1759 metų „Ziwato“ skaitvardžių linksniavimas ir jų raida

154 ac a Linguis ica Li huanica LXX esMiniai ŽodŽiai: skai a dis, Ziwa o pa a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, linksnia imas, galūnė. keyWo ds: nume al, sub-dialec o he Ziwa as, no h samogi ian dialec o k e- inga, declension, ending. sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: sinch oninė i diach oninė mo olo- gija, žodžių da yba. 1759 Me Ų ZiWATO1 skai Va dŽiŲ LinksniaViMas i jŲ aida declension o nume als in he 1759 ZiWa as and hei de elopmen ano acija s aipsnyje analizuojamas ge iausio XViii a. šiau ės žemaičių k e ingiškių pa a mės aš ijos paminklo – 1759 m. Ziwa o – skai a džių linksnia imas i jų aida. y imo ikslas – išanali- zuo i i pa eik i sinch oninį Ziwa o pa a mės skai a džio linksnia imo ap ašą, palygin i daba - inės šiau ės aka ų žemaičių k e ingiškių2 i analizuojamos pa a mės skai a džio linksnia imo pa adigmas. Vidinės ekons ukcijos i lyginamasis me odai leido ekons uo i XViii a. ŠVŽk pa a mės skai a džio linksnia imo sis emą. anno a ion he a icle analyses he declension o nume als in he bes 18 h cen u y monumen o w i ing o he no h samogi ian sub-dialec o k e inga, he 1759 Ziwa as, and hei de el- opmen . he goal o esea ch is o analyse and p o ide a synch onic desc ip ion o declension 1 ZiWa as Pona y dieWa Musu jeZusa ch is usa, Me uʃy Pona 1759. daba ine bend i- ne kalba knygos pa adinimas eikš ų Mūsų Viešpa ies i Die o Jėzaus K is aus gy enimas. Mokslo da - buose ji adinama iesiog Ziwa u. 2 oliau eks e ši pa a mė umpinama ŠVŽk. 1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida 155s aipsniai / a icles o he nume al o he sub-dialec o he Ziwa as; o compa e he declension pa adigms o he nume al in con empo a y no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga and he sub- dialec unde analysis. in e nal econs uc ion and compa a i e me hods enabled he econ- s uc ion o he declension sys em o he nume al in he 18 h cen u y no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga. ĮVadas is o inės mo ologijos i dialek ologijos y ėjai3 1759 m. Ziwa ą laiko ge iausiu XViii a. šiau ės žemaičių k e ingiškių pa a mės paminklu. Leidinyje o me o ei- kiausiai lenkų kalbos ašmenimis4 aiškiai i nuosekliai pa eikiama ŠVŽk pa a mės onologinė sis ema, g ama ikos i mo ologijos sanda a. gana išsamiai iš i a Ziwa o pa a mės onologinė i mo ologinė sis ema5 (plačiau ž . gi denis, gi denienė 1997: 19–44; da ž . 3 išnašą). nuosekliai iš i a i ap a- šy a šio aš ijos paminklo a dažodžio linksnia imo sis ema6 (ž . Vaičiakausky ė 2002b). Ziwa o pa a mės mo ologija a chajiška, odėl nuosekli jos analizė a sklei- džia ŠVŽk pa a mės a dažodžio mo ologijos aidą, ki imo endencijas. Ziwa o pa a mės a dažodžio pa adigmų lyginimas su ŠVŽk odo analizuojamos pa a mės a dažodžio ki imo b uožus, kamienų mišimą. 3 kad Ziwa as pa ašy as pajū io žemaičių k e ingos apylinkių pa a me, plačiau ž . gi denis 2000a: 237– 257; gi denis, gi denienė 1997: 11–19; gi denis, ski man as 1998: ii–xi ; Vaičiakausky ė 2002b: 4–7. Ziwa o eks u aiškindamas a ika ų ski ybių susida ymą žemaičių a mėse pasinaudojo Vladas g ina- eckis (1973: 292, 365 i k .). Zigmas Zinke ičius kalbėdamas apie laipsnišką žemai ybių įsigalėjimą XViii a. lie u ių aš ų kalboje Ziwa ą p isky ė „iš isai žemai iškai pa ašy iems“ eks ams i nu odė s a biausius šio aš ijos paminklo onologijos bei mo ologijos b uožus (1966: 217–218 i k .; 1980: 196 i k .). Žemai iškomis knygos ypa ybėmis domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 44–58) i nus a- ė sunkiausiai i leng iausiai žemaičiams pas ebimas žemai ybes, akcen a o o me o Ziwa o ašybos naujo es. jonas Palionis (1979: 114–115; 1995: 122) analizuodamas XViii a. eliginių aš ų kalbą pa- b ėžė, kad Ziwa e yški endencija a sisaky i am ik ų pajū io žemaičių a mės lyčių i aukš ai in i kalbą. au o ius nu odė dažniausiai eks e a ojamas aukš ai ybes, ku ių a ojimą eikiausiai lėmė o me o aukš ai iškų eks ų ašybos adicija. 4 apie Ziwa o g a iką i ašybą jau ne ka ą ašy a (plačiau ž . gi denis 2000a: 233–257; 2000b: 183–190; 2001: 292–326; gi denis, gi denienė 1997: 11–44; gi denis, ski man as 1998: ii–xi ; Vaičiakausky ė 2001: 119–133; 2002a: 223–236; 2002b: 4–7), odėl šiame s aipsnyje apie ai nesika ojama. 5 jau kazimie as būga (1958: 561–578) analizuodamas one inius balsių paki imus lie u ių a mėse dažnai ėmėsi Ziwa e iksuo omis o momis. albe as osinas (1995: 25 i k .) ekons uodamas bal ų kalbų į a džių kai ymo pa adigmas pasinaudojo Ziwa e paliudy omis pa icipinių į a džių o - momis. 6 apie Ziwa o daik a a džių linksnia imo sis emą i aidą da ž . Vaičiakausky ė 2001; 2002a; Vaičiakaus- kienė 2005; 2013; apie į a džių linksnia imą i aidą Vaičiakauskienė 2004a; 2004b. 156 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXX Šio y imo ikslas – išanalizuo i i pa eik i sinch oninį Ziwa o pa a mės skai a - džio linksnia imo ap ašą, palygin i ŠVŽk i analizuojamos pa a mės skai a džio linksnia imo pa adigmas. s aipsnyje gilinamasi į a dažodžio ki imo aidą, ap a- iama galūnių kilmė, bandoma paaiškin i ki imo p iežas is i mo y us. Vidinės ekons ukcijos i lyginamasis me odai leido ekons uo i XViii a. ŠVŽk pa a mės skai a džio linksnia imo sis emą. Ziwa o eks e a ojami kiekiniai pag indiniai i kelin iniai skai a džiai. as a sakinių su dauginiais skai a džiais, aip pa po sakinį su kuopiniu skai a džiu i upmeniniu. Pi miausia bus ap a iamos kiekinių skai a džių kai ymo pa adigmos, po jų – kelin inių skai a džių kai ymo pa adigmos. okia a ka skai a džiai pa- p as ai pa eikiami i g ama ikose (plg. dLkg 239–244). kiekiniai skai Va dŽiai nag inėjamame eks e dažniausiai a ojami kiekiniai pag indiniai skai a džiai, ku ie mažai kuo ski iasi nuo k e ingiškių pa a mėje a ojamų o mų. juos pi - miausia i ap a sime. kiekiniai pag indiniai skai a džiai 1. nag inėjamame eks e y a wyinas 3123, wyin s 4011, wyina 1322. Minė ieji skai a džiai gali a lik i i į a džių unkcijas (plg. Lkg 693); ai pa i ina i ana- lizuojamo eks o skai a džių a osena, p z.: Tada wyiny kalbieje, jog i a cze na- k iżniks, ne użłaykus Zokana źidu 1796–8. kalbamųjų skai a džių linksnių galūnės iek Ziwa e, iek i daba inėje k e ingiškių pa a mėje su ampa su o ( . ā) kamienų būd a džių pa adigmomis (smulkiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 69–75; da plg. aleksand a ičius 1967: 237), odėl s aipsnyje ap a iamos ik os pa adigmos ly ys, ku ios ak ualios kalbamųjų skai a džių aidai. Ziwa o pa a mėje labai ge ai išlai- ky a minė ų skai a džių ienaskai os pa adigmos. Vienaskai a daugiskai a V. wyn s 4011, wync 10911, wyinas 3123 ~ ện( )s V. wyiny 4827 ~ in k. wyina 1420 ~ ệina k. – n. wyinam 20026 ~ ẹinm n. – g. wyina 7010 ~ ệina g. wyinus 12121 ~ ệinùs Įn. wyinu 8620 ~ ệin Įn. – V . wyinamy 3198 ~ inàm V . – Š. – Š. – 1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida 157s aipsniai / a icles Vienaskai a V. wyina 1322 ~ inà k. wyinos 2422 ~ inũos n. wyina 944 ~ in·7 / ẹin· g. wyina 1141 ~ ệina Įn. wyinu 561 ~ ệin V . wyino 595, wyinoy 6611, wyinoj 698 ~ inũo Š. wyina 17714 ~ inà 1. Vienaskai os a dininko galūnės y a -as, -a, p z.: Y eyp milawʃis Pona Jezuʃas Ka alus wyʃa ʃwie a, wyinas yʃzeje, nes daba Moki yniu ne u ieje 5317–19; Tu Ma ia wyina yʃz gymynes źmoniu, ku ę mes ʃigu awojom, y apʃakiem 28921–23. Lyginamojoje pa a mėje y iškosios giminės ienaskai os a dininko galūnėje y a išk i ęs balsis a, odėl u ima o ma su -s, o mo e iškosios – -a ( ệns ~ ienas, inà ~ ienà). Ziwa e y auja aukš ai iška y iškosios giminės a dininko o ma su galūne -as. o mų su žemai iška galūne analizuojamame eks e pa a o a os e- je ą ka ų, p z.: […] kada Mo inas apʃykabyna, nes ne olyi nu wyns an a buwa […] 2027–28; Giwena yn kieles dyinas, anyi waykiele ʃzwę y Jezuʃas y Jonas łoskaway an wyn s an a weyziedamy, y źie awodamy 409–11; […] jus ne źyno e, muʃyi wync źmogus numy y uź wyʃa ʃwie a, ne kaypo u ie um wyʃas ʃwie as p apul y 10911–12. Vy iškosios giminės ap a iamo skai a džio a dininko o mos galūnės balsis išk i o, kai šaknyje da ebebu o , . y. * nas, odėl au en iškos a minės ly ys y a wyns, wync i wyn s. 2. iek y iškosios, iek i mo e iškosios giminės skai a džių ienaskai os ga- lininko o mos galūnė y a -a, p z.: O anyi pakiely akis ʃawa nieka ne egieje, yk ay wyina Jezuʃa Ch iʃ uʃa 8917–18; Py mu wyina ąka ʃug oby, y ne aʃz y ię wyny p y- muśie, jog aź giʃłas y ąn apuʃy K iżiaws yʃzeje 22325–26. Lyginamojoje pa a mėje ienaskai os galininko o ma aip pa su umpėjusi -a ( ệina ~ íeną) iš *-añ8. 3. Vienaskai os įnagininko galūnė -u = [ọ]9, p z.: Tynay p iʃz anà wyinu kielu kławpynieje, y abłudnay ij ʃweykyna kalbiedamy 20526–27; Py mu dydy paka a Jezuʃa milawʃe: Ku ʃay ʃu wyinu Mo yʃzky gylus dayk us apey yʃzganima kałbieje […] 7813–15. Lyginamojoje pa a mėje ienaskai os įnagininko o mos galūnė -ọ, ku ią ik- suoja Ziwa as ( ệin ~ íenu, íena). ap a iamų skai a džių ienaskai os galininko 7 a k eip inas dėmesys į ai, kad analizuojamame eks e mo e iškosios giminės o ma a ojama su mo- no ongu (plačiau apie okias o mas ž . Vaičiakausky ė 2002b: 17). 8 Plačiau dėl šios galūnės kilmės ž . Vaičiakausky ė 2002b: 15, 36. 9 čia i oliau eks e lauž iniuose skliaus uose pagal Ziwa o g a iką i ašybą pa eikiamos ansli e uo os a mės one inės galūnės, ku ios nesu ampa su eks o ašyba. 158 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXX o mos leksija -a, o įnagininko o mos – -ọ. aip y a odėl, kad šiau ės žemaičių a mėje ilgosios neki čiuo os ci kum leksinės galūnės umpėjo anksčiau negu akū- inės (plg. gi denis 2001: 174; da ž . Vaičiakausky ė 2002b: 37). 4. Vienaskai os ie ininko y iškosios giminės o mos galūnė y a -amy = [amẹ], o mo e iškosios giminės – -o, -oy i -oj, p z.: Zwyczajus g iekiy no in wyinamy, ku ʃay an ʃug ieśiyima p ymuʃyie 3198–9; T opyios wyino dyino ʃuba os, kada buwa Baźniioy, ʃ ojos y skay e knigas izaiośiaws P a aka 595–7; A eje dynoy wyinoy Jezuʃas milawʃis amy Mieʃ y Kaʃa nawy y namus S. Pe a 6611–12; Razkaźniamʃis y milawʃis Ponas Jezuʃas, p aśi as buwa wyinoj dyinoj an pie u p y Symona awpu oje, o aʃey buwa Lyceme niku 697–9. ŠVŽk pa a mės ienaskai os ie ininko o mos galūnės y a -amẹ i -uo ( i nà- m ~ ienamè, inũo ~ ieno[jè]). a k eip inas dėmesys į ai, kad mo e iškosios giminės skai a džio ienaskai os ie ininko galūnės g a iniai a ian ai eks e su am- pa su daik a a džio o momis, . y. de inamos abiejų a dažodžių galūnės (plg. pa- eik us mo e iškosios giminės pa yzdžius). 5. daugiskai os a dininko o mos y iškosios giminės skai a džių galūnė -y = [ẹ], p z.: Tada wyiny kalbieje, jog i a cze nak iżniks, ne użłaykus Zokana źidu 1796–8. Ziwa o eks e y iškosios giminės (mo e iškosios nė a paliudy os) ap a iamo skai a džio daugiskai os a dininko o ma su ampa su a ojama ŠVŽk pa a mė- je ( in ~ ienì). Ši skai a džių galūnė y a į a dinės kilmės10. 6. daugiskai os galininko y iškosios giminės o mos (mo e iškosios nė a paliu- dy os) u i galūnę -us, p z.: Kełʃes Enoks y Eliośius P a akay, ku ie wyinus wie oy pa wy ins, kiy us y wie a aʃabliway żidus we s 30917–19. galūnę -us daugiskai os galininko o moje u i i daba iniai k e ingiškiai ( ệinùs ~ íenus). skai a džių kalbamojo linksnio leksijai -us paskolin a iš u kamieno11. 2. Ziwa o a mėje be ką ik ap a ų skai a džių neblogai išlaiky os i skai a džių du 394, dwy 33122 pa adigmos. nepasi aikė ik ie ininko i šauksmininko o mų (ž . pa adigmą). V. du 394 ~ d V. dwy 33122 ~ d  k. dwyju 427 ~ d jũ· k. dwyiu 1062 ~ d jũ· n. dum 26610 ~ dm n. dwym 615 ~ d m g. du 31 ~ d g. dwy 208 ~ d  Įn. dum 2097 ~ dm Įn. dwym 20516 ~ d m V . – V . – Š. – Š. – 10 Plačiau apie šios galūnės kilmę i aidą ž . aleksand a ičius 1967: 222; da plg. Zinke ičius 1966: 271, žemėl. n . 22; 309–310. 11 Plačiau dėl šios galūnės kilmės i aidos ž . Vaičiakausky ė 2002b: 19. 1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida 159s aipsniai / a icles 1. Va dininko i galininko galūnės y a -u = [ọ], -y = [ẹ], p z.: Akyiʃmy kʃniu du Aniołu ʃ ojos, y kà anims iʃakie Ponas Jezuʃas yʃz p owyje 5712–13; Kada Da żelie mel- dziaws yʃz ekieje yʃz munæs K awje łaʃzu aʃz unioleka ukʃ aniu du śim u dwydeśim- y y pækiy 33121–22. k e ingiškių plo e a ojamos okios pa o mos, kokias iksuoja Ziwa as (d ~ dù, d  ~ d ì). Vy iškosios giminės skai a džio a dininko i galininko galūnė -ọ su umpėjo ( u bū dėl p oklizės) iš *-ṓ , o mo e iškosios giminės -ẹ – iš *- 12. 2. kilmininko galūnė -u, p z.: Aynoʃius p akieyk aʃis yʃzwidys Jezuʃa, dwyju dayk u jo kławʃe 1743–4. Lyginamojoje pa a mėje kilmininko o ma su ampa su paliudy a analizuojama- me eks e (d jũ· ~ d ij). iesa, kai ku iuose pa a mės punk uose (k e ingà, bud iaĩ) galūnėje išlaiky as seno inis -n a ba -m: d jũn13 (plg. aleksand a ičius 1967: 238). 3. naudininko i įnagininko o mos a ojamos su leksijomis -um = [ọm], -ym = [ẹm], p z.: Ponas Jezuʃas paʃy ode dum Moki ynium Ey ąn yms y Emmaus 26610, Jog ąnʃay dab awalnay diel yʃzganima Swie a no ieje numy y, o dum dayk um dydeʃney aną apkalbieje […]; Dyinu a ba dwym py meʃney, dieł p yʃyga awoima an weʃeles 614–6; […] ʃpawzdamy jem an Gałwos Szwę, os ʃu dwym ka ym […] 20515–16. k e ingiškių pa a mėje naudininko i įnagininko o mos nesiski ia nuo paliu- dy ų Ziwa e (dm ~ dùm, d m ~ d ìm). Mo e iškosios giminės skai a džių nau- dininkas nuo įnagininko ski iasi ik p iegaide i su ja susijusiu a i auk iniu ki čiu (plg. pa adigmą; da ž . Vaičiakausky ė 2002b: 39; aleksand a ičius 1963: 105). Šiandieninės a mės ly ys dum, d im y a žemaičių naujada as, suda y as iš iena- skai os a dininko i o man o -m, . y. dọ + -m, d ẹ + -m (plg. aleksand a ičius 1967: 239; gi denis 1962: 215; kazlauskas 1968: 128). 3. kiekinio skai a džio is 501 pa adigma aip pa y a nepilna: Ziwa e nepasi- aikė šio skai a džio ie ininko i šauksmininko o mų. V. is 501 ~ ĩ·s k. yju 1422 ~ jũ· n. ims 15626 ~ ms g. is 2014 ~ ìs Įn. ymis 11514 ~ mìs V . – Š. – 12 da dėl lyčių du i d i kilmės ž . Zinke ičius 1981: 57–58. 13 Veikiausiai i Ziwa o laikais ki čiuo a a dažodžių kilmininko galūnė bu o a iama su nosiniu balsiu (plačiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 18); da ž . aleksand a ičius 1963: 102. 160 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXX 1. Va dininko galūnė y a -is, p z.: Weyziek ion źmagaw, is cuday 501. Lyginamojoje pa a mėje ap a iamo skai a džio a dininko o ma baigiasi galū- ne -ĩ·s ( ĩ·s ~ s). kalbamojo skai a džio a dininko leksija įsi es a iš i kamieno (plačiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 51–52; da plg. būga 1958: 566). 2. kilmininko o mos galūnė -u, p z.: Mokikes źmagaw nu os Pagonkas yju dayk u 8516–17. k e ingiškių plo e šio skai a džio kilmininko o ma su ampa su Ziwa o o ma ( jũ· ~ ij). kai ku iuose pa a mės puk uose (kaip i ki ų a dažodžių) kilminin- ke y a išlikęs -n a ba -m: jũn (plg. aleksand a ičius 1967: 238). 3. naudininko, galininko i įnagininko o mos pe ėmė i kamieno galūnes: -ims, -is i -mis, p z.: […] po am p adieje ʃu dydziu ʃmu ku ims Moki ynems kalbie y […] 15626–27; Apey ą, ką Jezus milawʃis nu Dwilekas me u da e, y ʃp owojos pakoł deje is deʃim is 511–2; Hey, Hey, Hey, Wach, ku ʃay g iawni Bażniiy Diewa, o ymis dyinomis ię pabudawoj 22918–20. ŠVŽk plo e naudininko i galininko linksniai su ampa su analizuojamo eks o o momis ( ms ~ ìms, ìs ~ ìs, mìs ~ imìs14). iesa, daba inėje k e ingikių pa a mėje ne e ai pasi aiko i su umpėjusių įnagininko o mų. 4. skai a džių nuo 4 iki 9 skai a džių pa adigmos aip pa y a nepilnos: V. śieśy 193 ~ šèš V. kie u es 3722 ~ k. ọ es k. piækiu 1028 ~ pŋũ· k. kie u iu 20827 –2091 ~ kè uȓũ· n. – n. – g. kie u is 3038, kie u ius 556 ~ k. ọ is g. kie u es 551 ~ k. ọ es Įn. śieśies 1263, sieśieys 32224 ~ šèšẽ·s Įn. kie u iomis 31119 ~ kè uȓomìs V . – V . – Š. – Š. – 1. Va dininko o mos y iškosios giminės skai a džių galūnės -y = [ẹ], -i, o mo e iškosios giminės – galūnė -es, p z.: To paznoiyima znokay ʃep iny 32511; Znokay o i a aʃz uni 31827–3191; Kada jaw kie u es deśim is dienu yʃz eje po pagimdima Sunaws Diewa […] 3722–23. ŠVŽk pa a mėje ap a iamų skai a džių a dininko o mos galūnės -ẹ i -ẹs (šèš ~ šešì, šẽ·šẹs ~ šẽšios). a k eip inas dėmesys, kad skai a džio aʃz uni 3191 a dininko galūnės balsis i nepapla ėjęs (ž . pa eik ą pa yzdį). ai g eičiausiai y a a si ik inė ko ek ū os klaida a ba spo adiško aukš ai inimo ezul a as. 2. kilmininko galūnė y a -’u, p z.: Jezuʃas milawʃis Pyło uy nieka ne a ʃakie, o ay dieł kie u iu p yinu 20827–2091. k e ingiškių skai a džių kilmininkas su ampa su paliudy a o ma analizuoja- mame eks e (šèũ, ~ šeši). 14 Įnagininko o ma šiau ės žemaičių gali bū i i ms (plg. gi denis 1996: 25). 1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida 161s aipsniai / a icles 3. galininko o mos galūnės: -is, -’us i -es, p z.: Apey kie u is dayk us paskuiawʃius: Apey ʃme i, apey ʃuda, apey Pekła, y apey amżyna ga by 3038–10; Uwoźok ionay kie u ius duchawnus da bus, ku yi padeda, ay i a, ipa ingas giwe- nymas, Madli wa, poʃ yniks, y kuna ka oims 556–8; Po am kada kie u es deśim is dienu y nak u yʃzeje, oʃzka ąnʃay, ku ʃay wyʃa ʃwie a penieje y źiwyje 5518–20. k e ingiškių pa a mėje (šèšìs ~ šešìs, šèšs ~ šešiàs) y iškosios giminės skai a - džiai u i p iebalsinio kamieno galūnę -is, ku i, kaip eigia Zigmas Zinke ičius (1981: 59), liudija seno inio p iebalsinio kamieno pėdsaką. Šiau ės žemaičių a mėse daba ie oj daugiskai os galininko o mos ke u is sakoma i ke u ius (gi denis 1996: 51, 56). k e ingiškių plo e okios o mos ne dažnesnės. Šią leksiją skai a džiai pe ėmė, aišku, iš būd a džių pa adigmos (plg. žalius, g ažius). ka ą okia galininko o ma pa a o a i analizuojamame eks e (ž . pa eik ą an ą pa yzdį). 4. Įnagininko o ma u i okias galūnes: -eys, -es = [e·s], -’omis, p z.: Regi daba wyʃa kuna muna ʃweyka, ale Pe niio yszwiʃi, ʃu śieśiomis ukʃ aniomis, śieśies śim as, śieśiomis deśim ymis, y śieśiomis onomis p y ʃ ulpa ʃu oni a, y daw- giesne 1262–5; A ʃakims? Sieśieys ʃpaabays 32224. ŠVŽk pa a mėje įnagininko o mos y a (šèšẽ·s ~ šešiaĩs, šèũoms ~ šešiom(ì)s). Ziwa e p amaišiui a ojama y iškosios giminės skai a džių įnagininko o ma su žemai iška su ienbalsėjusia galūne -es i aukš ai iška o ma (plg. pa eik us pa yz- džius; smulkiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 17). Mo e iškosios giminės skai a džių įnagininko o ma (kaip daik a a džių i būd a džių) Ziwa e isuo inai a ojama da nesu umpėjusi (smulkiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 44, 74). 5. Ziwa e skai a džio deśim is 2251 o mos dažniausiai a ojamos daugiskai os eikšme. Vienaskai os o ma pasi aikė ik ka ą. ap a iamasis skai a dis linksniuo- jamas kaip i kamieno daik a a džiai (plg. Vaičiakausky ė 2002a: 223–236; da ž . Vaičiakausky ė 2002b: 50–62), odėl šiame s aipsnyje apie ai nesika ojama. Mi- nė ini ik ie dalykai, ku ie ak ualūs kalbamojo skai a džio linksnia imo aidai. Šio skai a džio pa adigma a odo aip: V. deśim is 2251 ~ dèšm is k. deʃim iu 9516, deśim u 515 ~ dèšimũ· / dèšim ũ·n15 n. – g. deśim i 1337, deśim is 3722 ~ dèšm i, dèšm ìs Įn. deśim ymis 1264 ~ dèšim mìs V . – Š. – 15 kai ku iuose pa a mės punk uose (kaip i ki ų a dažodžių) kilmininke y a išlikęs -n a ba -m (plg. aleksand a ičius 1967: 238; da ž . 13 išnašą). 162 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXX 1. k e ingiškių plo e a ojamos daugiskai os kilmininko ly ys (kaip i ki ų a da- žodžių) su galūne -u (dèšimũ ~ dešimči). nag inėjamame eks e pasi aikiusi kilmi- ninko o ma deśim u 515, . y. galūnės balsis eina po kie ojo p iebalsio, „išduoda“, kad šis skai a dis y a bu ęs p iebalsinio kamieno (da ž . Vaičiakausky ė 2002b: 57). 2. skai a džiai nuo 1 iki 9 su skai a džiu deśim is 2251 gali bū i ašomi ienu žodžiu, be dažniausiai ašomi kaip a ski os o mos, plg. isdeśim is 29516 i is deśim is 1336. analizuojamas eks as odo, jog XViii a. idu yje k e ingiškiai a - ojo nesu umpėjusias skai a džių dešimčių o mas. skai a džiai kalboje (plg. gi denis 1962: 215) a lieka lyg i e ike ės unkciją, odėl jų oneminė sudė is, ypač žodžio galas, y a supap as in a. be as supap as inimas k e ingiškių pa a mėje, ma y , yko jau po XViii a. idu io. 3. Lyginamojoje pa a mėje įnagininko o ma į ai uoja – gali u ė i leksijas: -ẹms i -ẹmis (dèšim m(ì)s16~ dešim im(ì)s), nes šiau ės žemaičiai ge iausiai išlaikė pilnas daugiskai os įnagininko ly is, i ypač ai pasaky ina apie i kamienius daik a a džius (Zinke ičius 1966: 233; da ž . Vaičiakausky ė 2002b: 59). Ziwa e skai a džio de- šim is daugiskai os įnagininko o mos a ojamos nesu umpėjusios. 6. skai a džių nuo 11 iki 19 pa adigma analizuojamame eks e nepilna – nepa- si aikė ie ininko i šauksmininko o mų. Šie skai a džiai y a sudu iniai žodžiai. jų pi mąjį dėmenį suda o am ik os skai a džių o mos, o an ąjį – elemen as -leka17. senieji aš ai odo, kad a i inkami kelin iniai skai a džiai XVi–XVii a. da ebebu- o žodžių junginiai, ačiau kiekiniai skai a džiai XVi–XVii a. jau u ėjo daba inio ipo suaugusias o mas (Zinke ičius 1981: 60). Ziwa as okių o mų ne iksuoja. V. dwileka 8110 ~ d ·leka k. dwilekas 15214 ~ d ·lekas n. dwilekay 4616 ~ d ·lek· g. dwileka 15214 ~ d ·leka Įn. dwileku 1434 ~ d ·lek V . – Š. – 1. ap a iamų skai a džių a dininko i galininko o mos baigiasi galūne -a, p z.: Y ʃu inka kaypo bu um dwileka pin yniu, upu iu ku iu lyka ku walgius 8110–11; Muʃu milawʃis Ponas Jezuʃas, u iedamas me u dwileka, no ieje uzłayki y p yʃakimus Tiewa ʃawa 4622–23. 16 Žodžio galo an inis umpasis d iga sis ie oj laukiamos ęs inės p iegaidės dažnai u i idu inę (gi - denis 1996: 25). 17 dėl šio dėmens kilmės ž . Zinke ičius 1981: 61–63. 1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida 169s aipsniai / a icles gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologija i žodžių da yba ( ank aš is). gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas 2000a: Kalbo y os da bai 1. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas 2000b: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas 2001: Kalbo y os da bai 3. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759 me ų Ziwa o indeksas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas, ski man as Pe as 1998: 1759 me ų Ziwa as. ( aksimilinis leidinys). Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. g ina eckis Vladas 1973: Žemaičių a mių is o ija. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. Lkg – Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija, a s. ed. kazys ul ydas. Vilnius: Min is, 1965. Palionis jonas 1979: Lie u ių li e a ū inės kalbos is o ija. Vilnius: Mokslas. Palionis jonas 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija. Vilnius: Mokslo i enciklope- dijų leidykla. Paulauskienė aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. osinas albe as 1995: Bal ų kalbų į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. subačius gied ius 1998: Žemaičių bend inės kalbos idėjos: XiX amžiaus p adžia. Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 me ų Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai i jų aida. – Kalbo y a 50(1), 119–133. Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 me ų Ziwa o i i p iebalsinio kamieno daik a- a džiai i jų aida. – Bal is ica 36(2), 223–236. Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 me ų Ziwa o a dažodžio linksnia imo sis ema. dak a o dise acija. Vilniaus pedagoginis uni e si e as. Vaičiakauskienė sona a 2004a: 1759 me ų Ziwa o gimininiai į a džiai i jų aida. – Kalbo y a 53, 81–91. Vaičiakauskienė sona a 2004b: 1759 me ų Ziwa o negimininiai į a džiai i jų ai- da. – Bal is ica 39(2), 279–287. Vaiči ak auskienė s on a a 2005: 1759 me ų „Ziwa o“ u i iu kamieno daik a a džiai i jų aida. – Ac a Linguis ica Li huanica 53, 91–99. 170 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXX Vaičiakauskienė sona a 2013: 1759 me ų Ziwa o mo e iškojo linksnia imo daik a- a džiai i jų aida. – Ac a Linguis ica Li huanica 68, 51–70. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1981: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 2. Vilnius: Mokslas. declension o nume als in he 1759 ZiWa as and hei de elopmen suMMa y he a icle analyses he declension o nume als in he bes 18 h cen u y monumen o w i - ing o he no h samogi ian sub-dialec o k e inga, he 1759 Ziwa as, and hei de elopmen . he goal o esea ch is o analyse and p o ide a synch onic desc ip ion o declension o he nume al o he sub-dialec o he Ziwa as; o compa e he declension pa adigms o he nu- me al in con empo a y no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga and he sub-dialec unde analysis. he pape ocuses on he de elopmen o he nominal; i discusses he o igin o endings and ies o explain he easons and mo i es o change. in e nal econs uc ion and compa a i e me hods enabled he econs uc ion o he declension sys em o he nume al o he 18 h cen u y no h samogi ian sub-dialec o k e inga. he analysis o nume als in he sub-dialec o he Ziwa as and hei compa ison wi h con- empo a y no h samogi ian sub-dialec o k e inga e ealed ha in he mid-18 h cen u y he sub-dialec o k e inga s ill ea u ed an un-sho ened o m o he nume al dešim is ( en); he e- o e, he o ms o ens a e uni e sally used un-sho ened. Wha is mo e, he plu al geni i e o m o he nume al dešim ys, deśim u 515 nex o deʃim iu 9516, shows ha he nume al used o ha e a consonan al s em. he s udy o nume als in he sub-dialec unde analysis shows ha he owel o he second componen -lek- in compound nume als was s ill no na owed. he analysis o he Ziwa as alida es he idea ha -lek- is a mo e a chaic a ian . con empo a y no h samogi ian sub- dialec o k e inga uses he o ms wi h -lek- and -lẹk- op ionally; mo e common o ms a e hose wi h a na owed owel o he ending. he s udy leads o he conclusion ha in he sub-dialec o he Ziwa as he nume al ūks an is ( housand) had al eady shi ed om he old i s em o ē s em. Į eik a 2014 m. balandžio 16 d. sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]