Angelė Vilutytė. „Kaltanėnų šnektos žodynas“

177 e isiónes e iews / an anas baLaŠai is Mokslinių in es igaciones di ecciones: leksicog a ía, cul u a del lenguaje, e minología. angelė Vilu y ė kaL anėn Šnek os Palodynas Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2008, 460 p. isbn 978-609-411-019-1 ecien emen e edi ada en una de diezcien as lenguas li ias šnek ų žodynų dada la leksika kal anėnų apylinkių. es o ambién noplaninis abajo del ins i u o de la lengua Lie u ių. así y ue on p epa ados šnek ų ódynai. El p ime al dicciona io edi ó Vy au as Vi kauskas (19372012). Después de su No e y ų dūnininkų šnek ų žodyno (1976) ales ocynus ėmė p epa a no solo ins i u o, sino y Vilniaus uni e si a ios kalbininkai. como ašo p a a mée discu iamo Kal anėnų šnek os ocodyno au o ė angelė Vilu y ė, zap ašinė i sus šnek os palab asjas comenzada baigdama es udios Vilniaus uni e si e e sob e 1960 m. Es e esc i o au o ui a. Vilu y ė es na ijada, que aún mokslei ę a miškos kalbos e e es sudominęs y agino za y esinė i ja nis giminai is. Vilniaus uni e si e is adol as li uanis asulis ecopilando ma e ial a su diploma, él ano aba y angeles mad e y abuu és ilus adingo šneką. en endimien o del alo i o de la lengua augo y o alecía es udiando li uanis iką y classikinę ilologiją, cuando dialek ologiją enseñes é a mių in es igado Zigmas Zinke ičius. Después de muchos años P o eso se aleg ó, de ex alumnuses en e jęs sob e esc ibama su na i osios šnek os dicciona io. En unos pocos décadas g e a di ec o del abajo a el g an dicciona io de la lengua Li uania esc i u a y edagación a. Vilu y ė kaupė ka o eką y su šnek os dicynui. como ašo p a a mėje, palab as esc ibíajo a os ogaudama y cada p aga pa ykusi en hommina. de aikščio a decenas de kaimų, kalbin a más que mi ė cien o más an iguas gene aciones adicionaline šnek a kalbančių kal anėniškių. p incipalmen e ejemplos de lenguaje au o és ansc i a de su mad e eleono os dailidy ės-Vilu ienės, kilusios de epežio pueblo, močiu ės eleono os dailidienės (yas šnek os ases pailius uo a kal anėniškių a mė ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės, 1971, p. 346). desde el mismo pueblo p o iusios y kalbin as cua o ías. kalbin i y homb es: insc i a de su pad e ed a do, i ido kū ini kaime, senelio juozo dailidės, adol o y zenono aunque kal anėniškių šnek a adziulių (iš Pãgilū ės), al onso Še ėno (iš be ninų). 178 ac a Linguis ica Li huanica LXX kal anėniškių šnek a desde el pun o de is a an anas baLaŠai is oné ico desigualy ė: y inė su pa e se a ibuye aukš aičių ilniškių pa a mei, a aka inė u eniškių1. aigi como y mayo ía eas e n aukš aičių, kal anėniškiai ie oj d iga sių am, an, em, en a ia um (dungùs), im (p·m pė), in (ž.n as), im ( ipœ). de šnek os one icos peculia idades menė inas compuños le, lė, e, ė, se, sė kie inimas: aquí supuema sáula (saulė), lá.isk (leisk), l·ku (lėksiu), ã. as ( e as). sie inados y p iebalsos d, , s: dglas (deglas), . as ( e as), · kæ ( ėkia), s.nas (senas), sέ·åu (sėmiau). Šnek oje u ima y p ime aja dzūkación peculia idad, junginiai dj y j anscibiami en dz y c: a iama m.ei (medžiai), á.uæ (audžia), nakù (nakčia), s e. (s ečių). pe enece ski ingas pa a mėms, pe o su ocabula io común a ambos: lo o maba y jungė la con i encia pa apijiečių mies elyje es i adienes, a laidos y u gués. Šnek os ejemplos ocynui записать an o de aka ino, an o de o ien al plo o ep esen an es. como es á sakiusi dicodyno au o ė, ejemplos de lenguaje apun a buenas opo unas būda o y encon us pe a laidus, y o ookios susiėjimuose kal anėnuos. Kal anėnų šnek os dicciona io a ibuible al ipo de allados: en él p esen ada oda la ieja šnek os adicinė leksika ( aigi y skoliniai) y ac uales bend inės lengua palab as con ca ac e ís icasmas signi icmadas es o a mei. Leksika dicodyne se p esen a lizdais como y最大ime idioma Li uáneo dicodyne ( oliau LkŽ). kal anėniškių leksika sudėliada en 5725 lizdus. leyendo dicciona io k i o en los ojos plu aloka lizdų, ma cados ab e iomis s . y hib ., . y. s e imybė y hib idas. suscučia us a, L, n, V le as lizdus, de 1178 lizdų as a 230 palab as de o igen nelie u iška y da inių. aigi sob e penk adalis šnek os lexicikos encida de es animų lenguas. Lyg y muchooka, pe o como de la canción, así y de la palab a del lenguaje neišmesi. es el pa imonio de iempos de gobie no ex añas. pa e s e imybių cons i uye accionesmajo ías da iniai con p e idellos da-, az- (dapl i, da i, azplš i, aznešió i). Woodyne ecopila i palab as suelen u iliza se aldea ie asdi bių dia ia en bui yje. mayo ía ocyninių lizdų con dos o im ases, pe o hay y muy de g andes con gausia azeologija. de ales menė ini aks, dan s, da ý i, d i, d b i, dúo i, gal à, k a ý i, k s i, k u i, léis i, lk i, ls i, lùp i, mès i, nèš i, pen i, pùl i, an kà, iñk i, sa ký i, ss i, s a ý i, šónas, aisý i, áuk i, n i, a i, a ý i, é i, és i, zẽ, žmogùs, zélmi, zélmi. kal anėniškių šnek ai ca ac e ís icos eas e n aukš aičių aún pa a ojami p ielinksniai (i p iešdėliai) àž, ažù, co espondien es bend inės kalbos ùž: Àž kalno namai i nesma o; Àž uogas mucho až inko; Ažù años que g įš, es bien; Gy ena ažùkampėj, ni p i ažiuo in ellos; Vacía ažùlankom; S okis aquí: ažúo ėja ažú pi kelės; Miške ažúo ėja, o in el campo da da el ien o; Ažùpe niai es o ue uogų miške; Man ya be niokas ažùmains ʻuž adasʼ, odo lo hace. 1 es o es es ablecido adol as ja ulis diplomá ico abajo Kal anėnų a mės one ika i mo ologija (1964), al que se basa Zigmo Zinke ičiaus Lie u ių dialek ologijoje (1966: 523). angelė Vilu y ė Kal anėnų šnek os žodynas 179 e isión e iews / Todos de es os da íns no hay máxima LkŽ. a. Vilu y ės insc i a y más palab as, neįdė ų į LkŽ: a óšilas: Ledas eže e aižėja: a óšilas. bobeliõ ė ʻmenka muje ʼ: Bobeliõ ė da nesena, baika. dý au i 1. ʻdai y isʼ: Dý auna pa langus pa og ko. 2. ʻ yko iʼ: Kiaulį papjo ė, es dý au na ka inai. gamùlžis ʻgabalasʼ: Duonos gamùlžis po abalu nus ies o. gisý i ʻgesin iʼ: Ugnį gisaũ emp i: bijau que kas neinsg ūs . g e j ʻšaliaʼ: G e j casai ellos. knãbin i ʻaupy i, g ieb iʼ: Knãbino knãbino oda la ida i dejó la p opiedad es animiem. paklõsčiai ʻk aikasʼ: A si ežu samanų paklõsčiam. papãnis ʻs o as pakulinis audeklasʼ: P iaudžia papãnio kokio i nešiojam e a, a qué ha ás. pa añkė ʻa i, po ankaʼ: Pa añkėj a sis ojo i s o i, da apšu insiu puodą keldama. p ãpjū as ʻ ugiapjū ės p adė u ėsʼ: P ãpjū as e a usado ugių: es o algių p i uošia, aleus p ida o, plg. p apjo os LkŽ. p ieblindỹs ʻp ie emaʼ: Saulė leidžias, p ieblinds, o mes da lauke. p ieblindžias ʻ ems an ʼ: A ejau p ieblindžias. ʻ e ója e a hablaʼ: Anas de e õsios kai comenzó[jo]. skal yẽ i ʻapkalbė i, ližu au iʼ: Laks o po ūlyčią i skalẽ ija kai de nias. ylẽ ėm ʻ ylomisʼ: Tylẽ ėm oy po mišką: bijau saldokų. ỹnius ʻsu inimasʼ: A leidé nių, o es aba su inus, andona koja odo. ýpčio i ʻs ypčio iʼ: Týpčioja ya ka ė in iščiukus. i žinė ʻ i žynasʼ: Po i žines p ima e aį ganom. LkŽ es palab as de, dichoas a. Vilu y ės de su šnek os: sag ąža ad . ʻkai audi ada eg esando po pakojasʼ: sag ąža ienan shonan audi po pakojas, a pasqui a galios mini. saugulngas ʻku į hay que muy sa gua da ʼ. Bal a es o baisamen e saugulnga ska elė. samanykščià ʻsamanų p iaugusi luga ʼ: Samanykščià k epia gailiais. sa ýsu ad . ʻ a p sa ųʼ: Sa ýsu cada ez mejo , más anquilo. sug aužinỹs ʻsusig aužimas, ūpes isʼ: Me g ande sug aužins bulbos supu o. suki inỹs ʻk osnies pama aiʼ: Suki au pechiui sùki inio. s as is ʻsū imasʼ: S as ies nė , hybai nes o ės ap aug i. en el a ículo nuslig i es ase Nusligs a akys senys ėj, i. y. susilpnėja, y LkŽ ales signi icaciones no. bene cla amen e más no able Kal anėnų šnek os ocodyno peculia idad ecuni mažybiniai a dažodžiai. es el dicodyno au o és insc i a de los iejos kaimíes lengua puošmena. Las palab as con p e ixagones mino ybinas mues an la piensi a de los hablan ios swelnumá, espa bá, meilá, po uojau á a los discu idos asun os o pe sonas. ecuna mino ybinė p eesaga -u is, -u ė. kal anėniškės močiu ės egocija ilnoni e 180 ac a Linguis ica Li huanica LXX žiuoja. Niikẽle, cómo bien que inis e in ma. aquí an anas baLaŠai is asomb as que p adalglė es eu uči ė, cuál e pi kẽlė langẽliai mažùčiai, baja; Qué gi anas ese homb eẽl c ea a, aquí homb e necesi a alú o; Ya cuando špygẽlės elyči es ageliùkai; se consuodi á: Plu ẽlę sug iaužiu i sėdžiu; p iemeni é maža, pasdė no engo ku ; Sušąlęs niño, lūpý ės eba; Šulnẽlis mažù is, ale [ ]andenio gana. Ž aigždži ė kak oj, a oda ma ga ka ė. kal anėniškių lengua su elnumą aún más aumen a ecunokai pa o ojami da iniai con dobles mino ybines p ejesagas: Lempel ė sólo qué mi ksi: žibalo y eso no ue; Ska eli ę ma i do anų a a ežė; En Vilnone ska eli e yšejau odo el in ie no, sano caba as; Takeliùkas sólo qué eos, ažužėlęs; K epia iekeli é sua i a y panos secos; Auš a, luzeli ė, ya i keliuos, oy a an in animales; Cómo špygeli ė ka y ė, a leche daoda; Sk yneli ėj susdėjus dine o; Pi kelė susėdo su is, i eip mažuči ė ue; Mažučiùkas su is sū eliùkas ishė[jo], a ši iek a škės ue; Sukneli ė umpuči ė, sempal eliu zazi ilkus, ska eli ė plonuči ė; Upeli é an e nos su is es eu uchi é; Numi ė ė eliùkas likom basi, g yni. Nosi é ies a, cabellos la gos, bonji me gio é. Con a iamen e menedamajai disposición eikš i šnek oje usada p ensaga -ýnas, -ýna: Tu ė[jo] kokią ožkýną, sin leche, pa da ė, insi aisė ka ę; Va ýnai supu ę ue koki, kiaulė i iz e é; Deglausia mayo kiaulýna pu e yace; Su gi dėdýnas s o iausias po du is nelenda; Con be nýnu kokiu susi iše i ąsos; Tąsos aquí qué be niokýn, que nepa og [ų]. ska elè, que duk ẽlė mano a menudo a aiš p iesaginių da inių minė ini palab as con e a p iesaga -a ė, u in ys e mažodinio abs ac o signi icado: Pa i kùla ė, dai omės mašinų; Fue i kùla ės i mãla ės pa žiem sin abajo nebu om; Visą asa ą shi o a ã ė, da že pa asa ; i Ya lo s ipã ė paėmė; La más g ande gasha é con ši ais hongybais paki padžiauni; g e a Con ši ais algymais sólo gaiša s necesi a bulbas kas i. es os de iniai ambién iene signi icación conc e a: Paduok ka ei gė ã ę; Shuo noaboja in u shi ą lakã ę, nume u panos, ca nesos; No engo es eae kùla ės ʻkuliamų ja ųʼ nesėjau. g e a pilna s se u iliza y plna ė. Digaoma y saludã ė, pe o ecu iau s eika à. a. Vilu y ės insc ibi palab as p aplečia de LkŽ zinomų no solo ales palab as geog a ía. kal anėnų šnek oje se u iliza sudu ino es adois ecuen e iempo: Nešù bda o šieną sa iẽm in pečių iš pie ų; Smalėką bda o ažsdega i a aka e gaudy ėžių; Pàs e iu či škulį košėj bda o kai mielus; B nó i pa aisy kokį úbami, es deci juodauni juodauni miške i pa asa i pa žiem; Basi in ie no šlekiam bda o i nesi gda om; de quésnelos susiu inėju bda o niño i ap elku, no ue de ko nupyk . eas e n aukš aičių ilniškių a mėje pe du ada liepiamoji nuosaka be -k aún ela i amen e a menudo se u iliza y kal anėniškių p amaišiui con bend inės kalbos o ma: изnèš ūbus in saulės, p a ėdink; A nèš u me cuando niño la mos y ; Sskies an e ma gana se á cosaik o; Kad echo sskimemos i álgykim; Ko ú apinis, passedý que inis e; Ko aquí pa o i, sėdes; Paskáldai u bulbos, da g andeses plan in ; S óki ės p čiau, mejo isys e; S e es manęs, slidu, pa g iūsi; Duo è i me cuán dine o; inp če kelę; Ti a los pan alones, suquezca ás odo po la p ade a; Pas ai ýk, pe b isi pa ę negilu; Dabok angelė Vilu y ė Kal anėnų šnek os žodynas 181 e isión e iews p i ak, e ás saca čigonai odo /; Ažei è, be niokai, padu niuosme. Pasp c las pue as del cá el que las galles as no caminen; Nus ái u ėk an ši ų aikų, sa ma a s ie o; P aalko šienaudami al, panešý no s a sige ; Pasac ai, lo que aquí esc ibe se íada op ašo pad e; Pa ã ai žąsis, lenda da žan; Ba inių pasiski i inmè kiaulei. En pasakojamojoje lengua kal anėniškių a menudo se usan noekiamieji pa icipan es: Kamašiukais su en a i nesùšlap a; Maišý a, maišý a paki ãs a monigai i pà og a; El cabello sólo al oyn sušukúo a be nauna do baisiausiai Baliokas; Sušlúos y as odo koš u s i nus iẽs as daik e yzo; Todo pašalys ažus as asoda; S uob ioką escaplauží, pa sinešiau, b a p ilindé sk uzdėlių. de šnek os peculia idades menciona inos y peculia aikinas así que me ginas in a ijim. como y de muchos eas e n akš aičių, ne edė a ones aquí iene apellé con apésaga -õkas: Viluciõkas (Vilu is), Ša aniõkas (Še ėnas), esa apésaga se añade y al nomb e: Baliõkas (balys), Juziõkas (juozas); Kaziõkas (kazys), Vinciõkas (Vincas). A los nomb es de las niñas añada p e acio -õ ė: Uliõ ė (julija), Anciõ ė (ella); Da neiš ekė Anciõ ė, qué ú la pudidas. Me gaičius apelledes iene p eesagą -ýčia: Vilu ýcia (Vilu y ė), Gaidýčia (gaidy ė), Vasiliūnýčia (Vasiliūnai ė). Ve odyno au o ė į ade indica y una o a e ότερη šnek os peculia idad. supuamosios sedacos 1 pe sona e mina si galūne -čia: nèšcæ (neščiau), šókcæ (šokčiau), gé cæ (ge čiau). Men en able plu alcui a noš ũ e, di b ũ e; E umbe a ė , ale lyja; E ū casa, ko aquí s o i . a. Vilu y ės insc i a umpa o ma de p ecipacos pe mi amosios g e a con ilgesniąja: Tepas à pušinė, k ėsiu liuk us; Tegù pas ó i leenas calen ai, egu ūgs a. g an aledad ocodyno ilius aciniai sakiniai, especialmen e con azeologizmas. a. Vilu y ės du an e la gos años sus insc i a ealmen e gužių. kal anėniškių šnek os bellezajue, kaimiečių gal osenas, expe imen adas i i i encias mos a a ias de ellas y paci uosime (leído más comp as in a esc i u a): Pilna kašdė uogų kai akis (su kaupu); G ybų, uogų šieme no s ežimu ežk (mucho mucho); A galia mano kai duoda (neno om), neimk; Kai suñió, in ap enio likau, biedna; Nulėkė como aped ece ėn oda la ida; Baisus daik as kokia paliū ė (muy g ande); Aho a pa ella dine o y con balana ne as um ( odai ienes); Kiek ę mokėda o až da badienius aša os ( o alí poco); Shi okio aquí daik o (nes impo a), saliko i egu a po su camino, asi o a; quien oma en la mesa, yja, buen ojo iene (nesigėdi); Kad galė , es ojo de kak os išplėš ( iską a im ų); Basi ligui eida om skolon, basi i zaaugom; Papa čius dėda o duonon, cuando había hamb e ma ai; Desde mažan és yo es a iesmę mokėjau; salgo esposaysna, es incluso a los ojos más cla o; Gy ulį hay que ama ė kai homb e de, es o i anas e se á bueno; Duk ė kai žaibas isu p ibūna; Až ge o del homb e kai až mū o ( amu); La cabeza p amuš a (labai quie e) kuokinė ; Agu kus nagais išnešė (g ei išpi ko) u guj: nespėjau pasdė in s alelio; P imušė homb e de sin dónde nada (sin azón); Aquí g ybau de pašonés (pašaliniai) no ieneina sa i izg ybauna; in py agą aiko incluso ojos plas a (labai quie e), a pjauk kąsniuką; Syla amo noupu chesi; Plyšk ėk, neiššauksi de kapų; Šu ina kai puode (labai anku); Un ex emo dega, o o i ne ūks a (ne ykusiai puošiasi); Voy paslenkus, i ana ya ie a á puos o (a i 182 ac a Linguis ica Li huanica LXX mue e); Senam i pasonis ca os; Ana en ją ge ia in an anas baLaŠai is su sūnų (labai quie e); Da mai lenguau į plėši (daug plepi), noims sūnus ella; Toda la ida shunio ka nom (niekais) žiom akim puodo nep amesi, necesi a lašinių; Pi agas la boca išgadina; Qué ažu kokio, mejo žilą kasą sunešio (lik i ne ekėjus); Me gio ė kai lapė nuėjo; Koks ę iš jo žmogus: su a diena gy ena (ne aupiai), aikai alkani bas os; G a- (meili); Moku kai po e ius; Po ie a suspėmėsi siemp e, p o egok salud a. Pagoigoje unose os no a ía ne ikslumos y deseida imien os. Wodyno in oducida se indica, que šnek oje sie inami p iebalsías d, , s y ci ado ejemplo dãglas en luga bend inés lengua deglas, a wodyne aseys: Uno po šelis dãglas, o os bal i. i ula es lizdo palab a daglas, g e a y daglója. Ma y , pasi em a LkŽ, donde dãglas indicada en dẽglas. ambién dos lizdai LkŽ damai y demai. pues o que skolinys, es endu ecimien o aquí puede y aplicable: iškel as damai. posible daik as, que d kie inación en es a šnek oje aún discu uo inas, po que LkŽ dãglas se p esen a desde kons an ino si ydo, Pilypo uigio y ied icho ku šaičio palab asynų, k is ijono donelaičio aš ų. Es a á duda con i man y los hechos ge ėčių a mės. Es as a mės in es igado a jad yga ka dely ė d kie inimą aquí conside a spo adišku2. aunque šnek oje, como sos iene la palab a au o ė, dùk os no hay, y sólo pequeñas o mas duk ẽlė, duk ý ė, pe o sus nede ía añė i duk s lizde. de a ios lizdos (áus i, mlas, aiš is, žmogùs) sakiniuose debido a sus di isiones noapamais sky ybos mä klein ( ie oj debe ía se ) pa ece, a si no hay i aš inio palab a. El núme o de lizdos de la palab a se ía mayo , si cada palab a del enunciado ue a le an ada y explicado en un sepa ado lizde. de eso a eces como y debe ía. Po ejemplo, mollio lizde no eslošku, qué es ese móliab as is. po comp oba is la palab a? de pak i és lizdo sakinio neiškel as kaldúobinas, de paléis i lizdo sakinio neiškel as pasi asý i. de séilės lizdo la sen encia Ši e silai pãšu ai plon, séilė, dedù dù de ėjo exhibi y explica pašu à. LkŽ incluidos sakiniai de y iečių šnek ų indican que es o son siūlai, con los cuales a audizada. Pi o lizde aseys Pil ù aps azgius me gà (pil o a) panašus á azeologizmá, a la palab a ni aizgý is, ni apsi aizgý i no hay. azeologizmas su à dienà ʻne aupiaiʼ es á en dosiaúas nidudas, pe o le an ado desiguodai: su úo dienà gy ẽna, con úo dienù. algunos comen a ios c í icos nosumenkina dicodyno au o és longamecio abajo y en él publicado bonjaus šnek os lobio. In oducido m. 20 de ma zo de 2014 an anas baLaŠai is Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Li uania 2 ka dely ė jad yga. Ge ėčių a mė. Vilnius: Min is, 1975, 30.