scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis „Lietuviški vardai“

Janina Švambarytė-Valužienė

Full text

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ معهد اللغة الليتوانية مجالات البحث: تحليل لهجات المصادر المكتوبة، والمعجمية اللهجية وعلم المفردات، واللغويات الاجتماعية. المعجم المخطوط لماتاس سلانتشوسكاس الأسماء الليتوانية قاموس مخطوط أسماء ليتوانية بقلم ماتاس سلانتشياوسكاس ملخص يُقدَّم في هذه المقالة، للمرة الأولى إلى الأوساط العلمية، معجم ماتاس سلانتشوسكاس المخطوط الأسماء الليتوانية، الذي أُعِدّ نحو 1911–1918. وتتناول المقالة بنية المخطوط، وتصف أقسام المعجم المركبة، وتجري تحليلًا لغويًا لها. كما تُلخَّص مادة المعجم المخطوط الأسماء الليتوانية، مع إبراز القيمة الدائمة لعمل م. سلانتشوسكاس. وتُعرض مادة المخطوط كاملةً في ملحق المقالة. تعليق تُقدِّم المقالة للمرة الأولى إلى المجتمع الأكاديمي معجمَ المخطوطات أسماء ليتوانية لماتاس سلانتشياوسكاس. وقد جمع م. سلانتشياوسكاس هذا المعجم نحو عام 1911–1918. وتناقش المقالة بنية المخطوط، وتعرض أجزاء المعجم البنيوية وتصفها، كما تجري تحليلًا لغويًا لها. وتُلخَّص مادة معجم المخطوطات أسماء ليتوانية مع إبراز القيمة الدائمة للعمل الذي أنجزه م. سلانتشياوسكاس. وتُرفق جميع مواد المخطوط بملاحق المقالة. مقدمة لم يُعرَف بعدُ للمجتمع العلمي وللجمهور كاملُ إرث ماتاس سلانتشياوسكاس (1850 II 21–1924 III 11) المخطوط المتعلق بمسائل اللغة. وتعرض هذه المقالة معجم م. سلانتشياوسكاس المخطوط أسماء ليتوانية، المحفوظ في مستودع المخطوطات التابع لـ الكلمات المفتاحية: أسماء الأعلام، صيغ التصغير والتحبيب، أسماء الجماعات الإثنية وأسماء المجموعات الإثنية، التهجئة الصوتية، لهجة شياولياي الفرعية من الأوكتايتية الغربية. الكلمات المفتاحية: أسماء الأعلام، صيغ التصغير والتحبيب، أسماء الجماعات الإثنية وأسماء المجموعات الإثنية، التهجئة الصوتية، اللهجة الفرعية الشياولية من الأوكتايتية الغربية. 124 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai الأدب الليتواني ومعهد الفولكلور. وهو مُدرج تحت رقمَي حفظ: جمعية العلوم الليتوانية ومعهد الأدب والفولكلور الليتواني. ورقم الحفظ الكامل: LMD I 1060. 6 دفاتر. 564. لم يضع م. سلانتشياوسكاس بنفسه أي عنوان لهذا المخطوط. وترى المؤلفة أن تسميته أسماء ليتوانية أمرٌ مبرر تمامًا، لأن الجزء الأول يبدأ بعنوان أسماء ليتوانية، ثم لا يبقى في النص سوى رقم وكلمة أسماء، مثلًا: اسمان، 3 أسماء، 4 أسماء [...] 12 اسمًا. ويحمل الجزآن الآخران عنوانَي Kas=Kits وأسماء=و=تسميات (ألقاب)، وهما يطلقان أسماء على وقائع معينة، ولذلك يمكن استخدام عنوان الجزء الأول أسماء ليتوانية عنوانًا للمخطوط كله. ويُشار إلى مخطوط م. سلانتشياوسكاس بأنه كتيّب معجمي، إذ لا يقتصر المخطوط على تدوين كلمات ليتوانية (ألقاب وأسماء قرى وألفاظ تصغير وما إلى ذلك)، بل إن كثيرًا منها مصنّف بحسب العمل، وبعضها مشروح بعبارات تعميمية. والمصطلح المستخدم لاحقًا هو: الكتيّب المعجمي أسماء ليتوانية. لم يذكر م. سلانتشياوسكاس متى كُتب الكتيّب المعجمي أسماء ليتوانية على وجه الدقة. وربما كان في سنّه المتقدمة يسعى إلى إنجاز أكبر قدر ممكن من الأعمال: فكان يكتب مذكراته، ويجمع الفولكلور، ويعدّ مجموعات منه، من دون أن يكترث بتدوين التواريخ. ووفقًا للفولكلوري نوربرتاس فيليوس، أُعدّ الكتيّب المعجمي أسماء ليتوانية في الفترة 1911–19151. كان م. سلانتشياوسكاس يحب أن يخيط بنفسه دفاتر من أوراق مخصصة لأغراض مختلفة2. وقد خيط دفتر الكتيّب المعجمي أسماء ليتوانية من ورق ذي خطوط عمودية، يتألف من 24 صفحة. عرض الصفحة 11,5 سم، وارتفاعها 17,5 سم. وتظهر على الورق بوضوح ثمانية أعمدة مرسومة بالطول، كُتبت عناوينها بالروسية كما يلي: Мѣсяцъ، Число، № Арт.، Паръ (وهذا الجزء مقسّم إلى خانات أصغر مرقمة 1 و2 و3.)، Всего паръ.، Цѣна، Руб.، Коп. وقد قُطعت الأعمدة الطولية عرضيًا إلى 17 سطرًا. وعلى هذه الأعمدة دوّن م. سلانتشياوسكاس في كل صفحة كلمات أسماء (varðai)، ورقّمها ووضع خطوطًا متموجة تحتها. يبدأ ترقيم الجزء الأول من الكتيّب المعجمي، الأسماء، بالرقم 2 وينتهي بالرقم 13. وإذا لم تتسع الأسماء في صفحة واحدة ونُقلت إلى الصفحة التالية، تُترك تلك الصفحة بلا ترقيم3. وقد وُسم الجزء الثاني من الكتيّب المعجمي بالرقم 14، وعنوانه Kas=Kits، أما الجزء الثالث، المعنون أسماء=و=تسميات (ألقاب)، فموسوم بالرقم 15. والصفحات الست التالية غير مرقمة. ما هذه الكلمات التي سمّاها م. سلانتشياوسكاس أسماءً وتسمياتٍ وألقابًا؟ يمكننا اليوم تقسيمها إلى عدة مجموعات: أ) أسماء الأعلام (أسماء الأشخاص وأسماء الأماكن)؛ ب) تسميات أفراد الأسرة والطبقات الاجتماعية، ومشتقاتها ذات صيغ التصغير والتحبيب. 1 يطلق نوربرتاس فيليوس على المخطوط ببساطة اسم مجموعة صغيرة، قارن: «أعدّ أيضًا مجموعة صغيرة مخصصة لمسائل اللغة، جمع فيها ألقابًا ليتوانية، وأسماء أفراد الأسرة المستخدمة للتحبب والتصغير، وتسميات ليتوانية لأشخاص من قوميات أخرى ولطبقات وفئات اجتماعية معينة». للاطلاع على مزيد من التفاصيل، انظر Vėlius 1974: 27. 2 Plačiau žr. Švambarytė-Valužienė 2011: 53–65. 3 يُستكمل في صفحات أخرى من الكتيّب المعجمي تعدادُ الأسماء 6 و11. Straipsniai / Articles 125 JANINA ŠVAMBAR YTĖ-VALUŽIENĖ باللواحق؛ ج) الإثنونيمات (أسماء الشعوب أو الجماعات الإثنية وشروحها)؛ أسماء الجماعات الاجتماعية، والتسميات بحسب الدين، والتسميات المستخدمة في الفولكلور، وتسميات أخرى مع أوصاف موجزة لها. يضمّ الكتيّب المعجمي إجمالًا 382 كلمة، منها 274 واردة في الجزء الأول Lietuviški vardai، و57 في الجزء الثاني Vardai، و51 في الجزء الثالث Kas=Kits Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai). يتألف الكتيّب المعجمي من ثلاثة أجزاء تُناقَش بحسب بنية تسمية الموضوع، وتُربط بأبحاث العلم المعاصر؛ كما يستعرض الطابع الاصطلاحي للتعبير اللغوي في الكتيّب المعجمي Lietuviški vardai. تهدف المقالة إلى وصف بنية الكتيّب المعجمي المخطوط وإجراء تحليل لغوي له. وتحقيقًا لهذه الغاية، طُرحت الأسئلة الآتية: أ) متى وكيف أُعدّت المخطوطة؟ ب) ما أجزاؤها المكوِّنة؟ ج) ما طبيعة المادة اللغوية وكيف قُدّمت؟ د) هل تنعكس في أعمال اللسانيات الليتوانية وفهارسها؟ هـ) كيف ينبغي تقييم المادة المقدّمة في سياق الأبحاث المعاصرة؟ تستخدم المقالة مناهج الوصف والمقارنة والحساب وتنظيم المادة. عرض الكتيّب المعجمي المخطوط الأسماء الليتوانية: استعراض الأسماء4 يصنّفها م. سلانتشياوسكاس ضمن الأسماء العلم: ألقاب وأسماء مواضع من منطقة يونيشكيس. وفي الصفحة المرقمة 13 توجد إضافة بين قوسين تشير إلى أن الألقاب وVardai sodžiu «أسماء القرى» من رعية سالوتيس (بلدية باسفالس). جمع م. سلانتشياوسكاس الألقاب بحسب النهايات المتكررة، ولذلك ترد في صفحات مختلفة أسماء ذات بُنى متنوعة. ويُلاحظ أن المؤلف لم يلتفت إلى نهايات الكلمات (اللواحق) فحسب، بل إلى بنية الكلمة (الكلمات المركبة) أيضًا، ويُحتمل أنه كان يبحث عن أصول محتملة لمنشأ الألقاب. في الصفحتين 1–2، أورد م. سلانتشياوسكاس الألقاب بترتيب أبجدي وفي عمود، مع ذكر الصيغة القصيرة ذات المقطعين وصيغة اللقب، وصيغة اللاحقة –ūnas. ويربط م. سلانتشياوسكاس بين اللقبين بالعلامة =، مثلًا: Jankus = Jankunas، Mankus = Mankunas، Mickus = Mickunas، Mitkus = Mitkunas، Morkus = Morkunas، Norkus = Norkunas، Prankus = Prankunas، Ratkus = Ratkunas، Rimkus = Rimkunas، Stankus = Stankunas، Sutkus = Sutkunas، imkus = imkunas، Tautkus = Tautkunas، Vaitkus = Vaitkunas، Vaitiekus = Vaitiekunas، Vitkus = Vitkunas. وهناك، حيث تكون الكلمة ذات المقطعين 4 تُعرض في هذا الجزء من المقالة الألقاب كما دوّنها ماتاس سلانتشياوسكاس. وتشير مؤلفة المقالة، بقدر ما تسمح به المادة التي قدّمها م. سلانتشياوسكاس، إلى الطريقة المحتملة لتكوين الألقاب. 126 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai لا يُذكر المتغير، بل تُسرد الألقاب فقط، مثلًا: Bratkunas, Laikunas, Petrikunas, Šaikunas, Tvaskunas. وتَرِد في هذه الصفحات أيضًا ألقاب دوّنها Slančiauskas: Kaunas, Kaunys, Kunas, Perkunas. في الصفحة 3، المعنونة 2 vardai، يميّز M. Slančiauskas أسماء الأعلام الشخصية القديمة ذات الجذع المركب، والتي يكون عنصرها الختامي -mantas (وصيغته اللهجية -mantis)، مثلًا: Daumantas, Eišmantas, Jomantas, Kamantas, Lymantas, Skirmantas, Talmantas, Vidmantas, Vismantas, Žymantas ir Normantis. في الصفحة 4، التي سمّاها M. Slančiauskas 3 vardai، تعكس الألقاب ذات -as ir -is تذبذب نهاية الجذع، ومن أمثلتها الألقاب المنتهية بـ -tautis: Bertautis, Butautis, Gažtautis, Viltautis, في مقابل Bytautas, Cirtautas, Goštautas, Kontautas. وقد أُدرجت أسماء الأعلام الشخصية لدى M. Slančiauskas المرتبطة بكلمة tauta, على نحو يجعل -tautis يُستعمل عنصرًا ثانيًا أو أولًا في كلمة مركبة، قارن: Mintautas, Nutautas, Gintautas, Žutautas ir Tautkus, Taučiunas, Tautginis, Tautkunas, Tautvaišas. في الصفحة 5، 4 vardai، أورد M. Slančiauskas أسماء أعلام شخصية تحتوي على -gėla, -gėla(i)s, -gaila(ius), -gilas, -gelaitis، وهي مرتبطة بالكلمات gėlti, gėlà, gailėti (gaili), gailùs، مثلًا: Daugela, Jagela; Mingelas, Jaugelis, Mangelis; Skirgaila, Songaila, Svidrigaila; Vižgailius; Norgilas; Daugelaitis. ومن المرجح أن أحد الألقاب لاتفيّ، وهو Kežgalins. في الصفحة 6، 5 vardai، يفصل M. Slančiauskas بشرطتين طويلتين بين الألقاب التي تتضمن العنصر المركب akis. وقد أورد أولًا أسماء الأعلام الشخصية التي يشكل هذا العنصر بدايتها، مثلًا: Akas, Akilaitis, Akunis, Akis, Akylius. وبعد الشرطة الأولى تَرِد الألقاب التي يكون فيها العنصر -akis (-akas) نهاية اسم العلم الشخصي، مثلًا: Baltakas, Baltakis, Jautakis, Ylakis, Kaulakis, Ketrakis, Keturakis, Laurnakis, Mylakis, Pašakis, Plačakis, Plakis. وبعد الشرطة الثانية أورد Slančiauskas الألقاب التالية: Rudakis, Smalakis, Spirakis, Šakis, Taurakis, Žalakis. في الصفحتين 7–8، 6 vardai، أورد M. Slančiauskas ألقابًا تحتوي على -eikis، مثلًا: Adeikis, Vijeikis, Brazdeikis, Dirbeikis, Dirmeikis, Kanteikis, Kiauleikis, Kušleikis, Lapeikis, Lydeikis, Maldeikis, Mišeikis, Petreikis, Rimeikis, Rupeikis, Rusteikis, Sereikis, Saveikis, Skabeikis, Šateikis, Šileikis. وإلى جانب بعض الألقاب، يسرد M. Slančiauskas أيضًا صيغًا مختصرة لها: Alseikis = Alsys، Budreikis = Budrys، Jauneikis = Jaunys، Juodeikis = Juodis، Noreikis = Noras، Rimeikis = Rimas. وقد دوّن M. Slančiauskas عددًا كبيرًا من الألقاب من هذا النوع، ولذلك لم تتسع لها صفحة واحدة. في الصفحة 9، 7 vardai، كتب M. Slančiauskas بحروف أصغر: Romas = Romutis = Romutaitis؛ Rimas = (Rimaitis). وقد كُتب أحد الألقاب على نحو غير مألوف حتى: RimVydas. وفي أسماء الأعلام الشخصية المسردة، تأتي العناصر ram-, rim-, rom- غالبًا في بداية الكلمة، أو في نهايتها (كما في العنصر -rimas)، مثلًا: Ramonas, Ramačiūnas = Romančionis, Rimkus, Rimkunas, Rimeikis, Rimgaila; Mantrimas, Kantrimas, Putrimas. في الصفحة 10، 8 vardai، أورد M. Slančiauskas أربعة ألقاب تحتوي على -kantas, -kantis، وهي مرتبطة بكلمتي kančia, kęsti، مثلًا: Viskantas, Daukantas, Girkantis, Žukantis. في الصفحة 11، أورد M. Slančiauskas 9 ir 10 vardai. 9 vardai؛ وقد ميّز الألقاب التي تحتوي على العنصر -gail(a)، وهي مرتبطة بكلمتي gailà, gailėti، اللتين تُستعملان بوصفهما عنصرًا في اسم العلم الشخصي Straipsniai / Articles 127 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ المقطع الأولي والختامي، مثلًا: Gailis, Gailutis, Gailiūnas; Songaila, Rimgaila, Višgaila. 10 vardai الأسماء الشخصية التي دوّنها سلانتشياوسكاس، ذات المقاطع gáudyti, gūdas, -ė، مثلًا: Gudas, Gudaitis, Gudanis (يُرجّح أنها لاتفية)، Gelgaudas, Lygudas. الصفحتان 12–13، 11 vardai، الألقاب التي دوّنها م. سلانتشياوسكاس باللاحقة –(i)ulis، مثلًا: Bandžiulis, Bičiulis, Baciulis, Baltulis, Baliulis, Batulis, Beniulis, Braziulis, Bulys, Didžiulis, Gatulis, Jarulis, Jatulis, Jeniulis, Kaziulis, Keršulis, Kukulis, Liulis, Mačiulis, Matulis, Pakulis, Pečiulis, Pranciulis, Raziulis, Sabulis, Samulis, Spudulis, Staniulis, Stasiulis, Tamulis, Vaičiulis, Veniulis, Valiulis, Žigulis. وقد أُدرج في هذه القائمة ثلاثة ألقاب تفصل بينها ثلاث نجمات، ذات المقطع –(i)uolis، مثلًا: Skruolis, Šniuolis, Vijuolis. الصفحة 14 (12 vardai)، الألقاب التي دوّنها م. سلانتشياوسكاس بالمقطع –(g)inis (as) وصيغته اللهجية –(g)ins، المرتبطة بالكلمة gìnti والمستخدمة مقطعًا ثانيًا في اسم شخصي ذي جزأين، مثلًا: Butgins, Dauginis, Metgins, Ogins, Tautgins, Vidginis, Virginis. وقد يكون Metgins وOgins لقبين لاتفيين. وقد كتب م. سلانتشياوسكاس بين قوسين أمام أحد الألقاب ما يلي: Longins (lotynų). الصفحة 15 (13 vardai)، ألقاب القرى وأسماؤها في رعية سالوتشياي (منطقة باسفاليس) التي دوّنها م. سلانتشياوسكاس؛ لذلك ترد بعد التسمية إشارة بين قوسين: (saločių parapijoje pavardės «ألقاب رعية سالوتشياي»). لم يحاول م. سلانتشياوسكاس تصنيف الأسماء الشخصية وأسماء الأماكن هنا، بل دوّن ببساطة كل ما ذكره شخص ما، يُرجّح أنه عاش في سالوتشياي أو كان منحدرًا من رعية سالوتشياي. ومن الألقاب الجديرة بالذكر: Meldutis, Ožela, Mičiuks, Matulions, Dulmans, Mašals, Mašaliuks, Mikaliuns, Tijunas, Užkurs, Švežiks, Putelis, Če pulis, Kepuls, Žiedelis, Verkys, Kriaučiuns, Liesvenčiuns, Liudvigs, Šaučiuns, Strielčiuns. أحد الألقاب غير واضح في التدوين: Kulbokas? يكتب م. سلانتشياوسكاس باستمرار النهايات الكاملة للألقاب المنتهية بـ –is، في حين يختصر النهايات الأخرى. ومن الأسماء الشخصية الجديرة بالذكر: Indre, Tuoms, Aleksandra, Liudvigs, Rapols, Vince. وقد أُدرج الاسمان الأولان مع الألقاب، أما البقية فبعد النجمات، وهي علامة الفصل التي يستخدمها سلانتشياوسكاس. وفي العمود الثاني كُتبت vardai sodžiu «أسماء القرى». ومن بينها ما يستحق الذكر: Bajorai, Baltpamušis, Dzietoniai (Dcietoniai?), Dzeltenpamušis, Gniaužei, Grybkelei, Kemenai, Kubiliunai, Sadogala, Šakarnei, Tervedenai, Žilpamušis. عرض لغوي وإحصائي لقسم الأسماء يتضمن الجزء الأول من الكتيّب المعجمي «أسماء ليتوانية» 240 لقبًا من نواحي يونيسكيس، و26 من منطقة باسفاليس، و12 اسمًا لقرى من سالوتشياي. وقد دوّن م. سلانتشياوسكاس ما مجموعه 274 اسمًا شخصيًا واسم مكان. وصنّف م. سلانتشياوسكاس الأسماء الشخصية بحسب بنيتها⁵. ودُوّنت أولًا الألقاب ذات الأصل الأبوي المؤلفة من جزأين 5 تتبع المؤلفة رأي فيتاليا ماتسياوسكينيه بشأن تقييم الألقاب من منظور الاشتقاق. للاطلاع على مزيد من التفاصيل، انظر Maciejauskienė 2001: 167–187. 128 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai الأصل، وبعد العلامة = تُقدَّم صيغها ذات اللواحق (انظر الأسماء). والألقاب التي دوّنها م. سلانتشياوسكاس ترتبط أيضًا بألفاظ عامة وبألفاظ عَلَم (akis, bičiulis, Rimas, Romas). وقد تحوّل عدد من الألقاب (Sutkunas, Ginkunas, Juodeikis, Tautinis وغيرها) إلى أسماء أماكن6. بمقارنة الألقاب مع معجم الألقاب الليتوانية (يُشار إليه فيما يلي بـ LPŽ)، تبيّن أن 81 لقبًا ما زالت معروفة في نواحي يونيسكيس وسكايستغيريس وزاغاريه وكريوكاي (انظر جدول الملحق 1). كما ترد 88 لقبًا في LPŽ، لكنها غير مسجّلة في نواحي يونيسكيس، بل معروفة في نواحي شياولياي (حول ميشكوتشياي وغروزدجياي وشاكينا) (انظر جدول الملحق 2). ولم يُدرج 51 لقبًا في LPŽ، لكن عُثر على نظائر لكثير من الألقاب (أو جذورها) في ملف الأسماء الشخصية التاريخية بقسم الأسماء التابع لمعهد اللغة الليتوانية (LKI VS IAK). ويُرجّح أن بعض الألقاب لاتفية7 (انظر جدول الملحق 3). تتوزع ألقاب رعية سالوتشياي في منطقة باسفاليس، وعددها 26، كما يلي: يرد 20 منها في LPŽ وهي معروفة في منطقة باسفاليس، ويُعثر على لقبين في منطقة يونيسكيس، كما توجد نظائر لأربعة ألقاب في LKI VS IAK (انظر جدول الملحق 4). أكثر اللواحق شيوعًا في الألقاب التي دوّنها م. سلانتشياوسكاس هي –(i)ulis و–eikis، إذ بلغ عددها 36 و32 على التوالي8. وقد دُوّن من الألقاب ذات اللواحق وصيغها المتنوعة –ela, –elis و–(i)unas, –(i)unis ما بين 6 و7 ألقاب لكل منها9. أما اللواحق –aitis, –(i)uolis, –(i)ulis فقد دوّن م. سلانتشياوسكاس ثلاثة ألقاب لكل منها. وقد أُدرج لقبان باللاحقة –(i)uk(a)s، ولقب واحد لكل من اللواحق –ylius, –(i)on(i)s, –an(a,i)s, –al(a)s, –ur(a, y, i)s, –ika(a)s, –okas, –ol(a)s (انظر جدول الملحق 6)10. ويبلغ إجمالي الألقاب ذات اللواحق 148 لقبًا، وعدد اللواحق وصيغها 17. وإلى جانب اللواحق التي يشير إليها عادةً الباحثون في الأسماء الشخصية، وهي –aitis, –(i)ūnas، واللواحق التصغيرية –elis, –elė, –(i)ukas، سجّل م. سلانتشياوسكاس ألقابًا ذات لواحق أبوية هي: –eikis, –(i)unis, –(i)uolis, –ylius, –(i)on(i)s, –an(a,i)s, –al(a)s, –ur(a, y, i)s, –ika(a)s, –okas, –ol(a)s، ولاحقة تصغيرية هي –(i)ulis (انظر الجدول 1). دوّن م. سلانتشياوسكاس أيضًا ألقابًا قديمة، أساسها أسماء شخصية مؤلفة من جزأين (انظر جدول الملحق 7)11. وفي الجزء الأول من الكتيّب المعجمي «أسماء ليتوانية»، تتكوّن الألقاب القديمة ذات الجزأين في قسم الأسماء من تسعة جذوع تأتي في الموضع الأول- 6 Sutkūnai (منطقة شياولياي)، Ginkūnai (منطقة شياولياي)، Juodeikiai (منطقة يونيسكيس)، Tautiniai (منطقة شياولياي) 7 للاطلاع على مزيد من التفاصيل، انظر ЛАФ 187–191. 8 يميّز باحثو الأسماء ألقابًا ذات أصل أبوي ملحقة باللواحق –aitis, –ėnas, –(i)onis, –(i)ūnas, –elė, –elis, –ėlis, –ikas, –(i)ukas, –utis, –užis, –iška, –iškis. للاطلاع على مزيد من التفاصيل، انظر LPŽ 14; Maciejauskienė 1991: 230; 1994: 5, 84; Ragauskaitė 2005: 34, 37. 9 Apie pavardžių variantus plačiau žr.: Lietuvių pavardžių žodynas 1985: 17–18; Maciejauskienė 1991: 118–119; 1994: 53–63; Ragauskaitė 2005: 92. 10 Apie pavardes su mažybinėmis priesagomis plačiau žr.: Maciejauskienė 1991: 240; 1994: 12–13; Ragauskaitė 2005: 100, 103, 104. 11 Apie dvikamienes pavardes plačiau žr. Maciejauskienė 1994: 83, 91–92; Maciejauskienė 2001: 178. Straipsniai / Articles 129 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ إما في الموضع الثاني من اللقب ذي الجذعين (ورد ما مجموعه 118 لقبًا). ومن بينها، فإن جزءًا من 25 لقبًا هو الإيثيمون -kūnas؛ و22 Taut-, -tautas؛ و17 -akas, -akis؛ و14 Gail-, -gaila, -gailin(a)s, -gilas؛ و12 Ram-, Rom-, Rim-, -rimas؛ و11 -mantas, -mantis؛ و8 -ginis, -gins؛ و5 Gud-, -gudas (انظر الجدول 7 في الملحق). لا تزال نسبة 71.1% من الألقاب التي دوّنها سلانتشوسكاس قبل أكثر من مئة عام مستخدمة في ليتوانيا حتى اليوم. أما الألقاب التي دوّنها م. سلانتشوسكاس وشهد عليها التاريخ فتبلغ نسبتها 28.9% (انظر LKI VS IAK). 1 الجدول. الألقاب التي جمعها م. سلانتشوسكاس ذات اللواحق والألقاب ذات الجذعين الألقاب ذات اللاحقة عدد الألقاب الألقاب ذات الجذعين عدد الألقاب –(i)ulis 36 -kūnas 25 -eikis 32 Taut-, -tautas 22 -ela, -elis 6 لكل منها -akas, -akis 17 –(i)unas, –(i)unis 7 لكل منها Gail-, -gaila, -gailin(a)s, -gilas 14 -aitis, –(i)uolis, –(i)ulis بعد 3 Ram-, Rom-, Rim-, -rimas 12 –(i)uk(a)s 2 -mantas, -mantis 11 -ylius, –(i)on(i)s, –an(a, i)s, –al(a)s, –ur(a, y, i)s, –ik(a)s, –okas, –ol(a)s بعد 1 -ginis, -gins 8 Gud-, -gudas 5 قورنت أسماء 12 قرية في أبرشية سالوتشي بمنطقة باسفالي، التي سجلها م. سلانتشياوسكاس في المعجم الصغير، مع معجم أسماء الأماكن (ويشار إليه لاحقًا بـ VŽ)، ودليل التقسيم الإداري الإقليمي لجمهورية ليتوانيا الاشتراكية السوفيتية (ويشار إليهما لاحقًا بـ Ž I وŽ II)، وكذلك مع المخطوطة المطبوعـة المحفوظة لدى LKI، قوائم الأماكن المأهولة (ويشار إليها لاحقًا بـ LKI GVS). وقد ورد أكبر عدد من أسماء الأماكن، وهو 8، في الجزأين Ž I وII. وأُدرج 3 منها في VŽ. وذُكر اسم واحد في المخطوطة المطبوعة لملفات أسماء الأماكن المحفوظة لدى LKI GVS (انظر جدول الملحق 5)12. 12لمزيد من المعلومات عن ملفات أسماء الأماكن، انظر LVŽ XVII–XVIII. 130 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai وخلاصة القول، يمكن الجزم بأن التغير في أسماء الأشخاص وأسماء الأماكن خلال أكثر من مئة عام ليس كبيرًا، ما يدل على استقرار استعمال أسماء الأشخاص وأسماء الأماكن في هذا الجزء من المعجم Lietuviški vardai. Kas=kits في الصفحة 16، في القسم الذي سمّاه م. سلانتشياوسكاس Kas=kits، عُرضت في ثلاثة أعمدة صيغ مشتقة ذات لواحق تصغيرية مختلفة للكلمات الأب، الابن، الطفل؛ الأم، الابنة، الأخت؛ السيد، الإنسان. ويلاحظ م. سلانتشياوسكاس استعمال لفظين مختلفين للإشارة إلى الابنة والأخت، ولذلك تُعرض هذه الألفاظ ومشتقاتها بشرطة أو منفصلة، قارن: Dukte – dukra, Sesuo – sesuva, Motina, Moče. ومن اللواحق الجديرة بالذكر: أ) -aitis, -aitė (tevaitis, sunaitis, vaikaitis, Motinaite, Dukraite, Dukraite, sesaite, seseraite, ponaitis, žmogaitis)13؛ ب) -elis, -ela | -(i)ala، مثل: tevelis, Motinela, sunelis, Duktiala – dukriala, Vaikelis, seserela, ponelis, žmogelis; c) -ytis, pvz.: tevytis, sunytis, Vaikytis, Motinyte, sesyte – seseryte, žmogytis; d) -utis, pvz.: tevutis, sunutis, Vaikutis, žmogutis, e) -utis, -(i)utė, pvz.: močiutė, dukrute, žmogutis, f) -(i)ukas, pvz.: poniukas. وقد أورد م. سلانتشياوسكاس أيضًا مشتقات الكلمات المذكورة ذات اللاحقتين (ثنائية الاشتقاق): -elaitis (tevelaitis, sunelaitis, ponelaitis), -utelis, -utela (tevutelis, sunutelis, Vaikute-lis, močiutela), -uželis, -užela (tevuželis, sunuželis, Vaikuželis, dukružela, ponuželis, žmoguželis), -uty tis (sunutytis), -elytis (Vaikelytis, žmogelytis), -elaitis, -elaitė (seselaitė, žmog elaitis), -eliukas (poneliukas), -utėlis (ponutelis, žmogutelis). وتغلب مشتقات اللواحق الثنائية على صيغ الكلمات المذكورة في جنس المذكر. لغوي وإحصائي Kas=kits: استعراض القسم في الجزء الثاني من المعجم Lietuviški vardai، في قسم Kas=kits، وبالتحديد في صفحة واحدة، دوّن م. سلانتشياوسكاس 57 كلمة في ثلاثة أعمدة. وهي مشتقات صيغت من 8 أسماء بسيطة (أصلية). وتشير 6 منها إلى روابط القرابة، وهي مصطلحات قرابة، بينما تسمّي الكلمتان الأخريان شخصًا وتحددان طبقته الاجتماعية. ومن مصطلحات القرابة، عُرضت 43 صيغة مشتقة باللواحق من الأسماء الأصلية الأب، الابن، الطفل، الأم (močia)، الأم (motina)، الابنة (duktė)، الابنة (dukra)، الأخت (sesuo)، الأخوات (seserys): منها 34 مشتقة بلحقة واحدة، و23 مشتقة بلحقتين (انظر جداول الملحقين 11 و13). كما عُرضت 14 صيغة مشتقة باللواحق، أحادية وثنائية الاشتقاق، من الكلمتين الإنسان والسيد (انظر جدول الملحق 12). لماذا سلانتشياوس- 13 في هذه الصفحة كلها، تُكتب الكلمات الأولى وحدها بحرف كبير، لكن المؤلف يبدأ جميع مشتقات الكلمتين Motina, Duktė وVaikas بحرف كبير. ويلتزم المقال بتهجئة م. سلانتشياوسكاس. Straipsniai / Articles 131 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ يصعب الآن القول لماذا اختيرت هذه الكلمات. ولا أمر واضحًا سوى أنها كانت كثيرة الاستعمال في اللغة، وأن الكلمات ذات الصيغ التصغيرية التحببية وتنوع اشتقاقها واستعمالها سمة من سمات الكلام اللهجي، وقد احتفظت بها حتى اليوم جميع اللهجات الليتوانية، بما فيها لهجات جونيسكيس، حيث دوّن م. سلانتشياوسكاس في المعجم الصغير الكلمات التي سمعها14. تشتمل المشتقات اللاحقية التي دوّنها م. سلانتشياوسكاس على أكثر لواحق التصغير شيوعًا وانتشارًا في الليتوانية -aitis, -aitė; -elis, -(ia)ela; -ytis, -ytė; -utis, -(i)ute15. وتتكوّن المشتقات التصغيرية باستخدام مجموعات اللواحق المذكورة -elaitis, -elaite; -elytis; -utelis, -utela; -utyis; -uželis, -užela16. وقد فقد المشتق باللاحقة -ina motina دلالته التصغيرية منذ القرن السادس عشر–السابع عشر (Ambrazas 2000: 106–107, 195). وتبدو الدلالة التصغيرية واضحة في مشتقات هذه الكلمة ذات المستويين، مع -inaite, -inela, -inyte. ويمكن تحليل المشتق باللاحقة -uva sesuva اشتقاقيًا أيضًا؛ فهو اسم جمعي أو اسم يُطلق على جماعة من أصحاب صفة ما (Ambrazas 2000: 51, 181). تشكل الكلمات ذات اللاحقة التصغيرية الواحدة 59,6% من مجموع الكلمات التي دوّنها م. سلانتشياوسكاس. وتشكل المشتقات باللاحقتين -aitis, -aite و-elis, -ela 15,8%، والمشتقات باللاحقتين -utis, -(i)ute 12,3%، في حين تشكل المشتقات باللاحقتين -ytis, -yte 10,5% من مجموع المشتقات (انظر الجدول 2). تشكل التصغيرات ذات المستويين Kas=kits نسبة 40,4%. وباللاحقتين -utelis و-uželis, -užela تشكل 10,5%، وباللاحقة -elaitis, -elaite تشكل 8,8%، أما باللاحقة -elytis, -elyte فتشكل 3,5%. لا تُستخدم لاحقة التصغير، بوصفها عنصرًا اشتقاقيًا، دائمًا للدلالة على التصغير، قارن: močiute وmočiutela، أو ponelis, poniukas, poneliukas (Macienė 2005: 35–41). 2 الجدول. التصغيرات ذات المستوى الواحد والمستويين التي دوّنها سلانتشياوسكاس. الكلمات الأساسية | لواحق المستوى الواحد | لواحق المستويين الابنة، | -aitė, | -elaite, الابنة الصغيرة، | -aitis, | -elaitis, الأم، الأم، | -(ia)ela, | -elytis, السيد، | -elis, | -inaite, الأخوات، | -ina, | -inela, الأخت، | -yte, | -inyte, الابن، | -ytis, | -utela, الأب، | -(i)ute, | -utelis, الطفل، | -utis, | -utyis, الإنسان | -uva | -užela, -uželis 14 Plačiau žr. Joniškio šnektų pratimai ir tekstai 2001: 35. 15 لمزيد من التفصيل عن وفرة صيغ التصغير في اللغة الليتوانية ولواحق التصغير، انظر DLKG 87–93; Ambrazas 2000: 93, 97, 103, 108, 109, 127. 16 لمزيد من التفصيل عن المشتقات ذات اللاحقتين، انظر DLKG 93–94. 132 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai في الجزء الثاني، Kas=kits يلفت الانتباه أسلوب م. سلانتشوسكاس في كتابة الحروف الكبيرة. تبدأ كل كلمة أساسية بحرف كبير، أما المشتقات فتبدأ بحرف صغير. ولا يُكتب الحرف الأول كبيرًا باستمرار إلا في ثلاث كلمات هي Motina, Duktė, Vaikas ومشتقاتها. ولا يسعنا إلا التخمين بشأن سبب كتابة م. سلانتشوسكاس الحروف الكبيرة. فلعل ذلك يعود إلى أن أربع بنات نشأن في أسرة سلانتشوسكاس، أو إلى أن ابنين وُلدا ثم توفيا بعد ذلك بوقت قصير، أو إلى أن م. سلانتشوسكاس، بعد وفاة زوجته الأولى باربورا تشيبوليتė، تزوج زوجته الثانية أونا زالوجايتė... ومهما يكن وجه تفكيرنا، فمن المؤكد أن الحرف الكبير لم يكن أمرًا عارضًا. أسماء= و=تسميات (نداءات) من الصفحة 17 إلى الصفحة 23، دوّن م. سلانتشوسكاس، بترتيب أبجدي، أسماءَ الإثنيات ومجموعاتٍ إثنية، وأسماءَ كائنات متنوعة ترد في الفولكلور، وقدم لها أوصافًا موجزة. وقد جعل المؤلف كل الكلمات المدرجة في متن النص، وأورد مرادفاتها بين قوسين. وشرح م. سلانتشوسكاس كل مدخل في جملة واحدة أو أكثر. ويمكن تقسيم الكلمات المشروحة في الجزء الثالث أسماء= و=تسميات (نداءات) إلى عدة مجموعات، ومناقشتها على النحو الآتي: أسماء الإثنيات (أسماء الشعوب أو الجماعات الإثنية وشروحها)؛ وأسماء الجماعات الاجتماعية، والتسميات الدينية، والتسميات الأخرى، والتسميات المستخدمة في الفولكلور. ويناسب مناقشتها المعيار التقييمي القائم على التقابل خاص | من أهل الجماعة (أو معروف)، خاص | متميز. ويناسب أسماء الشعوب أو الجماعات الإثنية التقابل خاص | من أهل الجماعة. يستعمل سلانتشوسكاس تسمية lietuvi̇ninkai، ويفهم الليتواني فيها بوصفه الليتواني أو الليتوانية من ليتوانيا الكبرى أو الصغرى، وأحيانًا البروسي أيضًا، مثلًا: Girenai ar Giruzei, tai buk buve kita kart Lietuvininkai tuo vardu; Herulei tie patys kas Girulei.; Prusai, daug lietuvninku yra.17 ومن الجماعات الإثنية في ليتوانيا، لا يذكر م. سلانتشوسكاس سوى اثنتين: الدزوكيين والسماوجيتيين: Džiukai, Suvalku gubernijo vienam šmote lietuvius džiukais vadin.; Žemaitėi, tai tie patys lietuvininkai, tiktai jie kalbedami žemaičiuoja ir gyven toj pusej ant pajure žemesniojo vietoj Lietuvoj. ومن أهل الجماعة والغوديون، قارن: Gudai, senoves buvo lenkai ir rusai vadinami, dabar žemaičei vadin tuos pačius lietuvius kas given ant Vilniaus toj pusej. ويذكر م. سلانتشوسكاس أيضًا قبائل تاريخية: Jatvežei, Jatvingai, Juodvyžei, tai buvę Lietuvių tautos žmonelėi, bet par daug daugybes kariu juos išžudę; Scitai arba Skitai tai buvę lietuviu senoves vardas kol da lietuvoj jie negy (nebaigta); Trakai, tai musu lietuviu gimine. وهكذا، فإن «الخاص» و«من أهل الجماعة» يدلان على شخص يختلف في لهجته أو يقيم في مناطق مختلفة من ليتوانيا أو في أراضٍ مجاورة. يصف م. سلانتشوسكاس الشعوب التي كانت لها صلات تاريخية بليتوانيا بتقابل خاص | يسهل التعرف إليه، ولذلك فهي، بحسب م. سلانتشوسكاس، لا تحتاج إلى شرح أوسع. لا يضع م. سلانتشوسكاس نقطةً في نهاية الجمل التفسيرية على نحوٍ منتظم.17 Straipsniai / Articles 133 JANINA ŠVAMBARytĖ-VALUŽIENĖ شرحًا أوسع، قارن: Graikai – (Grekai – Grekonys), senей visur minavojami žmonys; Prancūzai, visi Žemaičei žina; Švedai, nuo senoves minavojami ir musu visiem žinomi; Turkai girdeti ir daugumai matyti žmonys; Vokėčei, labjausei pažystami musu kaimynai iš gilios senoves; Žuivedai arba Švedai netoli nuo musu už mares; Žydai teipat nuo senu laiku mums ir visame pasviety pažystama tauta. ويصف م. سلانتشوسكاس الشعوب المعروفة جيدًا (أو الأقل معرفةً إلى حد ما) بإيجاز شديد أيضًا، قارن: Danai, (Dakai) Danije mums mažai ta žeme pažystama, kad ir netoli; Estai, tai tie patys kas Čiuknas; Finnai, teip pat Čiuknu veislas gyven anapus Peterburgo; Zaksai arba Saksai, Saksonijos vokelė; Igaunei, latviškai tie patys Čiuknas; Ingelčikai tai Anglikai, anglikonai; Kaklai, tai maskoliu kartos žmonys; Valakai dabar Italais vadinas apie Ryma (– Roma); Rusai (– Ruskei) tai musu karalystes Maskolei – Slavonai; Rusynai, tie gyven po Austrijos valdze Slavonu tautos žmonys. وتُسمّى الشعوب عند م. سلانتشوسكاس أيضًا وفق تقابل «خاص | متميز». ويُذكر من مظاهر التميز التفوق القتالي أو العسكري للشعب، مثلًا: Tutorei arba Tatarai seniaus lietuviams labjaus buvo pažystami karesė. ويلحظ م. سلانتشوسكاس سمة أخرى للشعب، وهي التكيف، مثلًا: Vokžydžei, tai žydai vokiškai apsirėdę ir kalba taiso po vokišku skambėjimu. وتنعكس في شروح أسماء البلدان سمات التميز الإنتاجي المعروفة في ليتوانيا والمقدَّرة فيها، قارن: Anglikai, (Anglikonai, Angeliškai): tie nuo senu senoves mums žinomi; iš anglies visokius geležies ir geriause pliena daiktus gaunama; Holendai – (Olandai) drobes olendriškas lenderskas drobes geresnioses perkant. ويبرز م. سلانتشوسكاس التميز الثقافي للبلد، ويصف مستوى معيشة الناس، مثلًا: Gotai, buvę vokiški žmonys; raštai gotiški, bažnyčias gotiška stylaus; Čiuknas, gyven už Rygas, prasni žmonelėi. وبحسب تميز نمط حياة الشعب (كالسلوك غير المألوف لدى الليتوانيين)، لا يذكر م. سلانتشوسكاس سوى بضعة شعوب: Cigonai, pas mums ir visur gerai žinomi juodi žmonys, arklių mainininkai, vagys, sukčei, šalberei; Kalmukai (Kalmikai) tie asą iš Tutorui kartos žmonys, jie esdavę kita karta žmonis, tiktai dabar juos atpratin. ومن أسماء الجماعات الاجتماعية، لا يذكر م. سلانتشوسكاس سوى النبلاء والمزارعين والمقيمين في بيوت الغير، ويصفهم بحسب امتلاكهم للملكية وتميزهم الهرمي، قارن: Bajorai, visiem žinoma musu aukštesnioji žmoniu karta; Ūkininkai, musu žemturei; Ynamei, tai musu grintelninkai sodiečei ir prie miesteliu pakraščių kas tur sava šioke – toke grintele arba koki mažuma žemes. وفي الجزء الثالث من الكتيب المعجمي الأسماء الليتوانية، الأسماء= و=التسميات (النداءات)، تُميَّز جماعات الناس أيضًا على أساس ديني. ومن بينها يُذكر الزينيون والبامبيزاي، قارن: Žinei tai senoves Lietuvių kuningai – žinei, žiniūnai – žinotojei, Bambizai, musu katalikai vadin teip kaloynus ir liuterus. وتندرج ضمن التسميات الأخرى أسماء الأشخاص أو الجماعات التي تشير إلى سمة تميز لدى الشخص من حيث المظهر أو السلوك أو نمط الحياة وما إلى ذلك. والكلمات التي دوّنها م. سلانتشوسكاس هي anarchistas, bačkyras, burliokas, 134 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai eidukas, šunburnis, vingras, žygūnas تُفسَّر على النحو الآتي: الفوضويون، إذ إنهم الآن أناسٌ أشرارٌ للغاية، يحرقون ويقسّمون الممالك، ويضربون الحكام وأصحاب السلطة؛ باكشير<...> JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ عدد التسميات – 7 (انظر الجدول 9 في الملحق). وعدد التوصيفات بحسب المكانة الاجتماعية وما إلى ذلك – 9 (انظر الجدول 10 في الملحق). يبدأ م. سلانتشوسكاس التوصيف بكلمات تدل على القرابة والمعرفة والاتصالات القديمة مع الشعب الليتواني، قارن: يعيشون، أولئك (هم، أنفسهم)، (الجميع) معروفون للجميع (يعرفونهم)، (الملوك) لنا، الذين يأتون إلينا، كانوا في القدم، هؤلاء (أولئك، كانوا، الناس، كانوا، لنا، اليهود)، مسموعون، في وقت آخر، معروفون على نحو خاص. وهكذا يعبّر م. سلانتشوسكاس عن تقابلات خاص|من أهله، متميز. وأكثر الكلمات استعمالًا هي هم، هذا، أولئك، كانوا. يُعرض الوصف عادةً في جملة بسيطة موسعة (وأحيانًا مع مكونات متجانسة في الجملة)، مثلًا: Girenai أو Giruzei، هؤلاء كانوا في وقت ما من الليتوانيين بهذا الاسم؛ الغجر، أناس سود معروفون جيدًا لدينا وفي كل مكان، تجار خيل، لصوص، محتالون، مشعوذون. ولا يتجنب م. سلانتشوسكاس التوصيف الأوسع بجمل بسيطة، تفصل بينها فاصلة؛ لذلك تُعدّ جملًا مركبة عطفية بلا أداة ربط، قارن: الأنجليز، (الأنجليكان، Ilgeliškai): هؤلاء معروفون لدينا منذ القدم؛ وتُستخرج من الفحم شتى الأشياء الحديدية، وأفضل منتجات الفولاذ. الكالميك (Kalmikai) أناس من سلالة التتار، كانوا في زمن مضى أناسًا آخرين، لكنهم الآن لم يعودوا يعتادون18. وتُستعمل أيضًا الجملة المركبة التابعة، قارن: السكوثيون أو السكيثيون، كان هذا اسم الليتوانيين في العصور القديمة، حين لم يكونوا بعد يسكنون ليتوانيا (كلمة غير مكتملة لم. سلانتشوسكاس). ينشئ المؤلف نصًا أكثر تعقيدًا عند وصف الشخصيات الأسطورية أو شخصيات الحكايات. فعلى سبيل المثال، يُبنى النص المتعلق بالساحرات والسحرة من جمل بسيطة ومركبة، بحيث يتكون وصف ملائم للكلمة المشروحة (انظر الأسماء=و=التسميات (التعيينات)). تبلغ نسبة الجمل البسيطة إلى المركبة في القسم قيد المناقشة الأسماء=و=التسميات (التعيينات) 39:17. ويبلغ مجموع الجمل 56 جملة. وتشكل الجمل البسيطة الموسعة في الأوصاف 69,4%، فيما تشكل الجمل المركبة العطفية بلا أداة ربط والتابعة 30,4% من مجموع الجمل. يستعمل م. سلانتشوسكاس علامات الترقيم الآتية: الشرطة، والأقواس، والفاصلة، والنقطة، والنقطتان. وتوضع النقطة، بوصفها علامة نهاية الجملة، في ختام الجملة، ولكن على نحو غير متسق: إذ لم توضع نقطة بعد ثماني جمل. ويفصل م. سلانتشوسكاس أحيانًا الكلمات التفسيرية بالنقطتين، مثلًا: Abrinakei: يعيشون في مكان ما بعيدًا، وراء البحر، على الجزر. ويفصل م. سلانتشوسكاس بالشرطة المرادفات التي تُعرض عادةً بين قوسين، أو تفصل بينها شرطات أو علامة مساواة، مثلًا: abrine – (vogone – skučiula); Graikai – (Grekai – Grekonys); Holendai – (Olandai); Lietuvių kuningai – žinei, žiniūnai – žinotojei; Žygunai (= Žygunotai). وتُفصل السابقة ne- عن الفعل أو صيغه (ne – nustovėdavę) أو عن الكلمات الثابتة 18 Plačiau žr. Labutis 1998: 172–177. 136 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai التراكيب (šioke – toke)19. علامة الترقيم الأساسية التي استخدمها م. سلانتشياوسكاس هي الشرطة، وتُستخدم للفصل بين: أ) الكلمة التفسيرية؛ ب) أجزاء الجملة المتجانسة؛ ج) الجمل المركبة المتعاطفة غير الموصولة بأداة ربط؛ د) الجمل المركبة التابعة، مثل: Anarchistai, asą dabar kilę labai nedori žmonys, jie deginą ir partiją karalystes, mušą valdonus ir vyresnybę; Cigonai, pas mums ir visur gerai žinomi juodi žmonys, arklių mainininkai, vagys, sukčei, šalbierei; Kalmukai (Kalmikai) tie asą iš Tutoriu kartos žmonys, jie esdavę kita karta žmonis, tiktai dabar juos atpratin; Danai, (Dakai) Danije mums mažai ta žeme pažystama, kad ir netoli. لم يستخدم م. سلانتشياوسكاس الفاصلة المنقوطة إلا مرة واحدة في جملة مركبة متعاطفة غير موصولة بأداة ربط، مثل: Anglikai, (Anglikonai, Ingeliškai): tie nuo senų senoves mums žinomi; iš anglijos visokius geležies ir geriause pliena daiktus gaunama. تستند شروح م. سلانتشياوسكاس إلى معايير تقييمية هي: أ) العلاقات بليتوانيا؛ ب) الإنتاج وجودة المنتجات؛ ج) الحرب والنزعة القتالية؛ د) الدين وانتشاره؛ هـ) أسلوب الحياة والسلوك؛ و) الصفات غير المقبولة إنسانيًا؛ ز) التميز في الشخصية والقدرة على التحمل؛ ح) التميز في اللغة واللباس. تعكس الشروح في قسم الأسماء= و=التسميات (الألقاب) المواقف القيمية والثقافية والتاريخية والمجتمعية والفطرية في أواخر القرن التاسع عشر وأوائل القرن العشرين. إملاء المعجم المخطوط أسماء ليتوانية وانعكاسات اللهجات الإملاء وانعكاسات اللهجات جميع الحروف التي يستخدمها م. سلانتشياوسكاس هي نفسها المستخدمة في اللغة المعيارية. وتظهر أحيانًا في الكلمات المعروضة الحروف Ž، قارن: Žygunai, Žygunotai, Žinei, Žemaičėj20. وهذا الإملاء غير متسق، إذ يُستخدم الحرف ž عند شرح الكلمة المعروضة، مثل: žinei, žiniunai, žinotojei, žygiuotojei, žiniu. يتبع م. سلانتشياوسكاس الإملاء الصوتي، أي إنه يكتب كما ينطق21. ويتجلى الإملاء الصوتي بأفضل صورة في نهايات الكلمات، مثل صيغتي الجمع في حالتي الرفع والآلة، اللتين تنتهيان بـ(i)ai بعد حرف علة مُليَّن، 19 Apie stabiliausius žodžių junginius plačiau žr. Marcinkevičienė 2001: 81–98; Švambarytė-Valužienė 2013. 20 تُبقى الأحرف الكبيرة في المواضع التي كتبها فيها م. سلانتشياوسكاس. 21 لمزيد من التفصيل حول علامات الترقيم، انظر الصفحتين 11–12، في قسم «الأسماء= و=التسميات (الألقاب)».» Straipsniai / Articles 137 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ تُكتب: Abrinakei, keleivei, Igaunei, Jatvežei, Juodvyžei, sukčei, šalbierei, žmonel ei, Giruzei, žemaičei, Herulei, žmonel ei, Raganei, Ruskei, Maskolei, Šunburnei, Tutorei, žemturei, Vienakei, Vokečei, Vokžydžei, Ynamei, sodiečei, Žinei, žinotojei, žygiuotojei, nešiotojei, marškineis. حتى صيغة الظرف labiausei كُتبت باللاحقة -ei. من السمات المميِّزة لبعض لهجة شياولياي من لهجة المرتفعات الغربية، في قسمها الشمالي الذي يشمل منطقة يونيشكيس، ما يلي: أ) تقصير الصوائت الطويلة غير المشدَّدة، ب) تحويل e, ei في أول الكلمة إلى a, ai، ج) تقصير النهايات، د) تغليظ l قبل الصوائت e, ę, ei, ė, e، هـ) الإمالة22. وتنعكس هذه السمات بوضوح في كتيب الأسماء الليتوانية Lietuviški vardai، الذي وضعه م. سلانتشياوسكاس، وهو من لهجة شياولياي من المرتفعات الغربية. يُحذف الصائت -a في نهاية -as في حالة الرفع المفردة للأسماء، وفي صيغ الفعل غير المتصرفة، مثل: uiltaks, „sveiks“, gerdams, Driuts, Bačkyrs, Kriaučiūns «Kriaučiūnas»، Liudvigs «Liudvikas»، Butgins «Butginas». في حالة الرفع المفردة وحالتي المضاف إليه والمكان للجمع من الأسماء، تُكتب النهايتان -ė, -ės عند م. سلانتشياوسكاس على الصورة -e, -es، أي تُختصران، قارن: Vince «Vincė»، Indre «Indrė»، abrine «abrinė»، žeme, žemes «žemė, žemės»، už mares «už marės, už marių»، gadynes «gadynės»، karalystes «karalystės»، senoves «senovės»، pavardes «pavardės»، drobes «drobės»، kares karese «karės, karėsė, karai, karuose». في أسماء الأشخاص، غالبًا ما تُختصر (ولكن ليس دائمًا) نهاية -ys في حالة الرفع المفردة وتُكتب -is، قارن: Plakis «Plakys»، Šakis «Šakys»، Liulis «Liulys»، وكذلك Kaunys, Verkys. وينعكس تقصير النهايات في كتابة الأسماء في حالتي المفعول به للمفرد والمضاف إليه للجمع، قارن: šioke «šiokią»، toke «tokią»، grintele «grintelę»، koki «kokį»، mažuma «mažumą»، žinogu «žmogų»، gimine «giminę»، Ryma «Rymą»، Roma «Romą»، liga «ligą»، kalba «kalbą»، samti «samtį»، je «ją»، kita karta «kitą kartą»، nakti «naktį»، mariu «marių»، saliu «salių, salų»، Suvalku «Suvalkų»، Tutoriu «Tutorių, totorių»، Slavonu «Slavonų»، miesteliu «miestelių»، žiniu «žinių»، sodžiu «sodžių»، saločiu «Saločių». غير أن هذه الحالات لا تُكتب دائمًا من دون علامة المدّ الأنفية. وفي كتيب م. سلانتشياوسكاس صيغ تعكس الإملاء الصرفي، قارن: vyresnybe, vandeni, karta, arkliu, Lietuviu, karviu, apšaku, musu, žmoniu, pakraščių. يُختصر المكان المفرد للأسماء والضمائر بطريقتين، أي تُستخدم أقصر صيغة تنتهي بالصائت -o أو -y، أو صيغة أطول قليلًا تنتهي بـ -i، قارن: kakto «kaktoje»، gubernijo «gubernijoje»، pasviet y «pasvietyje»، žemesniojo vietoj «žemesniojoje vietoje»، senovej «senovėje»، rankoj «rankoje»، toj «toje»، pusej «pusėje»، Lietuvoj «Lietuvoje». في نهايات حالة الرفع والمفعول به للمفرد وحالة الرفع والمفعول به للجمع من الأسماء، وصيغ الأفعال المتصرفة—أي أسماء الفاعل والمفعول—والضمير الشخصي الذي يحل محلها jis, ji والضمير الملكي savas, -a، يكتب م. سلانتشياوسكاس الصوائت -(i)a, -o(s) على هيئة -e أو -a، قارن: 22 انظر بتوسع LKTCH 60–65. 138 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Danije «الدنمارك»، valdze «الحكم، السلطة»، geriause «الأفضل»، anglije «إنجلترا»، pliena «الفولاذ»، maskolijes «موسكو»، Saksonijes «ساكسونيا»، pajure «الساحل»، olendriškas «هولندية»، lenderskas «هولندية»، Rygas «ريغا»، gotiška «قوطي»، sava «خاصته»، senoses «القديمة»، bažnyčias «الكنائس»، laksty davuses «اللواتي كنّ يتجولن»، atimdavusias «اللواتي كنّ يسلبن»، pagadindavusias «اللواتي كنّ يفسدن»، jes «إياهنّ». تُكتب على نحوٍ خاص بحروف أنفية صيغ الفعل المصرفة، أي أسماء الفاعل والمفعول المختلفة في المفرد والجمع، وفي الأزمنة والأنواع المختلفة، قارن: sakydavęs, atsakydavęs, paklysta, sugavę, kilę, degina, mušą, buvę, nešiodavę, išžudę, apiburdavę, pagadindavę, nutverdavę, mesdavę, sudegindavę, varę, pamatę, čypdavę, pavirsdavę, pasiversdavę, galedavę, apsirėdę. ولم يكتب م. سلانتشياوسكاس سوى بضعة أسماء فاعل (atiduodavęs «كان يعيد»، buvo «كانوا»، asa «يقال، يكون») وفقًا للهجة. تُختصر صيغ الأسماء، وكذلك مصادر الأفعال وصيغها المصرفة، مثل: užduot, užgert, vaikščioj, tur, gyven, vadin، ولكن girdeti «أن يسمع». ويُلاحظ اختصار النهايات أيضًا في كلام أهل جونيسكيس المعاصرين23. سجّل م. سلانتشياوسكاس الحرفين الصوتيين الطويلين ē وū في جذور الكلمات على هيئة e وu؛ وهذا يعني أن تقصير الحروف الصوتية الطويلة بوصفه سمة لهجية ما زال محفوظًا، قارن: sueda «يأكل»، driuti «يجفّ»، musu «لنا»، dziukais «دزييوكاي»، Girenai «غيريناي»، buk «كن»، esdavę «كانوا»، Prusai «البروسيون»، turedavus «كانوا يملكون»، edą «آكلًا»، girdeti «أن يسمع»، galeda ve «كانوا يستطيعون»، «deku» «الشكر»، apsiredę «ارتدوا»، begdavę «كانوا يركضون»، nustovedavę «كانوا يتوقفون»، apželus «وقد غطّاه النبات»، Ukininkai «المزارعون»، kalbedami «متحدثين»، pajure «الساحل»، Tevas «الأب»، sunaitis «الابن»، لكن Prancūzai. تُقصّر الحروف الصوتية الطويلة y وē وū في لواحق الكلمات أيضًا، قارن: išpjaustitais «المقطّعة»، apgargażejus «وقد احترقت، وقد تفحّمت»، skambėjimu «بالرنين»، Jankunas «يانكوناس»، Gailiunas «غايلوناس»، Kubiliunai «كوبيليوناي»، žmogutelis «إنسان صغير». تُكتب كلمات أخرى لدى م. سلانتشياوسكاس كما تُنطق، مثل: minavojemi «المذكورون، المذكورين»، teip «هكذا»، teipat «كذلك». يُمثَّل الصوت e الواسع بالحروف ia، مثل: liadais «بالجليد»، neprigardavus «لم يكن يفرط في الشرب»، sesiala «أخت صغيرة، أخت»، duktiala «ابنة صغيرة، ابنة»، dukri a la «ابنة صغيرة». يُدوَّن الثنائي الصوتي ie وفقًا للهجة، أي يُحوّل إلى e أو i(y)، مثل: vokėčių «الألمان»، toki «هكذا»، pryžodis «مثلٌ مأثور». يُمثَّل i القصير بـ y، وهو ما يدل على إطالة الحركات القصيرة، وهي سمة مميزة للمتحدثين بلهجة شياولياي من الأوكتايتية الغربية، مثل: styliaus «الأسلوب»، kalvynas «حدّاد». 23 لمزيد من التفصيل، انظر تمارين ونصوص لهجات جونيسكيس 2001 أو القرص المدمج، 2005. Straipsniai / Articles 139 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ بدلًا من حرف العلة الطويل y (i)، يكتب م. سلانتشوسكاس in، أو بالعكس، قارن: grintelė «grytelė»، kuningas «kunigas»، surakytus «surakintus». ومن السمات اللهجية الجديرة بالذكر استعمال حرف العلة a في أول الكلمة، حيث تستعمل اللغة المعيارية e، قارن: asa «esą»، asąs «esąs». كما يدوّن م. سلانتشوسكاس تليين الصامت l قبل أصوات من قبيل e, ė, ei، قارن: skučiula «skučiulė، وعاء صغير مجوّف من الخشب ذو غطاء لوضع الزبدة أو الجبن الرائب أو القشدة أو الشحم فيه»، veislas «veis lės»، Motinela «motinėle»، močiutela «močiutėla»، Dukterela «dukterėlė»، dukružela «dukružėlė»، Duktiala «duktelė, duktė»، dukriala «dukrelė»، seserela «seserėlė»، sesiala «seselė, sesuo». يمكن تمييز الكلمات الآتية بوصفها أمثلة على نطق Giružei «Giružiai»، valadze «valdžia»، zmonys «žmonys، žmonės» (وفي موضع آخر – žmonys)، Žemaitei «Žemaičiai»، Džiukai «Džiūkai»، dziukais «džiukais, džiūkais». ومن السمات الصرفية اللهجية الجديرة بالذكر: أ) اختلاط الجذوع، أي تصريف صيغ الجمع للجذوع من نوع i ونوع e على غرار نموذج تصريف الجذوع من نوع a، قارن: raumenai, raumenais «raumenys, raumenimis»، žmonys, žmonis «žmonės, žmonės»؛ ب) استعمال صيغ المؤنث (في اللغة المعيارية تُستعمل صيغ المذكر)، قارن: بعد mares «خلف البحار، marės»، saliu «الجزر، salės»، kares, kariu (karės, karių)؛ ج) استعمال صيغ أقصر للكلمات، قارن: gelžies «geležis»، Liuterus «liuteronus»؛ د) استعمال صيغ الظروف غير المختزلة seniaus «seniau»، labjaus «labiau»؛ هـ) استعمال الصيغ ذات اللواحق الضميرية، قارن: geresnėses «geresnės»، žemesniojo «žemesnėje». ونجد في كتيّب م. سلانتشوسكاس المعجمي Lietuviški vardai أيضًا استعمال حرف الجر اللهجي par («أكثر من اللازم» في par daug)، وكذلك ant su ونحو ذلك للدلالة على المكان (given ant Vilniaus toj pusej «يعيش في جهة فيلنيوس، يعيش في جهة فيلنيوس»)، وكذلك su su مع الحالة الإينسترومنتالية للدلالة على الأداة (su vandeniu užduot «يسقي بالماء، يروي بالماء»). ومن مفردات اللهجة أسماءٌ ما تزال مستعملة لدى أهل يونشكيس، مثل: kelinių «السراويل»، abrine «abrinė، وعاء صغير مجوّف من الخشب ذو غطاء لوضع الزبدة أو الجبن الرائب أو القشدة أو الشحم فيه»، vogone «vogonė، انظر abrinė»، skučiula «skubiulė، انظر abrinė». ويجدر ذكر أسماء أخرى نادرة الاستعمال أو غير المستعملة مطلقًا في اللغة المعيارية: žemturei «žemturiai، من يملك أرضًا»، Žygunai «Žygūnai، من يتنقلون معلنين الأخبار»، Žygunotai «Žygunotai، انظر Žygūnai»، Žuivedai «Žuivėdai، žuvėdai، السويديون»، vald onas «valdovas، من يحكم». ومن الأفعال الأكثر تصويرًا أو صيغها يجدر التذكير بما يلي: apgargažėjus «apgargažėjus، احترق وتكتّل»، partijį «مُخرِّبًا». 140 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai كما يتضح من الادعاءات المعروضة سابقًا، فإن الخصائص الصوتية والصرفية والمعجمية المتنوعة للهجات الفرعية الشياوليايكية في غرب الأوكتايتيكية منعكسة في معجم م. سلانشياوسكاس الصغير Lietuviški vardai لأن المؤلف استخدم الكتابة الصوتية. الاستنتاجات يُقدَّم للمرة الأولى إلى مجتمع الدراسات الليتوانية والجمهور العام المعجمُ المخطوط الصغير لم. سلانشياوسكاس Lietuviški vardai، الذي يتألف من ثلاثة أقسام ميّزها المؤلف: Vardai, Kas=kits, Vardai=و=vadinimai (nušaukimai). ويُقدَّر المعجم المخطوط أولًا بوصفه أثرًا من آثار تاريخ اللغة. وإضافة إلى ذلك، فهو جدير بالاهتمام لأسباب لغوية عدة: استمرار استعمال أسماء الأشخاص في اللغة بوصفها ظاهرة لغوية؛ واستعمال الصيغ الصرفية، أو بتعبير أدق، لواحق الاشتقاق قبل أكثر من مئة وستين عامًا. كما تبرز أهميته من الناحية النفسية، لما تكشفه من توجهات م. سلانشياوسكاس القيمية وإدراكه للعالم، ومن قدرته على تلخيص خصوصية ظواهر العالم. يضم القسم الأول من المعجم الصغير Lietuviški vardai، Vardai، 274 اسمًا شخصيًا واسمًا لمكان: 240 اسم عائلة من نواحي جونيشكيس، و26 من مقاطعة باسفالس، في سالوتيس، وأسماء 12 قرية من سالوتيس. ومن أسماء العائلات التي دوّنها م. سلانشياوسكاس قبل أكثر من مئة وستين عامًا، لا يزال 71.1% مستخدمًا في ليتوانيا حتى اليوم، فيما تشهد المصادر التاريخية على 28.9% منها. Antroje dalyje Kas=kits M. Slančiauskas yra surašęs 57 priesaginius vedinius. Jie sudaryti su diminutyvinėmis priesagomis -aitis, -aitė; -elis, -(ia)ela; -ytis, -ytė; -utis, -(i)ute. Žodžiai su viena diminutyvine priesaga sudaro 59,6%. Priesagų -aitis, -aitė ir -elis, -ela sudaro 15,8%, priesagų -utis, -(i)ute – 12,3%, o -ytis, yte – 10,5% visų vedinių. Dvipakopiai diminutyvai sudaro 40,4% vedinių. Su priesagomis -utelis ir -uželis, -užėla sudaro 10,5%, su priesaga -elaitis, -elaite – 8,8%, o su -elytis, -elyte – 3,5% vedinių. في القسم الثالث من المخطوط، Vardai=و=(vadinimai (nušaukimai)، وصف م. سلانشياوسكاس الإثنونيمات (تسميات الشعوب أو الجماعات الإثنية وتفسيراتها)؛ وتبدو تسميات الجماعات الاجتماعية والتسميات الدينية وغيرها، وكذلك التسميات المستخدمة في الفولكلور، مبتكرة إلى حد بعيد وتعكس نظرة المؤلف نفسه إلى الموضوع الموصوف. وهي تُقيَّم على أساس تقابلات سَوا | من أهلنا، سَوا | متميّز، مع إبراز سلوك الناس والشعوب وأسلوب حياتهم ومكانتهم ونزعتهم الحربية وما إلى ذلك. يعكس معجم م. سلانشياوسكاس الصغير Lietuviški vardai أهم سمات اللهجة الفرعية الشياوليايكية في غرب الأوكتايتيكية: تغليظ حرف l قبل الحرفين الصوتيين e, ė والثنائي الصوتي ei؛ إطالة الحركات القصيرة؛ حذف الحركات القصيرة في النهايات؛ استعمال صيغ صرفية بعينها؛ وخصوصية المعجم والتعبير التركيبي. ولا تنعكس جميع السمات اللهجية المذكورة بهذه الدقة إلا لأن م. سلانشياوسكاس اتبع مبادئ الكتابة الصوتية. Straipsniai / Articles 141 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ LITERATŪRA Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida II. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. Autoriai: V. Ambrazas, K. Garšva, A. Girdenis, E. Jasaitienė, P. Kniūkšta, S. Krinickaitė, V. Labutis, A. Laigonaitė, E. Oginskienė, J. Pikčilingis, A. Ružė, N. Sližienė, K. Alvydas, V. Urbutis, A. Valeckienė, E. Valiulytė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. Joniškio šnektų pratimai ir tekstai 2001: Ats. red. Janina Švambarytė, sud. Nerija Bartkutė, Rasa Dumčiūtė, Aušra Kaikarytė, Lina Kazlauskaitė. Šiauliai: J. K. Vasiliausko įmonė [arba: Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, elektroninis išteklius. Šiauliai: Dipolis, 2005]. Labutis Vitas 1998: Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKI GVS – Gyvenamųjų vietų sąrašai (Vietovardžių bylos). Mašinraštis. 2 knyga. LKI VS IAK – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus Istorinių asmenvardžių kartoteka. LKTCH – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Mokslinė redaktorė Laima Grumadienė, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, ats. red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVŽ – Lietuvos vietovardžių žodynas I A–B, red. kolegija: Laimutė Baluodė, Grasil da Blažienė, Vytautas Kardelis, Alma Ragauskaitė, Sergejus Temčinas, Jürgen Udolph; autoriai: Laimutis Bilkis, Marija Razmukaitė, Vitalija Maciejauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas. Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė Vitalija 1994: Lietuvių pavardės: raida ir kilmė. Habilitacinis darbas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. Maciejauskienė Vitalija 2001: Dėl lietuvių pavardžių vertinimo darbų požiūriu. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 167–187. Macienė Jurgita 2005: Deminutyvų stilistika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98. Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Švambarytė-Valužienė Janina 2011: Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Liuberiszka arba senų ubagų kalba (1892). – Baltu filologija 20(2), 53–65. 142 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Švambarytė-Valužienė Janina 2013: Frazeologijos pateikimo principai Mato Slančiausko žodyne. – Acta Linguistica Lithuanica 69, 81–89. Vėlius Norbertas 1974: M. Slančiauskas – folkloro rinkėjas. – Šiaurės Lietuvos pasakos. Vilnius: Vaga, 22–30. VŽ – Vietovardžių žodynas, vyr. red. Aldonas Pupkis, sud. Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. Ž I–II – Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 1–2, rengė Zigmundas Noreika, Vincentas Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1974–1976. ЛАФ – Сталтмане Велта Эрнестовна. Латышская антропонимия. Фамилии. Москва: Наука, 1981. PRIEDAS 1 LENTELĖ. Pavardės, fiksuotos Lietuvių pavardžių žodyne Joniškio krašte Pavardės Slančiausko žodynėlyje, psl. Lokalizacija Joniškio krašte Adeikis 6 Jnš, Žg Alsys 6 Sk Bačiulis 11 Jnš, Sk Balakas 5 Jnš, Sk, Žg Bijėikis 6 Sk Bytautas 4 Jnš Braziulis 11 Jnš Budrys 6 Jnš Bulys 11 Jnš Butautis 4 Jnš, Sk, Žg Dapkus 1 Jnš Dauginis 12 Jnš, Žg Daukantas 8 Žg Didžiulis 11 Kri Gailiunas 10 Jnš Gatautis 4 Jnš Gintautas 4 Jnš Ginkus 1 Jnš Goštautas 4 Jnš, Sk, Žg Jarulis 11 Jnš, Žg Pavardės Slančiausko žodynėlyje, psl. Lokalizacija Joniškio krašte Jatulis 11 Jnš, Kri Jautakis 5 Žg Juodeikis 6 Žg Juodis 6 Jnš, Kri, Sk Kaunas 1 Jnš Kaziulis 11 Jnš, Žg Keturakis 5 Jnš, Žg, Kontautas 4 Žg Kukulis 11 Žg Laikunas 1 Žg Lydeikis 6 Žg Liulis 11 Žg Mačiulis 12 Jnš, Žg Mandeikis 6 Sk Mankus 1 Jnš Matulis 12 Žg Mickus 1 Jnš, Žg Morkunas 1 Jnš, Sk Norkunas 1 Jnš Norkus 1 Jnš Straipsniai / Articles 143 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Pavardės Slančiausko žodynėlyje, psl. | Lokalizacija Joniškio krašte Pakulis 12 | Jnš Pečiulis 12 | Jnš Pranciulis 12 | Sk, Žg Pranckus 1 | Sk, Žg Ramonas 8 | Jnš, Sk, Žg Ratkus 1 | Jnš Rimaitis 8 | Jnš Pavardė parašyta skliaustuose. Rimgaila 8, 10 | Kri Rimkunas 1, 8 | Jnš Rimkus 1, 8 | Jnš, Žg Romutis 8 | Jnš Sabulis 12 | Jnš Samulis 12 | Jnš Staniulis 12 | Jnš Stasiulis 12 | Jnš, Žg Stankunas 1 | Jnš, Žg Stankus 1 | Žg, Jnš, Sk Sutkus 1 | Jnš Šimkunas 2 | Jnš Pavardės Slančiausko žodynėlyje, psl. | Lokalizacija Joniškio krašte Šimkus 2 | Jnš, Sk, Žg Tamulis 12 | Jnš Tautkus 2, 4 | Jnš, Sk, Žg Tautvaišas 4 | Jnš, Sk, Žg Udrakis 5 | Žg Vaičiulis 12 | Žg Vaitkus 2 | Jnš, Žg Valiulis 12 | Jnš, Žg Vatiekunas 2 | Jnš, Sk Vatiekus 2 | Sk Vaitkunas 2 | Jnš Veniulis 12 | Sk Vitkunas 2 | Jnš Vitkus 2 | Jnš, Žg Žalakis 5 | Jnš Žygmantas 3 | Jnš, žodyne nuoroda į Zigmantas. Šlėkiavimo pavyzdys Žigulis 12 | Jnš, Sk, Žg 2 LENTELĖ. Pavardės, surašytos Slančiausko žodynėlyje, fiksuotos ir lokalizuotos Lietuvių pavardžių žodyne Šiaulių apylinkėse. Prie pavardės pažymėtas žodynėlio puslapis Alseikis 6 Akis 5 Akunis 5 Baliulis 11 Baltakis 5 Baltulis 11 Bandžiulis 11 Bartkunas 1 Batulis 11 Beniulis 11 Bičiulis 11 Brazdeikis 6 Budreikis 6 Cirtautas 4 Daumantas 3 Deikis 6 Dirmeikis 6 Eišmantas 3 Gailis 10 Gelgudas 10 Girkantas 9 Gudaitis 10 Gudanis 10 Gudas 10 Jankunas 1 Jeniulis 11 Jomantas 3 Ylakis 5 Kanteikis 6 Kantrimas 8 Kaulakis 5 Keršulis 11 Ketrakis 5 Kiauleikis 6 Kunas 1 Lapeikis 6 Laumakis 5 Lygeikis 6 Lymantas 3 Mačys 1 Mantrimas 8 Mažeikis 6 Mintautas 4 Mišeikis 6 144 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Mitkus 1 Morkus 1 Noras 6 Noreikis 6 Nutautas 4 Perkūnas 1 Petreikis 6 Pranckunas 1 Putrimas 8 Razulis 12 Rimdeikis 6 Rimas 6, 8 Rimeikis 6, 8 RimVydas 8 Romas 8 Rudakis 5 Rupeikis 6 Rusteikis 6 Saveikis 6 Sereikis 6 Skabeikis 6 Skirmantas 3 Skruolis 12 Smalakis 5 Spirakis 5 Spudulis 12 Sudeikis 7 Sungaila 10 Šaikunas 2 Šakis 5 Šateikis 7 Šileikis 7 Šniuolis 12 Talmantas 3 Taurakis 5 Tvaskunas 2 Vidginis 13 Vidmantas 3 Virginis 13 Viskantas 9 Vismantas 3 Žutautas 4 3 LENTELĖ. Pavardės, nepatekusios į Lietuvių pavardžių žodyną, bet paliudytos LKI VS IAK ar ЛАФ Pavardė Slančiausko žodynėlyje, psl. Atitikmenys LKI VS IAK ir ЛАФ Akas 5 LKI VS IAK Akatis Aklailaitis 5 LKI VS IAK Akelaycia Akylius 5 Po šia pavarde įterptos pavardės Aukštakis, Ankštakis. Bartkus 1 LKI VS IAK Bartkienė Bertautis 4 Bratkunas 1 LKI VS IAK Bratkus Butgins 13 Dapkunas 1 LKI VS IAK Dapkunas Dirbeikis 6 LKI VS IAK Дырба Gailutis 10 LKI VS IAK Gaylis, Gailus Gatulis 11 LKI VS IAK Gatulis Gažtantis 4 LKI VS IAK Gažutis Ginkunas 1 LKI VS IAK Ginkunas Jankus 1 LKI VS IAK Jankus Jauneikis 6 LKI VS IAK Jawniškis Jaunys 6 LKI VS IAK Jawnis Kamantas 3 LKI VS IAK Kaman Kaunys 1 Straipsniai / Articles 145 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Pavardė Slančiausko žodynėlyje, psl. Atitikmenys LKI VS IAK ir ЛАФ Kušleikis 6 LKI VS IAK Kulis, Kuфlene Lygudas 10 LKI VS IAK Ligučka Longins 13 ЛАФ Logins (191), Lontāns (187), Lodēns (189) Sk liausteliuose Slančiauskas prirašė: (lotynu) Mačekunas 1 Mankunas 1 LKI VS IAK Mankunas Metgins 13 LKI VS IAK Medginis; ЛАФ Metens (189) Mickunas 1 LKI VS IAK Mickunas Mylakis 5 LKI VS IAK Miǰlachicia Mitkunas 1 LKI VS IAK Mitkunas Normantis 3 LKI VS IAK Nortautis 4 LKI VS IAK Nortowt Ogins 13 ЛАФ Ogrēns (190) Pašakis 5 Petrikunas 1 LKI VS IAK Petrikucia Plačakis 5 Plakis 5 LKI VS IAK Plakis Rimigailis 10 LKI VS IAK Rymgayīa Romutaitis 8 LKI VS IAK Помутайтис Stirpeikis 7 LKI VS IAK Stypeyko Jnš yra žinoma pavardė Stripeikis Striupeikis 7 LKI VS IAK Strypeyko Sutkunas 1 LKI VS IAK Sutkunas Tautavilis 4 Taučiunas 4 LKI VS IAK Tautckunas Tautinis 4 Tautginis 4 LKI VS IAK Tawtgin Tautgins 13 LKI VS IAK Tawtgin Tautkunas 2, 4 LKI VS IAK Tawtkus Viltautis 4 LKI VS IAK Wiłtowt, Wiłtutaitis Vijuolis 12 LKI VS IAK Wijuckas, Wypuk, Wijunaycie Višgaila 10 LKI VS IAK Wisginajicia Vytautas 4 LKI VS IAK Vitautis Žukantis 9 LKI VS IAK Zukas 146 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato S lančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 4 LENTELĖ. Saločių (Pasvalio r.) pavardės Pavardė S lančiausko žodynėlyje, psl. Atitikmuo LPŽ Nėra atitikmens LPŽ Lokalizacija Aleksandra 14 + Nežinoma apie Saločius Čepuls 14 + Žinoma Jnš, Žg Dulmans 14 + Indre 14 + Vardas? Kepuls 14 + Kraučiūns 14 + Jnš, Žg Kulbokas 14 + Liesvenčiuns 14 + Liudvigs 14 + Nežinoma apie Saločius Mašaliuks 14 Mašals 14 + Matulionis 14 + Meldutis 14 + Mičiuks 14 + Mikaliuns 14 + Nežinoma apie Saločius Ožela 14 + LPŽ Oželas apie Saločius Putelis 14 + Žinoma Saločiuose ir Sk Rapols 14 + Nežinoma apie Saločius Strielčiuns 14 + Nežinoma apie Saločius Šaučiuns 14 + Nežinoma apie Saločius Švežiks 14 + Žinoma Jnš Tijunas 14 + Nežinoma apie Saločius Tuoms 14 Užkurs 14 + Nežinoma apie Saločius Verkys 14 + Nežinoma apie Saločius Vince 14 + LKŽ Vinca, Vincius. Nežinoma apie Saločius Žiedelis 14 + Straipsniai / Articles 147 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 5 LENTELĖ. Kaimų vardai (Pasvalio r., Saločiai) Kaimo (sodžiaus) vardas Atitikmo VŽ Atitikmuo Ž I, Ž II Atitikmo LKI GVS Bajorai Baltpamušis Ž II 85 Džietoniai (Džieto-nei?) Dzeltenpamušis Gniaužei LKI Grybkelei Gripkeliai Ž I 179 Kemenai VŽ 170 Ž II 133 Kubiliunai VŽ 184 Ž I 179, Ž II 143 Sadogala Saudogala Ž I 179, Ž II 273 Šakarnei VŽ 360 Ž I 179, Ž II 297 Tervedenai Žilpamušis Ž I 180, Ž II 361 6 LENTELĖ. Slandžiausko sugrupuotos vienkamienės pavardės Priesagos Pavyzdžiai -aitis, -elaitis Akilaitis, Romutaitis, Daugelaitis -al(a)s Mašals -an(a, i)s Dulmans -eikis Adeikis, Alseikis, Vijeikis, Budreikis, Brazdenkis, Dirmeikis, Jauneikis, Juodeikis, Kantrikis, Kiauleikis, Kušleikis, Lapeikis, Lydeikis, Lygeikis, Maldeikis, Mažeikis, Mišeikis, Noreikis, Petreikis, Rimdeikis, Rimeikis, Rupeikis, Rusteikis, Sereikis, Saveikis, Skaben kis, Striupeikis, Sudeikis, Stirpeikis, Šateikis, Šileikis -ela | -elis, -elaitis Daugela, Jagela, Mangelis, Ožela, Putelis, Žiedelis -ik(a)s Švežiks -ylius Akylius -okas Kulbokas -ol(a)s Rapols -(i)on(i)s Matulions -(i)uk(a)s Mičiuks, Mašaliuks 148 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Priesagos Pavyzdžiai –(i)ulis Bandžiulis, Bičiulis, Bačiulis, Baltulis, Baliulis, Batulis, Beniulis, Braziulis, Bulys, Didžiulis, Gatulis, Jarulis, Jatulis, Jeniulis, Kaziulis, Keršulis, Kukulis, Liulis, Mačiulis, Matulis, Pakulis, Pečiulis, Pranciulis, Raziulis, Sabulis, Samulis, Spudulis, Staniulis, Stasiulis, Tamulis, Vaičiulis, Veniulis, Valiulis, Žigulis, Čepuls, Kepuls, –(i)unas | –(i)unis Akunis, Mikaliuns, Tijuns, Kriaučiūns, Liesvenčiūns, Šaučiuns, Strielčiūns –(i)uolis Skruolis, Šniuolis, Vijuolis –ur(a, y, i)s Užkurs –utis Meldutis, Romutis, Gailutis 7 L E N T E L Ė. Slančiausko sugrupuotos dvikamienės pavardės Kamienas Pavyzdžiai –akas (–akis) Balakas, Baltakis, Jautakis, Ylakis, Kaulakis, Ketrakis, Keturakis, Laumakis, Mylakis, Pašakis, Plačakis, Rudakis, Smalakis, Spirakis, Taurakis, Udrakis, Žalakis Gail- | –gaila, –gailius, –gailin(a)s, –gilas Gailis, Gailutis, Gailiunas, Songaila, Rimgaila, Višgaila, Jagaila, Kaišgaila, Kežgailins, Skirgaila, Songaila, Svidrigaila, Višgailius, Norgilas –ginis (–gins) Butgins, Dauginis, Lingins, Mergins, Ogins, Tautgins, Vidginis, Virginis Gud- | –gudas Gudas, Gudaitis, Gudanis, Gelgudas, Lygudas –kantas (–kantis) Viskantas, Daukantas, Girkantas, Žukantis –kunas (kūnas) Bartkunas, Bratkunas, Dapkunas, Ginkunas, Jankunas, Laikunas, Mankunas, Mačekunas, Mickunas, Mitkunas, Morkunas, Norkunas, Prankunas, Petrikunas, Ratkunas, Rimkunas, Stankunas, Sutkunas, Šaikunas, Šimkunas, Tautkunas, Tvaskunas, Vaitkunas, Vaitiekunas, Vitkunas –mantas (–mantis) Daumantas, Eišmantas, Jomantas, Kamantas, Lymantas, Normantis, Skirmantas, Talmantas, Vidmantas, Vismantas, Žygmantas Ram-, Rom-, Rim- | –rimas Ramonas, Ramačiunas, Romančionis, Rimaitis, Kantrimas, Mantrimas, Putrimas, Rimkus, Rimkūnas, Rimeikis, RimVydas, Rimgaila Taut- | –tautas (is) Bertautis, Bytautas, Butautis, Cirtautas, Gatavუტis, Gažtantis, Goštautas, Gintautas, Kontautas, Mintautas, Nortautis, Nutautas, Tautkus, Taučiūnas, Tautginis, Tautkunas, Tautinis, Tautvaišas, Tautavilis, Viltautis, Vytautas, Žutautas Straipsniai / Articles 149 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 8 LENTELĖ. Tautų, etninių grupių pavadinimai Słančiausko žodynėlyje Tautų, etninių grupių pavadinimai, psl. Aiškinimas Anglikai (Anglikonai, Ingeliškai) 17 Anglai, žymūs plieno gaminiais Cigonai 18 Juodi žmonės, vagys, sukčiai, šalbieriai, arklių mainininkai Čiuknas 18 Prasni žmogeliai, gyvenantys už Rygos Danai (Dakai) 18 Danija Džiukai 18 Džūkai, Suvalkų gubernijoje gyvena Estai 18 Tie patys, kas čiuknos Finnai 18 Čiuknų veislės, gyvena anapus Peterburgo Girenai ar Giruzei 18 Lietuvininkai Herulei 19 Tie patys, kas Girulei Gotai 18 Vokiški žmonės Gudai 19 Lietuviai, kas gyvena ant Vilniaus toj pusėj Graikai – (Grekai – Grekonys) 19 Seniai minavojami žmonės Holendai – (Olandai) 19 Olandiškos drobės gerosios perkant Igaunei 19 Latviškai tie patys Čiuknos Ingelčikai 19 Anglikai, anglikonai Jatvėžei, Jotvingai, Juodvyžei 19 Lietuvių tautos žmogeliai Kaklai 19 Maskolių kartos žmonės Kalmukai (Kalmikai) 19 Totorių kartos žmonės Prancūzai 20 Visi Žemaičiai žino Prusai 20 Daug lietuvininkų yra Rusai (- Ruskei) 20 Maskoliai, Slavonai Rusynai 20 Po Austrijos valdžia Slavonų tautos žmonės gyvena Saksai arba Zaksai 20 Vokiečių žmonės Scitai arba Skitai 20 Lietuvių senovės vardas, kol dar Lietuvoje jie negyveno Švedai 21 Nuo senovės minavojami ir mūsų visiems žinomi Trakai 21 Lietuvių giminė Turkai 21 Girdėti ir daugumai matyti žmonės Tutorei arba Tatarai 21 Lietuviams pažįstami karuose Valakai 21 Italais vadinas apie Romą Vokėčei 22 Kaimynai iš gilios senovės Vokžydžiai 22 Žydai, vokiškai apsirėdę 150 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato S lančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Tautų, etninių grupių pavadinimai, psl. Aiškinimas Zaksai arba Saksai 22 Saksonijos vokiečiai Žemaičei 22 Lietuvninkai, gyvenantys žemesnėje vietoje ant pajūrio Žuivedai arba Švedai 23 Netoli nuo mūsų, už marių Žydai 23 Nuo senų laikų mums ir visame pasaulyje pažįstama tauta 9 LENTELĖ. Tautosakiniai, mitologiniai įvardijimai Slančiausko žodynėlyje Tautosakiniai, mitologiniai pavadinimai, psl. Aiškinimas Abrin akiai 17 Vienaa kai, jūrose gyvenantys Eidukai 18 Žmonės, išpjautais raumenimis kojose, greiti, nešiodavę gromatas Raganas ir Raganei 20 Burtininkai Šunburnei 21 Apžėlę žmonės Vienakei 21 Kas Abrin akiai Vilktakai 21 Iš žmonių vilkais pavirsdavę Žinei 22 Senovės Lietuvių kuningai 10 LENTELĖ. Socialinių sluoksnių, žmonių profesinės ir socialinės veiklos įvardijimai Slančiausko žodynėlyje Socialinių sluoksnių, profesinės ir socialinės veiklos ir kt. pavadinimai, psl. Aiškinimas Anarchistai 17 Labai nedori žmonės, naikina karalystes, muša valdinkus ir vyresnybę Bačkyrai 17 Driūti žmonės, ėdą arklius, šunis, kates Bajorai 17 Aukštesnioji žmonių karta Bambizai 17 Kalvinai arba liuterai Burliokai 17 Raudonais iš kelnių išlindusiais marškiniais žmonės, ateinantys iš maskolijos Ukininkai 21 Žemturiai Vingrai 22 Žmonės, kasmet vaikščiojantys su vaistais Ynamei 22 Grintelniņkai sodiečiai ir prie miestelių pakraščių gyvenantys žmonės Žygunai (= Žygunotai) 22 Kuningai žygiuotojai, žinių nešiotojai Straipsniai / Articles 151 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 11 LENTELĖ. Giminystės terminai (vienos priesagos vediniai, vienpakopiai) Slანčiausko žodynėlio dalyje Kas=Kits Priesagos ir kamienai | –aitis, –aite | –elis, –ela (–(i)ala) | –ytis, –yte | –utis, –(i)ute | –ina | –uva Tev– | + | + | + | + | | Sun– | + | + | + | + | | Vaik– | + | + | + | + | | Moč– | | | | + | | Mot– | | | | | + | Dukt– | + | + | | | | Dukr– | + | + | | + | | Ses– | + | + | + | + | | + Seser– | + | + | + | | | Iš viso: | 7 | 7 | 5 | 6 | 1 | 1 12 LENTELĖ. Ponas ir Žmogus vediniai Slანčiausko žodynėlio dalyje Kas=Kits Priesagos ir kamienai | –aitis | –elis | –ytis | –utis | –elaitis | –elytis | –utelis | –užėlis | Iš viso: Pon– | + | + | | + | + | | + | + | 6 Žmog– | + | + | + | + | + | + | + | + | 8 13 LENTELĖ. Giminystės terminai (dviejų priesagų vediniai, dvipakopiai) Slანčiausko žodynėlio dalyje Kas=Kits Kamienai ir priesagos | Tev– | Sun– | Vaik– | Moč–, Mot– | Dukt–, Dukr– | Ses– –elaitis, –elaite | + | + | | | | + –elytis | | | + | | | –utelis, –utela | + | + | + | + | | –užėlis, –užėla | + | + | + | | + | –utytis | | + | | | | –inaite | | | | + | | –inela | | | | + | | –inyte | | | | + | | Iš viso | 3 | 4 | 3 | 4 | 1 | 1 152 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Manuscript Dictionary Lithuanian Names by Matas Slančiauskas S U M M A R Y The manuscript legacy of Matas Slančiauskas (21st Feb. 1850–11th Mar. 1924), dedicated to the matters of language, is not yet known to the academic community and society. This article aims to present the manuscript dictionary Lithuanian Names by Matas Slančiauskas held in the manuscript collection of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore and marked by two signatures: Lithuanian Scientific Society (Lith. LMD) and Institute of Lithuanian Literature and Folklore (Lith. LLTI) (Full signature: LMD I 1060. 6 sąs. 564). According to the folklorist Norbertas Vėlius, Slančiauskas compiled the dictionary Lithuanian Names around 1911–1915. Slančiauskas used to bind books from the sheets of paper of different uses. The book of the dictionary Lithuanian Names is made of 24 pages of columnar paper. Page width – 11.5 cm, height – 17.5 cm. 8 longitudinal columns can well be seen on the paper; they bear the following Russian titles: Мѣсяцъ, Число, № Арт., Паръ (this part is subdivided into smaller parts marked as 1. 2. 3.), Всего паръ., Цѣна, Руб., Коп. Longitudinal columns are drawn crosswise, each with 17 lines. In each page the columns bear the names (Lith. vardai (vardài)), which are numbered and written in winding characters. The numbering of the first part of the dictionary, Names, starts with number 2 and ends with 13. If the names do not fit in a single page and are moved into the next page, this page is left unnumbered. The second part of the dictionary Kas–Kits is marked by number 14, while the third part, Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai) (Names=and=Callings), bears number 15. The following six pages are not numbered. Įteikta 2013 m. rugpjūčio 30 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 153