Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis „Lietuviški vardai“

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika. MATO SLANČIAUSKO RANKRAŠTINIS ŽODYNĖLIS LIETUVIŠKI VARDAI Manuscript Dictionary Lithuanian Names by Matas Slančiauskas ANOTACIJA Straipsnyje pirmą kartą mokslo visuomenei pristatomas rankraštinis Mato Slančiausko žodynėlis Lietuviški vardai, sudarytas apie 1911–1918 m. Aptariama rankraščio struktūra, aprašomos sudėtinės žodynėlio dalys ir atliekama sudėtinių žodynėlio dalių kalbinė analizė. Rankraštinio žodynėlio Lietuviški vardai medžiaga apibendrinama, išryškinant išliekamąją M. Slančiausko darbo vertę. Visa rankraščio medžiaga pateikiama straipsnio priede. ANNOTATION The article is the first-time presentation of the manuscript dictionary Lithuanian Names by Matas Slančiauskas to the academic community. The dictionary was compiled by M. Slančiauskas around 1911–1918. The article discusses the manuscript structure, presents and describes the structural parts of the dictionary and carries out their linguistic analysis. The material of the manuscript dictionary Lithuanian Names is summarised by highlighting the enduring value of the work done by M. Slančiauskas. All the material of the manuscript is provided in the annexes to the article. ĮVADAS Mato Slančiausko (1850 II 21–1924 III 11) kalbos dalykams skirtas rankraštinis palikimas mokslo bendruomenei ir visuomenei visas dar nėra žinomas. Šiuo straipsniu pristatomas rankraštinis M. Slančiausko žodynėlis Lietuviški vardai, saugomas Lietu- ESMINIAI ŽODŽIAI: asmenvardžiai, deminutyvai, etnonimai ir etninių grupių pavadinimai, fonetinė rašyba, vakarų aukštaičių šiauliškių patarmė. KEYWORDS: personal names, diminutives, ethnonyms and names of ethnic groups, phonetic spelling, West Aukštaitian sub-dialect of Šiauliai. 124 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai vių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne. Jis pažymėtas dviem signatūromis: Lietuvių mokslo draugijos ir LLTI. Visa signatūra: LMD I 1060. 6 sąs. 564. Pats M. Slančiauskas niekaip neįvardijo šio rankraščio. Autorė mano, kad vadinti jį Lietuviški vardai visai pagrįsta, nes pirmoji dalis prasideda pavadinimu Lietuviški vardai, o toliau tekste lieka tik skaičius ir žodis vardai, pvz.: 2 vardai, 3 vardai, 4 vardai [...] 12 vardai. Kitos dvi dalys turi pavadinimus Kas=Kits ir Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai), kuriais įvardija tam tikras realijas, todėl galima taikyti pirmosios dalies Lietuviški vardai pavadinimą visam rankraščiui pavadinti. M. Slančiausko rankraštis vadinamas žodynėliu, kadangi rankraštyje ne tik surašyti lietuviški žodžiai (pavardės, kaimų vardai, mažybiniai žodžiai ir pan.), bet daugelis jų sugrupuoti pagal darbą, dalis jų – paaiškinti apibendrinamaisiais teiginiais. Toliau tekste vartojamas terminas – žodynėlis Lietuviški vardai. Kada tiksliai parašytas žodynėlis Lietuviški vardai, M. Slančiauskas nėra nurodęs. Gali būti, kad sen das jis stengėsi padaryti kiek įmanoma daugiau darbų: rašė atsiminimus, rinko tautosaką ir sudarinėjo tautosakos rinkinius, – nekreipdamas dėmesio į laiko žymėjimą. Tautosakininko Norberto Vėliaus teigimu, žodynėlis Lietuviški vardai parengtas 1911–1915 m. laikotarpiu1. M. Slančiauskas mėgo pats susisiūti sąsiuvinius iš įvairiems tikslams skirto popieriaus lapų2. Žodynėlio Lietuviški vardai sąsiuvinis susisiūtas iš 24 puslapių grafomis subraižyto popieriaus. Puslapio plotis – 11,5 cm., aukštis – 17,5 cm. Popieriuje gerai įskaitomos ir matomos 8 išilgai nubraižytos grafos, rusiškai įvardytos taip: Мѣсяцъ, Число, № Арт., Паръ (ši dalis suskirstyta į smulkesnes, pažymėtas 1, 2, 3.). Всего паръ., Цѣна, Руб., Коп. Išilginės grafos subraižytos skersai po 17 eilučių. Ant tų grafų M. Slančiausko kiekviename puslapyje užrašyta, sunumeruota ir p avingiuota vardai (varðai). Pirmosios žodynėlio dalies Vardų numeracija pradedama skaičiumi 2 ir baigiama 13. Jei vardai netelpa į vieną puslapį ir yra perkeliami į kitą, tas puslapis lieka nenumeruotas3. Skaičiumi 14 pažymėta antroji žodynėlio dalis Kas=Kits, o trečioji dalis, pavadinta Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai), užrašyta skaičiumi – 15. Toliau šeši puslapiai nėra numeruojami. Kas tie žodžiai, M. Slančiausko įvardyti kaip vardai, vadinimai ir nušaukimai? Juos dabar būtų galima išskirti į kelias grupes: a) tikriniai vardai (asmenvardžiai, vietovardžiai); b) šeimos narių, socialinių sluoksnių įvardijimai ir jų vediniai su mažybinėmis 1 Norbertas Vėlius rankraštį vadina tiesiog rinkinėliu, plg.: „Parengė ir kalbos dalykams skirtą rinkinėlį, į kurį sudėjo surinkęs lietuviškas pavardes, maloninius-mažybinius šeimos narių vardus, lietuviškus kitų tautybių ir atskirų socialinių luomų bei grupių pavadinimus.“ Plačiau žr. Vėlius 1974: 27. 2 Plačiau žr. Švambarytė-Valužienė 2011: 53–65. 3 6 vardai ir 11 vardai sąrašas baigiamas kituose žodynėlio puslapiuose. Straipsniai / Articles 125 JANINA ŠVAMBAR YTĖ-VALUŽIENĖ priesagomis; c) etnonimai (tautų ar etninių grupių pavadinimai ir jų aiškinimai); socialinių grupių pavadinimai, įvardijimai pagal religiją, tautosakoje vartojami pavadinimai ir kitokie pavadinimai su trumpais jų apibūdinimais. Iš viso žodynėlyje Lietuviški vardai yra 382 žodžiai, iš kurių 274 pateikti pirmoje dalyje Vardai, 57 – antroje dalyje Kas=Kits ir 51 – trečioje dalyje Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai). Žodynėlis trijų dalių, kurios aptariamos pagal objekto įvardijimo sandarą, siejamos su dabarties mokslo tyrimais, apžvelgiamas žodynėlio Lietuviški vardai kalbinės raiškos terminis pobūdis. Straipsnio tikslas – aprašyti rankraštinio žodynėlio struktūrą ir atlikti kalbinę jo analizę. Tuo tikslu išsikelti šie klausimai: a) kada ir kaip sudarytas rankraštis, b) kokios jo sudėtinės dalys, c) kokia ir kaip pateikta kalbinė medžiaga, d) ar ji atspindima lietuvių kalbotyros darbuose ir kartotekose, e) kaip pateikta medžiaga vertintina šiuolaikinių tyrimų kontekste. Straipsnyje taikomi aprašomasis, gretinamasis, skaičiavimo ir medžiagos struktūrinimo metodai. RANKRAŠTINIO ŽODYNĖLIO LIETUVIŠKI VARDAI APŽVALGA Vardai4 Jiems M. Slančiauskas priskiria tikrinius vardus: pavardes, vietovardžius iš Joniškio krašto. 13 numeriu pažymėtame puslapyje yra suskliaustas prierašas, kuriame nurodyta, kad pavardės ir Vardai sodžiu „Vardai sodžių“ yra iš Saločių parapijos (Pasvalio r.). M. Slančiauskas pavardes grupavo pagal besikartojantį baigmenį, todėl skirtinguose puslapiuose pateikiami vis kitokios sandaros vardai. Pastebėta, kad autorius atkreipė dėmesį ne tik į žodžių baigmenis (priesagas), bet ir į žodžio sąrangą (dūrinius), tikėtina, ieškodamas galimų pavardės kilmės ištakų. 1–2 psl. pavardės M. Slančiausko pateikiamos pagal abėcėlę stulpeliu, nurodant dviskiemenę, trumpąją, pavardės formą ir priesagos –ūnas variantą. M. Slančiauskas susieja abi pavardes = ženklu, pvz.: Jankus = Jankunas, Mankus = Mankunas, Mickus = Mickunas, Mitkus = Mitkunas, Morkus = Morkunas, Norkus = Norkunas, Prankus = Prankunas, Ratkus = Ratkunas, Rimkus = Rimkunas, Stankus = Stankunas, Sutkus = Sutkunas, imkus = imkunas, Tautkus = Tautkunas, Vaitkus = Vaitkunas, Vaitiekus = Vaitiekunas, Vitkus = Vitkunas. Ten, kur dviskiemenio žodžio 4 Šioje straipsnio dalyje pateikiamos pavardės taip, kaip jas surašė Matas Slančiauskas. Straipsnio autorė, kiek leidžia M. Slančiausko pateikta medžiaga, nurodo galimą pavardžių sudarymo būdą. 126 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai variantas nenurodomas, surašomos tik pavardės, pvz.: Bratkunas, Laikunas, Petrikunas, Šaikunas, Tvaskunas. Šiuose puslapiuose Slančiausko surašytos ir pavardės: Kaunas, Kaunys, Kunas, Perkunas. 3 psl., pavadintame 2 vardai, M. Slančiausko išskirti senieji dvikamieniai asmenvardžiai, kurių baigmens sandas -mantas (tarminė forma -mantis), pvz.: Daumantas, Eišmantas, Jomantas, Kamantas, Lymantas, Skirmantas, Talmantas, Vidmantas, Vismantas, Žymantas ir Normantis. 4 psl., M. Slančiausko pavadintame 3 vardai, kamiengalio -as ir -is svyravimą atspindi pavardės su -tautis: Bertautis, Butautis, Gažtautis, Viltautis, bet Bytautas, Cirtautas, Goštautas, Kontautas. M. Slančiausko asmenvardžiai, sietini su žodžiu tauta, pateikti taip, kad -tautis būtų vartojamas kaip sudėtinio žodžio antrasis ar pirmasis sandas, plg.: Mintautas, Nutautas, Gintautas, Žutautas ir Tautkus, Taučiunas, Tautginis, Tautkunas, Tautvaišas. 5 psl., 4 vardai, M. Slančiausko surašyti asmenvardžiai su -gėla, -gėla(i)s, -gaila(ius), -gilas, -gelaitis, sietini su žodžiais gėlti, gėlà, gailėti (gaili), gailùs, pvz.: Daugela, Jagela; Mingelas, Jaugelis, Mangelis; Skirgaila, Songaila, Svidrigaila; Vižgailius; Norgilas; Daugelaitis. Viena pavardė, tikėtina, latviška – Kežgalins. 6 psl., 5 vardai, dviem ilgais brūkšniais M. Slančiauskas atskiria pavardes, kurių sudėtinis dėmuo akis. Pirmiausia jo surašyti tie asmenvardžiai, kurių dėmuo yra asmenvardžio pradžia, pvz.: Akas, Akilaitis, Akunis, Akis, Akylius. Po pirmojo brūkšnio pateikiamos pavardės, kurių dėmuo -akis (-akas) yra asmenvardžio baigmuo, pvz.: Baltakas, Baltakis, Jautakis, Ylakis, Kaulakis, Ketrakis, Keturakis, Laurnakis, Mylakis, Pašakis, Plačakis, Plakis. Po antrojo brūkšnio Slančiausko pateiktos šios pavardės: Rudakis, Smalakis, Spirakis, Šakis, Taurakis, Žalakis. 7–8 psl., 6 vardai, M. Slančiausko pateiktos pavardės su -eikis, pvz.: Adeikis, Vijeikis, Brazdeikis, Dirbeikis, Dirmeikis, Kanteikis, Kiauleikis, Kušleikis, Lapeikis, Lydeikis, Maldeikis, Mišeikis, Petreikis, Rimeikis, Rupeikis, Rusteikis, Sereikis, Saveikis, Skabeikis, Šateikis, Šileikis. Prie kai kurių pavardžių M. Slančiauskas surašo ir trumpąsias pavardžių formas: Alseikis = Alsys, Budreikis = Budrys, Jauneikis = Jaunys, Juodeikis = Juodis, Noreikis = Noras, Rimeikis = Rimas. Šio tipo pavardžių M. Slančiausko užrašyta nemažai, todėl jos netilpo į vieną puslapį. 9 psl., 7 vardai, M. Slančiausko mažesnėmis raidėmis užrašyta: Romas = Romutis = Romutaitis; Rimas = (Rimaitis). Viena iš pavardžių užrašyta net taip: RimVydas. Surašytuose asmenvardžiuose sandai ram-, rim-, rom- dažniausiai eina žodžio pradžioje arba (kaip sandas -rimas) gale, pvz.: Ramonas, Ramačiūnas = Romančionis, Rimkus, Rimkunas, Rimeikis, Rimgaila; Mantrimas, Kantrimas, Putrimas. 10 psl., 8 vardai, M. Slančiausko surašytos keturios pavardės su -kantas, -kantis, sietinos su žodžiu kančia, kęsti, pvz.: Viskantas, Daukantas, Girkantis, Žukantis. 11 psl. M. Slančiausko pateikti 9 ir 10 vardai. 9 vardai išskirtos pavardės su sandu -gail(a), sietinos su žodžiu gailà, gailėti, kuris vartojamas kaip asmenvardžio Straipsniai / Articles 127 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ pradžios ir baigmens sandas, pvz.: Gailis, Gailutis, Gailiūnas; Songaila, Rimgaila, Višgaila. 10 vardai Slančiausko surašyti asmenvardžiai su sandais gáudyti, gūdas, -ė, pvz.: Gudas, Gudaitis, Gudanis (tikėtina latviška), Gelgaudas, Lygudas. 12–13 psl., 11 vardai, M. Slančiausko surašytos pavardės su –(i)ulis, pvz.: Bandžiulis, Bičiulis, Baciulis, Baltulis, Baliulis, Batulis, Beniulis, Braziulis, Bulys, Didžiulis, Gatulis, Jarulis, Jatulis, Jeniulis, Kaziulis, Keršulis, Kukulis, Liulis, Mačiulis, Matulis, Pakulis, Pečiulis, Pranciulis, Raziulis, Sabulis, Samulis, Spudulis, Staniulis, Stasiulis, Tamulis, Vaičiulis, Veniulis, Valiulis, Žigulis. Į šį sąrašą pateko trimis žvaigždutėmis atskirtos trys pavardės su sandu –(i)uolis, pvz.: Skruolis, Šniuolis, Vijuolis. 14 psl. (12 vardai) M. Slančiausko surašytos pavardės su sandu –(g)inis (as) ir tarminė jo forma –(g)ins, kuri sietina su žodžiu gìnti ir vartojama dvikamienio asmenvardžio antruoju sandu, pvz.: Butgins, Dauginis, Metgins, Ogins, Tautgins, Vidginis, Virginis. Metgins ir Ogins galėtų būti latviškos pavardės. Prie vienos pavardės skliausteliuose M. Slančiauskas užrašė taip: Longins (lotynų). 15 psl. (13 vardai) M. Slančiausko užrašyti Saločių parapijos (Pasvalio r.) pavardės ir kaimų vardai, todėl prie įvardijimo skliausteliuose yra nuoroda (saločių parapijoje pavardės „Saločių parapijoje pavardės“). Čia grupuoti asmenvardžių ir vietovardžių M. Slančiauskas nesistengė, o tiesiog surašė viską, ką pateikė koks nors žmogus, tikėtina, gyvenęs Saločiuose ar kilęs iš Saločių parapijos. Iš pavardžių minėtinos: Meldutis, Ožela, Mičiuks, Matulions, Dulmans, Mašals, Mašaliuks, Mikaliuns, Tijunas, Užkurs, Švežiks, Putelis, Če pulis, Kepuls, Žiedelis, Verkys, Kriaučiuns, Liesvenčiuns, Liudvigs, Šaučiuns, Strielčiuns. Viena pavardė nėra aiškiai užrašyta: Kulbokas? M. Slančiauskas nuosekliai rašo galūnes tų pavardžių, kurios baigiamos –is, o kiti baigmenys trumpinami. Iš vardų minėtini Indre, Tuoms, Aleksandra, Liudvigs, Rapols, Vince. Pirmieji du pateikti prie pavardžių, o kiti už žvaigždučių, Slančiausko naudojamo skiriamojo ženklo. Antrame stulpelyje surašyti vardai sodžiu „vardai sodžių“. Iš jų minėtini: Bajorai, Baltpamušis, Dzietoniai (Dcietoniai?), Dzeltenpamušis, Gniaužei, Grybkelei, Kemenai, Kubiliunai, Sadogala, Šakarnei, Tervedenai, Žilpamušis. Lingvistinė ir statistinė Vardų skyriaus apžvalga Žodynėlio Lietuviški vardai pirmoje dalyje pateikta 240 pavardžių iš Joniškio apylinkių, 26 – iš Pasvalio r., Saločių ir 12 kaimų pavadinimų iš Saločių. Iš viso M. Slančiausko surašyta 274 asmenvardžiai ir vietovardžiai. Asmenvardžiai M. Slančiausko suskirstyti pagal sandarą⁵. Pirmiausia surašytos dvikamienės patroniminės 5 Autorė laikosi Vitalijos Maciejauskienės išsakytos nuomonės dėl pavardžių vertinimo dabrybos požiūriu. Plačiau žr. Maciejauskienė 2001: 167–187. 128 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai kilmės pavardės ir po ženklo = pateikiami jų variantai su priesagomis (žr. Vardai). M. Slančiausko surašytos pavardės, sietinos ir su apelatyvais, ir su tikriniais žodžiais (akis, bičiulis, Rimas, Romas). Keletas pavardžių (Sutkunas, Ginkunas, Juodeikis, Tautinis ir pan.) yra tapę vietovardžiais6. Palyginus pavardes su Lietuvių pavardžių žodynu (toliau LPŽ) paaiškėjo, kad 81 pavardė iki šiol žinoma Joniškio, Skaistgirio, Žagarės ir Kriukų apylinkėse (žr. 1 priedo lentelę). 88 pavardės taip pat minimos LPŽ, bet Joniškio apylinkėse jos nėra fiksuotos, o žinomos Šiaulių apylinkėse (apie Meškuičius, Gruzdžius, Šakyną) (žr. 2 priedo lentelę). 51 pavardė nėra įtraukta į LPŽ, bet daugelis pavardžių (ar jų šaknų) atitikmenų rasta Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus Istorinių asmenvardžių kartotekoje (LKI VS IAK). Keletas pavardžių, tikėtina, yra latviškos7 (žr. 3 priedo lentelę). Pasvalio r. Saločių parapijos pavardės, kurių yra 26, pasiskirsto taip: 20 jų yra LPŽ ir žinomos Pasvalio krašte, 2 pavardės aptinkamos Joniškio krašte, o 4 pavardžių atitikmenų esama LKI VS IAK (žr. 4 priedo lentelę). Daugiausia M. Slančiausko užrašytų pavardžių su priesagomis –(i)ulis ir –eikis, atitinkamai skaičiais 36 ir 328. Su priesagomis ir jų variantais –ela, –elis ir –(i)unas, –(i)unis užrašyta po 6–7 pavardes9. Su priesagomis –aitis, –(i)uolis, –(i)ulis M. Slančiausko surašyta po 3 pavardes. Dvi pavardės pateiktos su priesaga –(i)uk(a)s ir po vieną pavardę su priesagomis –ylius, –(i)on(i)s, –an(a,i)s, –al(a)s, –ur(a, y, i)s, –ika(a)s, –okas, –ol(a)s (žr. 6 priedo lentelę)10. Pavardžių su priesagomis iš viso esama 148, o pačių priesagų ir jų variantų – 17. Be dažniausiai asmenvardžių tyrėjų nurodomų priesagų –aitis, –(i)ūnas ir mažybinių priesagų –elis, –elė, –(i)ukas, M. Slančiausko pateikta pavardžių su patroniminėmis priesagomis: –eikis, –(i)unis, –(i)uolis, –ylius, –(i)on(i)s, –an(a,i)s, –al(a)s, –ur(a, y, i)s, –ika(a)s, –okas, –ol(a)s ir mažybine –(i)ulis (žr. 1 lentelę). M. Slančiausko surašytos ir senosios pavardės, kurių pagrindas – dvikamieniai asmenvardžiai (žr. 7 priedo lentelę)11. Žodynėlio Lietuviški vardai pirmoje dalyje Vardai senosios dvikamienės pavardės sudaromos iš 9 kamienų, kurie eina pirmuo- 6 Sutkūnai (Šiaulių r.), Ginkūnai (Šiaulių r.), Juodeikiai (Joniškio r.), Tautiniai (Šiaulių r.) 7 Plačiau žr. ЛАФ 187–191. 8 Vardyno tyrėjai išskiria patronimines kilmės pavardes su priesagomis –aitis, –ėnas, –(i)onis, –(i)ūnas, –elė, –elis, –ėlis, –ikas, –(i)ukas, –utis, –užis, –iška, –iškis. Plačiau žr. LPŽ 14; Maciejauskienė 1991: 230; 1994: 5, 84; Ragauskaitė 2005: 34, 37. 9 Apie pavardžių variantus plačiau žr.: Lietuvių pavardžių žodynas 1985: 17–18; Maciejauskienė 1991: 118–119; 1994: 53–63; Ragauskaitė 2005: 92. 10 Apie pavardes su mažybinėmis priesagomis plačiau žr.: Maciejauskienė 1991: 240; 1994: 12–13; Ragauskaitė 2005: 100, 103, 104. 11 Apie dvikamienes pavardes plačiau žr. Maciejauskienė 1994: 83, 91–92; Maciejauskienė 2001: 178. Straipsniai / Articles 129 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ jų arba antruoju dvikamienės pavardės sandu (iš viso pateikta 118 pavardžių). Iš jų net 25 pavardžių sandas – etimonas -kūnas; 22 – Taut-, -tautas; 17 – -akas, -akis; 14 – Gail-, -gaila, -gailin(a)s, -gilas; 12 – Ram-, Rom-, Rim-, -rimas; 11 – -mantas, -mantis; 8 – -ginis, -gins; 5 – Gud-, -gudas (žr. 7 priedo lentelę). Daugiau nei prieš šimtą metų Slančiausko užrašytų pavardžių iki šių dienų Lietuvoje vartojama 71,1 %. Istoriškai paliudytų M. Slančiausko užrašytų pavardžių yra 28,9 % (žr. LKI VS IAK). 1 LENTELĖ. M. Slančiausko surašytos pavardės su priesagomis ir dvikamienės pavardės Pavardės su priesaga Pavardžių skaičius Dvikamienės pavardės Pavardžių skaičius –(i)ulis 36 -kūnas 25 -eikis 32 Taut-, -tautas 22 -ela, -elis Po 6 -akas, -akis 17 –(i)unas, –(i)unis Po 7 Gail-, -gaila, -gailin(a)s, -gilas 14 -aitis, –(i)uolis, –(i)ulis Po 3 Ram-, Rom-, Rim-, -rimas 12 –(i)uk(a)s 2 -mantas, -mantis 11 -ylius, –(i)on(i)s, –an(a, i)s, –al(a)s, –ur(a, y, i)s, –ik(a)s, –okas, –ol(a)s Po 1 -ginis, -gins 8 Gud-, -gudas 5 Žodynėlyje M. Slančiausko užrašyti 12 Pasvalio r. Saločių parapijos kaimų pavadinimai lyginti su Vietovardžių žodynu (toliau VŽ), Lietuvos TRS administracinio-teritorinio suskirstymo žinynu (toliau Ž I, Ž II) ir LKI saugomu mašinraščiu Gyvenamųjų vietų sąrašai (toliau LKI GVS). Daugiausia vietovardžių yra patekę į Ž I ir II dalis, net 8. 3 iš jų įtraukti į VŽ. 1 yra paminėtas LKI GVS saugomame vietovardžių bylų mašinraštyje (žr. 5 priedo lentelę)12. 12 Apie vietovardžių bylas plačiau žr. LVŽ XVII–XVIII. 130 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Apibendrinant šią žodynėlio Lietuviški vardai dalį galima teigti, kad asmenvardžių ir vietovardžių kaita per daugiau nei šimtą metų nėra labai ryški, o tai rodo asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo stabilumą. Kas=kits 16 psl., M. Slančiausko įvardytame Kas=kits, trimis stulpeliais yra pateikti žodžių tėvas, sūnus, vaikas; motina, duktė, sesuo; ponas, žmogus įvairių mažybinių priesagų vediniai. M. Slančiauskas pastebi, kad vartojami dvejopi žodžiai dukrai ir seseriai įvardyti, todėl jie ir jų vediniai pateikiami su brūkšneliu arba atskirai, plg.: Dukte – dukra, Sesuo – sesuva, Motina, Moče. Iš priesagų minėtinos: a) -aitis, -aitė (tevaitis, sunaitis, vaikaitis, Motinaite, Dukraite, Dukraite, sesaite, seseraite, ponaitis, žmogaitis)13; b) -elis, -ela | -(i)ala, pvz.: tevelis, Motinela, sunelis, Duktiala – dukriala, Vaikelis, seserela, ponelis, žmogelis; c) -ytis, pvz.: tevytis, sunytis, Vaikytis, Motinyte, sesyte – seseryte, žmogytis; d) -utis, pvz.: tevutis, sunutis, Vaikutis, žmogutis, e) -utis, -(i)utė, pvz.: močiutė, dukrute, žmogutis, f) -(i)ukas, pvz.: poniukas. M. Slančiausko pateikti ir dviejų priesagų (dvipakopiai) minėtų žodžių vediniai: -elaitis (tevelaitis, sunelaitis, ponelaitis), -utelis, -utela (tevutelis, sunutelis, Vaikute-lis, močiutela), -uželis, -užela (tevuželis, sunuželis, Vaikuželis, dukružela, ponuželis, žmoguželis), -uty tis (sunutytis), -elytis (Vaikelytis, žmogelytis), -elaitis, -elaitė (seselaitė, žmog elaitis), -eliukas (poneliukas), -utėlis (ponutelis, žmogutelis). Dvipakopių priesagų vedinių daugiausia iš vyriškosios giminės minėtų žodžių formų. Lingvistinė ir statistinė Kas=kits skyriaus apžvalga Antroje žodynėlio Lietuviški vardai dalyje Kas=kits, tiksliau, viename puslapyje, M. Slančiauskas trimis stulpeliais yra surašęs 57 žodžius. Tai iš 8 paprastųjų (pirminių) daiktavardžių padaryti vediniai. 6 iš jų nusako giminystės ryšius ir yra giminystės terminai, o 2 – įvardija asmenį ir nusako jo socialinį sluoksnį. Iš giminystės terminų, pirminių daiktavardžių tėvas, sūnus, vaikas, močia, motina, duktė, dukra, sesuo, seserys yra pateikti 43 priesaginiai vediniai: iš jų 34 vienos priesagos vediniai, 23 – dviejų priesagų vediniai (žr. 11 ir 13 priedo lenteles). 14 vienpakopių ir dvipakopių priesaginių vedinių pateikta iš žodžių žmogus ir ponas (žr. 12 priedo lentelę). Kodėl M. Slančiaus- 13 Visame šiame puslapyje tik pirmieji žodžiai rašomi didžiąja raide, bet žodžių Motina, Duktė ir Vaikas visi vediniai autoriaus pradedami didžiąja raide. Straipsnyje laikomasi M. Slančiausko rašybos. Straipsniai / Articles 131 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ ko buvo pasirinkti šie žodžiai, sunku dabar pasakyti. Viena tik aišku: jie kalboje dažniausiai vartoti, o mažybinių-maloninių formų žodžiai, jų darybos įvairovė ir vartojimas yra tarminės kalbėsenos ypatybė, iki šiol išlaikyta visų lietuvių tarmių, ne išimtis ir Joniškio šnektos, kuriose girdėtus žodžius M. Slančiauskas surašė žodynėlyje14. M. Slančiausko užrašyti priesaginiai vediniai su dažniausiomis ir populiariausiomis lietuvių kalboje deminutyvinėmis priesagomis -aitis, -aitė; -elis, -(ia)ela; -ytis, -ytė; -utis, -(i)ute15. Deminutyviniai vediniai sudaromi su paminėtų priesagų junginiais -elaitis, -elaite; -elytis; -utelis, -utela; -utyis; -uželis, -užela16. Priesagos -ina vedinys motina deminutyvinę reikšmę jau praradęs nuo XVI–XVII a. (Ambrazas 2000: 106–107, 195). Šio žodžio dvipakopių vedinių su -inaite, -inela, -inyte deminutyvinė reikšmė akivaizdi. Darbybine prasme skaidomas ir kuopinis arba ypatybės turėtojų grupei priskiriamas priesagos -uva vedinys sesuva (Ambrazas 2000: 51, 181). Žodžiai su viena deminutyvine priesaga sudaro 59,6 % visų M. Slančiausko užrašytų žodžių. Priesagų -aitis, -aite ir -elis, -ela vediniai sudaro 15,8 %, priesagų -utis, -(i)ute – 12,3 %, o -ytis, -yte – 10,5 % visų vedinių (žr. 2 lentelę). Dvipakopių deminutyvų Kas=kits dalyje yra 40,4 %. Su priesagomis -utelis ir -uželis, -užela jie sudaro 10,5%, su priesaga -elaitis, -elaite – 8,8 %, o su -elytis, -elyte – 3,5 %. Deminutyvinė priesaga, kaip darbybinis elementas, ne visada vartojamas mažybinei reikšmei žymėti, plg.: močiute ir močiutela, arba ponelis, poniukas, poneliukas (Macienė 2005: 35–41). 2 LENTELĖ. Slančiausko užrašyti vienpakopiai ir dvipakopiai deminutyvai. Pamatiniai žodžiai | Vienpakopės priesagos | Dvipakopės priesagos dukra, | -aitė, | -elaite, dukte, | -aitis, | -elaitis, moč ia, motina, | -(ia)ela, | -elytis, ponas, | -elis, | -inaite, seserys, | -ina, | -inela, sesuo, | -yte, | -inyte, sūnus, | -ytis, | -utela, tėvas, | -(i)ute, | -utelis, vaikas, | -utis, | -utyis, žmogus | -uva | -užela, -uželis 14 Plačiau žr. Joniškio šnektų pratimai ir tekstai 2001: 35. 15 Apie deminutyvų gausumą lietuvių kalboje ir deminutyvines priesagas plačiau žr. DLKG 87–93; Ambrazas 2000: 93, 97, 103, 108, 109, 127. 16 Apie dviejų priesagų vedinius plačiau žr. DLKG 93–94. 132 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Antroje dalyje Kas=kits į akis krinta M. Slančiausko didžiųjų raidžių rašyba. Kiekvienas pamatinis žodis pradedamas didžiąja raide, o vediniai – mažąja. Tik trijų žodžių – Motina, Duktė, Vaikas – ir jų vedinių pirmoji raidė nuosekliai rašoma didžioji. Kodėl M. Slančiauskas rašė didžiąsias raides, galima tik spėlioti. Gal dėl to, kad Slančiauskų šeimoje augo keturios dukterys, gal dėl to, kad gimę du sūnūs netrukus mirė, gal dėl to, kad M. Slančiauskas po pirmosios žmonos Barboros Čepulytės mirties vedė antrą žmoną Oną Zalogaitę... Vienaip ar kitaip mąstytume, bet didžioji raidė tikrai nebuvo atsitiktinė. Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai) Nuo 17 iki 23 psl. abėcėlės tvarka M. Slančiausko surašyti ir trumpai apibūdinami etnonimai, etninių grupių pavadinimai, įvairūs tautosakoje aptinkami būtybių pavadinimai. Visi iškelti žodžiai autoriaus pavyniuoti, skliaustuose pateikiama sinonimų. Kiekvieną antraštinį žodį M. Slančiauskas paaiškina vienu ar keliais sakiniais. Trečiosios dalies Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai) aiškinamus žodžius galima suskirstyti į kelias grupes ir aptarti tokia tvarka: etnonimai (tautų ar etninių grupių pavadinimai ir jų aiškinimai); socialinių grupių pavadinimai, religiniai pavadinimai, kitokie pavadinimai ir tautosakoje vartojami pavadinimai. Jiems aptarti tinka opozicijos savas | saviškis (arba atpažįstamas), savas | savitas vertinamasis kriterijus. Tautų ar etninių grupių pavadinimams tinka opozicija savas | saviškis. Slančiauskas vartoja pavadinimą lietuvi̇ninkai ir lietuvininką suvokia kaip Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvį, -ę ir, iš dalies, prūsą, pvz.: Girenai ar Giruzei, tai buk buve kita kart Lietuvininkai tuo vardu; Herulei tie patys kas Girulei.; Prusai, daug lietuvninku yra.17 Iš Lietuvos etninių grupių M. Slančiauskas mini tik dvi – dzūkus ir žemaičius: Džiukai, Suvalku gubernijo vienam šmote lietuvius džiukais vadin.; Žemaitėi, tai tie patys lietuvininkai, tiktai jie kalbedami žemaičiuoja ir gyven toj pusej ant pajure žemesniojo vietoj Lietuvoj. Saviškis ir gudas, plg.: Gudai, senoves buvo lenkai ir rusai vadinami, dabar žemaičei vadin tuos pačius lietuvius kas given ant Vilniaus toj pusej. M. Slančiausko minimos ir istorinės gentys: Jatvežei, Jatvingai, Juodvyžei, tai buvę Lietuvių tautos žmonelėi, bet par daug daugybes kariu juos išžudę; Scitai arba Skitai tai buvę lietuviu senoves vardas kol da lietuvoj jie negy (nebaigta); Trakai, tai musu lietuviu gimine. Taigi savas ir saviškis yra kiek skirtingai kalbantis, gyvenantis skirtingose Lietuvos ar kaimyninėse žemėse, žmogus. Savas | lengvai atpažįstamas opozicija M. Slančiauskas nusako tautas, kurios yra turėjusios su Lietuva istorinių ryšių, todėl, anot M. Slančiausko, nereikalingos 17 M. Slančiauskas aiškinamųjų sakinių pabaigoje nenuosekliai deda tašką. Straipsniai / Articles 133 JANINA ŠVAMBARytĖ-VALUŽIENĖ platesnio aiškinimo, plg.: Graikai – (Grekai – Grekonys), senей visur minavojami žmonys; Prancūzai, visi Žemaičei žina; Švedai, nuo senoves minavojami ir musu visiem žinomi; Turkai girdeti ir daugumai matyti žmonys; Vokėčei, labjausei pažystami musu kaimynai iš gilios senoves; Žuivedai arba Švedai netoli nuo musu už mares; Žydai teipat nuo senu laiku mums ir visame pasviety pažystama tauta. Gerai (ar kiek menkiau) pažįstamos tautos M. Slančiausko nusakomos taip pat labai trumpai, plg.: Danai, (Dakai) Danije mums mažai ta žeme pažystama, kad ir netoli; Estai, tai tie patys kas Čiuknas; Finnai, teip pat Čiuknu veislas gyven anapus Peterburgo; Zaksai arba Saksai, Saksonijos vokelė; Igaunei, latviškai tie patys Čiuknas; Ingelčikai tai Anglikai, anglikonai; Kaklai, tai maskoliu kartos žmonys; Valakai dabar Italais vadinas apie Ryma (– Roma); Rusai (– Ruskei) tai musu karalystes Maskolei – Slavonai; Rusynai, tie gyven po Austrijos valdze Slavonu tautos žmonys. Tautos M. Slančiausko įvardijamos ir pagal opoziciją savas | savitas. Kaip savitumas minimas kovinis ar karinis tautos išskirtinumas, pvz.: Tutorei arba Tatarai seniaus lietuviams labjaus buvo pažystami karesė. M. Slančiauskas pastebi ir tokį tautos bruožą, kaip prisitaikymas, pvz.: Vokžydžei, tai žydai vokiškai apsirėdę ir kalba taiso po vokišku skambėjimu. Šalies pavadinimų aiškinimuose atsispindi gamybinis išskirtinumas, žinomas ir vertinamas Lietuvoje, plg.: Anglikai, (Anglikonai, Angeliškai): tie nuo senu senoves mums žinomi; iš anglies visokius geležies ir geriause pliena daiktus gaunama; Holendai – (Olandai) drobes olendriškas lenderskas drobes geresnioses perkant. M. Slančiauskas iškelia kultūrinį šalies išskirtinumą, nusako žmonių pragyvenimo lygį, pvz.: Gotai, buvę vokiški žmonys; raštai gotiški, bažnyčias gotiška stylaus; Čiuknas, gyven už Rygas, prasni žmonelėi. Pagal tautos gyvenimo būdo išskirtinumą (pavyzdžiui, nebūdingą lietuviams elgesį) M. Slančiauskas pamini tik kelias tautas: Cigonai, pas mums ir visur gerai žinomi juodi žmonys, arklių mainininkai, vagys, sukčei, šalberei; Kalmukai (Kalmikai) tie asą iš Tutorui kartos žmonys, jie esdavę kita karta žmonis, tiktai dabar juos atpratin. Iš socialinių grupių pavadinimų M. Slančiauskas pamini tik bajorus, ūkininkus ir įnamius, apibūdindamas juos pagal nuosavybės turėjimą ir hierarchinį išskirtinumą, plg.: Bajorai, visiem žinoma musu aukštesnioji žmoniu karta; Ūkininkai, musu žemturei; Ynamei, tai musu grintelninkai sodiečei ir prie miesteliu pakraščių kas tur sava šioke – toke grintele arba koki mažuma žemes. Trečioje žodynėlio Lietuviški vardai dalyje Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai) žmonių grupės išskirtos ir religiniu pagrindu. Iš jų minėtini žiniai ir bambizai, plg.: Žinei tai senoves Lietuvių kuningai – žinei, žiniūnai – žinotojei, Bambizai, musu katalikai vadin teip kaloynus ir liuterus. Prie kitų pavadinimų priskirtini tokie žmonių ar žmonių grupių pavadinimai, kuriais nurodomas koks nors žmogaus išskirtinumas pagal išvaizdą, elgesį, gyvenimo būdą ar pan. M. Slančiausko užrašyti žodžiai anarchistas, bačkyras, burliokas, 134 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai eidukas, šunburnis, vingras, žygūnas aiškinami taip: Anarchistai, asą dabar kilę labai nedori žmonys, jie deginų ir partiją karalystes, mušą valdonus ir vyresnybę; Bačkyr<...> JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ pavadinimų – 7 (žr. 9 priedo lentelę). Įvardijimų pagal socialinį statusą ir kt. – 9 (žr. 10 priedo lentelę). Apibūdinimą M. Slančiauskas pradeda žodžiais, nusakančiais artimumą, žinomumą, senovės kontaktus su lietuvių tauta, plg.: gyvena, tie (asą, patys), (visi) visiems žinomi (žino), (kuningai) mūsų, kur pas mums ateina, senovėj buvę, tai (tie, buvę, žmonys, buk, musu, žydai,), girdėti, kitąkart, labiausiai pažystami. Taip M. Slančiauskas nusako savas|saviškis, savitas opozicijas. Dažniausiai vartojami žodžiai asą, tai, tie, buvę. Apibūdinama paprastai vientisiniu išplėstiniu sakiniu (kartais su vienarūšėmis sakinio dalimis), pvz.: Girenai ar Giruzei, tai buk buvę kita kart Lietuvninkai tuo vardu; Čigonai, pas mums ir visur gerai žinomi juodi žmonys, arklių mainininkai, vagys, sukčei, šalbierėi. M. Slančiauskas nevengia ir platesnio apibūdinimo vientisiniais sakiniais, tarp kurių dedamas kablelis, todėl jie laikytini sudėtiniais sujungiamaisiais bejungtukiais sakiniais, plg.: Anglikai, (Anglikonai, Ilgeliškai): tie nuo senu senovės mums žinomi; iš anglies visokius geležies ir geriause pliena daiktus gaunama. Kalmukai (Kalmikai) tie asą iš Tutoriu kartos žmonys, jie esdavę kita karta žmonis, tiktai dabar juos atpratin18. Vartojamas ir sudėtinis prijungiamasis sakinys, plg.: Scitai arba Skitai tai buvę lietuviu senoves vardas kol da lietuvoj jie negy (M. Slančiausko nebaigtas žodis). Sudėtingesnis tekstas autoriaus kuriamas tuomet, kai apibūdinami mitologiniai ar pasakų veikėjai. Pavyzdžiui, tekstas apie raganas ir raganius kuriamas iš vientisinių ir sudėtinių sakinių taip, kad susidarytų tinkamas aiškinamo žodžio aprašymas (žr. Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai)). Aptariamosios dalies Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai) vientisinių ir sudėtinių sakinių santykis 39:17. Iš viso yra 56 sakiniai. Apibūdinimuose vientisiniai išplėstiniai sakiniai sudaro 69,4 %, o sudėtiniai sujungiamieji bejungtukiai ir prijungiamieji – 30,4 % visų sakinių. M. Slančiauskas vartoja šiuos skyrybos ženklus: brūkšnį, skliaustus, kablelį, tašką ir dvitaškį. Taškas, kaip sakinio pabaigos ženklas, dedamas sakinio pabaigoje, bet nenuosekliai: po aštuonių sakinių taškas nepadėtas. Dvitaškiu M. Slančiauskas kartais atskiria aiškinamuosius žodžius, pvz.: Abrinakei: gyvena kažinkur toli už mariu ant saliu. Brūkšniu M. Slančiauskas atskiria sinonimus, kurie paprastai pateikiami skliausti, atskirti brūkšniais ar lygybės ženklu, pvz.: abrine – (vogone – skučiula); Graikai – (Grekai – Grekonys); Holendai – (Olandai); Lietuvių kuningai – žinei, žiniūnai – žinotojei; Žygunai (= Žygunotai). Brūkšniu atskiriamas priešdėlis ne- su veiksmažodžiu ar veiksmažodžio formomis (ne – nustovėdavę) arba stabilieji žodžių 18 Plačiau žr. Labutis 1998: 172–177. 136 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai junginiai (šioke – toke)19. Pagrindinis M. Slančiausko vartotas skyrybos ženklas – kabelis, kuriuo atskiriama: a) aiškinamasis žodis; b) vienarūšės sakinio dalys; c) sudėtiniai sujungiamieji bejungtukiai sakiniai; d) sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, pvz.: Anarchistai, asą dabar kilę labai nedori žmonys, jie deginą ir partiją karalystes, mušą valdonus ir vyresnybę; Cigonai, pas mums ir visur gerai žinomi juodi žmonys, arklių mainininkai, vagys, sukčei, šalbierei; Kalmukai (Kalmikai) tie asą iš Tutoriu kartos žmonys, jie esdavę kita karta žmonis, tiktai dabar juos atpratin; Danai, (Dakai) Danije mums mažai ta žeme pažystama, kad ir netoli. Kablia­taškis M. Slančiausko pavartotas tik kartą sudėtiniame sujungiamajame bejungtukiame sakinyje, pvz.: Anglikai, (Anglikonai, Ingeliškai): tie nuo senų senoves mums žinomi; iš anglijos visokius geležies ir geriause pliena daiktus gaunama. Aiškinimai M. Slančiausko paremti šiais vertinamaisiais kriterijais: a) santykių su Lietuva; b) gamybinių ir produkcijos kokybės; c) karo ir karingumo; d) religijos ir jos sklaidos; e) gyvenimo būdo ir elgesio; f) žmogiškumui nepriimtinų savybių; g) charakterio, ištvermės išskirtinumo; h) kalbos, aprangos išskirtinumo. Skyrelio Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai) aiškinimais atspindimas XIX a. pab. ir XX a. pr. vertybinės, kultūrinės, istorinės, bendruomeninės patirties ir prigimtinės nuostatos. RANKRAŠTINIO ŽODYNĖLIO LIETUVIŠKI VARDAI RAŠYBA IR TARMĖS ATSPINDŽIAI Rašyba ir tarmės atspindžiai Visos M. Slančiausko vartojamos raidės tokios, kaip bendrinėje kalboje. Iškeltuose žodžiuose retsykiais aptinkama raidė Ž, plg.: Žygunai, Žygunotai, Žinei, Žemaičėj20. Tokia rašyba nenuosekli, nes aiškinant iškeliamą žodį vartojama raidė ž, pvz.: žinei, žiniunai, žinotojei, žygiuotojei, žiniu. M. Slančiauskas laikosi fonetinės rašybos, t. y. rašo taip, kaip pats tarė21. Fonетinė rašyba geriausiai atspindima žodžio galūnėmis, pavyzdžiui, daugiskaitos vardininko ar įnagininko linksnių formos, kurių galūnė –(i)ai po minkštinamojo balsio, 19 Apie stabiliausius žodžių junginius plačiau žr. Marcinkevičienė 2001: 81–98; Švambarytė-Valužienė 2013. 20 Paliekamos didžiosios raidės ten, kur M. Slančiauskas yra jas parašęs. 21 Apie skyrybą plačiau žr. psl. 11–12, dalyje „Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai)“.“ Straipsniai / Articles 137 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ rašomos: Abrinakei, keleivei, Igaunei, Jatvežei, Juodvyžei, sukčei, šalbierei, žmonel ei, Giruzei, žemaičei, Herulei, žmonel ei, Raganei, Ruskei, Maskolei, Šunburnei, Tutorei, žemturei, Vienakei, Vokečei, Vokžydžei, Ynamei, sodiečei, Žinei, žinotojei, žygiuotojei, nešiotojei, marškineis. Net prieveiksmio forma labiausei parašyta su -ei. Vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šiaurinės dalies, apimančios Joniškio rajoną, kai kurios iš skiriamųjų ypatybių yra: a) nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimas, b) žodžio pradžios e, ei vertimas a, ai, c) galūnių trumpinimas, d) l kietinimas prieš balsius e, ę, ei, ė, e) šlekiavimas22. Šios ypatybės gerai atspindėtos vakarų aukštaičio šiauliškio M. Slančiausko žodynėlyje Lietuviški vardai. Išmetamas galūnės -as balsis -a vardažodžių vienaskaitos vardininko linksnyje, nekaitomose veiksmažodžio formose, pvz.: uiltaks, „sveiks“, gerdams, Driuts, Bačkyrs, Kriaučiūns „Kriaučiūnas“, Liudvigs „Liudvikas“, Butgins „Butginas“. Vardažodžių vns. v. l., k. l. ir dgs. v. l., vt. linksnių galūnė -ė, -ės M. Slančiausko rašoma -e, -es, t. y. trumpinama, plg.: Vince „Vincė“, Indre „Indrė“, abrine „abrinė“, žeme, žemes „žemė, žemės“, už mares „už marės, už marių“, gadynes „gadynės“, karalystes „karalystės“, senoves „senovės“, pavardes „pavardės“, drobes „drobės“, kares karese „karės, karėsė, karai, karuose“. Asmenvardžiuose vns. v. l. galūnė -ys dažniausiai trumpinama (bet ne visada) ir rašoma -is, plg.: Plakis „Plakys“, Šakis „Šakys“, Liulis „Liulys“, bet ir Kaunys, Verkys. Galūnių trumpinimą atspindi vardažodžių vns g. l. ir dgs. k. l. rašyba, plg.: šioke „šiokią“, toke „tokią“, grintele „grintelę“, koki „kokį“, mažuma „mažumą“, žinogu „žmogų“, gimine „giminę“, Ryma „Rymą“, Roma „Romą“, liga „ligą“, kalba „kalbą“, samti „samtį“, je „ją“, kita karta „kitą kartą“, nakti „naktį“, mariu „marių“, saliu „salių, salų“, Suvalku „Suvalkų“, Tutoriu „Tutorių, totorių“, Slavonu „Slavonų“, miesteliu „miestelių“, žiniu „žinių“, sodžiu „sodžių“, saločiu „Saločių“. Tiesa, ne visada šie linksniai rašomi be nosinės. M. Slančiausko žodynėlyje yra morfologinę rašybą atspindinčių formų, plg.: vyresnybe, vandeni, karta, arkliu, Lietuviu, karviu, apšaku, musu, žmoniu, pakraščių. Vardažodžių ir įvardžių vns vt. l. trumpinamas dvejopai, t. y. vartojama pati trumpiausia forma, besibaigianti balsiu -o, -y arba kiek ilgesnė su -i, plg.: kakto „kaktoje“, gubernijo „gubernijoje“, pasviet y „pasvietyje“, žemesniojo vietoj „žemesniojoje vietoje“, senovej „senovėje“, rankoj „rankoje“, toj „toje“, pusej „pusėje“, Lietuvoj „Lietuvoje“. Vardažodžių, linksniuojamų veiksmažodžio formų – dalyvių – ir juos pavaduojančio asmeninio įvardžio jis, ji ir savybinio savas, -a vns v. l., k. l. dgs v. l. ir g. l. galūnėse esamus balsius -(i)a, -o(s) M. Slančiauskas žymi balsiu -e arba -a, plg.: 22 Plačiau žr. LKTCH 60–65. 138 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Danije „Danija“, valdze „valdze, valdžia“, geriause „geriausia“, anglije „Anglijos“, pliena „plieno“, maskolijes „maskolijos“, Saksonijes „Saksonijos“, pajure „pajūrio“, olendriškas „olendriškos, olandiškos“, lenderskas „lenderskos, olandiškos“, Rygas „Rygos“, gotiška „gotiško“, sava „savo“, senoses „senosios“, bažnyčias „bažnyčios“, laksty davuses „lakstydavusios“, atimdavusias „atimdavusios“, pagadindavusias „pagadindavusios“, jes „jas“. Išskirtinai su nosinėmis rašomos linksniuojamųjų veiksmažodžio formų – įvairių laikų ir rūšies dalyvių vns. ir dgs. v. l., plg.: sakydavęs, atsakydavęs, paklysta, sugavę, kilę, degina, mušą, buvę, nešiodavę, išžudę, apiburdavę, pagadindavę, nutverdavę, mesdavę, sudegindavę, varę, pamatę, čypdavę, pavirsdavę, pasiversdavę, galedavę, apsirėdę. Tik keli dalyviai (atiduodavęs „atiduodavęs“, buvo „buvę“, asa „asą, esą“) M. Slančiausko parašyti tarmiškai. Trumpinamos ne tik vardažodžių formos, bet ir veiksmažodžių bendratys, asmenuojamosios veiksmažodžių formos, pvz.: užduot, užgert, vaikščioj, tur, gyven, vadin, bet girdeti „girdėti“. Galūnių trumpinimas pastebimas ir šių dienų joniškiečių kalboje23. Žodžių šaknyse ilgieji balsiai ē, ū M. Slančiausko užrašyti e, u, vadinasi, ilgųjų balsių trumpinimas, kaip tarminė ypatybė, yra išlaikoma, plg.: sueda „suėda“, driuti „driūti“, musu „mūsų“, dziukais „dz(i)ūkais“, Girenai „Girėnai“, buk „būk“, esdavę „esdavę“, Prusai „Prūsai“, turedavus „turėdavus“, edą „ėdą“, girdeti „girdėti“, galeda ve „galėdavę“, „deku“ „dėkų“, apsiredę „apsirėdę“, begdavę „bėgdavę“, nustovedavę „nustovėdavę“, apželus „apželus“, Ukininkai „Ūkininkai“, kalbedami „kalbėdami“, pajure „pajūrio“, Tevas „tėvas“, sunaitis „sunaitis“, bet Prancūzai. Ilgieji balsiai y, ē, ū trumpinami ir žodžių priesagose, plg.: išpjaustitais „išpjaustytais“, apgargażejus „apgargažėjus, apdegusi“, skambėjimu „skambėjimu“, Jankunas „Jankūnas“, Gailiunas „Gailiūnas“, Kubiliunai „Kubiliūnai“, žmogutelis „žmogutėlis“. M. Slančiausko ir kiti žodžiai rašomi taip, kaip tariami, pvz.: minavojemi „minavojami, minimi“, teip „taip“, teipat „taip pat“. Platusis balsis e žymimas ia, pvz.: liadais „ledais“, neprigardavus „neprigerdavus“, sesiala „seselė, sesuo“, duktiala „duktelė, duktė“, dukri a la „dukrelė“. Dvibalsis ie užrašomas tarmiškai, t. y. verčiamas e arba i(y), pvz.: vokėčių „vokiečių“, toki „tokie“, pryžodis „priežodis“. Trumpasis i žymimas y, o tai rodo trumpųjų balsių ilginimą, ypatybę, kuri vakarų aukštaičiams šiauliškiams yra būdinga, pvz.: styliaus „stiliaus“, kalvynas „kalvinas“. 23 Plačiau žr. Joniškio šnektų pratimai ir tekstai 2001 arba CD, 2005. Straipsniai / Articles 139 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Vietoj ilgojo balsio y (i) M. Slančiauskas rašo in, arba atvirkščiai, plg.: grintelė „grytelė“, kuningas „kunigas“, surakytus „surakintus“. Iš tarminių ypatybių minėtina balsio a vartojimas žodžio pradžioje, kur bendrinėje kalboje turimas e, plg.: asa „esą“, asąs „esąs“. Priebalsio l kietinimas prieš e, ė, ei tipo garsus M. Slančiausko taip pat žymimas, plg.: skučiula „skučiulė, iš medžio išskobtas indelis su antvožu sviestui, varškei, grietinei ar taukams įsidėti“, veislas „veis lės“, Motinela „motinėle“, močiutela „močiutėla“, Dukterela „dukterėlė“, dukružela „dukružėlė“, Duktiala „duktelė, duktė“, dukriala „dukrelė“, seserela „seserėlė“, sesiala „seselė, sesuo“. Kaip šlekiavimo atvejai galimi išskirti žodžiai: Giružei „Giružiai“, valadze „valdžia“, zmonys „žmonys, žmonės“ (kitur – žmonys), Žemaitei „Žemaičiai“, Džiukai „Džiūkai“, dziukais „džiukais, džiūkais“. Iš morfologinių tarmybių minėtinos: a) kamienų mišimas, t. y. i-kamienių bei e-kamienių daugiskaitos formų kaitymas pagal a-kamienių paradigmą, plg.: raumenai, raumenais „raumenys, raumenimis“, žmonys, žmonis „žmonės, žmonės“; b) moteriškosios giminės formų vartojimas (bendrinėje kalboje – vyriškoji giminė), plg.: už mares „už marių, marės“, saliu „salų, salės“, kares, kariu (karės, karių); c) trumpesnės formos žodžių vartojimas, plg.: gelžies „geležis“, Liuterus „liuteronus“; d) nesutrumpėjusių prieveiksnių formų seniaus „seniau“, labjaus „labiau“ vartojimas; e) įvardžiuotinių formų vartojimas, plg.: geresnėses „geresnės“, žemesniojo „žemesnėje“. M. Slančiausko žodynėlyje Lietuviški vardai randame ir tarminį prielinksnio par vartojimą (par daug „per daug“), ir ant su k. l. vietai nusakyti (given ant Vilniaus toj pusej „gyvena ant Vilniaus toje pusėje, gyvena Vilniaus pusėje“), ir su su įn. l. priemonei nurodyti (su vandeniu užduot „su vandeniu užduoti, vandeniu pagirdyti“). Iš tarminės leksikos minėtini vardažodžiai, kurie joniškiečiuose iki šiol vartojami, pvz.: kelinių „kelnių“, abrine „abrinė, iš medžio išskobtas indelis su antvožu sviestui, varškei, grietinei ar taukams įsidėti“, vogone „vogonė, žr. abrinė“, skučiula „skubiulė, žr. abrinė“. Minėtini ir kiti vardažodžiai, rečiau ar visai nevartojami bk: žemturei „žemturiai, kas turi žemės“, Žygunai „Žygūnai, kas keliauja skelb d amas žinias“, Žygunotai „Žygunotai, žr. Žygūnai“, Žuivedai „Žuivėdai, žuvėdai, švedai“, vald onas „valdovas, kas valdo“. Iš vaizdingesnių veiksmažodžių ar jų formų primintini: apgargažėjus „apgargažėjus, sudegus gumulais“, partijį „niokoją“. 140 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Kaip matyti iš anksčiau išdėstytų teiginių, M. Slančiausko žodynėlyje Lietuviški vardai atspindėtos įvairios vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės fonetinės, morfologinės ir leksinės ypatybės tik dėl to, kad autorius vartojo fonetinę rašybą. IŠVADOS Rankraštinis M. Slančiausko žodynėlis Lietuviški vardai, kurį sudaro autoriaus išskirtos trys dalys: Vardai, Kas=kits, Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai), – pirmą kartą pristatomas lituanistinei bendruomenei ir visuomenei. Rankraštinis žodynėlis pirmiausia vertintinas kaip kalbos istorijos paminklas. Be to, jis vertas dėmesio ir dėl kelių lingvistinių priežasčių: dėl asmenvardžių, kaip kalbinio reiškinio, tęstinio vartojimo kalboje; dėl morfologinių, tiksliau, darybinių formantų vartojimo prieš daugiau nei šimtą šešiasdešimt metų. Svarbus jis ir psichologiniu požiūriu, dėl paties M. Slančiausko aksiologinių nuostatų ir pasaulio suvokimo ir dėl gebėjimo apibendrinti pasaulio reiškinių savitumą. Žodynėlio Lietuviški vardai pirmojoje dalyje Vardai pateikti 274 asmenvardžiai ir vietovardžiai: 240 pavardžių iš Joniškio apylinkių, 26 – iš Pasvalio r., Saločių ir 12 kaimų pavadinimų iš Saločių. Daugiau nei prieš šimtą šešiasdešimt metų M. Slančiausko užrašytų pavardžių net 71,1 % Lietuvoje vartojama iki šių dienų, o 28,9 % yra istoriškai paliudytos. Antroje dalyje Kas=kits M. Slančiauskas yra surašęs 57 priesaginius vedinius. Jie sudaryti su diminutyvinėmis priesagomis -aitis, -aitė; -elis, -(ia)ela; -ytis, -ytė; -utis, -(i)ute. Žodžiai su viena diminutyvine priesaga sudaro 59,6 %. Priesagų -aitis, -aitė ir -elis, -ela sudaro 15,8 %, priesagų -utis, -(i)ute – 12,3 %, o -ytis, yte – 10,5 % visų vedinių. Dvipakopiai diminutyvai sudaro 40,4 % vedinių. Su priesagomis -utelis ir -uželis, -užėla sudaro 10,5%, su priesaga -elaitis, -elaite – 8,8 %, o su -elytis, -elyte – 3,5 % vedinių. Trečioje rankraščio dalyje Vardai=ir=(vadinimai (nušaukimai) M. Slančiausko apibūdinti etnonimai (tautų ar etninių grupių pavadinimai ir jų aiškinimai); socialinių grupių pavadinimai, religiniai pavadinimai, kitokie pavadinimai ir tautosakoje vartojami pavadinimai gana išradingi ir atspindi paties autoriaus požiūrį į apibūdinamą objektą. Jie vertinami opozicijų savas | saviškis, savas | savitas pagrindu, išryškinant tam tikrą žmonių ir tautų elgesį, gyvenimo būdą, vietą, karingumą ir pan. M. Slančiausko žodynėlyje Lietuviški vardai atspindėtos svarbiausios vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės ypatybės: l kietinimas prieš balsius e, ė ir dvibalsį ei; trumpųjų balsių ilginimas; trumpųjų balsių išmetimas galūnėse; tam tikrų morfologinių formų vartojimas; leksikos ir sintaksinės raiškos savitumas. Visos minėtos tarminės ypatybės taip gerai atspindėtos tik dėl to, kad M. Slančiauskas rėmėsi fonetinės rašybos principais. Straipsniai / Articles 141 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ LITERATŪRA Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida II. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. Autoriai: V. Ambrazas, K. Garšva, A. Girdenis, E. Jasaitienė, P. Kniūkšta, S. Krinickaitė, V. Labutis, A. Laigonaitė, E. Oginskienė, J. Pikčilingis, A. Ružė, N. Sližienė, K. Alvydas, V. Urbutis, A. Valeckienė, E. Valiulytė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. Joniškio šnektų pratimai ir tekstai 2001: Ats. red. Janina Švambarytė, sud. Nerija Bartkutė, Rasa Dumčiūtė, Aušra Kaikarytė, Lina Kazlauskaitė. Šiauliai: J. K. Vasiliausko įmonė [arba: Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, elektroninis išteklius. Šiauliai: Dipolis, 2005]. Labutis Vitas 1998: Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKI GVS – Gyvenamųjų vietų sąrašai (Vietovardžių bylos). Mašinraštis. 2 knyga. LKI VS IAK – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus Istorinių asmenvardžių kartoteka. LKTCH – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Mokslinė redaktorė Laima Grumadienė, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, ats. red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVŽ – Lietuvos vietovardžių žodynas I A–B, red. kolegija: Laimutė Baluodė, Grasil da Blažienė, Vytautas Kardelis, Alma Ragauskaitė, Sergejus Temčinas, Jürgen Udolph; autoriai: Laimutis Bilkis, Marija Razmukaitė, Vitalija Maciejauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas. Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė Vitalija 1994: Lietuvių pavardės: raida ir kilmė. Habilitacinis darbas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. Maciejauskienė Vitalija 2001: Dėl lietuvių pavardžių vertinimo darbų požiūriu. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 167–187. Macienė Jurgita 2005: Deminutyvų stilistika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98. Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Švambarytė-Valužienė Janina 2011: Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Liuberiszka arba senų ubagų kalba (1892). – Baltu filologija 20(2), 53–65. 142 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Švambarytė-Valužienė Janina 2013: Frazeologijos pateikimo principai Mato Slančiausko žodyne. – Acta Linguistica Lithuanica 69, 81–89. Vėlius Norbertas 1974: M. Slančiauskas – folkloro rinkėjas. – Šiaurės Lietuvos pasakos. Vilnius: Vaga, 22–30. VŽ – Vietovardžių žodynas, vyr. red. Aldonas Pupkis, sud. Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. Ž I–II – Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 1–2, rengė Zigmundas Noreika, Vincentas Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1974–1976. ЛАФ – Сталтмане Велта Эрнестовна. Латышская антропонимия. Фамилии. Москва: Наука, 1981. PRIEDAS 1 LENTELĖ. Pavardės, fiksuotos Lietuvių pavardžių žodyne Joniškio krašte Pavardės Slančiausko žodynėlyje, psl. Lokalizacija Joniškio krašte Adeikis 6 Jnš, Žg Alsys 6 Sk Bačiulis 11 Jnš, Sk Balakas 5 Jnš, Sk, Žg Bijėikis 6 Sk Bytautas 4 Jnš Braziulis 11 Jnš Budrys 6 Jnš Bulys 11 Jnš Butautis 4 Jnš, Sk, Žg Dapkus 1 Jnš Dauginis 12 Jnš, Žg Daukantas 8 Žg Didžiulis 11 Kri Gailiunas 10 Jnš Gatautis 4 Jnš Gintautas 4 Jnš Ginkus 1 Jnš Goštautas 4 Jnš, Sk, Žg Jarulis 11 Jnš, Žg Pavardės Slančiausko žodynėlyje, psl. Lokalizacija Joniškio krašte Jatulis 11 Jnš, Kri Jautakis 5 Žg Juodeikis 6 Žg Juodis 6 Jnš, Kri, Sk Kaunas 1 Jnš Kaziulis 11 Jnš, Žg Keturakis 5 Jnš, Žg, Kontautas 4 Žg Kukulis 11 Žg Laikunas 1 Žg Lydeikis 6 Žg Liulis 11 Žg Mačiulis 12 Jnš, Žg Mandeikis 6 Sk Mankus 1 Jnš Matulis 12 Žg Mickus 1 Jnš, Žg Morkunas 1 Jnš, Sk Norkunas 1 Jnš Norkus 1 Jnš Straipsniai / Articles 143 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Pavardės Slančiausko žodynėlyje, psl. | Lokalizacija Joniškio krašte Pakulis 12 | Jnš Pečiulis 12 | Jnš Pranciulis 12 | Sk, Žg Pranckus 1 | Sk, Žg Ramonas 8 | Jnš, Sk, Žg Ratkus 1 | Jnš Rimaitis 8 | Jnš Pavardė parašyta skliaustuose. Rimgaila 8, 10 | Kri Rimkunas 1, 8 | Jnš Rimkus 1, 8 | Jnš, Žg Romutis 8 | Jnš Sabulis 12 | Jnš Samulis 12 | Jnš Staniulis 12 | Jnš Stasiulis 12 | Jnš, Žg Stankunas 1 | Jnš, Žg Stankus 1 | Žg, Jnš, Sk Sutkus 1 | Jnš Šimkunas 2 | Jnš Pavardės Slančiausko žodynėlyje, psl. | Lokalizacija Joniškio krašte Šimkus 2 | Jnš, Sk, Žg Tamulis 12 | Jnš Tautkus 2, 4 | Jnš, Sk, Žg Tautvaišas 4 | Jnš, Sk, Žg Udrakis 5 | Žg Vaičiulis 12 | Žg Vaitkus 2 | Jnš, Žg Valiulis 12 | Jnš, Žg Vatiekunas 2 | Jnš, Sk Vatiekus 2 | Sk Vaitkunas 2 | Jnš Veniulis 12 | Sk Vitkunas 2 | Jnš Vitkus 2 | Jnš, Žg Žalakis 5 | Jnš Žygmantas 3 | Jnš, žodyne nuoroda į Zigmantas. Šlėkiavimo pavyzdys Žigulis 12 | Jnš, Sk, Žg 2 LENTELĖ. Pavardės, surašytos Slančiausko žodynėlyje, fiksuotos ir lokalizuotos Lietuvių pavardžių žodyne Šiaulių apylinkėse. Prie pavardės pažymėtas žodynėlio puslapis Alseikis 6 Akis 5 Akunis 5 Baliulis 11 Baltakis 5 Baltulis 11 Bandžiulis 11 Bartkunas 1 Batulis 11 Beniulis 11 Bičiulis 11 Brazdeikis 6 Budreikis 6 Cirtautas 4 Daumantas 3 Deikis 6 Dirmeikis 6 Eišmantas 3 Gailis 10 Gelgudas 10 Girkantas 9 Gudaitis 10 Gudanis 10 Gudas 10 Jankunas 1 Jeniulis 11 Jomantas 3 Ylakis 5 Kanteikis 6 Kantrimas 8 Kaulakis 5 Keršulis 11 Ketrakis 5 Kiauleikis 6 Kunas 1 Lapeikis 6 Laumakis 5 Lygeikis 6 Lymantas 3 Mačys 1 Mantrimas 8 Mažeikis 6 Mintautas 4 Mišeikis 6 144 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Mitkus 1 Morkus 1 Noras 6 Noreikis 6 Nutautas 4 Perkūnas 1 Petreikis 6 Pranckunas 1 Putrimas 8 Razulis 12 Rimdeikis 6 Rimas 6, 8 Rimeikis 6, 8 RimVydas 8 Romas 8 Rudakis 5 Rupeikis 6 Rusteikis 6 Saveikis 6 Sereikis 6 Skabeikis 6 Skirmantas 3 Skruolis 12 Smalakis 5 Spirakis 5 Spudulis 12 Sudeikis 7 Sungaila 10 Šaikunas 2 Šakis 5 Šateikis 7 Šileikis 7 Šniuolis 12 Talmantas 3 Taurakis 5 Tvaskunas 2 Vidginis 13 Vidmantas 3 Virginis 13 Viskantas 9 Vismantas 3 Žutautas 4 3 LENTELĖ. Pavardės, nepatekusios į Lietuvių pavardžių žodyną, bet paliudytos LKI VS IAK ar ЛАФ Pavardė Slančiausko žodynėlyje, psl. Atitikmenys LKI VS IAK ir ЛАФ Akas 5 LKI VS IAK Akatis Aklailaitis 5 LKI VS IAK Akelaycia Akylius 5 Po šia pavarde įterptos pavardės Aukštakis, Ankštakis. Bartkus 1 LKI VS IAK Bartkienė Bertautis 4 Bratkunas 1 LKI VS IAK Bratkus Butgins 13 Dapkunas 1 LKI VS IAK Dapkunas Dirbeikis 6 LKI VS IAK Дырба Gailutis 10 LKI VS IAK Gaylis, Gailus Gatulis 11 LKI VS IAK Gatulis Gažtantis 4 LKI VS IAK Gažutis Ginkunas 1 LKI VS IAK Ginkunas Jankus 1 LKI VS IAK Jankus Jauneikis 6 LKI VS IAK Jawniškis Jaunys 6 LKI VS IAK Jawnis Kamantas 3 LKI VS IAK Kaman Kaunys 1 Straipsniai / Articles 145 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Pavardė Slančiausko žodynėlyje, psl. Atitikmenys LKI VS IAK ir ЛАФ Kušleikis 6 LKI VS IAK Kulis, Kuфlene Lygudas 10 LKI VS IAK Ligučka Longins 13 ЛАФ Logins (191), Lontāns (187), Lodēns (189) Sk liausteliuose Slančiauskas prirašė: (lotynu) Mačekunas 1 Mankunas 1 LKI VS IAK Mankunas Metgins 13 LKI VS IAK Medginis; ЛАФ Metens (189) Mickunas 1 LKI VS IAK Mickunas Mylakis 5 LKI VS IAK Miǰlachicia Mitkunas 1 LKI VS IAK Mitkunas Normantis 3 LKI VS IAK Nortautis 4 LKI VS IAK Nortowt Ogins 13 ЛАФ Ogrēns (190) Pašakis 5 Petrikunas 1 LKI VS IAK Petrikucia Plačakis 5 Plakis 5 LKI VS IAK Plakis Rimigailis 10 LKI VS IAK Rymgayīa Romutaitis 8 LKI VS IAK Помутайтис Stirpeikis 7 LKI VS IAK Stypeyko Jnš yra žinoma pavardė Stripeikis Striupeikis 7 LKI VS IAK Strypeyko Sutkunas 1 LKI VS IAK Sutkunas Tautavilis 4 Taučiunas 4 LKI VS IAK Tautckunas Tautinis 4 Tautginis 4 LKI VS IAK Tawtgin Tautgins 13 LKI VS IAK Tawtgin Tautkunas 2, 4 LKI VS IAK Tawtkus Viltautis 4 LKI VS IAK Wiłtowt, Wiłtutaitis Vijuolis 12 LKI VS IAK Wijuckas, Wypuk, Wijunaycie Višgaila 10 LKI VS IAK Wisginajicia Vytautas 4 LKI VS IAK Vitautis Žukantis 9 LKI VS IAK Zukas 146 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato S lančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 4 LENTELĖ. Saločių (Pasvalio r.) pavardės Pavardė S lančiausko žodynėlyje, psl. Atitikmuo LPŽ Nėra atitikmens LPŽ Lokalizacija Aleksandra 14 + Nežinoma apie Saločius Čepuls 14 + Žinoma Jnš, Žg Dulmans 14 + Indre 14 + Vardas? Kepuls 14 + Kraučiūns 14 + Jnš, Žg Kulbokas 14 + Liesvenčiuns 14 + Liudvigs 14 + Nežinoma apie Saločius Mašaliuks 14 Mašals 14 + Matulionis 14 + Meldutis 14 + Mičiuks 14 + Mikaliuns 14 + Nežinoma apie Saločius Ožela 14 + LPŽ Oželas apie Saločius Putelis 14 + Žinoma Saločiuose ir Sk Rapols 14 + Nežinoma apie Saločius Strielčiuns 14 + Nežinoma apie Saločius Šaučiuns 14 + Nežinoma apie Saločius Švežiks 14 + Žinoma Jnš Tijunas 14 + Nežinoma apie Saločius Tuoms 14 Užkurs 14 + Nežinoma apie Saločius Verkys 14 + Nežinoma apie Saločius Vince 14 + LKŽ Vinca, Vincius. Nežinoma apie Saločius Žiedelis 14 + Straipsniai / Articles 147 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 5 LENTELĖ. Kaimų vardai (Pasvalio r., Saločiai) Kaimo (sodžiaus) vardas Atitikmo VŽ Atitikmuo Ž I, Ž II Atitikmo LKI GVS Bajorai Baltpamušis Ž II 85 Džietoniai ( Džieto-nei?) Dzeltenpamušis Gniaužei LKI Grybkelei Gripkeliai Ž I 179 Kemenai VŽ 170 Ž II 133 Kubiliunai VŽ 184 Ž I 179, Ž II 143 Sadogala Saudogala Ž I 179, Ž II 273 Šakarnei VŽ 360 Ž I 179, Ž II 297 Tervedenai Žilpamušis Ž I 180, Ž II 361 6 LENTELĖ. Slandžiausko sugrupuotos vienkamienės pavardės Priesagos Pavyzdžiai -aitis, -elaitis Akilaitis, Romutaitis, Daugelaitis -al(a)s Mašals -an(a, i)s Dulmans -eikis Adeikis, Alseikis, Vijeikis, Budreikis, Brazdenkis, Dirmeikis, Jauneikis, Juodeikis, Kantrikis, Kiauleikis, Kušleikis, Lapeikis, Lydeikis, Lygeikis, Maldeikis, Mažeikis, Mišeikis, Noreikis, Petreikis, Rimdeikis, Rimeikis, Rupeikis, Rusteikis, Sereikis, Saveikis, Skaben kis, Striupeikis, Sudeikis, Stirpeikis, Šateikis, Šileikis -ela | -elis, -elaitis Daugela, Jagela, Mangelis, Ožela, Putelis, Žiedelis -ik(a)s Švežiks -ylius Akylius -okas Kulbokas -ol(a)s Rapols -(i)on(i)s Matulions -(i)uk(a)s Mičiuks, Mašaliuks 148 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Priesagos Pavyzdžiai –(i)ulis Bandžiulis, Bičiulis, Bačiulis, Baltulis, Baliulis, Batulis, Beniulis, Braziulis, Bulys, Didžiulis, Gatulis, Jarulis, Jatulis, Jeniulis, Kaziulis, Keršulis, Kukulis, Liulis, Mačiulis, Matulis, Pakulis, Pečiulis, Pranciulis, Raziulis, Sabulis, Samulis, Spudulis, Staniulis, Stasiulis, Tamulis, Vaičiulis, Veniulis, Valiulis, Žigulis, Čepuls, Kepuls, –(i)unas | –(i)unis Akunis, Mikaliuns, Tijuns, Kriaučiūns, Liesvenčiūns, Šaučiuns, Strielčiūns –(i)uolis Skruolis, Šniuolis, Vijuolis –ur(a, y, i)s Užkurs –utis Meldutis, Romutis, Gailutis 7 L E N T E L Ė. Slančiausko sugrupuotos dvikamienės pavardės Kamienas Pavyzdžiai –akas (–akis) Balakas, Baltakis, Jautakis, Ylakis, Kaulakis, Ketrakis, Keturakis, Laumakis, Mylakis, Pašakis, Plačakis, Rudakis, Smalakis, Spirakis, Taurakis, Udrakis, Žalakis Gail- | –gaila, –gailius, –gailin(a)s, –gilas Gailis, Gailutis, Gailiunas, Songaila, Rimgaila, Višgaila, Jagaila, Kaišgaila, Kežgailins, Skirgaila, Songaila, Svidrigaila, Višgailius, Norgilas –ginis (–gins) Butgins, Dauginis, Lingins, Mergins, Ogins, Tautgins, Vidginis, Virginis Gud- | –gudas Gudas, Gudaitis, Gudanis, Gelgudas, Lygudas –kantas (–kantis) Viskantas, Daukantas, Girkantas, Žukantis –kunas (kūnas) Bartkunas, Bratkunas, Dapkunas, Ginkunas, Jankunas, Laikunas, Mankunas, Mačekunas, Mickunas, Mitkunas, Morkunas, Norkunas, Prankunas, Petrikunas, Ratkunas, Rimkunas, Stankunas, Sutkunas, Šaikunas, Šimkunas, Tautkunas, Tvaskunas, Vaitkunas, Vaitiekunas, Vitkunas –mantas (–mantis) Daumantas, Eišmantas, Jomantas, Kamantas, Lymantas, Normantis, Skirmantas, Talmantas, Vidmantas, Vismantas, Žygmantas Ram-, Rom-, Rim- | –rimas Ramonas, Ramačiunas, Romančionis, Rimaitis, Kantrimas, Mantrimas, Putrimas, Rimkus, Rimkūnas, Rimeikis, RimVydas, Rimgaila Taut- | –tautas (is) Bertautis, Bytautas, Butautis, Cirtautas, Gatavუტis, Gažtantis, Goštautas, Gintautas, Kontautas, Mintautas, Nortautis, Nutautas, Tautkus, Taučiūnas, Tautginis, Tautkunas, Tautinis, Tautvaišas, Tautavilis, Viltautis, Vytautas, Žutautas Straipsniai / Articles 149 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 8 LENTELĖ. Tautų, etninių grupių pavadinimai Słančiausko žodynėlyje Tautų, etninių grupių pavadinimai, psl. Aiškinimas Anglikai (Anglikonai, Ingeliškai) 17 Anglai, žymūs plieno gaminiais Cigonai 18 Juodi žmonės, vagys, sukčiai, šalbieriai, arklių mainininkai Čiuknas 18 Prasni žmogeliai, gyvenantys už Rygos Danai (Dakai) 18 Danija Džiukai 18 Džūkai, Suvalkų gubernijoje gyvena Estai 18 Tie patys, kas čiuknos Finnai 18 Čiuknų veislės, gyvena anapus Peterburgo Girenai ar Giruzei 18 Lietuvininkai Herulei 19 Tie patys, kas Girulei Gotai 18 Vokiški žmonės Gudai 19 Lietuviai, kas gyvena ant Vilniaus toj pusėj Graikai – (Grekai – Grekonys) 19 Seniai minavojami žmonės Holendai – (Olandai) 19 Olandiškos drobės gerosios perkant Igaunei 19 Latviškai tie patys Čiuknos Ingelčikai 19 Anglikai, anglikonai Jatvėžei, Jotvingai, Juodvyžei 19 Lietuvių tautos žmogeliai Kaklai 19 Maskolių kartos žmonės Kalmukai (Kalmikai) 19 Totorių kartos žmonės Prancūzai 20 Visi Žemaičiai žino Prusai 20 Daug lietuvininkų yra Rusai (- Ruskei) 20 Maskoliai, Slavonai Rusynai 20 Po Austrijos valdžia Slavonų tautos žmonės gyvena Saksai arba Zaksai 20 Vokiečių žmonės Scitai arba Skitai 20 Lietuvių senovės vardas, kol dar Lietuvoje jie negyveno Švedai 21 Nuo senovės minavojami ir mūsų visiems žinomi Trakai 21 Lietuvių giminė Turkai 21 Girdėti ir daugumai matyti žmonės Tutorei arba Tatarai 21 Lietuviams pažįstami karuose Valakai 21 Italais vadinas apie Romą Vokėčei 22 Kaimynai iš gilios senovės Vokžydžiai 22 Žydai, vokiškai apsirėdę 150 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato S lančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Tautų, etninių grupių pavadinimai, psl. Aiškinimas Zaksai arba Saksai 22 Saksonijos vokiečiai Žemaičei 22 Lietuvninkai, gyvenantys žemesnėje vietoje ant pajūrio Žuivedai arba Švedai 23 Netoli nuo mūsų, už marių Žydai 23 Nuo senų laikų mums ir visame pasaulyje pažįstama tauta 9 LENTELĖ. Tautosakiniai, mitologiniai įvardijimai Slančiausko žodynėlyje Tautosakiniai, mitologiniai pavadinimai, psl. Aiškinimas Abrin akiai 17 Vienaa kai, jūrose gyvenantys Eidukai 18 Žmonės, išpjautais raumenimis kojose, greiti, nešiodavę gromatas Raganas ir Raganei 20 Burtininkai Šunburnei 21 Apžėlę žmonės Vienakei 21 Kas Abrin akiai Vilktakai 21 Iš žmonių vilkais pavirsdavę Žinei 22 Senovės Lietuvių kuningai 10 LENTELĖ. Socialinių sluoksnių, žmonių profesinės ir socialinės veiklos įvardijimai Slančiausko žodynėlyje Socialinių sluoksnių, profesinės ir socialinės veiklos ir kt. pavadinimai, psl. Aiškinimas Anarchistai 17 Labai nedori žmonės, naikina karalystes, muša valdinkus ir vyresnybę Bačkyrai 17 Driūti žmonės, ėdą arklius, šunis, kates Bajorai 17 Aukštesnioji žmonių karta Bambizai 17 Kalvinai arba liuterai Burliokai 17 Raudonais iš kelnių išlindusiais marškiniais žmonės, ateinantys iš maskolijos Ukininkai 21 Žemturiai Vingrai 22 Žmonės, kasmet vaikščiojantys su vaistais Ynamei 22 Grintelniņkai sodiečiai ir prie miestelių pakraščių gyvenantys žmonės Žygunai (= Žygunotai) 22 Kuningai žygiuotojai, žinių nešiotojai Straipsniai / Articles 151 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 11 LENTELĖ. Giminystės terminai (vienos priesagos vediniai, vienpakopiai) Slანčiausko žodynėlio dalyje Kas=Kits Priesagos ir kamienai | –aitis, –aite | –elis, –ela (–(i)ala) | –ytis, –yte | –utis, –(i)ute | –ina | –uva Tev– | + | + | + | + | | Sun– | + | + | + | + | | Vaik– | + | + | + | + | | Moč– | | | | + | | Mot– | | | | | + | Dukt– | + | + | | | | Dukr– | + | + | | + | | Ses– | + | + | + | + | | + Seser– | + | + | + | | | Iš viso: | 7 | 7 | 5 | 6 | 1 | 1 12 LENTELĖ. Ponas ir Žmogus vediniai Slანčiausko žodynėlio dalyje Kas=Kits Priesagos ir kamienai | –aitis | –elis | –ytis | –utis | –elaitis | –elytis | –utelis | –užėlis | Iš viso: Pon– | + | + | | + | + | | + | + | 6 Žmog– | + | + | + | + | + | + | + | + | 8 13 LENTELĖ. Giminystės terminai (dviejų priesagų vediniai, dvipakopiai) Slანčiausko žodynėlio dalyje Kas=Kits Kamienai ir priesagos | Tev– | Sun– | Vaik– | Moč–, Mot– | Dukt–, Dukr– | Ses– –elaitis, –elaite | + | + | | | | + –elytis | | | + | | | –utelis, –utela | + | + | + | + | | –užėlis, –užėla | + | + | + | | + | –utytis | | + | | | | –inaite | | | | + | | –inela | | | | + | | –inyte | | | | + | | Iš viso | 3 | 4 | 3 | 4 | 1 | 1 152 Acta Linguistica Lithuanica LXX Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai Manuscript Dictionary Lithuanian Names by Matas Slančiauskas S U M M A R Y The manuscript legacy of Matas Slančiauskas (21st Feb. 1850–11th Mar. 1924), dedicated to the matters of language, is not yet known to the academic community and society. This article aims to present the manuscript dictionary Lithuanian Names by Matas Slančiauskas held in the manuscript collection of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore and marked by two signatures: Lithuanian Scientific Society (Lith. LMD) and Institute of Lithuanian Literature and Folklore (Lith. LLTI) (Full signature: LMD I 1060. 6 sąs. 564). According to the folklorist Norbertas Vėlius, Slančiauskas compiled the dictionary Lithuanian Names around 1911–1915. Slančiauskas used to bind books from the sheets of paper of different uses. The book of the dictionary Lithuanian Names is made of 24 pages of columnar paper. Page width – 11.5 cm, height – 17.5 cm. 8 longitudinal columns can well be seen on the paper; they bear the following Russian titles: Мѣсяцъ, Число, № Арт., Паръ (this part is subdivided into smaller parts marked as 1. 2. 3.), Всего паръ., Цѣна, Руб., Коп. Longitudinal columns are drawn crosswise, each with 17 lines. In each page the columns bear the names (Lith. vardai (vardài)), which are numbered and written in winding characters. The numbering of the first part of the dictionary, Names, starts with number 2 and ends with 13. If the names do not fit in a single page and are moved into the next page, this page is left unnumbered. The second part of the dictionary Kas–Kits is marked by number 14, while the third part, Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai) (Names=and=Callings), bears number 15. The following six pages are not numbered. Įteikta 2013 m. rugpjūčio 30 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 153