scieee Open visual document viewer

Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio ypatybės pietų aukštaičių patarmėje Baltarusijoje

Nijolė Tuomienė

Full text

82 ac a Linguis ica Li huanica LXX esMiniai ŽodŽiai: pie ų aukš aičių pa ibio salų šnek os, s ebimasis laikas, a chajiškosios açõesmaozônio peculia idades, ino acinês açõesmaozônio peculia idades, línguas in e eika. keyWo ds: sub-dialec s o bounda y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian, appa en ime, a chaic peculia i ies o he e b, inno a i e peculia i ies o he e b, in e ac ion o languages. nijoLė uoMienė Lie u ių kalbos ins i u as Di ei o de pesquisas acadêmicas: dialec ologia, a mių mo ology, socioling is ica, línguas in e eika. a chajiŠkosios e inoVacinės VeiksMaŽodŽio yPa ybės Pie aukŠ aiči Pa a Mėje baL a usijoje in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us ano ação no a igo analisadas duasjopos pie ų aukš aičių pa a mės ęsinio bal a usijoje, Va anã o e isão-se a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b kai yba, da yba e semân ica do eiksmazônio pie ų aukš aičių pa ibio salų šnek ų. baseama-se não só dialec ologicos, mas ambém socioling is icos dados dos ul imos in e anos, po an o há possibilidade de desc e e não só p as a chajiškąsias e ino acines eiksmažodžio lingua e lindėjo endências de ajone, eiksmažodžio ypa ybės: a chajiškosios liekanos i ino aciniai eiškiniai. Šiais aspek ais consumo, quais e am ca ac e ís icas pa a mei pelo menos an es de meio-séc imo ano, e jaunsio es a uais, ca ac e ís ica is o pačiai pa a mei já depois de meio-šim o ano. a igo ap esen a a unikalios li uanis inos dados, po que algumas delas abo dam a ca ac e ís ica do eiksmaódio de odo nãoūdinga ou o mas, be i a skleis i jų a osenos į ai a imą, nus a y i ki imo k yp į. duomenys apie pakai- inį a ba lygiag e ų šių eiksmažodžio o mų a ojimą bu o kaup i iek iš y esniosios, iek i iš jaunesniosios ka os pa eikėjų, adinasi, galima jų analizė s ebimuoju laiku, nes senesniųjų pouco ca ac e ís ica da língua da população da p incipal me idional al š aičių á ea, po an o e nãož iksuo as ou mui o pouco onde euž iksuo as. uma po um lado, longa du ação ki akalbė en olp is e pa a mės isoliação do p incipal da língua li uânica plo o ska ino Va anã o šnek as cada ez mais zassikonse uo i, po an o lá esama, embo a e mui o spo adiamen e a ojaanno a ion mic o-a eas o sou he n aukš ai ian a e e iewed om his pe spec i e. he a icle ollows bo h dialec ological and sociolinguis ic da a o he pas wen y yea s; he e o e, he e is a possibili y o desc ibe he mos a chaic and inno a i e e bal o ms as well as o e eal he a ia ion o hei use and o iden i y he a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje 83s aipsniai a icles mų, i in a chajiškų lie u ių kalbos eiksmažodžio o mų, pa eldė ų iš labai olimos p aei ies, (labiausiai su bal a usių) i iamosios šnek os são pe e idas desses ino acinių gal ne siekiančios gen ines bal ų kalbas. ki a e us, dėl nuola inės są eikos su sla ų kalbomis paki imų, quais o mų gausa e is in ensi ėjan i seman inių kalkių a osena. g ande a iabilidade e ne su o ma o neploną sla iškų apnašų sluoksnį. a chajiškųjų ypa ybių pa yzdžių u imuose pa a mės į ašuose labai nedaug, jie spo adiški, o apsk i ai šiai isai beišmi š ančiai pa a mei bal a usijoje būdinga g e u inių eiksmažodžių desigualidade u osena das o mas e bi ocal in es igá eis de e minou o que no a igo desc i a análise de o mas e bi odal às ezes cons i ui inp opo cionamen o ou episodiedade imp essão. di ec ion o hei change. dados sob e o uso al e na i o ou equi alen e dessas o mas e bas o am he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom- ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y colhidos de he in o ma ion p o ide s o bo h he olde and he younge gene a ion, pe mi indo sua análise a he appa en ime po que he language o he olde gene a ion e lec ed he endencies o use cha ac e is ic o he sub-dialec a leas i y yea s ago, while he language o he younge gene a ion e lec s con empo a y endencies cha ac e is ic o he same sub-dialec i y yea s la e . he a icle p o ides unique da a on he Li huanian language because ce ain e bal peculia i ies discussed in he a icle a e ei he no cha ac e is ic o li le cha ac e is ic o he language sub-dialec om he main a ea o he Li huanian language led he sub-dialec s o Vo ana a in o e en g ea e conse a ion; he e o e, hough e y spo adically used, hey ea u e especially a chaic o ms o Li huanian e bs inhe i ed om he emo e pas , pe haps e en da ing back o ibal bal ic languages. on he o he hand, due o he con inuous in e ac ion wi h sla ic languages (mos ly Bela usian), he sub-dialec s unde analysis unde wen such inno a i e changes which ha e e en o med a a he solid o esiden s om he main a ea o sou he n aukš ai ian; hey a e he e o e no eco ded o sca cely eco ded. on he one hand, a long- e m o eign en i onmen and he isola ion o he sla ic co e . he a ailable eco ds o he sub-dialec con ain e y ew examples o a chaic p ope ies; hey a e spo adic. gene ally speaking, his sub-dialec , which is on he e ge o ex inc ion in bela us, can be cha ac e ized by a high numbe o con iguous o ms and he in ensi ying use o seman ic loan ansla ions. a high a ia ion and inconsis ency o e bal o ms unde analysis de e mined ha he analysis o e b o ms desc ibed in he a icle c ea es an occasional exp ession o non-p opo ionali y o episodici y. 84 ac a nijoLė uoMienė Linguis ica Li huanica LXX 0. ĮVadas mais ecen es dados dialec ologicos e socioling is á ios de língua li uanas pa ibio isų1 pesquisado es o e ece possibilidade de obse a e a alia isolo uados šnek ų aidą, a ob idos esul ados dessas pesquisas compa a com já publicados. assim ec i ica-se an o sinc onico, quan o e diac onico pa ibio islas imagem, e ela-se ė, užpildomos jau u imų dialek ologinių duomenų sp agos, pa eikiama naujų kalbų są eikos ezul a ų. ai i in s a bu XXi a. apusių sunkiau pasiekiamomis šnek ų į ai olie u iškų islas bal a usijoje em elação. lá de ido espa us da língua li uãs nykimo pe dida possibilidade de зафиксировать не только важные и интересные развития языка, ее функционирования факты, но и в целом ne e kama e idências sob e os mesmos стачайших местных жителей этниного происхождения и принадлежомности. Nes e abalho se es o ça ealiza embo a pa e de mencionadas a e as. obje i o do a igo d ejopų eiksmažodžio sis emos b uožų y imas: išlaiky ų elųjų bei a si adusių ino a y iųjų. Es as duas peculia idades elaçãois são analisadas com base mais ecen e, unikalia XX a. inal XXi a. início dialek ologine ma e ial de bal a usijoje, Va anã o ajone ainda exis en es (o an igos) lie u iškų islas. em ou as pala as, en a-se es abelece mais es á eis e mais p opensos kis i peculia idades do eiksmazônio y ando e nyks an li uãos šnek a apsk i ai. examinando cole ada ma e ialá, conside a-se em ambien es socioling is ines, nas quais língua Li uânica exis a o Bal a usia ilhas Li uãs. aigi a osenos a iação abo da-se obse imoio empo2, i. i. analiza amadas açõesmazodio peculia idades e suas a osenos peculia idades de á iosi aus século šnek ų ep esen an es de alboje. ixiado a ual imagem da língua, po meio an o melho , quan o menciau albanços li e iamen e in o man es locais. em expedições indi iduais ap o ei a-se a possibilidade pasi iksli po causa di e en es o mas de açõesmajo á ias do consumo di e amen e ape cebendo pa eikėjų, es o çando-se escla ece a possí eis a ian es con iabilidade: se al a osena é įsisąmonin a, pa eikėjams acei á el, se isso lapsus linguae ou e o do insc i o. P ê a i mações ilus ando sakíns, onde só possí el, es uda-se indica conc e os kaimą, no qual oi 1 Nes e a igo escolhe usa sulos al š aičių pa ibio isų, ainda conc e čiau Va anã o isų šnek ų e mininai. eles ainda não se es abelece am, po ém, opinião da au o a, é mais ap op iado desc e e plo as de língua li uanas, po uma ou ou as ci cuns âncias ape adas o a dos limi es do e i ó io li uano, do que pe i e inių a mių e mo ( ambém suge e e Vy au as ka delis (2014)). 2 e mo obse imis empo (an. appa en ime) nos abalhos kalbo y os mais espalhou XX a. 7-ajame década. P imei a hipó ese do obse ado empo su o mulou Williamas Labo s (1963: 207309; 1975: 199228): que a mu ação de linguagem osse ixado du an e yksmo, de e se obse ada de á ias ao mesmo empo i endo ezes numa língua. obse adoio empo é ealizado amaškoni, de uma de á ias Li u iškų Va anã o pa ibio isų šnek os, daik a a džio y imas ( uomienė 2010). a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje 85s aipsniai a icles insc i o exemplo, pois lie u iška Va anã o pa ibio ilha ha endo não uma, e a é á ias. / Essas ilas ex ês ês ce ca de 50 km ao longo da a ual on ei a es a al besi êsi-sen em em ingiuo a aixa (uncaise ela oi ien isa e junėsi com a Li uânia) de die ẽniškių iškyšulio a é Pelesõs apylinkių (ž . ig. 1). 3 No mapa ma cados s ambesni pon os dis i o cen as, cidadeselhas, assen ie és, bažny kaimiai e kolūkių cen as. Es es pon os ica am daqueles empos, quando XX a. meados em oi colmada a minė ma é ia nem nočiojè, asa ojè, ne ãšiuose locais dos pessoas, bem albančių lie u iškai, já não. Nes e abalho são analisados dados da língua, ge almen e g a ados não só em á ios desses Lie u ių kalbos a lasui. ačiau pas a ųjų me ų y imai pa odė, kad, pa yzdžiui, nei pačiame Va anã e, pon os aldeimen os, mas e em unicimios lá, onde o úl imo in ezen ome io oi encon ado pelo menos um local homem, bem alan e Li u iškai. a cada a i mação a igo ilus uojan e de ase ou combinação de pala as se es o ça indica locais, nas quais eles o am insc i o, nomes. 1 PaV. Sul al oš aičių pa a mė com ęsiniu bal a usijoje lie u iškomis Va anã o ajono salomis3: Va anã as, ne ãšiai, asa à (pagal Lie u ių kalbos a lasą Vi punk as); nočià (Vii pon o); ódūnia, Plkiai (Viii pon o); Pelesà (iX pon o). Na á ea do e i ó io desc i o não pe encem azi kai (X) e no oseji ge nykai (Xi). Planélapis i ado de Li uãos a mių ch es oma ijos (suda y ojas edmundas umpa). 86 ac a nijoLė uoMienė Linguis ica Li huanica LXX Salien e-se que os abalhos linguo í icos dos úl imos anos, elacionados com pa ibio ilhas (e em ge al com os la inos a mês), eqüen emen e compa a i amen e indi e enciados em elação ao empo baseiam-se em dados egis ados no passado ge almen e em á ios dicioná ios, conjun os de ex os a mís icos, ex inguiu-se šnek ų esc i o he dino e som pa a o a las do ma e ial da língua Li uânia, onde o egis ado um núme o de esidências simul âneas, às ezes an es de 100 e mais anos (pa ides, abalhos dos úl imos 128 anos: 2010; 2010; Mikulė amnienė 2012: 51; 2013). po isso alguns enômenos da linguagem e suas ki imą di ícil ou a é mesmo impossí el in e p e a socioling is icamen e, po que não há obse ado pe spec i a de empo. Nes e a igo con inuam-se na pe i e ia sul de Bielo ússia, no dis i o de Va anã o, exis en es (ou bas an e ecen emen e o am-se) ilhas Li u ichas amaškoni, ne ãšių, ódūnios, Plkių, nočiõs, Pãa adnės, asa õs, Pelesõs4 šnek ų mo ologiimai5. Įdomi i bene menos menos sepa adamen e analisada pa e da linguagem eiksmažodis. en a i a no a igo em Va anã o apylinkių šnek ų eiksmažodžio sis ema olha -se quan o não habi ualmen ei: a) isa p incipalmen e a ende cap ados emanescen es a chajiškais do e bma odo lyčių (publicando e an e io men e su gidas suas kiama ap ašy i ino acinius eiškinius, susijusius su kalbų są eika, odėl ne engia- ep odu o as); b) segundo a siema mais amplamen e discu i alguns in igan es cai ybos do e bma, doybos, signi ica i os e ou os peculia idades. 4 maio es e a é nossos dias sob e i idas Pelesõs apylinkių lie u iškos ilos em aldeias pública e domés ica ambien equem comunica-se lie u iškai. Pelesojè desde 1992 m. unciona Li u iška escola. es e é a p imei a bal a usijoje Li uães p incipal p incipal escola Pelesos k aš o cul u a e educação cen as. Os undado es da escola são Fundação de cul u a da República da Li uânia e Minis é io da cul u a e educação. 2012 m. a escola expôs a 13a abi u ien ų laidą. maio ia deles es udam com sucesso em escolas supe io es da epública da Li uânia. alguns ex- o mado es des a escola de alunos após es udos e o na am abalha em escolas li uãs como p o esso es. Vie ines comuni á ios Li uães e social susi ienijamen o Gim inė são supo omi e miami Lie u os als ybės. Pelesõs kaimo apylinkių lie u ių šnek os aida pas ebimai ski iasi nuo ki ų Va anã o ajone bei e isame Lydõs k aš e esamos e ex-li auens šnek ų. Šnek a, sem dú ida, eque um sepa ado e a idesno įsižiū ėjimo (bene o mais impo an e e o maio abalho dos úl imos anos, dedicado Pelesõs šnek a, é edmundo umpos 2008 m. iulis a monog a ia Pelesos šnek os onemas e suas a ian es). Nes e a igo, a a enção mais concen a-se em meno es, nyks ančias ou e comple amen e sunykusias geog a icamen e na a ual e i ó io do dis i o Va anã o pe encanças šnek as. 5P imo mais de alhado sinc onís ico nyks ančios ilas Li uãs daik a a džio aleg niação sis ema desc ição ap esen ado em 2010 m. edlei o li o em Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas. Publicação ambém de alhadamen e desc e e-se oda Va anã o k aš o socioling is inė si uação obse imoio empo, compa adas a pa i de duas ezes ( y esniosios e condicionalmen e jaunesniosios) ep esen an esas cons i uídas de odos os pa adigmos daik a a džio cai ybos ipos, abo da-se codos kai os p oblema. o o 2008 m. saído Ramaškonių šnek os eks ų (su kompak ine plokš ele) cole ó io in oducioninha pa e de alhe ap esen adas būdingosios šnek os peculia idades, ki čiação dalykai. em biejos li os ap esen a-se an e io es es e mic oa ealą y usių au o es ob as de esumo. mais ecen es mencionadas ilhas do desen ol imen o da língua li uanas hoje ainda não emos. aigi e de alhado exame de odas as pa es da linguagem agua da no u u o. a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje 87s aipsniai a icles / 1. an igo kaLbos ModeLio Liekanos a chajiŠkosios VeiksMaŽodŽio yPa ybės 1.1. algumas eiksmazodžių supamosas nuosakos o mos Lie u ių kalbos a mėse a iamosios nuosakos o mos labai į ai uoja (kazlaus- 2000: 385403). de essencia odos sulos akš aičiai, dzūkai, em sa i ą a iamąją nuosaką, cuja daiba a é šiol não é oda a aiški, plg.: ienaskai os 1 pessoa bū áu, 2 pessoa bū ái, e 3 pessoa bū ; plu alidades 1 pessoa se m (bū ūmè), 2 pessoa se (bū ū è). plu alissai os 1 e 2 o mas de pessoa são no as, cons i uídas a 3 a. o ma se ia ac escen ando senesnes bū um, bū u , ainda usado pie ų aukš aičių pa a mėje. e unisaki o 1 e 2 o mas de pessoa cons i uídas no a ā-kamienių eiksmažodžių asmena imo pa yzdžiu. Šių o mų išlaiky a i ap adė p iegaidė explica á-la pelo que galūnės -au, e -ai, sendo as akū inės, akū inių galūnių de ou o empo no sis ema da supos a p ecipaca podiam se apenas ki čiuo as (plčiau see kazlauskas 2000: 101102). daba inėse Va anã o apylinkių šnek ose už ašy a nemažai a iamosios nuosakos singula askai os 1 e 2 pessoa d iskiemenių eiksmažodžių o mų, например: àš bu. á.u, ù bu. á.i ‘aš būčiau, u bū umʼ; àš di p á.u, ù di p á.i; ‘aš abalha ia, u abalha umʼ; àš ɛi á.u, ù ɛi á.i ‘aš eičiau, u ei umʼ; àš neš á.u, ù neš á.i ‘aš neščiau, u neš umʼ, àš es á.u, ù 105; Lk ch 2004: 83; es á.i ‘aš esčiau, u es umʼ i k . jos a iamos su paki usiu baigmeniu, pap as ai ki čiuojamu gale, o p iegaidė – iš esmės isuome išlaikoma i ap adė. kaip i iso- je šiandieninėje pie ų aukš aičių pa a mėje (plg. Lka iii 107–109, žemėl. n . 103– Ma ke ičienė 1999: 33; Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65). a aida mais ápida de ou o dos o mados de sedác ios ( ienaskai os 1 e 2 do indi íduo) elacionada com o conhecido pa a mês dêsnio de al is de sul: se č, džmoje oco e apenas uma ez, isso pa adigma isilaginama e isu se , d, an o daik a a d pa adigmoe, exemplo: d·u., me gá. pa adigiu. ‘dėdžių, me gaičiųʼ, an o e eiksmažodžio, например.: á.uåu, maåũ. ‘audžiau, mačiauʼ. po an o e bú·åu, d båu, ɛ.åu islegin a em bu. á.u, di p á.u, ɛi á.u. Em odo o pa adigma, eiksmažodžių p iebalsis pe manece æš á.u, æš á.i ‘ ežčiau, ež umʼ. in es igamosi šnek os insc i a casos mais a os, quando suki cializada šaknis ε. åu šы.ná.u, ã·le labα. l·jα ‘eičiau kie as, odėl i a iamosios nuosakos ienaskai os 1 i 2 asmens o mos a iamos kie ai, p z.: mæs á.u, mæs á.i ‘mesčiau, mes umʼ; k á.u, k á.i ‘ ėkčiau, ėk umʼ; šienau i, mas mui o pa aʼ; bú· αi pas.us, ku.pαskα. aš· næm·ki, næp aš· åu ‘bū um po akius, que kaimų). A aiz supos os sedaco unicascai os 1 e 2 o mas de pessoa ki chiação Va anã o šnek os é lyjaʼ; ès αi u.‿mẹ.gu. iȓ‿gi. ǽ.n αi sá.u ‘ es um ą me gą (me gai ę) i gy en um ex emamen e a o, g e a galūnico ki chiação o mas de aqui mais p o a elmen e su gido de ido a lenkiškai ašy i nemoki, nep ašyčiauʼ (pa yzdžiai daugiausia iš ódūnios apylinkių 88 nijoLė uoMienė ac a Linguis ica Li huanica LXX in o man as es o ços de ala co yklingai e g amma iškai, i. i. se es anha en ado pamdžio i comun inę li e ians language6. embo a mencionassem o mas ki is šaknyje luga e p iegaidę, exemplo.: gαl ó· åu, gαl ó· αi ‘gal očiau, gal o umʼ; mọk· åu, mọ k· αi ‘mokėčiau, mokė umʼ; aš· åu, aš· αi ‘ ašyčiau, ašy umʼ; skαic· åu, skαic· αi ‘skai yčiau, skai y umʼ; šá.udi. au, šá.udi. αi ‘šaudyčiau, y a iksuojamas daugumoje didžiojo pie ų aukš aičių plo o šnek ų (ž . Lka iii 108; Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65). P iesaginiai eiksmažodžiai Va anã o šnek ose pap as ai išlaiko bend a ies ki čio šaudy umʼ; žu. · åu, žu. · αi ‘žiū ėčiau, žiū ė umʼ. de d iskiemenias su gidas de o mas dian edélicas o luga ki čio ge almen e pe manece galūnėje, exemplo: næsupá.isi. åu, isùs bu õ·kus nu åu á.i ‘nesupaisyčiau (nesužiū ėčiauʼ), odos bu okus ( unkelius) nu au um ù (samonys); kadàž gal· åu, i á.u dú·nọs7 dek á.u u ẹs pαnæš á.u ‘kad eu pudesse, e e paonos de k au u ės (pa duo u ės) pa nešʼčiau ( amaškónys); nuɛi á.i ù i má.n ká. i. pα a · αi ‘nuei um u i man ka ę pa a y umʼ (s anšiai); imes á.u ajũ· ipi.ọs, .le kũ· . as pasak·s ‘išmes ei eu ela da casa, mas o que s ie as ( isi pessoas) pasakysʼ ( amaškónys). de mui os kalbininkų opinião, galūninis supamosios sedacos 1 e 2 pessoa o asmens o mą bū (Ld 367368; Lka ii 128, žemėl. n . 109). como a i ma Zigmas Zinke ičius, ki čio ans e êlimas não oco eu s aiga ma y , algum empo ha endo do ki čiai. bem įsiklausius, segundoas ki is ou imas e i iá eis Va anã o šnek ų exemplos: a sùk á.u u. š .bu., ci(g)næ u . comku. ‘a suk ei es a a ž ą, só não enho com quemʼ ( amaškónys); ε. á.i ù sá.u i nesùk á.i má.n gαl .s ʻei um u a si e mų ki čia imas y a ėly esnis. jis galėjo susi o muo i dėl 3 asmens o mos į akos, nes nemaža dalis pie ų aukš aičių, kaip i y ų aukš aičiai u eniškiai bei ilniškiai, u i 3 nesuk um man gal osʼ (s anšiai); m á.i, žm.gus, i pab·k á.i nọk . sa i. u. ‘im um, homem, e êg ums daqueles so ie os ( a ybinės san a kos)ʼ (Plkiai); pógl· bi., póglb.li. i com nš á.u s. .su. šiẽnu. ʻpo glėbį, po glėbelį e suneščiau pa a si oda šieną (ka gau da). se ia possí el aze p essupos à, que in es igamosias šnek as man ido a chajiškesnis ki čia imas. embo a sem especialas pesquisas seja di ícil p o a se isso é di idido ki is, ou simplesmen e en a êžiamasis, u i uo asis, a imas, elacionado com o ex o in onação. alguns dos in es igado es 6 a ual comun inês undamen os da língua li uanas nenhuma um dos locais li uãos não em e li emen e ala comunine língua não. quan o mais comun inem os li uanos língua é capaz de em mimdzzia os p óp ios go e nos locais ( iksliau sua on ei a) lie u iškus canalus pode se is o só com especiais digi ais apêndices). 7 ki čiuo ų d ibalsių ie, uo a iado de g au de ienbalsinimas (p z., a imas com um dos dėmenų a spal iu e e c.) ca ac e ís ico a maio ia das i iadas Va anã o šnek ų. Mais p incipalmen e es es d ibalsius ienbalsina amaškoni apylinkėse ( o ei sob e isso e uomienė 2008: 46; 2010a: 6267). lie u iai, lie u iškai skai y i i ašy i p amokę a puka io lie u iškose mokyklose-skai yklose, dažniau žiū in ys Lie u os ele iziją (bū ų iksliau - žiū ėję, nes pas a aisiais me ais bal a usijos e i o ijoje a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje 89s aipsniai a icles a i ma-se que e em ou os schnek os de pa a mês de al os sulos es as açõesmažodžių consequacas 1 e 2 pessoas ambém são cla amen e explicadas com dois ki čiais, ex.: d· á.u, ne. á.u, sùk á.u, sak· á.u sob e Pùnią, kučikai ų apilinkių šnek os (ž Ld 363; 33 ičienė 1999:34; Ma ke Leskaus 2006: 60). Em á ios Šnek os dos a edo es Va anã o insc i os d ejopos supmíssima sedaca unisasi o 3 o mas de pessoa: ilgesniji su - ų e cu ότερη sem -ų, exemplo.: im á.u, kà anʼà εi ũ· ʻimčiau ( esčiau), que ana ei ų ( ekė ų) e ó kà kàs εʼ imá.n. pad· ʻo, que quem ei ų e me ajuda iam; nkas jọnæmuš ũ·, pàc p ýsp ã·šó ʻniekas o nãoš ų, ele p isip ašoʼ; .s u. jåu ε.kæ mùš ʻs ies ą já p ecisa muš iʼ; a až. b ·lis, pa αisí· u. má.n dαnkci. ‘a ažiuo ų i mão, pa aisy ų me dangs į (s ogą)ʼ; sekàs pa αisí· má.n ači. ‘se alguém pa iu me b i a įʼ; kùnigas sakí· u., k. c g .kas ‘kunigas saky ų, que aqui g eekas (nuodėmė)ʼ; kàs má.n k. sakí· , n.kọ ki àp næbùs ‘cas me o que dissessem, nada di e en e não se áʼ; ažú· u á.ukiu, cik næ u ·jọ ažukũ· ʻ ažiuo ų com em, só não inha po quê (nuspi o bilhe e)ʼ; p ·š, kasæsu à až· li·d·n ‘p ašė, que sesuo ažiuo ų Lydon (į Lydą)ʼ (pa yzdžiai iz amaškoni u al apilinkių). o ma com - ų no en an o eqünesnė, como e em mui os sulų e eas e n pok aščio li ios a mių. em ge al mais eqüen emen e ab e iadas pala as bískiemenhas (plg. Lka iii 110111, mapėl. n . 106; Ld 114). 1.2. a ema inio (p iebalsinio) asmenação emanescen es e no os emodbinia a uais em línguas li uãs a mėse já bas an e pouco, mas ainda é su likusių a ema inių (p iebalsinių) eiksmažodžių o mų. Mais di undidas elic ínas do p esen e empo 3 o mas de pessoa, con endo es adosas e in anzi y idade signi icados (ž . Lk ch 2004: 33; 202; kazlauskas 2000: 309311), plg.: neš i ‘ne šiaʼ; kós i, niẽž i, gélbs i, peš i, pléiš i ‘pleišėjaʼ, ẽs i ‘bū aʼ; čiáus i ‘čiaudiʼ; sniẽg i ‘sningaʼ e k . como a i ma jonas kazlauskas, XViXVII a. esc i os li uãos encon ando o mas de açõesmaodžių com a ema ine leksija indicam que a ema inių eiksmaodžių nykimas, passagem em ema inius alcança an e lexi as newsp ašy inius e começou an es, negu p adėjo nyk i a ema inė (2000: 309). do mencionados elhos esc i os e , que es es açõesmaodžiai o ma com galūne - i, u inčia -i, mui o p iminė i-kamienius açõesmažodžius, u inčius ambém 3 galūnę -i e es ado de suda ė leksinę-seman inę g upę su būsenos i in anzi y umo eiškme. okia g u- pė galėjo susida y i g eičiausiai dėl o, kad a ema inių eiksmažodžių 3 asmens pessoa signi icado, plg.: ẽs i e gùli. aigi a ema inas 3 o ma de pessoa elíquias a uais a mėse (peš i, niẽž i e k .) são sob e i ê e po que, que sua o ma emena i-kamieno eiksmažodžių 3 pessoa (plg. ainda ecém- o mado bend a is pe š i, niež i). além disso, ilgesnę a ema inių eiksmažodžių exis ência lėmė e sua p oximidade de signi icado i-kamieniams eiksma- 90 ac a Linguis ica Li huanica LXX pa a pala as (plačiau ž . kazlauskas 2000: 311313). nijoLė uoMienė an o no meio do século passado como no habi ual e nes e século Va anã o šnek os ambém é insc i a no p esen e empo a ema inių eiksmažodžių liekanų (plg. Šukys oje: 182; uomienė 2008: 70), que o am pa o adas spo adiamen e, po exemplo, m. amaškonyse oi зафиксирана e a 1 pessoa o ma liekm pasidindu 3 pessoa o ma (pa)li ‘kma (pa)lkma(pa) lieka (g ei mias as os šnekas 2008: 60 ‘g ‘maʼme). De aco do des a man ida o ma modelį, ma y , oi pasida y a e odo pa adigma. insc i a alguns exemplos de de ou os šnek ų: ka(p)pasaå., àš liekù cæn.jaka, næ až.ou su jù mim, adù .ni.s man. m. ‘quando disse, eu pe maneço čionai, não subi ei com ocês, en ão eles me (p adėjo) soš iʼ (Plkiai); paklá.uåu s. mæ g.las, α.liek sum.nim ‘paklausiei seu me gelês, ou iques com manimʼ (is o pasakos, nočià). a ema ina 3 pessoal alç aiços šnek ų e já ex in a Ze elos lie u ių šnek a bal a usijoje, a ibui-se aka ų aukš aičiams. Sob e a base des a o ma šnek os ei a oda pa adigma: eu liekčiù, u liek , nós liẽk im, ocês liẽk i o mą liẽk i ‘lik iʼ u i g e ima die niškių šnek a i daugelis didžiojo plo o pie ų (plg. Ld 348349; Lka iii 89; Vidugi is 2004: 243244; d Ž 2005: 21; Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 64). amaškoni, ódūnios, nočiõs, Pelesõs apylinkių šnek ose insc i o edi binys de miegmù com u de emá ico asmenação. e aqui, p esumi elmen e, pasida y a oda pa adigma, ex: àš miegmù, ci(g)giù, šá.udò ‘aš miegu, só ouço, dispa aʼ (klaišia); a( ) ù gæ α. m ‘es ás bem do mindo?ʼ; ã·nas miẽgma lã·ško, àš ip·ọ ‘jis do ma bedoj, aš an pečiaus (k osnies)ʼ (ka gauda); ig·s .(i) imiẽgmαm, i. bαm is ‘mes šičia e do migam, e abalham odosʼ ( ódūnia); ku. jũ·s i.miẽ.gmα , αnšiẽnọ ‘ku ocês lá do mi , sob e es eieno?ʼ (Pelesà); á.i jũ·s αikα. ciŋgine., kọ ejilgα. mi.ẽgmα , ɛ.ki dα.bui ‘ai ocês c ianças inginiai, co ão ilgai miega , eiki abalha ʼ (nočià). Esas o mas inham ex inguidas Ze elos, Laznų šnek os (ž . Z i: 29; ja osla ienė, uomienė 2013: 31). Va anã o šnek os insc i os algumas ex emamen e a as o mas des e e bo com s, po exemplo.: eu du mm klúoni anšinọ ‘aš miegu kluone an šienoʼ (Plkiai) ou anemiegsmù jilgā., šaš õ· alαndõ· keuõs ‘aš nemiegu ilgai, amaš ą alandą из окруни apylinkių zapisa a na-kamienių es es esklamų o mų: à mišknù, liaš miegu, lieku;. mikn, likn ‘ u do mi, pe manekiʼ; ã·nas m.kna, l.kna ‘ele do me, es aʼ; mẽ·s m.knαm; l.knαm ‘mes do mimos, icamʼ; jũ·s m.knα , l.knα ‘jūs miega , lieka ʼ; ã·ni.s m.kna, l.kna ‘jie sonoga, liekaʼ ( o keliuosʼ ( ùsamonys)8. mais sob e es as o mas e kaukienė, Pakalniškienė 2002: 113131). Es es ipiški in a pinių eiksmažodžių pe dobiniai há mui o obse ados e adjimoje die niškių šnek oje (plg. Ld 348351; Lka iii 8283, žemėl. n . 8587). além disso, in es igam-se pa ibio isų šnek ose, como e em odo pie ų aukš aičių pa a mės plo e, mui o eqüna esamojo empo 3 pessoa o ma 8 Es e į e p asis s mui as ezes es e ias agaškiai. a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje 97s aipsniai a icles e nu eikšme, po exemplo: á.m gα.u isàs plù(n)ksnas šu à ap ó· è ‘ am gaidžiui odo plunksnas šu a nu o ėʼ ( ùsamonys), ic. k.mọ αikα. ó·buous má.n ap á.uki.s ‘ši ie kaimo aikai obuolius man nud askysʼ ( amaškónys). Esse p e ixo signi icação das línguas li uanas não budinga. é p o a elmen e mo ologinis e inys de localina bal a usių linguagem (plg. b u. abad aць ‘apd asky iʼ, aba вать ‘aplup iʼ); b) šnek os usado an esdėlis a a i inka b. k. a -, например.: a ã·jọ žeb õ·kas, daå. j.m dupọu ù ‘a ėjo zeb okas (ubagas), dei-lhe dois pau os (iogšnios)ʼ ( amaškónys); ak·åu α ùs, in až·ki ‘a kėliau a us, į ažiuoki ʼ; acẹåu s. ô dá.ik us iišẹjå. i ‘a ciėmio as minhas coisas e saí de láʼ (ne ãšiai). po ém insc i a não poucos exemplos de, quando a pa a ojamo da língua li uânica s e ima nua pa eikšme, exemplo.: aki. ọ så.su. š.ku. (plg. b u. адрубау сук) ‘nuki o sausą шakąʼ (asa à); aki.kẹ á. kus i nù ædẹ klúonαn (plg. b u. a p oh kaней) ‘nukinkė a klius i nu edė kluonan (į kluoną)ʼ (nočià); b ó·lis cik · ọ a ažã· ô namõ· (plg. b u. рыехау да хаты) ‘b olis só amanhã pa ažia o casa (Plkiai); c) an esdélis ažu- až- (bk za-) ge almen e u ilizado ação acabigai ma ca ė i, exemplo.: à e ẹ gá.l u. / i pá.isó inman ‘už e é a cabeça e êu i em maneʼ (s enšiai); id.- i.ni. ká. i. isadù ažda åũ. á. αn ‘ idu dienį ka ę semp e ce ca au a an (į a ą)ʼ (ka gauda); ažudi bå. .sijọj nædåũ.gi pinigũ· ‘uždi bau usijoje nedaug dinhei oʼ ( amaškónys). às ezes es e p e ixélis pode eikes i e começo de ação: ažusi gå., αic·lu. ž·mu. p agul·jåu (plg. b u. захварэу) ‘susi gau, é odo o in e no p agulėjauʼ ( amaškónys); giù, α.kas ažù ekẹ (plg. b u. заплакау) ‘gi džiu, c iança p a i koʼ (asa à). e às ezes ele é usado e de alguns ou os an ecedimen os signi icados, po exemplo: asilá.idọ sá.ul (plg. b u. слонца зашло) ‘nusileido saulėʼ; asibα.dẹ α kl·s (plg. b u. спалохауся конь) ‘pasibaidė a klysʼ. Las os an esdėlio až- (ažsi-) signi icâncias p o a elmen e emp in os (plg. ge čių, Ze elos a mėse: g ina eckienė 1973: 226; Vidugi is 2004: 278); d) Va anã o šnek os mui o eqüen e sla iško p iešdėlis da-, que não a as ezes pa a ojamo em ez de p iešdėlių pa-, p i-, iz-, nu- (plg. Leskauskai ė 2006: 61-62; 2009: 66), например.: dasak·k jåu sku. (plg. b u. da(s)kaжы) ‘pasakyk exp essak já udoʼ /; da·jọ iŋgidù u. i g ù ô (plg. b u. дайшоу) ‘p endeu à du as e g iu oʼ, dašó· kọ i iš á.ukẹ man из ùpẹs (plg. b u. даскочиу) ‘ʼp išoko e ex auque me do io b u, dagi. ·nọ dá. i ọ kã· ọ из (plg. дажыу) ‘nugi i o ainda a é a es e (segundo mundial) gue a (примерски amaoni); e) an esdėliu pe eiškiamas o al acção (mui o mais epe i i o) conclusão no passado (ou possí el al a sua acabamen o no u u o). naquele caso es e p e ixélis aqui, como e em mui os ou os sul y no da língua li uânica pak aščio a mių, bal a usių idioma exempli iu adicionando e a ou os p e ixėlinių eiksmažodžių ou é a é duas ezes epe ido, exemplo.: ã·ni.s jå. is panum ы (plg. b u. paвымi рау- шы) ‘jie já odos ex in- e amʼ; žũ·.si·s paj ẹsẹ (plg. b u. павыдыхалi) ‘žąsys išd ėsėʼ, 98 nijoLė uoMienė ac a Linguis ica Li huanica LXX pa az·jọ . as kàs ku. (plg. b u. pa azyhodziliся) ‘išsi aikščiojo (pa+ az+si+ ėjo) s ie as ( isi pessoas) kas ku ʼ; pasu · is i iená.m (plg. b u. pazyho дзi- лi ся) ‘suėjo odos a é umʼ ( isi например. de Plkių) (plg. Vidugi is 2004: 275276); ) p e ixélis p iVa anã o šnek ose pa a ojamo e ou os p e idėlios (a -, pa-, ap-) signi icamemas, p o a elmen e skolin inais, exemplo.: àš nẹiškα. p ыpažыnåũ. eu (plg. žiai com odasisʼ b u. я нi зразу прызнала цябе) ‘aš ne iš ka o a pažinau a eʼ ( ùsamonys); p ыsi-  .ikinåu g ažε. su‿ isa.s (plg. b u. папрыветствовала усiх) ‘pasis eikinau g a- (asa à); ab i dùk æ ы.s b αnge. p αng ọs (plg. b u. абедзве доч- кi приадзетыя) ‘abid i duk e ys g ažiai ap eng as (išpuoš os)ʼ ( amaškónys); g) i iados šnek ų eiksmažodžiem ca ac e ís ico e sla iškas p iešdėlis az-, u ilizado bk pa-, iši k . p iešdėlių eikšmėmis, p z.: sku. mú·z žmó·nẹs asi.kọ (plg. b u. раскупiлi) ‘ iską nossos pessoas ( ie iniai) expi koʼ; azy .ko mú·s klú·nu. i kαlkòzαn pàjẹmẹ (plg. b u. разабралi) ‘iša dė nossos kluoną e kolchozan (į ‘ka inas bėgo i pa e ė k epšįʼ kolūkį) paėmėʼ; i α. kã·cinas b·gọ i( )‿ à eȓ ẹ kã·šыku. (plg. b u. развярну) ( amaškónys) (plg. Vidugi is 2004: 277279). 2.4. Veiksmažodžių neasmenoojваемых o mų emanescas de eiksmažodžio neasmenoojваемых o mų Va anã o šnek ose unkcionuoja eipusdili iai. Po exemplo, kiamosios i ne eikiamosios ūšies esamojo i bū ojo ka inio laiko daly iai bei eikiamosios ūšies esamojo empo pa icipan es: kek dåũ.k šы.m. bú.bu. i· à supù uu. ‘quan os quan os es ean de ba o ias são supu usiųʼ (Pelesà); eikiamosios ūšies bū ojo ca inio empo pa icipan es: i ·l bù ò sæsu à ọa ažã· us ‘i no amen e oi an (į sibi ą) sesuo oj a ažia us, . y. oji a ažia usiʼ (nočià); ne eikiamosios ūšies bū ojo ka - inio laiko daly iai: jilgα. iná.i gul·jọ žmõ·gus nušá.u as ‘ilgai enai gulėjo žmogus nušau asʼ ( amaškónys); mànọ d·dẹ i.gi sibi αñ. bù ọ jš eš as ‘mano dėdė i gi sibi- oi es ež asʼ (Plkiai); pusdaly is: dù zuiù ·damas, niẽkọ næpa gá.u si ʻdu zuikius ydamas, nieko nepagausiʼ (Pelesà) (plg. Leskauskai ė 2006: 63). Pelesojè insc i a algumas o mas de subdi isões do p esen e e do u u o ca ino empo de signi icado, exemplo: de·jọ mùms dá. bemiẽgαn ‘išėjo nos ainda bemiegan ʼ; k. i.dbi l· u l·jαn ‘ką en di bi chu ando‘ (plg. Ld 387) (asa à). não desca a-se que es es casos pa a o i de ido ao in luência da língua bend inesa. em ou as sulas alç aiças pa a mês salelês podeli o o mas de nãož iksua a. ambém neišgi s a e nãožesc i i a exemplos de a a džio ou į a džio a dininkas + su bū ojo dažninio i būsimojo laiko daly ių, pusdaly ių i padaly ių o momis. eikiamybė, bū inybė i galimybė eiškiama sin aksinėmis kons ukcijomis daik- modalinis eiksmažodis + eiksmažodžio bend a is, p z.: ɛ.kæ linα. á.u, g kei j.u ‘ eikia linai au , i. e. linus au i, g ikiai, digo, p ecisa no os c uz, i. e. no os c uz, s a y i ( ùsamonys);ʼ . y. g ikius pjau iʼ ( ódūnia); · αi, sakå., ɛ.kæ nå.jαs k ·žus s ac· ‘ y ai, mliju, gijåũ mòžna bùbọs kà ‘misliju (gal oju), gi já possí el bulbos (bul ės) kas , . y. bul es a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje 99s aipsniai / a icles kas iʼ ( amaškónys); ikɛ·jọ p imei oà α kl·s ižbã·lọs á.uk, apaskùmjåu æžmas ‘ eikėjo p imei o a ca alys, i. e. a klį, de balos auk i, e depois já ežimas, i. e. ežimąʼ (Piliãkalnis). Eses elhos sin aksines cons uções (ypač su eikė i) bem man enikę y ų nami skaičiumi e kinine com elacionados daik a a džiais, sakiniuose a liekančiais eiksnio unkciju, i pie ų aukš aičiai bei iš esmės isos lie u ių kalbos salose bal a usijoje (ž . am- b azas 2006: 35–36, 331–332). ne eikiamosios ūšies daly iai, einan ys sudė inio a inio a dine dalimi, de i- например.: à ô kã·šikas g ažɛ. nupn as ‘ a o ces pšys boni amen e nupin asʼ (Pelesà); i α. b ó·ô klùpẹs, plọna. d óžыn· ọs ‘ ai b omo klumpės, plonai d ožinė osʼ ( amaškónys). No en an o, mais equen emen e não se conside a nem à giminha do daik a a džio, nem ao núme o e são usadas o mas de gimins de pa icipan es comunsõsi, ex.: akõ· à ó· pas a(d)da · a ‘o po quê eu sklepas ( ūsys) es á abe o, i. e. ab ido (s anšiai); i du . pi.ọs zaslã·nas s óu pas ac· a ‘ idu y casa zaslanas ( oks suolas) s o i cons ua y a, i. y. pas a y asʼ (asa à); g ·ò dα.ci.s jåup ygamn a ‘glėblio dan ys p igamin a, i. e. p igamin i (pa uoš i)ʼ ( amaškónys). Es e enômeno é obse ado não só sulos alç aiças pa a mės šnek es, mas ambém em ou os alç aiças, especialmen e pa ibio, šnek es (ž . Ld 384385; Leskauskai ė 2006: 63 e k .). 3. aPibend iniMas 3.1. socioling is inės aplinkybės nepalkias e di íquias línguas li uãs condições Va anã o k aš e exis is a o alguns cên imos, po ém šnek os es u u a in e na mudi amen os hoje não pode conside a inais. Nes e pequeno e i ó io, sepa ada da li uanos e nog a ines e a kamien, pode-se e cadaise homodos si uacion lingubines di e en es es ágios: a do d ikalbiškumo, que man e e só os mesmos elhos habi an es ( amaškoni, ódūnios e Pelesõs apylinkės) a é oda o idioma ex incção (asa õs, Pãa adnės, nočiõs, ne ãšių apylinkių kaimai), quando é lemb ado os poucos bu ies de coisas. 7 Es as lie u iškų bal a usijos ilų šnek os, embo a e spa čiai nu au ėjus lie u ians, cons an emen e ou o e ebekin a bas an e consis en emen e. 3.2. a chajiškų eiksmažodžio o mų išlaidão p olongikė ki akalbė apsup is e izoliacija es imino Va anã o šnek as cada ez mais заsikonse uo i. isso ajudou-lhes a man e á ias ca ac e ís icas camosnius: o a ual adicional, que é compos o p incipais šnek os one iniai e mo ologiniai aožai, susi o ma am du an e longus šnek ų aidos secžius, e mui o ne yškų, p o a elmen e 100 nijoLė uoMienė ac a Linguis ica Li huanica LXX he eldė ą de p o ilios p aei os, bal ų gen inių kalbų sluoksnį: • supos os decasca os monaskai os 1 e 2 pessoa d iskiemenių eiksmažodžių o mas (bu. á.u, bu. á.i ‘būčiau, bū umʼ; ɛi á.u, ɛi á.i ‘eičiau, ei ʼumʼ) com man ido da pessoa monaskai os 3 o ma (liẽkma ‘liekaʼ; . ‘us ičiaudiʼ; niẽg ‘sninga); • man idas na-kamienês o mas de empo a chajiškesniu ki čia imu; • esamojo laiko a ema inių (p iebalsinių) eiksmažodžių liekanos – daugiausia p esen e (mi.knù ‘mieguʼ, mi.kn ‘miegiʼ, m·kna ‘miegaʼ ) e únicascasi os 1 o mas de pessoa com kon aminacine galūne -mu (imɛù, kimù ‘einu, skinuʼ); • man ido elho galūninis sang ąžinių eiksmažodžių буду ojo empo 3 pessoa o mų ki čia imas ( ad·s ‘ adosiʼ; s ój·s ‘s ojosiʼ). 3.3. ino aciniai enóškiniai […] de línguas con ac s consequa ania de ido à pe manen e in e ação com sla as línguas (p incipalmen e com local bal a usių šnek a, quan o menos com locais polkų e usų línguas) Va anã o li a ians šnek os expe imen a am complexos mudanças da es u u a. aqui sem di iculdade pode-se islumb a apa en emen e no a e gausos Sla os capnaços s a oksnį g e u inių eiksmažodžių o mų, seman inių kalkių e pan. : • nyks a eiksmažodžių não apenjiojamosios o mas; • šnek os ge almen e à e cei a pessoa usada o ma é em a os casos ai não só e cei o, mas ambém ou as pessoasim. al desc end ida 3 pessoa suple y inês o ma de su gimen o omen a e local bal a usių língua, cuja no pa adigma do empo a ual an o singula isci os, quan o plu alisci os o mas são idên icos su ëсьць ‘y a; • se á equen e o empo, quando se con a sob e equen es acon ecimen os no passado, eiškiamo ac escen ando 3 pessoa o mą e a. es e é um dos casos em que bal a usių meios de aiškos da língua omam-se po seus, acilmen e inse idos em li uãos língua; • an e élico e bmažodžio (cažniausia com neiginu ne-) sang ąžos a ixa es á a ás, como e em línguas sla as; adimem-se bal a usiška sepa os açõesmažodžių sang ąžinių o mų signi icação; • nemažai eiksmažodžių p iešdėlių a ojami lie u ių kalbai s e ima eikšme: 1) p e ixél é acpa a ojado e nu eikšme, ca ac e ís ico da língua bal a ussa local; 2) p iešdėlis a g e a em li uãos lingbai s e imas nui pa eikšmes; 3) o p e ixio až- (ažsi-) pode deno a o começo da ação e emp es ado de alguns de ou os p e ie ais signi icados; 4) sla iškas p e ixél dane e ai pa o ojase em ez de dian edėlių pa-, p i-, iz-, nu-; d Ž a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje 101s aipsniai a icles / 5) o p e ixio pabal a usių exemplo da língua adicionado e a ou os p e ixélinių eiksmažodžių ou é a é duas ezes epe ido; 6) p e ixélis p ipa a ojado pelas lendin inas dian edėlių a -, pa-, ap eikšmėmis; 7) sla iškas p iešdėlis az a ojamas pa-, izi k . p iešdėlių eikšmėmis. Li e a u a e ŠaL iniai amb azas Vy au as 2006: Li u ias línguas his ó ica sin aksė. Vilnius: Lie u ių kalbos dLkŽe Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) edição. ins i u as. edi o es: s asys keinys ( y . edi o ius), Laimu is bilkis, jonas Paulauskas, Vy au as Vi kauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija, 2011. acesso in e ne : h p://dz.lki.l . Laima g umadienė, Mikulėnienė danguolė, Mo kūnas kazys, Vid ug i i s a loyzas. Die eniškių šnek os diccioná io 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, g i na ec kienė 2005. elena 1973: algumas ge ėčių a mės eiksmažodžio ypa ybės. Li u ians kalbo y os ques ões 14, 221229. g i na eckien ė elena 1997: isoliuo os li uanos šnek ų e iniai e ninėse Lie u os žemėse bal a usijoje. Li u ians kalbo y os ques ões 37, 185195. du cul u a no con ex o. Zinā nisko aks u k ājums XVi. dauga pils: saule, 4248. g uma dienė Laima 2005: kodų kai a lie u ių a mėse. – Valoda-2006. Valoda daża- ja osla ienė ju gi a, uomienė nijolė 2013: Lazūnų šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. ka d elis Vy au as 2014: As ilas da língua Li uânia: p obleminiai aspec os. Li u ians kalba 8. acesso in e ne : www.lie u iukalba.l . kaukienė aud onė 1994: His ó ia do eiksmazônio da língua Li uânia. klaipėda: publicação da uni e sidade klaipėda. kaukienė aud onė 2002: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija ii. klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla. kaukienė aud onė, Pakalniškienė dalia 2002: Veiksmažodžių lik i, snig i, mig i es u u a e kilmė. Vā ds un ā pē īšanas aspek i. Raks u k ājums 6, 113131. Liepāja. kazlauskas jonas 2000: Rink iniai aš ai 1, sud. albe as osinas. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas ins i u o de publicação. Labo William 1963: he social mo i a ion o a sound change. Wo d 19, 207309. Ld Zinke ičius Zigmas. Li u ians dialek ologija. Vilnius: Min is, 1966. 102 ac a nijoLė uoMienė Linguis ica Li huanica LXX Leskauskai ė as a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. Leskauskai ė as a 2009: Ma cinkonių šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. Lka ii A lás da língua Li uânica 2. oné ica, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1982. Lka iii A las da língua Li uânica 3. Mo ologija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1991. Lkg ii G amá ica da língua Li uânica 2. Mo ologija, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius: is, 1971. Lk ch – b a ce i čiū ė i ma, i a nau ski e nė a ud a, Les kau s ka i ė a s a, Min umpa edmundas. das línguas Lie u ių ch es oma ija. Vilnius: Edi o a do Ins i u o de língua Li uânia, 2004. Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus uni e si á ia edi o a. Mikulė nienė da nguolė 2012: pela elação de linguagem a chaikos e ino ações (Zie elos lie u ių šnek os dados). Li uanis ica, . 58. n . 1(87), 5162. Vilnius: Academia Li uã de Ciências. o ębski jan 1956: G ama ika języka li ewskiego 3. (nauka i o mach). Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe. Pakalniškienė dalia 2004: comuns de línguas bal as eiksmažodžiai. Mo ologinė es u u a. Vā ds un ā pē īšanas aspek i. aks u k ājums 8, 201210. Liepāja. Palionis jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XViXVii a. Vilnius: Min is. Palionis jonas 1979: His ó ia da Li uânia li e á ia da língua. Vilnius: Mokslas. agaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo a ian es pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse. do a o disse ação. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. s ang ch is ian 1942: Das Slawische und bal ische Ve bum. oslo, 172173. Šukys Jonas 1960: ca ac e ís icas mais ca ac e ingen es amaškonių šnek os. Li u ians kalbo y os ques ões 3, 177187. amul ionienė au elija 2013: neap edėž ą quan idade de ca ac e ís ica ma cin ys a ibu džiai: p iešdėlio po edinių da yba. Ac a Linguis ica Li huanica 68, 126145. umpa edmundas 2008: Pelesos šnek os onemas e suas a ian es. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. uomienė nijolė 2006: amaškoniškių šnekos kodų kai a. Cul u a da língua 79. Vilnius: Edição do Ins i u o de Lí uo, 161172. a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje 103s aipsniai a icles uomie nė nijolė 2006a: Pe i ē isko lie u iešu izlokšņu kalki. / Valoda 2006. Linoda de á ios con ex o cul u al. Zina nisko aks u k ajums XVi. dauga pils uni e sidades acadêmico apgads saule, 2006., 80.86.lpp. uomienė nijolė 2008: Ramaškonių šnek os eks ai. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. uomie nė nij olė 2010a: d ibalsių ie, uo ienbalsinimo endencijos pe i e inėse Va ana o šnek ose. Homem e pala a 2(1). Vilnius: uomienė nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas (= Ope a linguis ica Li huanica 13). Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Vilniaus pedagoginis uni e si e as, 6267. uomie nė nijolė 2010b: Sou he n aukš aičių šnek os bal a usijoje: kalbų są eikos pada inos. Respec us Philologicus 18(23), kaunas, 223234. Vidugi is aloyzas 2004: Zie elos lie u ių šnek a. Vilnius: P es ika. Zinke ičius Zigmas 1987: His ó ia da língua Li uânia ii. a é p imei os esc i os. Vilnius: Min is. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2005. Z i – Vidugi is aloyzas, Mikulėnienė danguolė. Zie elos šnek os eks ai 1. Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике 7. Москва: Прогресс, 199–228. a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us suMMa y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian a e e iewed in his pe spec i e. he a icle ollows he la es dialec ological and sociolinguis ic da a. i e eals he a ia ion o he use o a chaic and inno a i e e b o ms and iden i ices he he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom- ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y di ec ion o hei change. da a a e analyzed a he appa en ime. he cu en si ua ion o language is eco ded wi h local in o man s mo e and less luen in Li huanian. in o he wo ds, he pape aims o de e mine he peculia i ies o e bs which a e mos s able and mos p one o changes as he Li huanian sub-dialec is gene ally declining. he ma e ial o sub-dialec s om 7 small Li huanian mic o-a eas analysed in he pape shows ha wi h apid dena ionaliza ion o Li huanians, he changes occu ing in Li huanian ha e been a he consis en . he small e i o y, sepa a ed om he s em o he Li huanian e hnog aphic 104 ac a Linguis ica Li huanica LXX land, wi nesses he di e en s ages o once he same linguis ic nijoLė uoMienė si ua ion: om bilingualism p esub-dialec s. i helped hem o main ain se e al laye s o linguis ic peculia i ies. i s and o emos , he con empo a y adi ional laye o peculia i ies made o he se ed by he oldes esiden s (en i ons o amashkan sy, adun’ and Pelyasa) o he comple e ex inc ion o language ( illages o he en i ons o asa a, Paha odna, nacha, nia ošy). a long- e m o eign en i onmen and isola ion led o inc eased conse a ion o Vo ana a main phone ic and mo phological ea u es o he sub-dialec ha o med o e long cen u ies o de elopmen o sub-dialec s: a) wo-s em 1s and 2nd pe son singula o ms o e bs in he condi ional mood ense o ms o e lexi e e bs main ained. due o con inuous in e ac ion wi h sla ic languages, he Li huanian sub-dialec s o Vo ana a unde wen complex s uc u al changes. a wi h mo e a chaic accen ua ion; b) emains o p esen ense a hema ic (consonan al) e bs (singula 3 d pe son o ms); c) na-s em p esen ense o ms and singula 1s pe son o ms wi h a con amina ed ending –mu p ese ed; d) he old ending accen ua ion o he 3 d pe son pas clea ly new and nume ous sla ic co e can easily be iden i ied: a) he g owing use o con iguous e bal o ms as well as seman ic loan ansla ions is eco ded; b) non-conjuga ed o ms o e bs end o decline; c) he o m é (is) usually used in he 3 d pe son acqui es he o ms o o he pe sons in sub-dialec s; c) pas i e a i e ense when epe i i e e en s in he pas a e old is exp essed by adding a 3 d pe son o m būda o (used o be); d) as in sla ic languages, he a ix o he e lexi e o m o p e ixal e bs is o en a he end; he bela usian meaning o e lexi e o ms o indi idual e bs is in e cep ed; e) a numbe o e bal p e ixes a e used in he meaning o eign o Li huanian. Į eik a 2014 m. maio 16 d. nijoLė uoMienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia [email p o ec ed] [email p o ec ed]