„Latviešu valodas gramatika“

364 ac a Linguis ica Li huanica LXXI aLdona PauLauskienė Les uni e si és de Vilnius Mokslinių y imų k yp ys: héo ie de la g ammai e, héo ie de la g ammai e, his oi e de la science, linguis ique sociale. La VIeŠu VaLODaS g aMa ika īga: Lu La iešu alodas ins i ū s, 2013, 1023 pages. Il a é é publié en 2013 e a é é publié en 2013. Il s'agi d'un numé o d'imma icula ion de 978-984-742-70-0 La p emiè e nécessi é de pas eikin i la ius, išsileidusius solidžią XXi a. g amma icą. Li uiai pag įs ai gali didžiuo is Žodynu, o la iai g ama ika: jos mokslu i p ak ika. (La g ammai e es basée su le ex e anglais de la Li uanie. Nous é ions dans de bonnes condi ions, nous a ions des alen s di é en s. les casmoniques p iespaudos nualin oje Li uanie se ai galėjęs alen u i g amma ikos a ais p ilyg i augus ui bīlenš einui, jāniui endzelīnui, kā liui Mīlenbahui? peu -ê e kazimie as jaunius, kazimie as būga, jonas jablonskis... mais alen us aldo negailes ingas likimas, ski damas ieniems daugiau, ki iems mažiau laiko, ieniems ienokias, o ki iems ki okias gy enimo, mokymosi i da bo sąlygas. kokie pou ai ê e Li uanie écoles di igean s, si p esque pusę wieku ją slėgė spaudos d audimas? I iai gy eno neleng ai, be ki aip. Je ne sais pas ce que ous oulez di e. donc dzin a Paeglė a pu éc i e ne deux omes de la langue le one des che s d'école de l'his oi e, apimančią 18741922 m. pé iode ( sbanka, jansone 2010: 202). Vidu io ondamen al des deux pa ies be lyne išleis as augus o bīlenš eino eikalas Die le ische Sp ache nach ih en Lau en und Fo men e klä end und e gleichend da ges ell (1 pa ie Die Lau e. Die Wo ausleis a 1863 m.; 2 pa ie Die Wo beugung 1864). and ejaus banka o pa eik i i ilgos jansonės enciklopedinio da be pobūdžio Valodniecība La ija: ak i un biog a ijas labai glaus ai, be in o ma y iai pa eik a la ių kalbo y os p iešis o ė nuo 1211 m. iki 1447 m. i is o ija nuo seniausio žinomo ank aš inio eks o (1507 m.) iki 2009 m. Čia as i i šios g ama ikos au o ių papildomų biog a inių duomenų (pag indiniai g ama ikoje) galima. g amma ikos mokslo is o ijos y inė ojui aiškiai ma y i, jog idealu, kai g ama iką nuo p adžios iki galo ašo ienas au o ius. Il s'agi d'une é ude de la g ammai e scien i ique e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e de l'his oi e. Le monog aphe es déjà possible, le passé es s able, l'éc i u e es logique. Mais es -ce que no e ille K aš uose es bu ę, es -ce que sa ille es main enan scien i ique, pajėgiančių pa ašy i undamen alią g amma iką? Je n'ai jamais éc i un li e aussi génial. Le XX a. La iešu alodas g ama ika 365 ecenzijos e iews idu yje la iai y a išsileidę endzelīno 1100 puslapių La ių kalbos g ama iką (endzelīns 1951), be ji pa ašy a m. okiškai, Le ische G amma ik, o 1951 m. išleis as ik pa ais 1922 i y as papildy as e imas. XX. idu yje i la iai, i lie u iai jau ašė kolek y ines akademines g ama i i omė Lie u ių kalbos g ama iką 1965, du jos omai one ikai i mo ologijai (i […] ii […] 1971), ienas […] kas: la iai d iejų omų g ama iką, ku ios pi masis omas ski as one ikai i mo - ologijai (1959), o an asis – sin aksei (1962). Lie u iai šiek iek ėliau išsileido sin aksei (iii […] 1976). Il a é é c éé en 1965 e es ac uellemen en cou s de éalisa ion. Il s'agi d'une é ude de la héo ie de la g ammai e la ienne, qui a é é éalisée pa le g oupe d'é udes de la g ammai e la ienne, qui a é é éalisée pa le g oupe d'é udes de la g ammai e la ienne, qui a é é éalisée pa le g oupe d'é udes de la g ammai e la ienne, qui a é é éalisée pa le g oupe d'é udes de la g ammai e la ienne. Il au un alen pou di ige l'o ches e. le XX a. idu io kolek y inėse g ama ikose pa ašy i i pla esni a siau esni į adiniai sky iai, ku iuose apib ėžiamas g ama a ikos y imo objekas: g ama inė eikšmė, g ama inė o ma, g ama inė ka ego ija, žodžių junginio, sakinio dalies i sakinio są okos. Vidu io la ių kalba i kalbo y os eo ija y a paki usi, i odėl a si adusi bū inybė naujojoje g ama ikoje apibend in i šio laiko la ių kalbininkų eo inių i p ak inių y inėjimų ezul a ais (p. 19). ki imas ne peu en ê e ès žymus, o kaip engiamasi apibend in i y inėjimų ezul , jeigu kiek ienas y inė ojas ski ingai su okia g ama ikos eiškinius? Ce n'es pas une expé ience e des alen s. comp end e, kodėl žadama apibend in i pasiekimus, o ne šiuo da bu juos pag įs i, a ba naujai pe gal o i, i kodėl ik la ių, o ne isų bal is ų i bend osios kalbo y os kū ėjų, kodėl nežadama apsk i ai pa ašy i ge ą la ių kalbos g ama iką? Pou quoi pasi enkinama ik umpu e p a a me i a sisakoma pla esnio g amma ikos héo inio į ado? jis bū inas, kad padė ų kolek y ui ienodai su ok i g ama iką, ypač da i odėl, kad pi majam šios g ama ikos a ian ui (20082011 m.) ado a o daina nī iņa, o nuo 2012 m. jos koo dina o iumi apo ju is g igo je as. Il a égalemen é é nommé memb e du conseil d'adminis a ion de l'uni e si é. Pou quoi ous ê es un che , ous n'ê es pas un che , ous n'ê es pas un che . Šias pas abas eikia e in i ik kaip kabinėjimąsi p ie p a a mės, ku i kiek ienam da bui labai s a bi i u i bū i iki smulkmenų apgal o a. é ision des g ammai ies de l'au o i é […] naujoji ka a, n'a pas con ibué à l'éc i u e des g ammai ies académiques p écoces, mais déjà su isammen sub endusi, u in i mokslinius laipsnius i a dus. mais, skai ydamas eks ą, šiek iek nusi ili, kad g ama ikoje pe mažai pačios g ama ikos, menkai epasinaudo a bend osios kalbo y os nus a y omis aksiomomis i kaimynų, lie u ių kalbininkų, da bais. kadaise jānis endzelīnas apgailes a o, kad nė a lie u ių is o inių lyginamosios g ama ikos, ku ia bū ų galima em is (endzelīns 1951: 1), be is iek jis pasinaudojo isais p ieinamais šal is, isu labai išmin ingai ėmėsi lie u ių ga s kalbos, jos a mių, 366 ac a Linguis ica Li uanica LXXI ai s des aces anciennes. ne ik his o inei, be i aLdona PauLauskienė synch oninei g ama ikai bū inas pla esnis ž ilgsnis ben jau į giminiškas kalbas. Je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi. Lie u os bal is ai pe g ama ikoje minimą laiką aip pa nemažai y a pasiekę isose kalbo y os s i yse, ne i la is ikoje. Pa exemple, les spécialis es des phoné iques e des phonologies (ilze auzi[…]a, dace Ma kus, ju is damen alaus gi denio da bo iš onologijos. il es ès géné alemen e clai emen es g igo je as) daug naudingos pa i ies bū ų ga ę iš alekso gi denio y inėjimų, be li e a ū os są aše, išsky us bend ą Ma kus i gi denio s aipsnį, nė a nė ieno un- dé ini, ką i ia onologija i one ika: onologija i ia k sis ema albos iš aiškos planą, o ne isus kalbos ga sus apsk i ai. Vadinasi, ją domina ik os kalbos ga sų sa ybės, ku ios leidžia a ski i ienus u inio elemen us (dalykines eikšmes) nuo ki ų, adinas, o muoja ženklų iš aišką i y a jų ma e ialusis pag indas (gi denis 1995: 20). Visas kalbėjimo ak uose pasi aikančių ga sų ypa ybes iek ele an ines, iek ne ele an ines i ia ki a disciplina, am ik a p asme užiman i a pinę padė į a p kalbo y os i gam os mokslų (pi miausia izikos i iziologijos). adi ionnellemen ce e discipline adinama o n e ika [...]. one ikos a maina, ku ios dėmesio cen e es akus inės ( izinės) ga sų sa ybės, kai ku iais sa o me odais es iš esmės aikomoji izika; one ikos šaka, i ian i a ikuliacines ga sų ypa ybes, galė ų bū i laikoma aikomąja iziologija (iš dalies i ana omija) (gi denis 1995: 22). Il es égalemen connu sous le nom de one ikos šaka. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje gi denis ašo: Pag indinis g ynosios one ikos iene as […] kalbos ga sas […] ies apim maždaug su ampa su onema, be g iež ai ski iasi nuo jos, kad u i (dažniausiai labai daug) onologiškai ne eikšmingų ypa ybių […] o nem ai p id e a ik ski iamie ji požymiai. o, pe ėjimas nuo ienos onemos p ie ki os isada būna ka ego iškas, o daugelio ga sų ibos y a olydžios. Je ne sais pas si ous ê es d'acco d ou non, mais je suis d'acco d. le langage s au ą mes pajėgiame suskaidy i ga sais ik odėl, kad žinome a ben nujaučiame, ku iems onemų de iniams jie a liepia (1996: 16). Ti an les pa oles ga sus les ins umen s me odais, les nesunkiai peu en užg ieb i i g e a einančio les spéci ici és du son. aigi i klausimas kyla, kiek į ai iems skai y ojams ski oje g ama ikoje bū ini kad i mode niausio ins umen inio kalbos ga sų y imo me odų ap ašai, jų ezul a ai? aukian yno pobūdžio s udijas okio į g ama ikas, ski ne ne eikė ų y iškumo a p one ikos i onologijos. no s onologie comme sa a ankiška discipline susi o ma o XX a. ečiajame dešim me yje P ahos ling is inio bū elio na ių nikolajaus ubeckojaus i omano jakobsono pas angomis, be didžiausias onologijos laimėjimas is dėl o bu o ada, kaiimą ga są jau galė a pažymė i gi damu ženklu aide. à nuo i p asidėjo g ama ika (iš g aikiško žodžio γράμμα ‘ aidė, γραμματική τέχνη ‘skai ymo i ašymo mokslas, menas. S udiojan ausimi ski iamus ga sus ( onemas) i jų ženklus, bu o suku as pi masis eu opos g ama ikos modelis. L'é ude a é é éalisée pa des che cheu s eu opéens dans le domaine de la g ammai e. la g ammai e g ecque ancienne es d'abo d appa ue comme un commen ai e de ex e d'au eu de žymiųjų. Les g aikai a aien des illes qui éc i aien des ex es. Le La iešu alodas g ama ika 367 ecenzijos c i iques i skiemenys, leu kokybė. (en anglais) Me ikos spécialis ai a liko sub iliausius de ces s ies eche ches. i daba daug kas da įsi aizduoja, kad pag indinis g ama ikos mokymosi ikslas y a išmok i aisyklingai kalbė i i ašy i ( usų kalbos žodis g amo ny ‘ aš ingas pažinimo, y a i koncep ualusis, jie nus a ė iesioginis e inys iš g aikų kalbos). eo inę eu opos g ama iką kū ė g aikų iloso ai. išsiaiškinę, kad, be empi inio elemen a iojo g ama ikos iene o a do (λόγος) są oką. (g aikų kalbos žodis λόγος eiškia i ‘žodis, i ‘sakinys, i ‘mokslas.) an ikinės g ama ikos au o iai eigė, kad g ama ikos mokymasis duoda žmogui pažinimo pasaulio ak ą, padeda eikš i sa o isuomen min is i inę ideologiją. Taigi i šiais laikais galima bū ų a ski i ins umen inį ga sų y imą nuo eo inės g ama ikos. Il s'agi d'une é ude de la g ammai e héo ique qui a é é éalisée pa des spécialis es de la g ammai e. Il s'agi d'une g amma ologie qui es en ain de s'épanoui . mais i susi o ma us onologijos mokslui, g amma ikos is da aiškinasi san ykį a p one ikos i onologijos. Pe skaičius šį sky ių, galima su ok i, kaip išsamiai i i la ių kalbos ga sai, į ai ūs one iniai eiškiniai. Il n'y a pas d'in o ma ions su les exemples de ga s, les skiemenis, les in ona ions de skiemen, les choses de p ozodijos e les ki į. Il s'agi d'un p oblème de églemen a ion, d'un p oblème de églemen a ion, d'un p oblème de églemen a ion, d'un p oblème de églemen a ion. no ė ųsi, kad ši ecenzija bū ų sup as a ne kaip g ama ikos au o ių a lik o k uopš aus da bo k i ika, be kaip sa ą požiū į į g ama iką u inčio olesnis Labai mąs ymas apie ai, kas y a g ama ika i kas čia pa ašy a apie ją. Il au analyse , oi , oi . C'es comme si je oyais d'abo d la pa ie du ex e du sudemasias. plus jas skaidome dans sakinius, sakinius skaidome dans les mo s junginius, junginius dans les mo s, mo s dans le pa adinimus i san ykių odiklius, o pa adinimus skaidome dans les minimausias eikšmines dalis mo emas. Mo phan em skaid, panaikinama eikšmė i pe einama į onologinį analizės lygmenį: nag inėjama ne ga sų eikšmė, o jų ski iamoji galia. donc i a odo nelabai ikslu eig i, kad: kalbos ga sas, galin is keis i žodžio a žodžio mo eminės sudė inės dalies eikšmę, adinamas onema (p. 23). Je dois me sou eni de ce qui es di é en , de ce qui es di é en , de ce qui n'es pas di é en . donc ge esnis onemos apib ėžimas a odo esąs 1959 m. g ama ikoje, ku sakoma, kad onema es kalbos ga sas, ku is, keisdamas mo emos a žodžio ga sinį ap alkalą, pagal opozicinį yšį ski ia žodžio a mo emos eikšmę. Pa exemple, kal mal a ba saime laime, o kai an laimi laimē, pasku inis balsis ski ia o pa ies žodžio linksnius (1959: 18). Mo emikos sky iaus au o ė […] anna Vulānė. Elle es une au eu . Visi g ama ikos sky iai p adedami į adine apibend inamąja dalimi, ku su nedidelėmis išim imis apž elgiama, kas pačių la ių iš i a, i po o emi apibamasiend in ais ų da bų ezul a ais ( oks jau g ama ikos sumanymas). Il es égalemen possible que le ésul a de l'examen soi di é en de celui de l'examen. mo phémikos e le mo phologijos specialis ė es and a kalnača (kalnača 2004). jos s udija odo, kad la iai čia ge okai aplenkę lie u ius: jie į sa o g ama ikas jau g e a onologijos gali į ašy i i mo onologiją, ku i odo, kad 368 ac a Linguis ica Li uanica LXXI mo emos sudė yje dėsningi onemų paki imai gali aLdona PauLauskienė keis i i žodžių, i g ama inių o mų eikšmę. Pa exemple, les shaknies balsių kai a lydi kai ku iuos žodžių da ybos bei kai ybos p ocesus. Voici la phonologie pa mo phologie possible susie i su g aŽodžių skaidymas į eikšmines dalis i ų dalių ap ašai u i labai ilgą adiciją, be čia y a iena labai s a bi p oblema, da ebe eikalaujan i a sakymo: ma ikos dalimi, adinama mo ologija, i ne su sin akse, . y. apsk i ai su g ama- ika (kalnača 2004: 60). A isa ai, kas su ašoma abėcėlės a ka į žodynus, y a žodžiai? Il a é é cons a é que le mo phemos (neskaidomo eikšminio kalbos elemen o) a an p ieša žodžiui skaidomai s uk ū ai (joseph Vend yes, Le langage, 1920; e imas į usų kalbą Вандриес 1937: 76). l'au eu de ce e opposi ion a dé e miné y inėdamas leksines klasikines kalbas. Plus a d, les opposi ions de l'idée (gal ne isai sa a ankiškai, nes nė a nuo odos) on soule é a jana bulygina, emdamasi lie u ių bend ineomą ašja kalba. Jos nuomone, la s uc u e de la langue li uanienne es žodis, e l'app oche ac uelle es suda o aiškią p iešp iešą elemen a iesiems eikšminiams iene ams (mo emoms). Il s'agi d'une ca égo ie de mo s qui ne son pas au onomes, qui n'on pas de sa a ankiško ki čio e de neskaidomi į mo emas su leksinės i g ama inės eikšmės k ū iais (Bułygiena 1970: 89). P i a ian šiam eiginiui, eikė ų iš naujo ku i mo emos apib ėžimą, eikė ų p ipažin i, kadinyje sak unkcionuoja ne ik susijungusios, be i lais osios (jung ukai) a ba ben iš dalies lais os (p ielinksniai, dalely ės) mo emos. kalnačos knygoje i Vulanės ašy ame mo emikos sky iuje nė a mo emos i žodžio opozicijos, nes jos mano, kad kiek ienas žodis u i šaknį, ku i gali unkcionuo i kalboje i kaip neskaidus žodis. Il s'agi d'une éc i u e éc i e pa des pe sonnes qui ne connaissen pas le langage. les mo s des neskaidji e des exemples de šaknų okie: les mo s p ie eiksmiai e dalely ės (d īz, e, šei , jo, ja ) e les mo s des o mos (aug, zied, ē ! mā !), ku ios son ne kas ki a, o neskaidomosios šaknys (kalnača 2004: 12). ou in ne ecenzijos, o i iamojo da bo galimybes, nesunkiai galima į ody i, kad šie pa yzdžiai nepane mo igiaemos i žodžio kaip skaidžiosios s uk ū os leksijos ipo kalbose, nes čia nu ody os žodžių o mosboje kal unkcionuoja ne pa ienės, o kaip suda o pa adigma, ku iose a pa i šaknis su galūne s uk ū ą. donc ne eisinga many i, kad nu ody uoju a eju šaknys nesuda o s uk ū os su nuline galūne. Il n'y a pas de igno ance de la o me, de l'absence de signi ica ion, de la o me du pa adigme. Pa exemple, kalnača iškelia šiuos šaknies požymius: 1) ji u i leksinę eikšmę; 2) le onc ionnemen d'une en ep ise; 3) un sys ème à a i es, sans que le nomb e de šaknų ne soi dé ini; 4) šaknis es uni e sus kalbos iene as, nes ji y a kiek ienos kalbos dalies kiek iename žodyje i isose kalbose (kalnača 2004: 10). C'es déjà ès d asse, il n'y a pas assez d'a gumen s à ce suje . ik ge ai apgal okime eiginį, kad šaknis es kiek ienos kalbos dalies kiek iename žodyje i isose kalbose. Ça ne peu pas ê e le cas. La iešu alodas g ama ika 369 ecenzijos / e iews G ama ikos s udiodamas eiškinius, pa yko as i nemažai li e a ū os, ku ioje s a s omas pagalbinių žodžių g ama inis s a usas. ji su ink a ašan knygą G ama inės lie u ių kalbos eiksmažodžių ka ego ijos (Paulauskienė 1979: 174186), be oje li e a ū oje keliamos p oblemos i šiandien labai ak ualios, nes anali inių o mų pagalbiniai žodžiai i jung ys ne u i leksinės eikšmės. Vadinasi, jeigu šaknis y a leksinė mo ema, pagalbiniai žodžiai negali bū i laikomi šaknimis, o jeigu da p ipažinsime, kad šaknis y a ne ik žodžio leksinės eikšmės pag indas, o u i i g ama inę po enciją p isijung i a iksus, ai pagalbiniai žodžiai anali inėse eiksmažų laikų i nuosakų o mose, išsky us ki ų neiginį, jokių nep iksų a iksijosijungia. neiginio pas expliquékinamas uo, kad isa cons uc ion su pagalbiniu eiksmažodžiu su okiama kaip ien isinė eiksmažodžio o ma, einan i sak g yninyje a iniu: i bijis ‘y a bu ęs na bijis ‘nė a bu ęs, esmu izalkusi ‘esu išalkusi nesmu izalkusi ‘nesu išalkusi, o a nybiniai nep ijungiai (p elinksniai, jung ukai, dalely ės) ne i neiginio. Pa exemple, dalely ės pačios eigia a ba neigia, gali bū i sudu inių neigiamųjų dalelyčių, be p iešdėlinių bū i negali. Vulanė aip pa p ipažįs a, kad kiek ienas žodis u i šaknį, o šakniai būdingas neapib ėž umas, šaknies eikšmę konk e izuoja į ai ūs a iksai. si chaque žodis u i šaknį, o jai būdingas neapib ėž umas, ai kaip ada a nybiniai žodžiai is dė o gali bū i be a iksų? i isiška eo inės g ama ikos naujo ė, kad šaknis žodyje ne u i aiškiai apib ėž os ie os (p. 142). Il s'agi d'une g ammai e héo ique de la g ammai e i landaise, qui es basée su les héo ies de la g ammai e i landaise. Žodžio s uk ū a p imena sudė inį p ijungiamąjį sakinį, ku pag indinis sakinys (kaip i žodžio šaknis) isada y a sa o ie oje, o šalu iniai sakiniai gali bū i i p ieš pag indinį, i po pag indinio sakinio, gali bū i į e p i, gali i isai jų nebū i. aip i a iksai gali bū i p ieš šaknį i po jos, gali bū i eikšmingas jų ūkumas (nulinė galūnė), šaknyje gali a si as i in a pų. Šaknies po encija p isijung i a iksus es ne leksinė, o g ama inė, p iklausan i nuo kalbos dalies g ama inės (ne leksinės g ama inės!) eikšmės, odo o mų sis ema, adinamos pa adigmomis. les ca ac é is iques g amma icales des pa ies du langage, les ca ac é is iques des mo s, les ca égo ies des ypes de mo s e des ca égo ies des ca égo ies. donc ne asime nei p iešdėlinių į a džių, nei skai a džių: į a džiai nep isijungia p iešdėlių odėl, kad jų šaknys ne u i leksinės eikšmės, o skai a džiai odėl, kad oji eikšmė ikslus skai skaičius, nepasiduodan is modi ikacijoms: ki as skaičius, i jau ki as a dis (jei ne du, ai ys, ke u i i . .). sang ąžos a iksas – ne galūnė, o ypa inga kamieno mo ema, kilusi iš sang ąžinio Ça a. il ne s'agi pas d'un kalboje e d'un daba a ojamas comme a ski as nuo eiksmažodžio žodis (čekų, lenkų, iš dalies usų i la ių). Pa exemple, le langage li uanien pasakymą Nusipi kau knygą į usų kalbą e sime ik anali ine kons ukcija Il a ache é un li e à lui-même. La ių kalboje eiksmažodį nusipi k i a i iks anali inė o ma nopi k se , nusi es i aiz es (nou eau) se līdz (ejo ). Il es égalemen connu sous le nom de nusi es i. 370 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI mais clai emen aide à pasida y i sang ąžinių eiksmažodžių i iš ų nesang ąžinių, ku ie be p iešdėlio sang ąžiniai bū i negali (gulē ‘miego i izgulē ies ‘išsimiego i). Sang ąžos a ikso da ybinis yšys su p iešdėliu su o muoja ci ku iksą i odo, kad jis ne galūnė, o kamieno mo ema (p. 292). Il es égalemen connu sous le nom de sang ąžos a ikso da ybinis yšys su p iešdėliu su o muoja ci ku iksą i odo, kad jis ne galūnė, o kamieno mo ema. nes a bu, kad daba inės la ių kalbos sang ąžos a iksas y a eiksmažodžio gale i ik a mėse bei senuosiuose aš uose pasi aiko a p p iešdėlio i šaknies (p. 146147), be jis p iklauso kamieno sudėčiai. keis a, kad ienoje g amma ikos ie oje galūnė apib ėžiama kaip kin amoji žodžio dalis (p.151), o ki u ne a pa i au o ė šio apib ėžimo nepaiso. (p.151), o ki u ne a pa i au o ė šio apib ėžimo nepaiso. (p.151), o ki u ne a pa i au o ė šio apib ėžimo nepaiso. (p.151) Pa exemple, g ama ikoje es sky ius, pa adin as Veiksmažodžių da yba su de i a y ine galūne a ba leksacija (p. 291), ku pa yzdžiai ik sang ąžiniai eiksmažodžiai. L'analyse du da ybin nécessi e des po es, un lien de da ybin qui ne se ou e pas dans le ku ios na ius. kai as yšys nu ūks a, gaunami a ba isai ki os leksinės eikšmės eiksmažodžiai, a ba e lexi a an um (b īnī ies, la ī ies, smie ies), no s ne a eju ienu gilesnė da inių analizė suieško ų i nesang ąžinį jų da ybos pama ą. Pa exemple, la langue li uanienne juok is es ik sang ąžinis, be be sang ąžos jį galima as i p iešdėlių ediniuose: iš-juok i, pa-juok i. La ių kalboje aip pa šalia smie ies es iz-smie , ap-smie . Tu in endzelīno sang ąžos a ikso kilmės aiškinimą (endzel 1951: 903, 910, 1046) i ą aiškinimą, pe im ą akademinių la ių kalbos g ama ikos (1959: 554), iesiog neįmanoma į ai numo i anka i sang ąžos a iksą laiky i da ybos eikšmę u inčia galūne, nes galė, ne i a liekan i žodžių da ybos unkciją, u i kin ama (pa adinimas lo ija iš leksynks ų kalbos žodžio lexio ‘lenkimas, lan bū iymas). an ano ba anausko lie u ių kalbos g ama ikoje y a e minas lanks ygalis ‘galūnė i lankčiojimas ‘kai ymas, o sang ąžos a iksas nei lie u ių, nei la ių kalboje nepasiduoda lanks ymui, adinasi, jis nė a galūnė. Taipakingai elgian is su sang ąžos a ikso is o ija i unkcijomis, eiksmažodžiui p ime ama nebūdinga galūninė da yba (p. 291), jam nebūdingas i sa a ankiškųjų žodžių sudū imas. C'es un élémen de la syn ax qui dépend de l'ac ion. si šakniai būdinga leksinė eikšmė i jei isi žodžiai u i šaknis, ai kaip sup as i į a džių šaknis? Pa exemple, a me us į a džių kas, as galūnę, lieka šaknys ki -. Il s'agi d'une espèce de poisson qui a é é ué pa un homme. Quelle es la signi ica ion de ces šaknų? g ama ikoje suskaičiuo a 70 į a džių (p. 428) i pasaky a, kad daba naujų į a džių nepasida oma. Vadinasi, į a džiai […] užda a des mo s de la classe. Minė oje kalnačos s udijoje ienas iš šaknų būdingųjų požymių (3) sys ème es à i umas, no s sis ema negali bū i a i a. il s'agi d'une langue emilis ben enis as pažymi, kad įp o is da o mus nejau ius esminiam ski umui, di é en e, d'un sys ème de ma ques e d'une langue di é en e. Les indica ions son sa o iques […] uš i[…] les signes de la langue, les seuls sa aimes n'ayan pas de é é ences, ou les indica ions son les ac es de calibé a ion (Ben e nis 1974: 288[…]289). Viene ų kiekiu i a ojimo eks e dažnumu į a džiai panašūs ne La iešu alodas g ama ika 371 ecenzijos / e iews Il s'agi d'un mo qui ien de l'anglais. classe, laquelle o me moins negu šim as iene ų, adin ina o man ų klase, nes dans ce cas es aiški sis ema izacijos endencija, o klasė, ku ią suda o šim ai a ba ūks ančiai iene ų, u i eisę adin is leksemomis a ba žodžiais (Po ie 1952: 121). aigi isi į a džiai ne leksemos, o asmeniniai į a džiai y a da i g ama inės mo emos, p iklausančios eiksmažodžio asmena imui. Je suis sû que ous a ez bien comp is ce que je ous ai di . Si ce n'es pas le cas, il y a des pe sonnes qui s'y me en . Si c'es le cas, il y a des pe sonnes qui s'y me en . lo sque les la ians e les Li uaniens on le d oi de béné icie d'un pe mis de séjou . C'es à cause de la cons uc ion que nous a ons un ci que. P aleidus į a dį, is iek sakinys lieka asmeninis: Kā a nācu, ā a ī aiziešu. Il es égalemen connu sous le nom de P aleidus į a dį. Visai as pa s y a i lie u ių kalboje: Je suis a i é. C'é ai comme ça, c'é ai comme ça. ai ienas ci kum ikso modelis, kai, pi mąją jo dalį palikus ik po encinę, nei sakinys, nei eiksmažodžio asmens eikšmė nepasikeičia. Il s'agi d'un modèle de ce cle ci culai e, qui es composé d'un ce cle ci culai e e d'un ce cle ci culai e. ki as ci kum ikso modelis, kai p ielinksnis su linksnio galūne eiškia aplinkybę i kai jo p aleis i negalima. Il s'agi d'un modèle de ce cle ci culai e, qui es un modèle de ce cle ci culai e, qui es un modèle de ce cle ci culai e. Plg. la ių Sēdē pie galda i lie u ių Sėdė i p ie s alo. Sėdė i p ie s alo. Plg. la ių Sēdē pie galda i lie u ių Sėdė i p ie s alo. la place où se ou e le lieu où se ou e le lieu où se ou e le lieu où se ou e le lieu où se ou e le lieu où se ou e le lieu. le bulygina okią g ama inę linksnio o mą adina прерывистая морфема (pa aidžiui pe aukiamoji mo ema). Il es égalemen connu sous le nom de bulygina okią g ama inę linksnio o mą adina прерывистая морфема (pa aidžiui pe aukiamoji mo ema). comme oi des exemples, Vulanės ci kum ikso są oka labai siau a: ci kum iksu ji adina ik a iksą, ku į šaknis dalija į d i dalis: aks ī ‘ ašy i: sa āks ī ies ‘susi ašy i, susi ašinė i; jum s […]s ogas[…]: pajum e […]pas ogė[…], asa a: pa asa is. mais daik a a džių p iešdėlis i galūnė ci kum iksu palaiky a u bū odėl, kad la ių kalbos p iešdėlinių daik a a džių an ojo komponen o galūnės paki imas sudu ian žodžius e as dalykas, uo a pu lie u ių kalboje ai dėsnis, o p iešdėlinių daik a a džių galūnės aidmuo isiškai oks pa s, kaip i sudu inių žodžių. kalnača labai sub iliai y a pas ebėjusi, kad dėl okių da inių kaip gals: pagale, galds: pagalde, k āsns: aizk āsne ci kum ikso bū ų galima i disku uo i (kalnača 2004: 24). Il s'agi d'une discussion su la açon don les gens se déba en en e eux. Je ne discu e pas. su la base des p édé ini ions de la langue le one e li uanienne e des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions des p édé ini ions. Tai ėl į odymas, kad p ielinksniai ne šaknys, o a iksai: aizjū a ‘užjū is, apgabals ‘s i is, apyga da, bezmiegs ‘nemiga, dienasg āma a ‘dieno aš is, klasesbied ‘ sklasės d augas, meln aks s an asis komponen as nepaki ęs, o lie u ių kalboje sudū imo a eju isada kin a ga- ‘juod aš is, puszaki ‘pusābbačiai. comme oi des exemples, la langue la ienne iek p iešdėlinių, iek sudu inių žodžių lūnė, be kele ą žodžių galima as i i panašios da ybos: ī diena y diena, ikājis ikojis, pusb ālis pusb olis. e ai, be pasi aiko i lie u ių kalboje p iešdėlinių daik a a džių su nepaki usia an ojo dėmens galūne: pamo ė (: mo ė), poduk a (: duk a), be y a pa ė is (: ė as) i posūnis (: sūnus). Il es égalemen connu sous le nom de "pa ė is". Visų šių žodžių da ybinė eikšmė a pa i: 372 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI ‘šeimoje ne ik a mo ina, ne ik a duk a, ne ik as ė as i ne ik as sūnus: ai, kas į šeimą a eina po mo inos, kas po ė o, kas eina paskui ik ą. Dans ce cas, il es possible d'a oi une puissance de p élinksninį da ybos pama ą […]kas po ko eina[…]. g ama ikoje iesiai sakoma, kad p iešdėliniai daik a a džiai nelaikomi dū iniais, nes p iešdėlis p a adęs p ielinksnio eikšmę (p. 143). Il es égalemen possible de ou e des éponses à ces ques ions. C'es di icile à comp end e, il n'y a pas de isas dans le ai d'ê e un nu olès. Pa exemple, endzelīnui nea odė, kad p ielinksnis a dalely ė mo sžio sudė yje bū ų p a adę eikšmę. Pa exemple, endzelīnui nea odė, kad p ielinksnis a dalely ė. Pa exemple, endzelīnui nea odė, kad p ielinksnis a dalely ė. le dos du con e-délie des mo s (ne eiksmažodžius) jis laikė dū iniais (endzelīns 1951: 255264). a p oga įdomu p isimin i, kad pi mosios lie u ių kalbos g ama ikos au o ius danielius kleinas p ielinksnius i p iešdėlius adino ienu a du p ielinksniais, ik p ielinksnius adino a ski iamaisiais, o p iešdėlius nea ski iamaisiais p ielinksniais. il es semblable à un me eilleux, à un me eilleux, à un me eilleux, à un me eilleux, à un me eilleux, à un me eilleux, à un me eilleux, à un me eilleux. jeigu iš iesų y a ki aip, ai eikia a saky i į du klausimus: 1. Si la p é ixa ion se p odui le langage d'une pa ie iduje, ai kodėl didžioji dalis daik a a džių negali u ė i p iešdėlių? 2. Ku ie daik a a džiai i kodėl p isijungia p iešdėlius? Annai Vulanei appa ien à la sec ion des mo s de da ybos. 1959 m. g ama ikoje mo s da yba a ski a nuo kai ybos, be ak uojama kaip mo ologijos posky is, o čia ji sa a ankiška kalbo y os šaka. Ce n'es pas le cas, mais il s'agi d'un mo qui es u ilisé pou désigne une pe sonne. kai neį ody a, kad aip da y i bū ina, esminio ski umo nė a: abiem a ejais užki s as kelias mo ologijoje a lik i g ama inių o mų da ybinę i pa adigminę analizę, . y. co ec emen ap ašy i ka ego ijos dalių g ama ines. Mo phologie ada belieka éc i i ik apie o mų da inių eikšmes i a ojimą. Il y a peu d'a gumen s dans la g ammai e. Ko e os nuo odos į ki ų iš adas, jei šim as gali klys i, o ik ienas bū i eisus. Je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi, mais je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi. C'es pou ça que les illes son en ain d'en oye un appel. le ex e de l'au eu de ai p end e en comp e les esponsabili és que ous a ez, ką sako. Vincas u bu is, u bū s ip iai pa eik as gausios i gana p ieš a ingos li e a ū os, eo inėje s udijoje ik pasamp o a o, kad žodžių da ybą galima ap ašy i be ku ioje g ama ikos ie oje, ne po sin aksės (u bu is 1978: 55), be ki u a eju isus į ikino, kad: Lie u ių kalbos bei da ki ų g ama ikos sanda os kalbų žodžių panaši, šiaip a yba aip, glaudija su mo ologija. Žodžių da ybos p iemonės čia iš esmės nesiski ia nuo o mų da ybos, a ba kai ybos, p iemonių. iek da yboje, iek kai yboje u ime eikalų su mo emine žodžio a o mos sanda a, ienu i ki u cen inę ie ą užima a iksacija (u bu is 1978: 35). Il s'agi d'un e me qui es u ilisé pou désigne un lieu où l'on ou e des obje s d'a . kad g iež ų ibų a p žodžių da ybos i kai ybos iš iesų nė a, aiškiai p iemonės dažnai da inį o muoja i kaip am ik os kalbos dalies žodį a ne lemia ma y i iš okių eiškinių: 1) žodžių da ybos p iklausymą jo ai a ki ai kai ybos pa adigmai [...]; 2) galūnė, i a, no s ją įp as a laiky i speci iniu kai ybos a iksu, dažnai eina da ybos p iemone, ne gi ienin ele a ben ine pag ind [...]; iba a p žodžio i La iešu alodas g ama ika 379 ecenzijos / e iews o mos is o iškai y a kin ama (u bu is a džius, linksniuojamuosius daly ius, aip pa iš dalies skai a džius i į a džius, ačiau pas o iausiu i pilniausiu būdu ji ealizuojasi daik a a džiuose (p. 327). Il es égalemen connu sous le nom de iba a p žodžio i o mos is o iškai y a kin ama (u bu is a džius, linksniuojamuosius daly ius, aip pa iš dalies skai a džius i į a džius, ačiau pas o iausiu i pilniausiu būdu ji ealizuojasi daik a a džiuose). Ve s a be eik pažodžiui, nepaisan lie u iškojo eks o s iliaus, kad nebū ų nė upučio nu ol a nuo o iginal. Qu'es -ce que cela signi ie ? a giminė kažkas a ski a, kas gali apim i kele ą kalbos dalių, o pas o iausiai ealizuo is (!) ik daik a a džiuose? (je sais pas si ous sa ez ce que je eux di e) Tu n'as pas de g ammai es scien i iques, u dois ê e clai e p écis. Į ade eikėjo pa ašy i, kad sa a ankišką giminės ka ego iją u i ik daik a a dis, o isi de inamieji žodžiai sa o sudė yje u i ik daik a a džio giminės odiklius. Il s'agi d'une ca égo ie de ca égo ies de ca égo ies de ca égo ies de ca égo ies de ca égo ies de ca égo ies de ca égo ies de ca égo ies de ca égo ies de ca égo ies de ca égo ies. si daik a a dis n'a pas de giminės galūnių, ai ją pa odo de inamieji žodžiai. Si ous a ez des giminės galūnių, ous a ez des de inamieji žodžiai. daik a a džio giminė ca égo ie de classi ica ion, o de inamųjų žodžių kai ybinė: kiek giminių u i daik a a dis, iek jų u i i būd a dis. iksliai nus ačius daik a a džio i de inamųjų žodžių giminės ski umą, bū ų a k i ęs bend osios giminės (kopdzim es) e minas. i ne eikalingi ie eksku sai dans la g ammai e his o ique. déjà seniai žinoma, kad la ių i lie u ių kalbos daik a a džiai u i ik d i gimines, o adinamoji bend oji giminė y a ne kas ki a, kaip iena o ma abiejų lyčių asmenims pa adin i. Ly ies ski umą odo de inamieji les mo s. Il s'agi d'une o me de consomma ion s ylis ique. nesup an amas eiginys, kad būd a dis ne u i konk ečios eikšmės, kad jo eikšmė p iklauso nuo si uacijos i yšio su am ik u daik u, gy a bū ybe a eiškiniu (p. 370, 372). Il es égalemen possible que l'on puisse ou e des exemples de si ua ions où l'on ne peu pas ê e sû de l'exis ence d'une pe sonne. nežinia, kokia eikšmė u ima gal oje, nes, pa yzdžiui, juodas gali bū i s alas, a klys, dangus, me a o iškai pasakoma i juodas liūdesys. Il s'agi d'un e me qui désigne un lieu où l'on ou e des obje s ou des obje s. Es -ce que la signi ica ion du jeu dépend de lui, de quoi il s'agi ? daik as kiek ienas u i į ai ių požymių, ku ie kalboje eiškiami de inamaisiais žodžiais. Je ne sais pas si ous sa ez ce que je eux di e, mais je sais ce que je eux di e. conc e us požymis, eiškiamas būd a džiu, i y a būd a džio konk e i eikšmė. Je suis un ype de pe sonnage qui a é é c éé pa quelqu'un. ca ac é izuan būd a dį kaip kalbos dalį, s a biausia su ok i, kad jis de inamas su daik a a džiu i kad jo giminės, skaičiaus i linksnio o mos ne u i a i ink sa a ankiškos eikšmės, nep iklauso nuo būd a džio seman ikos i y a ikamų daik a a džio ka ego ijų papildomi mo ologiniai odikliai. be a dis būd u i i sa ų nuo kamieno eikšmės appa enan à des ca égo ies. la classi ica ion séman ique des adi ions de la açon d'éc i e es basée su la g ammai e du kokybinius e de la ela ion du kokybinius, mais pas su la g ammai e de la açon d'éc i e de la açon d'éc i e du kamieno, mais su la signi ica ion de la açon d'éc i e. au o ė eigia, kad kokybinių būd a džių eiškiamos ypa ybės in ensy umas gali keis is, jie laipsniuojami i ki ais būdais nusakomas jų ypa ybių in ensy umas, jiems būdinga an onimija i sinonimija (p. 372); il es égalemen possible de ou e des dé ails su la na u e des ca ac é is iques de ces ca ac é is iques. kokybinių būd a džių an onimija yški, be sinonimija neski ia jų nuo ki ų kalbos dalių (les au es mo s des pa ies du langage) Les illes g ama ikoje kalbama apie linksniuojamuosius i būd a diškai a ojamus daly ius, be ne ikslu eig i, kad jie u i išnykusią g ama inę ūšies eikšmę (p. 382). Ils son égalemen considé és comme des en an s qui ne connaissen pas la g ammai e. Ces daly iai pada y i iš ien isinių eiksmažodžių o mų su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis. Ces daly iai pada y i iš ien isinių eiksmažodžių o mų su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis. Ces daly iai pada y i iš ien isinių eiksmažodžių o mų su ski ingos ūšies. le p ocessus de da ybos naikina ik p édica es asmens, nuosakos i 380 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI ca égo ies de emps. Laikų kamienai a sidu ia p ieš linksniuojamo da inio galūnę i jau negali u ė i p edika inės laiko eikšmės. Je ne peux pas a oi de p édica s dans le emps. le kaip i būd a džiai, ne u in ys laikų) sakinyje une de inamaisiais pažyminiais. puisque ces daly iai ai e su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis, hei mo ologinė ūšies eikšmė labai yški: eikiamosios ūšies daly iai eiškia, kad daik o ypa ybė kilusi iš o pa ies daik o (a asmens) eiksmo (ziedošas ie as ‘žydinčios ie os), o ne eikiamoji ūšis eiškia, kad daik as ypa ybę gauna iš šalies, iš ki o eikėjo (las g āma a ‘ knyga). ne ikė as eiginys, kad nelygin Labaiamojo laipsnio o ma (g adus pozi ī us), būdinga isiems be išim ies būd a džiams (p. 402). Il es égalemen possible de ou e des dé ails su la açon don les pe sonnes se compo en . si ous a ez un deg é de o me, ous de ez sui e les ins uc ions de l'accusé. La ian kalboje (kaip i ki ose) es une pléni ude de būd a džių, pap as ai da inių, eiški ypa ybę, nepasiduodančią nei laipsnia imui, nei ki okiai no s ki okiai modi ikacijai (sa kanbal s ‘ aus ai bal as, gaišdzel ens ‘šiai ies gel , sapu is ‘suponasu , pussag u is name is ‘pusiau sug iu kasas, di īgs ‘do askas im, kājaskaskaskaskaskas koo os i ). aïinga ai, kad ne ik šioje, be i 1959 m. la g ama ikoje la ių kalbos l ypa ybės kiekio žymėjimas laipsniuojan (labs ‘ge as labāks ‘ge esnis islabāks ‘ge iausias) nea ski as nuo ypa ybės i s ip umo žymėjimo į ai iais ki ais būdais, ne kon eks u. Il n'es donc pas possible de pa le de la mo phologie de la ca égo ie des deg és. Il es impossible de comp end e les ca égo ies mo phologiques de la g ammai e dans le XX a. Vidu io académie de g ammai e (1959: 434456), dans le XXi a. (p. 383402). Pas a ojoje y a žingsnelis į p iekį, nes, pasi ėmus endzelīnu, iškel as šių o mų da ybinis yšys: o mos su apb ėžiamąja galūne (a no eik o galo ni) hese esančios da iniai iš o mų be galūnės (a neno eik o galo ni) i ski ingai linksniuojamos. il s'agi d'en i on à a džiuo inių i neį a džiuo inių būd a džių p iešp iešą lie u ių kalboje. endzelīnas, kaip is o inės g ama ikos specialis as, daugiau domėjosi o momis: jų kilme, is o ija, o apie g ama inių ka ego ijų ypa umus ada da negal o a. main enan nécessai e connaî e, kokia oji apib ėž umo neapib ėž umo ka ego ija, a isiems būd a džiams ji būdinga, kodėl a pačia eikšmeamos i o mos su papla in ąja galūne (a paplāš galo ni), i be jos. Le nomb e d'annuai es de la g ammai e, en p emie lieu le nomb e de mo s. les chi es des kelin iniai […] les mo s des dé inames. ils son donc kai omi aip, kaip būd a džiai (giminėmis, skaičiais i linksniais). Voici les explica ions de ik ų, kas eikia ski i pag indinius skai a džius (pama a skai ļa ā dus) i kelin inius (kā as lemia, kad églemen a ūs būd a džių g ama ines ypa ybes u in ys da iniai is dėl o likę skai a džių klasėje. le juk es un g ammai e, les cu ios els que le nomb e de pe kelia dans la classe de būd a dz. Ce son des mo i s qui les iennen au comp e, mais ce son des mo i s qui son liés à des c i è es. dans les classes de calcul, ils on le emps ai, kad kamienas eiškia ikslią daik o ie ą eilėje i u i speci ines p iesagas, o p ie La iešu alodas g ama ika 381 ecenzijos / e iews būd a džių šlieja kai yba i unkcijos sakinyje. Les chi es de base son les mêmes que les ca ac é is iques de la g ammai e géné ale […] jie nekai omi skaičiais. Le nomb e de galons n'es pas signi ica i . si pama inis skai a dis u i abiejų skaičių o mas, ai daugiskai a jau nebe skai a dis. Si pama inis skai a dis u i abiejų skaičių o mas, ai daugiskai a jau nebe skai a dis. Si pama inis skai a dis u i abiejų skaičių o mas, ai daugiskai a jau nebe skai a dis. Il s'agi d'un P z. Tu a ēsi gulē ūks ošus gadu un pa ilgāk (p. 420) Tu galėsi miego i ūks ančius me ų i da ilgiau. Si les illes n'on pas de millie s, il n'y a pas de chi es d'année, ou de leu nomb e. Žodis ienas i lie u ių, i la ių kalboje u i ne ik skai a džio, be i būd a džio, i į a džio eikšmę. Je suis un Li uanien, je suis un Li uanien, je suis un Li uanien, je suis un Li uanien, je suis un Li uanien, je suis un Li uanien, je suis un Li uanien, je suis un Li uanien, je suis un Li uanien, je suis un Li uanien. Je ous en p ie. Il a plus loin, il a plus loin, il a plus loin, il a plus loin, il a plus loin. Papes eze s […] ieniem pa dziļu, ci iem pa seklu […] Papės eže as […] ieniems pa gilus, ki iems pa seklus. Il n'y a pas de comp e, ou de pe sonnes qui s'opposen . donc iensems čia ne skai a dis, o į a dis, nes jis opoziciniu yšiu susijęs su į a džiu ki iems. si jau nus a oma, kad skai a džiams būdinga skaičiaus ka ego ija, ai eikia i g a iškai ją apibūdin i. Si ous a ez déjà une ca égo ie de nomb e, ous a ez besoin d'une ca égo ie de g ammai e. Pa exemple, sakinyje Tūks an is po iene o u i is nulius pa yškin i žodžiai y a ne skai a džiai, o daik a a džiai, eiškian ys skaičiuojamus daik us, odėl jie i kai omičiais. Pa exemple, sakinyje Tūks an is po iene o u i is nulius pa yškin i žodžiai y a ne skai a džiai, o daik a a džiai, eiškian ys skaičiuojamus daik us, odėl jie i kai omičiais. Žodžių šim as, ūks an is, milijonas, milija das skaičių eiškia ik ienaskai a, daugiskai a skaičiuo i ne inka, nes u i neapib ėž ą eikšmę; Les chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des chi es des Les ègles son oujou s les mêmes, e il au qu'ils s'adap en . Pa exemple, le iai sako: Jās ādā līdz ieniem, o lie u iai Reikia di b i iki pi mos ( alandos). Il s'agi d'une mé hode de a ail qui es u ilisée dans la plupa des pays. Les conce s se e minen à ing -deux heu es. La langue la ienne sakinyje iksliam laikui žymė i nepakanka sudė inio skai a džio ie ininko di desmi ienos, be eikia p idė i i p epoziciju pulks en (iš pulks enis ‘laik odis), o į lie u ių kalbą e čiama aip: Konce as baigėsi d idešim pi mą ( alandą). La langue la ienne sakinyje iksliam laikui žymė i nepakanka sudė inio skai a džio ie ininko di desmi ienos, be eikia p idė i i p epoziciju pulks en (iš pulks enis ‘laik odis). Les spéci ica ions (išim iniai) des consomma eu s ne son pas en egis ées, quand les chi es son calculés, ils son en egis és. Kalban à p opos de la mo phémie, j'ai déjà oublié e à p opos de l'en ée dans le langage, comme dans le langage des pa ies spéci iques. Il s'agi d'un sys ème d'a e issemen , qui pe me aux isi eu s d'en e dans l'encein e de l'encein e de žodžiais: jungia eks o dalis i šalu inius sakinius p ie pag indinių. l'encein e de l'encein e de l'encein e de l'encein e de l'encein e de l'encein e. Paminima, kad į a džiams būdingos deik inių žodžių eikšmės, be kas iš o? Je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi. (p. 429) Il es à no e que l'a icle 429 de la Cha e des d oi s de l'homme dispose d'un pa ag aphe qui p é oi que les d oi s de l'homme son p o égés. Il 382 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI n'y a pas de e minologie. Tu in spécialų no ą susi as i ana o ą, ik iausiai ją galima išsiši uo i iš 836 pa ag a , o juk ji labai eikšminga i sin aksei, i eks o ling is ikai. Il s'agi d'un ex e linguis ique qui es ès di é en de celui de l'au e. pou ana o os į a džiai i s a jungiamaisiais no in su ok i į a džio kaip kalbos dalies esmę, is dėl o nepakanka ien la ių kalbos s udijų. Il n'y a pas de aison pou que l'on puisse en ai e pa ie. ben enis o, j. ku ylo ičiaus, j. s epano o bend osios kalbo y os da bų i konk ečiai bal ų kalbų į a džiams ski os a. osino s udijos Bal ų kalbų į a džiai ( osinas 1988). le a ail isapusiškai iš i i ne ik lie u ių, be i la ių bei p ūsų kalbų į a džiai, nu ody a daug į a džio s udijoms eikalingos li e a ū os. Le a ail isapusiškai iš i i ne ik lie u ių, be i la ių bei p ūsų kalbų į a džiai, nu ody a daug į a džio s udijoms eikalingos li e a ū os. Veiksmažodis pasižymi o me de a ié é. Il n'es donc pas possible d'é abli une dé ini ion de l'ac ion. Laikau and os kalnačos nuopelnu, kad ji pas ebėjo eiksmažodžio opoziciju ki oms kalbos dalims. Il s'agi d'un ex e qui a é é édigé pa un p o esseu de langue. mais ik oji opozicija es ik su daik a a džiu, eiškiančiu daik ą a ba ai, kas mąs oma kaip daik as, o eiksmažodis i būd a dis eiškia daik o požymį: būd a dis a ibu inį, o eiksmažodis p edika inį. le i e des mo s des ois (būd a džių i daly ių) la onc ion de l'au e es su jung imi ei i sudė iniu a iniu. Les p édica s de ca égo ie signi ien des jungles de o me. daly ių, pada y ų iš ak y aus eiksmo eiksmažodžių, a dininkai a inio pozicijoje su pagalbiniu eiksmažodžiu a gauna da ybos p ocese p a as as p edika ines i ka ego ijas d auge su juo įsilieja į bend ą asmena imo sis emą kaip o mosinės anali . neskaičiuo a, be ik iausiai į eiksmažodžio anali ines o mas įeinan ys a dininkai a ojami ne dažniau už isus būd a diškai a o dalyjamų ių linksnius. Kalnačai puikiai pa yko ap ašy i eiksmažodžių laikų i nuosakų sis emą. Le sys ème de calnačai puikiai pa yko ap ašy i eiksmažodžių laikų i nuosakų. Le sys ème de calnačai puikiai pa yko ap ašy i eiksmažodžių laikų i nuosakų. L'éc i u e es liée à l'au o isa ion du ou isme. Jos dak a o dise acijos ema bu o La ių kalbos eiksmažodžio laiko o mų unkcinė sis ema (Da bības ā da laika o mu unkcionālā sis ēma la iešu alodā). Il a é é édigé pa Jos dak a o dise acijos ema. quelques obse a ions de l'obse a oi e no ė ųsi pa eikš i en aison de la dé ini ion de l'ac ion. pou dé ini i eiksmažodį kaip kalbos dalį su isomis o momis, eikia em is ik bend u į ai ių eiksmažodžio o mų kamienu, o jo eiškiamą anzi y umą, eikslą i sang ąžy i laik g ama inėmis ka ego ijomis. ien de nepap as a: ces deux ca égo ies on une o me g amma icale (sakinio modelį, da ybos o man us, suda o g ama ines opozicijas). la g ama ine de ai econnaî e la puissance de ou es les o mes aldy i linksnius i u ė i p išlie uosius p ie eiksmius. Veikslas g ama ikoje laikomas ne g ama ine, be p iešdėlinės da ybos ca égo ie séman ique. ai a si ikę dėl kelių p iežasčių: 1) dėl p iešdėlinės eiksmažodžių da ybos a i aukimo nuo mo ologijos; 2) les la iens kalboje nė a bū ojo dažninio laiko, ku io a si adimą bū ų galima, kaip i lie u ių kalboje, paaiškin i ik emian is eikslu (Paulauskienė 1994: 326332); 3) a ski ame nuo mo ologijos žodžių da ybos sky iuje neiš yškin a p iešdėlių modi ikacinė unkcija, leidžian i p ielinksniui pama inį žodį su da iniu sulygin i leksinės eikšmės a ž ilgiu i okią po ą su ok i kaip o pa ies eiksmo ski ingų eikslų o mas (endzelīnui, ma an p ieščiamlių i p ielinksnių bend umą, i Vel ai s al manei sekėsi. ge iau ai sakydama, u iu oje 1906 m. endzelīno eikalo Латышские предлоги pi mąją dalį i s al manės galdise aciją); 3) u bū i dėl lie u ių kalbos akademinių g ama ikų nesup a imo, kad da ybos p iemonėmis galima iš eikš i as eiksmo ski ybes, ku ios ki ose kalbose eiškiamos laikų kamienais. bend osios kalbo y os duomenimis, žodžių da ybos p iemonės gali pe im i kai ybos unkcijas, ik eikia a i inkamų kon eks o sąlygų (les mesu es de éduc ion des coû s son les mêmes que celles des mesu es de éduc ion des coû s). La iešu alodas g ama ika 383 ecenzijos / e iews bend a is (neno eiksme, in ini y as) u i ik eiksmažodžio kamienui būdingas ka ego ijas ( anzi y umą, eikslą, sang ąžą), mais n'a pas de p édica s nuosakos, laiko i asmens ka ego ijų. le cas de josimas a oji us (p. 461). en aison de a dažodinės kilmės bend ačiai būdingesnės daik a a džio sin aksinės pozicijos: ji sakinyje gali ê e eiksnys, papildinys, p išlie asis pažyminys, aplinybė. Ta iniu bend a is pap as ai eina su modaliniais eiksmažodžiais. Il s'agi d'une mé hode de ai emen qui es u ilisée dans le domaine de la médecine. iesa, kalnača pa eikia sakinių su bend a imi be modalinių eiksmažodžių, p z. Vous nous che chez ? Commen le connais- u, où nous che ches- u ? C'es la p emiè e ois que je ois l'Espagne ! […] Dans la ie no dique oi l'Espagne! (p. 461 à 462). mais isais bend a ies a ojimo a ejais numanomi i po enciniai modaliniai eiksmažodžiai: Kaip ji žinojo, ku mūsų ( eikia) ieško i? Kad no s ka ą gy enime (galėčiau, bū ų galima) oi l'Espagne! ous a ez di , kad modaliniai eiksmažodžiai ka u su bend a imi a ojami a iniu i po šio eiginio a lik a labai išsami modalinių eiksmažodžių seman ikos analizė (p. 468), be bū ų da ge iau, jei ie modaliniai eiksmažodžiai bū ų ap ašy i ne po pagalbinių jungmažodžių i čių eiks, o ka u su bend a imi. Il s'agi alo s da an age d'un jeu de g ammai es communs. l'au eu galė bū ų p iėjusi p ie iš ados, kad bend a is a iniu gali ei i ik su modaliniais eiksmažodžiais, éaliais i po en iciniais. éc i apie p edika ines ca égo ies, kalnačai de ėjo daugiau pamąs y i ka u su ilze Lokmane, nes modalumas, asmuo i laikas y a ne eiksmažodžio, o sakinio ka ego ijos. puisque le p incipal a inio eiškėjas eiksmažodis, ai manoma, kad šios p edikacijos ka ego ijos ik su apusios su juo i įgijusios jame specialias mo ologines aiškos o mas. le appo de la maniè e de pa le su la mo phologie de la açon de pa le dans la ca égo ie du de nie , le appo de la açon de nomme […] dans la ca égo ie du de nie , le appo du momen du momen du momen du momen du momen du momen du momen […] dans la ca égo ie du emps (Li e a u e. Paulauskienė 1979: 130 […] 129). Lokmanės sin aksės sky iuje andame są okas: sin aksinis laikas, sin aksinis modalumas, sin aksinis asmuo (p. 708). Il es égalemen possible de ou e des éponses à ces ques ions. Il au des plaques ici. g ama ika didelės apim ies, be i iamasis objek as da pla esnis. Je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi. Je ous ai di que c'é ai un peu comme ça, mais je ous l'ai di . Il n'y a pas de g ammai e dans ce e ca égo ie de lexique de g ammai e. ai jau pa eldė a iš gausios pasaulinės (ypač usų) li é a u es, ku ioje ne isai ge ai sup as a, kas y a g ama ika. Leksinės g ama inės ka ego ijos jau minė ojo leksinio e išizmo ésul a s. Veiksmažodžio ūšis g ama ikoje aip pa p iski a p ie leksinių g ama inių ka ego ijų odėl, kad ak y o pasy o opozicija ne eiškiama bal ų kalbų eiksmažodžių galūnėmis. Šią p iešp iešą suda o anali inių eiksmažodžio o mų su ne eikiamuoju daly iu į aukimas į bend ą asmena imo sis emą. ne eiki daly ių da yba p iklauso nuo eiksmažodžio anzi y umo, o šis, nema an jo sin aksinės g ama inės o mos (sakinio modelio), a ba nesiejan sin aksės su mo ologija, 384 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI adiciškai laikomas leksine eiksmažodžio kamieno eikšme, odėl i ūšis pasi odo kaip leksinė g ama inė ka ego ija. (kaip manė axelis hol oe as i šio sky iaus au o ės a. kalnača i i. Lokmane), ils peu en ê e classés en ca égo ies de oisième âge (p. 502)? il aud ai dé e mine le pa adigme in a ian de la signi ica ion e la di é ence des memb es des suda ances. Les médiums de la langue g ecque ancienne son ne kas ki a kaip ac i s e passi s opposi ions neu alisa ions ésul a s, u in is sa ą mo ologinę o mą, be išlaikęs i ak i o, i pasy o požymių. […] eigimas, kad bal ų kalbų sang ąžiniai eiksmažodžiai a s oja indoeu opie iškąjį mediumą, a si ado uome , kai kalbos moksle bu o įsigalėjusi adinamoji […]jaunag ama ikių[…] mokykla[…] (kaukienė 2006: 4). Vis dėl o ge ai, kad apsisp ęs a i g ama ikoje palik a d ina ė ūšies ka ego ija. Il s'agi d'une ca égo ie de langues qui es considé ée comme une ca égo ie de langues. La g ammai e de la langue li uanienne sang ąžiniai eiksmažodžiai é ai en egis y i kaip ečioji ūšis. Vis dėl o ilgainiui įsi ikin a, kad jie nė a ečioji ūšis. (Il y a des choses qui ne son pas ès impo an es dans la ie d'une pe sonne. Ši g ama inės min ies e oliucija ma y i i ikoje ieno au o iaus, jono jablonskio, g ama ikose: 1901 m. jis eigė, kad eiksmažodžiai kai omi ūšimis i kad jų y a ys: eikiamoji, g įž amoji (sang ąžiniai eiksmažodžiai) i ikiamoji, be jau 1922 m. g ama iniai ki nekoks min ies b andumas, jau sup as a, kad a g įž amoji ūšis kalboje iškai eikiamajai i kad ūšimis lie u ių lie u ių eiksmažodžiai (jabskis 1957: 10710 296 […] 297). bal ų i sla ų kalbose, ne u inčiose mediumo, sang ąžiniai eiksmažodžiai šliejasi p ie eikiamosios ūšies, be u i i ne eikiamosios požymių. Je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi, mais je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi. Pla on Dialogue a é é adui en langue li uanienne ( e ėjas Me kelis ačkauskas), a é é di usé en clai , quand il a é é adui en langue g ecque, il a é é adui en langue li uanienne, il a é é adui en langue g ecque, il a é é adui en langue g ecque, il a é é adui en langue g ecque. Dans le cas des sang ąžiniai eiksmažodžiai du langage le on, il s'agi d'un semblable à celui qui es u ilisé en Li uanie, mais dans le cas des sang ąžinius eiksmažodžius du langage usse, qui co esponden à une pa ie du pasy inio mediumo. mais dans ce cas, les ie s ūšies nesuda o, o ik dalis sang ąžinių eiksmažodžių p isišlieja p ie pasy o: Cil ēka ā ds aks ās a lielo bu u (Iмя человека пишется с большой буквы) Žmogaus a das ašomas didžiąja aide; Ces disques son endus dans des emballages. Pasi aiko ne eikiamosios ūšies eikšme pa a o ų sang ąžinių eiksmažodžių i lie u ių kalboje, be ai laikoma klaida i aisoma. la ègle ikinga sa aiminė sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė, a ima ne eikiamosios ūšies eikšmei (du ys a sida ė, d abužis susidė ėjo, bul ės susi algė, žemė nusialino). La ègle ikinga sa aiminė sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė, a ima ne eikiamosios ūšies eikšmei (du ys a sida ė, d abužis susidė ėjo, bul ės susi algė, žemė nusialino). Ka ju: le nomb e de ces g andes é endues de g ammai e, is kyla min is, a nebū ų bu ę ge iau išleis i ją d iem omais. Il n'y a pas de place pou un ce ain y imui (ypač da ybos sky iuje). j'ai un peu plus que ous, j'ai mis un peu de sang pou ous. La iešu alodas g ama ika 385 ecenzijos / e iews Il s'agi d'un cas d'a ai e qui a é é po é de an la Cou sup ême. a gi aip įmanoma pa ody i sang ąžos a ikso da ybinį aidmenį i jo da inių ie ą eiksmažodžių klasėje? 513 p. les e minaux des indica ions des ac ions sang an es e des indica ions séman iques des ac ions sang an es classi ica ion nucléai e mus pa XX a. idu io des langues le ones e des ac ions sang an es e des indica ions y iniennes deux ois XX a. les p emiè es, deux ois Vik o Po žezinski e les é udes sang an es e des indica ions (V. K. Po žezinsky. le épe oi e de modélis eikė iek la ių, iek lie u ių g ama ikas. dans l'académie 1959 m. la g ammai e de la langue le one andame paminė ą i san ykį su ūšimi, andame iesioginę i ne iesioginę sang ąžinių eiksmažodžių eikšmes i seman inę klasi ikaciją, neiš yškinančia sang ąžos a ikso da ybinio aidmens (p. 554564). Li uanie kalbo y oje pi mą mėginimą ieško i sang ąžos a ikso aidmens i sang ąžinių eiksmažodžių san ykio su in anzi y iniais pap as aisiais eiksmažodžiais, ku ių klasę jie papildo, a iksui limi us eiksmą subjek o s e a, andame aud onės jakulienės dak a o ( ada kandida o) dise azione. idėja ieško i kilo ada, kai Pe onėlė be nadišienė paskelbė kele ą s aipsnių apie lie u ių kalbos sang ąžinius eiksmažodžius mokslo da buose i 1961 m. apgynė dise aciją Sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė i a osena daba inėje lie u ių li e a ū inėje kalboje. (Šios dise acijos pag indu pa ašy as i i omės Lie u ių kalbos g ama ikos sang ąžinių eiksmažodžių sky ius.) jakulienė, ado aujama jono kazlausko, ėmėsi s udijuo i bal ų kalbų eiksmažodžių is o iją, skelbė s aipsnius mokslinėje spaudoje i m. 1969 Apynė dise acija Lie u ių kalbos i ki ų bal ų kalbų sang ąžinių eiksmažodžių is o ija. An asis Lie u ių kalbos g ama ikos omas išėjo 1971 m., be jame iesiog negalė a, nesuspė a pasinaudo i jakulienės y inėjimų ezul a ais. Il a é é nommé g ammai e du Li uanie pa Thomas išėjo. le classemen des ac ions de sang ąžinių be nadišienės a lik a, labai panaši į ą, kokia pa eik a i akademinėje 1959 m. dans la g ammai e la ienne du langage. Vadinasi, la ių i lie u ių kalbos akademinių g ama ikų sang ąžinių eiksmažodžių ap ašai u ėję bend ą analizės pa yzdį. ne é an pas, kad sang ąžiniai lie u ių kalbos eiksmažodžiai bu o y inė i i ki ų au o ių, undamen alus jakulienės da bas nep a ado e ės be eik pe pusšim į me ų. ga usi jono kazlausko p emiją, jau būdama nebe jakulienė, o kaukienė, aud onė sup a o, kad kadaise y a a likusi unikalų da bą, ku į, kiek pa edaguo ą, monog a ija galima skelb i i XXi a. p adžioje. aip 2006 m. pasi odė aud onės kaukienės Sang ąžinių eiksmažodžių is o ija, su ku ia e a susipažin i isiems, ašan iems apie bal ų kalbų sang ąžinius eiksmažodžius. g ama ikos mokslo is o ija odo, kad sunkiausia ap ašy i p ie eiksmį dėl šių p iežasčių: 1) isi šios klasės žodžiai y a da iniai; 2) ès į ai ūs da ybos būdai: ik maža dalis p ie eiksmių pada y a a iksacijos būdu, o isi ki i į ai ių kalbos dalių i sin aksinių kons ukcijų p ie eiksmėjimo ezul a as; 386 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI g e a sup ie eiksmėjusių linksnių, g ama inių eiksmažodžio o mų a pačia eikšme a ojamos i a i inkamos nesup ie eiksmėjusios o mos. ge iausiai gun ai smil niecei pa yko d i p ie eiksmio sky iaus dalys: 1) ku nus a omas p ie eiksmio yšys su ki omis kalbos dalimis (p. 596601) i 2) p ie eiksmių klasi ika imas pagal eikšmę (p. 606617). Pačiame apib ėžime (p. 595) p ie eiksmis lyginamas su būd a džiu i sakoma (nu odan emīlijos soidos 1969 m. s udiją), kad p ie eiksmio eikšmė pla esnė i į ai esnė už a džio būdžio. ne eikšmės pla umas i į ai umas ski ia p ie eiksmį nuo būd a džio, o jo o ma be galūnės, leidžian i jį šlie i iek p ie asmenuojamųjų, iek i p ie linksniuojamųjų žodžių: būd a dis de , o p ie eiksmis šliejamas du ski ingi sin aksiniai yšiai. P ie eiksmis sa ų g ama inių ka ego ijų, apimančių isą jo o mų į ai o ę, ne u i. Laipsnio eikšmės i o mos p iklauso nuo da ybos pama o, ne i p iesaga iš a i inkamų būd a džių kamienų: labs ‘ge as (labi ‘ge ai) labāks ‘ge esnis (labāk ‘ge iau) islabākais ‘ge iausias ( islabāk ‘ge iausiai). mais deg nia imo p isky imas p ie eiksmiui adicinė daugelio g ama ikų klaida. si ous a ez e ec ué un deg é d'é alua ion des ois deg és pakopų pa adigminė analizė, ai a gu a bū ų galima kalbė i apie mo ologinę p ie eiksmio laipsnio ka ego iją, bū ų sup as a, kad 604605 p. nu ody i požymio kokybės i kiekybės pa yzdžių mo ologijai p iklauso neologinei laipsnio ka ego ijai, ojai eduplikacijai, žodžių da ybai, leksikai (dziļdziļi jū ā, d ēgļi diena, labi, ilgi, mazlie pa ag u). kalban apie p ie eiksmio laipsnia imą, ėlgi eikia pla esnio g ama inio aki ačio: eikia pama y i, kad p ie eiksmis eiškia požymio požymį, o požymį eiškian ys žodžiai y a i asmenuojami, i linksniuojami. Il au donc s'assu e qu'il n'y a pas de p oblèmes. Il s'agi d'une liaison pou ous les p é eiksmiams, d'une g ama inis ski iamasis požymis. les linguis iques de la li é a u e dans l'a mosphè e es s igée pa les images compa ées, kad p ie eiksmis […] šiukšlių duobė, dans laquelle les suk i usios sa a ankiškų dalių a liekos. ai, žinoma, im ai g ama ikai ne inkamas eiginys, be aizdžiai odan is, kaip neleng a hese language pa s nus a y i bend ąją eikšmę i nuo jos p iklausančią o mą. La g ammai e es di é en e de celle de 1962 m. sin aksės (au eu ilzė Lokmane, daina nī ia, baiba Valko ska, Linda Lauze). Čia a siski ia d i dalys: 1) ch es oma inė sin aksė, ku ią galima as i daugelyje g ama ikų i 2) eks o sin aksė, ku i pa ašy a isai naujai. ex e ès pla : ji comp end les compé ences des kalbines, se ai jus e nee iška. Donc, dans les c i iques, les bus son a en i s à l'en ée, si cela ne eu pas di e qu'il s'agi d'é udes spéciales. a aiškos isumą – i aš ų, i šnekamąją kalbą. Ve in i šią sin aksės dalį, ne u in pasakojimo si uacija leidžia isaip keis i sakinį, ka ais pakanka į klausimą a saky i iena dalely e, isą sakinį gali a s o i į ai ūs žodžiai, ku ie pagal sa o s uk ū ą, išim i iš kon eks o, ne gi nė a sakiniai: sakinio dialogis modelis y a kalbė ojo i klausy ojo sąmonėje, jis su okiamas iš iso eks o. Des desc ip ions des syn ax de la langue son La iešu alodas g ama ika 387 ecenzijos / e iews nécessai es, mais ès sunkus. Ça m'a écon o é, quand j'ai a aillé. peu -ê e ici ik smulkmena, be iš pi mo ž ilgsnio a odo, kad eks o sin aksės (8) plans suda y as ne ienu pama u: 8.1. […] Teks o samp a a i bend as jos apibūdinimas; […] Teks o samp a a i bend as jos apibūdinimas; […] Teks o samp a a i bend as jos apibūdinimas; […] Teks o samp a a i bend as jos apibūdinimas; 8.2. […] Réduc ion, même si les espèces son isché aïques; 8.3. […] Pa celiacija eks o o ma imo būdas; […] Pa celiacija eks o o ma imo būdas; […] Pa celiacija eks o o ma imo būdas; […] Pa celiacija eks o o ma imo būdas; […] Pa celiacija eks o o ma imo būdas; […] Pa celiacija eks o o ma imo būdas; […] Pa celiacija eks o o ma imo būdas; […] Pa celiacija eks o o ma imo būdas; 8.4. […] Syn axe de la langue des Šnekamosios. Bien sû , šiuose posky iuose ašoma apie ski ingus dalykus, be edukcija i pa celiacija y a s ilis inės p iemonės, būdingos i šnekamajai kalbai. Donc, quand il allai pou ous les posky iams paieško i bend esnio pama o. gal ada isą sky ių bū ų galima pe ski i į du posky ius dainos nī ios i Lindos Lauzės. (Il y a beaucoup de choses à ai e dans le monde) Mais ce n'es pas le cas. impo an e, kadikoje g ama dans ce e kalbama i apie ak ualiąją skaidą, i apie daugelį ki ų dalykų, ku ių ne asime 1962 m. g ama ikoje. bend asis sin aksės apib ėžimas i ien isinio sakinio o maliosios bei seman inės s uk ū os ap ašai p iklauso i. Lokmanei, ien isinio sakinio komunikacinės s uk ū os analizė kolek y inis baibos Valko skos i i. Lokmanės da bas. Vien isinio i sudė inio sakinio išplės inių s uk ū ų i sudė inio sakinio ap ašo au o ė daina nī ia. Il s'agi d'une s uc u e de cons uc ion qui es composée de deux élémen s. A čiausiai mo ologijos y a ien isinis sakinys, i čia jau galima šį ą pasaky i. adi ion g ama ika nuo an ikos laikų gal ne iki XX a. idu io ien isinio sakinio negalėjo a ski i nuo loginio sp endimo. ne g ama ikos e minai odo, kad pag indinė sakinio dalis y a eiksnys (p iekšme s), . y. subjek as, daik as, eikėjas, o a inys (iz eicējs) pasako, kas, koks y a eiksnys, ką jis eikia, kas su juo nu inka. Il n'y a pas de oxici é au cen e de la desc ip ion. il es lié à la pe cep ion du monde, à la é lexion e aux ésul a s mo phologiques des eche ches (ca égo ies g amma icales u iniu). Mo phologijoje ik daik a a dis eiškia ai, kas sa a ankiška, i isos jo g ama inės ka ego ijos, leng iau a sunkiau paaiškinamos emian is ik o ės su okimu, y a u iningos i ski iasi nuo a i inkamų de inamųjų žodžių ka ego ijų. Pa exemple, les s alas son des daik as. il es possible d'ê e de di é en es o mes, de di é en es ailles, de di é en es couleu s, de di é en es ailles, de di é en es ailles, de di é en es ailles, de di é en es ailles, de di é en es ailles, de di é en es ailles, de di é en es ailles. en an que ca ac é is iques eiškian ys mo s giminės, skaičiaus i linksnio o momis odo ą nesa a ankiškumą. I a inio o mos odo, kad jis eiškia eiksnio požymius. Il es un homme qui a é é ué. mais ilgainiui g amma ikos mokslas a ado būdą pa ody i sakinį kaip sią jo ie ą (cen ą) sumany a iškel i ai, kas nesa a ankiška, kas eikalauja papildinių, a ski ą nuo loginio sp endimo. Pa yko sakinį a ski i nuo loginio sp endimo ada, kai į s a biaua gumen ų. L'a gumen a ion de Pa yko sakinį a ski i nuo loginio sp endimo ada, kai į s a biaua gumen ų. L'a gumen de Pa yko sakinio a ski i nuo loginio sp endimo ada. Je pense que c'es un peu op a d, mais c'es p esque pas op a d. 388 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI Pama y a, kad ai, kas eiškiama leksija, dažnu a eju a s oja žodžio ie a sakinyje i kad ai, kas nesa a ankiška, o muoja i žodžių junginį, i sakinį. Pa exemple, les labo a oi es on besoin d'un pa chslinimo kas ge as ? Pa ikslinus labs cil ēks ‘ge as žmogus, gaunamas žodžių junginys su a ibu iniu daik o požymiu. Il es égalemen connu sous le nom de Pa ikslinus labs cil ēks ‘ge as žmogus. le o mulai e du pa ojamas i posesy o eikšmę u in is junginys: b āla ‘b olio kas b olio? Il s'agi d'une espèce d'oiseau qui se ou e dans la égion de B ălacepu ă. a inys, pa e s as ien isinio sakinio sin aksinių yšių cen u, i šūne, sakinio b anduoliu odėl, kad p edika inio požymio ikslinimas eikalauja daugiau a gumen ų i o muoja isą sakinį, o as cen o eiškėjas y a eiksmažodis su sa ois isa palydo ais, su am ik u a gumen ų inkiniu, ku ie sakinyje ealizuojami konk e iais leksiniai iene ais (balke ičius 1998: 18). puisque sin aksė uni e sali, ai i leksinio ipo kalbų y inė ojams šis sakinio a sky imas nuo loginio sp endimo labai iko. be jis i suda ė sąlygas nu ol i nuo mo ologijos i isai nema y i jos yšio su sin akse. Je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi. La mo phologie des syn axes des langues es pasida ée ne eikšminga, jie ne ėmė nepas ebė i, kad bū en galūnės, odan ys sin aksinius žodžio o mų aidmenis, da o šio ipo kalbų sakinį lais ą i lanks ų, kad nebū ina žodį p ikal i p ie am ik os sin aksinės ie os. le sénojo loginio d ina io sakinio sup a imo likę okie pas ebėjimai: 1. Veiksnys […] le p emie a inio a gumen as; 2. le a p eiksnio i a inio y a abipusis yšys (les lexinio ipo kalbose impossibile nepas ebė i a inio de inimo su eiksniu); 3. beasmenį minimalų sakinio modelį links ama pa e s i d ina iu: Līs // Lie us līs Lyja Lie us lyja i ne suda omi okie eikiamosios i ne eikiamosios ūšies sakiniai: Lie us sulijo šieną Šienas lie aus suly as; 4. Vien daik a a džiu iš eikš o ienkomponenčio sakinio laikymas séman iškai lygia e čiu d ina iam sakiniui su po ensiisiaisia eiksmažodžiais: Lie us. C'é ai des Sniegs. Ça a. C'es une pe uque. Je suis K usa. C'es un peu comme ça. Ka s a asa as pēcpusdiena […] Lie us. (Le jou de la mo es le jou de la mo ). C'es un ai Sniegas. C'es un aisseau. C'es une pe cu ion. Je ous en p ie. Applique le ylu. Ka š a asa os popie ė (p. 715, plg. p. 734). Il a é é nommé pa le p ésiden de la République. as ak as, jog ienana ius sakinius, iš eikš us iek beasmeniais eiksmažodžiais, iek į ai ių daik a a džių a dininkais, įmanoma pa e s i įp as iniais d ina iais sakiniais, odo, kad p edikacija u ė ų bū i da giliau sakinyje daba negu įsi aizduojama, nes eiksmažodžio ka ego ijos nuosaka, laikas i asmuo y a ne eiksmažodis, o sakinio ka ego ijos, ikamos ipo kalbinio jos eiški eiksmažodis o momis. Il s'agi d'une s uc u e g amma icale qui s'insc i dans les aspec s les plus o mels, séman iques e de communica ion. déc i an ien isinį sakinį, iš yškin i jo modeliai, siekiama jų isumą pa ody i kaip am ik ą sin aksinę pa adigmą. 1962 m. g ama ikoje n'a pas é é ex e sin akses. Joje eks o iene ai ap ašy i kaip ien isiniai sakiniai. (Je sais pas si ous sa ez ce que je eux di e, mais je sais ce que je eux di e.) La classi ica ion du ex e iene du nou eau g ama ikoje cou e di e ses de leu s o macijas, ku ios pagal sa o s uk ū ą ne nė a sakiniai (pa yzdžiui, jaus ukai, ansdalely ės, daik a a džio a dininkai, bend a ys. ai nauja, lyginan su 1962 m. la langue la ienne g ama ika, be li uanis ikoje o nelaikyčiau naujo e. puisque g ožinėje li e a ū oje su isammen es i šnekamosios kalbos pa yzdžių į ai iuose dialoguose, ai okie eks o iene ai (Vy au o si au o, Vi o Labučio, Če-