina p idu i, kad okia endencija p ieš a auja socioling is ikos disku se apibend in iems be niukų i me - gaičių a osenos modeliams (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aipsnio dalyje 1. Į adinės pas abos: ly ies kin amasis socioling is inėje pe spek y oje). d iejų y ų aukš aičių kalbinės aplinkos g upių (Pane ėžio i u enos, ž . 1 pa .) egiolek ischen aiškos Ve e e po ai s sowie aičių pane ėžiškių und u eniškių pa a mių neišsiski ia (ž . 9, 11 len eles). no s de a pažymė i, kad u in omenyje y ų aukš- gy ybingumą (plg. Mikulėnienė 2012: po us, das is güns ig bewe en gi dimus egiolek inius 6–7), bu o ikė asi, kad šių g upių i iamieji suku s s ip esnius socioling is inius Va ian en. übe blickend Pane ėžio-G uppe ( amygalas, k ekena os, Pumpėnų) Un e suchungs e Da en, sagei 's, dass s a is isch signi ikan e Un e schieden nesąmoningųjų Bes immungen Ebene zwischen Responden en und Respondenčių nepaspe e e beim Beu eilen PanM21 (9) Sp eche s aišką. PanM (3) sp ech ige schein e aumliche Un e suchube en zu, und Panb (12) sp ech ige Un e suchube en. Glaub , dass solches Solida izie en mi seinem Geschlech s Sp eche nich seh bedeu end sind, weil bei Bewe ung ande e pe sönliche Eigenscha en diese Sp eche in scha meh besich ig e selbs e s ändige Eind uck. u enos s imų sp eche innen ski umų neiš yškėja. da ienas kalbė ojas – Panb (6) s imulo – i iamosioms nach allen Pa ame e n sowohl me gaičių, als auch pojukų bewe e ähnlich, un e sumai sind nich s a is isch signi ikan . Men ionė ine nu u M (3)22 sp eė ohe Bewe ung. s ėdasų, zapalių und alan os mokinės a o ankliche denn Jungen bewe en u M (3) kee hei , e ns um, F eude (ž . 12 abelelę). 21 s imle Buchs azien und ande e Zeichen Bedeu ung: Pan Pane ėžio s imulai; M Mädcheni ė, b Junge; (x) nume is nu odo s imulo eilės nume į. 22 s imų Buchs azien und ande e Zeichen Bedeu ungen: u u enos s imulai; M Mädcheni ė, b Junge; (x) nume is bezeichne S imulo Reihennumme n. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 237s aipsniai / a icles obgemein, bei de Bewe ung diese G upien skizuojamus socioling is ischen aiškos a s o ų po e us, ly ies kin amojo laiky i eikšmingu, lemiančiu ski ingų asmeninių sa ybių po e us, nede ė ų. egiolek ischen jungųjų zemaičių (Žemaičių kal a ijos, sedos und alsėdžių mokinių) socioling is iniam kalbinės gim inės a s o o po e ui (ž . 13 len elę) i iamųjų ly is ku iamam auch keine en scheidende G öße. s a is isch bedeu ende Un e schiede nesąmoninglichen Bes immungenebeneinich s eh au bei de Bewe ung zwei aus ie e Sp eche n, j. i. elšM (3)23 sp ech ojen Mädchen Mädchen endie en zu hal en e was e n es e e negu Jungen, und elšb (6) Sp ech ohe Un e suchamsiemosien e schien meh e aiis selbs (z . Tabelel 14). ku z zu zusammen assen die E gebnisse de Regionog uppen sage ich, dass aus yškėjęs me gaičių didesnis a i inka apibend in ų a osenos modelių (ž . e e uo ą Labo o i p incipą šio s aips- o ankus kalbinės gim inės egiolek inėms aiškoms, obwohl und nenie Teil 1. Eingangsische Anme kungen: geschlech skin amasis socioling is ische Pe spek i e), is nich öllig une wa e . Ähnliche E gebnisse e hal en manchmal auch Fo sche p imin ina, kad šios g upės i iamieji ga o išklausy i 12 s imulų ga syną, iš ku ių 8 s imulai ep ezen uoja didmiesčių kodus. 4 s imulai suku i iš kauno mies o ande e Lände 24. Be o p äsen ie end kauno G uppe (k uonio, bab ų, Vilkijas) un e such en Da en, schüle ischen in e iu Ma e ialien, aigi zu behaup en, dass un e such ie en diese Codes können e inne n ih en sp achbiness gim lichen Code p o o ypü, wä e nich öllig ich ig. k uonis (Lie u ių kalbos a laso punk 554) geoling is iniu Sich weise pakliū a in aka ų aukš aičių p iedzūkio a ealą (ž . bace ičiū ė, Mikulėnienė, salienė 2005: 114116, Vilkija (Lie u ių kalbos a laso punk 495) pakliū a in aka ų aukš aičių šiau inį a ealą25. bab ai gehö en li auischen sp ach a laso Va eikonių (diis punk (470) is aka ų aukš aičių šiauliškių a eale) punk zu, pe bab us p aeina aka ų aukš ai2425). Hinsich lich, es is zu e wa en, dass Expe imen en eilnehme čių kauniškių pa a mės siena (ž . kazlauskai ė, Lapinskienė, bace ičiū ė 2007: können haben aka ų aukš aičių jedoch das, na ü lich, nich bedeu e , dass un e such ie en kauno kauniškių (galbū i šiauliškių) pa a mės a ben egiolek inių b uožų pa i ies. aigi kauno s imulai nelaiky ini jų kalbinės gim inės pa yzdžiais. jugends Va ian en sind negi dė i. Die Einwohne diese O e ziehen Anwohne an und indus iellen, und kul u ellen Kaunas S ad 23 s imų Buchs aben und ande e Zeichen Bedeu ungen: elš elšių s imulai; M Mädcheni ė, b Junge; (x) p ancūzakalbėje Teil de Schweiz, Da en zeig en, dass F auen sind nich so nume is nu odo s imulo eilės nume į. 24 Plg.: ca oline L’epla enie -saugy, a likusios pe cep y iosios dialek ologijos me odika pag įs us y imus s enge beu eilend imą o mula o gegengesig e Hypo hèse (ž . Lepla enie -saugy 2002: 354, 360361). 25 nes anda inius a ian us i pagal aisyklingumo, i pagal pa auklumo k i e ijus, no s y ėja p ieš y- Nach No den on nemuno so dieses A eal į a dija ima bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė und Vilija salienienė, salienė 2005: 8284). nė, aiškindamos aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės idinę di e enciaciją (ž . bace ičiū ė, Mikulė- 238 ac a Linguis ica Li huanica LXIX muss sagen, dass pe Expe imen ą daiVa aLiūkai ė un e suchende, bewe ene pe sönliche Sp eche s Au gabe Da en diese e was paslaugos. aigi, neabejo ina, kad kalbamų punk ų jaunimui kaunas nė a s e imas. kalbinis kaunas aip pa . Visgi eig i, kad šios g upės i iamieji a pažino kauno s i- mulų kalbė ojus kaip kauno jaunuolius i ai lėmė jų e inimą, aip pa negalima. übe p ü In e p e a ion. kaunb (12)26 kalbė oją 35 p ozen . un e such en sa ybes, ga o da ieną užduo į – nu ody i, iš kokio mies o y a kalbė ojas. aigi zugesch ieben de s ad kauno, und 45 p ozen . de S ad Vilnius; kaunM kauno S ad , 44 p oc. de S ad Vilnius; kaunb (6) 41 p ozen de s ad kauno, 37 p ozen (3) – 38 p oc. kauno mies ui, 44 p oc. Vilniaus mies ui; kaunM (9) – 42 p oc. Vilniaus S ad . Hinsich lich, eineig ode ande s eigenscha en modeliuo socio ina, dass de Haup asocia as wa bend esnis es didmies is. und obwohl kauno s imulen ling is inis kalbė ojo po e as nebu o asocijuojamas ik su kauno mies u. Many- (wie ande en Fällen egiolek ischen s imulen) Sp eche s asd ines Sp ache s imulen Sp eche s pe sönliche Eigenscha en (ž . 15 len elę), es nich hindel e Hie meninės ypa ybės į e in os mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos s imulų i ben- e innin ini Willyio die ckso en e nung (engl. dis ance) und ak ujo dis anzum (engl. i iamiesiems šių kodų a s o ų lokalizuo i Vilniuje27. dis ance) (ž alio die cks 2002: 51) die Konzep e, ma kie ende ech e, d. h. geog a ischen pa ame en, en e nung und en e nung, en scheidend sozial, kul u ell, s e eo ischen Kodo manipulie . solche ku ie en En e nungen panamosios pa ame ų. no in p ia in i pa auklaus kodo a s o us a ba nu olin i nepa auklaus Ka enau gaben (plg. aliūkai ė 2009: 165166). aus diese G uppe Expe imen en Da en odo san ykius su sa o a kokiu ki u e inamu kodu. Pap as ai pe cep y iosios dialek ologijos da buose a s umą i ak ualųjų a s umą labai g ažiai a skleidžia adi- sieh , dass ak ualųjį Abs and beein luss didmies iges idėja, wi kungsweise als konk e i ipiškos socioling is ikie opposi ion miesski zwischen Mädchen und Männücken pasi aig e bewe e kaunb (6) ex -s imulo sp achė oja. übe kaunM (9) as s. kaimas iš aiška. Pe žiū in kauno g upės (k uonio, bab ų, Vilkijos) i iamųjų e inimus i ia- mojo ly ies kin amojo aspek u, pasaky ina, kad s a is iškai eikšmingų nuos a ų und kaunb (12) sp eche n zwischen mägaičių und be niukų s a is iškai labai eikšmingi nuos a ų ski umai ik dėl kalbė ojų im umo. eikia 26 s imulų aidžių i ki ų ženklų eikšmės: kaun – kauno s imulai; M – me gai ė, b – be niukas; (x) – nume is nu odo s imulo eilės nume į. 27 kann man nu hinzu ügen, dass und Vilniaus sp ache Ve e e wu den zugesch ieben abiem didmiescha en panašiu odnosuu, plg. : Vilnb (2) kalbė oją 46 p ozen . in es iga i en zuge eil kaunu, 48 58 p oc. kaunui i 32 p oc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 p oc. kaunui i 46 p oc. Vilniui; VilnM (11) – 44 p oc. kaunui i 44 p oc. Vilniui. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 239s aipsniai / a icles p ozen . Vilnium; VilnM (5) sagen, dass in beiden Fällen Redê oje n o ankommende e Mädchen (ž . Tabel Ly ies kin amasis šiek iek suskaido nuos a as i dėl kaunM (3) kalbė ojos. Me - gai ės palankiau e ina šios kalbė ojos įdomumą, p o ingumą i kie umą. Vilniaus mokyklų i iamieji, e inan iš ly ies kin amojo pe spek y os, nė a labai o iginalūs. Vilnb (8)28 s imulo kalbė ojas i me gaičių, i be niukų į e in as be s a is iškai eikšmingų ski umų. ki ų ijų kalbė ojų socioling is inius po e us 16ę). Mädchen und Jungen neigen, e was un e schiedlich zu skizue en. Am meis en he auss eck VilnM (4) sp echendes Pe sönlich Ansehnlichkei en ein e čiai. Me gai en iau Mädcheni en diese palankiau e ina šios kalbė ojos p o ingumą, malonumą, įdomumą, pa ikimumą. ge- Sp ehende in beu eil und nach Obe henhei sdimensions Eigenscha ikslo s a is isch signi ikan zu siekį. ki a Vilniaus kalbos a s o ė VilnM (6) ekspe imen o daly ėms a odo labiau įdomi, pasi ikin i sa imi i kie a. be niukai šiai kalbė ojai y a k i iškesni, jų į e čiai nied ige . aus expe imen alen E gebnissen kann keine g öße e Fahndung on Mädchen ü Mädchen-Sp echä oje n es ges ell we den, da Vilnb (2) s imulo kū ėnei Subjek en schein es es jas aip pa palankiau į e inamas i iamųjų. Šio s imulo a s o as i iamosioms labiau e nün ig und un e hal sam is (z . 17, 18 Tabellen). 3.2. Bend ines Sp achen und Vilniaus Sp ache Ve e e n socioling is ische Po ä e Visų g upių 12 s imulų (Vilniaus g upėje – 8 s imulų) ga syne eik i e in i 4 bend inės kalbos i 4 Vilniaus kalbos s imulai. apibend inan gau us duomenis eikia pasaky i, kad isų g upių i iamieji su- kū ė pa auklius i bend inės kalbos a s o o, i Vilniaus kalbos a s o o sociolin- g is ischen Po ä s. Mädchen und Jungen beu eilen s a is isch signi ikan (ode soga seh signi ikan ) un e schied (z . 19 Tabelę). Es is zu beme ken, dass die e hal enen Da en, d. h. höhe e me gaičių bend inės sp ach s imulų Ve e e de pe sönlichen Eigenscha en ein e čiai en sp ich socioling is ų beschend in us a osenes polinkius (plg. Labo o i p incipą). Labiausiai išsiski ia Ma ijampolės g upės (kal a ija, Vilka iškis, Pil iškiai) i aly aus G uppen (daugai, bu imonys, simnas) un e such en Bewe ungen. Šių g upių nesąmoningųjų nuos a ų ekspe imen ų dali ės e s ell besonde s posi i e (und sozialio a auklumo, und s a uso dimensijų sa ybių) gemeins ines Sp ache Ve e e Po ai s. de Sp eche geschlech , wie gesehen in Tabelle 19, is un e samosiem nich wich ig. 28 s immen de Buchs aben und ande e Zeichen Bedeu ung: Viln Vilniaus s imulai; M Mädcheni ė, b Junge; (x) nume is nu odo s imulo eilės nume į. 240 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX ki ų g upių ekspe imen o daly ės (gal išsky us elšių g upę) iš esmės nepa o- do didesnio p ielankumo negu daly iai bend inės kalbos be niukų s imulams. solche un e schiedumai können ma kie en me gaičių iden isie ungsi mi ih em geschlech sp ech igja. hochš i ein e čiai zeigen, dass bend ines sp achkodes so ak ualiojo a s umo koncep ą). aigi iš duomenų a ku inas isai logiškas e ini- p izie wi d (plg. schon minė ą die ckmo modelis me gai ės demons ie me gai ėmis, o ne kalbė ojais-be niukais. apsk i ai ko eliuojan be niukų i me gaičių į e čių ski umus su kalbė ojų sa ybėmis, eikia pasaky i, kad s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų haup sächlich iden i izie ungsi mi kalbė ojomisy a we end und solida i ä , und s a us dimensionen eigenscha en. meis häu ig Mädchen höhe e Schä zungen ü Redä oje n zeichne en beu eilen de Redne Ve auenswü digkei und Ve gnügen (solida i ä sdimensionseigenscha en) sowie Ve auen sichimi und Ve s andigkei (s a ususdimensionseigenscha en). Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po e as pagal kai ku ias cha ak e is i- was konku ie mi bend ines Sp ache Ve e e socioling is ischem Po ä . Uns pimas dalykas y a, a šį po e ą ikslina ly ies kin amasis. P idu ina, kad pačių Vilniaus g upės i iamųjų ku iamas Vilniaus kalbos a s o o socioling is inis po - ū e es im Wesen lichen is ih kalbines heim lichen Ve e e po ä (ž . 17, 18 Tabellen), aigi ih e ein e čių un e schiedumai hie nich be s omi. muss sagen, dass das Geschlech s a iables bedeu endlich beein luss sozioling is ische Ve e e des Vilniaus Sp achen Po ä s Pa ame e . man kann behaup en, dass in allen Un e suchungsg uppen in mägaičių į e čiai soga nemenkai nulemi Vilniaus sp ach s imulų Pla z alle a mainų s imulų Reihe. Me gaičių skizuojamas Vilniaus sp ach Ve e e socioling is ische Po ä , wie und bend ines Sp ache Ve e e socioling is ische Po ä , is pozi y esnis negu be niukų. ande e sei s, und albinäs gimmige Ve e e in einige Me kmale Mädcheni zen bewe e a o isie negeniukų (ž . ühesnį a ikelse Abschni ). galima eig i, kad me gai ės apsk i ai e indamos laikosi dis ancijos, jos nė a okios ne e ai, weil kalbine es gim liche Ve e e innen socioling is ische po a e sind ziemlich allgemei i, ka ego iškos, ih e posi ion ole an iškesnė negu be niukų. nos s imulams y a sie inas su a i ojo p es ižo eiksniu. Mažai ikė ina, kad Vilniaus kalbos s imulus pap as asis kalbos bend uomenės na ys labai aiškiai a ski ia nuo zu ückgehend zu Vilniaus sp ach s imüß einsch e zungen, beme k man, dass mädchen g öße e o liebe diese a maibend ines sp ach s imüß29 Hinsich lich, we end unk ionie das gleiche bilddlichen und egelingus Sp achen p o o ypen Sys em. 29 Vilniaus sp ach s imulen me khei um sind ne yškus, on bend ines sp ache s imulen sie un e scheide džiui, umpųjų balsių ilginimas, ilgųjų umpinimas neki čiuo ose pozicijos, d ibalsių ie i uo ien- nu , pa yzbalsigung, ki ius abg aukimas und pan. Plg. : VilnM (4) s imule [ iː] umpinamas 3 iš 4 pozicijų ; [ uː] umpinamas 1 iš 1 pozicijos; VilnM (8) s imule ienbalsinami [ie] (1 iš 1) i [uo] ( aip pa 1 iš 1) i pan. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 241s eipsniai a icles / Le z es ens s a is isch signi ikan en ode seh signi ikan en de Bewe ungs u enos i Šiaulių g upėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos s imulų a s o ams Un e schieden is zeigen aly aus G uppe und elšių G uppe Mädchen Mädchen (ž . i kalbinės gim inės a s o o po e as eskizuojamas aly aus g upės me gaičių y a 19 abelę). E inne , dass pozi y esnis als Männukų, also zu e wa en is , dass d ą me gaičių kalbinį sąmoningumą i ole an išką poziciją kalbos a ian iškumui solche Ein e čių un e schiedumai zeigen benapsk i ai. e binde Jungen und Mädelschen einwe sch Un e schiede mi Sp eche nigkei en kėja os pačios endencijos kaip i e inan bend inės kalbos a s o us. s a is iškai eikšmingų a ba labai eikšmingų ski umų y a e inan i solida umo, i s a uso dimensijų kalbė ojų sa ybes. dažniausiai me gai ės aukš esnius į e čius kalbė ojams ski ia e indamos kal- bė ojo malonumą i įdomumą (solida umo dimensijos sa ybės) bei pasi ikėjimą sa- aus yš imi und In elligum (s a uso dimensions eigenscha en). aus den Da en de S udie Vilniaus kalbos a s o o me gaičių i be niukų ku iamas socioling is inis po e as zeig , dass am meis en übe eins immend die Hä eeigenscha ein e čiu. a os wegen apibend inan de a pasaky i, kad me gaičių i be niukų nesąmoningosios nuos- bend ines Sp ache und Vilniaus Sp ache seh ähnlich. Glaub in, dass die Bewe ungsähnlichkei e bunden mi nelabai aiškiu bend ines Sp achen bildendinem un e jungen Sp achegemeinscha Mi gliede . un e such en bilddlichen sys ememe in bend ines sp ach di e enzischen zeichen nich sys em is i a und aiški, aigi ähnliche kode, ne u in ys aiškių egiolek inių b uožų, pama uojami demselben u imu bend ines sp ach p o o ipu, und das und lemi hochus solche a mainas ep o o saubenscha en ein e čius. E gebnis seh posi i e socioling is ische Po ä s 4. sąMoningųjų nuos a ų duoMenys Sp eche s. und Ly ies kin aMasis bewusmonigungsies un e such en Bes immungen zeigen šnek ų ei ingai. und wie man e wa en konn e, wa en die Da en des Expe imen s nich kompa ibel mi unbewusigenden Bes immungen. Diese Teil des Expe imen s e laub im Wesen lichen es zus ellen, dass de jungen Gene a ion cha ak e is isch Loyali ä zu Gebu s egion gehö . Vilniaus S ad , kauno G uppen, aly aus G uppen, Pane ėžio G uppen, u enos g ua mainomen. nu Šiaulių G uppen und pės i elšių g upės i iamieji a i ai dekla uoja iš ikimybę sa o kalbinės gim inės Ma ijampolės G uppen un e sam ige a o izie en endę zu bewe en Vilniaus šnek ą (ž . 20 abelelę). Visgiąmoningųjų Bes immungen expe imenmųjų Bes immungen. o duomenų, supona usių įž algas dėl dialek o menka e iškumo komplekso ženklų egionuose, sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o duomenys nepapildo. 242 ac a Linguis ica Li huanica LXIX klios aiškos p o o ipų sis ema egions sind daiVa aLiūkai ė keliasluoksnė. beschend in ini du sia a maina s. wenige a aukli s. noch wenige apsk i ai iš sąmoningųjų nuos a ų ekspe imen o ezul a ų iš yškėja, kad pa au- a aukli und . . Das E s e Modell wä e so: de am meis en liebenswe e Raiškos pag indiniai modeliai, ku ie sis emina kalbos a ian iškumo aizdinius: pa aukliau- P o o yp is sp achbinessene Va ian e. wenige a aukli is bend inė Sp ache und (o ) didmiesčių Sp ache; ande e Ammainen hie a chisie en sich nach ealem Dis anz on de Sp achbinös Geb nis. solches Modellis, mi šiokien okien Nachslinungen, cha ak e is isch kauno G uppe, elšių G uppe und aly aus G uppe un e schiediesiems. ypač ep ezen a y us i ikslus šio modelio a spindys y a aly aus g upės i ia- E s ens bewe e wi d kalbine es gim lichen a maina, zwei e Posi ion in a sidu ia bend inä Sp ache und didmiesche Va ian en solche bilddlichen Sys em implizie P i a sums und Ö en lichkei s un e schied. d uskininkų und Va ėnos šnek ü Posi ion ei inge da labiau pas ip ina lojalumą gim ajam egionui. Šiek iek pa ikslin i galima ik kauno g upės i iamųjų aizdinių modelį. Ma- schnek ü ny ina, dass Ma ijamopolės šnek os und Šakių šnek os Posi ion in ei inge e klä können schon gemelde es ak ualiojos En e nungs Concep . ande e G uppen un e such en e s e P o o yp is ein gleichal iges, d. h. Un e sumai zwischen de Kalbines-Gem liche Va ian e, de Bend ines-Sp ache und de Didmieschen (Kauno, Vilniaus) Sp ache sind s a is isch ne eikšmingi, und ande e A mainos hie a chizuojamen nach ealem Abs and (meh ode wenige ) on de Kalbines-Gem liche. Hinsich lich, kalbine es gim liche Raiška wi d nich geschä z meh didmiesčių (ypač Vilniaus) a maina. als bend ines Sp achen ode solches Modell is cha ak e is isch Pane ėžio G uppe, Ma ijampolės g upės i iamiesiems. galima bū ų eig i, kad iš isų i iamųjų Ma- ijampolės g upė išsiski ia didžiausiu nelojalumu kalbinės gim inės aiškai, be , ma- Šiaulių G uppe, u enos G uppe und y , kalbine es gim liche bilddlichen Sys em in Ma ijampolės Pla z nimm Vilka iškio šnek a (eine on diese G uppe expe imen e du chge üh in Vilka iškyje). beschend inend Vilniaus un e suchba en schnek ų ei ingus, bewe e man mingus į e čių ski umus, eikia pažymė i, kad šios g upės i iamieji ypač išski ia Vilniaus šnek ą, an oje pozicijoje esančios bend inės kalbos į e čiai s a is iškai s a is isch signi ik eikšmingai un e scheide . Į aukus ly ies kin amąjį į šnek ų ei ingų pe žiū ą, ki aip negu iš nesąmonin- Bes immungen gųjų Expe imen o Da en, aus yske einige Un e schiedlichkei en. man kann behaup en, dass un e suchen nu eines Geschlech s sp ach ei ingai. o negalima pasaky i ik apie Vilniaus i iš esmės aly aus g upių i ia- Gemeinscha smi gliede wü de ande e Schnek ų muosius e hal en. aly aus g uppe me gaičių und be niukų albinis geschmackis p asilenkia nu bewe e Vilniaus šnek ą Mädcheni innen Vilniaus šnek a ge äll s ä ke als Männuken. ki as a mainas šios g upės i iamieji ei inguoja ienodai. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 243s aipsniai / a icles da gana nuosekli y a i jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip ma y i 20 abele e, muss e a engeben 16 a mene , jedoch a mių Einschlussung in a mainų są ašus galu inių ezul a ų iš esmės nepakei ė. s a is iškai labai eikšmingai ei inguo inä (**=p<.01)30 un e scheide nu klaipėdas šnek os Bewe ung. Dieses Schnek a Mädcheninnen mögen ehe als Jungen. könn e es e wäg we den, ob solchem mą eikšmę u i kalbiniai a nekalbiniai dalykai. klaipėda – ienas iš didmiečių, Beu eilungs ledi adinasi, güns ige e Eins ellung zu a mainą kann sein auch mi diesem Fak o e bunden. s a is isch signi ikan ai (*=p<.05) un e scheide und bend ines nę kalbą e ina palankiau negu be niukai i ski ia aukš esnes pozicijas ei inge. Sp achen ein e čiai. Me gai ės bend ide a sagen, dass wenn Expe imen e nu Jungen eilgenommen hä en, ih e a mains Ra ings ie luken bene deu lichs ens zeig en a mė, Telšių šnek a, Plungės šnek a, Klaipėdos šnek a. Me gaičių sąmoningosios žemai iškos iden i ä s Un e s ü zung: zemaičių nuos a os ha monizuoja šią ski į die a mainų ei inge. Mädchen eine gemeinsamen Sp ache weis den zwei en Pla z kauno-G uppe un e sam die meis en maginkančios šnek os s a us einenigen zusch eib kauno a mainai, jedoch ande e a mainos ei ingojamen un e schiedlich. bewuss ingliche Bes immungen Ebene Vilniaus šnek ai, o ne bend inei kalbai. be niukų i me gaičių e inimo ski umai un e scheiden die kauno G uppe un e such en Jungen bedeu e höhe en Be o zugung nų e inimas. Šiaulių, Pane ėžio, Šakių, Ma ijampolės i elšių a mainų e inimo idu kiai odo, kad be niukai dažniau negu me gai ės šioms a mainos ski ia aukš- seh signi ikan (**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05) un e scheide und ande e a mai esne O e šnek ų ei inge. Ma ijampolės G uppen Jungen und Me gaičių Sp ache Ideale sąmoningųjų Bes immungen Le elmeniu he auss eig bene am meis en aus allen G uppen. be niukų eje ukas y a Vilka iškio šnek a, bend inė kalba, Ma ijampolės šnek a, me gaičių ei ingo eje ukas – Vilniaus šnek a, Kauno šnek a, bend inė kalba. s a is iškai labai eikšmingi (***=p<.001) ski umai iš yškėja ei inguojan Vilniaus i kauno šnek- e s e ei ingas das und Ma ijampolės und Vilka iškio šnek as. g oßs äd ischen a manen Mädchen Mädchen iel ö e als Jungen e gib höhe e Pla z ei inge, und kalbines gim lichen šnek as kaip labiausiai pa inkančias dažniau e ina be niukai. oks ei inga imas iš esmės odo, kad ly ies kin amasis lemia d i ski ingas labiausiai pa inkančios aiškos p o- o ipų sis emas. Ähnlich geschlech s a ian is di e enzie šnek ų ei ingų Da en und ande en Un e suchungsmi elg uppen. 30 ski umų eikšmingumas skaičiuo as aikan Vilkoksono po ų es ą (angl. Wilcoxon Signed Pai es ). Šiuo es u pa ik inama, a be niukų i me gaičių e inimo ski umai ski iasi eikšmingai a ne eikš- mingai, ai eikia pag indą disku uo i apie nuos a ų ski umus. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. 250 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX Maegaa d Ma ie 2009: how many s anda ds? in es iga ing ‘ he double s anda d Model’ in he Ligh o e alua i e Pa e ns om a young u ban communi y. – Language A i udes, S anda diza ion and Language Change, ed. by Ma ie Maegaa d, ans g ege sen, Pia Quis , j. no mann jø gensen. oslo: no us, 131147. Mes h ie ajend 2001: sociolinguis ic Va ia ion. Concise Encyclopedia o SociolinMes h ie ajend 2003: guis ics, ed. by ajend Mes h ie. ox o d: else ie science, 377–389. social dialec ology. ajend Mes h ie, joan swann, ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y P ess, 76–113. Mikulėnienė danguolė, bace ičiū ė ima, salienė Vilija, sud., 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai und Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Ta mės mokyklai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė danguolė 2012: XXi a. anhal s Lie u os si uacija: a mės ans o macija. Geoling is iken und sozioling is iken polilogas XXI. Jah hunde . Kon e ences heses. 2012 m. Dezembe 67 d., kaunas 2012, Vilniaus Uni e si ä s kaunas humani ä e Fakul ä , 67. Mu ay s ephen o. 1998: Ame ican Sociolinguis ics: Theo is s and Theo y G oups. ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company. obiols solís M. 2002: he Ma ched guise echnique: a c i ical app oxima ion o a classic es o o mal Measu emen o Language a i udes. No es SL. Re is a de sociolingüís ica, 16. dennis P es on . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s Views o A eal Linguis ics. do d ech : o is, 5170. P es on dennis . 1999a: in oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, xxiiixl. P es on dennis . 1999b: a Language a i ude app oach o he Pe cep ion o egional Va ie y. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, 359373. dennis P es on . 2002: Pe cep ual dialec ology: aims, Me hods, indings. P esen ensink W. g. 1999: in o man klassi ica ion day Dialec ology. P oblems and Findings, ed. by johannes be na dus be ns, jaap an Ma - le. be lin, new yo k: Moun on de g uy e , 57–104. o dialec s. Handbook o Pe cep ual lishing company, 37. Dialec ology 1, ed. by dennis . P es on. ams e dam, Philadelphia: john benjamins Pub- omaine suzanne 2003: Va ia ion in Language and gende . The Handbook o Language and Gende , ed. by jane holmes, Mi iam Meye ho . ox o d: blackwell Publish- ing L d. kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 251s aipsniai / a icles swann joan 2003: gende and language use. – ajend Mes h ie, joan swann, ana deume , William L. Leap In oducing Sociolinguis ics. edinbu gh: edinbu gh uni e si y P ess, 216247. agliamon e sali a. 2012: Va ia ionis Sociolinguis ics: Change, Obse a ion, a ion. Malden: blackwell. In e p e amaše ičius gie ius 2010: bloga Sp ache und socioling is ische Kompe enz. Da - bai i dienos 54, 189–198. Vaicekauskienė Lo e a, saus e de e ika 2012: Lie u os a mių eze a as: socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. – Taikomoji sp acho y a 1, 127. W ay alison, o ka e, bloome aileen, eay shi ley, bu le ch is 2005: P ojec s in Linguis ics. A P ac ical Guide o Resea ching Language. London: eplika P ess P . P iedas 1 Len eLė. sozioling is ischen Po e s Dimensionen: saubigkei en s a usas solida umas Vi šenybė Pa auklumas i dinamizmas ma ica32 s ebende Ziel... nich en schlossenes + + zu e lässig... unzu e lässigkei + + e ns ... leich abūdis + + įdomus... langweiligus + + e auens selbe ... unsiche e selbs + + kluge ... k ails + + angenehme ... unangenehme + + kie as ... ne ykėlis + – – + 32 sa ybių ma ica be ei e a basie end k is iansen 2009: 187189, k is iansen 2010: 545, k is iansen 2011: 267, Maegaa d 2005: 6769. 252 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 2 Len eLė. Šnek ų ei ingo expe imen o šnek ų Lis en Vilniaus s ad g u- kauno ppen polės Ma ijam- bend inė g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba bend inė kalba didmiesčių kalba kalba kalba Vilniaus Vilniaus šnek a Vilniaus Vilniaus šnek a Vilniaus Vilniaus šnek a Vilniaus kauno šnek a kauno kauno šnek a kauno kauno šnek a kauno kauno šnek a kauno kauno šnek a klaipėdas šnek a klaipėdas šnek a klaipėdas šnek a klaipėdas šnek a klaipėdas šnek a klaipėdas šnek a klaipėdas šnek a klaipėdas šnek a egionalen šnek a cen e s elšių šnek a elšių elšių šnek a elšių elšių šnek a elšių šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a Šiaulių šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a aly aus šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Pane ėžio šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes šnek a u enes in nahim albines um eld ignalinos jona os Plungės Vika išk- šnek a io šnek a joniškio šnek a Va ėnos šnek a Pas alio šnek a šnek a šnek a Šakių šnek a Šakių šnek a Pak uojo d uskini- nkų kupiškio šnek a anykščių šnek a k e ingos šnek a šnek a šnek a a mės Žemės aukš aič- ių su alkiečių dzūkų kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 253s eipsniai a icles / 3 Len eLė. Ma ijampolės g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as33 S ebend Zielo (1) 34 nich beschieden (7) (n =203) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 7,04 7,48 8,43 8,79 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=202) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,69 7,56 8,11 8,75 Rim as (1) leich abūdis (7) (n=203) Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9) 7,29 7,84 7,90 8,19 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=202) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,51 7,03 8,23 9,54 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=189) Ma b (6) Ma M (3) Ma M (9) Ma b (12) 6,85 7,29 9,20 9,29 In elligingas (1) k ailas (7) (n=199) Ma M (3) Ma b (12) Ma b (6) Ma M (9) 6,68 8,34 8,38 8,77 Malonus (1) nemalonus (7) (n=198) Ma M (3) Ma b (6) Ma b (12) Ma M (9) 6,88 7,56 8,36 9,21 Fie z (1) ne ykėlis (7) (n=203) Ma b (6) Ma M (3) Ma b (12) Ma M (9) 6,44 7,42 7,98 9,18 33 Len elėje we den Mi el angen o ges ell . die sp eche aus üšie en nach mi le en angen, ih e a ka. Mažesnis idu inis angas eiškia, kad kalbė ojui dažniau link a p iski i seman inio di e en cialo bedeu ungs e inge pau s line e sei s liegende posi i e die eigenscha (pa yりに, suchend das ziel, Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . e aulich, e ns , und . .). 34 n Anzahl de Un e suchungen de G uppe. Seien Sie beme k , dass und ande e G uppen Da en gebenchenden Tabelissen n ma kie un e such e Zahl. ac a Linguis ica daiVa aLiūkai ė Li huanica LXIX 254 4 Len eLė. Ma ijampolės G uppen Mädchen und Jungen Bewe ungsdi e enumai35 siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as Ma chi2 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 (3) 0,189 p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma M p= 0,249 0,867 0,598 (9) chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100 0,235 0,619 0,816 0,914 0,752 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Ma b (6) chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138 p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710 *(m>b) Ma b (12) chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089 p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 5 Len eLė. Šiaulių G uppe i iamųjų egiolek inės aiškos Ve e e es socioling is ische Po ä Siekian is ikslo (1) neapsescheidęs (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,35 7,03 7,56 8,08 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=188) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,41 7,17 7,38 7,65 Rim as (1) leich abūdis (7) (n=188) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,12 7,27 7,66 7,95 35 Un e schieds zwischen un e such e G uppen (be niukų und me gaičių) Bewe ungs signi ikanz übe p ü k uskalo und Volis (angl. K uskal-Wallis) Tes . Chi Quad a zahlszunahme zeig Un e schiede zwischen un e such en- jų g upių e inimo didėjimą. duomenims di e encijuo i pasi ink i keli eikšmingumo lygmenys: e - inimai eikšmingai ski iasi ... e inimai labai eikšmingai ski iasi, . y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Pažymė ina, kad i ki ų g upių duomenys len elėse aiškin ini aip pa . kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis S aipsniai a icles Įdomus (1) nuobodus (7) (n=189) Šiaulb (12) ŠiaulM (3) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) 255 / 6,52 6,71 6,82 8,00 Selbs e auen (1) un e auen (7) (n=186) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,42 7,26 7,63 8,10 P o ingas (1) k ailas (7) (n=191) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) 6,37 7,85 7,86 8,05 Malonus (1) nemalonus (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,89 7,28 7,52 8,23 Fie z (1) ne ykėlis (7) (n=190) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,04 6,80 6,96 7,37 6 Len eLė. Šiaulių G uppen Mädchen und Jungen siek. ikslo Pa i- kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o- ingas Ma- lonus Kie as Bewe ungsdi e enumai ŠiaulM chi2 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 (3) 0,178 0,224 p= 0,416 0,243 0,033 0,156 0,277 0,561 0,673 0,636 *(b>m) ŠiaulM p= 0,294 0,337 0,585 0,224 0,421 0,646 0,422 0,351 chi2 1,101 0,921 0,299 1,481 0,648 (9) 0,33110 0,2 0,164 0,419 chi2 2,099 2,233 3,26 0,2381 0,211 0,644 0,87 Šiaulb p= 0,147 0,135 0,634 0,066 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a 0,943 2,672 1,936 0,653 (6) Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a Šiaulb chi2 1,085 0,434 4,094 0,016 1,729 0,267 (12) 0,399 0,000 p= 0,298 0,510 0,043 0,899 0,188 0,605 0,527 0,988 *(b>m) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 256 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 7 Len eLė. aly aus g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as Siekian is ikslo (1) – neapsisp endęs (7) (n=163) alb (12) alb (6) alM (9) alM (3) 7,06 7,50 7,70 8,16 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) alM (9) alb (12) alM (3) alb (6) 7,53 7,53 7,63 7,73 Rim as (1) – leng abūdis (7) (n=159) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 6,44 7,45 8,01 8,07 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=163) alb (6) alb (12) alM (3) alM (6) alb 6,85 7,13 7,73 8,10 Pasi ikin is sa imi (1) – nepasi ikin is (7) (n=155) (12) alM (3) alM (9) 6,82 7,25 8,54 8,57 P o ingas (1) – k ailas (7) (n=162) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 7,14 7,44 7,71 8,09 Malonus (1) nemalonus (7) (n=164) alM (3) alb (6) alb (12) alM (9) 7,02 7,17 7,65 7,84 Fie as (1) ne ykėlis (7) (n=162) alb (6) alb (9) alM (3) alM 6,16 6,57 7,71 8,11 8 Len eLė. aly aus G uppen me gaičių und be niukų Bewe ungs un e schiedumai siek. Pa ialM ikslo kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as (3) chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2 p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074 **(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM p= 0,204 0,049 0,006 0,045 0,075 0,020 0,001 0,189 siek. (9) chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723 Pa ialb p= 0,030 0,022 0,311 0,103 0,002 0,000 0,003 *(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 257s aipsniai / a icles 0,011 alb chi2 0,437 4,762 4,246 2,553 10,495 5,875 ikslo 15,044 5,784 p= 0,509 0,0290000 0,13910 0, 0,000115 kimas im as Įdomus Pasi . sa imi P o ingas Malonus kie as 0,016 (6) chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502 *(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b) (12) *(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 9 Len eLė. Pane ėžio g upės i iamųjų egiolek inės aiškos a s o o socioling is inis po e as S ebend Zielo (1) nich beschieden (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,40 6,74 7,84 8,14 Pa ikimas (1) – nepa ikimas (7) (n=161) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,63 6,66 7,83 8,05 Rim as (1) leng abūdis (7) (n=163) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) 6,28 6,55 7,87 8,74 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=162) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,47 6,64 7,13 7,52 Passie ende Selbs (1) nich passie ende (7) (n=154) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 5,90 6,48 6,98 7,40 In elligingas (1) k ailas (7) (n=158) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,01 6,81 7,93 8,34 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) chi2 5,88 7,01 8,05 8,19 Kie as (1) – ne ykėlis (7) (n=161) Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9) 6,18 6,40 6,51 7,14 258 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 10 Len eLė. Pane ėžio G uppe me gaičių und jungenukų Bewe ungs siek. un e schiedumai ikslo Pa ikimas im as Įdomus Pasi . eigimi gas nus Kie as P o in- Malo- PanM chi2 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012 (3) 0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156 0,374 *(m>b) *(m>b) PanM (9) 1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122 p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289 Me gaičių und be niukų e inimo ski umų nė a Panb (6) chi2 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057 p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811 *(m>b) Panb chi2 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064 (12) 2,858 p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091 *(b>m) k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 11 Len eLė. u enas g uppe i ienden egiolek ischen aiškos e e e s socioling is ische po ä S ebend Ziel (1) nich beschieden (7) (n=120) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,52 7,83 8,18 8,21 Pa ie end (1) nich zu e lässig (7) (n=118) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,86 7,19 8,08 8,34 Rim as (1) leich abūdis (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,63 7,59 8,01 8,48 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=116) u b (6) u M (3) u b (12) u M (9) 6,94 7,54 7,81 8,99 kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 259s aipsniai / a icles Selbs e auen (1) un e auen (7) (n=114) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,54 7,29 8,11 9,42 In elligingas (1) k ailas (7) (n=116) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 6,91 7,57 8,65 9,32 Malonus (1) nemalonus (7) (n=119) u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,37 7,4 7,75 8,79 Kie as (1) ne ykėlis (7) (n=119) siek. u M (3) u b (6) u b (12) u M (9) 7,36 7,47 7,79 9,06 12 Len eLė. u enos g upės me gaičių i be niukų e inimo ski umai Pa iki-P o-Ma ikslo mas se i as Įdomus Pasi . eigimias lonus Kie as u M chi2 0,030 2,186 4,416 2,172 1,339 2,24 5,194 11,412 (3) p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001 *(m>b) *(m>b) **(m>b) u M p= 0,706 0,947 0,195 0,831 0,610 0,669 0,315 (9) 0,734 chi2 0,828 0,67937 0,016 0,472 1,767 1,829 0,392 chi2 0,142 0,004 1,677 0,04660 0,2 0,182 1,008 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (6) 1,104 p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a u b (12) chi2 0,232 2,0 1,140 0,74690 0,362 1,162 1,055 0,791 p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374 Be niukų i me gaičių e inimo ski umų nė a k uskal-Wallis es as: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 266 ac a daiVa aLiūkai ė Linguis ica Vilniaus mies o i iamieji kauno g upė Ma i- jampolės g upė Šiaulių Li huanica LXIX aly aus G uppe G uppe Pane- ėžio g upė u enos G uppe elšių Vilnb (8) e au **(m>b) *(m>b) **(m>b) siek. ikslo *(m>b) **(m>b) *(m>b) pasi ik. im as **(m>b) *(m>b) įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b) sa imi **(m>b) **(m>b) malonus **(m>b) p o ingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b) **(m>b) ***(m>b) ***(m>b) s ee as *(m>b) 20 Len eLė. Šnek ų ei ingai Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Vilniaus šnek a kauno šnek a Vilniaus šnek a Vilniaus šnek a aly aus šnek a Pane ėžio šnek a u enos šnek a Žemaičių bend inė bend inė Š iškio šnek a šnek a šnek a Kaunas bend inė Vilniaus šnek a šnek a šnek a Vilniaus elšių šnekkalba šnek a šnek a šnek a sp ich šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a klaipėdos šnek a kauno šnek a Plungės šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a šnek a Pane ėžio šnek a Šiaulių šnek a Šakių šnek- a u enos šnek a u enos šnek a Ma ijampo- lės šnek a Šiaulių šnek a kauno šnek a Ma ijamp- Pane ėžio o-Pane ėž- lės šnek a io šnek a šnek a Ma ijam polės šnek a Ma ijam polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Šakių šnek a Šiaulių šnek a elšių šnek a Pane ėž- šnek a io aly aus šnek a Ma ik e - jampolės šnek a ingos schnek a kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin amasis 267s aipsniai / a icles Vilniaus mies o kauno g upės Ma ijampo- lės g upės Šiaulių g upės aly aus g upės Pane ėžio g upės u enos g upės elšių g upės Ma ijam- polės šnek a u enos šnek a aly aus šnek a Šiaulių šnek a kupiškio šnek a ignalinos šnek a Pane ėž- šnek a elšių šnek a elšių šnek- a Pak uojo šnek a elšių šnek a elšių šnek- a elšių šnek a u enos šnek a io aly aus šnek a Ma ijampo- lės šnek a dzūkų su alkiečių Va iabili y o Language in he eyes o eenage s: he Va iable o gende suMMa y he a icle analyses he da a om he esea ch p ojec Li huanian language: ideals, ideologies and iden i y shi s. he esea ch ques ion is whe he he a iable o gende is a signi ican a iable di e en ia ing he Li huanian language ideals o he young gene a ion. such conside a ion is based on he da a o expe imen s o linguis ic a i udes ca ied a ound 7 la ges egional ci ies o Li huania and Vilnius. an expe imen o linguis ic a i udes pe o med in 23 Li huanian schools is bina y: unconscious and conscious a i udes we e analyzed. he expe imen o s imuli was he basis o he s udy o unconscious a i udes. he speech da abase o 12 s imuli consis ed o 8 s able and 4 a iable s imuli. in each case he pa icipan s e alua ed 4 ep esen a i es o he s anda d language (2 gi ls and o boys) and 4 ep esen a i es and 2 boys) a e a ibu ed o egiolec al exp essions. he so called speake e alua ion expe imen was applied o o he Vilnius language (2 gi ls and 2 boys). he speake s o he emaining 4 s imuli (2 gi ls iden i y unconscious a i udes. a s anda d 7-poin seman ic di e en ial pan s a ed he a ie ies o he Li huanian language by he subjec i e bes ...wo s c i e ion. in summa y o he s udy o scale was used in he expe imen . he a ings o sub-dialec s o med he basis o he s udy o conscious a i udes. he pa ici- conscious and unconscious linguis ic a i udes, se e al conclusions can be d awn. he da a o he a ings o sub-dialec s sugges ha he gende o pa icilanguage a ie ies among gi ls and boys o e en he p o o ype sys ems o he mos a ac i e e eal a g ea e loyal y o he a ie ies o pan s is an impo an a iable de e mining di e en e alua ions o a ac i eness o indi idual linguis ic homeland (o egiolec al a ie ies in gen languages anda d. i can be s a ed ha he exp ession in ce ain cases. a endency can be eco ded ha he a ings o sub-dialec s o boys 268 daiVa aLiūkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXIX a iable o gende should no be s ongly associa ed wi h he inomial (i.e. s anda d language, e al), whe eas he a ings o sub-dialec s o gi ls e eal a mo e a ou able e alua ion o he Vilnius language, egiolec al a ie y) a iabil a iable o gende is signi ican in espec o e alua ion o non- a ie ies. he s a is ically sigle el o unconscious a i udes show ha emale pa icipan s i y. he da a om he pa o expe imen dealing wi h unconscious a i udes show ha he can be cha ac e ized by a mo e a ie ies, gi ls we e p one o c ea ing mo e posi i e sociolinguis ic ni ican o highly signi ican di e ences in e alua ions be ween boys and gi ls mani es on he po ai s han boys; only he sociolinguis ic po ai s o he ep esen a i es o linguis ic homeland a ou able disposi ion in espec o any a iabili y. in e alua ing he speake s o all language a e co ec ed by he a i- able o gende o a a lesse ex en compa ed o a ep esen a i e o he s anda d language o he Vilnius language. Į eik a 2013 m. spalio 7 d. daiVa aLiūkai ė Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as Zui liche g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uanien [email p o ec ed]