Jürgen Udolph (Hrsg.). „Europa Vasconica – Europa Semitica? Kritische Beiträge zur Frage nach dem baskischen und semitischen Substrat in Europa“

196 ac a Linguis ica Li huanica LXX ha aLd bichLMeie Ma in-Lu he -uni e si ä halle-Wi enbe g sächsische akademie de Wissenscha en zu Leipzig Mainze akademie de Wissenscha en und de Li e a u Wissenscha liche o schungs ich ungen: indoge manis ik, onomas ik (o sund gewässe namen), al i anis ik (syn ax). jü gen udolph (h sg.) eu oPa Vasconica eu oPa seMi ica? k i inės į aščiai Zu age po deM baskinių i seMi inių subs a in eu oPa (bei ai į Leksikog a iją i a dų y inėjimą 6) hambu g: baa 2013. Pape back, 386 puslapiai + 3 puslapiai unpaginie (su nu odymais į bandos bei aukėjus) isbn: 978-3-935536-06-6 Šis sammelbandas sup an a sa e kaip a sakymą į nuo heo Vennemann (i jo mokinių) nuo maždaug ijų jėgdešim mečių isada ėl i da dešim imis esa yse pa eik ą i pe e lykes e imologijas (a ba ką už ai bu o išleis a) a iamai pa i ino hesis, kad iena e us didžioji dalis ge manų žodža zes, ki a e us da daug didesnė dalis bend ai kaip ‘al eu opinė hid onimie‘ pa adin o andens a dų sluoksnio iš ik ųjų nė a indoge manų kilmės, o pasikėlė am ienam a ki am p e-indoge manų subs a ui. ieną summa jo y imų y a Vennemann in he sammelband Eu opa Vasconica Eu opa Semi ica, be lin new yo k 2003, pa eik as, ku is 26 jau publicėjo i ieną iki da o unpublicin ų bei agą u i. Ve ešmin a galima Vennemanno poziciją aip apibend in i: y a eilė žodžių, ypač ge manų kalboje, ku ios (ge os) indoge manų e imologijos ūks a. ai lieka dėl o, kad jie eben iš ienos subs a sakalbės kyla. kaip subs a sakalbį a eina uo me u idauslande .a. ai Vaskonische (eine a u baskisch) in age, nes po pasku inio ledynmečio a si e bėjimas Mi eleu opas .a. iš pie aka ių, aigi iš ibe iškos jü gen udolph (h sg.) Eu opa Vasconica – Eu opa Semi ica? K i ische Bei äge zu F age nach dem baskischen und semi ischen Subs a in Eu opa 197 ecenzijos e iews pusšalį he į ykzę, kas aip pa pas sa e į am ik ų gene inių ma ke ių a i inkamai jų a i inkamamam p ocen iniam an eil da į ody i lasse, ku is baskų ke nland kiek iename aukščiausiu y a i koncen iniuose ingiuose aplink b anduolį abėme. Vaskonisch bū ų mi hin aip pa seniausia mums in (Mi el))eu opa g ei ba e andensnamenschich , ai uo daugiau, kaip ienas aip pa šioje s i yje u i p oblemą, dažnai jokios (š a ios) indoge maninės e ymologija duo i o könbespecially aip pa Wes und no dge manischen. šios bū ų .a. su eniciškais pa da ėjais į šį egioną nen. semi isch seien hingegen zahl eiche subs a wö e in küs ennahen gebie en, a ež as (i galu inai s amme ja aip pa unenal abe as nuo eniciško alphabe ab). paieška po subs a wo scha z bū en aip pa Vaka ų ge manų kalba u i ilgą adiciją, ku i ypač "Leidene schule‘" indoge manis ikos ęsiama. ačiau y a pag indinės p ielaidos isiškai e čiamos, ku ios subs a an eil iki iki 30% ge manų leksikone no i ma y i: jau neumann (1971, 7779 = 2008, 35) y a į odęs, kad ai y a čiabei klaidingų p ielaidų, nesup a imų i echen ehle ių e kš ingumas, ku i ai be į ai iais ank aščiais i į edimais į ge manų a ba ge manų ienelskales. subs a o žodžekio dalis y a kalbose pap as ai 25% ajone. iš de da bo am eWa gali ez. ik ai pa i in i: Iš den gu 130 (abzügl. ca. 20 su ixe) bislang nuo ez. apdi b ų haup lemma a (žodžiai p adedan su ahd. i-, j-, l-, m-) galėjo iesiog ka ą už ieno (ahd. î al ‚ei el, nich ig, lee ‘; eWa V, 226229) nė a (guda) indoge maninės e imologija pa eik as. galbū (!) į subs a wo dus g įž ajan i dalis bu o šiame iš auke iš leksikono aigi žemiau 1%! ku is čia daba kaip a sakymas į uos di b i iš eikš ančios sammelbandas u i po p ologo (s. 79) aš uonis esėzus i ieną in e iew. iš esmės p oblema iška p ie šio ūno y a pi miausia, kad ai y a a sakymas, ku i dešim me ų eikėjo, kol ji o muliuo a, i kad ji sa o a ski ose dalyse iskas ki a nei homogeninė: ji u i esė, ku ios jau p ieš Vennemanno knygą ka ą pasi odė, okios, ku ios aki aizdžiai jau g ei ai po Vennemanno knygos bu o pa uoš os i okios, ku ios ik ėliau bu o pa uoš os. aip kaip Vennemanno knyga iš esė iš ca. 15 me ų susideda, aip pa kyla a sakymai į ai iš ca. 15 me ų. šiek iek ienas jau klausia sa ęs, a ienas knygą po iek daug me ų da ka ą pe šias k i ines į ašas e in i eikėjo, ku is de ac o y imuose ( ai kiek ez. ji pe žiū ) be kokiu a eju jokio aidmens speiel (e). Iš esėmenų sammelbandes bu o ys indoge manis ų(-onomas isch)e jau anksčiau ieną ka ą spausdin i: Michael Meie -b ügge , is o inė kalbos ėžys i jos ibos (s. 151158 = Meie -b ügge 2010, 166 17 Lu z eicha d , 1662), nach olge hans bahlows (s. 159167 = eicha d 1996) Meie -b ügge s bei agas y a labiau allgemein- heo e isch p i aiky as i liečia .a. am pabaigoje aip pa klausinė i ( ela y ios) k onologijos iš eilės iš kalbosšik ų Eu opoje. be jis kaip aip pa isi ki i įnašininkai šio sammelbandes a eina p ie o i ezul a o, kad ienas na ū aliai su iena a keliomis o bzw. neindoge maninių kalbų eu opa bus eikė i, be su daba ine s adija y inė i .a. a siž elgian des cha ak e s Vennemanno y imų aip pa ne p adė iniu būdu yšys šio subs a o su kokiomis no s ki omis kalb( amili)en į ody i y a. Į indoge manis inius įnašus p iklauso aip pa da pi masis įnašas des bandes, Pe e an ei e , min ys į knygą nuo heo Vennemann, Eu opa 198 ac a Linguis ica Li huanica LXX i Wol gang P. schmid, Me odinės pas abos dėl ha aLd bichLMeie klasi ikacijos al eu opäisch (s. 169180 = schmid 1998). abu į aščiai iš 1990ių me ų y a žinoma iš indoge manis inio ž ilgsnio isiškai pasenę, ne jei ienas an pag indiamos a gumen a ion pap as ai nieko išse in i negali: eicha d heb .a. iš yškin i, kad Vennemann bahlows pasiūlymams p ie hid onimijos apie gend alchen subs a us is iek e üb ig en. ačiau y a a gumen acijoje i zumal į pa yzdžius, an ku ių ji au bau , į ai ios dalykinės klaidos, aip i abelle s. 174, ku ioje o ma imai į a iamai wei e s ecken olg , die allgemein au wenig ane kennung ges oßen sind, wäh end schmid .a. au egula i ä en im be eich des ablau s und de Wo bildung hin- weis , die eben ypisch indoge manisch seien, weshalb sich spekula ionen zu i - is u indoge maninius šaknis suda omi, ku ios, žinoma, pagal heu ige požiū į daug labiau p iklauso p ie mažiausiai šešių ( aip du ka us ys) šaknų, i ku šaknų laipsniai už ą ( ėly -u indoge manų?) niekada nenus a y i, ku i pagal ga są jau p ieš d idešim me ų indoge manis ikos plačiau nebu o paskelb a. Vasconica Eu opa Semi ica (s. 1163). šis labai susilaikęs o muo as į ašas y a ienin elis šiame knygoje, ku is indoge manis iką pusiau kelio an šiandien įp as o lygio i su šiandien įp as omis s anda ds siūlo. sėks amos e imologijos y a eisingos (jei i ne isada ienin elės galimos). ap ibojan be y a p idė i, kad i šiame bei ag eis lege su Wu zel(auslau ) a ian ai, schwebeablau u.ä. apgy endinamas, kas p ie ne indoge manis iškai išanks inio išsila inusio skai y ojo leng ai jausmą des any hing goes galė ų palik i. okie unmo i iuo i a ian ai y a šiandien pap as ai ne daugiau kaip galimybės p ipažin i. da iena p oblema y a, kad biskuome jokių šaknųbedeu imų nenu ody a, o iesiog iš pe kel o žodžio ma e ialo pagal žinomas aisykles u indoge maninės anspona e ku iamos, biskuole be jos su kokiu no s ki aip beleg em ma e ialu (bzw. ekons uk en) ko eliuo i. is dėl o į ašas aiškiai odo, kad Vennemanno p ielaidos i mu maßymai be kokios jü gen udolph (h sg.) Eu opa Vasconica – Eu opa Semi ica? K i ische Bei äge zu F age nach dem baskischen und semi ischen Subs a in Eu opa 199 ecenzijos e iews bū inybės ne ūks a, kad uo a pu aip pa be kokios e imologinės ikimybės p ieš a au ų i pasekmė aip pa aip pa pe eklingi y a, kaip jie bus klaidingi. / Tik ai s a bios y a an ei e s iš adą apie aqualen im d uck d), kad šis bū en ne e lex kažkokio neindoge maninių subs a schich bū ų, o ienos indoge maninių a“ (die e was zu ückhal ende auch schon on ez. geäuße wu de; gl. bichlmeie sluoksnio p iklausė, ku i eben andel *o > *a pa odė. a si inka ai ie o ėje, an ku ios pomalig kalbų bu o kalbama/bū ų, ku ios šį kin imą ne odo (kaip pa yzdžiui kel ų i i alisch), y a su d iem ski ingais indoge manų sluoksniais eik ų skaičiuo i, odėl u i galu inai su mažiausiai d iem bangomis imig an ų iš kalbė ojų indoge manų kalbų bū i skaičiuojama (p. 57 .). be andžiai eikia an šio bei ag be , kad jis apsk i ai nuo a ski ų naminėjimų (daugiausia iesiogiai ci uo a) li e a ū a be eik gąsdžiai an sekundä li e a u ą e čia. ai š elnina den p idago e ė žymiai. ilgiausias indoge manis inis (išplės inėje p asme) į a dijamas į ašas y a o des išda ėjo des bandes, jü gen udolph, Vaskonisches und semi isches in eu opa aus namenkundliche sich (s. 211324). šio pa odo indes ipines silpnesnės daugybės di ba o e aje s į, į ez. jau kelis ka us a k eipė dėmesį ( sl. pasku inį bichlmeie 2013a, 2013b), i ku ių sunkiausiai y a: indoge manis inė Fachli e a u pasku inių 50 me ų y a p ak iškai ne ecipied. odėl y a isi iš a imai ašy ojo į indoge manis iką galu inai an s a uso Vok iegs laikų. ai pasi odo ypač jo isiškai pasenusiose pažiū ose į onologinę sis emą u indoge manų, į žodžio o ma imą šiame kalbos e ape i a si adimus iš akcen ų i ablau i su uo susijusiais klausimais apie a i inkamų o ma imų seman iką. isas šias s i į p iklausančias p oblema ines ie as įnašo nag inė i, y a čia ne įleis i. ai bū ų sa o ilgesnį esė eikalingas pada y i. is dėl o nuk en a jau p ie šios ie os s ebė inas pa allele da bo būdu į Theo Vennemanns į: s a bi li e a ū a nė a (apim ai) ecipiuojama. į a imas, ku į udolph sa o bei ag ja pa s kelis ka us į ad esą Vennemanns nuk eipia. aip udolph pa yzdžiui eda sa o bei agame kelis ka us a ejus iš ‚konsonan enwechsel‘ an, a p jų aip pa ėl jo mėgs amiausiasbeis ilis nhd. Hass s. Hade (s. 241, 264, 306). po ‘konsonan enwechsel‘ jis sup an a ieną aki aizdžiai lais ai yk i galinčią pasikei imą iš konsonan ų ( .a. išlau iš šaknų), ačiau šaknys be lygią eikšmę u i. kad jis uo me u į hi pasisako (p. 256) odo ik da ieną ka ą un imepäßness jo įleidimų. šio pasi odymo y a ilgesnis sky ius jo monog a ijoje į ge manenp oblem ski a (udolph 1994, 51118), į ką jis sa o į aše kelis ka us nu odo. be kaip ki os aip pa ki aip įž elgiamos silpnybės pasi odo sau unsaube ybės p ie ci a e ki ų au o en (kas udolph ja Vennemann aip pa apkal ina) i p ie minėjimo pa yzdžių: aip y a maždaug s. 253 bichlmeie (2010, 16 .) s ip iai su umpin as aip a spindė as, kad en egzis a imas ienos šaknys *el-olg undsä zlich ginčijamas. eisingai da an y a, kad ai pagal heu ige sich indoge manis iką iena šaknis s uk ū os VKim u indoge manischen niekada u ėjo su eik i, o šios isada 200 ac a Linguis ica Li huanica LXX jau bū i o.a. mėgs amiausias pa yzdys y a ha aLd bichLMeie klaidingas: šis žodžių po a y a jau nuo ilgo (mažiausiai jau nuo 20 me ų) į du seman iniu požiū iu iš p adžių ski ingus šaknis sug ąžin as (*ka - ‘s ei , kamp i *ad- allen ‘ [LiV2 318], gg . aip pa ‘s ū en i an ; a ba u idg. *eh2d- ‘seelisch au gewühl sein [LiV2 38319] į g . κῆδος ‘so ge, aue ), ku ių iš edimai y a ik ai ge manų seman inėje kalba (kluge Seebold 1995/6, 349, 389, 388, 391, 395 , 398, 398, iWa iV., 381, 381). sis eminė pe žiū ė minė o abs ak o iš udolph 1994 u ė ų ik ai da e nes palyginamą ūkumų apž algų a skleis i. minimes s uk u KVKha en, mi hin in diesem alle eben u idg. *Hel(H)- ekons uo i y a. as pa s, žinoma, aikoma i už s. 225 . s eng e šaknis *e -/*o -: ai y a ne iš ienos, o iš mind. du šaknys s uk ū os *He (H)- iš yk i (amžiausiai a eina *h1e - ‘ku hin ge a en (LiV2 238) i *h3e - ‘sich (aky iau) in mo ion (LiV2 299 .) in ques ion, be ki i gali da į žaidimą a ei i, p iklausomai, a ai daba apie andens a kalno pa adinimą eina; iša naus *e -(n)- ‘hügel e hebung [p. 240] iš edimas y a aip be ku iuo a eju klaidingas). be da udolph ja bū en pasku inius jah dešim ę indoge manis inio y inėjimo ne ecipiuoja i ja aip pa nus a ė: au diesem ni eau disku ie e ich nich . (udolph 2013: 438), pasi odo iš šios pas abos šalia į a iamai disk edi a imo ci in ojo a naujančio a aizda imo būdu, ik ėl jo ūks ančios indoge manis inės achkompe encija. klaidingas kalbos p isky imas yks a pa yzdžiui in alle o ma i- ‘Vo gebi ge o.ä. (p. 278), ku is ne al indinis, o daugiausiai a es inis y a (ba holomae 1904: 1112 .). e ymologija (u idg. *mñ- i-) su inka ben jau. kad udolph aip pa y esnės indoge manis inės o schungen nė a ypa ingai ge ai žinomos, pasi odo aip pa jame, kad jis s. 220 . i 303 susijungus su gewn Ode i giminaičiu ( sl. p ie o g eule 2008: 70 . [den udolph ga ne pi mą paminė as...] i ak ualiai bichlmeie d ukk a, b aip pa 38b dgn4 .) į caland-Wacke nagelsche su ixsys em nu odo (be o be p ie pa adinimo nu ody i) i ieną esė bloom ields iš 1925 ci uoja, ku is y inėjimų is o ijoje de ac o jokios aidmenys, be nežaidžia į an änge pažinimo a pusa yje su su ixe u idg. *- ound *-u- (und jü gen udolph (h sg.) Eu opa Vasconica – Eu opa Semi ica? K i ische Bei äge zu F age nach dem baskischen und semi ischen Subs a in Eu opa 201 ecenzijos e iews oliaue ) jau 1890ių me ų nuo oda ( sl. p ie o bichlmeie 2008, bichlmeie im d uck c /). aip pa an eo e isko lygmens paklauso udolph ehle , aip jei jis s. 275 schen, sch eib : „nu dann, wenn eine zu iedens ellende e klä ung aus dem hochdeu - ge manų, kel ų a al eu opiečių negali bū i su eik as, leidžiama į da senesnį kalbosšik ą bū i g iu ėsiu. eisinga bū ų, kad ienas ai ada ne u i (a eisingesnė o mula imas galima as i s. 303), galima ienas žinoma, nes iš esmės isada galima lieka ja, kad ‘ olks ymologinė‘ eseman izacija senesnės pa adinimo o mos į yko, ku i ik dėl o, kad nė a a dų liudijimų, nebegalima saugiai į ody i ( gl. Be gmann 2011). Daugelį oliau, ypač dėl e inių de ailinių klausimų į e imologijas, leis ųsi da ci uo i, ai bū ų be galiausiai ėmus sp ogdy i. nepaisan iš a dy ų i olesnių ūkumų ame į aše ampa žinoma aišku, kad da bai Vennemanno me odologiškai i a siž elgian į mokslinius usansas ( ecepcija i e inimas ele an os sekundä li e a u , gg . išnaudojimas p ima inių šal inių i . .) ne am eisūs bus, ką galima ikė is. pa allelenas p ocedū oje a p Vennemann i udolph y a ačiau aip pa nepe žengiamas. Jei daba iš susammens iew indoge manis inių įnašų aip pa kiek ienam skai y ojui u ė ų ap i aišku, koks (un))a da bai Vennemanns an onomas ikos s i ies y a, aip y a is iek aip pa kons a uo i, kad šiame knygoje susi ink i, indoge manis inėje adicijoje s o i įnašai pa ys isi ienoje a ki ose p asme daugiau a mažiau oli už o, kas šiandien indoge manis ikos s anda das. be indoge manis ų aspek ų, sammelbandas aip pa da iš ekspe ų hami o-semi inių kalbų i baskų s ilia imo į Vennemanno iš a imus į šias kalbas a ba į iš jo iš šių kalbų p iim us palygins žodžius. y a ai šie ys įnašai: joseba L. Laka a, on ancien eu opean and he econs ische kompa a is ik (s. 325359). šie ys s aipsniai da o aiškiai, kad Vennemanno kompe encijos šiose ie o ėse labiau susi ūpinamai balsuojančios p igim ies y a: jie y a maždaug indoge manis ikos-žinias udolphs palygin i: a i inkama li e a ū a y a nežinoma, ie oj uc ion o P o o-basque (s. 65–150), hayim y. sheyim, indo-eu opean, old-eu- opean, and a asian, o con a Vennemann (s. 181–210), und aine Voig , eu- opa semi ica? beme kungen zu Vennemanns semi (ohami )is isch-(indo)ge manis- o y a pe žiū ė as i iš specialis ų bend uomenės dažnai pakankamai ilgą laiką e čiamas ci uojamas i į pag indą a gumen a ion gali. Esminiai susi ūpinęs y a be Vennemanno me hod(olog)isches i iš indoge manis inio ž ilgsnio y a čia da p idė i, kad is iek i š jau k eip asi p oblema egzis uoja, kad ienas, jei ienas indoge maninės e imologija už ieną a dą plausibel pada y i gali, iš ik ųjų ne (daugiau) pa iesine p asme gali į ody i, kad a das iš p adžių neindoge maninis u ėjo bū i. ai ne u i 202 ac a ha aLd bichLMeie Linguis ica Li huanica LXX Vėlesni au o ai jau kelis ka us įk eido ai, ką jis da o: jis lyginasi ekons uojamą čia su ak ualiu liudijimu, be o, kad pasi ūpin ų iš aizda. ezensen laiko ai iš esmės už isų ga bės e as, po emanų p iešindoge maninių kalbų Eu opoje ieško i. ik jei ienas ada indoge maninį Eu opoje su baskiniu a semi iniu no i palygin i, eikia ai aip pa da y i an o pa ies e apo (kuo aip pa au o ai ijų į ašų a k eip i dėmesį), . y. eikia ai iską iesiog an 1 a ne 2 p iešch is ianinio jah ausendo e apo palygin i, ki aip negali nieko (a ba labai aukš ai a si ik inai ka ą kažkas) eisingas išei i. iską ki as hies ų äppelį su k iaušėmis palygin i. jokios p asmės neig i, kad daugelis šių a dų sa e pap as os indoge maninės e imologizacijos a sisako, be ai aip pa gali iesiog bū i dėl o, kad mes ai u ime da y i su kalbos sluoksniu, ku is mums šiandien liudijo ose kalbose ne išliko, be nuo jų pi m akai o mų i š sluoksnio bu o ( sl. i š ano acijos p ie į ašo an ei e s), odėl mes jos (da ) ne pakankamai ge ai žinome. be jei ienas pasisako šiuolaikinės indoge manis ikos me odų naudojasi, a eina ienas jau s ulpelis oliau. užbaigimą knygos suda o įnašas klaus i gene ikos (jü gen udolph, klausimai į genos y inėjimą, s. 361386), ku is iš p adžios udolphs su aizda imu Vennemannschen įleidimų į šią p oblema iką i kai ku ių ki ų au o en aip pa in e iew udolphs su d iem gene ike s susideda. Deja sužinoja nei in e iu laikas nei į kokią o mą jis iš ik ųjų į yko ( ai a odo labiau po ašy inio in e iew iš, nes pokalbių pa ne iai des ka e en į i š nu odo). abu in e iew- Pa ne iai y a labai ski ingu mas u p aneilsam. pokalbyje kalbama apie Vennemann i jo mokinių už sa o a gumen a ion p iim ų gene inių y imų e inimą. y imus ik su didžiausia a sa gumu u ė ų naudo i, nes p iklausomai nuo, ku ie ma ke iai i iami, gana ski ingi i ezul a ai išei i, als Quin essenz kann man da aus ielleich ziehen, dass man eigen lich diese ku ie ada kiek ienas da ski ingai in e p e uo i gali. pe umpas čia is iek a eina knackpunk as isos eikalingumo: an-ennemabssence am ik ų gene/ma ke /k aujo g upės sa ybės mag ja du chaus apibend in i ienas abejojan ka u, ką pasi eiškia iš čia esančios sammelband už ezenas Vanns, aip galima ge ai ügly pasaky i: jie y a negy i. ne jei ji isada ėl ka ą žu naluose o.ä. a si as i, aip u i jie da iš ik ųjų be eik im ai įsimenančios jü gen udolph (h sg.) Eu opa Vasconica – Eu opa Semi ica? K i ische Bei äge zu F age nach dem baskischen und semi ischen Subs a in Eu opa 203 ecenzijos e iews ką no s apie ikimybę p iklausomybės indi ido/auk g upės indi idų p ie am ik os populiacijos į am ik ą laiką išsaky i; / apie šios g upės iš indi idų kalbama kalba sako ai iskas žinoma nieko iš, jei ik ši g upė iš indi idų ne aip pa ašy inius liudijimus paliko. (i dėl o u ė ų iš anks o laikui nieko pasikeis i.) kadangi ai daba a eje apie (p ėjungio) ‘al eu opiečių hyd onimie‘ apie p i ašy inį pe iodą eina, ampa ikimybė, kad ienas iš ikimybės pe gene inę kons elciją įž elgiamos g upės p iklausomybės į šios g upės kalbą gali už ašy i, da gana mažas. pasekėjus ado. i ai bus ben jau aip ilgai aip išlik i, ol kol šių ezinų gynėjai nep adeda, sa e aip pa me odologiškai į daba inę būklę a ski ų dalinių e i o ijų is o inių kalbos mokslų (bū ų ai daba semi is ik, indoge manis ika a baskologija) a es i. ik įdomios idėjos pakanka mokslui iesiog ne. apgailė inai lieka iš iesų, kad čia p is a y as, jo isumose isaichaus bū inos sammelband su de an s ip iu laiko ėla imu pasi odė y a i ada kokybiškai aip nelyga ieji į aščiai u i. Tuo a pu jau seniai y a a imiausias sammelband Vennemanns pasi odę: Ge mania Semi ica, be lin new yo k 2012. Man galima susijaudinęs bū i, a šiam knygai aip pa ėl palyginamas sammelbandas a sispindi. i už pabaigą 2015 y a aip pa p ie išleidimo jau ki as bandas anonsuo as: obe Mailhamme , heo Vennemann: The Semi ic Componen o Ea ly Ge manic Language and Cul u e, be lin bos on. u ė ų sau šiose knygoje mokslinybė a ba š a umas aikomų Me hod(ologi)e ne milžiniškai padidino a ba padidin i, bus be aip pa jie se iose is o inėje kalbos ėžys ėje i onomas ikos išsky us aukš o egusios akenb os jokių pėdsakų nepalik i a ba be gman n ol 2011: me odinė dilemma in e e enz-onomas ikos. a ba: y a al mühl okiečių a das? haub ichs, Wol gang ie enbach, hein ich (hgg.). / in e e enz-Onomas ik. Pa adinimai G enzund susi ikimų e d ės is o ijoje i daba yje. ga Ve ände ungen bewi ken. LITe ATu ba olomae ch is ian 1904: Al i anisches Wö e buch. s assbu g: übne . 204 ac a ha aLd bichLMeie Linguis ica Li huanica LXX Saa b ücke Kolloquium des A bei sk eises ü Namen o schung nuo 5.7. 2006 spalio. (Publikacijos komisijos už saa ländische Landesgeschich e und Volks o schung 43). saa b ücken komisija už saa ländische Landesgeschich e und Volks o schung, 2944. bichlme ie ha ald 2008: Ką u i cynewul i kunibe su caland i Wacke nagel suku i? a ba: ka alius y a mi ęs, es gy e die gens? g eule, alb ech he mann, hans-Wal e idde , klaus scho , and eas (h sgg.). / / S udijos į li e a ū ą, kalbą i is o iją Eu opoje. Wol gang Haub ichs į 65. Gim adienis ski as. s . ingbe : uni e si e ų leidykla, 229246. bichlmeie ha ald 2010: bai isch-ös e eichische o sund andene names iš indoge manis inio sich . Lapai už obe deu che pa adinimo o schung 46, 363. bichlme ie h a ald 2012: kai ku ios pasi ink os p oblemos al eu opiečių hid onimie iš siu ikų šiuolaikinės indoge manis ika plädoye už naują siu iką į dalykus. Ac a Linguis ica Li huanica 66, 1147. bic hlme ie ha ald 2013a: Į kalbos mokslinį lygį y imų į ‚al eu opiečių hid onimie a sakymą į polemiką. Ac a Linguis ica Li huanica 68, 950. bich lmeie ha ald 2013b: analizė i e inimas kalbos ėžinių s anda ds ak uelle y inėjimų adicinio ipo į ‚al eu opäischen hyd onymie iš šiuolaikinės indoge manis ikos pe spek y os. Pa adinkundinės in o macijos 101/102, bichlme ie ha al d (im d uck a): Į sienas pažinimo galimybės 397–437. senų s ils y imų p ie al eu opiečių hid onimijos: aplenk os kalbos ėžinės konsep os i mi ų o ma imas aizduojamas pagal andenų pa adinimus iš baye n i Aus ija (baye isch-aus iškos o sund andenų pa adinimai iš indoge manis inio siu : dalis 4: A e see i Sinn). spannbaue -Pollmann osema ie janka Wol gang (h sgg.). / Ak enų 7 Tagung des A bei sk eises ü baye isch-ös e eichische Namen o schung (ABÖN), Passau, sep embe 2012. ( egensbu ge s udie zu Namen o schung 9) egensbu g: edi ion Vulpes, 2014. bichlme ie ha ald (im d uck b): ja . aδu-, ap. adu-, caland-Wacke nagelsche su ixsys em i al eu opinė hyd onymie. annick Payne i cy il b osch (h sgg.). na-wa/i-ViR. Zia MAGNUS.SCRiBA. Fes sch i už Helmu Nowicki į 70. Gimimo diena. (d esdne bei äge zu he hi ologie 45) Wiesbaden: ha assowi z, 2014. bichlme ie ha ald (im d uck c): he caland sys em and g eek. giannakis, geo gios (h sg.). Encyclopedia o Ancien G eek Language and Linguis ics. Leiden bos on: b ill, 2014. bichlme ie ha ald (im d uck d): Was kann man an lexikalischen und mo phologi- schen elemen us iš a denschako adinamosios ‘al eu opiečių hyd onymie