1759 metų „Ziwato“ skaitvardžių linksniavimas ir jų raida
Full text
154 ac a Linguis ica Li huanica LXX
esMiniai ŽodŽiai: skai a dis, Ziwa o pa a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, linksnia imas,
galūnė.
keyWo ds: nume al, sub-dialec o he Ziwa as, no h samogi ian dialec o
k e inga, declension, ending.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: sinch oninė i diach oninė mo olo-
gija, žodžių da yba.
1759 A
ZiWATO1 núme o Va dŽi
LinksniaViMas y j aida ano ación a ículo analizándose del mejo XViii a. no es e ie as de
k e ingiškių pa a mės aš ijos moninklo 1759 m. Ziwa o ci a džių linksnia anje y sus aida. el
declension o nume als in he 1759 ZiWa as
and hei de elopmen
obje i o del es udio es analiza y p esen a sinc onizado Ziwa o pa a mės nume a džio
aleg niamien o desc ipción, compa a la ac ual no es e de las ie asaičius k e ingiškių2 y
analizadas pa a mės nume a džio aleg niamien o pa adigma. La econs ucción in e na y
compa amásis mé odos leido econs ui XViii a. ŠVŽk pa a mės skai a džio linksnia imo sis ema.
anno a ion he a icle analyzes he declension o nume als in he bes 18 h cen u y monumen o
w i ing o he no h samogi ian sub-dialec o k e inga, he 1759 Ziwa as, and hei de elopmen . he
goal o esea ch is o analyse and p o ide a synch onic desc ip ion o declension 1 ZiWa as Pona y
dieWa Musu jeZusa ch is usa, Me uy Pona 1759. ac ualine bend ine kalba í ulo del lib o signi icš ų
Nues o Seño y Dios Jesuc is o ida. En abajos de ciencia ella se llama simplemen e Ziwa u.
2 adelan e en ex o es a ada mé ab e iándose ŠVŽk.
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
155s aipsniai a icles o he nume al o he sub-dialec o he Ziwa as; / o compa e he
declension pa adigms o s uc ion o he declension sys em o he nume al in he 18 h cen u y
he nume al in con empo a y no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga and he sub-
dialec unde analysis. in e nal econs uc ion and compa a i e me hods enabled he econ-
no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga.
ĮVadas his ó icas mo ologías y dialec ologías in es igado es3 1759 m. Ziwa ą conside a mejo u XViii a.
no es e ie asaičių k e ingiškių pa a mės paminklu. Leidinyje o me o ei onologinė sis ema,
g ama icos y mo ologías sanda a. bas an e de alladamen e es udiada Ziwa o pa a mės onologinė i
kiausiai lenkų kalbos ašmenimis4 aiškiai i nuosekliai pa eikiama ŠVŽk pa a mės
mo ologinė sis ema5 (plačiau ž . gi denis, gi denienė 1997: 1944; ambién ž . 3 iznašą). consis en emen e
examinada y desc i a es e monumen al de la esc i u a el sis ema de aleg niación del a dazodio6 (ž .
Vaičiakausky ė 2002b). Ziwa o pa a mės mo ología a chajiška, po lo que nuosekli su análisis e ela ŠVŽk
pa a mės a dažodžio mo ología desa ollá, ki imo endencias. Ziwa o pa a mės a dažodžio
pa adigmas compa ación con ŠVŽk mues a analizables pa a mės a dažodžio o oimo cuojus, kamienų
mišimą. 3 que Ziwa as esc i o cos ú io ie asaičių k e ingos apylinkių pa a me, plačiau ž . gi denis 2000a:
237 257; gi denis, gi denienė 1997: 1119; gi denis, ski man as 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2002b: 47. Ziwa o
ex o explicando a ika os di e encias susda ío en ie asaičių a mėse usó Vladas g ina eckis (1973:
292, 365 y k .). Zigmas Zinke ičius hablando sob e g adual adquilamien o de žemai ybių XViii a. de los
esc i os li uanos en el calboje Ziwa ą a ibuyó iš isai žemai iškai pa ašy iem ex os y más impo an es
el ca ac e užs de onología así mo ologijos de es e monumen os de la esc i u a (1966: 217218 y señaló
k . ; 1980:
196 y k .). Žemai iškomis lib o de peculia idades domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 4458) y de e minó más
di ícil y más ácilmen e žemaičiams obse imas žemai ybes, accen a o o me o Ziwa o esc i os
inno aciones. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analizuándose XViii a. la lengua de los esc i os eligiosos
en a izó que Ziwa e yški endencia a enuncia a cie os cos eño ie asaičių a mės lyčių i š a
auki in i kalbą. au o indicó más ecuen emen e ex o u ilizado aukš ai ybes, cuyo uso la in luencia lėmė
la adición de esc i u a de los ex os aukš ai iškų de ese me o. 4 sob e Ziwa o g á ica y esc i u a ya
más ez esc i a (plačiau ž . gi denis 2000a: 233257; 2000b: 183190; 2001: 292326; gi denis, gi denienė 1997: 1144;
gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), po lo que en es e a ículo
sob e es o no se epi e. 5 ya kazimie as būga (1958: 561578) analizuando one inius balsių paki imus lie u ių
a mėse a menudo ėmėsi Ziwa e ijsuo omas o mas. albe as osinas (1995: 25 y k .) econs uyéndose
los pa adigmas de los nomb es de las lenguas bal as kai imo ap o echó Ziwa e paliudi omas o mas
pa icipines de los nomb es.
6 sob e Ziwa o daik a a dzych sis ema de aleg niamien o y desa ollá ambién é. Vaičiakausky ė 2001;
2002a; Vaičiakauskienė 2005; 2013; sob e į a džių linksnia imą i aidą Vaičiakauskienė 2004a; 2004b.
156 ac a Linguis ica Li huanica LXX El obje i o de es e es udio išanaliza y
sona a Vaičiakauskienė
p esen a sinc onizado Ziwa o pa a mės nume a džio linksnia imo ap ašą,
compa a ŠVŽk y analizadas pa a mės nume a džio linksnia imo pa adigmas. en el
a ículo se p o undiza en el cambio de aid del p dazodio, se discu en galūnių
o igen, in en a explica se el cambio azones y mo i us. La econs ucción in e na
y compa amásis mé odos leido econs ui XViii a. ŠVŽk pa a mės skai a džio
linksnia imo sis ema.
Ziwa o ex o se u ilizan cuán icos p incipales y kelin inos ci wa dji. as a
sakinių su dauginiais skai a džiais, aip pa po sakinį su kuopiniu skai a džiu i
upmeniniu. P ime o se án discu idas pa adigmas de calen amien o cuán icos
ci a des, después de ellos kelin inių ci a džių calen amien o pa adigmas. al
o den dígi e s suelen p esen a se y en g amá icas (plg. dLkg 239244).
cuán icosVa dŽias en el ex o examinado suelen usa se cuán icos p incipales
nume a dji, que poco cuan o di ie en del k e ingiškių pa a mėje a ojamų
o mų. ellos p ime o y discu i emos.
cuán icos dígi os p incipales 1. en el ex o en cues ión son wyinas 3123, wyin s 4011,
wyina 1322. Minė ieji nume ó gios pueden ealiza y į a džių unciones (plg. Lkg 693);
es o con i ma y analizábamo ex o nume a džių a osena, ej. : Tada wyiny
kalbieje, jog i a cze nak iżniks, ne użłaykus Zokana źidu 17968. los núme os de los
lignias galúnes an o Ziwa e, an o y ac ual en k e ingiškių pa a mėje coincide con o
( . ā) kamienų būd a džių pa adigmmi (smulkiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 6975; aún plg.
aleksand a ičius 1967: 237), po lo que en el a ículo se abo dan ik a ias lis ys de los
pa adigmas que ac ualios aidai de los lingüís icos. Ziwa o ada mía muy bien
man enida mencionados ci a djies unaaskai os pa adigmas.
Vienaskai a plu alis a
V. wyn s 4011, wync 10911, wyinas 3123 ~ ện( )s V. wyiny 4827 ~ in k.
wyina 1420 ~ ệina k. n. wyinam 20026 ~ ẹinm n. g. wyina 7010 ~ ệina g.
wyinus 12121 ~ ệinùs Įn. wyinu 8620 ~ ệin Įn. –
V . wyinamy 3198 ~ inàm V . Š. Š.
–
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
157s aipsniai a icles /
Vienaskai a
V. wyina 1322 ~ inà k. wyinos
2422 ~ inũos n. wyina 944 ~
in·7 ẹin· g. wyina 1141 ~
ệina Įn /. wyinu 561 ~ ệin
V . wyino 595, wyinoy 6611, wyinoj 698 ~ inũo Š.
wyina 17714 ~ inà
1.Vienaskai os del p onúncio galūnés es -as, -a, p z. : Y eyp milawis Pona Jezuas Ka alus
wya wie a, wyinas yzeje, po que aho a Moki yniu ne u ieje 531719; Tu Ma ia wyina yz
gymynes źmoniu, ku ę we igu awojom, y apakiem 2892123. Lyginamojoje pa a mėje
a iškosios giminės ienaskai os a dininko galūnėje inà ~ ienà). Ziwa e y auja
y a išk i ęs balsis a, odėl u ima o ma su -s, o mo e iškosios – -a ( ệns ~ ienas,
aukš ai iška y iškosios giminės a dininko o ma con galūne -as. o mų con zemai iška
galūne analizábame ex o pa a o a os esie á eces, po ejemplo: [...] cuando
Ma inas apykabyna, po que ne olyi nu wyns an a buwa 202 [...]728; Giwena yn kieles
dyinas, anyi waykiele zwę y Jezuas y Jonas łoskaway an wyn s an a weyziedamy, y
ź źie a źamy 40911; [...] jus ne kayy no e, mupo wy wynce as wyus umy y uźa moge a,
ne u ie um wywias 109wi 109pul y1112. Vy iškės giminės discu ido nume ón del nomb e
de la o ma galūnės oz esck i o, cuando šaknyje aún ebebu o , i. y. * nas, po lo que
au en iškos a minės ly ys es wyns, wync y wyn s.
2. an o a iškosios, como y eme iškosios giminės skai a džių ienaskai os
galininko o mas galūnė es -a, p z. : O anyi pakiely ocis awa nieka ne egieje, yk ay
wyina Jezua Ch i ua 891718; Py mu wyina ąka ug oby, y ne az y ię wyny p ymuśie,
jog aź giłas y ąn apuy K iżiaws yzeje 2232526. Lyginamojoje pa a mėje unaaskai os
galininko o ma ambién su onėjusi -a
( ệina ~ íeną) desde *-añ8.
3. Vienaskai os įnagininko galūnė -u = [ọ]9, p z. : Tynay p iz anà wyinu kielu kławpynieje, y abłudnay ij
weykyna kalbiedamy 2052627; Py mu dydy paka a Jezua milawe: Ku ay u wyinu Mo yzky gylus dayk us apey
yzganima kałbieje [...] 781315. Lyginamojoje pa a mėje unaaskai os ennagininko o ma galūnė -ọ, la cual ija
Ziwa as ( ệin ~ íenu, íena). de los ci ados nume ó ijos uniscai os galininko 7 señala eba a ención a lo que
en el ex o analizábam o ma de ma e iškosios giminės se u iliza con mono ongu (plčiau sob e ales o mas
ž . Vaičiakausky ė 2002b: 17). 8 Amplia sob e el o igen de es a galúnes é. Vaičiakausky ė 2002b: 15, 36. 9 aquí y
adelan e ex o lauž iniuose skliaus os según Ziwa o g á ico y esc i u aą p esen an ansli e uo as
a mės one ines galūnės, las cuales no coinciden con ex o esc i u a.
ac a Linguis ica Li huanica LXX o ma leksija -a, y ennagininko o ma -ọ. así es po que en
sona a Vaičiakauskienė
la a mée nó dica longosas neki čiuo as ci kum leksinės galūnės umpėjo an es negu
akū inės (plg. 158denis 2001: 174; ambién é Vaiakačiusky ė 2002b: 37). 4.Vienaskai os
icekininko a iškosios giminės o mas galūnė es -amy = [amẹ], y mo e iškosios giminės -o,
-oy y -oj, p z. : Zwyczajus g iekiy que e wyinamy, ku ay an ug ieśiyima p ymuyie 31989;
T opyios wyino dyino uba os, kada buwa Baźniioy, ojos y skay e knigas izaiośiaws P
A ea aka 5957;je dynoy wyinoy Jezuas milawis amy y Kaa na Miewy y S. Pe a 661112; Razzi
buamis y wis Ponas Jezuas, pi pi pi pi pii aswa an wyinojinoj in awpu oje, o oona Vey
Ša me u pa amė a o ma de unidad es el - Symkaun y - ( ũi nàmè,
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa-
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa-
buwa Lyceme niku 697–9.
aaaaaaaaaaaaaaa especial ina a ención en lo que que ma e iškosios giminės nume a džio
ienaskai os del iceminis o galūnės g a inamen e a ian es en ex o coincide con
daik a a džio o mas, i. i. de inamas abiejų a dažodžių galūnės (plg. ci ados ejemplos de
ma e iškosios giminės). 5. múl iplesicai os a dininko o ma a iškosios giminės
skai a džių galūnė -y = [ẹ], p z. : Tada wyiny kalbieje, jog i a cze nak iżniks, ne użłaykus
Zokana źidu 17968. Ziwa o ex o a iškosios giminės (mo e iškosios no paliudi as)
discu ido numé ico plu ali as a dininko o ma coincide con u ilizada ŠVŽk a a mėje ( in ~
ienì). Es os núme os de galūné son de o igen į a dinės10. 6. múl iplescui os galininko
a iškosios giminės o mas (mo e iškosios no paliudi as) iene galūnę -us, p z. : Kełes
Enoks y Eliośius P a akay, quienes wyinus wie oy pa wy ins, kiy us y wie a aabliway
żidus we s 3091719. galūnę -us en la o ma del galionis a plu al iene y ac uales k e ingiškiai
( ệinùs ~ íenus). nume o des habla i o aleg nio lexijai -us p es ada de u kamieno11. 2.
Ziwa o a mėje sin qué sólo ab a ų skai a džių noblagi man enidas y skai a džių du 394,
dwy 33122 pa adigmas. no asis ió sólo del iceminis o y shauksmininko o mas de
(ž . pa adigma).
V. du 394 ~ d V. dwy 33122 ~ d k. dwyju 427 ~
d jũ· k. dwyiu 1062 ~ d jũ· n. 266 dum10 ~ dm
n. dwym 615 ~ d m g. du 31 ~ d g. dwy ~ d n
208 Į. 2097 ~ dm Dum Įn. 205 dwym16 ~ d m
V . V . Š.
Š.
10 Po čiau sob e es a galūnesa o igen y aidá é. aleksand a ičius 1967: 222; más plg. Zinke ičius 1966:
271, bajo. n . 22; 309310.
11 Po más sob e el o igen y desa ollo de es a galúnia éase Vaičiakausky ė 2002b: 19.
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
159s aipsniai / a icles
1. Na dininko y galininko galūnés es -u = [ọ], -y = [ẹ], p z. : Akyimy kniu du Aniołu ojos, y kà
anims iakie Ponas Jezuas yz p owyje 571213; Kada Da żelie meldziaws yz ekieje yz munæs
K awje łazu az unioleka uk aniu du śim u dwydeśim-
y y pækiy 33121–22.
k e ingiškių plo e a ojamos okios pa o mos, kokias iksuoja Ziwa as (d ~
dù, d ~ d ì). Vy iškosios giminės skai a džio a dininko i galininko galūnė -ọ
su umpėjo ( u bū dėl p oklizės) iš *-ṓ , o mo e iškosios giminės -ẹ – iš *- 12.
2. kilmininko galūnė -u, p z. : Aynoius p akieyk ais yzwidys Jezua, dwyju
dayk u su kławe 17434.
Lyginamojoje pa a mėje la o ma kilmininko coincide con paludi a
analizuojamame ex o (d jũ· ~ d ij). e dad, en algunos ada més pun os (k e ingà,
bud iaĩ) galūnėje išlaiky as seno inis -n a ba -m: d jũn13 (plg. aleksand a ičius
1967: 238).
3. el bene icia io y el įnagininko se usan con lexijones -um = [ọm], -ym = [ẹm], ej. : Ponas
Jezuas pay ode dum Moki ynium Ey ąn yms y Emmaus 26610, Jog ąnay dab awalnay diel
yzganima Swie a no ieje numy y, o dum dayk um dydeney anąbie apkalje [...]; Dyinu o
dwym py meney, dieł p yyga awoima an weeles 614 [...]6; pawzdamy jem an Gałwos
Szwę, os u dwym ka ym [...]15 20516. k e ingiškių pa a mėje naudininko y įnagininko
o mas no di ie en de paliudy ų Ziwa e (dm ~ dùm, d m ~ d ìm). Ma e iškosios giminės
skai a džių naudininkas del įnagininko di e encia sólo p iegaide y con ella elacionadou
a a auk iniu ki čiu (plg. pa adigmą; ambién é Vaičiakausky ė 2002b: 39;
aleksand a ičius: 1963). Šiandieninės a mės ly ys dum, d im es žemaičių naujada as,
compues o de ienaskai os a dininko y o man o -m, . y. dọ + -m, d ẹ + -m (plg.
aleksand a ičius: 1967; gi denis 1962: 215; kazlauskas 1968: 128). 3. cuán ico nume wa dío
is 501 pa adigma ambién es incomple a: Ziwa e nepasi aikė és e nume wa dío
icekininko y šauksmininko o masų.
V. is 501 ~ ĩ·s n.
k. yju 1422 ~ jũ·
ims 15626 ~ ms g.
is 2014 ~ ìs
Įn. ymis 11514 ~ mìs
V . –
Š.
12 aún po sexos dos y dos o igen ž . Zinke ičius 1981: 5758. 13 Veikiausiai y Ziwa o iempos ki čiuo a
a dažodžių kilmininko galūnė ue supuema con nosiniu balsiu (plačiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 18); é
ambién. aleksand a ičius 1963: 102.
160 ac a
sona a Vaičiakauskienė
Linguis ica Li huanica LXX
1. El galūné del na dininko es -is, p z. : Weyziek ion źmagaw, is cuday 501. Lyginamojoje
pa a mėje hablamos de un núme o de nomb e que o ma el p onomb e acigiasi galūne
-ĩ·s ( ĩ·s ~ s). lexija del sob enomb e del habla núme o įsi es a de i kamieno
(plačiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 5152; aún plg. būga 1958: 566). 2. kilmininko o mas galūnė
-u, p z. : Mokikes źmagaw nu os Pagonkas yju dayk u 851617.
k e ingiškių plo e es e nume e o o ma del kilminink coincide con la o ma Ziwa o
( jũ· ~ ij). en algunos pa a mės puk uos (kaip y o os a dažodžių) kilmininke es á
illikęs -n o -m: jũn (plg. aleksand a ičius 1967: 238). 3. naudininko, galininko y įnagininko
o mas pe ėmė i kamieno galūnes: -ims, -is y -mis, po ejemplo: [...] po am comienieje u
dydziu mu ku ims Moki ynems kalbie y [...] 1562627; Apey aquella, que Jesús milawis nu
Dwilekas iempo da e, y p owojosl deje es deim is 5112; Hey, pako, Hey, Wach, ku ay
g iawni Bażniiy Diewa, y ymis dyinomis ię pabudawoj 2291820.
ŠVŽk plo e usua io y galininko aleg niai coincide con las o mas del ex o analizábame ( ms
~ ìms, ìs ~ ìs, mìs ~ imìs14). e dad, en la ac ual k e ingikių ada mée no a as
eces pasaba y su umpėjusių įnagininko o mų. 4. Los pa adigmas de núme os desde 4
has a 9 ambién son impe ec os: V. śieśy ~ šèš V. kie u es 3722 ~ k. ọ es k. piækiu 1028 ~ pŋũ·
k. kie u iu 20827 2091 ~ kè uũ· n. n. g. kie u is 3038, kie u ius 556 ~ k. 193. Į ọ is g. kie u es 551 ~
ks. śiesieśies 1263, sieśieśè 32224 ~ šẽš·s Įn kie u i 31119 ~ kè uomìs.
V . V . Š.
Š.
1. Na dininko o ma a iškosios giminės skai a džių galūnės -y = [ẹ], -i, y
mo e iškosios giminės galūnė -es, p z. : To paznoiyima znokay ep iny 32511;
Znokay o i a az uni 318273191; Kada jaw kie u es deśim is dienu yz eje po
pagimdima Sunaws Diewa [...] 372223.
ŠVŽk a a mée de los núme os discu idos de la o ma del a dininko galūnės -ẹ y -ẹs
(šèš ~ šešì, šẽ·šẹs ~ šẽšios). a k eip inas dėmesys, kad skai a džio aʃz uni 3191
a dininko galūnės balsis i nepapla ėjęs (ž . pa eik ą pa yzdį). es o p obablemen e
es casual e o de co ek u as o esul ado de spo adiško aukš ai inimo. 2.
kilmininko galūnė es -u, p z. : Jezuas milawis Pyło uy nieca no a akie, o ay dieł
kie u iu p yinu 208272091. k e ingiškių skai a džių kilmininkas coincide con paludi a
o ma analizábame ex o (šèũ, ~ šeši).
14 Įnagininko o ma nó dicos ie as puede se y ms (plg. gi denis 1996: 25).
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
161s aipsniai a icles /
3. o ma galñei o de galūnés: -is, -us y -es, p z. : Apey kie u is dayk us paskuiawius: Apey
me i, apey uda, apey Pekła, y apey amżyna ga by 303810; Uwoźok ionay kie u ius
duchawnus da bus, ku yi ayuda, ay i a, ipa ingas giwenymas, Madli wa, po yniks, y
kuna ka oims 5568; Po am kada kie u es deśim isą y nak u yzeje, ozka nay, ku ay
wy e awi penieje y wiiwyje 551820. k e ingiškių pa a mėje (šèšìs ~ šešìs, šèšs ~
šešiàs) a iškosios giminės skai e džiai ienen p iebalsinio kamieno galūnę -is, que,
como a i ma Zigmas Zinke ičius (1981: 59), es imonija el pėdsaką del an io ino
p iebalsinio . kamieno En las ie as del no e aho a se dice ke u is y cua ous en
luga de la o ma de galininko plu iskai os (gi denis 1996: 51, 56). k e ingiškių plo e ales
o mas incluso ecunesnés. Šią leksiją nume e džiai pe ėmė, ob iamen e, de
ca ac e e džių pa adigmos (plg. žalius, g ažius). ez al o ma galininko pa a o y
analizándose en ex o (ž . pa eik ą an ą pa yzdį). 4.La o ma Įnagininko iene las
siguien es galūas: -eys, -es = [e·s], -omis, p z. : Regi aho a wya kuna muna weyka, ale
Pe niio yszwii, u śieśiomis uk aniimi, śieśies śim as, śieśiomis deśim ymis, y śieśi
omisonomis p y ulpa u oni a, y gies dawne 12625; A akims? Sieśieys paabays 32224.
ŠVŽk a a mée ennagininko de o mas es (šèšẽ·s ~ šešiaĩs, šèũoms ~ šešiom(ì)s). Ziwa e
p amaišiui se u iliza a iškosios giminės skai a džių įnagininko o ma con žemai iška
su ienbalsėjusia galūne -es y aukš ai iška o ma (plg. dichosus ejemplos; smulkiau é.
Vaičiakausky ė 2002b: 17). Ma e iškosios giminės skai a džių įnagininko o ma (kaip
daik a a džių i būd a džių) Ziwa e uni e somamen e se u iliza aún nesu umpėjusi
(smulkiau é. Vaičiakausky ėb 2002: 44, 74).
5. Ziwa e núme o del e bio deśim is 2251 o mas suelen usa se signi icado plu al.
Vienaskai os o ma pasó sólo una ez. discu iamasis ci wa dis
jamas kaip i kamieno daik a a džiai (plg. Vaičiakausky ė 2002a: 223–236; da ž .
aleg niuoVaičiakausky ė 2002b: 5062), po lo que en es e a ículo sob e es o no se
epi e. Menė ini sólo los asun os, que ak ualús del desa ollo del nume wa d del
hablado. Es e pa adigma del numé ico pa ece así:
V. deśim is 2251 ~ dèšm is k. deim iu 9516, deśim u 515
~ dèšimũ· dèšim ũ·n15 n. g. deśim i 1337, deśim is 3722
~ dèšm i, dèšm ìs Įn. deśim ymis 1264 ~ dèšim mìs /
V . Š.
15 en algunos pun os de a a més (kaip y o os a dažodžių) kilmininke es á illikęs -n o -m (plg.
aleksand a ičius 1967: 238; ambién é. 13 išnašą).
162 ac a
sona a Vaičiakauskienė
Linguis ica Li huanica LXX
1. k e ingiškių plo e u ilizadas múl iples kilmininko ly ys (kaip y o os a dažodžių) con
galūne -u (dèšimũ ~ dešimči). en el a ado ex o ocu ida la o ma kilmininko deśim u
515, i. i. galūnės oz a po íe ojo p iebalsio, išduoda, que es e ci wa dy es exusoso
p iebalsinio kamieno (da z . Vaičiakausky ė 2002b: 57). 2. núme os e dges desde 1
has a 9 con ci a diju deśim is 2251 pueden se esc i os una palab a, pe o suelen
esc ibi se como sepa adas o mas, plg. isdeśim is 29516 y is deśim is 1336. el
ex o analizado indica que en el medio XViii a. k e ingiškiai us ojo nesu umpėjusios
o mas de decim ies de núme os. núme os e džiai kalboje (plg. gi denis 1962: 215)
cumplea igual y e ique a unción, po lo que su oneminė compilación, especialmen e la
palab a galas, es sup esimplin a. pe o ese sup esimpli icación k e ingiškių pa a mėje,
al pa ece , u o luga ya po XVIII a. midu io.
3. Guiginamojoje ada mé la o ma įnagininko a ía puede ene lexiones: -ẹms y -ẹmis
(dèšim m(ì)s16~ dešim im(ì)s), po que nó dicos zemaičiai mejo man u ie on llenos
muchosiskai os įnagininko ly is, y especialmen e es o pasaky nia sob e i kamienius
daik a a džius (Zinke ičius 1966 23:3; é da . Vaičiakausky ė 2002b: 59). Ziwa e
ci wa dío diezim is muchosiskai os įnagininko o mas u ilizadas nesu umpėjusios.
6. núme os a džių desde 11 has a 19 pa adigma analizábame ex o nepilna nepasi aikė
icininko y šauksmininko o masų. Es os nume ó icos son sudu inos palab as. su
p ime dėmení cons i uye cie a o ma de ci e dji, y el segundo elemen o -leka17.
los esc i os iejos mues an que co espondien es kelin iniai ci a ji XViXVii a. aún
ebebe o palab as conjuniniai, pe o kiekiniai ci a ji XViXVii a. ya enía el ipo ac ual
o mas (Zinke ičius 1981: 60). Ziwa as ales o mas de no ijsuja.
V. dwileka 8110 ~ d ·leka k.
dwilekas 15214 ~ d ·lekas n.
dwilekay 4616 ~ d ·lek· g.
dwileka 15214 ~ d ·leka
Įn. dwileku 1434 ~ d ·lek
V . Š.
1. de los ci ados núme os nomb es del sus i u o y del galininko o mas e minasi
galūne -a, p z. : Y u inka kaypo bu um dwileka pin yniu, osu iu ku iu lyka ku
walgius 811011; Muu milawis Ponas Jezuas, eniendoedamas iempo dwileka, no ieje
uzłayki y p yakimus Tiewa awa 462223.
16 El segundo umpasis doblea sis del inal de la palab a en luga de espe ada ęs inės p iegaidės a menudo
iene mediana (gi denis 1996: 25).
17 sob e el o igen de es e deme éase. Zinke ičius 1981: 6163.
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
169s aipsniai a icles gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologija y palab as
de da yba ( ank aš is). / gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo y
enciklopedijas edi o ial. gi denis aleksas 2000a: Calbo y os abajos 1. Vilnius: Mokslo
y enciklopedijas edi o ial. gi denis alexas 2000b: Calbo y os abajos 2. Vilnius:
Mokslo y enciklopedijas edi o ial. gi denis aleksas 2001: Calbo y os abajos 3.
Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial. gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759
años Ziwa o índice. Vilnius:
Mocklo y enciklopedijas edi o ial.
gi denis aleksas, ski man as Pe as 1998: 1759 año Ziwa as. ( aksimilinis publicación). Vilnius:
Mokslo y enciklopedijas edi o ial. g ina eckis Vladas 1973: His o ia de los a menes de
Zemaičius. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius:
Min is. Lkg G amá ica de la lengua Li uania 1. Foné ica y mo ología, a s. ed. kazys
ul ydas. Vilnius:
Min is, 1965.
Palionis jonas 1979: His o ia de la Li uanian li e a u ia language. Vilnius: Mokslas.
Palionis jonas 1995: His o ia de la Li uania ašomosios lengua. Vilnius: Mokslo y
enciklopedijas edi o ial.
Paulauskienė aldona 1994: mo ología de las lenguas Lie u ių. Lenci os li uanis as. Vilnius:
Mocklo y enciklopedijas edi o ial.
osinas albe as 1995: Bal os lengua de į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius:
Vilniaus uni e sidad.
suba gied ius 1998: Zemaičius bend ines ideas de la lengua: XiX siglo comienzo.
Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial.
Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 años Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai y
sus aida. Kalbo y a 50(1), 119133.
Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 años Ziwa o i y p iebalsinio kamieno
daik a a džiai y sus aida. Bal is ica 36(2), 223236.
Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 años Ziwa o a dažodžio aleg niación sis ema.
dak a o dise ación. Vilniaus pedagoginis uni e sidad. Vaičiakauskienė sona a
2004a: 1759 años Ziwa o pa iininos į a džiai y sus aida. –
Kalbo y a 53, 8191.
Vaičiakauskienė sona a 2004b: 1759 años Ziwa o negimininos į a džiai y sus
aida. Bal is ica 39(2), 279287.
Vaiči ak auskienė s on a a 2005: 1759 años Ziwa o u i iu kamieno daik a a džiai y
sus aida. Ac a Linguis ica Li huanica 53, 9199.
170
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
Vaičiakauskienė sona a 2013: 1759 años Ziwa o mo e iškojo aleg niación daik a a džiai y sus aida.
Ac a Linguis ica Li huanica 68, 5170. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u os dialek ologija. Vilnius: Min is.
suMMa y he a icle analyzes he declension o nume als in he bes 18 h cen u y monumen o
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1981: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 2. Vilnius: Mokslas.
declension o nume als in he 1759 ZiWa as
and hei de elopmen
w i ing o he no h samogi ian sub-dialec o k e inga, he 1759 Ziwa as, and hei de elopmen .
he goal o esea ch is o analyse and p o ide a synch onic desc ip ion o declension o he unde
analysis. he pape ocuses on he de elopmen o he nominal; i discusses he o igin o endings
and ies o explain he easons and mo i es o change. in e nal econs uc ion and compa a i e
nume al o he sub-dialec o he Ziwa as; o compa e he declension pa adigms o he nu-
me al in con empo a y no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga and he sub-dialec
me hods enabled he econs uc ion o he declension sys em o he nume al o he 18 h cen u y
no h samogi ian sub-dialec o k e inga. he analysis o nume als in he sub-dialec o he Ziwa as
and hei compa ison wi h con empo a y no h samogi ian sub-dialec o k e inga e ealed ha in
he mid-18 h cen u y he sub-dialec o k e inga s ill ea u ed an un-sho ened o m o he
nume al deš isim ( en); he e o e, he o ms o ens a e uni e sally used un-sho ened. Wha is
mo e, he plu al geni i e o m o he nume al dešim ys, deśim u 515 nex o deim iu 9516, shows
ha he nume al used o ha e a consonan al s em.
he s udy o nume als in he sub-dialec unde analysis shows ha he owel o he second
componen -lekin compound nume als was s ill no na owed. he analysis o he Ziwa as
alida es he idea ha -lekis a mo e a chaic a ian . con empo a y no h samogi ian
subdialec o k e inga uses he o ms wi h -lekand -lẹkop ionally; mo e common o ms a e
hose wi h a na owed owel o he ending. ( housand) had al eady shi ed om he old i s em
he s udy leads o he conclusion ha in he sub-dialec o he Ziwa as he nume al ūks an is
o ē s em.
Į eik a m. 2014 ab il 16 d.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]