1759 metų „Ziwato“ skaitvardžių linksniavimas ir jų raida

SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: sinchroninė ir diachroninė morfologija, žodžių daryba. 1759 METŲ ZIWATO1 SKAITVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS IR JŲ RAIDA Declension of Numerals in the 1759 ZIWATAS and Their Development A N O T A C I J A Straipsnyje analizuojamas geriausio XVIII a. šiaurės žemaičių kretingiškių patarmės raštijos paminklo – 1759 m. Ziwato – skaitvardžių linksniavimas ir jų raida. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir pateikti sinchroninį Ziwato patarmės skaitvardžio linksniavimo aprašą, palyginti dabartinės šiaurės vakarų žemaičių kretingiškių2 ir analizuojamos patarmės skaitvardžio linksniavimo paradigmas. Vidinės rekonstrukcijos ir lyginamasis metodai leido rekonstruoti XVIII a. ŠVŽK patarmės skaitvardžio linksniavimo sistemą. A N N O T A T I O N The article analyses the declension of numerals in the best 18th century monument of writing of the North Samogitian sub-dialect of Kretinga, the 1759 Ziwatas, and their development. The goal of research is to analyse and provide a synchronic description of declension 1 ZIWATAS PONA YR DIEWA MUSU JEZUSA CHRISTUSA. Metų̨ Pona 1759. Dabartine bendrine kalba knygos pavadinimas reikštų Mūsų Viešpaties ir Dievo Jėzaus Kristaus gyvenimas. Mokslo darbuose ji vadinama tiesiog Ziwatu. 2 Toliau tekste ši patarmė trumpinama ŠVŽK. E S M I N I A I Ž O D Ž I A I: skaitvardis, Ziwato patarmė, šiaurės žemaičiai kretingiškiai, linksniavimas, galūnė. K E Y W O R D S: numeral, sub-dialect of the Ziwatas, North Samogitian dialect of Kretinga, declension, ending. 154 Acta Linguistica Lithuanica LXX 1759 metų Ziwato skaitvardžių linksniavimas ir jų raida of the numeral of the sub-dialect of the Ziwatas; to compare the declension paradigms of the numeral in contemporary Northwest Samogitian sub-dialect of Kretinga and the sub-dialect under analysis. Internal reconstruction and comparative methods enabled the reconstruction of the declension system of the numeral in the 18th century Northwest Samogitian sub-dialect of Kretinga. ĮVADAS Istorinės morfologijos ir dialektologijos tyrėjai3 1759 m. Ziwatą laiko geriausiu XVIII a. šiaurės žemaičių kretingiškių patarmės paminklu. Leidinyje to meto veikiausiai lenkų kalbos rašmenimis4 aiškiai ir nuosekliai pateikiama ŠVŽK patarmės fonologinė sistema, gramatikos ir morfologijos sandara. Gana išsamiai ištirta Ziwato patarmės fonologinė ir morfologinė sistema5 (plačiau žr. Girdenis, Girdenienė 1997: 19–44; dar žr. 3 išnašą). Nuosekliai ištirta ir aprašyta šio raštijos paminklo vardažodžio linksniavimo sistema6 (žr. Vaičiakauskytė 2002b). Ziwato patarmės morfologija archajiška, todėl nuosekli jos analizė atskleidžia ŠVŽK patarmės vardažodžio morfologijos raidą, kitimo tendencijas. Ziwato patarmės vardažodžio paradigmų lyginimas su ŠVŽK rodo analizuojamos patarmės vardažodžio kitimo bruožus, kamienų mišimą. 3 Kad Ziwatas parašytas pajūrio žemaičių Kretingos apylinkių patarme, plačiau žr. Girdenis 2000a: 237–257; Girdenis, Girdenienė 1997: 11–19; Girdenis, Skirmantas 1998: vii–xiv; Vaičiakauskytė 2002b: 4–7. Ziwato tekstu aiškindamas afrikatų skirtybių susidarymą žemaičių tarmėse pasinaudojo Vladas Grinaveckis (1973: 292, 365 ir kt.). Zigmas Zinkevičius kalbėdamas apie laipsnišką žemaičių įsigalėjimą XVIII a. lietuvių raštų kalboje Ziwatą priskyrė „ištisai žemaitiškai parašytiems“ tekstams ir nurodė svarbiausius šio raštijos paminklo fonologijos bei morfologijos bruožus (1966: 217–218 ir kt.; 1980: 196 ir kt.). Žemaitiškomis knygos ypatybėmis domėjosi Giedrius Subačius (1998: 38, 44–58) ir nustatė sunkiausiai ir lengviausiai žemaičiams pastebimas žemai tybes, akcentavo to meto Ziwato rašybos naujoves. Jonas Palionis (1979: 114–115; 1995: 122) analizuodamas XVIII a. religinių raštų kalbą pabrėžė, kad Ziwate ryški tendencija atsisakyti tam tikrų pajūrio žemaičių tarmės lyčių ir aukštaitinti kalbą. Autorius nurodė dažniausiai tekste vartojamas aukštai tybes, kurių vartojimą veikiausiai lėmė to meto aukštaitiškų tekstų rašybos tradicija. 4 Apie Ziwato grafiką ir rašybą jau ne kartą rašyta (plačiau žr. Girdenis 2000a: 233–257; 2000b: 183–190; 2001: 292–326; Girdenis, Girdenienė 1997: 11–44; Girdenis, Skirmantas 1998: vii–xiv; Vaičiakauskytė 2001: 119–133; 2002a: 223–236; 2002b: 4–7), todėl šiame straipsnyje apie tai nesikartojama. 5 Jau Kazimieras Būga (1958: 561–578) analizuodamas fonetinius balsių pakitimus lietuvių tarmėse dažnai rėmėsi Ziwate fiksuotomis formomis. Albertas Rosinas (1995: 25 ir kt.) rekonstruodamas baltų kalbų įvardžių kait ymo paradigmas pasinaudojo Ziwate paliudytomis participinių įvardžių formomis. 6 Apie Ziwato daiktavardžių linksniavimo sistemą ir raidą dar žr. Vaičiakauskytė 2001; 2002a; Vaičia-kauskienė 2005; 2013; apie įvardžių linksniavimą ir raidą Vaičiakauskienė 2004a; 2004b. Straipsniai / Articles 155 SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti ir pateikti sinchroninį Ziwato patarmės skaitvardžio linksniavimo aprašą, palyginti ŠVŽK ir analizuojamos patarmės skaitvardžio linksniavimo paradigmas. Straipsnyje gilinamasi į vardažodžio kitimo raidą, aptariama galūnių kilmė, bandoma paaiškinti kitimo priežastis ir motyvus. Vidinės rekonstrukcijos ir lyginamasis metodai leido rekonstruoti XVIII a. ŠVŽK patarmės skaitvardžio linksniavimo sistemą. Ziwato tekste vartojami kiekiniai pagrindiniai ir kelintiniai skaitvardžiai. Rasta sakinių su dauginiais skaitvardžiais, taip pat po sakinį su kuopiniu skaitvardžiu ir trupmeniniu. Pirmiausia bus aptariamos kiekinių skaitvardžių kait ymo paradigmos, po jų – kelintinių skaitvardžių kait ymo paradigmos. Tokia tvarka skaitvardžiai paprastai pateikiami ir gramatikose (plg. DLKG 239–244). KIEKINIAI SKAITVARDŽIAI Nagrinėjamame tekste dažniausiai vartojami kiekiniai pagrindiniai skaitvardžiai, kurie mažai kuo skiriasi nuo kretingiškių patarmėje vartojamų formų. Juos pirmiausia ir aptarsime. Kiekiniai pagrindiniai skaitvardžiai 1. Nagrinėjamame tekste yra wynas 3123, wynt s 4011, wyina 1322. Minėtieji skaitvardžiai gali atlikti ir įvardžių funkcijas (plg. LKG 693); tai patvirtina ir analizuojamo teksto skaitvardžių vartosena, pvz.: Tada wyiny kalbėję, jog ira czernakrižniks, ne užlaykus Zokana židu 1796–8. Kalbamųjų skaitvardžių linksnių galūnės tiek Ziwate, tiek ir dabartinėje kretingiškių patarmėje sutampa su o (f. ā) kamienų būdvardžių paradigmomis (smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 69–75; dar plg. Aleksandravičius 1967: 237), todėl straipsnyje aptariamos tik tos paradigmos ypatys, kurios aktualios kalbamųjų skaitvardžių raidai. Ziwato patarmėje labai gerai išlaikyta minėtų skaitvardžių vienaskaitos paradigmos. Vienaskaita Daugiskaita V. wynt s 4011, wync 10911, wyinas 3123 ~ vên(t)s V. wyiny 4827 ~ vėinė K. wyina 1420 ~ vėina K. – N. wyinam 20026 ~ vėinâm N. – G. wyina 7010 ~ vėina G. wyinus 12121 ~ vėinùs Įn. wyinu 8620 ~ vėinò Įn. – Vt. wyinamy 3198 ~ vėinarnè Vt. – Š. – Š. – 156 Acta Linguistica Lithuanica LXX 1759 metų Ziwato skaitvardžių linksniavimas ir jų raida Vienaskaita V. wyina22 13₂₂ ~ vęinà K. wyinos 24₂₂ ~ vę́iniuos N. wyina 94₄ ~ vę́inâ⁷ / vęinâ G. wyina 114₁ ~ vęina Įn. wyinu 56₁ ~ vęinò Vt. wyino 59₅, wyinoy 66₁₁, wyinoj 69₈ ~ vęinũo Š. wyina 177₁₄ ~ vęinà 1. Vienaskaitos vardininko galūnės yra -as, -a, pvz.: Yr teyp milawſis Pona Jezufas Karalus wyſa ſwieta, wyinas yſzeje, nes dabar Mokityniu neturjeje 53₁₇–₁₉; Tu Maria wyina yſź gymynes źmoniu, kurę mes figurowojom, yr apſakjem 289₂₁–₂₃. Lyginamojoje patarmėje vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnėje yra iškritęs balsis a, todėl turima forma su -s, o moteriškosios – -a (vę̇ns ~ vienas, vę̇inà ~ vienà). Ziwate vyrauja aukštaitiška vyriškosios giminės vardininko forma su galūne -as. Formų su žemaitiška galūne analizuojamame tekste pavartota vos trejetą kartų, pvz.: [...] kada Motinas apſykabyna, nes netoly nu wyns antra buwa [...] 20₂₇–₂₈; Giwena tyn kieles dynas, anyi waykiele ſzwęty Jezufas yr Jonas loſkaway ant wynts antra weyziedamy, yr źierta wodamy 40₉–₁₁; [...] jus ne źynote, muſyi wyn c źmogus numyrty už wyſa ſwieta, ne kaypo turietum wyſas ſwietas prapulty 109₁₁–₁₂. Vyriškosios giminės aptariamo skaitvardžio vardininko formos galūnės balsis iškrito, kai šaknyje dar tebebuvo ė, t. y. *vę̇nas, todėl autentiškos tarminės lytys yra wyns, wyn c ir wynts. 2. Tiek vyriškosios, tiek ir moteriškosios giminės skaitvardžių vienaskaitos galininko formos galūnė yra -a, pvz.: O anyi pakiely akis fawa nieka neregjeje, tyktay wyina Jezula Chriſtuſa 89₁₇–₁₈; Pyrmu wyina rąka ſugroby, yr ne afzryję wyny prymuſie, jog až gilas y ąntrapufy Kriziąws yſzeje 223₂₅–₂₆. Lyginamojoje patarmėje vienaskaitos galininko forma taip pat sutrumpėjusi -a (vę̇inâ ~ viéną) iš *-an̄⁸. 3. Vienaskaitos įnagininko galūnė -u = [ọ]⁹, pvz.: Tynay priſz anà wyinu kielu kławpynieje, yr abłudnay ij ſweykyna kalbiedamy 205₂₆–₂₇; Pyrmu dydy pakara Jezula milawſe: Kurſay ju wyinu Motryſzky gylus dayktus apey yſzganima kalbieje [...] 78₁₃–₁₅. Lyginamojoje patarmėje vienaskaitos įnagininko formos galūnė -o, kurią fiksuoja Ziuwatas (vę̇inò ~ viénu, viéna). Aptariamu skaitvardžių vienaskaitos galininko 7 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojamame tekste moteriškosios giminės forma vartojama su monoftongu (plačiau apie tokias formas žr. Vaičiakauskytė 2002b: 17). 8 Plačiau dėl šios galūnės kilmės žr. Vaičiakauskytė 2002b: 15, 36. 9 Čia ir toliau tekste laužtiniuose skliaustuose pagal Ziwato grafiką ir rašybą pateikiamos transliteruotos tarmės fonetinės galūnės, kurios nesutampa su teksto rašyba. Straipsniai / Articles 157 SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ formos fleksija –a, o įnagininko formos – –o. Taip yra todėl, kad šiaurės žemaičių tarmėje ilgosios nekirčiuotos cirkumfleksinės galūnės trumpėjo anksčiau negu akūtinės (plg. Girdenis 2001: 174; dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 37). 4. Vienaskaitos vietininko vyriškosios giminės formos galūnė yra –amy = [amę], o moteriškosios giminės – –o, –oy ir –oj, pvz.: Zwyczajus griekiey norint w yin a m y, kurflay ant fugriešiyima prymufyje 3198–9; Tropyios w y i n o dyno fubatos, kada buwa Baźničioy, ftojos yr skayte knigas Izaiošiaws Praraka 595–7; Ateje dynoy w y i n o y Jezulas milawlis tamy Miefty Kafarnawy y namus S. Petra 6611–12; Razkaźniamfis yr milawlis Ponas Jezufas, prašitas buwa w y i n o j dynoj ant pietu pry Symona rawputoje, o tafey buwa Lycemerniku 697–9. ŠVŽK patarmės vienaskaitos vietininko formos galūnės yra –amę ir –uo (vė́inà–mė ~ vienamè, vė́inūo ~ vienol[jè]). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad moteriškosios giminės skaitvardžio vienaskaitos vietininko galūnės grafiniai variantai tekste sutampa su daiktavardžio formomis, t. y. derinamos abiejų vardažodžių galūnės (plg. pateiktus moteriškosios giminės pavyzdžius). 5. Daugiskaitos vardininko formos vyriškosios giminės skaitvardžių galūnė –y = [e], pvz.: Tada w y i n y kalbieje, jog ira czernakriźniks, ne užłaykus Zokana židu 1796–8. Ziwato tekste vyriškosios giminės (moteriškosios nėra paliudytos) aptariamo skaitvardžio daugiskaitos vardininko forma sutampa su vartojama ŠVŽK patarmėje (vė́inę ~ vienì). Ši skaitvardžių galūnė yra įvardinės kilmės10. 6. Daugiskaitos galininko vyriškosios giminės formos (moteriškosios nėra paliudytos) turi galūnę –us, pvz.: Kelfes Enoks yr Eliošius Prarakay, kurie w y i n u s wieroy patwirtins, kiy tus y wiera afabliway židus wers 30917–19. Galūnė –us daugiskaitos galininko formoje turi ir dabartiniai kretingiškiai (vė́inʹūs ~ vienus). Skaitvardžių kalbamojo linksnio fleksijai –us paskolinta iš u kamieno11. 2. Ziwato tarmėje be ką tik aptartų skaitvardžių neblogai išlaikytos ir skaitvardžių du 394, dwy 33122 paradigmos. Nepasitaikė tik vietininko ir šauksmininko formų (žr. paradigmą). V. du 39₄ ~ dò V. dwy 331₂₂ ~ dvè K. dwyju 42₇ ~ dvėǰū K. dwyiu 106₂ ~ dvėǰū N. dum 266₁₀ ~ dòm N. dwym 61₅ ~ dvēm G. du 3₁ ~ dò G. dwy 20₈ ~ dvè Įn. dum 209₇ ~ dòm Įn. dwym 205₁₆ ~ dvēm Vt. – Vt. – Š. – Š. – 10 Plačiau apie šios galūnės kilmę ir raidą žr. Aleksandravičius 1967: 222; dar plg. Zinkevičius 1966: 271, žemėl. nr. 22; 309–310. 11 Plačiau dėl šios galūnės kilmės ir raidos žr. Vaičiakauskytė 2002b: 19. 158 Acta Linguistica Lithuanica LXX 1759 metų Ziwato skaitvardžių linksniavimas ir jų raida 1. Vardininko ir galininko galūnės yra -u = [ọ], -y = [ẹ], pvz.: Akyjlmyrknju du Aniohu ftojos, yr kà anims ifakie Ponas Jezufas yfz prowije 5712–13; Kada Daržėlie meldžiaws yfztekejie yfz munas Krawje lafzu afztunioleka tukftančiu d u šimtu d w y d e š i m - t y yr pækiy 33121–22. Kretingiškių plote vartojamos tokios pat formos, kokias fiksuoja Ziwatas (dọ̃ ~ dù, dvẹ̃ ~ dùi). Vyriškosios giminės skaitvardžio vardininko ir galininko galūnė -ọ sutrumpėjo (turbūt dėl proklizės) iš *-ō, o moteriškosios giminės -ẹ – iš *-ę12. 2. Kilmininko galūnė -u, pvz.: Aynofius prakieyktafis yfzwidys Jezufa, d w y j u dayktu jo klawfe 1743–4. Lyginamojoje patarmėje kilmininko forma sutampa su paliudyta analizuojamame tekste (dvẹjū̃ ~ dvijū̃). Tiesa, kai kuriuose patarmės punktuose (Kretingą, Budrią) galūnėje išlaikytas senovinis -n arba -m: dvẹjūn13 (plg. Aleksandravičius 1967: 238). 3. Naudininko ir įnagininko formos vartojamos su fleksijomis -um = [ọm], -ym = [ẹm], pvz.: Ponas Jezufas pafyrode d u m Mokityniurn Eytantyms y Ermaus 26610, Jog qnfay dabrawalnay diel yfzganima Swieta norjeje numyrty, o d u m dayktum dydefney aną apkalbieje [...]; Dyinu arba d w y m pyrmejney, diet pryfygatawoima ant węfeles 614–6; [...] Jpawzdamy jem ant Galwos Szwe, tos fu d w y m kartym [...] 20515–16. Kretingiškių patarmėje naudininko ir įnagininko formos nesiskiria nuo paliudytų Ziwate (dọm ~ dùm, dvẹm ~ dùim). Moteriškosios giminės skaitvardžių naudininkas nuo įnagininko skiriasi tik priegaide ir su ja susijusiu atitrauktiniu kirčiu (plg. paradigmą; dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 39; Aleksandravičius 1963: 105). Šiandieninės tarmės lytvs dum, dvim yra žemaičių naujadaras, sudarytas iš vienaskaitos vardininko ir formanto -m, t. y. dọ + -m, dvẹ + -m (plg. Aleksandravičius 1967: 239; Girdenis 1962: 215; Kazlauskas 1968: 128). 3. Kiekinio skaitvardžio tris 501 paradigma taip pat yra nepilna: Ziwate nepasi- taikė šio skaitvardžio vietininko ir šauksmininko formų. V. tris 501 ~ trĩs K. tryju 1422 ~ trẹjū N. trims 15626 ~ trĩms G. tris 2014 ~ trìs Įn. trymis 11514 ~ trèmìs Vt. – Š. – 12 Dar dėl lyčių du ir dvi kilmės žr. Zinkevičius 1981: 57–58. 13 Veikiausiai ir Ziwato laikais kirčiuota vardažodžių kilmininko galūnė buvo tariama su nosiniu balsiu (plačiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 18); dar žr. Aleksandravičius 1963: 102. Straipsniai / Articles 159 SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ 1. Vardininko galūnė yra -is, pvz.: Weyżiek ćion źmagau, t r i s cuday 50₁. Lyginamojoje patarmėje aptariamo skaitvardžio vardininko forma baigiasi galūne –īs (trīs ~ trȳs). Kalbamojo skaitvardžio vardininko fleksija išivesta iš i kamieno (plačiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 51–52; dar plg. Būga 1958: 566). 2. Kilmininko formos galūnė -u, pvz.: Mokikes źmagau nu tos Pagonkas t r y ju dayktu 85₁₆–₁₇. Kretingiškių plote šio skaitvardžio kilmininko forma sutampa su Ziwato forma (trėjū ~ trijų). Kai kuriuose patarmės punktuose (kaip ir kitų vardažodžių) kilmininke yra išlikęs -n arba -m: trėjūn (plg. Aleksandravičius 1967: 238). 3. Naudininko, galininko ir įnagininko formos perėmė i kamieno galūnes: -ims, -is ir -mis, pvz.: [...] potam pradieje fu dydziu fmutku t r i m s Mokitynems kalbiety [...] 156₂₆–₂₇; Apey tą, ką Jezus milawfis nu Dwilekas metu dare, yr fprowojos pakol deje t r i s defimtis 51₁–₂; Hey, Hey, Hey, Wach, kurfay griawni Baźńićiy Diewa, o t r y m i s dynomis ię pabudawoj 229₁₈–₂₀. ŠVŽK plote naudininko ir galininko linksniai sutampa su analizuojamo teksto formomis (trīms ~ trìms, trīs ~ trīs, trę̀mìs ~ trimìs¹⁴). Tiesa, dabartinėje kretingiškių patarmėje neretai pasitaiko ir sutrumpėjusių įnagininko formų. 4. Skaitvardžių nuo 4 iki 9 skaitvardžių paradigmos taip pat yra nepilnos: V. šiésy 19₃ ~ šešė V. kietures 37₂₂ ~ kė̇torės K. pi̇ekiu 102₈ ~ pęńkū K. kieturiu 208₂₇–₂₀₉₁ ~ kė̇turū̃ N. – N. – G. kieturis 303₈, kieturius 55₆ ~ kė̇toris G. kietures 55₁ ~ kė̇tores Įn. šiésies 126₃, siésieys 322₂₄ ~ šešės Įn. kieturiomis 311₁₉ ~ kė̇turū̃mìs Vt. – Vt. – Š. – Š. – 1. Vardininko formos vyriškosios giminės skaitvardžių galūnės -y = [ę], -i, o moteriškosios giminės – galūnė -es, pvz.: To paznoćiyma znokay f e p t i n y 325₁₁; Znokay to ira aſztuni 318₂₇–₃₁₉₁; Kada jaw k i e t u r e s deśimtis dienu yſz eje po pagimdima Sunaws Diewa [...] 37₂₂–₂₃. ŠVŽK patarmėje aptariamų skaitvardžių vardininko formos galūnės -ę ir -ęs (šęšę ~ šeši, šę́šęs ~ šešios). Atkreiptinas dėmesys, kad skaitvardžio aſztuni 319₁ vardininko galūnės balsis i nepaplatėjęs (žr. pateiktą pavyzdį). Tai greičiausiai yra atsitiktinė korektūros klaida arba sporadiško aukštaitinimo rezultatas. 2. Kilmininko galūnė yra -’u, pvz.: Jezufas milawfis Pylotuy nieka ne atlākie, o tay diel k i e t u r i u pryčinu 208₂₇–₂₀₉₁. Kretingiškių skaitvardžių kilmininkas sutampa su paliudyta forma analizuojamame tekste (šęšū, ~ šešių). 14 Įnagininko forma šiaurės žemaičių gali būti ir trīms (plg. Girdenis 1996: 25). 160 Acta Linguistica Lithuanica LXX 1759 metų Ziwato skaitvardžių linksniavimas ir jų raida 3. Galininko formos galūnės: -is, -’us ir -es, pvz.: Apey kieturis dayktus paskučiavus: Apey fmerti, apey fuda, apey Pekla, yr apey amžyna garby 3038–10; Uwōzok čionay kieturius duchawnus darbus, kuryi padeda, tay ira, ipatingas giwenymas, Madlitwa, poftyniks, yr kuna karoims 556–8; Potam kada kietures dešimtis dienu yr naktu yžeje, trofka qnlay, kurflay wyfa fwieta penieje yr žiwuje 5518–20. Kretingiškių patarmėje (šėšis ~ šėšis, šėšės ~ šėšias) vyriškosios giminės skaitvardžiai turi priebalsinio kamieno galūnę -is, kuri, kaip teigia Zigmas Zinkevičius (1981: 59), liudija senovinio priebalsinio r kamieno pėdsaką. Šiaurės žemaičių tarmėse dabar vietoj daugiskaitos galininko formos keturis sakoma ir keturius (Girdenis 1996: 51, 56). Kretingiškių plote tokios formos net dažnesnės. Šią fleksiją skaitvardžiai perėmė, aišku, iš būdvardžių paradigmos (plg. žalius, gražius). Kartą tokia galininko forma pavartota ir analizuojamame tekste (žr. pateiktą antrą pavyzdį). 4. Įnagininko forma turi tokias galūnes: -eys, -es = [e˙s], -’omis, pvz.: Regi dabar wyfa kuna muna fweyka, ale Petnic̄io yszwijfi, fu šiešiomis tukftančiomis, šiešies šimtas, šiešiomis dešimtymis, yr šiešiomis ronomis pry ftulpa fu ronita, yr dawgiesne 1262–5; Afakims? Siešieys fpaabays 32224. ŠVŽK patarmėje įnagininko formos yra (šėšės ~ šėšiais, šėšioms ~ šėšiom(i)s). Ziwate pramaišiui vartojama vyriškosios giminės skaitvardžių įnagininko forma su žemaitiška suvienbalsėjusia galūne -es ir aukštaitiška forma (plg. pateiktus pavyzdžius; smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 17). Moteriškosios giminės skaitvardžių įnagininko forma (kaip daiktavardžių ir būdvardžių) Ziwate visuotinai vartojama dar nesutrumpėjusi (smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 44, 74). 5. Ziwate skaitvardžio dešimtis 2251 formos dažniausiai vartojamos daugiskaitos reikšme. Vienaskaitos forma pasitaikė tik kartą. Aptariamasis skaitvardis linksniuojamas kaip i kamieno daiktavardžiai (plg. Vaičiakauskytė 2002a: 223–236; dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 50–62), todėl šiame straipsnyje apie tai nesikartojama. Minėtini tik tie dalykai, kurie aktualūs kalbamojo skaitvardžio linksniavimo raidai. Šio skaitvardžio paradigma atrodo taip: V. dešimtis 2251 ~ dèšimtis K. defimtiu 9516, dešimtu 515 ~ dèšimtũ / dèšimtũn15 N. – G. dešimti 1337, dešimtis 3722 ~ dèšimt’i, dèšimtis Įn. dešimtymis 1264 ~ dèšimtėmis Vt. – Š. – 15 Kai kuriuose patarmės punktuose (kaip ir kitų vardžodžių) kilmininke yra išlikęs -n arba -m (plg. Aleksandravičius 1967: 238; dar žr. 13 išnašą). Straipsniai / Articles 161 SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ 1. Kretingiškių plote vartojamos daugiskaitos kilmininko lytys (kaip ir kitų vardžių) su galūne -u (dešimtū ~ dešimčių). Nagrinėjamame tekste pasitaikiusi kilmininko forma dešimtu 515, t. y. galūnės balsis eina po kietojo priebalsio, „išduoda“, kad šis skaitvardis yra buvęs priebalsinio kamieno (dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 57). 2. Skaitvardžiai nuo 1 iki 9 su skaitvardžiu dešimtis 2251 gali būti rašomi vienu žodžiu, bet dažniausiai rašomi kaip atskiros formos, plg. trisdešimtis 29516 ir tris dešimtis 1336. Analizuojamas tekstas rodo, jog XVIII a. viduryje kretingiškiai vartojo nesutrumpėjusias skaitvardžių dešimčių formas. Skaitvardžiai kalboje (plg. Girdenis 1962: 215) atlieka lyg ir etiketės funkciją, todėl jų foneminė sudėtis, ypač žodžio galas, yra supaprastinta. Bet tas supaprastinimas kretingiškių patarmėje, matyt, vyko jau po XVIII a. vidurio. 3. Lyginamojoje patarmėje įnagininko forma įvairuoja – gali turėti fleksijas: -ęms ir -ęmis (dešimtèm(i)s16 ~ dešimtim(i)s), nes šiaurės žemaičiai geriausiai išlaikė pilnas daugiskaitos įnagininko lytis, ir ypač tai pasakytina apie i kamienius daiktavardžius (Zinkevičius 1966: 233; dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 59). Ziwate skaitvardžio dešimtis daugiskaitos įnagininko formos vartojamos nesutrumpėjusios. 6. Skaitvardžių nuo 11 iki 19 paradigma analizuojamame tekste nepilna – nepasitaikė vietininko ir šauksmininko formų. Šie skaitvardžiai yra sudurtiniai žodžiai. Jų pirmąjį dėmenį sudaro tam tikros skaitvardžių formos, o antrąjį – elementas -leka17. Senieji raštai rodo, kad atitinkami kelintiniai skaitvardžiai XVI–XVII a. dar tebebuvo žodžių junginiai, tačiau kiekiniai skaitvardžiai XVI–XVII a. jau turėjo dabartinio tipo suaugusias formas (Zinkevičius 1981: 60). Ziwatas tokių formų nefiksuoja. V. dwileka 8110 ~ dvîleka K. dwilekas 15214 ~ dvîlekas N. dwilekay 4616 ~ dvîlekâ G. dwileka 15214 ~ dvîleka Įn. dwileku 1434 ~ dvîlekǫ Vt. – Š. – 1. Aptariamų skaitvardžių vardininko ir galininko formos baigiasi galūne -a, pvz.: Yr furinka kaypo butum dwileka pintyniu, truputiu kuriu lyka kur walgius 8110–11; Mufu milawjis Ponas Jezujas, turiedamas metu dwileka, norieje uzlaykity pryfakimus Tiewa fawa 4622–23. 16 Žodžio galo antrinis trumpasis dvigarsis vietoj laukiamo tęstinės priegaidės dažnai turi vidurinę (Girdenis 1996: 25). 17 Dėl šio dėmens kilmės žr. Zinkevičius 1981: 61–63. 162 Acta Linguistica Lithuanica LXX 1759 metų Ziwato skaitvardžių linksniavimas ir jų raida Kretingiškių patarmėje vardininko forma taip pat sutampa su galininku (dvîlek̃a ~ dvýleka). Tą liudija ir nagrinėjamas tekstas: iš esmės vartojami tik vardininko ir galininko linksniai18. Išnykus lietuvių kalboje bevardei giminei, galūnė –a ilgainiui veikiausiai buvo palaikyta ā kamieno daiktavardžių vienaskaitos vardininko galūne (*–ā) arba galininko (*–añ) (plg. LKG 1965: 620). Tada buvo pasidarytos ir kitų linksnių ā kamienės vienaskaitos formos. Šiaurės žemaičių tarmių duomenys ir analizė (Girdenis 1996: 214, 252) rodo, kad aptariamų skaitvardžių vardininko ir galininko galūnės balsis a dažniausiai tariamas stipriai redukuotas arba iš viso netariamas. Sprendžiant iš rašybos, matyt, Ziwato patarmėje vardininko ir galininko galūnėje jis dar buvo tariamas. Kaip rodo tekste pateikti analizuojami pavyzdžiai, skaitvardžių 11–19 antrojo sando –lek– balsis dar buvo atviras. Kaip žinoma, žemaičiai vietoje e turi ė tam tikrų morfemų nekirčiuotoje žodžio vidurio pozicijoje (plg. Zinkevičius 1966: 58; dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 53), todėl šiaurės žemaičių tarimas įvairuoja: sakoma su e ir su ė. Dažnesni variantai yra su ė, o jaunimo kalboje jie bene vieninteliai (Girdenis 1996: 117). Taigi Ziwato analizė pagrindžia mintį, kad archajiškesnis variantas yra –lek– (dar plg. Girdenis 1996: 252). 2. Kilmininko galūnė yra –as, pvz.: O Tamofius wyinas, yłz dwilekas kurſay wadynas Newierniku, ne buwa ſu jeys, kad ateje Jezufas 2715–7. ŠVŽK patarmėje kilmininko forma sutampa su paliudyta Ziwate (dvîlekas ~ dvýlikos). Žemaitiška galūnė –as, matyt, įsivesta analogijos būdu pagal vardininką ir galininką iš ā kamieno daiktavardžių paradigmos (smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 37). 3. Naudininko formos galūnė –ay = [ɑː], pvz.: O nuto čiefa nerądama, apey darbus Jezufa milauſe, iki pat dwilekay metu 4615–16. Lyginamosios patarmės aptariamų skaitvardžių naudininko formoje (kaip ir ā kamieno daiktavardžių) esti suvienbalsėjusi žemaitiška galūnė –a, (dvîlekâ ~ dvýlikai) (smulkiau žr. Vaičiauskytė 2002b: 36). Ziwate vartojama galūnė –ay, aišku, vertintina kaip aukštaitinimo rezultatas19. 4. Įnagininko forma baigiasi galūne –u = [ɔ], pvz.: Ateje ſu dwileku Apaſztalu y Jeruzalu, idant tynay ſu anays, kaypo ſu ſawa milemays pyrmesney wećieriotum, ne kaypo ſu ieys parſyſtotum 1433–6. ŠVŽK patarmėje įnagininko forma nesiskiria nuo paliudytos analizuojamame tekste (dvîlekò ~ dvýlika). 18 Tik vienintelis skaitvardis dwileka 8110, be minėtų linksnių, dar vartojamas kilmininko, naudininko ir įnagininko formomis (žr. paradigmą), kadangi šis skaitvardis siejamas su sakralumu, pvz.: ſu dwileku Apaſztalu 1434–5 ir t. t. Išimtį sudaro kartą pavartota forma pſakiſlekas 251. 19 Plačiau apie tai žr. Vaičiauskytė 2002b: 17. Straipsniai / Articles 163 SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ 7. Nagrinėjamame tekste nepasitaikė skaitvardžio 100 (pvz.: šimta 6412) vardininko formų ir vartojamos tik daugiskaitos lytis. Šis skaitvardis linksniuojamas kaip o kamieno daiktavardžiai, aptarti Vaičiakauskytės (2002b: 12–27), todėl šiame straipsnyje nesikartojama. Lyginamojoje patarmėje vartojamos tokios šio skaitvardžio formos, kokios paliudytos analizuojamame tekste. Taigi analizuojamo skaitvardžio paradigma yra tokia: V. – K. šimtu8 ~ šimtų / šimtų N. – G. šimtus16 ~ šimtùs Įn. šimtas3 ~ šimtãs Vt. – Š. – 8. Iš visų Žiwate vartojamų kiekinių pagrindinių skaitvardžių liko neaptartas skaitvardis tukfątąnte 33213. Kaip rodo nagrinėjamas tekstas, šis skaitvardis kretingiškių patarmėje jau XVIII a. viduryje buvo perėjęs iš senojo i kamieno į ē kamieną20, tik daugiskaitos įnagininko forma turi iā kamieno galūnę (žr. paradigmą), kurią veikiausiai reikėtų vertinti kaip autoriaus hiperkorekciją. Šio skaitvardžio linksniavimas sutampa su ē kamieno daiktavardžių linksniavimu (plg. Vaičiakauskienė 2013: 62–65), todėl darbe aptariami tie paradigmos linksniai, kurie aktualūs kalbamojo skaitvardžio linksniavimo raidai. Viena skaita Daugiskaita V. tukfątąnte13 ~ túkstônte V. tukfątąntes15 ~ túkstôntes K. tukfúntes11 ~ túkstôntes K. tukfątanciú80 ~ túkstôņũ N. – N. – G. tukfątṇy15 ~ túkstôṇte G. tukfąntes10 ~ túkstôntes Įn. – Įn. tukfąntančiomis126 ~ túkstôņčùomis Vt. – Vt. – Š. – Š. – 1. Vienaskaitos vardininko formos galūnė -e, pvz.: Gałwo nu Erſzkiesiu21 karunas (y kurę kietures dešimtis kartu wiezdays užgawa, tąnkiev ie dielodamy) buwa ronu gylu tukfątąnte 33211–13 20 Aleksandravičiaus (1967: 241) teigimu, šis skaitvardis dažniausiai linksniuojamas kaip i kamienis daiktavardis ir tik retkarčiais pasakomas su ē kamieno galūnėmis. Veikiausiai aptariamas skaitvardis yra visuotinai perėmęs ē kamieno fleksiją dabartinėje kretingiškių patarmėje. Tai liudytų ir analizuojamas tekstas. 21 Veikiausiai čia yra korektūros klaida, nes pagal teksto grafiką ir rašybą (žr. Vaičiakauskytė 2002b: 6) šis žodis turėtų būti rašomas Erſzkieziu. 164 Acta Linguistica Lithuanica LXX 1759 metų Ziwato skaitvardžių linksniavimas ir jų raida Kretingiškių plote, kaip jau buvo minėta, šis skaitvardis turi ē kamienę galūnę -ę (tūkstōntę ~ tūkstantė). Ziwatas fiksuoja nesusiaurėjusi balsį e22. Neseną balsio siaurėjimą rodo ir kitų žemaičių turimas platus e, plačiau žr. Girdenis 2000a: 232–236; Vaičiakauskytė 2002b: 49; dar plg. Aleksandravičius 1963: 111; Būga 1958: 560. 2. Daugiskaitos įnagininkas, kaip jau minėta, turi iā kamieno galūnę –’omis, pvz.: Regi dabar wÿsa kuna muna śweyka, ale Petnicio yszwiji, Ju śiešiomis tu kʃftančio-mis […] 1262–3. Kretingiškių daugiskaitos įnagininko formos galūnė yra ē kamiene: –iems (tūkstōntiems ~ tūkstantėm(i)s). Kaip rodo pateiktas pavyzdys, aptariamo skaitvardžio įnagininko forma Ziwato tarmėje dar buvo nesutrumpėjusi, o iā kamieno galūnę –’omis, kaip jau minėta, reikėtų vertinti kaip hiper korekcijos atvejį. Dauginiai skaitvardžiai Ziwato tarmėje dauginiai skaitvardžiai, kaip įprasta, vartojami su daugiskaitiniais (gal ir poriniais) daiktavardžiais. Dažniausiai vartojama šių skaitvardžių galininko forma. Be minėtos formos pasitaikė sakinių su vardininku ir kilmininku. Šių skaitvardžių linksniavimas sutampa su o kamieno būdvardžių linksniavimu (plg. Vaičiakauskytė 2002b: 72–73). Taigi pavyko sudaryti tokią dauginių skaitvardžių paradigmą: V. trejy 2251 ~ trėjė23 K. septineriu 5221 ~ sèptìnėrū N. – G. trejus 2173 ~ trėjùs Įn. – Vt. – Š. – Kuopiniai skaitvardžiai Analizuojamame tekste kartą pavartota kuopinio skaitvardžio piękieta 812 galininko forma, būtent: Ira ćionay wyinas waykielis, kurfay tur piękieta dunas bakanelu yr dwy źuwy [...] 811–3. Šiaip žemaičiams šie skaitvardžiai visai nebūdingi. Minėtina, kad šiaurės žemaičiai dabar juos vartoja tik pastoviame púors trẽits junginyje (plg. Aleksandravičius 1967: 243; dar žr. Girdenis 1996: 22). 22 Plačiau apie šios galūnės raidą žr. Vaičiakauskytė 2002b: 46; Vaičiakauskienė 2013: 62. Nesusiaurėjusi balsį e Ziwatas fiksuoja ir šio skaitvardžio daugiskaitos vardininko ir galininko formose, pvz.: Diel tyrionyfzka ſuronyima Gałwos karunu, yfzekieje krawje łafzu tris t u kʃt ą n t e s […] 332₁₄–₁₅; Kada par piękes t u kʃt a n t e s metu yr daugiaws mizerna gymyne zmonia karota buwa ant prapulties 110–12. 23 Šiaurės žemaičiai dažnai pasako ne metâ, o mèts, todėl vietoje įprastinių posakių trėjė metâ, trėjùs mèts pasitaiko ir tokių derinių, kaip, pavyzdžiui, trīs metâ, trīs mèts (plg. Girdenis 1996: 69). Straipsniai / Articles 165 SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ Trupmeniniai skaitvardžiai Ziwate kartą pavartotas ir trupmeninis skaitvardis puskietwyrtas 30922. Kaip rodo pavartota forma, kilmininkas analizuojamame tekste turi žemaitišką galūnę –as, pvz.: [...] yr gulieley kunay anu p a r p u s k i e t w y r t a s dienos Jeruzaluy regiemay, ku-ryi anus užmufz tiesijes 30921–23. KELINTINIAI SKAITVARDŽIAI 1. Ziwato tekste palyginti gausiai vartojami kelintiniai skaitvardžiai. Dažniausi jų yra nuo 1 iki 10. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Ziwato patarmėje dar buvo vartojami kelintiniai skaitvardžiai Sekmas 28819 ‘septintas’ ir afzmus 28825 ‘aštuntas’. Lyginamojoje patarmėje šie skaitvardžiai, galima sakyti, jau nebevartojami – retai fakultatyviai juos sako senyvo amžiaus žmonės. Pasitaiko ir viena kita sudurtinių kelintinių skaitvardžių forma, kaip, pavyzdžiui, kieturiolektay 3715, piɛkiolektamy 2982. Dar minėtina, kad vartojamos tik vienaskaitos kelintinių skaitvardžių formos. Išimtį sudaro kartą pavartota vyriškosios giminės daugiskaitos kilmininko forma antru 31223. Kelintiniai skaitvardžiai linksniuojami ir kirčiuojami kaip o (f. ā) kamieno būdvardžiai (plg. Vaičiakauskytė 2002b: 68–95). Čia aptariami tie kalbamųjų skaitvardžių paradigmos linksniai, kurie aktualūs linksniavimo raidai. Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė V. ąntras 16010, pęnkts 31016 ~ õntros, pęnkts V. ąntra 2095 ~ õntrà K. antra 2028 ~ õntra K. àntros 422 ~ õntrùos N. antram 1477 ~ õntrâm N. àntray 2012 ~ õntrā; / ontrâ: G. àntra 13624 ~ õntra G. àntra 2249 ~ õntra Įn. pyrmu 19616 ~ pẽrmò Įn. – Vt. àntramy 29512 ~ õntràmè Vt. antroy 2582 ~ õntrũo Š. – Š. – 1. Vyriškosios giminės skaitvardžių vardininko formos galūnės yra –as, –s, –us = [ɔs], o moteriškosios – –a, pvz.: Apaſztalu qn t r a s apłakimas 16010; Pęnkts znoks 31016; Sekmus znoks 31217; Antra karuna wadinta ira Panelu, o ta Paneliems ira duta, apey kures gieda Bažnicia Szwęta 29414–16; Aſzmus Chors prieme ę, Cherubynay, garbindamy jos Wiera [...] 28825–26. Lyginamojoje patarmėje vienaskaitos vardininko formos tokios pat, kokios yra paliudytos Ziwate (õntrˢə ~ àntras, pęnkts ~ pẽnktas, õntrā ~ antrà). Kaip rodo analizuojamo teksto pavyzdžiai, vyriškosios giminės kelintinių skaitvardžių vardininko formos su –as yra aukštaitiškos. Tai geriausiai įrodo formų su –us = [ɔs] vartojimas (smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 13; dar plg. Girdenis, Girdenienė 1997: 22). 166 Acta Linguistica Lithuanica LXX 1759 metų Ziwato skaitvardžių linksniavimas ir jų raida 2. Vienaskaitos kilmininko formos galūnės –a ir –os, o daugiskaitos kilmininko esti –u, pvz.: Givena tyn kielės dynas, anyi waykiele fzwaty Jezusas yr Jonas loskaway ant wyn̄ts a n t r a weyzīedamy, yr zīertawodamy 409–11; [...] ylz a n t r o s fzalyis fiedieje Motina ano kaypo fzul̄yne wyfokios milašyr̄dites 136–13726–1; Kada ant kal̄na Aliwu fiefes Majeftoty fawa, terp Aniolu, fufyrinkufes regies wyfas gymynes, yr atlacis wyinus nu a n t r u [...] 31221–23. Kretingiškių plote vyriškosios giminės kelintinių skaitvardžių formos sutampa su Ziwato formomis, o moteriškosios giminės skaitvardžių kilmininkas šiaurės žemaičių tarmėje paprastai kirčiuojamas ne galūnėje, o kamiene (õntrᵃs ~ añtros) (Girdenis 1996: 145). Ziwate aptariamoji forma su –os rodo, kad ši lytis anksčiau tarmėje buvo kirčiuojama galūnėje (žr. pateiktą paradigmą; dar plg. Vaičiakauskytė 2002b: 36). 3. Naudininko formos galūnės šios: –am ir –ay = [aˑ], pvz.: Jey tada afz numazgojaw koies jufu, Ponas Mokitojes: yr jus kalty efte wyinas a n t r a m kojes mazgoty 1475–7; [...] yr teyp dydes linkfmybes paſakoie wyina ą n t r a y [...] 2011–12. ŠVŽK vyriškosios giminės skaitvardžių naudininko forma sutampa su Ziwato patarmės, o moteriškosios giminės skaitvardžiai turi monoftongizuotą galūnę –a (ontrâm ~ antrám, õntrâˑ / ontrâˑ ~ añtrai). Ziwate rašoma aukštaitiška galūnė –ay (smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 17). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamame tekste kartą pavartota moteriškosios giminės vienaskaitos naudininko lytis su monoftongu trete 8₄ ~ tretê ‘trečiai’. 4. Vyriškosios giminės kelintinių skaitvardžių vietininko formos galūnė –amy = [amę], o moteriškosios giminės formas žymi grafiniais variantais –o, –oy, –oj, pvz.: Pęnkta karuna ira žiwata, apey kurę parašie Jonas fzwętas Apokalipfiu (kures wadȳnama knigas taiemničiu Diewa) ą n t r a m y k apytuly 29510–12; A n t r o y dynoj, tay ira, Subatoj, eje Biskupay židu pry Pylota, kalbiedamy [...] 2581–2; Kada ateje dyn̄a Szwętes weliku, kurioy dynoj mufyie užmufzty ant wakara awyneli, tay ira k i e t w y r t o dešimtoj dynoj Mienelys pyrmoie (tay ira) Marčiawa: o p ę k t o dešimto dynoj, praſydieje Szwęte weliku [...] 1384–7. Kretingos šnektoje kalbamosios formos patyrė morfologinį trumpėjimą (õntrám ~ antram[è], õntrũo ~ antro[jè]), o kitose lyginamosios patarmės vietose turimos nesutrumpėjusios lytys. Kelintinių skaitvardžių, kaip ir kitų vardažodžių (smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 15–16), vyriškosios giminės vietininko forma dar buvo nesutrumpėjusi. 2. Nagrinėjamame tekste vartojamos skaitvardžio pirmas, pirma aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formos24. Pateikiama keletas įdomesnių sakinių su aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnių formomis, pvz.: O milawfis Jezusas anims tare: Užtyj̄a užtyj̄a ſakaw jums, jog p y r m e s n i s ne kaypo Abrahamas buwa 10210–11; Tą p y r m i a w ſi znoka yr cuda Padare Ponas Jezusas yr itykeje i ang Mokityney jo 627–9. 24 Plačiau apie būdvardžių laipsnių formas žr. (DLKG 245; dar žr. Paulauskienė 1994: 245–246 ir kt.). Straipsniai / Articles 167 SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ 3. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali turėti įvardžiuotines formas (plg. DLKG: 245). Ziwate taip pat vartojami įvardžiuotiniai kelintiniai skaitvardžiai25. Pateikiame keletą įdomesnių sakinių su įvardžiuotiniais skaitvardžiais iš analizuojamo teksto, pvz.: Pa-layminty ira ubagay dwåsioy (tay ira pyrmyi žodey) nes anu ira Karalifte Dangaws 6319–21; [...] garby tu, kuri ira po Diewa pyrmoj, ant amžiu amžinuju 2929–10; [...] kur buwa paskutyne wečiere, giwena, iki dėsìmtofes dyinos, tay ira, iki Sekminiu 27612–14; Jezus milawfis tuo cieflu pry Motinas žiwaty giwena iki dewintoje mienefys 247–8. IŠVADOS Išanalizavus Ziwato patarmės skaitvardžius ir palyginus juos su ŠVŽK patarme, galima daryti tokias apibendrinamąsias išvadas. 1. Kaip rodo nagrinėjamas tekstas, XVIII a. viduryje kretingiškių patarmėje skaitvardžio dešimtis forma dar buvo nesutrumpėjusi, todėl ir dešimčių formos visuotinai vartojamos nesutrumpėjusios. 2. Skaitvardžio dešimtys daugiskaitos kilmininko forma dešimtu 515 šalia defimtiu 9516 rodo, kad šis skaitvardis yra buvęs priebalsinio kamieno. 3. Sudurtinių skaitvardžių antrojo sando -lek- balsis dar buvo nesusiaurėjęs. Ziwa-to analizė rodo, kad archajiškesnis variantas yra -lek-. Dabartinėje šiaurės žemaičių kretingiškių patarmėje fakultatyviai vartojamos formos su -lek- ir su -lęk-; dažnesnės lytys su susiaurėjusiu galūnės balsiu. 4. Jau Ziwato patarmėje skaitvardis tūkstantis buvo perėjęs iš senojo i kamieno į ē kamieną. 5. XVIII a. viduryje kretingiškiai dar vartojo kelintinius skaitvardžius sek­mus 28819 ‘septintas’ ir afzmus 28825 ‘aštuntas’. Šiuo metu lyginamojoje patarmėje šie skaitvardžiai išnykę. LITERATŪRA A l e k s a n d r a v i č i u s J u o z a s 1963: Kretingos tarmės daiktavardžio kait ybos ypatybės ir galūnių raida. – Kalbotyra 9, 101–117. A l e k s a n d r a v i č i u s J u o z a s 1967: Kretingos tarmė. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. B ū g a K a z i m i e r a s 1958: Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Valstybinė polit. ir moksl. lit. leidykla. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, vyr. red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2006. 25 Kelintinių skaitvardžių įvardžiuotinės formos sutampa su atitinkamų būdvardžių formomis (plg. Vaičiakauskytė 2002b: 90–95). 168 Acta Linguistica Lithuanica LXX 1759 metų Ziwato skaitvardžių linksniavimas ir jų raida Girdenis Aleksas 1962: Tirkšlių tarmės morfologija ir žodžių darba (rankraštis). Girdenis Aleksas 1996: Taip šneka tirkšliškiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Girdenis Aleksas 2000a: Kalbotyros darbai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Girdenis Aleksas 2000b: Kalbotyros darbai 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Girdenis Aleksas 2001: Kalbotyros darbai 3. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Girdenis Aleksas, Girdenienė Danutė 1997: 1759 metų Ziwato indeksas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Girdenis Aleksas, Skirmantas Petras 1998: 1759 metų Ziwatas. (Faksimilinis leidinys). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Grinaveckis Vladas 1973: Žemaičių tarmių istorija. Vilnius: Mintis. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija, ats. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965. Palionis Jonas 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. Vilnius: Mokslas. Palionis Jonas 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Paulaukienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Rosinas Albertas 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida. Vilnius: Vilniaus universitetas. Subačius Giedrius 1998: Žemaičių bendrinės kalbos idėjos: XIX amžiaus pradžia. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vaičiakauskytė Sonata 2001: 1759 metų Ziwato o, io, iio kamienų daiktavardžiai ir jų raida. – Kalbotyra 50(1), 119–133. Vaičiakauskytė Sonata 2002a: 1759 metų Ziwato i ir priebal­s inio kamieno daiktavardžiai ir jų raida. – Baltistica 36(2), 223–236. Vaičiakauskytė Sonata 2002b: 1759 metų Ziwato vardažodžio linksniavimo sistema. Dak­taro disertacija. Vilniaus pedagoginis universitetas. Vaičiakauskienė Sonata 2004a: 1759 metų Ziwato gimininiai įvardžiai ir jų raida. – Kalbotyra 53, 81–91. Vaičiakauskienė Sonata 2004b: 1759 metų Ziwato negimininiai įvardžiai ir jų raida. – Baltistica 39(2), 279–287. Vaičiakauskienė Sonata 2005: 1759 metų „Ziwato“ u ir iu kamieno daiktavardžiai ir jų raida. – Acta Linguistica Lithuanica 53, 91–99. Straipsniai / Articles 169 SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ Vaičiakauskienė Sonata 2013: 1759 metų Ziwato moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida. – Acta Linguistica Lithuanica 68, 51–70. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 2. Vilnius: Mokslas. Declension of Numerals in the 1759 ZIWATAS and Their Development SUMMARY The article analyses the declension of numerals in the best 18th century monument of writing of the North Samogitian sub-dialect of Kretinga, the 1759 Ziwatas, and their development. The goal of research is to analyse and provide a synchronic description of declension of the numeral of the sub-dialect of the Ziwatas; to compare the declension paradigms of the numeral in contemporary Northwest Samogitian sub-dialect of Kretinga and the sub-dialect under analysis. The paper focuses on the development of the nominal; it discusses the origin of endings and tries to explain the reasons and motives of change. Internal reconstruction and comparative methods enabled the reconstruction of the declension system of the numeral of the 18th century North Samogitian sub-dialect of Kretinga. The analysis of numerals in the sub-dialect of the Ziwatas and their comparison with contemporary North Samogitian sub-dialect of Kretinga revealed that in the mid-18th century the sub-dialect of Kretinga still featured an un-shortened form of the numeral dešimtis (ten); therefore, the forms of tens are universally used un-shortened. What is more, the plural genitive form of the numeral dešimtys, dešimtų 515 next to dešimčių 9516, shows that the numeral used to have a consonantal stem. The study of numerals in the sub-dialect under analysis shows that the vowel of the second component -lek- in compound numerals was still not narrowed. The analysis of the Ziwatas validates the idea that -lek- is a more archaic variant. Contemporary North Samogitian sub-dialect of Kretinga uses the forms with -lek- and -lęk- optionally; more common forms are those with a narrowed vowel of the ending. The study leads to the conclusion that in the sub-dialect of the Ziwatas the numeral tūkstantis (thousand) had already shifted from the old i stem to ē stem. Įteikta 2014 m. balandžio 16 d. SONATA VAIČIAKAUSKIENĖ Lietuvos edukologijos universitetas Taraso Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lietuva [email protected] 170 Acta Linguistica Lithuanica LXX