Rytų baltų fitonimo „avietė“ („rubus“) morfologinė raida ir etimologinių sąsajų problematika

63s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: i onimas; Rubus; Ribes ub um; Vaccinium uliginasum, my illus, uligi- nosum. keyWo ds: phy onym; Rubus; Ribes ub um; Vaccinium uliginasum, my illus, uliginosum. oLandas k egŽdys Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k y p y s: compa a i amoji bal ų e au es langues indoeu opè es g ama ika, é imologie. es bal es i oniMo AVIET (RUBUS) Mo oLoginė aida e e iMoLoginių sąsajos P obLeMa ika eas bal ic names o he aspbe y (Rubus): mo phological analysis, e ie al o he e ymological links o he phy onym ano a ion a icle analyseée eas e n bal es langues i onimo a ie ė (Rubus) da yba, c i iquemen é aluée ligšiolinė lie. a iẽ ė 2, dial. a ie 3b, a ė 1, a ė 2, a ė 3a, la. a ene é imologie, g įs a zoonimines cono a ions leksemų sąsaja. be dé alizuée langue la ienne a ie ées dénomina ions mo ologiques des a ian s s uc u u inées, son p ésen és lie. dial. aš( )óklė, ašóklis, ašóklė, ašóklis, aišóklis, aišókšlis, aiš óklis; lie. (dial.) ai ó as, dial. ą ó as, a ó as, la. (dial.) ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas, sin agmos la. dial. ài u uôgas desc ip ion d'o igine. anno a ion he phy onym Rubus. due o he p esen zoonymic a gumen a ion o o igin o he he a icle deals wi h de i a ion and de elopmen peculia i ies o he eas bal ic names o phy onym, la e -day e ymological e alua ion o he Li h. a iẽ ė 2, dial. a ie 3b, a ė 1, a ė 2, a ė 3a, La . a ene is c i icized. besides he de i a ional analysis o lexemes o he mul i o m La ian phy onym Rubus, e ymological esea ch o he appa en mo phological o seman ic equi alen s o Li h. dial. aš( )óklė, ašóklis, ašóklė, ašóklis, aišóklis, aišókšlis, aiš óklis, La . dial. ài u uôgas is also p esen ed. 64 ac a oLandas k egŽdys Linguis ica Li huanica LXIX 0. ĮVadas Lie. a iẽ ė 2, dial. a ie 3b, a ė 1, a ė 2, a ė 3a (su ie > ė mono ongisa ion dans le dialec e des e esaičius [ž . Zinke ičius 1966: 86]) ‘k ūminis plan e aux ui s suc és (Rubus); son uoga (LkŽe), a ibués aux a dly iens iands d'es bal ų p okalbės eldiniams (plg. Zinke ičius 1984: 336, 1987: 152), kilmę e ns- as aenkelis (LeW 28), emdamasis anks esniais bal is ų eikalais (plg. būga ii 20; Me i 232), g indžia, pasi elkdamas z o o n i m i n ę eikšminę kono - aciją suponuojančiu bei da ybiškai panašiu ( . y. ediniu) lie. dial. aš( )óklė ‘se ben as’ (← subs . lie. aš a ‘kumelė; didesnė kumelė; didesnė eislinė kume- lė’ [LkŽe])1, . y. eda šį i onimą iš subs . lie. a s 4 ‘gy ulys, laikomas ilnoms, (ki u e au lai ) e k . (dLkŽ5), o la. (dial.) a ene, -es ‘a ie ė, -ės; a iečių a bus a ec des ui s de subs . la. a s ‘a is (Me i 232). pa eille é olu ion é imologique de ces i onimes pos ulée e dans les plus écen s magasins d'o igine des mo s de langue li uanien (LeŽ 38; aLeW). Men ionné lie. a iẽ ė, a ie e la. a ene, -es in e p é a ion d'o igine, ma y , a ibuables à liaudies e imologie (plg. la. dial. ài u uôgas ‘a ie ės esp. a ių uogos2 Valka [LVda 74]), l'a l'o igine de quasiie imologischen in e p e a ions, plg.: 1) Václa Machek (1961: 346) é ls issemen su ce i onime e le gau u de a ies, à cause de la p inokliause a ie es pa simili ude a ec les sœu s de il ilouin (da oi Le ain des Zeb es); 2) Wojciecho smoczyńskio (LeŽ 38) leškinimą, ne a a iečių baogs son similai es à a eles; 3) kons an īno ka ulio (LeV i: 93), ma y , besi ėmusio ge manis ų iden išku eiginiu su . Himbee e ‘a ie ė (dél de son oi ci-ap ès) elnių amille zinduolio danielius mo i a i a (plg. he modsson 1990: 79), econs ujée zooniminę cono a ion de ce a b e, a gumen ée a ie ės lapų s amo a ių ėdesio e e en u. Zooniminei hypo hèse d'o igine du mo as is, ma y , in luence a ai ou au e da ybos modelio3 okiečių kalbos a pu uṣa ype elles même séan ines aiškos kompo1 ce ains che cheu s lie. dial. aš( )óklė mėgina sie i a ec lie. aš enis 1 (sm.), aš ienỹs 3b ‘da binis a klys (LkŽe) (plačiau oi Wod ko, i slinge , schneide 2008: 233). (LVda 74) ka la. a i iņa, a e iņa ‘a elė (Me i 232), enco e plg. la. dial. 2 . y. e lek uojama pseudoe imologinė sin agma, suponuo a homonimų la. dial. a iê enes ‘a ie ės’ bils- a e ene ‘a ie ė Mazsalaca la. dial. a na ‘a elė uca a (eh i: 190). 3 . y. ne edinių, mais dū inių, plg. kazimie o būgos ( ii 20) indiquée au i onimo lie. aš klė ‘se ben as mo phologique al e nan à . Bocksbee e ‘juodasis se ben as (Ribes nig um) esp. ožio uoga, e de ce de nie l'é iologie ienų g įs a odo onimine mo i acija (pa y. dųjų se ben ų k ūmo d okian į k apą esan į panašų į ožio sma ę), ki ų aiškinama ėly a senųjų s uk- ū inių elemen ų kai a, nulem a liaudies e imologijos (plačiau ž . P okosch 1916: 292–293). y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida i e imologinių sąsajų p oblema ika 65s aipsniai a icles zi as . Himbee e ‘danieliaus uoga esp. a ie ė (Rubus idaeus) < . Hinde ‘danielius (Ce us dama) /; danieliaus pa elė + . Bee e ‘uoga ( isch 1741: 454; kluge 2002: 412), don la mo i a ion4 es liée a ec les agais de ce animal (Loewe 1913: 131, 161). es e qu'à eg e e que zooniminées cono a ion des i onimų composi ų s uc u e examinée che cheu s ne a i è en pas l'a en ion en assez impo an s Li uiniens dialek izmums ca ac é is ique pejo a i ion signi icminie e lal , si un de ses sandes e lec e animal au nom i ijimą: lie. dial. kãčuogė 1 ‘(bo .) a ie ė ka uogė (Rubus saxa ilis); sa uoga subs . lie. ka 4, kã ė 2 ‘(zool.) naminis animauxus de plėš iųjų amille (Felis domes ica) lie /. dial. šùnuogė 1 ‘(bo .) ka uogė (Rubus saxa ilis); ka uogées uoga subs . lie. šu, šu à 4 ‘(zool.) animauxul, enu des maisons pou ga de , chasse e k . (LkŽe) e k . (plus exemples de oi g i ėnienė 2006: 133) Les g aines de ce e plan e ne son pas ecueillies e u ilisées à la nou i u e, ca son ūgščios e osulingos (g i ėnienė 2006: 134). Pab ėž ina, que sans zooniminium sando, elle signi ica ion discu ables i onimui n'es pas ca ac é is ique esp. e lek ué i ualusis é é en s a ie ė, plg. la. dial. a eņuôgas2, a èņuógas2 ‘a ie ės, a ojamus Vidžemėje, ku žemėje e Žiemgaloje, naukšėnuose za iksuo ą la. dial. a esenuogas ‘ . p. (LVda 73 [ž . con inue ]). ai i el in e p é a ion es con adiccinis séman icines des indiqués y ų bal ų i onimų aiškos, e lek uojančios i ualųjį deno a ą uoga, be pejo a y inės kono a ions, aspek u. Mo ologinis, ne a doybinio lie. a iẽ ė, a ie a i ikmens ( esp. edinio), jusqu šiol séman iquemen nemo i uo o lie. dial. aš( )óklė ‘se ben as, s a usas (da oi aLeW), spė ina, es ou au eoks, que n'essaieama aiškin i jusqu šiol (plg. blažek 2010: 14), i. i. il g įs inas é é en oi es s uc u els, e non zoonimine mo i i acija. on peu p udemmen de ine que lie. dial. ašóklis 1 ‘(bo .) ašoklis, se ben as (k ūmas e uoga) (Ribes ub um) (LkŽe) lie /. dial. ašóklė5 1 ‘ . p. lie. dial. aš óklis 1 ‘ . p. lie. aš klė 2 ‘ . p. i lie. dial. aš okšlė ‘ . p. (a ec spo adiniu epen eziniu esp. nee imologiniu an uoju -š-) es inas, opposammen kazimie o būgos ( ii 20) spėjimui (ž . anksčiau), de lie. ašóklis 1 ‘(bo .) se ben s a ec des ouges, jaunes ou noi s ui s (Ribes); de ce aisk ūmio; ougeoku o ou cheminine; puilinium s i ies ka is a ec hocle kibi au cap age; gembė, agis; d išakas suppo s, bois holys pancim e co d èmes y i; a eklis i k . (LkŽe), e lek uan é é en à ‘pagalys ka is a ec kabliu ce, ce qui kabo nus i ęs, comme 4 elle a gumen ée liaudies e imologie p op emen ak og aphija (plačiau ž . he modsson 1990: 8283). nasis se ben as (Ribes ub um); šio aisk ūmio uoga’ (LkŽe) < subs . lie. šas 4 ‘kablys (pp . an ka ies, ielos a g andinės) ka ilui pakabin i, e dan an ugnia- 5 a ec commencemen a e eze su le sexe * aš oklis (su an iniu - - [plg. Zinke ičius 1966: 199]) *( -)aš oklis analogiško p ocesa ce e sexuali é nykimas dėsningas su deux ... (plg. endzelīns 1961: 7; Me iV 654655) e su les pa icula i és dialec ales ainsi quen endances de ki imo (plg. Zinke ičius 1966: 177178) du mo de base du p emie sando. 66 ac a Linguis ica Li huanica LXIX de nie ; selonys ka is, su laquelle quelque oLandas k egŽdys p ikabin a + (an inis) su . lie. -kl- (dėl lui oi ska džius i 198). Dès lo s, ce phy onime pou ai ê e a ibué aso cia y ams, sa séman ique conno a ion mo i uo ina se ben ų uog inių kekių, s y ančių bas de du buisson shakų lyg ka čių ou pagaliukų, aplipusių uo gomis, o me. sans šaknies aš-, les šnek es de la langue li ouwes son u ilisés de la même o igine šaknies aiš- (← lie. dial. ašas 4 ‘šiaip kablys ou į ankis su kabliu [LkŽe]) ediniai, plg. lie. dial. aišóklis 1 ‘ audonasis se ben as (Ribes ub um); de ce aisk ūmio uoga lie. dial. aiš uokliai ‘ . p. lie. dial. aišókšlis 1 ‘ . p. // lie. dial. aiš óklis 1 ‘ audonasis se ben as (Ribes ub um); de ce aisk ūmio uoga lie. dial. aiš ókšlis 1 ‘ . p. (LkŽe), suponuojan s ce i onimo hipe no malizmų (apie les plačiau ž . Vi kauskas 1994: 107 .; u bu is 1998: 55, 2009: 146, 241; kabašinskai ė 1998: 50) doybine g oupe. i onimo o me a ec chaknies -ą- ( esp. au osilabiniu *an, plg. lie. dial. anšas ‘ ąšas [LeW 1207]), a y , nunyko à cause des hype nomalizmų one inių a ian ų gausos (ce lesquelles e esaičių šnek ose e à cause ą > , ū ki imo à cause de son nyko e du mo de commencemen - [ž . Zinke ičius: 1966; LeW 178 ibd.]), lėmusios p imai e du e be base séman ique neu alisa ie, ilgaini peu implique liaudies a ec le e b. lie. eš i, ẽša ( ẽši, -ja), -jo ‘ge ai g andi , a p i e k . subs . lie. dial. en eà 4 ‘ ešlumas, bon augimas ( subs . lie. ašà 4 ‘ ešėjimas, ešimas, augimas e k . [LkŽe]) (plg. kabašinskai ė 1998: 32), . i. e. le ôlemažodžio (i daik a a džio) de l'élémen de l'œu e, adimasis pou ai supposonue -ą- (< an) élimina ion (plg. u bu is: 10 1981 plg. subs . lie. dial. ešklė 2 (pp . pl.) ‘(bo .) ašoklis, se ben as (k ūmas e uoga) (Ribes ub um) (LkŽe). 1.Vių kaLbos aVie ės PaVadiniMų Mo oLoginių Va ian ų s uk ū inė skLaida Lie. a iẽ ė, a ie (dial. a ė, a ė, a ė ) o igine ne peu ê e expliquée sky ium depuis les con aminan s dialek ins de la langue le oue, e ek uojančių châ imen ai -6, plg. la. dial. a iêks enes Vecpiebalga (LVda 72; aussi oi Me i 14) ← (*ai -ie -es ‘a ie ės, pou con amina ion a ec: 1. la. (dial.) a -enes plg. la. dial. a iẽ es i k . [ž . oliau]) *ai - + su . -ie - (ž . endzelīns 1951: 389) ‘a ie ės (su su . la. - [ž . endzelīns 6 Zooniminės mo y acijos šalininkai, appa emmen , elle se ai inclinée kildin i iš la. ài a ‘a is (Me i 14), mais ly is a ec šaknies dan iniu baigmeniu - nė a зафиксирована. y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida i e imologinių sąsajų p oblema ika 67s aipsniai a icles / 1951: 298]) e ces deux con aminan u 1a. la. dial. a iẽ enes (a e enes, a iê enes, a iê enes2 [LVda 74]); 2. la. dial. a išķes ‘ . p. ( la. dial. a išķas [LVda 74]) a ec su . la. -išķ-ē- (< -isk- [plg. endzelīns 1951: 365368] e la. dial. a iškas [LVda ibd.] -šķ- > -šk- [ž . endzelīns 1951: 186, 367; su un ce au e é iologies aiškinimą oi udzī e 1993: 338]), 2a. la. dial. a îkšas ‘ . p. (← la. dial. a -ie-kšas [LVda 73] esp. -ie- > -î- [plačiau endzelīns 1951: 137138; udzī e 1993: 243], e lek uojančiu s uk inių elemen ų -šk- > -kšme a ezę [plg. endzel 1951: 234; s . i.2.1. ipimi; da Meīns iii 524525 (s. . iksis)]), . y. exclusi ini 3 p incipaux au es dialec es des la ians e son i onimo a ie , auquel les ca ac é is iques onomo ologiques son ex êmemen communes, la. a - ai da ybos modèles (alo s z . schemą): I. su . la. - edie iniai, plg. ē kam. ( em.): a iẽ es, a iê es, a iê es2, a e es2 a î es (su -ī- < -ie- [ž . i.1.2. ipą]) (LVda 74); / kam. (masc.) (s) la. (dial.) a ieši (Me i 232; LVda 74) (< la. *a ie īs [ž . i.2.1.1. ype] lie. dial. a ie ỹs 3b [sm.] ‘k ūminis plan e a ec des douces baies (Rubus); uoga [LkŽe]) > ē ā kam. ( em.) la. dial. a iêčas2, a iečes Žemgaloje (LVda 73) a ec - j- > -č- (ž . udzī e 1993: 288) e ses a ian es (kon aminan a): I.1. su . la. -ie - + su . la. -ene, plg. la. dial. a iẽ enes, a e enes, a iê enes2, a ie enes a i enes a ec -ie- > -ī- > -kai es (LVda 74; oi i.1.2. ype /); I.1.1. su . la. dial. -e - (< su . la. -ie - [LVda 73]) + su . la. -ene, plg. la. dial. a e enes (LVda 73); I.1.1.1. Elle su élémen s uc u nel p emie jo -eabso bcija, plg. la. dial. a ene (Me i 232; LVda 74) ← la. dial. a -e- ene(s) (ž . i.1.1. ypeą); I.1.1.2. a ec élémen s uc u nel -ie abso bcija, plg. la. a (ie )enes (Me i 230); I.1.2. su . la. dial. -ī - (< su . la. -ie - [plg. udzī e 1993: 243]) + su . la. -ene, plg. la. dial. a i enes (LVda 74) a ec -- < -īkai a (plg. udzī e 1993: 128); I.2. su . la. -ie - + iii ype su . la. dial. -šķ- (> -išk- [ž . anksčiau]), plg. la. dial. a iškas, a iéškas, a eškas2 a iêêšķi (LVda 74) a eškas (su -e- < -ie- [LVda 73]) a ec - iabso bcija ( esp. *a -ie-[ i]-šķi /); I.2.1. su . la. -ie - + mé a ezinis (dėl - iabso b ions [ž . i.2. ipą]) -kš- (< -šk- [ž . anksčiau]), plg. la. dial. ài iêkšas2, ài iékšas2 a iẽkšas, a iêkšas, a iêkšas2, a iékšas, a ekšas2, a iẽkšes, a ekšes2, a iêkši, a ekši2 la /. dial. a ēkša, a êkšas [Me i 232; LVda 73] a ec -e- < ie- [ž . i.1.1. ipą]) la /. dial. ài îkšas2, a îkšas, a kšas (LVda 74) a ec -ī- < -ie- (plg. i.1.2. ipą); I.2.1.1. a ec nunykusiu -k-, plg. la. dial. a iêšas, a iêšas2 a iêši, a iêši2, a îši [< su -ī- < -ie- (ž . i.1.2. ipą)] [LVda 73, 74] a iê-k-šas, a iê-k-šas2 ← a iê-kši, a e-k-ši2 [ž . i.2.1., i.2.2.1. ipus; plg. eneldzī e 1951: 226, 224 230 33.; 1993: 224 338, 354] ai, jānis endzelīnas (1951: 389) la. a ieši (masc.) elie a ec lie. a iečia (pl. masc.), . y. supposonuojama p ala. *a ei - ‘a ie ė (masc.), bien men ionnées 68 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIX des o mes a ec -ki sans lui u ilisées g e imai, plg. la. dial. a iêkši Mal a a iêši kauna a (LVda 73, 74); donc on peu gue e bu us 2-es homo ones: la. a ieši, minimo e ieux éc i s (plg. aweeschi Madbee n XVi 325 [ ennell 1989: 10]), su an iniu su . la. -ie ŏ-, i dialek inio da inio su abso buo u -k- esp. la. dial. a ie(k)ši (ž . i.2.1. ipą); I.2.1.2. a ec des élémen s s uc u els -kš- > -žkai a (déli s ses plus la ge oi endzelīns 1951: 251), plg. la. dial. a iêžas (LVda 74) ← a iê-kš-as (ž . i.2.1 ipą); I.2.1.3. a ec epen eziniu esp. nee imologiniu - -, plg. la. dial. a iẽ kšas, a ikšas (su -- < -ī- < -iekai omis [ž . i.2.1. ipą]) (LVda 73, 74); I2. su . la. -ie - (> -ī - [su - i -k anspozi ion i ou - abso bcija]) + su . la. -isk- + su . la. -ene (dėl iplexinio a ikso s uk ū a imo enco e z . amba ekšenes, a îkšines (LVda 72, 73, 74) a ec azas 1993: 184), . y. la. dial. a iêks enes, ài iêks enes, ài iéks enes2, ài eks enes2, ài ieks enes2 / a iẽks enes, a iêks enes, a iéks enes, a eks enes2, a ieks enes / a īks- enes, a ks enes2 // ài iêks ines2, ài ieks ines2 / a iêks ines, a iéks ines, a eks ines2 / su . -ine < -ene (ž . endzelīns 1951: 300; oi ii.1. ipą) e -ie- > -ī- -ie- > -ebei -šķ- > -škkai omis ( odėl i š < s [plg. udzī e 1993: 291]) ← la. dial. a iẽ enes e k . a i enes (ž . i.1., i.1.2. ypes), en con aminan a ec i.2.1. ype leksemomis; I2.2.1. a ec élémen s uc u el -šķ- (< -s j- [plačiau ž . endzelīns 1951: 178 179; udzī e 1993: 286, 308]), plg. la. dial. a iêkšķenes (LVda 73) ← la. dial. a iêks enes (ž . i.2.2. ipą) a ec -kšķpagal analogie a ec la. dial. (gen. pl.)? *a iekšķu (plg. udzī e 1993: 309) ← la. dial. a iẽks es, a iêks es, a iéks es, a eks es2 (ž i.2.2.4.c. ype); I.2.2.2. su s uk ū inio elemen o -k- abso bcija, plg. la. dial. ài iés enes2 / a es enes2, a ies enes ← la. dial. a e-k-s enes2 (LVda 73); I2.2.3. a ec des élémen s s uc u els -k-, - abso bcija e šaknies -e- < -ie- (ž . i.1.1. ipą) kai a ou sans elle, plg. la. dial. a ènsenes, a èsenes, a êsenes2, a esenes a iẽsenes, a iêsenes, a iêsenes2, a esenes, a esenes2 ← a iêšenes, a iêšenes2, a isenes (su -- < -ī- < -iekai ) (Me i: 23 LV 73, 72); dial. a -ie-k-s- -enes (ž . i.2.2. ype; I2.2.4. a ec élémen s uc u el -neabso p ion: a) i.2.2.3. ype da inių, plg. la. dial. a iẽses, a iêses2, a eses2 ← la. dial. a ies-en-es (ž . i.2.2.3. ype); b) i.2.2.1. ipo da inių, plg. la. dial. a ekšķes (LVda 73) su -e- < -ie- (ž . i.1.1. ipą) ← la. dial. a iêkšķe-ne-s (ž . i.2.2.1. ype); c) i.2.2. ype da inių, plg. la. dial. ài iêks es2, ài iéks es2, ài îks es2 a iẽks es, a iêks es, a iéks es, a eks es2 (LVda 72, 73) ← la. dial. ài iêks -en-es, ài iéks -en-es2.2. a iẽks -en-es, a iêks -en-es, a iéks -en-es, a eks -en-es2 (ž . i.2. ype); I.2.2.5. su s uk ū inio elemen o -e- abso bcija: a) i.2.2.3. ipo da inių, plg. la. dial. a esnes2 ← la. dial. a es-e-nes (ž . i.2.2.3. ipą); b) i.2.2. ipo da inių, plg. la. dial. a iẽkšnes (ap ) ↔ la. dial. a ekšenes (ž . i.2.2. ipą); y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida i e imologinių sąsajų p oblema ika 69s aipsniai / a icles I.2.2.6. Ce n'es pas le cas. a ec eg esy ine élémen s uc u nel - - > -ndisimiliacija, plg. la. a iesnenes, a ieksnenes (Lange 1773: 44; LVda 74) ← la. dial. a es- -enes2 ← la. dial. a eks- -enes ( oi aussi i.2.2.2. ype); I.2.2.7. Ce qui es des élémen s s uc u els - - a ec - eabso b ion, plg. la /. dial. ài iêkšines2 (LVda 73) ← la. dial. ài iêks- -ines2, ài ieks- -ines2; la. dial. a iêksenes, a ieksenes (LVda ibd.) ← la. dial. a iêks- -enes; la. dial. a iêksnes (LVda ibd.) ← la. dial. a iêks- - e-nes; la. dial. a iéksnes (LVda ibd.) ← la. dial. a iéks- e-nes (ž . i.2.2. ype; II. su . la. -ene ediniai, plg. ē kam. la. (dial.) a enes ( em.), a eņi (masc.) (LVda 73) e ses kon aminaciniai a ian es a ec su . -ie - (ž . aupa a an ): II.1. a ec su . -ene > -ine kai a, plg. la. dial. a ines (LVda 74; oi i.2.2. ype; III. su . -šķē ediniai (apie su . la. -sk-, -išķ- [< *-sk-] enco e oi amb azas 2000: 183), plg. la. dial. a iškas (su -šk- < -šķ- [Me i 232]), a išķes, a išķas (LVda 74); pense , que ces ly ys pou aien ê e edées de la. dial. a iêškas, a iéškas, a eškas2 ← a iêšķi (ž . i.2. ipą) espec i emen suponuo i seką: a --škas *a -ī-škas.1. *a -ie-škas (ž . i.2.2., i.2. ypes), appa emmen , ne peu pas à cause de iii.1. ype exemples: III.1. a ec su . la. dial. -išk- > -uškkai a (aukšzemniekų dialek inė ypa ybė [ž . endzelīns 1951: 366]), plg. la. dial. a uôškas (LVda 74), . y. -ŭ-šk- > -ū-šk- (sposcheMa. Les i onimo le onais a ie ė daybinių elemen ų i ono ak inių g andžių kai ų sklaida 70 ac a Linguis ica Li huanica LXIX adinis enla gissemen , p op e aux oLandas k egŽdys La galos šnek oms [ž . b eidaks i 371, ii 243]) > -uo-šk- (plg. b eidaks ii 325); III.1.1. a ec su . la. -ene, plg. la. dial. a uôšķenes (LVda 74); III.1.2. a ec s uc u du élémen -kabso bcija, plg. la. a uoši (masc.) esp. Awohschi (depkin 1704 i: 89) la. dial. a uôš-k-as ( em.) (ž . iii.1. ipą); ou 2-ojo -knykimo III.2. su s uk ū inio elemen o -i- abso bcija, plg. la. dial. aûšķenes (← *a -i-šķ- + su . la. -ene [Me i 230; LVda 72]); III.2.1. su epen eziniu -k-, plg. la. dial. aûkšķenes (LVda 73) ← la. dial. aûšķenes ( ai neįp as as ki imas, ma aukšzemniekų šnek oms būdinga sekos -kšk- 1-ojo endance [ž . udzī e 1993: 336]); III.2.2. - sušk- (< -šķ- [ž . anksčiau]) > -kšme a eze, plg. la. dial. aûkšenes (LVda 73) ← la. dial. aû-šķ-enes (ž . iii.2. ype); III.2.3. - sukabso bcija, plg. la. dial. aušenes (Me i 230) ← la. dial. aû-k-shenes (ž iii.2.1. ype). Considé e que les la ians šnek os chaknies ai i onimo a ie ė dans a dijimai son ino aciniai esp. ak uo ini comme epen ezinio (nee imologinio) -i e leksijos (plg. lie. dial. mé-i-linkas 1 ‘malūnininkas lie. mélninkas [-nykas] 1 [< bl . meльнiк ‘ . p.] ‘ . p. e k . [LkŽe]; op. lie. dial. A-i- iógala op. lie. A iógala ‘mies elio aseinių . nomina ion [būga iii 333; Zinke ičius 1966: 136; kabašinskai ė 1998: 33 34]) ne peu pas non seulemen en aison du men ionné phénomène phone ique de limi a ion posi ionnelle (-ilie u ių, comme e la ių, in e minien dans les mo s insé é en e balsio e nossio ou sklandžio p iebalsio [ž . Zinke ičius ibd.; enzeldzīns 1951: 152153]), mais e aussi en aison ex êmemen mince de épandue géog aphique. La ians a mėse ly is a ec šaknimi ai už ixé dans beaucoup Vidžemės e La galos šnek ų (ž . LVda 7273). donc son his o iškumu doejo i, appa emmen , ne ale ai pas. endzelīnas (1961: 7), essayan é abli oponimų e hyd onimų la. ai ieks a s. sā iena, ài ieks e2 s., up. Mei āni, ei ieks s up. Lī āni (pas a ojo ei- < ai esp.a/ a ec pala alinu élémen [apie el ki imą plačiau ž . di iii1 534; udzī e 1993: 241]) kilmę, econs ui p oly ę * ai- ieks i dou ean sa o mée p imai e indique la /. iẽks a ‘gili i e s place (Me iV 654655). spėjimu, bien sû , il se ai possible de c oi e sans condi ions, si lui se ai in oquémi seulemen hyd onimai, mais seulemen oponimas ( esp. sans anden a dinio al e nan o) la. ai ieks a s. sā iena peu en e lek ue e la. dial. ài iéks es2 ‘a ie ės Vīpe (ceux šnek as dis inguen seulemen Mednių a minis plao s). Hé é iquemen , men ionnés le onais anden a džių deno a as peu ê e *‘a ie ēm apaugusi, зажёлusi ie a (elles sou en eši upių šlai ues), plg. lie. A ie nė mš. b., A ie inė g ., A ie ỹnė mš. / b. e k ., kildinamus de lie. a iẽ ė, a ie (LVŽ i 242243). si el congénemen es co ec , endzelīno econs ui e ly is * ai- ieks suponuo ų commencemen a e ezę (apie ce phénomène à plus loin oi Vanagas 1981: 379). y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida i e imologinių sąsajų p oblema ika 71s aipsniai a icles / 2.e iMoLoginė y ų baL ų i oniMo RUBUS RAIDA su la base de l'in oduc ion e 1 sousky ie exposés a gumen s, on peu p udemmen espé e , que lie. a iẽ ė, a ie , la. dial. a iẽ es e k . (ž . anksčiau) sie ini ne a ec s e m a n i š k a i di e en iniu zoonimu lie. a s, la. a s, mais a ec i onimais lie. ai ó as 1 ‘(bo .) gi uoklė (Vaccinium uliginasum); son ouge; mėlynė (Vaccinium my illus); juodoji a nauogė (Empa um nig um); ais inė agu klė (Bo ago o icinalis) a ó as 1 ‘(bo .) gi uoklė (Vaccinium uliginasum); / son ooga (LkŽe); la. e i a i(2), aî a i2, de la même šaknies ( )ai - ( )a su su /. lie. -o a- (apie le plus loin z . ska džius i 307; plg. LeŽ 714) e su . la. -a - (apie lui z . endzelīns 1951: 339). ai, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas i k . ‘gailiai (Ledum)’ (Me iV 444–445), pasida y ais jusqu šiol menées i onimai adi ionnellemen a ibués eduplikaciniams da iniams (būga ii 323; ska džius i 24; endzelīns 1951: 265; bui ydienė 2006: 333), don le da yba a gumen ée e imologine sousaja a ec lie. ai ó ykš is 1, ai o ýkš is 1 ‘į ai iaspal ė lanko pa idalo ios a, appa aissan lūž an ayons du soleil pluus lašuos, laumės juos a e k . (LkŽe), edamu ou blanc. dial. *- ā * e - ‘žyd as, mélynas, ou ou au es cono a ions eiksmažodinės ide. ly ies (ž . con inue ), plg. lie. o e ýkš is 1 ‘ ai o ykš ė (LkŽe; būga ii 323; ska džius i 373, 404). Lyčių * ā - * e ekons ukciju ondéei suk i ika o endzelīnas (di iii1 / 495496; oi aussi LeŽdb), a i man que les balsies ā e kai a di icilemen p ou a. donc il mene ai les Li uiniens šilauogės (Vaccinium uliginosum) espec i emen . gi uoklės e les la iens gailių dans nommi ijimų kilmę g indžia ne a ces plan es ienijančia unkcine a ibu ika espec i emen . s aigulio sukėlimu, . y. suponuoja eduplikan ą la. * a a i ligina a ec č. á o a i ‘s i dulia e , s y inė i < ide. *u - ‘suk i, lenk i ( oi aussi di III1 494496; LeW 1185; LeV ii 486; Laumane 2005: 236). hélas, ce e in e p é a ion pose égalemen des dou es, ma šilauogių unkcinė kono ācija nulem a pas ce plan e de quali és s aigin i ( esp. leu s p i algius s y uo i), mais ses uogų kolo is inių pa icula i és, plg. Muno la main lig aussi bleue que jus e ai ó as Va n; Les yeux bleus comme ai o ai amusemen blizgè en (LkŽe; oi . s. . ai ó as). Au nommage gi uoklė supposono égalemen la même uzemes mėlyna uoga, ma les açons des pe sonnes qui p ennen son papu és, pamélyna ęs, plg. Pamėlenuo(ja) (gi uokliai) comme ai ó ai i mi š a dn (LkŽe; oi . s. . ai ó as). en aison de ce e associa i esse cono a ion e ai o ų e gailių de la même place de c oissance, ma y , paki o e la. ài a i(2), aî a i2 ‘gailiai (← *‘šilauogė gi uoklė) signi ica ion, plg. / Vai ó ų beaucoup in alec, se as comme i a klp ← Nu ai ó ų ien nepasige si, que gailių ne se a p ès g; Vai ó ai es ap auk i (apsuk i) a ec gailiais sn (LkŽe; oi . s. . ai ó as). de é i és, būgos ( ii 322) âginimen susie i lie. ai ó as a ec lie. ai o ýkš is, appa emmen , es complè emen co ec . seulemen hypo hzès au eu , dansz algiai paneigès adj. lie. 78 ac a Linguis ica Li huanica LXIX bui ydienė ū a 2006: en aison de quelques oLandas k egŽdys a es nommés liaudinių ai o ykš ės. Bal is ica 41(2), 333337. La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la compa ibili é de l'aide a ec le ma ché in é ieu . endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. ennell e o endzelīns jānis 1961: La ijas PSR ie ā di. i daļa. 2 sējums (k–Ō). īga: La ijas Ps zina ņu akadēmijas izde niecība. ga h 1989: A La ian-Ge man Re ision o G. Mancelius Ph aseologia Le ica (1638). Melbou ne: La ian e ia y commi ee. isch j. L. 1741: Teu sch-La einisches Wö e -Buch Da innen Nich nu die u sp ünglichen, nebs denen da on he gelei e en und zusammengese z en allgemein geb äuchlichen Wö e ; Sonde n auch die bey den meis en Küns en und Handwe ken, bey Be gund Sal zwe ken, Fische eyen, Jagd-, Fo s und Hauß-Wesen, u.a.m. gewöhnliche eu sche Benennungen be indlich... Mi allem Fleiß iel Jah übe zusammenge agen... Nebs einem Regis e de La ininischen Wö e . be lin: geo g olms Ve lag. g ina eckis Vladas 1973: His o i des a mens des Zemaiches. Vilnius: Min is. g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. he modsson La s 1990: P lanzennamen und e schollenes Wo gu . Zu deu ung on Himbee e, Hi schbee e, Hindläu e, Hindlaub. S udia Neophilologica 62(1). s ockholm: ou ledge, 79-84. kabašinskai ė bi u ė 1998: Li uiniens langues liaudies e imologie e a imi eiškiniai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . kluge ied ich 2002: E ymologisches Wö e buch de deu schen Sp ache. 24 au l. bea b. on elma seebold. be lin & new yo k: Wal e de g uy e . k egždys olandas 2012: Bal ų mi ologemų e imologijos žodynas I: K is bu go su a is. Vilnius: Ins i u de eche ches cul u elles du Li uanie. ku yłowicz je zy 1964: The in lec ional Ca ego ies o Indo-Eu opean. heidelbe g: ca l Win e & uni e si ä s e lag. ku yłowicz je zy 1987: o ce ains p op iwościach imion sk óconych. S udia językoznawcze. Wa szawa: PWn, 213218. Lange 1773: Le isch-Deu sche Theil des ols ändigen Le ischen Lexici, da innen nich nu säm liche S ammwö e diese Sp ache sam ih en Abs ämlingen, sonde n auch die sel ene, nu in gewißen Gegenden geb äuchliche Wö e , zum Nachschlagen, angezeig we den. schloß// obe Pahlen. Laumane beni a 2005: Smalki lija zel a lie us. Dabas pa ādību nosaukumi en la iešu 1. Liepāja: Liepājas Pedagoģijas akademija. y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida i e imologinių sąsajų p oblema ika 79s aipsniai a icles / Loewe icha d 1913: Ge manische P lanzennamen. Loewe icha d 1913: Ge manische P lanzennamen. Loewe icha d 1913: Ge manische P lanzennamen. Loewe icha d 1913: ausgegeben on W. s ei be g, ii 6). heidelbe g: Win e . Machek Václa 1961: Zum Wo scha z des Li auischen. eil 2. – Zei sch i ü sla i- Ge manische P lanzennamen. Loewe icha d 1913: Ge manische P lanzennamen. E ymologische Un e suchungen übe Hi schbee e, Hindebee e, Rehbockbee e und ih e Ve wand en (ge manische biblio hek, he sche Philologie 29(2), 345356. Mallo y james P., adams douglas Q. 2006: The Ox o d In oduc ion o P o oIndo-Eu opean and he P o o-Indo-Eu opean Wo ld. ox o d & new yo k: ox o d uni e si y P ess. Masica colin P. 1991: The Indo-A yan Languages. camb idge & sydney: camb idge uni e si y P ess. P okosch edua d 1916: [ e iew] hein ich Ma zell, die ie e in deu schen P lan- zennamen, ein bo anische bei ag zum deu schen sp achscha ze by hein ich Ma zell; icha d Loewe. ge manische P lanzennamen. e ymologische un e suchungen übe hi sch- bee e, hindebee e, ehbockbee e e leu sVe wand en. ii 6 by icha d Loewe; W. s ei be g. The Jou nal o English and Ge manic Philology 15(2), 289293. udzī e Ma a 1993: La iešu alodas ēs u iskā onē ika. : Z aigzne. szpy a-kozłowska jolan a 2000: słowo wó s wo bez mo emów czyli o mo ologii p ozodycznej i o mach ucię ych. Bulle in de la socié é polonaise de linguis ique, asc. LVi. k aków: ins y u języka Polskiego Pan, 5978. u bu is Vincas 1981: Bal ų e imologijos e iudai. Vilnius: Mokslas. u bu is Vincas 1998: Lie. pãshinas e ( m.) pašáiža commun ašakniai synonymimai. Bal is ica 33(1), 4957. Elle a é é c éée en 2004 pa la socié é Bal is ica. u bu is Vincas 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vanagas aleksand as 1981: Li uiniens hid onimų e imologinis dicynas. Vilnius: Mokslas. Vi kauskas Vy au as 1994: senųjų an (> ą), en (> ę), in (> in o), un (> ų) a ian es de ce ains mo s šaknyse e o mes. Li uiniens pa lo y os ques ions 34, 107111. Wod ko dagma s., i slinge b i a, schneide ca olin 2008: Nomina im Indoge manischen Lexikon. heidelbe g: uni e si ä s e lag Win e . Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1984: O igne de la Li uanie. his oi e de la langue li au es 1. Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1987: Jusqu'aux p emie s éc i s. his oi e de la langue li au es 2. Vilnius: Mokslas. Nepoкупный Анатолий Павлович 1976: Балто-севернославянские языковые he phy onym Rubus. communica ions. Kie : Une science opinion. 80 ac a oLandas k egŽdys Linguis ica Li huanica LXIX eas bal ic names o he aspbe y (Rubus): mo phological analysis, e ie al o he e ymological links o he phy onym suMMa y he a icle deals wi h de i a ion and de elopmen peculia i ies o he eas bal ic names o e ymological analysis o he appa en mo phological o seman ic equi alen s, o example, Li h. dial. aš( )óklė ‘cu an , La . dial. ài u uôgas ‘ aspbe ies esp. be ies o he sheep, is also p esen ed. due o he analysis sugges ed he e he ollowing conclusions a e p oposed: 1. 3 p ime de i a ional models o he oo s La . a - ai meaning aspbe y wi h ou s anding mul i ude o s uc u al a ia ion a e o be dis ingued: / a) de i a i es wi h he su ix -ie - (-ie - dial. -ī - + a1. -ene, a2. dial. -šķ-, a3. -isk- + -ene); / b) de i a i es wi h he su . -ene; c) de i a i es wi h he su . -šķē (+ -ene). 2. Li h. a iẽ ė, a ie , La . dial. a iẽ es e al., e ymologically ela ed o Li h. ai ó as ‘bluebe y (Vaccinium uliginasum); who lebe y (Vaccinium my illus); hea hbe y (Empa um nig um); bo age (Bo ago o icinalis) Li h. a ó as 1 ‘bluebe y (Vaccinium uliginasum); la. ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas e al. ‘Lab ado ea (Ledum), p esuppose de i a ional model o he clipping ype, i.e. adj. eas bal . *( )ai - *( )a - *‘colou ul / i idescen → blue, ed + su . eas bal . -ei ē // su . Li h. -o a- su . La . -a . 3. seman ic inno a ion esp. al e na ion o he seman emes ‘Lab ado ea ← *‘bluebe y who lebe y o he La . ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas e al. ‘Lab ado ea (Ledum) is de e mined by he g owing localiza ion o he plan s. 4. oo s o he clipping ype o adj. eas bal . *( )ai - *( )a - ‘i idescen esp. / blue ed a e o be de i ed om subs . Li h. ai o ýkš is ai ó ykš ė ‘polych ome a c colo ed in ed hem), La . aa îksna, a(a) îksne, a a īksna e al. ‘ ainbow e al.. 5. e e en be y o he ed colou o he plan names Li h. a iẽ ė, a ie , La . dial. a iẽ es has no hing in om he ou side and iole om inside (wi h he o he dyes o he spec um be ween common wi h he seman ic ex ensionale o he zoonyms Li h. a s ‘sheep, La . a s ‘di o, which is di e en de o igine. Mise à disposi ion 30 d. décemb e 2013 oLandas k egŽdys Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a [email p o ec ed]