Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio ypatybės pietų aukštaičių patarmėje Baltarusijoje
Full text
82 ac a Linguis ica Li huanica LXX
esMiniai ŽodŽiai: pie ų aukš aičių pa ibio salų šnek os, s ebimasis laikas, a chajiškosios
açõesmaozônio peculia idades, ino acinês açõesmaozônio
peculia idades, línguas in e eika.
keyWo ds: sub-dialec s o bounda y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian, appa en
ime, a chaic peculia i ies o he e b, inno a i e peculia i ies o he e b,
in e ac ion o languages.
nijoLė uoMienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ei o de pesquisas acadêmicas: dialec ologia, a mių
mo ology, socioling is ica, línguas in e eika.
a chajiŠkosios e inoVacinės
VeiksMaŽodŽio yPa ybės
Pie aukŠ aiči Pa a Mėje baL a usijoje in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us ano ação no
a igo analisadas duasjopos pie ų aukš aičių pa a mės ęsinio bal a usijoje, Va anã o e isão-se
a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b
kai yba, da yba e semân ica do eiksmazônio pie ų aukš aičių pa ibio salų šnek ų. baseama-se não só
dialec ologicos, mas ambém socioling is icos dados dos ul imos in e anos, po an o há possibilidade de
desc e e não só p as a chajiškąsias e ino acines eiksmažodžio lingua e lindėjo endências de
ajone, eiksmažodžio ypa ybės: a chajiškosios liekanos i ino aciniai eiškiniai. Šiais aspek ais
consumo, quais e am ca ac e ís icas pa a mei pelo menos an es de meio-séc imo ano, e jaunsio es
a uais, ca ac e ís ica is o pačiai pa a mei já depois de meio-šim o ano. a igo ap esen a a unikalios
li uanis inos dados, po que algumas delas abo dam a ca ac e ís ica do eiksmaódio de odo nãoūdinga ou
o mas, be i a skleis i jų a osenos į ai a imą, nus a y i ki imo k yp į. duomenys apie pakai-
inį a ba lygiag e ų šių eiksmažodžio o mų a ojimą bu o kaup i iek iš y esniosios, iek i
iš jaunesniosios ka os pa eikėjų, adinasi, galima jų analizė s ebimuoju laiku, nes senesniųjų
pouco ca ac e ís ica da língua da população da p incipal me idional al š aičių á ea, po an o e
nãož iksuo as ou mui o pouco onde euž iksuo as. uma po um lado, longa du ação ki akalbė en olp is e
pa a mės isoliação do p incipal da língua li uânica plo o ska ino Va anã o šnek as cada ez mais
zassikonse uo i, po an o lá esama, embo a e mui o spo adiamen e a ojaanno a ion mic o-a eas o
sou he n aukš ai ian a e e iewed om his pe spec i e. he a icle ollows bo h dialec ological and
sociolinguis ic da a o he pas wen y yea s; he e o e, he e is a possibili y o desc ibe he mos
a chaic and inno a i e e bal o ms as well as o e eal he a ia ion o hei use and o iden i y he
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
83s aipsniai a icles mų, i in a chajiškų lie u ių kalbos eiksmažodžio o mų, pa eldė ų iš labai
olimos p aei ies, (labiausiai su bal a usių) i iamosios šnek os são pe e idas desses ino acinių
gal ne siekiančios gen ines bal ų kalbas. ki a e us, dėl nuola inės są eikos su sla ų kalbomis
paki imų, quais o mų gausa e is in ensi ėjan i seman inių kalkių a osena. g ande a iabilidade e
ne su o ma o neploną sla iškų apnašų sluoksnį.
a chajiškųjų ypa ybių pa yzdžių u imuose pa a mės į ašuose labai nedaug, jie spo adiški,
o apsk i ai šiai isai beišmi š ančiai pa a mei bal a usijoje būdinga g e u inių eiksmažodžių
desigualidade u osena das o mas e bi ocal in es igá eis de e minou o que no a igo desc i a
análise de o mas e bi odal às ezes cons i ui inp opo cionamen o ou episodiedade imp essão.
di ec ion o hei change. dados sob e o uso al e na i o ou equi alen e dessas o mas e bas o am
he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n
aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom-
ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y
colhidos de he in o ma ion p o ide s o bo h he olde and he younge gene a ion, pe mi indo sua
análise a he appa en ime po que he language o he olde gene a ion e lec ed he endencies o
use cha ac e is ic o he sub-dialec a leas i y yea s ago, while he language o he younge
gene a ion e lec s con empo a y endencies cha ac e is ic o he same sub-dialec i y yea s la e .
he a icle p o ides unique da a on he Li huanian language because ce ain e bal peculia i ies
discussed in he a icle a e ei he no cha ac e is ic o li le cha ac e is ic o he language
sub-dialec om he main a ea o he Li huanian language led he sub-dialec s o Vo ana a in o e en
g ea e conse a ion; he e o e, hough e y spo adically used, hey ea u e especially a chaic o ms
o Li huanian e bs inhe i ed om he emo e pas , pe haps e en da ing back o ibal bal ic languages.
on he o he hand, due o he con inuous in e ac ion wi h sla ic languages (mos ly Bela usian), he
sub-dialec s unde analysis unde wen such inno a i e changes which ha e e en o med a a he solid
o esiden s om he main a ea o sou he n aukš ai ian; hey a e he e o e no eco ded o
sca cely eco ded. on he one hand, a long- e m o eign en i onmen and he isola ion o he
sla ic co e . he a ailable eco ds o he sub-dialec con ain e y ew examples o a chaic p ope ies;
hey a e spo adic. gene ally speaking, his sub-dialec , which is on he e ge o ex inc ion in bela us, can
be cha ac e ized by a high numbe o con iguous o ms and he in ensi ying use o seman ic loan
ansla ions. a high a ia ion and inconsis ency o e bal o ms unde analysis de e mined ha he
analysis o e b o ms desc ibed in he a icle c ea es an occasional exp ession o non-p opo ionali y
o episodici y.
84 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
0. ĮVadas
mais ecen es dados dialec ologicos e socioling is á ios de língua li uanas pa ibio
isų1 pesquisado es o e ece possibilidade de obse a e a alia isolo uados šnek ų
aidą, a ob idos esul ados dessas pesquisas compa a com já publicados. assim
ec i ica-se an o sinc onico, quan o e diac onico pa ibio islas imagem, e ela-se
ė, užpildomos jau u imų dialek ologinių duomenų sp agos, pa eikiama naujų
kalbų są eikos ezul a ų. ai i in s a bu XXi a. apusių sunkiau pasiekiamomis
šnek ų į ai olie u iškų islas bal a usijoje em elação. lá de ido espa us da língua
li uãs nykimo pe dida possibilidade de зафиксировать не только важные и
интересные развития языка, ее функционирования факты, но и в целом ne e kama
e idências sob e os mesmos стачайших местных жителей этниного происхождения и
принадлежомности. Nes e abalho se es o ça ealiza embo a pa e de mencionadas a e as.
obje i o do a igo d ejopų eiksmažodžio sis emos b uožų y imas: išlaiky ų elųjų bei a si adusių
ino a y iųjų. Es as duas peculia idades elaçãois são analisadas com base mais ecen e, unikalia XX a. inal XXi
a. início dialek ologine ma e ial de bal a usijoje, Va anã o ajone ainda exis en es (o an igos) lie u iškų
islas. em ou as pala as, en a-se es abelece mais es á eis e mais p opensos kis i peculia idades do
eiksmazônio y ando e nyks an li uãos šnek a apsk i ai. examinando cole ada ma e ialá, conside a-se em
ambien es socioling is ines, nas quais língua Li uânica exis a o Bal a usia ilhas Li uãs. aigi a osenos
a iação abo da-se obse imoio empo2, i. i. analiza amadas açõesmazodio peculia idades e suas a osenos
peculia idades de á iosi aus século šnek ų ep esen an es de alboje. ixiado a ual imagem da língua, po
meio an o melho , quan o menciau albanços li e iamen e in o man es locais. em expedições indi iduais
ap o ei a-se a possibilidade pasi iksli po causa di e en es o mas de açõesmajo á ias do consumo
di e amen e ape cebendo pa eikėjų, es o çando-se escla ece a possí eis a ian es con iabilidade: se al
a osena é įsisąmonin a, pa eikėjams acei á el, se isso lapsus linguae ou e o do insc i o. P ê a i mações
ilus ando sakíns, onde só possí el, es uda-se indica conc e os kaimą, no qual oi 1 Nes e a igo escolhe
usa sulos al š aičių pa ibio isų, ainda conc e čiau Va anã o isų šnek ų e mininai. eles ainda não se
es abelece am, po ém, opinião da au o a, é mais ap op iado desc e e plo as de língua li uanas, po uma ou
ou as ci cuns âncias ape adas o a dos limi es do e i ó io li uano, do que pe i e inių a mių e mo
( ambém suge e e Vy au as ka delis (2014)). 2 e mo obse imis empo (an. appa en ime) nos abalhos
kalbo y os mais espalhou XX a. 7-ajame década. P imei a hipó ese do obse ado empo su o mulou Williamas
Labo s (1963: 207309; 1975: 199228): que a mu ação de linguagem osse ixado du an e yksmo, de e se
obse ada de á ias ao mesmo empo i endo ezes numa língua. obse adoio empo é ealizado amaškoni, de
uma de á ias Li u iškų Va anã o pa ibio isų šnek os, daik a a džio y imas ( uomienė 2010).
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
85s aipsniai a icles insc i o exemplo, pois lie u iška Va anã o pa ibio ilha ha endo não uma, e a é
á ias. / Essas ilas ex ês ês ce ca de 50 km ao longo da a ual on ei a es a al besi êsi-sen em em
ingiuo a aixa (uncaise ela oi ien isa e junėsi com a Li uânia) de die ẽniškių iškyšulio a é Pelesõs
apylinkių (ž . ig. 1). 3 No mapa ma cados s ambesni pon os dis i o cen as, cidadeselhas, assen ie és,
bažny kaimiai e kolūkių cen as. Es es pon os ica am daqueles empos, quando XX a. meados em oi
colmada a minė ma é ia nem nočiojè, asa ojè, ne ãšiuose locais dos pessoas, bem albančių lie u iškai,
já não. Nes e abalho são analisados dados da língua, ge almen e g a ados não só em á ios desses
Lie u ių kalbos a lasui. ačiau pas a ųjų me ų y imai pa odė, kad, pa yzdžiui, nei pačiame Va anã e,
pon os aldeimen os, mas e em unicimios lá, onde o úl imo in ezen ome io oi encon ado pelo menos um
local homem, bem alan e Li u iškai. a cada a i mação a igo ilus uojan e de ase ou combinação de
pala as se es o ça indica locais, nas quais eles o am insc i o, nomes. 1 PaV. Sul al oš aičių pa a mė
com ęsiniu bal a usijoje lie u iškomis Va anã o ajono salomis3: Va anã as, ne ãšiai, asa à (pagal
Lie u ių kalbos a lasą Vi punk as); nočià (Vii pon o); ódūnia, Plkiai (Viii pon o); Pelesà (iX pon o). Na á ea
do e i ó io desc i o não pe encem azi kai (X) e no oseji ge nykai (Xi). Planélapis i ado de Li uãos
a mių ch es oma ijos
(suda y ojas edmundas umpa).
86 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
Salien e-se que os abalhos linguo í icos dos úl imos anos, elacionados com pa ibio
ilhas (e em ge al com os la inos a mês), eqüen emen e compa a i amen e
indi e enciados em elação ao empo baseiam-se em dados egis ados no passado
ge almen e em á ios dicioná ios, conjun os de ex os a mís icos, ex inguiu-se
šnek ų esc i o he dino e som pa a o a las do ma e ial da língua Li uânia, onde o
egis ado um núme o de esidências simul âneas, às ezes an es de 100 e mais anos
(pa ides, abalhos dos úl imos 128 anos: 2010; 2010; Mikulė amnienė 2012: 51; 2013). po
isso alguns enômenos da linguagem e suas ki imą di ícil ou a é mesmo impossí el
in e p e a socioling is icamen e, po que não há obse ado pe spec i a de empo.
Nes e a igo con inuam-se na pe i e ia sul de Bielo ússia, no dis i o de Va anã o,
exis en es (ou bas an e ecen emen e o am-se) ilhas Li u ichas amaškoni, ne ãšių,
ódūnios, Plkių, nočiõs, Pãa adnės, asa õs, Pelesõs4 šnek ų mo ologiimai5. Įdomi i
bene menos menos sepa adamen e analisada pa e da linguagem eiksmažodis.
en a i a no a igo em Va anã o apylinkių šnek ų eiksmažodžio sis ema olha -se
quan o não habi ualmen ei: a) isa p incipalmen e a ende cap ados emanescen es
a chajiškais do e bma odo lyčių (publicando e an e io men e su gidas suas
kiama ap ašy i ino acinius eiškinius, susijusius su kalbų są eika, odėl ne engia-
ep odu o as); b) segundo a siema mais amplamen e discu i alguns in igan es
cai ybos do e bma, doybos, signi ica i os e ou os peculia idades.
4 maio es e a é nossos dias sob e i idas Pelesõs apylinkių lie u iškos ilos em aldeias pública e domés ica
ambien equem comunica-se lie u iškai. Pelesojè desde 1992 m. unciona Li u iška escola. es e é a p imei a
bal a usijoje Li uães p incipal p incipal escola Pelesos k aš o cul u a e educação cen as. Os undado es
da escola são Fundação de cul u a da República da Li uânia e Minis é io da cul u a e educação. 2012 m. a
escola expôs a 13a abi u ien ų laidą. maio ia deles es udam com sucesso em escolas supe io es da epública
da Li uânia. alguns ex- o mado es des a escola de alunos após es udos e o na am abalha em escolas
li uãs como p o esso es. Vie ines comuni á ios Li uães e social susi ienijamen o Gim inė são supo omi e
miami Lie u os als ybės.
Pelesõs kaimo apylinkių lie u ių šnek os aida pas ebimai ski iasi nuo ki ų Va anã o ajone bei
e isame Lydõs k aš e esamos e ex-li auens šnek ų. Šnek a, sem dú ida, eque um sepa ado e a idesno
įsižiū ėjimo (bene o mais impo an e e o maio abalho dos úl imos anos, dedicado Pelesõs šnek a, é
edmundo umpos 2008 m. iulis a monog a ia Pelesos šnek os onemas e suas a ian es). Nes e a igo, a
a enção mais concen a-se em meno es, nyks ančias ou e comple amen e sunykusias geog a icamen e na
a ual e i ó io do dis i o Va anã o pe encanças šnek as. 5P imo mais de alhado sinc onís ico
nyks ančios ilas Li uãs daik a a džio aleg niação sis ema desc ição ap esen ado em 2010 m. edlei o li o em
Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas. Publicação ambém de alhadamen e
desc e e-se oda Va anã o k aš o socioling is inė si uação obse imoio empo, compa adas a pa i de
duas ezes ( y esniosios e condicionalmen e jaunesniosios) ep esen an esas cons i uídas de odos os
pa adigmos daik a a džio cai ybos ipos, abo da-se codos kai os p oblema. o o 2008 m. saído Ramaškonių
šnek os eks ų (su kompak ine plokš ele) cole ó io in oducioninha pa e de alhe ap esen adas
būdingosios šnek os peculia idades, ki čiação dalykai. em biejos li os ap esen a-se an e io es es e
mic oa ealą y usių au o es ob as de esumo. mais ecen es mencionadas ilhas do desen ol imen o da
língua li uanas hoje ainda não emos. aigi e de alhado exame de odas as pa es da linguagem agua da no u u o.
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
87s aipsniai a icles /
1. an igo kaLbos ModeLio Liekanos
a chajiŠkosios VeiksMaŽodŽio
yPa ybės
1.1. algumas eiksmazodžių supamosas
nuosakos o mos
Lie u ių kalbos a mėse a iamosios nuosakos o mos labai į ai uoja (kazlaus-
2000: 385403). de essencia odos sulos akš aičiai, dzūkai, em sa i ą a iamąją
nuosaką, cuja daiba a é šiol não é oda a aiški, plg.: ienaskai os 1 pessoa bū áu, 2
pessoa bū ái, e 3 pessoa bū ; plu alidades 1 pessoa se m (bū ūmè), 2 pessoa se
(bū ū è). plu alissai os 1 e 2 o mas de pessoa são no as, cons i uídas a 3 a. o ma
se ia ac escen ando senesnes bū um, bū u , ainda usado pie ų aukš aičių
pa a mėje. e unisaki o 1 e 2 o mas de pessoa cons i uídas no a ā-kamienių
eiksmažodžių asmena imo pa yzdžiu. Šių o mų išlaiky a i ap adė p iegaidė
explica á-la pelo que galūnės -au, e -ai, sendo as akū inės, akū inių galūnių de ou o
empo no sis ema da supos a p ecipaca podiam se apenas ki čiuo as (plčiau see
kazlauskas 2000: 101102).
daba inėse Va anã o apylinkių šnek ose už ašy a nemažai a iamosios nuosakos
singula askai os 1 e 2 pessoa d iskiemenių eiksmažodžių o mų, например: àš bu. á.u, ù bu. á.i ‘aš
būčiau, u bū umʼ; àš di p á.u, ù di p á.i; ‘aš abalha ia, u abalha umʼ; àš ɛi á.u, ù ɛi á.i ‘aš
eičiau, u ei umʼ; àš neš á.u, ù neš á.i ‘aš neščiau, u neš umʼ, àš es á.u, ù 105; Lk ch 2004: 83;
es á.i ‘aš esčiau, u es umʼ i k . jos a iamos su paki usiu baigmeniu, pap as ai
ki čiuojamu gale, o p iegaidė – iš esmės isuome išlaikoma i ap adė. kaip i iso-
je šiandieninėje pie ų aukš aičių pa a mėje (plg. Lka iii 107–109, žemėl. n . 103–
Ma ke ičienė 1999: 33; Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65). a aida mais ápida de ou o dos o mados de
sedác ios ( ienaskai os 1 e 2 do indi íduo) elacionada com o conhecido pa a mês dêsnio de al is de sul:
se č, džmoje oco e apenas uma ez, isso pa adigma isilaginama e isu se , d, an o daik a a d
pa adigmoe, exemplo: d·u., me gá. pa adigiu. ‘dėdžių, me gaičiųʼ, an o e eiksmažodžio, например.: á.uåu,
maåũ. ‘audžiau, mačiauʼ. po an o e bú·åu, d båu, ɛ.åu islegin a em bu. á.u, di p á.u, ɛi á.u. Em odo o
pa adigma, eiksmažodžių p iebalsis pe manece æš á.u, æš á.i ‘ ežčiau, ež umʼ. in es igamosi
šnek os insc i a casos mais a os, quando suki cializada šaknis ε. åu šы.ná.u, ã·le labα. l·jα ‘eičiau
kie as, odėl i a iamosios nuosakos ienaskai os 1 i 2 asmens o mos a iamos
kie ai, p z.: mæs á.u, mæs á.i ‘mesčiau, mes umʼ; k á.u, k á.i ‘ ėkčiau, ėk umʼ;
šienau i, mas mui o pa aʼ; bú· αi pas.us, ku.pαskα. aš· næm·ki, næp aš· åu ‘bū um po akius, que kaimų). A
aiz supos os sedaco unicascai os 1 e 2 o mas de pessoa ki chiação Va anã o šnek os é
lyjaʼ; ès αi u.‿mẹ.gu. iȓ‿gi. ǽ.n αi sá.u ‘ es um ą me gą (me gai ę) i gy en um
ex emamen e a o, g e a galūnico ki chiação o mas de aqui mais p o a elmen e su gido de ido a
lenkiškai ašy i nemoki, nep ašyčiauʼ (pa yzdžiai daugiausia iš ódūnios apylinkių
88
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
in o man as es o ços de ala co yklingai e g amma iškai, i. i. se es anha en ado pamdžio i
comun inę li e ians language6. embo a mencionassem o mas ki is šaknyje luga e p iegaidę, exemplo.:
gαl ó· åu, gαl ó· αi ‘gal očiau, gal o umʼ; mọk· åu, mọ k· αi ‘mokėčiau, mokė umʼ; aš· åu, aš· αi
‘ ašyčiau, ašy umʼ; skαic· åu, skαic· αi ‘skai yčiau, skai y umʼ; šá.udi. au, šá.udi. αi ‘šaudyčiau,
y a iksuojamas daugumoje didžiojo pie ų aukš aičių plo o šnek ų (ž . Lka iii 108;
Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65).
P iesaginiai eiksmažodžiai Va anã o šnek ose pap as ai išlaiko bend a ies ki čio
šaudy umʼ; žu. · åu, žu. · αi ‘žiū ėčiau, žiū ė umʼ. de d iskiemenias su gidas de o mas dian edélicas o
luga ki čio ge almen e pe manece galūnėje, exemplo: næsupá.isi. åu, isùs bu õ·kus nu åu á.i
‘nesupaisyčiau (nesužiū ėčiauʼ), odos bu okus ( unkelius) nu au um ù (samonys); kadàž gal· åu, i á.u
dú·nọs7 dek á.u u ẹs pαnæš á.u ‘kad eu pudesse, e e paonos de k au u ės (pa duo u ės) pa nešʼčiau
( amaškónys); nuɛi á.i ù i má.n ká. i. pα a · αi ‘nuei um u i man ka ę pa a y umʼ (s anšiai);
imes á.u ajũ· ipi.ọs, .le kũ· . as pasak·s ‘išmes ei eu ela da casa, mas o que s ie as ( isi pessoas)
pasakysʼ ( amaškónys). de mui os kalbininkų opinião, galūninis supamosios sedacos 1 e 2 pessoa
o asmens o mą bū (Ld 367368; Lka ii 128, žemėl. n . 109). como a i ma Zigmas Zinke ičius, ki čio
ans e êlimas não oco eu s aiga ma y , algum empo ha endo do ki čiai. bem įsiklausius, segundoas
ki is ou imas e i iá eis Va anã o šnek ų exemplos: a sùk á.u u. š .bu., ci(g)næ u . comku. ‘a suk ei
es a a ž ą, só não enho com quemʼ ( amaškónys); ε. á.i ù sá.u i nesùk á.i má.n gαl .s ʻei um u a si e
mų ki čia imas y a ėly esnis. jis galėjo susi o muo i dėl 3 asmens o mos į akos, nes
nemaža dalis pie ų aukš aičių, kaip i y ų aukš aičiai u eniškiai bei ilniškiai, u i 3
nesuk um man gal osʼ (s anšiai); m á.i, žm.gus, i pab·k á.i nọk . sa i. u. ‘im um, homem, e êg ums
daqueles so ie os ( a ybinės san a kos)ʼ (Plkiai); pógl· bi., póglb.li. i com nš á.u s. .su. šiẽnu. ʻpo glėbį,
po glėbelį e suneščiau pa a si oda šieną (ka gau da). se ia possí el aze p essupos à, que
in es igamosias šnek as man ido a chajiškesnis ki čia imas. embo a sem especialas pesquisas seja
di ícil p o a se isso é di idido ki is, ou simplesmen e en a êžiamasis, u i uo asis, a imas,
elacionado com o ex o in onação. alguns dos in es igado es 6 a ual comun inês undamen os da língua
li uanas nenhuma um dos locais li uãos não em e li emen e ala comunine língua não. quan o mais
comun inem os li uanos língua é capaz de em mimdzzia os p óp ios go e nos locais ( iksliau sua
on ei a) lie u iškus canalus pode se is o só com especiais digi ais apêndices). 7 ki čiuo ų d ibalsių ie,
uo a iado de g au de ienbalsinimas (p z., a imas com um dos dėmenų a spal iu e e c.) ca ac e ís ico
a maio ia das i iadas Va anã o šnek ų. Mais p incipalmen e es es d ibalsius ienbalsina amaškoni
apylinkėse ( o ei sob e isso e uomienė 2008: 46; 2010a: 6267).
lie u iai, lie u iškai skai y i i ašy i p amokę a puka io lie u iškose mokyklose-skai yklose, dažniau
žiū in ys Lie u os ele iziją (bū ų iksliau - žiū ėję, nes pas a aisiais me ais bal a usijos e i o ijoje
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
89s aipsniai a icles a i ma-se que e em ou os schnek os de pa a mês de al os sulos
es as açõesmažodžių consequacas 1 e 2 pessoas ambém são cla amen e explicadas com
dois ki čiais, ex.: d· á.u, ne. á.u, sùk á.u, sak· á.u sob e Pùnią, kučikai ų apilinkių šnek os (ž
Ld 363; 33 ičienė 1999:34; Ma ke Leskaus 2006: 60). Em á ios Šnek os dos a edo es Va anã o
insc i os d ejopos supmíssima sedaca unisasi o 3 o mas de pessoa: ilgesniji su - ų e
cu ότερη sem -ų, exemplo.: im á.u, kà anʼà εi ũ· ʻimčiau ( esčiau), que ana ei ų ( ekė ų) e ó
kà kàs εʼ imá.n. pad· ʻo, que quem ei ų e me ajuda iam; nkas jọnæmuš ũ·, pàc p ýsp ã·šó
ʻniekas o nãoš ų, ele p isip ašoʼ; .s u. jåu ε.kæ mùš ʻs ies ą já p ecisa muš iʼ; a až.
b ·lis, pa αisí· u. má.n dαnkci. ‘a ažiuo ų i mão, pa aisy ų me dangs į (s ogą)ʼ; sekàs
pa αisí· má.n ači. ‘se alguém pa iu me b i a įʼ; kùnigas sakí· u., k. c g .kas ‘kunigas
saky ų, que aqui g eekas (nuodėmė)ʼ; kàs má.n k. sakí· , n.kọ ki àp næbùs ‘cas me o que
dissessem, nada di e en e não se áʼ; ažú· u á.ukiu, cik næ u ·jọ ažukũ· ʻ ažiuo ų com
em, só não inha po quê (nuspi o bilhe e)ʼ; p ·š, kasæsu à až· li·d·n ‘p ašė, que sesuo
ažiuo ų Lydon (į Lydą)ʼ (pa yzdžiai iz amaškoni u al apilinkių). o ma com - ų no en an o
eqünesnė, como e em mui os sulų e eas e n pok aščio li ios a mių. em ge al mais
eqüen emen e ab e iadas pala as bískiemenhas (plg. Lka iii 110111, mapėl. n . 106; Ld 114).
1.2. a ema inio (p iebalsinio) asmenação emanescen es e no os emodbinia a uais em
línguas li uãs a mėse já bas an e pouco, mas ainda é su likusių a ema inių (p iebalsinių)
eiksmažodžių o mų. Mais di undidas elic ínas do p esen e empo 3 o mas de pessoa,
con endo es adosas e in anzi y idade signi icados (ž . Lk ch 2004: 33; 202; kazlauskas
2000: 309311), plg.: neš i ‘ne šiaʼ; kós i, niẽž i, gélbs i, peš i, pléiš i ‘pleišėjaʼ, ẽs i ‘bū aʼ;
čiáus i ‘čiaudiʼ; sniẽg i ‘sningaʼ e k . como a i ma jonas kazlauskas, XViXVII a. esc i os
li uãos encon ando o mas de açõesmaodžių com a ema ine leksija indicam que
a ema inių eiksmaodžių nykimas, passagem em ema inius alcança an e lexi as
newsp ašy inius e começou an es, negu p adėjo nyk i a ema inė (2000: 309). do
mencionados elhos esc i os e , que es es açõesmaodžiai o ma com galūne - i, u inčia
-i, mui o p iminė i-kamienius açõesmažodžius, u inčius ambém 3 galūnę -i e es ado de
suda ė leksinę-seman inę g upę su būsenos i in anzi y umo eiškme. okia g u-
pė galėjo susida y i g eičiausiai dėl o, kad a ema inių eiksmažodžių 3 asmens
pessoa signi icado, plg.: ẽs i e gùli. aigi a ema inas 3 o ma de pessoa elíquias a uais
a mėse (peš i, niẽž i e k .) são sob e i ê e po que, que sua o ma emena i-kamieno
eiksmažodžių 3 pessoa (plg. ainda ecém- o mado bend a is pe š i, niež i). além disso,
ilgesnę a ema inių eiksmažodžių exis ência lėmė e sua p oximidade de signi icado
i-kamieniams eiksma-
90 ac a Linguis ica Li huanica LXX pa a pala as (plačiau ž . kazlauskas 2000: 311313).
nijoLė uoMienė
an o no meio do século passado como no habi ual e nes e século Va anã o šnek os
ambém é insc i a no p esen e empo a ema inių eiksmažodžių liekanų (plg. Šukys oje:
182; uomienė 2008: 70), que o am pa o adas spo adiamen e, po exemplo, m.
amaškonyse oi зафиксирана e a 1 pessoa o ma liekm pasidindu 3 pessoa o ma (pa)li
‘kma (pa)lkma(pa) lieka (g ei mias as os šnekas 2008: 60 ‘g ‘maʼme). De aco do des a
man ida o ma modelį, ma y , oi pasida y a e odo pa adigma. insc i a alguns exemplos
de de ou os šnek ų: ka(p)pasaå., àš liekù cæn.jaka, næ až.ou su jù mim, adù .ni.s man. m.
‘quando disse, eu pe maneço čionai, não subi ei com ocês, en ão eles me (p adėjo)
soš iʼ (Plkiai); paklá.uåu s. mæ g.las, α.liek sum.nim ‘paklausiei seu me gelês, ou iques
com manimʼ (is o pasakos, nočià). a ema ina 3 pessoal alç aiços šnek ų e já ex in a
Ze elos lie u ių šnek a bal a usijoje, a ibui-se aka ų aukš aičiams. Sob e a base
des a o ma šnek os ei a oda pa adigma: eu liekčiù, u liek , nós liẽk im, ocês liẽk i
o mą liẽk i ‘lik iʼ u i g e ima die niškių šnek a i daugelis didžiojo plo o pie ų
(plg. Ld 348349; Lka iii 89; Vidugi is 2004: 243244; d Ž 2005: 21; Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 64).
amaškoni, ódūnios, nočiõs, Pelesõs apylinkių šnek ose insc i o edi binys de miegmù
com u de emá ico asmenação. e aqui, p esumi elmen e, pasida y a oda pa adigma, ex:
àš miegmù, ci(g)giù, šá.udò ‘aš miegu, só ouço, dispa aʼ (klaišia); a( ) ù gæ α. m ‘es ás
bem do mindo?ʼ; ã·nas miẽgma lã·ško, àš ip·ọ ‘jis do ma bedoj, aš an pečiaus
(k osnies)ʼ (ka gauda); ig·s .(i) imiẽgmαm, i. bαm is ‘mes šičia e do migam, e abalham
odosʼ ( ódūnia); ku. jũ·s i.miẽ.gmα , αnšiẽnọ ‘ku ocês lá do mi , sob e es eieno?ʼ
(Pelesà); á.i jũ·s αikα. ciŋgine., kọ ejilgα. mi.ẽgmα , ɛ.ki dα.bui ‘ai ocês c ianças
inginiai, co ão ilgai miega , eiki abalha ʼ (nočià). Esas o mas inham ex inguidas
Ze elos, Laznų šnek os (ž . Z i: 29; ja osla ienė, uomienė 2013: 31). Va anã o šnek os
insc i os algumas ex emamen e a as o mas des e e bo com s, po exemplo.: eu
du mm klúoni anšinọ ‘aš miegu kluone an šienoʼ (Plkiai) ou anemiegsmù jilgā., šaš õ·
alαndõ· keuõs ‘aš nemiegu ilgai, amaš ą alandą из окруни apylinkių zapisa a
na-kamienių es es esklamų o mų: à mišknù, liaš miegu, lieku;. mikn, likn ‘ u do mi,
pe manekiʼ; ã·nas m.kna, l.kna ‘ele do me, es aʼ; mẽ·s m.knαm; l.knαm ‘mes do mimos,
icamʼ; jũ·s m.knα , l.knα ‘jūs miega , lieka ʼ; ã·ni.s m.kna, l.kna ‘jie sonoga, liekaʼ ( o
keliuosʼ ( ùsamonys)8.
mais sob e es as o mas e kaukienė, Pakalniškienė 2002: 113131). Es es ipiški
in a pinių eiksmažodžių pe dobiniai há mui o obse ados e adjimoje die niškių
šnek oje (plg. Ld 348351; Lka iii 8283, žemėl. n . 8587). além disso, in es igam-se pa ibio isų
šnek ose, como e em odo pie ų aukš aičių pa a mės plo e, mui o eqüna esamojo
empo 3 pessoa o ma 8 Es e į e p asis s mui as ezes es e ias agaškiai.
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
97s aipsniai a icles e nu eikšme, po exemplo: á.m gα.u isàs plù(n)ksnas šu à
ap ó· è ‘ am gaidžiui odo plunksnas šu a nu o ėʼ ( ùsamonys), ic. k.mọ αikα. ó·buous
má.n ap á.uki.s ‘ši ie kaimo aikai obuolius man nud askysʼ ( amaškónys). Esse
p e ixo signi icação das línguas li uanas não budinga. é p o a elmen e mo ologinis
e inys de localina bal a usių linguagem (plg. b u. abad aць ‘apd asky iʼ, aba вать
‘aplup iʼ); b) šnek os usado an esdėlis a a i inka b. k. a -, например.: a ã·jọ žeb õ·kas,
daå. j.m dupọu ù ‘a ėjo zeb okas (ubagas), dei-lhe dois pau os (iogšnios)ʼ
( amaškónys); ak·åu α ùs, in až·ki ‘a kėliau a us, į ažiuoki ʼ; acẹåu s. ô dá.ik us
iišẹjå. i ‘a ciėmio as minhas coisas e saí de láʼ (ne ãšiai). po ém insc i a não poucos
exemplos de, quando a pa a ojamo da língua li uânica s e ima nua pa eikšme,
exemplo.: aki. ọ så.su. š.ku. (plg. b u. адрубау сук) ‘nuki o sausą шakąʼ (asa à); aki.kẹ
á. kus i nù ædẹ klúonαn (plg. b u. a p oh kaней) ‘nukinkė a klius i nu edė kluonan (į
kluoną)ʼ (nočià); b ó·lis cik · ọ a ažã· ô namõ· (plg. b u. рыехау да хаты) ‘b olis só
amanhã pa ažia o casa (Plkiai); c) an esdélis ažu- až- (bk za-) ge almen e u ilizado
ação acabigai ma ca ė i, exemplo.: à e ẹ gá.l u. / i pá.isó inman ‘už e é a cabeça e
êu i em maneʼ (s enšiai); id.- i.ni. ká. i. isadù ažda åũ. á. αn ‘ idu dienį ka ę
semp e ce ca au a an (į a ą)ʼ (ka gauda); ažudi bå. .sijọj nædåũ.gi pinigũ·
‘uždi bau usijoje nedaug dinhei oʼ ( amaškónys). às ezes es e p e ixélis pode
eikes i e começo de ação: ažusi gå., αic·lu. ž·mu. p agul·jåu (plg. b u. захварэу)
‘susi gau, é odo o in e no p agulėjauʼ ( amaškónys); giù, α.kas ažù ekẹ (plg. b u.
заплакау) ‘gi džiu, c iança p a i koʼ (asa à). e às ezes ele é usado e de alguns
ou os an ecedimen os signi icados, po exemplo: asilá.idọ sá.ul (plg. b u. слонца
зашло) ‘nusileido saulėʼ; asibα.dẹ α kl·s (plg. b u. спалохауся конь) ‘pasibaidė a klysʼ.
Las os an esdėlio až- (ažsi-) signi icâncias p o a elmen e emp in os (plg. ge čių,
Ze elos a mėse: g ina eckienė 1973: 226; Vidugi is 2004: 278); d) Va anã o šnek os mui o
eqüen e sla iško p iešdėlis da-, que não a as ezes pa a ojamo em ez de
p iešdėlių pa-, p i-, iz-, nu- (plg. Leskauskai ė 2006: 61-62; 2009: 66), например.: dasak·k
jåu sku. (plg. b u. da(s)kaжы) ‘pasakyk exp essak já udoʼ /; da·jọ iŋgidù u. i g ù ô
(plg. b u. дайшоу) ‘p endeu à du as e g iu oʼ, dašó· kọ i iš á.ukẹ man из ùpẹs (plg. b u.
даскочиу) ‘ʼp išoko e ex auque me do io b u, dagi. ·nọ dá. i ọ kã· ọ из (plg. дажыу)
‘nugi i o ainda a é a es e (segundo mundial) gue a (примерски amaoni); e) an esdėliu
pe eiškiamas o al acção (mui o mais epe i i o) conclusão no passado (ou possí el
al a sua acabamen o no u u o). naquele caso es e p e ixélis aqui, como e em mui os
ou os sul y no da língua li uânica pak aščio a mių, bal a usių idioma exempli iu
adicionando e a ou os p e ixėlinių eiksmažodžių ou é a é duas ezes epe ido,
exemplo.: ã·ni.s jå. is panum ы (plg. b u. paвымi рау- шы) ‘jie já odos ex in- e amʼ;
žũ·.si·s paj ẹsẹ (plg. b u. павыдыхалi) ‘žąsys išd ėsėʼ,
98
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
pa az·jọ . as kàs ku. (plg. b u. pa azyhodziliся) ‘išsi aikščiojo (pa+ az+si+ ėjo)
s ie as ( isi pessoas) kas ku ʼ; pasu · is i iená.m (plg. b u. pazyho дзi- лi ся) ‘suėjo
odos a é umʼ ( isi например. de Plkių) (plg. Vidugi is 2004: 275276); ) p e ixélis
p iVa anã o šnek ose pa a ojamo e ou os p e idėlios (a -, pa-, ap-) signi icamemas,
p o a elmen e skolin inais, exemplo.: àš nẹiškα. p ыpažыnåũ. eu (plg. žiai com odasisʼ
b u. я нi зразу прызнала цябе) ‘aš ne iš ka o a pažinau a eʼ ( ùsamonys); p ыsi-
.ikinåu g ažε. su‿ isa.s (plg. b u. папрыветствовала усiх) ‘pasis eikinau g a-
(asa à); ab i dùk æ ы.s b αnge. p αng ọs (plg. b u. абедзве доч- кi приадзетыя) ‘abid i
duk e ys g ažiai ap eng as (išpuoš os)ʼ ( amaškónys); g) i iados šnek ų
eiksmažodžiem ca ac e ís ico e sla iškas p iešdėlis az-, u ilizado bk pa-, iši k .
p iešdėlių eikšmėmis, p z.: sku. mú·z žmó·nẹs asi.kọ (plg. b u. раскупiлi) ‘ iską
nossos pessoas ( ie iniai) expi koʼ; azy .ko mú·s klú·nu. i kαlkòzαn pàjẹmẹ (plg. b u.
разабралi) ‘iša dė nossos kluoną e kolchozan (į ‘ka inas bėgo i pa e ė k epšįʼ
kolūkį) paėmėʼ; i α. kã·cinas b·gọ i( )‿ à eȓ ẹ kã·šыku. (plg. b u. развярну)
( amaškónys) (plg. Vidugi is 2004: 277279).
2.4. Veiksmažodžių neasmenoojваемых o mų emanescas de eiksmažodžio
neasmenoojваемых o mų Va anã o šnek ose unkcionuoja eipusdili iai. Po exemplo,
kiamosios i ne eikiamosios ūšies esamojo i bū ojo ka inio laiko daly iai bei
eikiamosios ūšies esamojo empo pa icipan es: kek dåũ.k šы.m. bú.bu. i· à supù uu.
‘quan os quan os es ean de ba o ias são supu usiųʼ (Pelesà); eikiamosios ūšies bū ojo
ca inio empo pa icipan es: i ·l bù ò sæsu à ọa ažã· us ‘i no amen e oi an (į sibi ą)
sesuo oj a ažia us, . y. oji a ažia usiʼ (nočià); ne eikiamosios ūšies bū ojo ka -
inio laiko daly iai: jilgα. iná.i gul·jọ žmõ·gus nušá.u as ‘ilgai enai gulėjo žmogus
nušau asʼ ( amaškónys); mànọ d·dẹ i.gi sibi αñ. bù ọ jš eš as ‘mano dėdė i gi sibi-
oi es ež asʼ (Plkiai); pusdaly is: dù zuiù ·damas, niẽkọ næpa gá.u si ʻdu zuikius ydamas,
nieko nepagausiʼ (Pelesà) (plg. Leskauskai ė 2006: 63). Pelesojè insc i a algumas o mas de
subdi isões do p esen e e do u u o ca ino empo de signi icado, exemplo: de·jọ mùms dá.
bemiẽgαn ‘išėjo nos ainda bemiegan ʼ; k. i.dbi l· u l·jαn ‘ką en di bi chu ando‘ (plg. Ld
387) (asa à). não desca a-se que es es casos pa a o i de ido ao in luência da língua
bend inesa. em ou as sulas alç aiças pa a mês salelês podeli o o mas de nãož iksua a.
ambém neišgi s a e nãožesc i i a exemplos de a a džio ou į a džio a dininkas +
su bū ojo dažninio i būsimojo laiko daly ių, pusdaly ių i padaly ių o momis.
eikiamybė, bū inybė i galimybė eiškiama sin aksinėmis kons ukcijomis daik-
modalinis eiksmažodis + eiksmažodžio bend a is, p z.: ɛ.kæ linα. á.u, g kei j.u ‘ eikia linai
au , i. e. linus au i, g ikiai, digo, p ecisa no os c uz, i. e. no os c uz, s a y i ( ùsamonys);ʼ
. y. g ikius pjau iʼ ( ódūnia); · αi, sakå., ɛ.kæ nå.jαs k ·žus s ac· ‘ y ai,
mliju, gijåũ mòžna bùbọs kà ‘misliju (gal oju), gi já possí el bulbos (bul ės) kas , . y. bul es
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
99s aipsniai / a icles
kas iʼ ( amaškónys); ikɛ·jọ p imei oà α kl·s ižbã·lọs á.uk, apaskùmjåu æžmas ‘ eikėjo
p imei o a ca alys, i. e. a klį, de balos auk i, e depois já ežimas, i. e. ežimąʼ (Piliãkalnis).
Eses elhos sin aksines cons uções (ypač su eikė i) bem man enikę y ų nami skaičiumi e
kinine com elacionados daik a a džiais, sakiniuose a liekančiais eiksnio unkciju,
i pie ų aukš aičiai bei iš esmės isos lie u ių kalbos salose bal a usijoje (ž . am-
b azas 2006: 35–36, 331–332).
ne eikiamosios ūšies daly iai, einan ys sudė inio a inio a dine dalimi, de i-
например.: à ô kã·šikas g ažɛ. nupn as ‘ a o ces pšys boni amen e nupin asʼ (Pelesà);
i α. b ó·ô klùpẹs, plọna. d óžыn· ọs ‘ ai b omo klumpės, plonai d ožinė osʼ ( amaškónys). No
en an o, mais equen emen e não se conside a nem à giminha do daik a a džio, nem ao
núme o e são usadas o mas de gimins de pa icipan es comunsõsi, ex.: akõ· à ó· pas
a(d)da · a ‘o po quê eu sklepas ( ūsys) es á abe o, i. e. ab ido (s anšiai); i du . pi.ọs
zaslã·nas s óu pas ac· a ‘ idu y casa zaslanas ( oks suolas) s o i cons ua y a, i. y.
pas a y asʼ (asa à); g ·ò dα.ci.s jåup ygamn a ‘glėblio dan ys p igamin a, i. e. p igamin i
(pa uoš i)ʼ ( amaškónys). Es e enômeno é obse ado não só sulos alç aiças pa a mės
šnek es, mas ambém em ou os alç aiças, especialmen e pa ibio, šnek es (ž . Ld 384385;
Leskauskai ė 2006: 63 e k .).
3. aPibend iniMas
3.1. socioling is inės aplinkybės
nepalkias e di íquias línguas li uãs condições Va anã o k aš e exis is a o alguns
cên imos, po ém šnek os es u u a in e na mudi amen os hoje não pode conside a
inais. Nes e pequeno e i ó io, sepa ada da li uanos e nog a ines e a kamien,
pode-se e cadaise homodos si uacion lingubines di e en es es ágios: a do
d ikalbiškumo, que man e e só os mesmos elhos habi an es ( amaškoni, ódūnios e
Pelesõs apylinkės) a é oda o idioma ex incção (asa õs, Pãa adnės, nočiõs, ne ãšių
apylinkių kaimai), quando é lemb ado os poucos bu ies de coisas. 7 Es as lie u iškų
bal a usijos ilų šnek os, embo a e spa čiai nu au ėjus lie u ians, cons an emen e
ou o e ebekin a bas an e consis en emen e. 3.2. a chajiškų eiksmažodžio o mų
išlaidão p olongikė ki akalbė apsup is e izoliacija es imino Va anã o šnek as cada ez
mais заsikonse uo i. isso ajudou-lhes a man e á ias ca ac e ís icas camosnius: o
a ual adicional, que é compos o p incipais šnek os one iniai e mo ologiniai aožai,
susi o ma am du an e longus šnek ų aidos secžius, e mui o ne yškų, p o a elmen e
100
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
he eldė ą de p o ilios p aei os, bal ų gen inių kalbų sluoksnį: • supos os decasca os
monaskai os 1 e 2 pessoa d iskiemenių eiksmažodžių o mas (bu. á.u, bu. á.i ‘būčiau,
bū umʼ; ɛi á.u, ɛi á.i ‘eičiau, ei ʼumʼ) com man ido da pessoa monaskai os 3 o ma
(liẽkma ‘liekaʼ; . ‘us ičiaudiʼ; niẽg ‘sninga); • man idas na-kamienês o mas de empo
a chajiškesniu ki čia imu;
• esamojo laiko a ema inių (p iebalsinių) eiksmažodžių liekanos – daugiausia
p esen e (mi.knù ‘mieguʼ, mi.kn ‘miegiʼ, m·kna ‘miegaʼ ) e únicascasi os 1 o mas de
pessoa com kon aminacine galūne -mu
(imɛù, kimù ‘einu, skinuʼ);
• man ido elho galūninis sang ąžinių eiksmažodžių буду ojo empo 3 pessoa o mų
ki čia imas ( ad·s ‘ adosiʼ; s ój·s ‘s ojosiʼ). 3.3. ino aciniai enóškiniai […] de
línguas con ac s consequa ania de ido à pe manen e in e ação com sla as línguas
(p incipalmen e com local bal a usių šnek a, quan o menos com locais polkų e usų
línguas) Va anã o li a ians šnek os expe imen a am complexos mudanças da
es u u a. aqui sem di iculdade pode-se islumb a apa en emen e no a e gausos
Sla os capnaços s a oksnį g e u inių eiksmažodžių o mų, seman inių kalkių e
pan. :
• nyks a eiksmažodžių não apenjiojamosios o mas; • šnek os ge almen e à e cei a
pessoa usada o ma é em a os casos ai não só e cei o, mas ambém ou as pessoasim.
al desc end ida 3 pessoa suple y inês o ma de su gimen o omen a e local bal a usių
língua, cuja no pa adigma do empo a ual an o singula isci os, quan o plu alisci os
o mas são idên icos su ëсьць ‘y a; • se á equen e o empo, quando se con a sob e
equen es acon ecimen os no passado, eiškiamo ac escen ando 3 pessoa o mą e a.
es e é um dos casos em que bal a usių meios de aiškos da língua omam-se po seus,
acilmen e inse idos em li uãos língua; • an e élico e bmažodžio (cažniausia com neiginu
ne-) sang ąžos a ixa es á a ás, como e em línguas sla as; adimem-se bal a usiška
sepa os açõesmažodžių sang ąžinių o mų signi icação;
• nemažai eiksmažodžių p iešdėlių a ojami lie u ių kalbai s e ima eikšme:
1) p e ixél é acpa a ojado e nu eikšme, ca ac e ís ico da língua bal a ussa local;
2) p iešdėlis a g e a em li uãos lingbai s e imas nui pa eikšmes;
3) o p e ixio až- (ažsi-) pode deno a o começo da ação e emp es ado de
alguns de ou os p e ie ais signi icados;
4) sla iškas p e ixél dane e ai pa o ojase em ez de dian edėlių pa-, p i-, iz-, nu-; d Ž
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
101s aipsniai a icles /
5) o p e ixio pabal a usių exemplo da língua adicionado e a ou os p e ixélinių
eiksmažodžių ou é a é duas ezes epe ido; 6) p e ixélis p ipa a ojado pelas
lendin inas dian edėlių a -, pa-, ap eikšmėmis; 7) sla iškas p iešdėlis
az a ojamas pa-, izi k . p iešdėlių eikšmėmis.
Li e a u a e ŠaL iniai amb azas Vy au as 2006: Li u ias línguas his ó ica sin aksė. Vilnius:
Lie u ių kalbos dLkŽe Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) edição.
ins i u as.
edi o es: s asys keinys ( y . edi o ius), Laimu is bilkis, jonas Paulauskas, Vy au as
Vi kauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija, 2011. acesso in e ne :
h p://dz.lki.l .
Laima g umadienė, Mikulėnienė danguolė, Mo kūnas kazys, Vid ug i i s a loyzas.
Die eniškių šnek os diccioná io 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, g i na ec kienė
2005.
elena 1973: algumas ge ėčių a mės eiksmažodžio ypa ybės. Li u ians kalbo y os
ques ões 14, 221229. g i na eckien ė elena 1997: isoliuo os li uanos šnek ų e iniai
e ninėse Lie u os žemėse bal a usijoje. Li u ians kalbo y os ques ões 37, 185195. du
cul u a no con ex o. Zinā nisko aks u k ājums XVi. dauga pils: saule, 4248.
g uma dienė Laima 2005: kodų kai a lie u ių a mėse. – Valoda-2006. Valoda daża-
ja osla ienė ju gi a, uomienė nijolė 2013: Lazūnų šnek os ex ai. Vilnius:
Ins i u o das línguas Li uãs.
ka d elis Vy au as 2014: As ilas da língua Li uânia: p obleminiai aspec os. Li u ians
kalba 8. acesso in e ne : www.lie u iukalba.l . kaukienė aud onė 1994: His ó ia do
eiksmazônio da língua Li uânia. klaipėda: publicação da uni e sidade klaipėda.
kaukienė aud onė 2002: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija ii. klaipėda: klaipėdos
uni e si e o leidykla.
kaukienė aud onė, Pakalniškienė dalia 2002: Veiksmažodžių lik i, snig i, mig i es u u a e
kilmė. Vā ds un ā pē īšanas aspek i. Raks u k ājums 6, 113131. Liepāja. kazlauskas jonas
2000: Rink iniai aš ai 1, sud. albe as osinas. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas ins i u o de
publicação.
Labo William 1963: he social mo i a ion o a sound change. Wo d 19, 207309. Ld
Zinke ičius Zigmas. Li u ians dialek ologija. Vilnius: Min is, 1966.
102 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
Leskauskai ė as a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das línguas
Li uãs.
Leskauskai ė as a 2009: Ma cinkonių šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das línguas
Li uãs.
Lka ii A lás da língua Li uânica 2. oné ica, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas,
1982.
Lka iii A las da língua Li uânica 3. Mo ologija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius:
Mokslas, 1991.
Lkg ii G amá ica da língua Li uânica 2. Mo ologija, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius:
is, 1971.
Lk ch – b a ce i čiū ė i ma, i a nau ski e nė a ud a, Les kau s ka i ė a s a,
Min umpa edmundas. das línguas Lie u ių ch es oma ija. Vilnius: Edi o a do
Ins i u o de língua Li uânia, 2004.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus
uni e si á ia edi o a.
Mikulė nienė da nguolė 2012: pela elação de linguagem a chaikos e ino ações
(Zie elos lie u ių šnek os dados). Li uanis ica, . 58. n . 1(87), 5162. Vilnius:
Academia Li uã de Ciências.
o ębski jan 1956: G ama ika języka li ewskiego 3. (nauka i o mach). Wa szawa:
Pańs wowe wydawnic wo naukowe.
Pakalniškienė dalia 2004: comuns de línguas bal as eiksmažodžiai. Mo ologinė es u u a.
Vā ds un ā pē īšanas aspek i. aks u k ājums 8, 201210. Liepāja. Palionis jonas 1967:
Lie u ių li e a ū inė kalba XViXVii a. Vilnius: Min is. Palionis jonas 1979: His ó ia da Li uânia
li e á ia da língua. Vilnius: Mokslas. agaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo
a ian es pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse. do a o disse ação.
Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. s ang ch is ian 1942: Das Slawische und bal ische
Ve bum. oslo, 172173. Šukys Jonas 1960: ca ac e ís icas mais ca ac e ingen es amaškonių
šnek os. Li u ians kalbo y os ques ões 3, 177187.
amul ionienė au elija 2013: neap edėž ą quan idade de ca ac e ís ica ma cin ys
a ibu džiai: p iešdėlio po edinių da yba. Ac a Linguis ica Li huanica 68, 126145.
umpa edmundas 2008: Pelesos šnek os onemas e suas a ian es. Vilnius:
Ins i u o das línguas Li uãs.
uomienė nijolė 2006: amaškoniškių šnekos kodų kai a. Cul u a da língua 79. Vilnius:
Edição do Ins i u o de Lí uo, 161172.
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
103s aipsniai a icles uomie nė nijolė 2006a: Pe i ē isko lie u iešu izlokšņu kalki. / Valoda
2006. Linoda de á ios con ex o cul u al. Zina nisko aks u k ajums XVi. dauga pils
uni e sidades acadêmico apgads saule, 2006., 80.86.lpp. uomienė nijolė 2008: Ramaškonių
šnek os eks ai. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. uomie nė nij olė 2010a: d ibalsių ie, uo
ienbalsinimo endencijos pe i e inėse Va ana o šnek ose. Homem e pala a 2(1). Vilnius:
uomienė nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas
(= Ope a linguis ica Li huanica 13). Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Vilniaus pedagoginis uni e si e as, 6267. uomie nė nijolė 2010b: Sou he n aukš aičių
šnek os bal a usijoje: kalbų są eikos pada inos. Respec us Philologicus 18(23), kaunas,
223234. Vidugi is aloyzas 2004: Zie elos lie u ių šnek a. Vilnius: P es ika. Zinke ičius Zigmas
1987: His ó ia da língua Li uânia ii. a é p imei os esc i os. Vilnius: Min is. Vilnius: Ins i u o
das Lí u ias, 2005.
Z i – Vidugi is aloyzas, Mikulėnienė danguolė. Zie elos šnek os eks ai 1.
Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике
7. Москва: Прогресс, 199–228.
a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b
in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us suMMa y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian
a e e iewed in his pe spec i e. he a icle ollows he la es dialec ological and sociolinguis ic
da a. i e eals he a ia ion o he use o a chaic and inno a i e e b o ms and iden i ices he
he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n
aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom-
ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y
di ec ion o hei change. da a a e analyzed a he appa en ime. he cu en si ua ion o
language is eco ded wi h local in o man s mo e and less luen in Li huanian. in o he wo ds, he
pape aims o de e mine he peculia i ies o e bs which a e mos s able and mos p one o
changes as he Li huanian sub-dialec is gene ally declining.
he ma e ial o sub-dialec s om 7 small Li huanian mic o-a eas analysed in he pape shows
ha wi h apid dena ionaliza ion o Li huanians, he changes occu ing in Li huanian ha e been
a he consis en . he small e i o y, sepa a ed om he s em o he Li huanian e hnog aphic
104 ac a Linguis ica Li huanica LXX land, wi nesses he di e en s ages o once he same linguis ic
nijoLė uoMienė
si ua ion: om bilingualism p esub-dialec s. i helped hem o main ain se e al laye s o linguis ic
peculia i ies. i s and o emos , he con empo a y adi ional laye o peculia i ies made o he
se ed by he oldes esiden s (en i ons o amashkan sy, adun’ and Pelyasa) o he comple e
ex inc ion o language ( illages o he en i ons o asa a, Paha odna, nacha, nia ošy).
a long- e m o eign en i onmen and isola ion led o inc eased conse a ion o Vo ana a
main phone ic and mo phological ea u es o he sub-dialec ha o med o e long cen u ies o
de elopmen o sub-dialec s: a) wo-s em 1s and 2nd pe son singula o ms o e bs in he
condi ional mood ense o ms o e lexi e e bs main ained. due o con inuous in e ac ion wi h
sla ic languages, he Li huanian sub-dialec s o Vo ana a unde wen complex s uc u al changes. a
wi h mo e a chaic accen ua ion; b) emains o p esen ense a hema ic (consonan al) e bs
(singula 3 d pe son o ms); c) na-s em p esen ense o ms and singula 1s pe son o ms wi h
a con amina ed ending –mu p ese ed; d) he old ending accen ua ion o he 3 d pe son pas
clea ly new and nume ous sla ic co e can easily be iden i ied: a) he g owing use o con iguous
e bal o ms as well as seman ic loan ansla ions is eco ded; b) non-conjuga ed o ms o e bs
end o decline; c) he o m é (is) usually used in he 3 d pe son acqui es he o ms o o he
pe sons in sub-dialec s; c) pas i e a i e ense when epe i i e e en s in he pas a e old is
exp essed by adding a 3 d pe son o m būda o (used o be); d) as in sla ic languages, he a ix o
he e lexi e o m o p e ixal e bs is o en a he end; he bela usian meaning o e lexi e o ms
o indi idual e bs is in e cep ed; e) a numbe o e bal p e ixes a e used in he meaning o eign o
Li huanian.
Į eik a 2014 m. maio 16 d.
nijoLė uoMienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]